- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-03-29
- Bylos Nr.
- 1-67-193/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-54-1-00329-2011-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ričardas Gilys (pirm.), Algirdas Gaputis, Nijolė Sušinskienė
- Nukentėjusysis
- R. M.
- Civilinis ieškovas
- L. P., P. P.
- Kaltinamasis
- J. P., T. P.
- Advokatai
- Alfonsas Mašalas
- Kategorijos
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, neteistas, dirbantis UAB „N“ detalių surinkėju, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p.;
T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, neteistas, dirbantis UAB „N“ detalių surinkėju, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p. ir 140 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
J. P. ir T. P. 2011 m. rugpjūčio 28 d. apie 1 val. 30 min., būdami apsvaigę nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, tyčia suduodami kumščiais apie 11 smūgių G. P. į veidą, galvos sritį ir kitas kūno vietas, pargriaudami G. P. ant grindų ir spardydami į įvairias kūno vietas, tuo stipriai sumušdami G. P. kūną, padarydami muštinę žaizdą kaktoje, poodines kraujosruvas kaktoje, akių vokuose, nosies nugarėlėje, dešiniame žaste ir dešinėje alkūnėje, kraujosruvas lūpų gleivinėje, odos nubrozdijimus kaktoje ir dešinėje blauzdoje, dešinės pusės III-IV-to ir V-o šonkaulių lūžius su aplinkinėmis kraujosruvomis minkštuosiuose audiniuose, kraujosruvą kaktos kairės pusės minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimą po kietuoju dešinio galvos smegenų pusrutulio smilkininės ir momeninės srities dangalu, kraujo išsiliejimus po minkštaisiais galvos smegenų ir smegenėlių dangalais, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu po kietuoju dangalu išsiliejusiu krauju, galvos smegenų pabrinkimu, dėl ko nuo padarytų sužalojimų visumos nukentėjusysis mirė, tyčia nužudė G. P..
T. P., tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, t.y. 2011 m. rugpjūčio 28 d. apie 1 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), tyčia pastumdamas R. M. nuo G. P., kad ši netrukdytų mušti G. P., ir ją pargriaudamas, padarė nukentėjusiajai R. M. poodinę kraujosruvą kairio žasto užpakaliniame paviršiuje, tuo nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiosios R. M. sveikatą.
Kaltinamasis J. P. prisipažino iš dalies – dėl nusikaltimo aplinkybių prisipažino pilnai, tik nepripažino, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje, teigia, kad brolis T. P. G. P. nemušė, tik buvo šalia. Parodė, kad 2011-08-27 ir naktį į 28 d. pas brolį T. P. namuose gėrė alkoholinius gėrimus, buvo girtas. Broliui prieš savaitę kažkas padegė tvorą, įtarė, kad tai priešais gyvenančio kaimyno darbas, nes pas jį degė šviesa. Abu su broliu apie 1 val. 30 min nuėjo pas G. P., kurio iki tol nepažinojo. Pasibeldė, į vidų juos įleido R. M., kurios iki tol nepažinojo. Namuose buvo G. P. ir moteris, abu buvo nusirengę. G. P. ėmė šaukti, kad jis nieko nežino, smogė jam kumščiu į šoną ar petį, tada jis-J. P. smogė atgal, G. P. pargriuvus spardė jį kojomis. Sudavė G. P. smūgius į galvą, veidą, šonus gindamasis, nes G. P. pirmas pradėjo muštynes. Brolis T. P. bandė atitraukti jį nuo G. P., jo nemušė. Po to abu su broliu išėjo, brolis nuėjo pas V. Š., jis irgi nuėjo ten, bet sugalvojo dar nueiti pas G. P. atsiprašyti, paklausti, ar viskas gerai. Nuėjus G. P. buvo virtuvėje nusiprausęs. G. P. vėl pradėjo šaukti, tada sudavė jam kumščiu į veidą, G. P. pargriuvo, atsitrenkė į krosnies kampą ir nebesikėlė. Patikrino pulsą, jo nebuvo, suprato, kad G. P. mirė, iškvietė policiją. Buvo akistata su R. M., girdėjo ką ji pasakoja. Brolis T. P. G. P. nemušė. Prieš šį įvykį buvo pristatytas į policiją dėl kito konflikto. Viskas įvyko dėl to, kad buvo girtas. Civilinius ieškinius pripažįsta iš dalies, sutinka atlyginti iki 30 000 litų dydžio žalą.
Kaltinamasis T. P. kaltu pagal BK 129 str. 2 d. 2 p. neprisipažino, pagal BK 140 str. 1 d. kaltu prisipažino, parodė, kad du savaitgalius iki rugpjūčio 28 d. buvo padegti jo kiemo vartai, buvo apipilta kažkokiu skysčiu. Kaimynas V. Š. davė suprasti, kad kaimynas P. laiko pyktį, kad jis-T. P. - neva suvažinėjo P. šunį. Po antro padegimo įtarė, kad tai daro G. P., nes pas P. namuose degė šviesa. Pranešė policijai, sakė, kad įtaria kaimyną P.. Toliau apie tyrimą jo niekas neinformavo. 2011 m. rugpjūčio 28 d. naktį su broliu J. sėdėjo kieme, kepė dešreles, vartojo alkoholį. Begeriant išėjo kalba apie tvorą, apie P.. Brolis pasiūlė nueiti pas P. pasikalbėti. Nuėjo abu pas P., pasibeldė, atidarė R. M.. Pradėjo kalbėti. Iš kambario atėjo P., užsimojo smogti, susikibo su broliu, pradėjo muštis, jis-T. P. bandė juos skirti, M. pradėjo jį-T. P. - stumti į lauką. Visas įvykis išsirutuliojo iki muštynių. Jis pastūmė R. M. ranka į krūtinę, ši nuvirto. Ji norėjo varyt juos į lauką, todėl jis-T. P. - taip sureagavo. M. išėjo pas kaimyną Š., jis-T. P. irgi ten nuėjo. Brolio J. pas kaimyną į vidų neleido. Bekalbant pas kaimyną, išgirdo triukšmą, žmogaus virtimą. R. M. išbėgo pirma, jis-T. P. – antras. Velionis P. gulėjo virtuvėje ant grindų prie durų, iš burnos buvo išbėgęs kraujas. Judino jį, bet nebuvo reakcijos. Paguldė ant nugaros, bandė daryti širdies masažą, M. liepė kviesti greitąją pagalbą. P. jis-T. P. nemušė, liepos mėnesį patyrė stuburo traumą, Biržų ligoninėje įdėjo įtvarą. Įvykio dieną sunkiai valdė dešinę ranką, buvo nedarbingas, todėl negalėjo mušti P. ir dėl sveikatos būklės. Prieš šį įvykį buvo kitas konfliktas su kitais jaunuoliais prie degalinės, dėl kurio buvo parverstas policininkų, pristatytas į policiją. Per akistatą girdėjo, ką apie įvykį kalba M., ji jį apkalba, nes buvo P. draugė, kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, prarado artimą žmogų. Pripažįsta kaltinimą dalyje dėl BK 140 str. 1 d., labai gailisi. Civilinio ieškinio nepripažįsta. Jei būtų buvęs blaivus, tokių pasekmių nebūtų buvę.
Motyvuojamoji dalis
Nors J. P. kaltu prisipažino iš dalies, T. P. dėl tyčinio G. P. nužudymo kaltu neprisipažino, pagal BK 140 str. 1 d. prisipažino pilnai, jų kaltė įrodyta.
Nukentėjusioji R. M. parodė, kad šešiolika metų gyveno kartu su G. P., jie vedė bendra ūkį. Rugpjūčio 27 d. vakare G. P. buvo išgėręs, ruošėsi eiti gulti. G. P. buvo tik su kelnaitėmis, ji taip pat jau buvo nusirengusi. Apie 1 val. 30 min. išgirdo stiprų beldimą į buto duris. Ji ėjo pirma, G. iš paskos. Atsidarius buto durims, į virtuvę įėjo broliai P.. Pirmas įėjo vyresnis P., jam įkandin – jaunesnis. Visi keturi buvo virtuvėje. Jaunesnysis P. stovėjo priešais G., jam iš dešinės stovėjo vyresnysis P.. Vyresnysis P. pradėjo klausti, ar gerai dega tvora. G. sakė, kad jis nelietė jokios tvoros. T. P. šaukė, kad lietė, nes kai pas juos dega tvora, pas mus visą laiką dega šviesa. Vyresnysis P. šaukė ištisai, kartojo tuos pačius žodžius ir visą laiką apie tvorą. Jaunėlis irgi pritarė vyresniajam. Ji pradėjo ant jų šaukti liepdama išeiti. Jie vis tiek neklausė ir vis juos toliau kaltino. T. G. irgi paliepė nešdintis lauk. Tada J. P. puolė ant G. ir smogė kumščiu G. į veidą. G. jam trenkė atgal, bet ar pataikė ar ne nebematė. G. atsitraukė į kampą prie krosnies ir tada T. P. apėjo staigiai ją iš už nugaros, puolė prie G. ir trenkė kumščiu G. į veidą. G. iš nosies pradėjo bėgti kraujas. G. P. susigrūmė su T. P. ir G. P. trenkė vyresniajam, tas atgal. Jaunesnysis tuo momentu matydamas, kad jie grumiasi, irgi puolė artyn prie G.. Tada ji sugriebė J. P. už marškinėlių ir juos suplėšė. Taip norėjo jį sulaikyti, bet jai nepavyko. J. P. ir puolė irgi ant G. P.. G. P. nuo jų gynėsi, taip pat jiems smūgiavo. T. G. nustūmė į kambarį. Abu P. sudavė kumščiais G. P. į veidą. Smūgių neskaičiavo, bet galėjo suduoti po 2-3 smūgius kiekvienas. Ji įbėgo irgi į kambarį. Rėkė, kad baigtų, kad trauktųsi nuo G.. T. P. ją stūmė ir ji parkrito ant lyginimo lentos, po to – ant grindų. Nugriuvo ant nugaros, užsigavo kairę ranką. Lyginimo lenta sulūžo. O tuo momentu jaunesnysis trenkė kumščiu G. P. į veidą ir G. P. parkrito ant grindų. G. P. nukrito ant šono. Abu iš karto puolė spardyti G.. Vyresnysis P. spardė į pilvą, krūtinę, galvą, jaunesnysis P. spardė į nugarą. Po kelis kartus jie įspyrė, negali pasakyti, nes smūgių neskaičiavo. Spyrė daug kartų. Ji greitai atsistojo ir išbėgo iš buto. Bute liko abu P., kurie spardė gulintį G. P.. T. P. jau nebekalbėjo. Ji iš karto nubėgo pas Š.. Paskambino gal porą kartų ir Š. jai atidarė duris. Iš aprangos suprato, kad jis jau miegojo. Jis buvo su apatiniais. Prašė Š. gelbėti G.. Iš karto grįžo atgal į savo butą. Š. nuėjo jai iš paskos. Abu P. jau ėjo iš jų buto į koridorių. Dar Š. paklausė jų, kam muša žmogų, tačiau jie nieko neatsakė ir išėjo laukan pro duris, vedančias į kiemą. Jai įėjus į vidų, G. P. jau buvo atsikėlęs, pasiėmė dubenį, įsipylė vandens, nusiprausė, vandenį išpylė, dubenį padėjo ant šiukšlių kibiro. Matė jo kaktoje prakirstą odą. G. P. nusiprausė tyliai, nieko nesakė. Palikusi G. P. virtuvėje nuėjo pas V. Š., nes planavo skambinti policijai. Galvojo, kad V. Š. žinos tų kaimynų pavardes, nes ji tada dar nežinojo jų pavardžių. Pamatė, kad vėl atėjo T. P., pro atidarytas duris užėjo pas Š., ėmė šiam priekaištauti, kodėl jis būdamas policijos rėmėju gina P.. V. Š. sakė, kad nieko negina, klausė, kam reikia mušti žmogų. Pas Š. užėjo vieno iš P. sugyventinė, ji prašė T. P. eiti namo. Tada išgirdo kažkokius garsus iš savo buto. Nubėgo koridoriumi į savo butą. Jai iš paskos nubėgo ir T. P.. Pribėgusi prie buto durų pamatė gulintį virtuvėje ant nugaros G. P.. J. P. stovėjo bendrojo koridoriaus kampe, netoli jos buto durų. Išgirdo, kaip J. P. pasakė “viskas”. Tada T. P. puolė prie G. P. ir pradėjo spaudyti krūtinę. Ji paskambino greitajai med. pagalbai. Matė, kaip J. P. bando pražiodyti G. P.. Dar jai bekalbant su greitąja med. pagalba, pamatė, kaip abu P. atsistojo ir išėjo laukan pro duris. Atvykę medikai konstatavo G. P. mirtį. Teigia, kad stumiama buvo sužalota, taikytis nesutinka, prašo T. P. už tai nubausti.
Iš parodymų patikrinimo vietoje, akistatų su J. ir T. P., apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolų (t.1, b.l.170-181, 183-186, t. 2, b.l. 18-20, 90-92) matyti, kad nukentėjusioji R. M. vienodai tvirtino, jog G. P. mušė abu – T. ir J. P., ją T. P. stūmė ir ji parkrito ant lyginimo lentos.
Nukentėjusioji L. P. parodė, kad 2011 m. rugpjūčio 27 d. po pietų pas ją dviračiu atvažiavo sūnus G. P.. Ji gyvena antrame aukšte, sunku laipioti laiptais, todėl sūnus atvažiuodavo beveik kiekvieną dieną. Jis atnešdavo vandens, malkų. Maždaug apie 17 valandą jis išvažiavo namo. Sūnus gyveno kartu su R. M. apie 16 metų. Maždaug prieš dvi savaites laiko sūnus paskambino ir pasakė, kad suvažinėtas jų šuniukas. Sakė, kad prisipažino kirpėjos draugas, kad tai jis suvažinėjo tą šuniuką. Tą šeštadienį G. P. pasakė, kad pas jį buvo atvažiavę kriminalistai ir kaltino dėl kaimynų tvoros padegimo. G. dėl to labai pergyveno, sakė, kad nekaltas. Apie tą tvorą buvo užsiminęs kelis kartus. Sakė, kad ta tvora buvo padegta naktį. G. P. sakė, kad nežino, kas galėjo tą tvorą padegti. Kiek žino, nei sūnus nei R. M. su tais kaimynais, kurių tvora buvo padegta, nebendravo. Pas sūnų nenueidavo, bendraudavo telefonu. Pati tos tvoros nematė. Sekmadienį, rugpjūčio 28 d., apie 9 val. ryto pas ją atvažiavo dukros ir R. M.. Jos ir pasakė, kad nebėra G., kad jis mirė, kad buvo užmuštas. Pačių įvykio aplinkybių tiksliai nežino, nes R. smulkiai nepasakojo, sakė, kad buvo atėję abu broliai ir, kad abu broliai mušė G., ją pastūmė ant lyginimo lentos ši sulūžo. Sūnų G. palaidojo jos lėšomis, prašo priteisti 3085 Lt laidojimo išlaidų ir 100 000 neturtinės žalos. Neturtinę žalą sudaro moralinė žala – sūnaus gyvybės atėmimu ir jai atėmė sveikatą, gulėjo ligoninėje, dėl to įvykio pablogėjo sveikata. Valstybė sumokėjo avansu 4420 litų, gavo 1040 Lt laidojimo pašalpą, ji iš ieškinio neišminusuota.
Nukentėjusysis P. P. parodė, kad 2012 m. rugpjūčio 28 d. paskambino teta R. M. ir pranešė, kad naktį nužudytas jo tėvas G. P.. Iš karto važiavo į Biržus. Buvo vienintelis tėvo vaikas, su tėvu palaikė gerus santykius, buvo artimi. Dėl tėvo mirties patyrė didelius ir skaudžius išgyvenimus. Paties įvykio pats nematė. Kiek žino, tai tik iš kitų pasakojimų. Kaltinamųjų nepažįsta. Prašo priteisti 100 000 litų neturtinės žalos, kurią sudaro tėvo nužudymu padaryta moralinė žala, prarado mylimą žmogų.
Liudytojas V. Š. parodė, kad 2011 m. rugpjūčio 28 d. apie 1 val. 30 min. kažkas paskambino į duris. Priėjus prie buto durų ir paklausus, kas čia, išgirdo moterišką balsą, tai buvo kaimynė R. M.. Ji prašė pagalbos, sakė, kad kažkokie seniai užspardyti G. baigia, kaip suprato – jos sugyventinį G. P.. Nuėjo pažiūrėti, kas dedasi. R. M. buvo labai susijaudinusi, verkė, visa drebėjo, buvo pusnuogė. Iš karto nuėjo prie jos buto. Pamatė, kad jų buto durų tarpduryje, bendrame koridoriuje, stovi kaimynas T. P. su broliu. G. P. nematė. Pamatęs kaimyną T. ir jo brolį, pradėjo juos abu barti, klausė, ką jie čia daro, kodėl mušasi. T. pasakė, kad daro tvarką, nes degina tvorą. Kai juos subarė, abu broliai išėjo pro duris į lauką. Tada parėjo į savo butą apsirengti. Tuoj grįžo abu broliai T. ir J. P.. Jo buto durys buvo atidarytos. Sustojo prie durų ir neleido jų pas save. Broliams iš paskos atėjo J. M.. Ji varė juos namo, bet jie jos neklausė ir niekur nėjo. Abu broliai sakė, kad reikia daryti tvarką. Daugiau kalbėjo T.. Abu broliai buvo girti, nuo jų sklido alkoholio kvapas. Kol jie barėsi, R. M. koridoriuje stovėjo ir klausėsi. Bekalbant J. išėjo link P. buto. Staiga išgirdo triukšmą, lygtai kaip kažkas būtų nugriuvę. Pažiūrėti kas ten atsitiko pirma nubėgo R. M., tada nuėjo jis su T. P.. P. bute pamatė G. P., gulintį virtuvėje ant nugaros. J. judino G. galvą, T. puolė masažuoti G. krūtinę. R. M. iškvietė greitąją pagalbą. Kai greitoji pagalba atvažiavo, T. ir J. nebebuvo.
Liudytoja J. M. parodė, kad 2011 m. rugpjūčio 27 d. vakare T. P. ir J. P. sėdėjo kieme ir gėrė alkoholinius gėrimus, kepė dešreles. Buvo jau gal 1 val. nakties. Po kiek laiko ji pastebėjo, kad kieme jų nebėra. Ji išėjo už vartų ir pamatė, kad abu broliai eina pas kaimynus, gyvenančius kitoje gatvės pusėje. Paklausė, kur eina. Pasakė, kad eina pasikalbėti dėl tvoros. Ji grįžo į namus. Po kiek laiko nuėjo brolių ieškoti, V. Š. buto durys buvo atidarytos. J. P. buvo įkišęs koją tarp V. buto durų, nes norėjo įeiti. Bet T., kuris buvo pas V., neleido J. įeiti. Tada ji palietė T. nugarą ir paprašė įleisti. T. ją įleido pas V. Š.. Viduje pamatė sėdinčią P. sugyventinę. Pakvietė T. eiti namo. T. nenorėjo dar eiti namo, dar norėjo pakalbėti su V.. Staiga išgirdo triukšmą P. bute. Ji ir ta moteris nubėgo tenai. Pamatė kito buto tarpduryje stovintį J.. Ji pastūmė J. ir virtuvėje ant grindų pamatė gulintį P., kurio iki tol nepažinojo. Jis buvo kruvinas, visi bandė P. gaivinti, bet jis mirė. Labai išsigando, tad parėjo namo.
2011-08-28 įvykio vietos apžiūros protokole (t.1, b.l. 10-37) užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini), apžiūrint įvykio vietą, virtuvėje ant grindų rastas ant nugaros gulintis vyriškos lyties lavonas, kurio veidas stipriai išteptas skysčiu panašiu į kraują. Lavonas aprengtas tik trumpikėmis. Bendro naudojimo koridoriuje ant sienos rasta raudonos spalvos dėmė, panaši į kraują. Taip pat rasti du rankšluosčiai, ant kurių matyti į kraują panašios dėmės. Kambaryje ant grindų rasti ir paimti du plaukų kuokšteliai. Protokole ir fotonuotraukose užfiksuota, kad kambaryje ant grindų yra rausvos spalvos sutepimai, panašūs į išvalytą kraują. Rasta sulūžusi lyginimo lenta, virtuvėje matyti ant šiukšlių kibiro padėtas dubuo.
Iš 2011-01-04 specialisto išvados (t.1, b.l. 41-43) matyti, kad G. P. mirė nuo stipraus kūno sumušimo, pasireiškusio muštine žaizda kaktoje, poodines kraujosruvomis kaktoje, akių vokuose, nosies nugarėlėje, dešiniame žaste ir dešinėje alkūnėje, kraujosruvomis lūpų gleivinėje, odos nubrozdijimais kaktoje ir dešinėje blauzdoje, dešinės pusės III-IV-to ir V- o šonkaulių lūžiais su aplinkinėmis kraujosruvomis minkštuosiuose audiniuose, kraujosruva kaktos kairės pusės minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimu po kietuoju dešinio galvos smegenų pusrutulio smilkininės ir momeninės srities dangalu, kraujo išsiliejimais po minkštaisiais galvos smegenų ir smegenėlių dangalais, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu po kietuoju dangalu išsiliejusiu krauju (140 g), galvos smegenų pabrinkimu. Sužalojimai padaryti prieš mirtį vienu metu, kietų, bukų daiktų poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2011-08-28. G. P. mirtis įvyko nuo sužalojimų visumos. Po kūno sužalojimų padarymo G. P. galėjo atlikti kokius nors savarankiškus veiksmus tol, kol dėl galvos smegenų suspaudimo po kietuoju dangalu išsiliejusiu krauju jis neteko sąmonės ir mirė. Šis laiko tarpas nuo sužalojimų padarymo iki mirties galėjo trukti nuo kelių minučių iki kelių valandų. Sužalojimai G. P. padaryti ne mažiau vienuolikos smūgių pasėkoje, tai nurodo sužalojimų kiekis ir jų lokalizacija. Sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiais bei spardant. G. P. lavono kraujyje rasta 2,85 promilės, šlapime – 3,70 promilės etilo alkoholio, kas gyvam asmeniui atitiktų sunkų girtumo laipsnį.
Iš specialisto išvados Nr. S412/11 (01) (t.1, b.l. 73-77) matyti, kad ant J. P. džinsinių kelnių, dviejų rankšluosčių, J. P. šlepečių, T. P. bridžų rastas G. P. kraujas.
Iš 2011-08-29 specialisto išvados Nr. G911/11 (05) (t.1, b.l. 45) matyti, kad apžiūrint R. M. jai nustatyta poodinė kraujosruva kairio žasto užpakaliniame paviršiuje. Dėl nustatyto sužalojimo sveikata sutrikdyta nežymiai.
Iš 2011-08-29 specialisto išvados (t.1, b.l. 47) matyti, kad apžiūrint T. P. nustatyti odos nubrozdijimai nugaros dešinėje pusėje, kairiame dilbyje, poodinė kraujosruva kairio kelio sąnario srityje. Sužalojimai susiformavo kontaktuojant su kietais bukais vietomis šiurkštų paviršių turinčiais daiktais, galimai aplinkybėse nurodytu laiku 2011-08-28 griūnant ir atsitrenkiant į tokius daiktus ar panašiai. Dėl nustatyto sužalojimo sveikata sutrikdyta nežymiai.
Iš 2011-08-29 specialisto išvados (t.1 b.l. 49) matyti, kad apžiūrint J. P. nustatyti odos nubrozdinimai smakre, kairio peties sąnario srityje, dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje. Dėl nustatyto sužalojimo sveikata sutrikdyta nežymiai.
Iš 201-08-27 alkotesterio parodymų matyti (t.1, b.l. 80), kad 23 val. 06 min. J. P. iškvepiamame ore nustatyta 2,25 promilės.
Iš 201-08-27 alkotesterio parodymų matyti (t.1, b.l. 81), kad 22 val. 47 min. T. P. iškvepiamame ore nustatyta 2,52 promilės.
Iš teisme apžiūrėtos T. P. asmens sveikatos istorijos įrašų matyti, kad jam 2011-07-12 buvo diagnozuotas kaklo raiščių plyšimas, skundėsi kaklo skausmu, dešinės rankos judesių ribotumu, iki 2011-09-01 jis buvo nedarbingas, nuo 2011-08-08 nebesiskundė dėl rankų judesių ribotumo, buvo siūloma reabilitacija.
Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto (t. 2, b.l. 77-78) matyti, kad nusikalstamos veikos darymo metu J. P. psichikos sutrikimų nebuvo, todėl galėjo visiškai suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir galėjo visiškai valdyti savo veiksmus. Šiuo metu J. P. lėtinių psichikos sutrikimų nenustatyta. Jis gali suvokti savo veiksmus ir juos valdyti. Taikyti priverčiamąsias medicinos priemonės jam nereikalinga.
Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto (t.2, b.l. 154-155) matyti, kad nusikalstamos veikos darymo metu T. P. psichikos sutrikimų nebuvo, todėl galėjo visiškai suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir galėjo visiškai valdyti savo veiksmus. Šiuo metu T. P. lėtinių psichikos sutrikimų nenustatyta. Jis gali suvokti savo veiksmus ir juos valdyti. Taikyti priverčiamąsias medicinos priemonės jam nereikalinga.
Iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimo dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu (t. 1 b.l. 157-159) matyti, kad L. P. išmokėta 4420 Lt dydžio kompensacija (520 litų už turtinę žalą, 3900 litų už neturtinę žalą).
Šių įrodymų viseto pakanka konstatuoti, kad T. ir J. P. veikdami bendrininkų grupe tyčia nužudė G. P., o T. P. smurtaudamas dar ir tyčia nesunkiai sužalojo R. M.. J. P. savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo iš esmės pripažįsta, neigdamas tik T. P. bendrininkavimą tyčinio nužudymo padaryme. Nors T. P. ir neigia sudavęs smūgius nukentėjusiajam G. P., tačiau pats pripažįsta, kad kaltinime nurodytą datą jis buvo G. P. namuose kartu su broliu J. P. konflikto su G. P. metu. Jo parodymai apie tai, kad jis G. P. sumušime nedalyvavo, o tik bandė skirti besimušančius J. P. ir G. P., visiškai paneigti vienodais ir nuosekliais nukentėjusiosios R. M. – tiesioginės įvykio liudytojos – parodymais apie tai, kad G. P. mušė ir spardė kojomis abu kaltinamieji. Šiuos jos parodymus iš dalies patvirtina liudytojas V. Š., kuris parodė, kad įvykio metu atbėgusi R. M. prašė jo pagalbos, šaukdama, kad „seniai“ (o ne „senis“) muša G. P.. Teismui netikėti R. M. parodymais nėra jokio pagrindo, jie nuoseklūs, logiški. Teismas nenustatė jokių motyvų, kodėl R. M. turėtų pagrindą apkalbėti T. ar J. P., pats T. P. pripažįsta, kad iki įvykio nukentėjusiosios nepažinojo. T. P. teigia, kad konflikto metu, kurio metu neva jis bandė išskirti besimušančius J. P. ir G. P., jis pastūmė į krūtinę nukentėjusiąją R. M., kuri stūmė jį iš kambario. R. M. tvirtina, kad T. P. ją pastūmė tuo metu, kai ji bandė T. P. atskirti nuo jo mušamo G. P.. T. P. parodymai šioje dalyje neįtikinami ir nelogiški – pagal jo parodymus, jis smurtavo prieš R. M., bandžiusią apginti G. P., pats bandydamas atskirti besimušančius J. P. ir G. P., t.y. smurtavo prieš jam bandžiusį padėti asmenį. T. P. tvirtinimas, kad jis negalėjo smurtauti prieš G. P. dėl savo sveikatos būklės – stuburo traumos, paneigtas teismo specialisto išvada apie pas T. P. rastų sužalojimų pobūdį bei jų sunkumą. Teismo posėdyje apžiūrėta jo asmens sveikatos istorija, kurioje duomenų, kad 2011-08-28 T. P. turėjo kokius nors rankų ar kojų sužalojimus, dėl kurių negalėjo atlikti aktyvių veiksmų, nėra, jam 2011-07-12 buvo diagnozuotas kaklo raiščių plyšimas ir iki 2011-09-01 jis buvo nedarbingas, nuo 2011-08-08 nebesiskundė, kad rankų judesiai riboti. Paminėtų įrodymų pakanka pripažinti, kad prieš G. P. smurtą, sukėlusį jo mirtį, pavartojo abu kaltinamieji T. ir J. P.. Kadangi teismo medicinos specialisto išvada nustatyta, kad G. P. mirtis įvyko dėl padarytų sužalojimų visumos, abu T. ir J. P. pripažintini kaltais tyčia savo bendrais veiksmais nužudę G. P.. Pagrindo vertinti P. veiksmus, kaip padarytus būtinosios ginties būklėje, nėra. Kaip seka iš pačių P. parodymų, konfliktas tarp jų ir G. P. prasidėjo jiems patiems girtiems atėjus į G. P. namus. Patys P. pripažįsta, kad neginčijamų įrodymų, jog būtent G. P. padegė T. P. tvorą, jie neturėjo. Tokiu būdu patys P. buvo konflikto iniciatoriai. Byloje nėra jokių duomenų, kad konflikto metu G. P. būtų pirmas sudavęs smūgius ar sužalojęs P., išskyrus J. P. parodymus teisme, kad G. P. pirmas jam sudavė. Jokių gynybos veiksmų P. neatliko, jie konflikto metu buvo puolančioji pusė, mirtinai sužalojusi G. P.. Suduodami rankomis ir kojomis smūgius, T. ir J. P. suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokio jų veikimo gali įvykti G. P. mirtis, ir nors jos ir nenorėjo, bet sąmoningai leido jai atsirasti, t.y. G. P. T. ir J. P. nužudė veikdami netiesiogine tyčia. Atsižvelgtina į tai, kad J. P. pavartoto smurto prieš G. P. intensyvumas buvo didesnis – jis po bendrų su T. P. smurto veiksmų, dar ir vienas sudavė kelis smūgius kumščiu G. P..
T. ir J. P. veika tyčia nužudžius G. P. kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. kaip tyčinis nužudymas be kvalifikuojančių aplinkybių – jie suduodami smūgius rankomis ir kojomis, veikdami netiesiogine tyčia, 2011-08-28 apie 1 val. 30 min. dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio tyčia nužudė G. P.. Iš kaltinimo šalintina, kad T. ir J. P. G. P. nužudė pastarajam esant bejėgiškoje būklėje. Vien didelis alkoholio kiekis nukentėjusiojo kraujyje ir šlapime nėra pagrindas pripažinti buvus G. P. bejėgiškoje būklėje. Iš teisme ištirtų įrodymų seka, kad G. P. iki mirties buvo sąmoningas, vaikščiojo, bandė priešintis kaltinamiesiems, nėra jokių duomenų, kad kaltinamieji žinojo apie G. P. girtumą ar kokią nors bejėgišką būklę.
T. P. veika pagal BK 140 str. 1 d. kvalifikuota teisingai. T. P. pripažįsta, kad smurtavo prieš R. M. tyčia ją pastumdamas, teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad dėl pavartoto smurto R. M. buvo nežymiai sužalota.
Skirdamas bausmes kaltinamiesiems teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, stadiją, asmenybes, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.
J. P. padarė tyčinį labai sunkų baigtą nusikaltimą, tačiau šis nusikaltimas nebuvo iš anksto apgalvotas, jam nebuvo rengiamasi iš anksto, jį J. P. įvykdė veikdamas netiesiogine tyčia. J. P. nėra teistas, baustas administracine tvarka, charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b.l. 60), tačiau jo pavartoto smurto prieš G. P. apimtis nusikaltimo darymo metu buvo didesnė. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto veikdamas bendrininkų grupėje bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, J. P. pagal BK 129 str. 1 d. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė nustatytina artima už šį nusikaltimą baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.
T. P. padarė du tyčinius baigtus nusikaltimus – vieną labai sunkų, kitą – nesunkų, tačiau šie nusikaltimai nebuvo iš anksto apgalvoti, jiems nebuvo rengiamasi iš anksto, juos T. P. įvykdė veikdamas netiesiogine tyčia. T. P. nėra teistas, iš darbovietės charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b.l. 156), jo pavartoto smurto prieš G. P. apimtis buvo mažesnė, tačiau T. P. baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimą, 2010-05-26 baudžiamoji byla, kurioje T. P. buvo įtariamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 180 str. 1 d., padarymu buvo nutraukta, vadovaujantis LR BK 38 str., t.y. T. P. ir nukentėjusiajam susitaikius (t. 2, b.l. 136-138). Jo atsakomybę lengvina tai, kad kaltu dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, abu nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, tyčinį nužudymą padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, T. P. pagal BK 129 str. 1 d. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė nustatytina artima už šį nusikaltimą baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Už BK 140 str. 1 d. numatytą nusikaltimą jam skirtina arešto bausmė.
Nukentėjusiosios L. P. ieškinys dėl 3085 litų turtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies. Bylos duomenimis nustatyta, kad ji palaidojo sūnų G. P., jos prašomos priteisti laidojimo išlaidos 3085 litų sumai pagrįstos pateiktais dokumentais, yra realios. Atsižvelgiama į tai, kad L. P. laidojimui iš valstybės gavo 1040 litų, pagal Teisingumo ministerijos sprendimą jai valstybė atlygino dalį – 520 litų padarytos turtinės žalos. Todėl jai priteistina 1525 (3085-1040-520) litai turtinės žalos solidariai iš T. ir J. P., nes turtinę žalą L. P. patyrė dėl nusikalstamų abiejų kaltinamųjų veiksmų.
Iš dalies tenkintina ir L. P. ieškinio dalis, susijusi su neturtinės žalos atlyginimu. L. P. sūnaus G. P. tyčiniu nužudymu iš tikrųjų padaryta didelė moralinė žala. Nukentėjusioji neteko savo sūnaus, patyrė didelį dvasinį sukrėtimą ir išgyvenimus. Ieškovės tvirtinimu, pablogėjo jos sveikatos būklė, ji pradėjo pastoviai vartoti vaistus. Atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pasekmes, Tomo ir J. P. kaltę, jų turtinę padėtį, teismas konstatuoja, kad labiausiai protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus atitiktų 50 000 Lt neturtinės žalos dydis, todėl ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies. Atsižvelgiama į tai, kad L. P. pagal Teisingumo ministerijos sprendimą valstybė atlygino dalį – 3900 litų neturtinės žalos, jai priteistina 46 100 (50 000-3900) litų neturtinės žalos solidariai iš Tomo Ir J. P., nes neturtinę žalą L. P. patyrė dėl bendrų nusikalstamų abiejų kaltinamųjų veiksmų.
Iš dalies tenkintinas ir nukentėjusiojo P. P. ieškinys dėl 100 000 litų neturtinės žalos priteisimo. Nukentėjusysis neteko tėvo, patyrė didelius dvasinius išgyvenimus. Atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pasekmes, T. ir J. P. kaltę, jų turtinę padėtį, teismas konstatuoja, kad labiausiai protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus atitiktų 50 000 Lt neturtinės žalos dydis, todėl P. P. ieškinys tenkinamas iš dalies – iš T. ir J. P. priteistina solidariai P. P. naudai 50 000 litų neturtinės žalos, nes neturtinę žalą P. P. patyrė dėl bendrų nusikalstamų abiejų kaltinamųjų veiksmų.
Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimą Teisingumo ministerija –Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo administratorius – už kaltinamuosius atlygino dalį 4420 litų turtinės ir neturtinės žalos L. P. (t.1 b.l. 157-159). Ši suma priteistina solidariai iš T. ir J. P. Teisingumo ministerijos – Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo administratorius – naudai.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – J. P. ir T. P. drabužiai ir šlepetės grąžintini kaltinamiesiems arba jų įgaliotiems asmenims; G. P. trumpikės, biologiniai pėdsakai, daktiloploštelės su pirštų pėdsakais, vokas su avalynės fragmentu, T. P. ir J. P. nagų nuokarpos – sunaikintini kaip beverčiai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302 str., 303 str. 2 d., 308 str. 2 d.,
NUSPRENDŽIA:
J. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., ir jį nubausti laisvės atėmimu vienuolikai metų.
Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo 2012 m. kovo 29 d. Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laiką, J. P. išbūtą laikinąjame sulaikyme ir suėmime nuo 2011-08-28 iki 2012-03-29.
Kardomąją priemonę – suėmimą J. P. pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
T. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 ir 140 str. 1 d., ir jį nubausti:
pagal BK 129 str. 1 d. – laisvės atėmimu dešimčiai metų;pagal BK 140 str. 1 d. – 30 parų areštu.
Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p. bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti T. P. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dešimčiai metų.
Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo 2012 m. kovo 29 d. Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laiką, T. P. išbūtą laikinąjame sulaikyme ir suėmime nuo 2011-08-28 iki 2012-03-29.
Kardomąją priemonę – suėmimą T. P. pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Priteisti iš J. P. ir T. P. solidariai L. P. naudai 46 100 (keturiasdešimt šešis tūkstančius vieną šimtą) litų padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 1525 (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt penkis) litus padarytai turtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš J. P. ir T. P. solidariai P. P. naudai 50 000 (penkiasdešimt tūkstančių) litų padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš T. P. ir J. P. solidariai Teisingumo ministerijos –Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo administratoriaus – naudai (atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“) 4420 (keturis tūkstančius keturis šimtus dvidešimt) litų išmokėto L. P. žalos atlyginimo.
Nuosprendžiui įsiteisėjus J. P. ir T. P. drabužius ir šlepetes grąžinti nuteistiesiems arba jų įgaliotiems asmenims, G. P. trumpikes, biologinius pėdsakus, daktiloploštelės su pirštų pėdsakais, voką su avalynės fragmentu, nagų nuokarpos – sunaikinti kaip beverčius.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtiesiems T. ir J. P. – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jiems dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.