Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Jurgio Kiškio, Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. P. (toliau – T. P.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. spalio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarimą Nr. 95-577 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam T. P..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. T. P. Panevėžio apygardos teismo 2012 m. kovo 29 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, nuteistas galutine subendrinta 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausme.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2011 m. rugpjūčio 28 d., bausmės pabaiga – 2021 m. rugpjūčio 28 d.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo T. P. skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. P. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, pakankamą asmens lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien tik šių aplinkybių, kaip ir iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, ypatingai akcentuojamų nuteistojo skunde, jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos vis tik nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo T. P. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 11 balų, kas prilyginama žemai rizikos grupei, tačiau šiuo konkrečiu atveju būtina įvertinti ir jo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri analizuojamu atveju turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Svarbu tai, kad atliekant nuteisto asmens nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos nustatytas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos aplinkybės teismo neriboja.

8. Sprendžiant T. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą visų pirma pažymėtina, kad nors šis teistumas jam yra pirmasis, tačiau analizuojamu atveju jis buvo pripažintas kaltu už kelių nusikalstamų veikų, viena kurių sukėlė negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, padarymą, o jo neteisėti veiksmai buvo nukreipti į visiškai nuteistajam nežinomą asmenį, padedant savo broliui išsiaiškinti jų tarpusavio santykius, t. y. dėl mažareikšmės dingsties. Šių aplinkybių visuma neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei ir jo elgesio pokyčius šiam atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, nepaisant to, jog analizuojamu atveju jo nusikalstamą elgesį galintys paskatinti kriminogeniniai rizikos veiksniai neišskiriami, reikalauja vertinti itin atidžiai. Šiuo aspektu įvertinus tai, kad nuteistojo neteisėti veiksmai vertinamu atveju buvo atlikti bendrininkaujant su savo broliu, T. P. taip akcentuojami skundo teiginiai, susiję su jo artimais socialiniais ryšiais su savo šeima, tuo pačiu ir broliu, esminės reikšmės jo lygtiniam paleidimui neturi. Neabejotina, kad ši aplinkybė egzistavo ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau nuo nusikalstamo elgesio T. P. nesustabdė, todėl abejotina, jog ir šiuo atveju nuteistojo socialiniai ryšiai su savo šeima gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio. Juo labiau, jog jokių užsiėmimų, susijusių su smurtinio elgesio mažinimu, pataisos namuose nuteistasis nelankė, pats teigia, jog savitvardą praranda retai, kas, teisėjų kolegijos įsitikinimu, akivaizdžiai prieštarauja jam inkriminuotų nusikalstamų veikų įvykdymo aplinkybėms ir leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo gebėjimu suvaldyti savo agresiją susiklosčius nepalankioms aplinkybėms.

9. Nors nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas bei įvykdymo aplinkybės jau buvo įvertintos skiriant bausmę T. P., dėl ko, jos negali būti laikomos absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek jos atskleidžia T. P. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Neabejotina, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio. Juo labiau, jog net ir šioje T. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje jis kritiškai nevertina savo veiksmų, yra linkęs minimalizuoti savo kaltę jam inkriminuotų nusikaltimų padaryme, teigia, jog tiesiogiai pačiame įvykyje nedalyvavo, kas leidžia pagrįstai manyti, jog šiuo metu nuteistasis vis dar nėra padaręs tinkamų išvadų iš praeityje buvusio savo neteisėto elgesio ir teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog jo elgesio korekcija vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

10. Abejonių tinkamu T. P. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ir galimos jo alkoholio vartojimo problemos. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nusikaltimus, kurių metu buvo nužudytas vienas žmogus ir sužalotas kitas asmuo, nuteistasis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau net ir šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje, sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų visumos, jis neigia piktnaudžiavimą alkoholiu laisvėje, kas leidžia pagrįstai manyti, jog šiuo metu T. P. vis dar negeba kritiškai vertinti savo netinkamo elgesio, jo koreguoti teigiama linkme nesistengia. Darant šią išvadą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pats nuteistasis, remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, teigia, jog alkoholis neabejotinai turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, tačiau, pataisos namuose jis buvo baustas už alkoholio vartojimą, todėl vien tai, kad pataisos įstaigoje nuteistasis lankė įžanginę grupę, susijusią su alkoholio prevencija, teisėjų kolegijai vis dar neleidžia pagrįstai manyti, jog nesaikingo alkoholio vartojimo problemos šiuo metu jau yra nebeaktualios.

11. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis turi 41353,93 eurų skolą, kurios padengimui iš nuteistojo (pataisos namuose nuteistasis dirba) išieškota vos 126,53 eurų suma. Be to, nuteistasis moka ir alimentus, o jų išmokėta suma atitinka 1634,58 eurus. Šių aplinkybių visuma teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai abejoti ir nuteistojo finansiniu stabilumu, kuris, taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra itin aktualus. Šios išvados kontekste akcentuotina ir tai, kad, skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, išėjęs į laisvę T. P. ketina į darbo paieškas pasitelkti Užimtumo tarnybos pagalbą, kas leidžia pagrįstai manyti, jog pakankamai savarankiškų pastangų tinkamam savo įdarbinimui laisvėje, net ir turėdamas labai didelių finansinių įsipareigojimų, T. P. nededa, tokiu būdu, rimtai nevertina savo turimų finansinių įsiskolinimų, kas visumoje nuteistąjį charakterizuoja labiau neigiamai ir leidžia pagrįstai abejoti jo pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

12. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią T. P. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad T. P. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

13. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir sumažėjusi nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo 24 (2015 m. rugsėjo 25 d.) iki 11 balų, kadangi statinių balų suma tesiekia vos 5 balus, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog nuteistojo elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme vis dar galima. Šiuo aspektu vis tik pažymėtina, kad kiekvienas nuteistasis, pateikęs prašymą paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos, yra individualus, todėl sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo yra vertinamas ne tik jo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog T. P. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Analogiškai vertintini ir nuteistojo teiginiai dėl jo šeimos pagausėjimo. Abejonių tuo, jog ši aplinkybė yra reikšminga sprendžiant nuteisto asmens galimo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, teisėjų kolegijai nekyla, tačiau, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų, labiau neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumą, manyti, jog vien tik šis faktas yra pakankamas T. P. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo T. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 28 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.