Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dariaus Kantaravičiaus ir Nerijaus Meilučio,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo T. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. kovo 24 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisijos) 2020 m. vasario 17 d. nutarimą taikyti T. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. T. P. nuteistas 2012 m. kovo 29 d. Panevėžio apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 10 metų.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2011 m. rugpjūčio 28 d., bausmės pabaiga – 2021 m. rugpjūčio 28 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai (2020 m. vasario 13 d.) – 1 metai 6 mėnesiai 15 dienų.

3. Komisija 2020 m. vasario 17 d. priėmė nutarimą Nr. 95-65, kuriuo nutarė T. P. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Komisija nutarime nurodė, kad nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką, yra 10 balų. Nuteistasis drausmine tvarka baustas 2 kartus, nuobaudos negaliojančios, skatintas 13 kartų. Pataisos namuose dirba, nuo 2018 m. lapkričio 12 d. jam suteikta teisę vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Taip pat bausmės atlikimo metu mokėsi ir įgijo staliaus specialybę.

4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 24 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2020 m. vasario 17 d. nutarimą taikyti nuteistajam T. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, jog nors nuteistasis ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. P. skundas tenkinamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, <...> ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis).

8. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus teismui pateiktą medžiagą, konstatuojama, kad priešingai nei nurodyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, Komisija tinkamai įvertino nuteistojo T. P. asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją, pažangą mažinant nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui ir pagrįstai sprendė, jog šiuo metu įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taikant lygtinio paleidimo institutą, ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą.

9. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti T. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, išskirtinę reikšmę suteikė padaryto nusikaltimo pobūdžiui, pavojingumui, likusios neatliktos bausmės dydžiui, tačiau visapusiškai neįvertino duomenų, susijusių su skundo autoriaus rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių T. P. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei, lakoniškai konstatuodamas, kad nuteistojo pažanga nėra tokia akivaizdi, nors visgi ir pripažino, kad nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Tokie pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, jeigu jis įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus. Juo labiau, kad remiantis ankščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalimi, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nusikalstamos veikos pavojingumas bei pobūdis gali būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.

10. Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo T. P. lygtiniam paleidimui. Nuteistasis Komisijos posėdžio dieną buvo atlikęs daugiau nei pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, o tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Pažymėtina, kad T. P. paskirtos ir atliktos bausmės dalis atitinka įstatymo reikalavimus, todėl, priešingai nei skundžiama nutartimi tai iš esmės sprendė pirmosios instancijos teismas, ji negali būti traktuojama kaip per maža ar prieštaraujanti teisingumo principo bei bausmės tikslų įgyvendinimui. Tokiu būdu, nesant pagrindo abejoti tuo, kad šioje bausmės vykdymo stadijoje T. P. atliktos bausmės dalis atitinka įstatymo reikalavimus, kuriems esant asmuo gali būti paleidžiamas iš pataisos įstaigos lygtinai, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, esminę reikšmę įgauna jo socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimas bei pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju pagal „OASys“ metodiką yra žema, atitinka tik 10 balų. Socialinio tyrimo išvadoje nėra nustatyta jokių kriminogeninių veiksnių, kurių įtaką pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai T. P. dar galėtų mažinti. Socialinio tyrimo išvadoje akcentuojami tik pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai – tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje; ryšių palaikymas su artimaisiais; narkotinių medžiagų nevartojimas; diskriminacinių nuostatų neturėjimas ir neformaliųjų nuteistųjų bendrijos tradicijų nesilaikymas; darbinė motyvacija. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, svarbu atsižvelgti į tai, kad ši nuo pirminio pagal „OASys“ metodiką atlikto vertinimo 24 balų, yra sumažėjusi iki 10 balų.

11. Spręsdama klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo materialaus pagrindo, Komisija nutarime į paminėtas aplinkybes bei tai, kad T. P. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, visų pirma, ir atsižvelgė. Tinkamai įvertintos ir kitos nuteistojo asmenybę, jos pavojingumą charakterizuojančios aplinkybės. T. P. anksčiau neteistas. Bausmę jis šiuo metu atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nuo 2018 m. lapkričio 12 d. jam suteikta teisė vykti be sargybos arba palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Už gerą darbą, sąžiningą elgesį jam buvo leista atostogų metu parvykti į namus, taip pat du kartus išleistas trumpalaikėms trijų parų išvykoms į namus. Nors nuteistasis T. P. bausmės atlikimo metu penkis kartus pažeidė nustatytą vidaus tvarką, už ką du kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, tačiau paskutinė drausminė nuobauda jam buvo skirta pačioje bausmės atlikimo pradžioje – 2013 m. balandžio 18 d., kuri praėjus keliems mėnesiams buvo panaikinta gavus paskatinimą už gerą elgesį. Po minėtos nuobaudos paskyrimo nuteistasis buvo net trylika kartų paskatintas. Nuteistasis priežiūrą vertina palankiai. Iki nuteisimo jo darbinė patirtis buvo stabili, gautos legalios pajamos. Teigiama darbinė motyvacija išliko ir bausmės atlikimo metu. Nuo 2015 m. rugpjūčio 3 d. iki 2016 m. sausio 18 d. dirbo pataisos namų valgyklos virėjo pareigose. Šiuo metu dirba Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriuje elektriko-dyzelininko pareigose. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad be darbinės veiklos nuteistasis įgijo specialybę, taip pat aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos ir pozityvaus užimtumo priemonėse. Lankėsi Psichologinėje tarnyboje dėl elgesio korekcijos bei lankė įžanginę grupę susijusią su alkoholio vartojimo prevencija. Dalyvavo keturių valandų trukmės mokymuose, visuomenės nepakantumo korupcijai bei pilietiškumo mokymuose „Išgirs, suprask, keisk“. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad skundo autorius bausmės atlikimo laiką leidžia turiningai, prasmingai, pozityviai. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį nepagrįstai neatsižvelgė į kitas nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, tai, kad jis palaiko artimus socialinius ryšius su artimaisiais. Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuota, kad bausmės atlikimo metu yra akivaizdūs T. P. elgesio pokyčiai į teigiamą pusę, t. y., nuteistasis sugeba atpažinti socialinius veiksnius, dėl kurių gali atsirasti nusikalstama veika, stropiai dirba, turi ateities planų, pagal išgales stengiasi atlyginti skolas, yra suinteresuotas tai padaryti kuo greičiau. Šių duomenų visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotinai parodo nuteistojo planus išėjus į laisvę dirbti, būti naudingu visuomenės nariu, o gaunant atlyginimą, gyventi laikantis bendrųjų, visuotinai priimtų, elgesio nuostatų, nepažeidinėjant įstatymų.

12. Nesutiktina su skundžiamoje nutartyje pateiktais argumentais, jog T. P. neatliktos bausmės dalis, už labai sunkaus ir nesunkaus nusikaltimų padarymą, yra pakankamai didelė. Teisėjų kolegija pažymi, kad nusikaltimų sunkumas ir pavojingumas jau buvo įvertinti nuteistajam skiriant bausmę už padarytas nusikalstamas veikas. Be to, aplinkybė, kad likusi pernelyg didelė neatliktos bausmės dalis, iš esmės prieštarauja BVK 157 straipsnio 2 dalies nuostatoms, kurios nustato, kokią teismo paskirtos bausmės dalį nuteistasis privalo atlikti, kad jam galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas. Kaip jau minėta, pagal dabartinį teisinį reguliavimą, būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką (kuri ir taip įvertinta kaip žema) yra svarbiausias veiksnys, lemiantis sprendimą suteikti nuteistajam galimybę įrodyti, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti lygtinai jį paleidus iš pataisos įstaigos.

13. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad teigiamai T. P. apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamas aplinkybes ir leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl toliau jį galima taisyti ir neizoliuotą nuo visuomenės. Nepriekaištingas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, pastangos pasitaisyti ir jam nustatytų pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinančių veiksnių visuma sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad T. P. būdamas laisvėje sugebės laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, priešingai nei konstatavo apylinkės teismas, neprieštarauja teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Tokiu būdu neabejotina, kad Komisija, vienbalsiai nutardama taikyti nuteistajam T. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant. Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

14. Pažymėtina ir tai, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, tad jeigu nuteistasis paleistas į laisvę darys naujas nusikalstamas veikas ar pažeidinės lygtinio paleidimo sąlygas, jis gali būti pasiųstas atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Komisijos nutarime nuteistajam T. P. siūlomi skirti įpareigojimai yra pakankami, kad nuteistasis ir toliau jaustų jam pritaikytos baudžiamosios atsakomybės poveikį.

15. Dėl išdėstytų aplinkybių skundžiama Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. nutartis naikinama ir dėl nuteistojo T. P. skundo priimamas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo T. P. skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. kovo 24 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą:

patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įsitaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2020 m. vasario 17 d. nutarimą Nr. 95-65 dėl nuteistojo T. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

T. P., gimusį (duomenys neskelbtini), lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, skirti šias pareigas:

- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi;

- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nesilankyti vietose kur vartojamas alkoholis.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.