Kauno apygardos teismo nutartis

2018-02-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-125-530/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2012-03-29Panevėžio apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-06-26Lietuvos apeliacinis teismas
  3. T-91-753/2018Nutartis · 2018-01-15Kauno apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2018-02-15Kauno apygardos teismas
  5. T-1394-753/2018Nutartis · 2018-06-21Kauno apylinkės teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2018-07-24Kauno apygardos teismas
  7. Atskirasis skundasNutartis · 2019-06-14Kauno apygardos teismas
  8. T-1994-548/2019Nutartis · 2019-10-28Kauno apylinkės teismas
  9. Atskirasis skundasNutartis · 2019-12-11Kauno apygardos teismas
  10. Atskirasis skundasNutartis · 2020-04-21Kauno apygardos teismas
  11. T-1715-753/2021Nutartis · 2021-10-13Kauno apylinkės teismas
  12. Atskirasis skundasNutartis · 2021-11-12Kauno apygardos teismas
  13. T-387-753/2022Nutartis · 2022-04-05Kauno apylinkės teismas
  14. Atskirasis skundasNutartis · 2022-05-11Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-15
Bylos Nr.
1S-125-530/2018
Teisminio proceso Nr.
1-54-1-00329-2011-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arūnas Paštuolis, Viktoras Preikšas, Danutė Giačaitė
Nuteistasis
T. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-125-530/2018Proceso Nr. 1-54-1-00329-2011-9Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio ir Viktoro Preikšo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjos 2018 m. sausio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) nutarimą taikyti nuteistajam T. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

T. P. nuteistas 2012 m. kovo 29 d. Panevėžio apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 129 straipsnio 1 dalį, 104 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, jam paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2011 m. rugpjūčio 28 d., pabaiga – 2021 m. rugpjūčio 28 d. 2017 m. gruodžio 18 d. komisijos priimtu nutarimu buvo nutarta nuteistajam T. P. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjos 2018 m. sausio 15 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti komisijos 2017 m. gruodžio 18 d. nutarimą taikyti nuteistajam T. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos motyvuojant tuo, kad pateiktoje medžiagoje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės bei atitinka lygtinio paleidimo sąlygas, nustatytas BVK 157 straipsnio 1 dalyje.Apeliaciniame skunde nuteistasis T. P. prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir tvirtinti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą, taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad jam žinomi atvejai, kuomet lygtinis paleidimas buvo taikomas nuteistajam, turinčiam galiojančią nuobaudą, atsižvelgus, kad pažeidimas buvo padarytas ne šiukštus. Kaip teigia nuteistasis, jis jau ketverius metus neturi nuobaudų, tačiau teismas išskirtinę reikšmę suteikė padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiui, pavojingumui ir nepakankamai vertino jo elgesį bausmės atlikimo vietoje bei jį charakterizuojančias aplinkybes: žemą nusikalstamo elgesio riziką, paskatinimus, tai, kad dirba, turi šeimą, mažą vaiką, dengia civilinį ieškinį. Nuteistojo teigimu, teismas nepagrįstai sureikšmina didelę neatliktosios bausmės dalį, bet neatsižvelgia į materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą. Skunde taip pat pažymima, kad kriminogeninių veiksnių nenustatyta, konstatuota tik artimas kriminogeniniam veiksniui stilius, mąstymas ir elgesys, o tai praeities dalykai, šiuo metu aktuali dabartis, todėl kriminogeniniai veiksniai lygtinio paleidimo kontekste nereikšmingi. Lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, tai tik lengvesnė bausmės atlikimo forma. Įvertinus šias aplinkybes, nuteistasis prašo jo skundą tenkinti. Nuteistojo T. P. skundas atmestinas.Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką bei aplinkybių visuma sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, kad skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada dėl lygtinio paleidimo T. P. netaikymo pagrįsta. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, įvertinęs visų lygtinio paleidimo taikymui reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, ar yra pagrindas paleisti asmenį lygtinai, neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės.Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis T. P. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą spręsti dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja aplinkybių visuma. Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad T. P. nuteistas už smurtinio, tyčinio, labai sunkaus, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, nusikaltimo padarymą. Tad bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik bausmę atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Teisingumo principo bei kitų su bausmės paskirtimi susijusių aplinkybių, numatytų BK 41 straipsnio 2 dalyje įgyvendinimo užtikrinimui svarbu yra asmens nubaudimas adekvačia bausme. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje, negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas vertino tinkamai ir joms pritariama.Tai, kad nuteistasis vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, o šiuo metu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema, iš dalies charakterizuoja nuteistąjį, tačiau taip pat iš bylos duomenų matyti, kad nuo 2015 metų, kuomet buvo 5 kartus atliekami nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai, pažanga beveik neįžvelgiama, ji nuo 2015 m. iki 2016 m. pakito vos vienu balu ir iki 2017 m. gruodžio mėnesio išliko nepasikeitusi (23 balai pagal OASys). Teismas pažymi, kad pažeidimų aspektu, matyti, kad buvo baustas 4 kartus, tačiau nuo 2013 m. pabaigos nuobaudų nėra gavęs, skatintas 6 kartus, tai parodo nuteistojo elgesio pozityvius pokyčius, tačiau ši aplinkybė nėra pakankama spęsti apie nuteistojo gebėjimą atlikti tolimesnę bausmę lygtinio paleidimo sąlygomis. Kaip jau minėta, nuteistojo kriminogeninio elgesio rizikos pokyčiai, nors rizika ir žema, ypatingai nežymūs, socialinio tyrimo išvadoje konstatuojamas ne vienas, o keli veiksniai artimi kriminogeniniams (lėšų tvarkymas ir pajamos, gyvenimo stilius, mąstymas ir elgesys (konfliktinių santykių aiškinimasis, būnant apsvaigus nuo alkoholio, visų savo elgesio pasekmių neįvertinimas)), be to, nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, todėl teismo nuomone, jis dar turi potencialią galimybę savo elgesį koreguoti, kas gali būti įvertinama tiek balų (pagal OASys vertinimo metodiką) mažėjimu, tiek siekiant bausmės atlikimo lengvesnės grupės sąlygomis. Nuteistojo skunde nurodomi argumentai, kad prie tam tikrų sąlygų, nuteistiesiems buvo taikyti lygtiniai paleidimai, atmestini, kadangi kiekvienoje byloje nustatomos individualios aplinkybės būdingos konkrečiam atvejui, todėl jas vertinti kaip analogiškai tinkančias nagrinėjamam T. P. lygtinio paleidimo atvejui, teismas, neturi jokio pagrindo. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog nustatytų duomenų visuma neleidžia padaryti neabejotinos išvados, jog šiuo metu T. P. taikius lygtinį paleidimą, bus įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai bei jis neabejotinai laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, joje nurodytos atsisakymo patvirtinti komisijos nutarimą priežastys yra motyvuotos, ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo T. P. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai: Danutė GiačaitėArūnas PaštuolisViktoras Preikšas