Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos:2.3.2.4; 2.3.2.7; 2.3.5.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

2024 m. birželio 12 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimanto Misiūno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-48-762/2024 pagal ieškovės D. V. ieškinį dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, turto ir prievolių padalinimo, atsakovas E. V., tretieji asmenys – „Bigbank“ AS filialas, akcinė bendrovė „Swedbank“, institucija, teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, bei atsakovo E. V. priešieškinį dėl santuokoje įgyto turto padalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė D. V. (toliau – ir ieškovė), patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Rokiškio rajono civilinės metrikacijos skyriuje tarp D. V. ir atsakovo E. V. (toliau – ir atsakovas) (akto įrašo Nr. 79), nutraukti; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę V.; nepilnamečio sūnaus M. V., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui nuo 2023 m. kovo 1 d. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Eur, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka iki sūnaus pilnametystės, lėšas pervedant į asmeninę ieškovės sąskaitą; nustatyti jos siūlomą tėvo (atsakovo) ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką; nustatyti, kad po santuokos nutraukimo prievolė kreditoriui Bigbank AS filialas, kylanti iš 2019 m. sausio 15 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 190306/96nr., lieka solidaria ieškovės ir atsakovo prievole; nustatyti, kad po santuokos nutraukimo prievolė kreditoriui akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „Swedbank“, kylanti iš 2019 m. sausio 8 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 19-000630-GV, lieka asmenine ieškovės prievole; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 620 Eur kompensaciją už atsakovo naudai sudarytos Garantuotų palūkanų gyvybės draudimo sutarties Nr. 000004677137768 įmokų mokėjimą iš lėšų, priklausiusių šalims bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe; priteisti iš atsakovo valstybės patirtas teisinės pagalbos išlaidas.

2. Atsakovas E. V. pareiškė priešieškinį dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, kuriame prašė priteisti iš ieškovės 1 130,79 Eur kompensaciją, t. y. pusę 2 261,59 Eur sumos, kuri santuokos metu buvo įmokėta pagal ieškovės iki santuokos sudarymo paimtą kreditą iš AB „Swedbank“ automobilio įsigijimui, taip pat prašė priteisti iš ieškovės valstybei išlaidas, patirtas dėl atsakovo atstovavimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2024 m. sausio 29 d. sprendimu ieškovės D. V. ieškinį tenkino iš dalies, o atsakovo E. V. priešieškinį atmetė – atsakovo ir ieškovės, po santuokos priėmusios pavardę „V.“, santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriuje, įrašo Nr. 79, nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę „V.”, atsakovui – pavardę „V.”; nustatė nepilnamečio vaiko M. V. gyvenamąją vietą su motina (ieškove); priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 300 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. kovo 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteistų nepilnamečiam vaikui lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skyrė ieškovę ir išaiškino atsakovui, kad išlaikymui priteistos sumos turi būti pervedamos į asmeninę ieškovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“; sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nusprendė vykdyti skubiai; prievolę kreditoriui „Bigbank“ AS filialui, kylančią iš 2019 m. sausio 15 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 190306/96nr., po santuokos nutraukimo nusprendė laikyti ieškovės ir atsakovo solidaria prievole kreditoriui; prievolę kreditorei AB „Swedbank“, kylančią iš 2019 m. sausio 8 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 19-000630-GV, po santuokos nutraukimo nusprendė laikyti asmenine ieškovės prievole; priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 405 Eur kompensaciją už atsakovo naudai sudarytos Garantuotų palūkanų gyvybės draudimo sutarties Nr. 000004677137768 įmokų mokėjimą; nustatė sekančią atsakovo ir jo nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką: E. V. su sūnumi bendrauja:

1. iki vaikui sukaks ketveri metai, kiekvieną antradienį ir penktadienį, nuo 18.30 val. iki 20.30 val. bei kas antrą sekmadienį nuo 16.30 val. iki 20.30 val. (ar kitu sutartu laiku kas antrą savaitgalį ne trumpesniu nei 4 valandos) vaiko gyvenamojoje vietoje arba kitoje sutartoje vietoje, dalyvaujant vaiko motinai.

2.1. D. V. ir E. V. turi teisę praleisti su sūnumi vienodą skaičių sūnaus atostogų dienų. E. V. savo nuožiūra pasirinktoje vietoje praleidžia su sūnumi pirmąją pusę jo atostogų laiko, D. V. – antrąją pusę sūnaus atostogų laiko;

2.2. Per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas neporiniais metais E. V. sūnų pasiima iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. 11 val. ir šventei pasibaigus gruodžio 26 d. 19 val. pristato sūnų į jo gyvenamąją vietą;

2.3. Per Naujųjų Metų šventes poriniais metais E. V. sūnų pasiima iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 18 val. ir sausio 1 d. 19 val. pristato sūnų į jo gyvenamąją vietą;

2.4. Per Šv. Velykas poriniais metais E. V. sūnų pasiima Šv. Velykų pirmąją dieną 11 val. ir šventei pasibaigus Šv. Velykų antrosios dienos vakare laiku 19 val. pristato į sūnaus gyvenamąją vietą;

2.5. Sūnaus gimtadienio dieną E. V. gali matytis su sūnumi neribotai kartu su D. V.;

2.6. E. V. turi teisę nekliudomai matytis su sūnumi ir kitu laiku, sutikus D. V.;

3. Jei pagal nustatytą grafiką vaikas neturi objektyvios galimybės bendrauti su tėvu (liga, išvykos ar pan.), apie tai motina telefonu privalo informuoti vaiko tėvą ne vėliau kaip prieš 24 val., iki nustatyto bendravimo laiko, nebent tokia priežastis iškiltų vėliau;

4. Jei nustatytu grafiku E. V. neturi galimybės bendrauti su vaiku, apie tai turi informuoti vaiko motiną ne vėliau kaip per 24 val., jei tokia priežastis neatsirado vėliau;

5. E. V. turi teisę nuolat bendrauti su sūnumi bet kuriomis, jo amžių atitinkančiomis, nuotolinio ryšio (telefonu, internetu ir pan.) priemonėmis, sūnui priimtinu laiku;

6. E. V. turi teisę ir pareigą bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jį auklėjant, išlaikyti jį, rūpintis jo sveikata ir švietimu, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. D. V. neturi teisės kliudyti E. V. bendrauti su vaiku, išskyrus tuos atvejus, kai tai kenktų vaiko interesams. Tėvai įsipareigoja nepiktnaudžiauti savo teisėmis vaiko atžvilgiu.

7. Šalys įsipareigoja visais atvejais, spręsdamos klausimus dėl nepilnamečio vaiko auklėjimo, pirmiausia atsižvelgti į jo interesus.

4. Panaikinti 2023 m. balandžio 24 d. ir 2023 m. birželio 16 d. nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Likusioje dalyje ieškovės ieškinio su patikslintais reikalavimais netenkino.

5. Dėl santuokos nutraukimo teismas nurodė, jog ieškovė, prašydama santuoką nutraukti, nenurodė tai, kokiu pagrindu ją prašo nutraukti. Kaip įstatyminį pagrindą santuokos nutraukimui ieškinyje nurodo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.60 straipsnį, kuriame reglamentuotas santuokos nutraukimas dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas sutinka, kad santuoka būtų nutraukta dėl abipusės sutuoktinių kaltės, detaliau neanalizuojant sutuoktinių elgesio, lėmusio santuokos nutrūkimą. Todėl teismas konstatavo, kad ginčo dėl santuokos nutraukimo byloje tarp šalių nėra.

6. Spręsdamas santuokos nutraukimo klausimą, teismas atsižvelgė į įstatyminį sutuoktinių pareigų vienas kitam reglamentavimą ir įvertino šalių nurodytas aplinkybes bei jų išdėstytą poziciją nagrinėjamu klausimu. Teismas darė išvadą, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas, kaip sutuoktiniai, vienas kito atžvilgiu nebuvo pakankamai dėmesingi, lojalūs, abipusiai garbingi, pakantūs vienas kitam, neįvertino tinkamai santuokos esmės, po santuokos sudarymo praėjus sąlyginai neilgam laiko tarpui pradėjo gyventi ir šiuo metu gyvena atskirai, bendro ūkio neveda, kaip šeima negyvena ir nebeketina atkurti santuokinių ryšių, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl abipusės sutuoktinių kaltės. Kadangi ieškovės ir atsakovo santuoka nutrauktina dėl jų abiejų, kaip sutuoktinių kaltės, taip pat atsižvelgęs į ieškovės prašymą dėl pavardės po santuokos nutraukimo bei atsakovo poziciją šiuo klausimu, kuriuo jis nereiškė prieštaravimo, teismas po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę – „V.“, o atsakovui – „V.“. Teismas nustatė, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas yra darbingi (duomenų apie jų nedarbingumą byloje nėra), vienas iš kito išlaikymo nereikalavo, todėl išlaikymas ieškovei ir atsakovui vienam iš kito nepriteisiamas.

7. Spręsdamas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas nurodė, kad atsižvelgė į byloje esančių duomenų visumą: atsakovas tiek atsiliepimuose, tiek teismo posėdyje nurodė, kad šiam ieškinio reikalavimui neprieštarauja, todėl ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra; nepilnametis šalių sūnus gyvena su ieškove, būtent ieškovė sūnumi daugiausia rūpinasi; byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė nesudarytų tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis; Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba išvadoje nurodė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove labiausia atitinka vaiko interesą. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas vertino, kad šalių vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su jo motina geriausiai atitiktų vaiko interesus, todėl tenkinamas ieškovės reikalavimas nustatyti nuolatinę nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove.

8. Spręsdamas dėl išlaikymo vaikui priteisimo, teismas nustatė, kad pagal ieškovės paaiškinimus vaiko mėnesinius poreikius sudaro lėšos maistui apie 200 Eur, vaikui tenkantiems mokesčiams – 250 Eur, kurui ir transporto išlaidoms – 100 Eur, darželiui – 60 Eur, lavinimo priemonėms – 30 Eur, drabužiams – 150 Eur, vaistams, vitaminams ir pan. – 50 Eur, taip pat gali atsirasti išlaidų kitiems iš anksto nenumatytiems poreikiams. Ieškovė taip pat nurodė sutinkanti šiek tiek sumažinti prašomo išlaikymo dydį, t. y. sutinka, kad atsakovas teiktų 300 Eur dydžio išlaikymą. Atsakovas nurodė sutinkantis išlaikymo dydžio klausimą spręsti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytu minimaliu šalyje vienam asmeniui per mėnesį reikalingu pragyventi lygiu (toliau – ir MMA), kuris atsakovo atsiliepimo pateikimo metu buvo 840 Eur (atskaičius mokesčius 633 Eur). Taip pat nurodė, kad tėvas, su kuriuo lieka gyventi vaikas, gauna reguliarias išmokas vaikui, kurios yra 85 Eur. (633-85 / 2 = 274). Taigi, nurodė sutinkantis teikti vaikui 274 Eur reguliarų kasmėnesinį išlaikymą iki vaiko pilnametystės. Be to atsakovas nurodė, kad papildomų išlaidų vaikui patiria ir tuo metu kuomet vyksta susitikimai su vaiku viešosiose vietose, tuomet jis perka vaikui maistą bei taip pat patiria ir kitų išlaidų vaikui, kurios neįskaičiuojamos į nustatytą ar prašomą priteisti išlaikymo dydį.

9. Teismas, vertindamas išlaikymo dydžio priteisimo klausimą, atsižvelgė ir į tai, kad šios bylos nagrinėjimas užsitęsė ir šio sprendimo priėmimo dienai, t. y. nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA pakilo iki 924 Eur neatskaičius mokesčių, kas lėmė, kad MMA uždirbančio žmogaus mėnesio pajamos „į rankas“ siekia 708,40 Eur. Teismas vertino, jog atsakovo sutikimas išlaikymo dydžio klausimą spręsti vadovaujantis MMA dydžiu turėtų būti vertinamas einamuoju laikotarpiu, todėl ieškovės prašymą bei sutikimą priteisti 300 Eur išlaikymo sumą, kuri šiai dienai yra net gi mažesnė nei pusė MMA, laikė atitinkančiu šalių valią bei galinčiu tenkinti šalių vaiko poreikius.

10. Teismas taip pat pažymėjo, kad priteisiant materialinį išlaikymą vaikui iš skyrium gyvenančio tėvo, neturėtų būti vertinami ieškovės gaunamų valstybės skiriamų išmokų vaikui pinigai. Teismo nuomone, šių išmokų tikslas yra mažinti vaikų socialinę atskirtį, tuo įgyvendinant valstybės politiką nuosekliai didinant finansinę paramą vaikus auginančioms šeimoms. Šios išmokos iš esmės laikytinos vaiko turtu, nes teikiant vaikams valstybės piniginę paramą išmokos vaikams būdu, yra siekiama pagerinti vaiko padėtį, sudaryti jam geresnes sąlygas, užtikrinti, kad vaiko poreikiai būtų visapusiškiau patenkinti. Iš to seka, kad šių išmokų paskirtis nėra mažinti tėvų teikiamą išlaikymo vaikams dydį. Juolab, kad tėvai negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdyti kitiems asmenims pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Be to, paminėjo ir tai, kad jei valstybės mokamų išmokų dydžiu būtų mažinama atskirai gyvenančių tėvų išlaikymo pareiga, skyrium gyvenančių tėvų vaikai atsidurtų blogesnėje padėtyje nei kartu su abiem tėvais gyvenančių tėvų vaikai (gaunamos valstybės išmokos nebūtų išskaičiuojamos iš vaikams teikiamo abiejų tėvų išlaikymo), kas pažeistų vaikų lygiateisiškumo, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas vertino, kad valstybės skiriamos išmokos šalių vaikui nesudaro pagrindo mažinti atsakovo išlaikymo prievolės vaikui dydžio.

11. Apibendrinęs nurodytas aplinkybes, taip pat atsižvelgęs tiek į ieškovės bei atsakovo turtinę padėtį, taip pat į tai, kad atsakovas daugiau išlaikytinių neturi, yra jauno amžiaus, dirbantis, taip pat turintis galimybę gauti didesnes pajamas, t. y. turi galimybę proporcingai savo turtinei padėčiai teikti pakankamą išlaikymą vaikui, taip pat įvertinęs, kad vaikas dar yra labai mažo amžiaus ir jo poreikiai iš esmės yra mažesni nei vyresnio amžiaus vaikų, vaiko tėvas papildomai prie vaiko išlaikymo prisideda ir vykstančių pasimatymų su vaiku metu, todėl teismas sprendė, kad ieškovės prašomas išlaikymas vaikui, kurį sutiko sumažinti iki 300 Eur per mėnesį, yra atitinkantis realias vaiko tėvų galimybes proporcingai skirti prašomo dydžio išlaikymą vaikui bei neprieštaraujantis vaiko interesams.

12. Spręsdamas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, teismas nurodė, kad atsakovas tik iš dalies sutiko su ieškovės siūloma nustatyti bendravimo tvarka, iš esmės nesutikdamas su tuo, kad yra siūloma per mažai laiko, kurį jis galėtų praleisti su sūnumi, taip pat nesutiko su tuo, kad bendravimas su vaiku visais atvejais vyktų dalyvaujant vaiko motinai. Teismas iš esmės atsižvelgė į tai, kad šiai dienai šalių vaikas yra dvejų metų amžiaus. Vaikas nuo pat gimimo daugiausia laiko praleido su mama, o pastaruoju metu šalims gyvenant atskirai vaikas iš esmės visą laiką būna motinos prižiūrimas ir auklėjamas bei yra prie jos prisirišęs, vaiko ir motinos emocinis ryšys yra labai stiprus. Teismas vertino, kad tokio mažo amžiaus vaiko palikimas išskirtinai tik su tėvu, vaikui nematant motinos ar jos nesant artimoje aplinkoje, keltų padidintą stresą vaikui, todėl ieškovės prašomą nustatyti bendravimo su vaiku sąlygą, kad vaikas iki tam tikro amžiaus bendrautų su tėvu tik motinos akivaizdoje, laikė pagrįsta. Be to, teismas atsižvelgė ir į tai, kad nustačius šią sąlygą būtų užkirstas kelias ieškovės nuogąstavimams, kurie nėra įrodyti ar patvirtinti, dėl atsakovo netinkamo elgesio su vaiku, netinkamo auklėjimo ar galimo seksualinio priekabiavimo.

13. Nustatydamas amžių, iki kurio vyktų atsakovo bendravimas su vaiku ieškovės akivaizdoje, teismas atsižvelgė į išvadą teikiančios institucijos poziciją šiuo klausimu, anot kurios, tėvo bendravimo su vaiku tvarka turėtų būti nustatyta ne iki 5 metų (ko prašo ieškovė patikslintu ieškinio reikalavimu), o iki 4 metų, po ko galėtų įsijungti platesnio bendravimo epizodai ir tai labiausiai atitiktų vaiko interesą. Tokia pozicija suformuota atsižvelgiant į tai, kad 4 metų amžiaus vaikas jau gali vertinti tam tikras aplinkybes ir išreikšti savo nuomonę. Teismas nurodė, kad būtent 4 metų amžių buvo nurodžiusi ir ieškovė savo pirminiame ieškinyje, po ko bylos nagrinėjimo eigoje pakeitė savo poziciją. Apibendrinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes teismas darė išvadą, kad pagal šios dienos situaciją būtų pakankama nustatyti 4 metų amžių, iki kada vyktų atsakovo bendravimas su vaiku ieškovės akivaizdoje.

14. Nustatydamas atsakovo bendravimo su vaiku tvarką (iki kol vaikui sueis 4 metai), teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad vaikas yra dar labai mažo amžiaus, todėl laikytina, kad siūlomas nustatyti tėvo bendravimas su vaiku darbo dienomis (antradieniais ir penktadieniais) po darbo valandų, po dvi valandas, t. y. nuo 18.30 val. iki 20.30 val. yra palankus abiem šalims bei pakankamas. Tuo tarpu atsakovės siūlomas nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku laikas kas antrą sekmadienį nuo 18.30 val. iki 20.30 val., įskaitant, kad tai yra ne darbo diena ir ne kiekvienas savaitgalis, teismo vertinimu, yra per trumpas. Atsižvelgęs ir į išvadą teikiančios institucijos išdėstytą poziciją šiuo klausimu, teismas kas antro savaitgalinio bendravimo laiką pailgino iki 4 valandų, t. y. nuo 16.30 val. iki 20.30 val. arba kitu šalių sutartu savaitgaliniu laiku, ne trupesniu nei 4 valandos.

15. Teismas taip pat sprendė, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimas su vaiku turi plėstis, todėl šalių vaikui sulaukus 4 metų amžiaus ir jam jau pradedant formuotis kaip asmenybei bei pradedant gebėti formuoti savo pažiūras, norus ir pan., jis galėtų daugiau laiko leisti su skyrium gyvenančiu tėvu atskirai nuo motinos, tokiu būdu užtikrinant lygias tėvo ir motinos pareigas savo vaikui, tame tarpe ir pareigą vaiką auklėti, prižiūrėti bei padėti jam formuotis kaip asmenybei. Dėl nurodytų priežasčių teismas atsakovo pasiūlytą jo bendravimo su vaiku tvarką po to, kai vaikui sukas 4 metai, pagal šios dienos situaciją laikė atitinkančią vaiko interesus bei padedančią įgyvendinti tėvų pareigų vaiko atžvilgiu lygybės principą, todėl teismas ją patvirtino.

16. Spręsdamas dėl turtinių prievolių priskirtinumo ir vykdymo, kompensacijų priteisimo, teismas nurodė, kad atsakovas sutiko su ieškovės siūloma kreditorinių prievolių vykdymo tvarka. Ieškovės siūlomai kreditorinių prievolių vykdymo tvarkai pritarė ir tretieji asmenys – „Bigbank“ AS filialas ir AB „Swedbank“. Dėl nurodyto teismas darė išvadą, kad ginčo nagrinėjamu klausimu nėra, todėl ieškovės siūloma kreditorinių prievolių vykdymo tvarka tvirtinama ir jos reikalavimas šioje dalyje tenkinamas.

17. Tačiau teismas nustatė, kad ieškovė su atsakovo reikalavimu priteisti 1 130,79 Eur, t. y. pusę 2 261,59 Eur sumos, kuri santuokos metu buvo įmokėta pagal ieškovės iki santuokos sudarymo paimtą kreditą iš AB „Swedbank“ automobilio įsigijimui, nesutinka. Teismas pritarė ieškovės nurodytiems argumentams iš esmės atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė įsigijo automobilį prieš metus iki santuokos sudarymo ir jį įsigijo už gauto asmeninio kredito lėšas. Šalims sudarius santuoką šis automobilis buvo naudojamas taip pat ir šeimos (tame tarpe ir atsakovo bei jo vaiko) poreikių tenkinimui. Iš to seka, kad atsakovas taip pat naudojosi ieškovės asmenine nuosavybe, todėl jo reikalavimas dėl įmokų už automobilį gražinimo, iš esmės reikštų tai, kad jis šiuo turtu naudojosi neatlygintinai. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad santuokos laikotarpiu dėl automobilio naudojimo, nusidėvėjimo ir jo senėjimo, automobilio vertė krito, kuri santuokos nutraukimo dienai yra ženkliai sumažėjusi (sumažėjusios automobilio vertės pagrindimui ieškovė pateikė internetiniuose portaluose esančių analogiškų transporto priemonių pardavimo skelbimus). Tuo tarpu atsakovas reikalauja didesnės kompensacijos, nei šiai dienai yra nurodyto automobilio rinkos vertė. Atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas laikė nustatytu, kad ieškovės asmeninis kreditas automobiliui įsigyti iš esmės buvo naudojamas šeimos (ieškovės, atsakovo bei jų vaiko) poreikių tenkinimui naudojantis už šio kredito lėšas įgytu automobiliu, todėl sprendė, kad atsakovas neturi teisės į lėšas, kurios iš esmės buvo naudojamas taip pat ir jo reikmėms, todėl jo priešieškinio reikalavimą dėl 1 130,79 Eur priteisimo teismas atmetė.

18. Vertindamas ieškovės reikalavimą dėl 620 Eur kompensacijos už atsakovo naudai sudarytos Garantuotų palūkanų gyvybės draudimo sutarties Nr. 000004677137768 įmokų mokėjimą iš lėšų, priklausiusių šalims bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, su kuriuo atsakovas sutiko iš dalies, teismas atsižvelgė į tai, kad pagal byloje nustatytus duomenis atsakovas dar iki santuokos su ieškove buvo sudaręs minėtą Garantuotų palūkanų gyvybės draudimo sutartį, pagal kurią moka kasmėnesines 40 Eur įmokas. Šio draudimo paskirtis pagal jo sąlygas taip pat yra lėšų kaupimas. Dėl nurodyto teismas sprendė, kad ieškovo mokamos ir sukauptos lėšos pagal šio draudimo sutartį po santuokos nutraukimo lieka jo asmenine nuosavybe, todėl atsakovas privalo kompensuoti pusę sumos, kuri buvo įmokėta pagal šio draudimo sutartį iš šeimos turto (pajamų) ir liko atsakovo asmenine nuosavybe.

19. Teismas nustatė, kad pagal atsakovo pateiktą banko išrašą nuo 2020 m. spalio 31 d. iki 2023 m. sausio 31 d. atsakovas pagal šią draudimo sutartį įmokėjo 1 200 Eur. Šalys santuokoje kartu gyveno nuo 2020 m. rugsėjo 5 d. iki 2023 m. vasario mėn. (30 mėnesių). Dėl nurodyto teismas sprendė, kad atsakovas iš šeimos bendrų pajamų kiekvieną mėnesį mokėdamas po 40 Eur savo naudai įmokėjo (30 mėn. x 40 Eur) 1 200 Eur sumą, todėl pusę šios sumos turėtų gražinti ieškovei. Teismas pagal atsakovo pateiktus papildomus dokumentus taip pat nustatė, kad atsakovui 2021 m. sausio 15 d. patyrus traumą, jam 2021 m. kovo 9 d. buvo išmokėta 390 Eur draudimo išmoka, kurias atsakovas kaip asmenines lėšas panaudojo šeimos poreikių tenkinimui. Teismas pritarė atsakovui, kad tokiu būdu ieškovė aptariamos draudimo sutarties pagrindu taip pat buvo naudos gavėja, todėl šia dalimi ieškovės reikalavimą sumažino. Remdamasis aukščiau išdėstytais argumentais, teismas ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo ieškovei ((1 200 Eur – 390 Eur) ÷ 2 = 405 Eur) 405 Eur kompensaciją už atsakovo naudai sudarytos Garantuotų palūkanų gyvybės draudimo sutarties įmokų mokėjimą.

20. Teismas nustatė, kad pagal byloje pateiktus duomenis šalys santuokos metu registruoto nekilnojamojo bei kilnojamojo turto neįgijo, taip pat nėra nurodyta turto, dėl kurio būtų ginčas ir reikėtų spręsti jo padalinimo klausimą, todėl teismas sprendė, kad turto padalinimo klausimai šioje byloje nespręstini.

21. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas nustatė, kad šioje byloje bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė teikiant ieškinį, bei atsakovas, teikdamas priešieškinį, buvo atleisti, ieškovei ir atsakovui teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos bei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. (8.4 Mr) ATP-C-2023-00434 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ ieškovei bei 2023 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. (8.4 Mr) ATP-C-2023-03499 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ atsakovui, šioje byloje buvo nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą, ją apmokant 100 procentų. Taip pat ieškovė bei atsakovas byloje 100 proc. atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei. Remiantis tuo, teismas byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su žyminiu mokesčiu, procesinių dokumentų siuntimu bei antrinės teisinės pagalbos teikimu, nepaskirstė ir iš šalių nepriteisė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

22. Atsakovas E. V. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. sausio 29 d. sprendimo 1 punktą dėl bendravimo tvarkos ir išdėstyti jį taip: tėvas E. V. su sūnumi bendrauja: iki vaikui sukaks ketveri metai, kiekvieną antradienį ir penktadienį, nuo 17.30 val. iki 20.30 val. bei du mėnesio šeštadienius ir du sekmadienius nuo 10 val. iki 19 val., suderinus su ieškove D. V. elektroninėmis komunikacijos priemonėmis prieš 24 val., savo nuožiūra pasirinktoje vietoje nedalyvaujant vaiko motinai, vaiką pasiimant iš jo gyvenamosios vietos ir gražinant į vaiko jo gyvenamąją vietą; sprendimo dalį dėl išlaikymo ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 250 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. kovo 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; sprendimo dalį, kuria iš atsakovo ieškovės naudai priteista 405 Eur kompensacija už atsakovo naudai sudarytos Garantuotų palūkanų gyvybės draudimo sutarties Nr. 000004677137768 įmokų mokėjimą, panaikinti ir šį ieškovės reikalavimą atmesti; sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl 1 130,79 Eur piniginės kompensacijos už pinigines įmokas pagal ieškovės kredito sutartis, panaikinti ir priimti šioje dalyje naują sprendimą – šį atsakovo priešieškinio reikalavimą tenkinti; priteisti iš ieškovės atsakovo naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

23. Nurodo, jog teismas savo sprendimą dėl nustatytos bendravimo tvarkos grindė ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovės išvada teismo posėdžio metu, kuria buvo pritarta ieškovės siūlomai bendravimo su vaiku tvarkai. Tačiau teismas teismo sprendime nenurodė nei vieno įrodymo, kuo remiantis institucijai pateikė tokią išvadą. Pažymi, kad ši teismo sprendimo dalis yra nemotyvuota, neargumentuota ir nesuprantama, kartu suvaržyta atsakovo teisė pateikti apeliacinį skundą.

24. Nurodo, jog nustačius tokią bendravimo tvarką, yra pažeidžiama atsakovo teisė be pašalinių asmenų bendrauti su vaiku, bendravimo metu nusivežti vaiką pas savo tėvus ( vaiko senelius, kurie taip pat turi teisę bendrauti su vaiku), o ieškovės dalyvavimas svetimoje šeimoje nutraukus santuoką, būtų nei moraliai, nei emociškai nesuvokiamas. Pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką, toks bendravimas būtų nepakankamas ir vaikas prarastų glaudų ryšį su tėvu, kurį vėliau atkurti būtų sunku.

25. Mano, kad teismas nepagrįstai nustatė galimybes atsakovui minimaliai bendrauti su vaiku, be to bendravimas vyktų dalyvaujant ieškovei, kuri nuolat pažeidinėjo bendravimo tvarkos reikalavimus. Teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad byloje nėra duomenų, jog jis netinkamai įgyvendina tėvų valdžią, netinkamai rūpinasi vaiku ar neužtikrina jo saugumo.

26. Atsakovas nesutinka su priteisto išlaikymu dydžiu, kadangi ne tik jis, bet ir ieškovė daugiau išlaikytinių neturi, ieškovė yra jauna ir turinti galimybę gauti didesnes pajamas, teikti pakankamą išlaikymą vaikui. Nurodo, jog vaikas dar yra labai mažo amžiaus ir jo poreikiai yra iš esmės mažesni nei vyresnio amžiaus vaikų. Be to, atsakovas prisideda prie nepilnamečio vaiko išlaikymo ir vykstančių su vaiku pasimatymų metu, todėl sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio, turėtų būti atsižvelgiama į vaiko poreikius.

27. Teismas nepagrįstai atmetė jo reikalavimą priteisti iš ieškovės 1130,79 Eur , tai yra pusę sumos, kurį santuokos metu buvo sumokėta pagal ieškovės iki santuokos sudarymo paimtą kreditą iš AB „Swedbank“ automobilio įsigijimui ir kitą kredito sutartį. Automobilis po santuokos nutraukimo liko asmenine ieškovės nuosavybe. Jis reiškė reikalavimą kompensuoti įmokas už ieškovės asmeninį turtą. Piniginiai mokėjimai buvo padaryti santuokos metu. Nurodo, jog teismas šioje dalyje neatskleidė bylos esmės, nurodydamas neteisingas faktines bylos aplinkybes ir netirdamas įrodymų.

28. Pažymi, kad teismas nepagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo jos naudai 620 Eur kompensaciją už atsakovo naudai sudarytos Garantuotų palūkanų gyvybės draudimo sutarties įmokų mokėjimą iš lėšų priklausiusių šalims bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Nurodo, jog šiuo atveju teismas nebuvo nuoseklus ir padarė prieštaringas išvadas dėl santuokos metu įgyto automobilio padalijimo, kuris lieka ieškovės asmenine nuosavybe ir atsakovui nepriteisė piniginės kompensacijos, tuo tarpu sprendžiant klausimą dėl atsakovui liekančio asmeninio turto, sprendė priešingai ir priteisė iš atsakovo ieškovės naudai kompensaciją už atsakovo naudai sudarytos Garantuotų palūkanų gyvybės draudimo sutarties įmokų mokėjimą.

29. Teismas ne tik nesudarė santuokoje įgyto turto balanso, bet ir nepasisakė, kodėl nukrypsta nuo lygių dalių principo, dalijant santuokoje įgytą turtą, todėl šioje dalyje teismo sprendimas yra nepagrįstas.

30. Atsakovas, vadovaujantis CPK 314 straipsniu, prašo priimti naujus įrodymus – mokėjimo pavedimus. Apeliantas nurodo, jog teismas, spręsdamas dėl turtinių prievolių priskirtinumo ir vykdymo, kompensacijų priteisimo nevertino byloje sms pranešimų pagal atsakovo priešieškinio reikalavimo dėl 1130,79 Eur kompensacijos priteisimo, todėl atsakovas teikia mokėjimo pavedimus.

31. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog apeliaciniame skunde nurodyti atsakovo argumentai, kad teismo sprendimas dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu yra nemotyvuotas, neargumentuotas ir nesuprantamas, yra visiškai nepagrįsti.

32. Nurodo, jog teismas atsižvelgė į šalių sūnaus ypač jauną amžių – dveji metai ( šiuo metu beveik treji metai), iš kurių jau daugiau nei metus vaikas gyvena tik su motina ir su ja praleidžia beveik visą laiką. Tėvo dalyvavimas vaiko auklėjime nuo pat jo gimimo, dar šalims gyvenant kartu, buvo paviršutiniškas.

33. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nustatydamas tokią bendravimo tvarką rėmėsi ir atsižvelgė į išvadą teikiančios institucijos nurodytus paaiškinimus ir rekomendacijas. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad ieškovės prašoma nustatyti sąlyga bendravimo tvarkoje dėl jos dalyvavimo, atitinka vaiko interesus. Teismas objektyviai ir visapusiškai įvertino visus reikšmingus įrodymus, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

34. Apeliantas apeliacinės instancijos teismo prašo pakeisti teismo nustatytą bendravimo tvarką, tai yra antradieniais ir penktadieniais pailginti bendravimo su vaiku laiką viena valanda, tačiau toks reikalavimas reiškiamas visai neatsižvelgiant į vaiko interesus. Mažametis lanko vaikų darželį, iš kurio būna pasiimamas po 18 val., nes ieškovė pagal darbo grafiką dažnai dirba iki 18 val. Atsakovo prašymas pakeisti nustatytą bendravimo tvarką savaitgaliais, taip pat yra nepagrįstas, kadangi atsakovas neatsižvelgia ir nevertina mažamečio dienos režimo, pagal kurį jis dienos metu miega pietų miego.

35. Pažymi, kad tokio amžiaus vaiko yra ypač sparti fizinė, emocinė ir socialinė raida, ugdomi esminiai jo charakterio bruožai, formuojasi elgesio įpročiai, kuriuos vėliau tampa sunku koreguoti. Nurodo, jog šeimas yra teikiamos Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos paslaugos, yra sudarytas priemonių planas, pagal kurį rekomenduota abiem tėvams lankytis pas psichologą, išklausyti pozityvios tėvystės kursus. Tačiau atsakovas siūlomos pagalbos iš šalies nepriima, yra įsitikinęs, kad jis visais atvejais yra teisus ir jokie patarimai jam nereikalingi.

36. Pažymi, kad apelianto argumentai, kad nustačius bendravimo su vaiku tvarką iki ketverių metų dalyvaujant motinai, tokiu būdu yra pažeidžiama ne tik jo, kaip tėvo teisė dalyvauti vaiko auklėjime, bet ir vaiko interesas turėti nenutrūkstamą ir pakankamą ryšį su tėvu, yra deklaratyvūs. Apeliantas nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nepagrindė, kodėl motinos dalyvavimas jo su vaiku bendravimo metu laikytinas negalimu ar kažkaip varžančiu jo, kaip tėvo, teises ar patį bendravimą.

37. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad nustatyta bendravimo tvarka teismas apeliantui pritaikė CK 3.180 straipsnyje nurodytas sankcijas. Pažymi, kad nustatyta bendravimo su mažamečiu vaiku tvarka užtikrinama ir garantuojama atsakovo teisė nuolat matytis su sūnumi, dalyvauti jo gyvenime, rūpintis jo auklėjimu ir ugdymu. Trumpalaikis ( maždaug metų ) laikotarpis, kai tėvo bendravimas su sūnumi vyks dalyvaujant motinai, neturės įtakos bendravimo kokybei.

38. Nesutinka su atsakovo argumentais, kad nebuvo nustatyti nepilnamečio vaiko poreikiai. Ieškovė teismo posėdyje detaliai nurodė, kokios išlaidos yra patiriamos sūnaus poreikiams. Pažymi, kad atsakovas nenurodo, kokios išlaidos sūnaus išlaikymui yra neprotingos ar nepagrįstos. Be to, atsakovas sutiko, kad išlaikymo dydžio klausimas būtų sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytu minimaliu šalyje vienam asmeniui per mėnesį reikalingu pragyvenimo lygiu ( MMA), kuris atsakovo atsiliepimo pateikimo metu buvo 633 Eur. Teismo priteistas išlaikymo dydis, po lygiai tenkantis abiem tėvams, neviršija MMA dydžio.

39. Nurodo, jog ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis yra pakankamos, jie abu yra sveiki, darbingi, pagal poreikius turintys galimybę gauti didesnes pajamas, kad galėtų teikti reikiamą būtiną išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad priteistinas išlaikymo dydis neturi būti mažinamas valstybės mokama išmokų vaikui suma.

40. Pažymi, kad atsakovas, santuokos metu su ieškove, savo arba tėvo naudai sudarytos Garantuotų palūkanų gyvybės draudimo įmokas dengė iš šeimos biudžeto, todėl teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad jis privalo kompensuoti sumos, kuri buvo sumokėta pagal draudimo sutartį iš šeimos turto ( pajamų).

41. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo išvados, kad ieškovei, prieš metus iki santuokos įsigijus automobilį už gauto asmeninio kredito lėšas, šis automobilis buvo naudojamas šeimos ( tame tarpe ir atsakovo) poreikių tenkinimui. Atsakovas naudojosi ieškovės asmenine nuosavybe, todėl jo reikalavimas dėl įmokų už automobilį grąžinimo, iš esmės reikštų tai, kad jis šiuo turtu naudojosi neatlygintinai. Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad santuokos laikotarpiu dėl automobilio naudojimo, nusidėvėjimo ir jo senėjimo, automobilio vertė krito, kuri santuokos nutraukimo dienai buvo mažesnė. Be to, sutartis su AB „Swedbank“ buvo sudaryta dėl 3 000 Eur kredito, tačiau automobilio pirkimui buvo panaudoti 2 300 Eur, o likusi suma buvo išleista šeimos poreikiams.

42. Pažymi, kad atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog jis prašo piniginės kompensacijos ne už automobilio, o už jo 100 proc. sumokėtas pinigines įmokas už ieškovę pagal abi kredito sutartis. Tokio reikalavimo atsakovas pirmosios instancijos teisme nekėlė ir jis nebuvo nagrinėtas, todėl šioje proceso stadijoje naujų reikalavimų kėlimas negalimas. Todėl atmestinas atsakovo prašymas priteisti įmokas už abiejų kreditų mokėjimą.

43. Pažymi, kad pirmos instancijos teismui nagrinėjant šalių santuokos nutraukimo bylą į ją buvo įtraukti tretieji asmenys – Bigbank AS filialas ir AB „Swedbank“ , su kuriais buvo sudarytos vartojimo kredito sutartys – 2019 m. sausio 15 d. sutartis Nr. 190306/96 ir 2019 m. sausio 8 d. sutartis Nr. 19-000630-GV.

44. Gautas vartojimo kreditas iš „Bigbank“ AS filialo buvo panaudotas šalims bendrąją daline nuosavybes priklausančio, iki santuokos įgyto, nekilnojamojo turto remonto išlaidoms padengti. Atitinkamai ir prievolę šiam kreditoriui, po santuokos nutraukimo, šalys prašė palikti jų abiejų solidaria prievole. Dalis vartojimo kredito iš AB „Swedbank“ banko lėšų buvo panaudota ieškovės automobilio įsigijimui, o likusi dalis – 700 Eur, panaudoti šeimos poreikių tenkinimui. Šių aplinkybių atsakovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo ir jas pripažino, todėl apeliaciniame skunde keliami nauji reikalavimai ir nurodomos naujos faktinės aplinkybės, kas yra negalima.

45. Pažymi, kad šalys santuokoje jokio dalintino turto, kuris turėtų būti padalijamas nutraukiant santuoką, neįgijo. Automobilis buvo įgytas ieškovės asmeninės nuosavybės teise dar iki santuokos sudarymo, taigi nutraukiant santuoką – nedalintinas. Atsakovas reiškė reikalavimą priteisti jam kompensaciją, kurį pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė, nes santuokos metu sumokėtų įmokų dalies, kurių vertė šiai dienai netgi viršija paties automobilio rinkos vertę, grąžinimas būtų neproporcingas ir neteisingas, reiškiantis, kad atsakovas naudojosi ieškovei priklausančiu turtu neatlygintinai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

1. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal atsakovo apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

2. Apeliacijos dalyką pagal apeliacinio skundo ribas sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas atmetė atsakovo priešieškinį ir iš dalies patenkino ieškovės ieškinį, nutraukęs tarp šalių sudaryta santuoką, nustatęs nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą, priteisė išlaikymą nepilnamečiui sūnui iš atsakovo, paskirstė šalių prievoles kreditoriams bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

3. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

4. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Kasacinio teismo ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą). Priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 54–55 punktus). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

5. Atsakovas E. V., teikdamas apeliacinį skundą, prašo priimti naujus įrodymus – išrašus iš AB „Swedbank“ už laikotarpius nuo 2020 m. rugsėjo 5 d. iki 2022 m. sausio 1 d. ir nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 31 d. Atsakovo su apeliaciniu skundu pateikti išrašai iš AB „Swedbank“ buvo pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ( pagal „Liteko“ duomenis byloje prie dokumento Nr. DOK-51573, 2023 m. spalio 26 d.) , todėl pakartotinai teikiamus išrašus iš AB „Swedbank“ už tuos pačius laikotarpius – atsisakoma priimti.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

6. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad santuoka tarp šalių sudaryta (duomenys neskelbtini) Santuokos metu, (duomenys neskelbtini) šalims gimė nepilnametis sūnus M. V..

7. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta jo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarka, kadangi teismo sprendimas dalyje dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi, yra nemotyvuota, nesuprantama ir nepagrįsta. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad tėvui bendraujant su sūnumi, dalyvauja vaiko motina iki vaikui sukaks 4 metai, kas pažeidžia jo teisę netrukdomai ir betarpiškai bendrauti su sūnumi.

8. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Pirmiau aptartos įstatymo nuostatos taikytinos atsižvelgiant į šeimos santykių teisinio reguliavimo principus – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, vaikų auklėjimo šeimoje, tėvystės ir motinystės tarpusavio papildomumo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

9. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021 26 punktas). Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 13 punktas).

11. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvų ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019; 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 38 punktas).

12. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad iki vaikui sukaks keturi metai, atsakovas su sūnumi bendrauja dalyvaujant vaiko motinai.

13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė tėvo ir vaiko bendravimo tvarką, įvertindamas nepilnamečio vaiko amžių ( sprendimo priėmimo metu vaikui buvo apie dveji su puse metų), tai, kad šalių vaikas gyvena su mama, iš kurių daugiau nei vienerius metus vaikas gyvena tik su mama ir su ja praleidžia beveik visą laiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, mamos dalyvavimas vaikui bendraujant su tėčiu, leidžia tokio amžiaus vaikui jausti saugiai ir atitinka tokio amžiaus vaiko poreikius, tuo labiau įvertinant, kad vaikas daugiau nei vienerius metus gyveno tik su mama. Nors atsakovas nurodo, jog mamos dalyvavimas neleidžia jam atkurti ryšio su vaiku, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su šiais atsakovo argumentais, kadangi atsakovas pats turi siekti šį ryšį atkurti ir dėti visas pastangas šio ryšio atkūrimui. Mamos dalyvavimas bendravime netrukdo atsakovui bendrauti su vaiku ir atkurti su juo santykius. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju abu tėvai turi siekti, jog bendravimas su vaiku būtų sklandus ir atitinkantis pirmiausia vaiko interesus, kadangi perklausius teismo posėdžio garso įrašus galima daryti išvadą, kad tam tikrais atvejais abu tėvai kelia tam tikras abejones dėl vienas kito elgesio, tačiau abu tėvai pirmiausia turėtų skirti dėmesį vaiko interesų užtikrinimui, tame tarpe ir vaiko bendravimo su tėvu.

14. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvadą. Pažymėtina, kad Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba teikia išvadas, atsižvelgdama į aplinkybių visumą, vertindama vaiko aplinką, tėvų dalyvavimą auklėjant vaiką ir t.t. Tai, kad Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba teismo posėdžio metu pritarė ieškovės pasiūlytai bendravimo tvarkai, nereiškia, kad šioje situacijoje nebuvo atsižvelgta į vaiko interesus.

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką. Bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos pakeitimas vertintinas pirmiausia atsižvelgiant į vaiko interesus, kartu siekiant, kad be pagrindo nebūtų apribota galimybė skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė iš atsakovo vaiko išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. kovo 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su priteistu išlaikymo dydžiu ir prašo priteisti mažesnį išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomus, argumentuodamas tuo, kad tokio amžiaus vaiko poreikiai yra mažesni nei priteistas išlaikymas, jis papildomai prisideda prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo, ieškovė neįrodė, kad tokio amžiaus vaikui reikalingas būtent tokio dydžio išlaikymas. Pažymėjo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad ir pati ieškovė yra jauna, neturi daugiau išlaikytinių ir gali teikti pakankamą išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Teisėjų kolegija atmeta tokius atsakovo argumentus kaip nepagrįstus.

17. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios ( CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad abu tėvai turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Vaikų išlaikymas ( išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas ( CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą ( CK 3.194 straipsnis).

18. Vykdydami išlaikymo prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniams ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti ( CK 3.192 straipsnio 3 dalis). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymų normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtinais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jį teikti didesnį, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

19. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

20. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21 ir 22 punktai).

21. Didesnės vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų ir(ar) iki santuokos nutraukimo turėjo galimybę užsiimti veiklomis ar lankyti tokias ugdymo įstaigas, kurias, esant galimybei, reikėtų išsaugoti ir pasikeitus vaiko tėvų tarpusavio statusui, taip pat kitos aplinkybės, kurios svarbios, vertinant kiek tėvų tarpusavio santykių pasikeitimas gali keisti iki tol buvusią vaiko poreikių tenkinimo lygį. Apskaičiuodami vaiko poreikiams reikalingų išlaidų sumą, teismas turėtų remtis vidutinėmis išlaidomis vaiko poreikiams tenkinti, atsižvelgdami į individualiais faktines bylos aplinkybes, lemiančias tam tikrą vaiko poreikių tenkinimo išlaidų dydį.

22. Atsakovas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, sutiko, jog išlaikymo dydžio klausimas būtų sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytu minimaliu šalyje vienam asmeniui per mėnesį reikalingu pragyventi lygiu. Pažymėtina, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga ( MMA) Lietuvoje iki mokesčių yra 924 Eur.

23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, jog šalių nepilnamečiam sūnui reikalingas apie 840 Eur išlaikymas per mėnesį, kurį sudaro išlaidos maistui apie 200 Eur, vaikui tenkantiems mokesčiams 250 Eur, kurui ir transporto išlaidoms 100 Eur, darželiui 60 Eur, lavinimo priemonėms 30 Eur, drabužiams -150 Eur, vaistams, vitaminams -50 Eur. Perklausius teismo posėdžio garso įrašus, nustatyta, kad nepilnamečio sūnaus išlaikymui pakanka apie 700 Eur per mėnesį.

24. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovas sutiko, kad išlaikymo dydžio klausimas būtų sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytu minimaliu šalyje vienam asmeniui per mėnesį reikalingu pragyventi lygiu. Be to, atsakovas nei pirmosios instancijos teisme, nei pateiktame apeliaciniame skunde neginčijo kiekvieno šalių nepilnamečio sūnaus poreikio atskirai, neteikė savo apskaičiavimų, galinčių parodyti, kad nustatyta nepilnamečio sūnaus išlaikymo suma būtų neprotingai didelė ar nepagrįsta. Atsakovas tik akcentavo, kad jis patiria papildomas išlaidas, kai bendrauja su vaiku viešosiose vietose ir tai, kad ieškovė taip pat yra darbinga ir gali teikti pakankamą išlaikymą nepilnamečiui sūnui. Pažymėtina, kad atsakovas neteikė jokių duomenų ar apskaičiavimų kokio dydžio papildomą išlaikymą teikia sūnui, kai bendrauja su sūnumi. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytus šalių nepilnamečio sūnaus poreikius, mano, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui reikalinga apie 700 Eur suma yra adekvati.

Dėl turtinių prievolių ir kompensacijos priteisimo

25. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamu sprendimu teismas nepagrįstai atmetė jo reikalavimą priteisti 1130,79 Eur kompensaciją už santuokos metu jo sumokėtas įmokas pagal ieškovės iki santuokos sudarymo paimtą kreditą iš AB „Swedbank“ automobilio įsigijimui. Mano, kad teismas nepagrįstai vertino, kad automobilis buvo naudojamas šeimos poreikių tenkinimui. Atsakovas prašė priteisti kompensaciją už sumokėtas kredito įmokas, bet ne padalinti santuokos metu įgytą turtą.

26. Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog jis prašė priteisti kompensaciją už sumokėtas kredito įmoka, o ne padalinti santuokos metu įgyto turtą, tačiau šiuo atveju svarbu pažymėti, kad sutuoktinių prievolės gali būti pripažįstamos asmeninėmis tik jei asmens poreikiai yra grynai asmeniniai ir yra susiję su vieno asmens turtu ar išskirtinai jo interesais.

27. Byloje nėra duomenų, jog iki santuokos įsigytas automobilis už asmeninio kredito lėšas buvo naudojamas išimtinai ieškovės poreikių tenkinimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors automobilis buvo įsigytas už asmeninio kredito lėšas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad automobilis buvo naudojamas šeimos poreikių tenkinimui, darė įtaką šeimos padėčiai ir iš esmės buvo naudojamas abiejų sutuoktinių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad automobilis buvo naudojamas šeimos poreikių tenkinimui. Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad santuokos metu dėl automobilio naudojimo, nusidėvėjimo ir jo senėjimo automobilio vertė krito, kuri santuokos nutraukimo dienai buvo mažesnė nei jo įgijimo momentu. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl sumažėjusios automobilio vertės, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovo argumentus dėl netinkamai nustatytos automobilio vertės.

28. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš jo ieškovės naudai 620 Eur kompensaciją už atsakovo naudai sudarytos Garantuotų palūkanų gyvybės draudimo sutarties įmokų mokėjimą, iš lėšų priklausiusių šalims bendrąja jungtine nuosavybe. Atsakovo sukauptos lėšos pagal šią Garantuotų palūkanų gyvybės draudimo sutartį, po santuokos nutraukimo lieka asmenine atsakovo nuosavybe. Pagal CK 3.115 straipsnio 2 dalies nuostatas, jei sandoris buvo sudarytas tik vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti ir įvykdytas pasinaudojant turtu, kuris buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tai tas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas 390 Eur draudimo išmoką, kuri buvo išmokėta šalis gyvenant santuokoje, vertino kaip atsakovo asmenines lėšas panaudotas šeimos poreikių tenkinimui ir šioje dalyje atmetė ieškovės reikalavimą priteisti kompensaciją.

29. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nesudarė santuokoje įgyto turto balanso, nenurodė argumentų, kodėl nukrypsta nuo lygių dalių principo. Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, šalys santuokos metu neįgijo dalintino turto, todėl teismas pagrįstai šio klausimo nesprendė. Nagrinėjamu atveju, tiek viena šalis, tiek kita šalis reiškė reikalavimus dėl kompensacijos priteisimo ir pirmosios instancijos teismas šiuos klausimus išsprendė.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

30. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, tenkindamas iš dalies ieškovės ieškinį dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei kompensacijos priteisimo, pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti ar pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31. Apeliacinio skundo netenkinus, apelianto ir atsakovo E. V. apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nors ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad prašo priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau duomenų apie išlaidų dydį nutarties priėmimo dienai ieškovė nepateikė.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.