- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-14
- Bylos Nr.
- 1S-430-290/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-54-1-00329-2011-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Jurgis Kiškis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- T. P.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aušros Vingilės,
rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo T. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. balandžio 15 d. nutarimą Nr. 95-255 taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. T. P. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2012 m. kovo 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą – laisvės atėmimu 10 metų. Bausmės pradžia – 2011 m. rugpjūčio 28 d., o pabaiga – 2021 m. rugpjūčio 28 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 2 metai 4 mėnesiai 17 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. balandžio 11 d.).
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisija 2019 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 95-255 nutarė nuteistajam T. P. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisija tokią išvadą padarė atsižvelgusi į tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal OASys metodiką yra žema t. y. 14 balų. Jo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, yra tai, kad vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 24 balų iki 14 balų. Šiuo metu nuteistojo teigiamos nuostatos į priežiūrą, nuteistasis motyvuotai tęsia darbinę veiklą. Jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė jam skirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atklikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 23 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo T. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Teismas konstatavo, kad nuteistasis daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui ir nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis T. P. laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Šalies argumentai
4. Skundu nuteistasis T. P. prašo panaikinti šią Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde nurodo, kad teismas išskirtinę reikšmę suteikė nusikalstamų veikų pobūdžiui, nusikaltimų sunkumui ir kitomis aplinkybėms, susijusiomis su apkaltinamuoju nuosprendžiu, tačiau tinkamai neįvertino aplinkybių, susijusių su nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių jo asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Teismas pripažįsta, kad jis koreguoja savo elgesį teigiama linkme, vykdo pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, atlikdamas bausmę dirba, yra skatinamas, tačiau teismas visai nekonstatuoja jo elgesio pažangos, nors tai viena iš pagrindinių sąlygų taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, nukrypo į apkaltinamojo nuosprendžio vertinimą, kuris šiuo aspektu jau yra įvertintas, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė. Teismų praktikoje pripažįstama, kad anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas nėra veiksnys, įtakojantis lygtinio paleidimo taikymą. Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus jo lygtiniam paleidimui – iš esmės teigiamas jo elgesys bausmės atlikimo metu, pastangos pasitaisyti, nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas, darbas, specialybės turėjimas, socialinių ryšių palaikymas ir nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimas laisvėje, sudaro pagrindą manyti, kad jam taikytinas lygtinis paleidimas, o keletas neigiamų socialinio tyrimo išvadose nurodomų apibudinimų neturės lemiamos įtakos, nes svarbesnė yra pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nustatyti pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai.
4.2. Skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad įkalintas ilgiems nelaisvės metams, neturintis paskatos koreguoti savo elgesį teigiama linkme, socialiai reabilituotis, patiria ne tik suvaržymus, tačiau ir neigiamus įkalinimo veiksnius (pvz. subkultūrą, neigiama kur kas didesnę kriminalinę praeitį turinčių nuteistųjų tiesioginė įtaka, atotrūkis nuo artimųjų ir kt.), todėl apkaltinamuoju nuosprendžiu skirta bausmė ir bausmės tikslai ne visada pasiekiami net atlikus visą laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje. Teismas nutartyje vertino ne galutines socialinio tyrimo, psichologinės tarnybos ir Komisijos išvadas, bet iš bylos išskirtas tam tikras aplinkybes (statinius kriminogeninius veiksnius), joms suteikė prioritetą prieš galutines išvadas ir jų nemotyvuodamas priėmė abstraktų sprendimą. Šiuo metu lygtinai paleidus jį iš pataisos įstaigos, būtų įgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei teisingumo principas, būtų įtvirtinta jo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes bausmę tęstų kontroliuojamas Probacijos tarnybos darbuotojų.
4.3. Skunde teigia, kad jis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, kad 2018 m. lapkričio 12 d. jam buvo suteikta teisė vykti be sargybos, dirbti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, kad darbe apibūdinamas tik teigiamai. Iš gaunamo darbo užmokesčio jis dengia civilinį ieškinį, mokėsi, įgijo staliaus specialybę, palaiko labai gerus socialinius ryšius su artimaisiais – šeima (šeimoje trys vaikai) ir šis ryšys su artimaisiais yra tvirtas ir pastovus. Bausmės atlikimo metu yra du kartus baustas drausmine tvarka (nuobaudos nebegalioja), tačiau už gerą elgesį, stropų darbą bei aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose yra 9 kartus paskatintas. Teigia, kad aktyviai dalyvauja visuomeniniuose renginiuose, pozityvaus užimtumo priemonėse, jam buvo suteiktos 10 dienų atostogos grįžti į namus, vieną kartą buvo išleistas trijų parų išvykai į namus. Vertinant jo asmenybės pokyčius ir potencialų elgesį taikant jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Nuo bausmės atlikimo pradžios iki paskutinio pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo jo rizika sumažėjo 10 balų, tačiau atsižvelgiant į nuobaudų ir paskatinimų santykį, darbinę motyvaciją, dalyvavimą socialinėse ir pozityvaus užimtumo programose, leidžiama jo elgesį vertinti kaip koreguojantį pažangos aspektu ir šiuo pagrindu galimai tvirtai teigti, jog pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nekelia abejonių. Teismas nesivadovavo ir nukrypo nuo teismų praktikos lygtinio paleidimo ir nuteistojo pokyčių vertinimo aspektu, o jo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo T. P. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo matyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
7. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).
8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. P. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Tai sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau vien šių formalių pagrindų sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, jog T. P. priklauso žemos rizikos grupei – 14 balų, todėl sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą šiuo atveju, būtina įvertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir spręsti, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. P. anksčiau neteistas, tačiau bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo žmogaus gyvybei, sukėlusį negrįžtamas pasekmes, padarymą – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas kartu su broliu, tyčia sužalojo žmogų, kuris nuo patirtų sužalojimų mirė. Tokio pobūdžio nusikaltimai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, ir nors tai neabejotinai jau buvo įvertinta nuosprendžiu T. P. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, ši aplinkybė taip pat neturėtų būti sumenkinama.
10. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (14 balų pagal OASys metodiką), tačiau BVK 157 straipsnio 1 dalis remtis vien OASys metodika imperatyviai nereikalauja, todėl, net ir nustačius žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, teismas gali padaryti išvadą, jog visų duomenų apie nuteistąjį kontekste nėra pagrindo manyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, kiekvienu atveju atskirai įvertinamos visos reikšmingos aplinkybės, turinčios įtakos išvadai dėl neabejotinos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistojo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Nuteistojo skunde nurodomos teigiamos aplinkybės savaime nepaneigia tų aplinkybių, dėl kurių, teismo nuomone, taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos šiuo metu netikslinga.
11. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog nuteistasis per visą bausmės atlikimo laikotarpį nesielgė vien teigiamai, penkis kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir tris kartus buvo baustas drausmine tvarka, vieną iš jų už itin šiurkštų pažeidimą – alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą, už ką jis buvo uždarytas į baudos izoliatorių 15 parų. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistasis alkoholinius gėrimus pataisos įstaigoje vartojo būdamas teistas už labai sunkų nusikaltimą apsvaigus nuo alkoholio. Nors nuteistasis šiuo metu laikomas neturinčiu nuobaudų, tačiau tai neleidžia vertinti nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo. Nuo paskutinio vidaus tvarkos pažeidimo, dėl kurio buvo apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje, praėjo mažiau nei vieni metai, todėl dar negalima daryti išvados, jog nuteistojo elgesys neabejotinai keičiasi vien teigiama linkme. Nors nuteistasis paskutiniu metu pažeidimų nebedaro, yra skatinamas, tačiau šiuo metu jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar negali būti vertinama kaip akivaizdi ir įtikinanti.
12. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, kiekvienu atveju atskirai įvertinamos visos reikšmingos aplinkybės, turinčios įtakos išvadai dėl neabejotinos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistojo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Nuteistojo skunde nurodomos teigiamos aplinkybės savaime nepaneigia tų aplinkybių, dėl kurių, teismo nuomone, taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos šiuo metu netikslinga.
13. Aukštesnysis teismas pažymi, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Nagrinėjamu atveju tiek padaryta nusikalstama veika, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Aukštesniojo teismo nuomone, apylinkės teismo nutartyje nurodytos išvados yra teisingos, jomis abejoti nėra pagrindo, jos nėra paneigtos kitais bylos duomenimis, todėl joms pritartina.
14. Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą.
15. Pripažintina, kad pastaruoju metu yra teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių – jis yra skatinamas, dirba, tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu, atlikus tokio dydžio bausmės dalį, dar nėra pagrindo teigti, jog T. P. neabejotinai daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pagrindo patikėti nuteistuoju ir manyti, kad jis ateityje nenusikals, kol byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė, o bausmės tikslai jau pasiekti. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutarė:
atmesti nuteistojo T. P. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gegužės 23 d. nutartį.
Ši apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.