Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam J. P. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. P. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2012 m. kovo 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį, paskiriant 11 metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžia – 2011 m. rugpjūčio 28 d., pabaiga – 2022 m. rugpjūčio 28 d.

Anksčiau neteistas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje nutarimą taikyti nuteistajam J. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. P. yra atlikęs BK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus pažeidęs aštuoniolika kartų (paskutinis pažeidimas 2020 m. gruodžio 15 d.), iš jų šešiolika kartų baustas drausminėmis nuobaudomis, galiojančių nuobaudų neturi, penkiolika kartų skatintas, turi pastovią gyvenamąją vietą, pataisos įstaigoje mokėsi ir įgijo staliaus ir baldžiaus specialybes, dirba, išėjęs į laisvę kreipsis į Lietuvos užimtumo tarnybą, taip pat ieškosis darbo savarankiškai. Turi didelių finansinių įsipareigojimų, pagal vykdomuosius patvarkymus turi išmokėti 33 331,37 Eur, iš jų išmokėta 1 810,87 Eur. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, praeityje buvo įtakojamas asocialios grupės, nusikalstamos veikos padarytos bendrininkų grupėje, psichiką veikiančių medžiagų nevartoja, smurtinis nusikaltimas atliktas apsvaigus nuo alkoholio, bausmės atlikimo metu tris kartus baustas drausmine tvarka už alkoholinių gėrimų vartojimą. Nuteistojo emocinė būsena stabili, pozityvi, lengvai susitvarko su kasdienėmis užduotimis, dažniausiai sprendimus stengiasi priimti atsakingai, viską gerai apgalvodamas, tačiau nusikaltimą įvykdė spontaniškai, impulsyviai ir negalvojo apie savo veiksmų pasekmes. Nusikaltimo metu, siekdamas kito žmogaus paklusnumo, naudojo smurtą, ko pasėkoje, žmogus mirė. Šios veikos metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tikėtina, kad apsvaigimo nuo alkoholio būsena paskatino agresyvų (smurtinį) asmens elgesį ir nuslopino savikontrolę. Nuteistasis supranta, kad turi problemų ir jaučia poreikį jas spręsti, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą ir to, kaip supranta, kaip jis pats prisidėjo prie problemos atsiradimo, yra prieštaravimų. Padarytą nusikaltimą vertina neigiamai, nesiekia jo pateisinti, yra motyvuotas nebenusikalsti. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje paskirtas rekomendacijas. Teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, J. P. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, jog J. P. akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – bausmės atlikimo metu aštuoniolika kartų nesilaikė pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos, už ką šešiolika kartų baustas drausmine tvarka. Nors nuteistajam paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas pataisos priemones. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju, nors nuteistasis buvo ne kartą skatintas, tačiau kaip jau minėta, jis taip pat pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus ir visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Pagal „OASys“ metodiką J. P. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Nors nuteistajam nemažai nustatyta jo nusikalstamą elgesį mažinančių veiksnių – gyvenamos vietos turėjimas; teigiama darbinė motyvacija; ryšių palaikymas su artimaisiais, tačiau taip pat išlieka ir nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus; mąstymas ir elgesys; gyvenimo stilius ir draugai. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek J. P. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad J. P. laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo atlikimą (nužudymą), ankščiau neteistas, per bausmės atlikimo laikotarpį vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus pažeidė aštuoniolika kartų. Teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis laisvėje buvo įgijęs vidurinį išsilavinimą, pasirinkdavo situacijas, kurios padidino pakartotinio nusikaltimo riziką, buvo įtakojamas asocialios grupės, nusikalstamą veiką atliko su broliu. Pataisos įstaigoje nėra fiksuota psichiką veikiančių medžiagų vartojimo atvejų. Nuteistasis kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta pilnai. Vertinimo metu nuteistasis nurodė, kad yra motyvuotas nebenusikalsti, savo elgesį pateisina lygindamas jį su kitais nusižengimais. Teismo vertinimu, tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis nepasimoko iš ankstesnių patyrimų, nusikalstamą veiką atliko apsvaigęs nuo alkoholio, laisvės atėmimo metu tris kartus baustas už alkoholio vartojimą. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, J. P. neatliktos bausmės dalis (6 mėnesiai 18 dienų), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad J. P. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis J. P. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2022 m. vasario 14 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2022 m. vasario 14 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam J. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.