Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgio Kiškio,

nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo J. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. balandžio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų‑atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. vasario 14 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam J. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. J. P. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2012 m. kovo 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 11 metų.

2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2011 m. rugpjūčio 28 d., jos pabaiga – 2022 m. rugpjūčio 28 d. Komisijos posėdžio dieną likusi neatlikta bausmės dalis buvo 6 mėnesiai 18 dienų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. P. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį.

7. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

8. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas nei padarė skundžiamą nutartį priėmęs teismas aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, apeliantas nepateikė. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.

9. Iš pateiktos medžiagos yra matyti, kad nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Tai sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien paminėtos aplinkybės nepakanka. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju J. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo socialinės reabilitacijos programoje, mokėsi ir įgijo staliaus bei baldžiaus specialybes, pradėjo mokytis suvirintojo specialybės, dirba, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, 15 kartų skatintas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, lygtinio paleidimo atveju turėtų pastovią gyvenamąją vietą. Vis dėlto minėtos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamą nuteistojo pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

10. Aukštesnysis teismas, įvertinęs tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį J. P. charakterizuojančius duomenis, pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad nuteistasis daro akivaizdžią pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir kad jo atžvilgiu jau šiuo metu galimas lygtinio paleidimo taikymas.

11. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo pasitaisymo progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat, kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas aplinkybes.

12. Šiuo atveju matyti, kad J. P. bausmę atlieka už vieną labai sunkų nusikaltimą, padarytą apsvaigus nuo alkoholio ir veikiant su kitu asmeniu bei sukeliant negrįžtamus padarinius (žmogaus mirtis). Jis aukščiau neteistas ir padarytas nusikaltimas nėra teisės pažeidėjui būdingas nusikaltimų modelio dalis, dėl nusikalstamos veikos prisipažino. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant. Svarbu pažymėti tai, jog bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju apie pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nepakankamumą, leidžia spręsti būtent 2022 m. vasario 3 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti duomenys apie nuteistajam J. P. išskiriamus kriminogeninius veiksnius. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam J. P. nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nustatyti kriminogeniniai veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus (statinis); mąstymas ir elgesys; gyvenimo stilius ir draugai (dinaminiai). Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad smurtinis nusikaltimas atliktas apsvaigus nuo alkoholio, bausmės atlikimo metu tris kartus baustas drausmine tvarka už alkoholinių gėrimų vartojimą. Nors dažniausiai sprendimus stengiasi priimti atsakingai, viską gerai apgalvodamas, tačiau nusikaltimą įvykdė spontaniškai, impulsyviai ir negalvojo apie savo veiksmų pasekmes. Nusikaltimo metu, siekdamas kito žmogaus paklusnumo, naudojo smurtą, ko pasėkoje žmogus mirė. Šios veikos metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tikėtina, kad apsvaigimo nuo alkoholio būsena paskatino agresyvų (smurtinį) asmens elgesį ir nuslopino savikontrolę. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sistemiškai įvertinus tai, kad nuteistasis nusikaltimą įvykdė būdamas neblaivus, o pataisos įstaigoje net tris kartus baustas drausmine tvarka už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą (paskutinį kartą 2020 m. gruodžio 15 d.), konstatuoja, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis laisvėje sugebės pasirinkti tinkamus elgesio modelius. Pastebėtina, kad nuteistasis jam išskiriamus kriminogeninius veiksnius, siekdamas daryti akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, gali bent iš dalies eliminuoti.

14. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, pataisos namuose yra gauti vykdomieji patvarkymai, pagal kuriuos nuteistasis turi išmokėti 33 331,37 Eur, iš jų išmokėta 1 810,87 Eur. Pagal prašymus savanoriškai sumokėta 33,00 Eur. Tokie dideli finansiniai įsipareigojimai laisvėje stipriai apsunkins nuteistojo integraciją į visuomenę. Nuteistasis pataisos namuose dirba, todėl turi galimybę imtis veiksmų, kurie padėtų sumažinti turimas skolas.

15. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo neišsamiai, remiantis tik subjektyviomis aplinkybėmis ir neatsižvelgus į nuteistojo pastangas resocializuotis, nėra pagrindo. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį pataisos įstaigoje bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad buvo vertinami visi nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių pirmosios instancijos teismo vertinimu, J. P. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje nepakako, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Tam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, pritaria ir aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista, o skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo J. P. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. balandžio 5 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.