Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam T. P. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Per teismo nustatytą terminą nuteistasis T. P. nušalinimų nepareiškė, prokuroras atsiliepimo ar prieštaravimo dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo teismui nepateikė.

T. P. nuteistas 2012 m. kovo 29 d. Panevėžio apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, 104 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu jam paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2011 m. rugpjūčio 28 d., pabaiga – 2021 m. rugpjūčio 28 d.

Anksčiau neteistas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam T. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. P. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ yra žema, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, teismas įvertina ir jo asmenybę (paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas, ankstesni teistumai ir pan.), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pripažįsta, kad stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – bausmės atlikimo metu jis septynis kartus skatintas už darbą ir dalyvavimą visuomeninėje nuteistųjų veikloje, įgijo profesiją, dirba, yra padengęs dalį priteisto civilinio ieškinio, palaiko ryšius su artimaisiais, šiuo metu kaltę pripažįsta. Tačiau šios aplinkybės nėra pakankamos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui pagrįsti. Iš socialinio tyrimo išvados ir pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu keturis kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, iš jų du kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, vieną kartą pravestas auklėjamasis pokalbis, kartą apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje. Nors šiuo metu nuobaudos nebegalioja, tačiau jos neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kaip linkusį nesilaikyti nustatytų taisyklių ir reikalavimų. Lygtinio paleidimo taikymas neabejotinai susijęs su tam tikrų draudimų ir įpareigojimų vykdymu, o šiuo atveju nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu sudaro pakankamą pagrindą abejoti probacijos sėkmingumu. Tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu skatintas septynis kartus, vertinama teigiamai, tačiau pastebėtina, kad tinkamai elgtis pataisos namuose T. P. pradėjo tik nuo 2013 m. pabaigos, kai vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų nebepažeidinėjo, buvo tik skatinamas, nors laisvės atėmimo bausmę atlieka pakankamai seniai – nuo 2011 m. Be to, jis yra baustas už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą, o nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio.

Negali būti nevertinama ir tai, kad T. P. bausmę atlieka už smurtinio, tyčinio, labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrai su broliu, tyčia sumušė žmogų, dėl ko jis nuo patirtų sužalojimų mirė), padarymą. Neatlikta paskirtos bausmės dalis dar yra didelė (3 m. 3 mėn. 11 d. laisvės atėmimo). Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad T. P. kaltę pripažįsta, prisiima atsakomybę už savo veiksmus, nemažina savo vaidmens ir nesiteisina, suvokia pasekmes aukai ir aplinkai, tačiau toje pačioje išvadoje teigiama ir tai, kad T. P. teigia, jog nuteistas kaip bendrininkas, tiesiogiai pačiame įvykyje nedalyvavo. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas – realiai užtikrinami tik bausmę atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Teisingumo principo bei kitų su bausmės paskirtimi susijusių aplinkybių, numatytų BK 41 straipsnio 2 dalyje įgyvendinimo užtikrinimui svarbu yra asmens nubaudimas adekvačia bausme. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje, negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.

Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu yra žema (18 balų), tačiau jo pažanga toliau mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra nepakankama likus atlikti anksčiau nurodytai laisvės atėmimo bausmės trukmei. Komisijos nutarime ir socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, tačiau kokią įtaką nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimui bei kriminogeniniams veiksniams tai turėjo, nėra nurodyta. Taip pat nenurodyta, kokią dalį nustatytos nusikalstamo elgesio rizikos sudaro statiniai, o kokią dinaminiai veiksniai. Be to, išlieka aktualūs du nuteistojo T. P. artimi kriminogeniniams veiksniai: lėšų tvarkymas ir pajamos; mąstymas ir elgesys (konfliktinių santykių aiškinimasis būnant apsvaigus nuo alkoholio, visų savo elgesio pasekmių neįvertinimas). Pats nuteistasis teigia, jog kartais pirmenybę teikia veiksmui, o ne planavimui, ne visuomet apgalvoja visas savo veiksmų pasekmes.

Visos šios aplinkybės rodo, kad pateiktoje medžiagoje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis T. P. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl konstatuotina, jog jis šiuo metu dar neatitinka lygtinio paleidimo sąlygų, nustatytų BVK 157 straipsnio 1 dalyje.

Taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra teismo teisė, bet ne pareiga. Atsižvelgus į visas anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis T. P. dar nedaro pakankamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, todėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje komisijos 2018 m. gegužės 21 d. nutarimas Nr. 93-354 taikyti nuteistajam T. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos netvirtintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 bei 7 dalimis, 364 straipsnio 3-4 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2018 m. gegužės 21 d. nutarimą Nr. 93-354 taikyti nuteistajam T. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.