Panevėžio apylinkės teismo sprendimas, e2-48-762/2024

Teismas: Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-01-29
Bylos Nr.: e2-48-762/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-37-3-00456-2023-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Artūras Dilys
Ieškovas: D. V.
Atsakovas: E. V.
Trečiasis asmuo: „Bigbank“ AS
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
Advokatai: Irmantas Ruželė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-48-762/2024Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00456-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.1; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 29 d.Rokiškis

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjas Artūras Dilys,sekretoriaujant Rasai Povilavičienei,dalyvaujant ieškovei D. V., jos atstovei – advokatei S. M.-Šulskienei,atsakovui E. V., jo atstovui advokatui Irmantui Ruželei,institucijos teikiančios išvadą atstovei Loretai Repšienei,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. V. ieškinį dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, turto ir prievolių padalinimo, atsakovas E. V., tretieji asmenys – „Bigbank“ AS filialas, AB „Swedbank“ bankas, institucija teikianti išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, bei atsakovo E. V. priešieškinį dėl santuokoje įgyto turto padalinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. BYLOS ESMĖ

1. Ieškovė D. V. (toliau – ieškovė) pateiktame ieškinyje, kurio reikalavimus patikslino, prašo:

- Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Rokiškio rajono civilinės metrikacijos skyriuje tarp D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) nutraukti.

- Po santuokos nutraukimo D. V. palikti santuokinę pavardę V..

- Nepilnamečio sūnaus M. V., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su D. V..

- Priteisti iš E. V. išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. V., gim. (duomenys neskelbtini) nuo 2023 m. kovo 1 d., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Eur, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka iki sūnaus pilnametystės, lėšas pervedant į asmeninę D. V. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) esančią AB Swedbank banke.

- Nustatyti tėvo E. V. ir nepilnamečio sūnaus M. V. bendravimo tvarką, pagal kurią:

1.1. Tėvas E. V. su sūnumi M. V. bendrauja:

1.1.1. iki vaikui sukaks penkeri metai, kiekvieną antradienį ir penktadienį, nuo 18.30 val. iki 20.30 val. vaiko gyvenamojoje vietoje arba kitoje sutartoje vietoje, dalyvaujant vaiko motinai;

1.1.2. iki vaikui sukaks penkeri metai, kas antrą sekmadienį nuo 18.30 val. iki 20.30 val. vaiko gyvenamojoje vietoje arba kitoje sutartoje vietoje, dalyvaujant vaiko motinai.

1.2. Jei pagal nustatytą grafiką vaikas neturi objektyvios galimybės bendrauti su tėvu (liga, išvykos ar pan.), apie tai motina telefonu privalo informuoti vaiko tėvą ne vėliau kaip prieš 24 val., iki nustatyto bendravimo laiko, nebent tokia priežastis iškiltų vėliau.

1.3. Jei nustatytu grafiku tėvas neturi galimybės bendrauti su vaiku, apie tai turi informuoti vaiko motiną ne vėliau kaip per 24 val., jei tokia priežastis neatsirado vėliau.

1.4. Tėvas turi teisę nuolat bendrauti su sūnumi bet kuriomis, jo amžių atitinkančiomis, nuotolinio ryšio (telefonu, internetu ir pan.) priemonėmis, sūnui priimtinu laiku.

1.5. E. V. turi teisę ir pareigą bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jį auklėjant, išlaikyti jį, rūpintis jo sveikata ir švietimu, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. D. V. neturi teisės kliudyti E. V. bendrauti su vaiku, išskyrus tuos atvejus, kai tai kenktų vaiko interesams. Tėvai įsipareigoja nepiktnaudžiauti savo teisėmis vaiko atžvilgiu.

1.6. Šalys įsipareigoja visais atvejais, spręsdamos klausimus dėl nepilnamečio vaiko auklėjimo, pirmiausia atsižvelgti į jo interesus.

- Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo, prievolė kreditoriui Bigbank AS filialas, buveinės adresas: Jogailos g. 4, Vilnius, kylanti iš 2019 m. sausio 15 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), lieka solidaria D. V. ir E. V. prievole.

- Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo, prievolė kreditoriui AB Swedbank bankui, buveinės adresas: Konstitucijos pr. 20A, Vilnius, kylanti iš 2019 m. sausio 8 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), lieka asmenine D. V. prievole.

- Priteisti iš atsakovo E. V. ieškovės D. V. naudai 620 Eur kompensaciją už atsakovo naudai sudarytos Garantuotų palūkanų gyvybės draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) įmokų mokėjimą iš lėšų priklausiusių šalims bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe.

- Priteisti iš atsakovo valstybės patirtas teisinės pagalbos išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovė 2023 m. kovo 27 d. teismui pateiktame ieškinyje bei 2023 m. rugpjūčio 23 d. ir 2023 m. spalio 26 d. teikdama prašymus dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo, nurodė:

2.1. Su atsakovu E. V. (toliau – atsakovas) buvo pažįstami maždaug nuo 2008 metų, o kartu pradėjo gyventi 2013 metais. Prasidėjus buičiai santykiai nesiklostė normaliai, tačiau ji pastojo ir, kad vaikas gimtų santuokoje, sudarė santuoką. (duomenys neskelbtini) gimus sūnui M., tikėjosi, kad sūnaus gimimas padės susiderinti santuokinį gyvenimą, tačiau taip neatsitiko. Po sūnaus gimimo atsakovas jai buityje padėjo tik apie mėnesį, o vėliau išėjo į darbą ir vaiko auginimas buvo paliktas jai vienai. Prasidėjo nuolatiniai priekaištai ir įžeidinėjimai, jų santykiai pašlijo, nebeliko bendravimo, gyveno kiekvienas savo atskirus gyvenimus. Mano, kad jų šeima yra galutinai iširusi ir negali būti išsaugota, todėl ją nori nutraukti.

2.2. Jos ir atsakovo sūnus M. V., gim. (duomenys neskelbtini) visą laiką gyveno su ja, ji juo rūpinasi ir yra įsitikinusi, kad galės tinkamai pasirūpinti sūnumi, sudaryti jam palankias ir saugias sąlygas augti, gyventi ir lavintis, todėl prašo, kad nepilnamečio sūnaus gyvenamojo vieta būtų nustatyta su ja.

2.3. Ieškovė nurodo, kad, kad nėra nusiteikusi ir nesiekia riboti ar trukdyti tėvui bendrauti su sūnumi ir sutinka, kad būtų nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, tačiau pagal šiuo metu esančias aplinkybes, dar jiems gyvenant kartu pastebėjusi netinkamą atsakovo elgesį su vaiku skatinant vaiką liesti atsakovo lyties organą, siekdama apsaugoti sūnų nuo bet kokio neigiamo poveikio, palikti jo vieno su tėvu negali. Tai neturėtų būti vertinama kaip kliūtis tėvui bendrauti su vaiku, nes motinos buvimas šalia niekaip nesikišant ir neįtakojant tėvo ir vaiko bendravimo, nedaro jokios įtakos jų bendravimo kokybei. Ieškovės vertinimu, tėvui susitinkant su sūnumi du kartus per savaitę ir kas antrą sekmadienį, iki vaikui sukaks penkeri metai, būtų pakankamas laikas praleisti su sūnumi, atitinkantis geriausius nepilnamečio M. V. interesus ir poreikius bei būtų užtikrintas tėvo dalyvavimas sūnaus auklėjime. Situacijai pasikeitus, šalys abipusiu susitarimu galėtų bet kada susitarti dėl kitokios skyrium gyvenančio tėvo su vaiku bendravimo tvarkos. Taip pat tėvas su sūnumi galėtų bendrauti vaiko amžių atitinkančiomis nuotolinio ryšio priemonėmis, šalims ir vaikui priimtinu laiku. Atsižvelgiant į tai patikslintu ieškinio reikalavimu siūlo nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką.

2.4. Vaikui gyvenant skyrium nuo tėvo, tėvas turi vykdyti pareigą rūpintis vaiku, jį auklėti ir išlaikyti, sudaryti vaikui normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas, užtikrinti būtinas lėšas vaikui tinkamai maitintis, apsirengti, užtikrinti jo sveikatos priežiūrą, užtikrinti lėšas būtinas mokymuisi, auklėjimui, laisvalaikio reikmėms ir pan. Materialinio išlaikymo pareiga turi būti pastovi, nepertraukiama, reikiamo dydžio ir formos, todėl prašo iš atsakovo vaikui priteisti po 350 eurų, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka iki sūnaus pilnametystės. Ji taip pat įsipareigoja sūnaus pinigines lėšas tvarkyti uzufrukto teise išimtinai sūnaus interesais.

2.5. Nurodo, kad santuokoje su atsakovu nėra įgiję nei nekilnojamojo, nei registruoto kilnojamojo turto, todėl turtinių ginčų nėra. Jos ir atsakovo vardu po ½ dalį registruotas nekilnojamasis turtas (žemės sklypas su pastatais), esantys (duomenys neskelbtini) bei automobilis „Seat Toledo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra įgyti iki santuokos sudarymo, todėl nedalintini.

2.6. Dėl prievolių kreditoriams nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad paimtas vartojimo kreditas “Bigbank” AS filiale, buveinės adresas: Jogailos g. 4, LT01116 Vilnius, pagal 2019 m. sausio 15 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaudotas šalims lygiomis dalimis priklausančio būsto pagerinimui, ji su atsakovu dėl šios prievolės vykdymo turėtų likti atsakingi prieš kreditorių solidariai.

2.7. Dar iki santuokos sudarymo, tai yra 2019 m. sausio 8 d. ji yra sudariusi vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB „Swedbank“ banku, dėl 3000 eurų kredito, todėl, po santuokos nutraukimo, prievolę bankui, kylančią iš šios kredito sutarties sutinka toliau vykdyti asmeniškai.

2.8. Atsakovas su draudimo bendrove Compensa Life Vienna Insurance Group SE yra sudaręs garantuotų palūkanų gyvybės draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria savo arba savo tėvo E. V. naudai apdraudė savo gyvybę (papildomai mirties dėl nelaimingo atsitikimo ir kritinių ligų draudimas) laikotarpiui nuo 2010 m. spalio 28 d. iki 2050 m. rugsėjo 30 d., už 40 Eur kasmėnesinę draudimo įmoką. Santuokos su ieškove metu, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. vasario mėn., t. y. iki kol šalys nustojo kartu gyventi, gyvybės draudimo įmokas dengė iš šeimos biudžeto. Šiuo laikotarpiu iš viso buvo atlikti 26 mokėjimai, bendrai 1240 Eur sumai, todėl atsakovas turi kompensuoti ieškovei pusę draudimo įmokų sumokėtų iš bendrų šeimos pajamų, t. y. 620 Eur.

Atsiliepimas

3. Atsakovui E. V. įteikus procesinius dokumentus jis pateikė atsiliepimą (rašytinius paaiškinimus) į ieškinį, kuriame nurodė, kad:

3.1. Sutinka, kad santuoka su ieškove būtų nutraukta, tačiau nesutinka, kad santuoka būtų nutraukta dėl atsakovo kaltės. Nors iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė kaltina atsakovą santuokos sužlugdymu, tačiau rezoliucinėje dalyje nepasisako ar pageidauja, kad teismas konstatuotų, jog šalių santuoka nutruko dėl vieno iš sutuoktinių, šiuo atveju dėl atsakovo, kaltės. Mano, kad santuoka iširo ne tik dėl jo veiksmų ar neveikimo, bet ir dėl ieškovės kaltės, nes ji yra pernelyg valdinga asmenybė, visad siekė, kad kilę klausimai būtų sprendžiami tik pagal jos nuomonę ir ne kitaip. Ji visą laiką norėjo gyventi geriau nei leido finansinės galimybės. Tuo tarpu mano, kad abu sutuoktiniai nesugebėjo siekti šeimos damos abipusiu sutarimu ir pagarba, todėl abiejų sutuoktinių veiksmai vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokai iširti, dėl to sutinka, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sutinka, kad po santuokos nutraukimo ieškovė pasiliktų turimą pavardę, o jam būtų paliekama pavardė - V.

3.2. Kartu su ieškove augina nepilnametį sūnų M., gimusį (duomenys neskelbtini) Neprieštarauja, kad sūnaus gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo būtų nustatyta kartu su ieškove, jei bylos nagrinėjimo metu nepaaiškėtų aplinkybių, kad tai prieštarauja vaiko interesams.

3.3. Nurodo, kad nėra ginčo, kad vaiko gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, skyrium gyvenantis atsakovas turi pareigą teikti vaikui išlaikymą, tačiau jis ginčija prašomą ieškovės priteisti išlaikymo dydį - 350 Eur, nes tokio dydžio reikalavimo ieškinyje ieškovė niekaip nepagrindžia, t. y. nenurodo kokie yra vaiko reguliarūs mėnesiniai poreikiai, nenurodo, kokia yra ieškovės turtinė padėtis, kokios yra jos reguliarios pajamos, kokias išmokas ieškovė gauna už vaiką ir kt. Sūnaus išlaikymui sutinka mokėti po 250 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Kitokio dydžio išlaikymo jis teikti neturi galimybių, nes nuo 2023m. sausio mėnesio dirba pagal verslo liudijimą, vidutiniškai per mėnesį uždirba apie 800 Eur, o rasti geriau apmokamą darbą neturi galimybių, nes turi tik profesinį išsilavinimą.

3.4. Teikdamas atsiliepimą į patikslintą ieškinį (2023 m. rugsėjo 10 d.) atsakovas šio reikalavimo dalyje papildomai nurodė, kad sutinkantis išlaikymo dydžio klausimą spręsti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytu minimaliu šalyje vienam asmeniui per mėnesį reikalingu pragyventi lygiu (MMA), kuris šiuo metu yra 840 Eur, atskaičius mokesčius „į rankas“ 633eur. Pareiga išlaikyti vaiką tenka abiem tėvam, todėl šis dydis dalintinas perpus. Be to tėvas, su kuriuo lieka gyventi vaikas, gauna reguliarias išmokas vaikui, kurios šiuo metu yra 85 Eur. (633-85/2=274). Taigi, sutinka teikti vaikui 274 Eur reguliarų kasmėnesinį išlaikymą iki vaiko pilnametystės.

3.5. Atsakovas mano, kad reikalinga nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, kadangi su ieškove kyla konfliktai dėl bendravimo su sūnumi. Mano, kad atsakovės siūloma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka yra nemotyvuota, nurodytos aplinkybės dėl galimai netinkamo atsakovo elgesio su vaiku yra išsigalvotos, siūloma tvarka pažeidžia ne tik atsakovo teises dalyvauti vaiko auklėjime ir ugdyme, bet ir vaiko interesus turėti nenutrūkstamą ir pakankamą ryšį su tėvu.

3.6. Be to, ieškovė nepagrįstai reikalauja, kad atsakovo bendravimo su vaiku metu akivaizdoje būtų ir ieškovė. Atsakovas niekaip nekenkia savo vaikui, priešingai nei teigia ieškovė, atsakovo apkalbos niekaip nėra pasitvirtinusios atliktų tyrimų procese, iš jokių tarnybų nėra gauta atsakovą kompromituojančių duomenų, atsakovas pats suinteresuotas aktyviai bendradarbiauti su kompetentingomis tarnybomis, siekdamas išsiaiškinti tariamas vaikui kylančias grėsmes. Atsakovas turi teisę be pašalinių asmenų bendrauti su vaiku ir to reikalauja, juolab, kad ketindamas bendravimo su vaiku metu jį nusivežti pas savo tėvus (vaiko senelius, kurie taip pat turi teisę bendrauti su vaiku), ieškovės dalyvavimas svetimoje šeimoje būtų nei moraliai, nei emociškai suvokiamas. Pagal ieškovės siūlomą bendravimo tvarką akivaizdu, kad toks bendravimas būtų nepakankamas ir vaikas prarastų glaudų ryšį su tėvu, kurį vėliau (vaikui sulaukus 4 metų) atkurti būtų sunku.

3.7. Pageidauja, kad būtų nustatyta sekanti skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka:

- Iki vaikui sukaks ketveri metai, atsakovas su vaiku bendrauja kiekvieną antradienį ir penktadienį po 3 valandas telefonu prieš dieną suderinus su ieškove dėl paėmimo laiko bei kas antrą savaitę sekmadienį nuo 10 val. iki 18 val., kitomis savaitėmis šeštadienį nuo 10 val. iki 18 val., savo nuožiūra pasirinktoje vietoje, vaiką pasiimant iš jo gyvenamosios vietos ir gražinant į vaiko gyvenamąją vietą;

- Vaikui sulaukus ketverių metų atsakovas ir ieškovė turi teisę praleisti su sūnumi vienodą skaičių sūnaus atostogų dienų. Atsakovas savo nuožiūra praleidžia su sūnumi pirmąją pusę jo atostogų laiko, ieškovė - antrąją pusę atostogų laiko;

- Per šv. Kūčias ir Kalėdas neporiniais metais atsakovas sūnų pasiima iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. 11.00 val. ir šventei pasibaigus gruodžio 26 d. 19.00 val. pristato sūnų į jo gyvenamąją vietą;

- Per Naujųjų metų šventes poriniais metais atsakovas sūnų pasiima iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 31d. 18.00 val. ir sausio 1 d. 19.00 val. pristato sūnų į jo gyvenamąją vietą;

- Per šv. Velykas poriniais metais atsakovas sūnų pasiima Šv. Velykų pirmąją dieną 11.00 val. ir šventei pasibaigus šv. Velykų antrosios dienos vakare laiku 19.00 val. pristato į sūnaus gyvenamąją vietą;

- Sūnaus gimtadienio dieną atsakovas gali matytis su sūnumi neribotai kartu su ieškove;

- Atsakovas turi teisę nekliudomai matytis su sūnumi ir kitu laiku, sutikus ieškovei.

3.8. Be to, nesutinka su ieškinio reikalavimu, kad po santuokos nutraukimo jis vienasmeniškai turėtų dengti likusią paskolos dalį, paimtą būstui remontuoti iš „Bigbank“ AS. Šio kredito pagrindu buvo pagerintas gyvenamasis namas, kuris šalims asmeninės nuosavybės teise yra padalintas po 1/2, todėl šalys likusią kredito dalį po santuokos nutraukimo turėtų atlyginti lygiomis dalimis.

3.9. Dėl ieškovės reikalavimo priteisti 620 Eur sumą už santuokos metu mokėtas įmokas Garantuotų palūkanų gyvybės draudimui sutinka iš dalies. Atkreipia dėmesį, kad atlikus 26 mokėjimus, kaip teigia ieškovė, po 40 eurų susidaro ne 1240 Eur bendra suma, o 1040 Eur. Ieškovei pretenduojant į ½ dalį šios sumos, ji turėtų iš atsakovo reikalauti nebent 520 Eur. Taip pat pažymi, kad ieškovė iš dalies buvo aptariamos draudimo sutarties pagrindu naudos gavėja, t. y. jam 2021 m. sausio 15 d. patyrus traumą, jam buvo išmokėta 390 Eur draudimo išmoka, kurį pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.89str. pagrindu priskirtina asmenine sutuoktinio nuosavybe ir šias asmenines lėšas atsakovas panaudojo bendram ūkiui, todėl atsakovas mano, kad šia dalimi ieškovės reikalavimas turėtų būti mažintinas.

Atsiliepimas

4. Trečiasis asmuo „Bigbank“ AS pateikė atsiliepimą į ieškinį (patikslintą ieškinį), kuriame nurodė nesutinkantis, kad vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (sudarymo data: 2019 m. sausio 15 d.) po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo lieka asmenine E. V. prievole. Nurodo, kad prievolė padengti kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu atsiradusius įsipareigojimus yra solidari sutuoktinių prievolė ir negali būti vienašališkai modifikuota be kreditoriaus sutikimo. Prašo teismo pripažinti, kad po santuokos nutraukimo pareiškėjai liktų solidariai atsakingi už įsipareigojimų vykdymą pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat pažymi, kad net esant solidariajai prievolei, pareiškėjai sutartyje gali nustatyti, kuris iš sutuoktinių mokės kredito įmokas, tačiau toks susitarimas bet kuriuo atveju neturi pažeisti solidaraus prievolės pobūdžio.

5. Trečiasis asmuo „Swedbank“ AB pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė sutinkantis su patikslintame ieškinyje numatyta kredito bankui gražinimo tvarka.

6. Atsakovas taip pat pareiškė priešieškinį dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, kuriame nurodo, kad nesutinka su ieškovės teiginiu, kad santuokos metu šalys nesukūrė materialaus gėrio, todėl nutraukiant santuoką nėra turtinio ginčo. Nurodo, kad ieškovė iki santuokos sudarymo buvo paėmusi asmeninį kreditą automobiliui įsigyti, kuris ieškovės vardu lieka ir po santuokos nutraukimo asmenine nuosavybe. Sudarius santuoką kreditas už automobilį nebuvo išmokėtas, todėl ieškovės asmeninis kreditas buvo dengiamas reguliariomis įmokomis iš bendro šeimos biudžeto. Nutraukus santuoką atsakovas pretenduoja į pusė santuokos metu sumokėto kredito dalies. Kadangi per mėnesį už automobilį buvo mokama 77,75 Eur dydžio įmoka. Santuoka tarp šalių sudaryta (duomenys neskelbtini) o faktiškai šalys išsiskyrė ir kartu nebegyvena ir neveda bendro ūkio nuo 2023 m. vasario mėnesio, taigi per šį laikotarpį buvo atliktos 29 įmokos, viso sumokėta kreditoriui 10x77,75=777,50 Eur., 19x78,11=1484,09 Eur, viso sumokėta 2261,59 Eur, todėl atsakovas pretenduoja į pusė šios sumos - 1130,(duomenys neskelbtini) Eur, kurią reikalauja priteisti iš ieškovės.

7. Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį bei papildomus paaiškinimus (2023-11-22), kuriuose nurodė, kad su priešieškinyje nurodytu atsakovo reikalavimu nesutinka. Nurodė, kad 2019 metų pradžioje, t. y. dar iki šalių santuokos sudarymo, ji vienasmeniškai priėmė sprendimą paimti kreditą automobilio įsigijimui. Už gautas kredito lėšas 2019 metais įsigijo automobilį „Seat Toledo“. Už automobilį buvo sumokėta 2300 Eur. Natūralu, kad po ketverių metų automobilio ekonominė vertė yra sumažėjusi ir šią dieną jo rinkos kaina yra apie 1000 Eur. Atsižvelgiant į tai, mano, kad prašomos priteisti atsakovui netgi didesnės sumos nei šiandieninė automobilio vertė būtų neteisingas. Taip pat nurodo, kad santuokos metu, atsakovas gana dažnai naudodavosi ieškovės automobiliu, tačiau kredito įmokas mokėjo ieškovė iš savo asmeninių lėšų. Nesutinka su atsakovo reikalavimu priteisti jam dalį sumokėtų kredito įmokų, nes kredito įmokos visą laiką buvo dengiamos iš ieškovės lėšų už jos asmenine nuosavybės teise įgytą turtą, o atsakovas nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, kad prie kreditų įmokų mokėjimo prisidėjo ir jis savo lėšomis.

8. Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad šalių vaiko M. V. gyvenamosios vietos nustatymas su jo motina, atitinka vaiko interesus. Ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui išlaikymo suma po 350 Eur mėnesiui užtikrins vaiko poreikių patenkinimą ir atitinka vaiko interesus. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos, išvadą teikiančios institucijos atstovė, pateikė išvadą teismo posėdžio metu po įrodymų ištyrimo, įvertinusi visumą ištirtų aplinkybių vaiko interesų požiūriu. Atstovė nurodė, kad iš esmės ieškovės siūlomai vaiko su skyrium gyvenančiu tėvu, bendravimo tvarkai pritaria. Jų vertinimu siūlomas tėvo bendravimo su vaiku laikas darbo dienomis po dvi valandas nuo 18.30 val. iki 20.30 val. yra palankus abiems šalims bei pakankamas. Tuo tarpu ieškovės siūlomą kas antrą savaitgalinį tėvo bendravimo su vaiku laiką nuo 18.30 val. iki 20.30 val. siūlo ilginti iki 4 valandų. Kitu laiku nuotolinės tėvo bendravimo su vaiku priemonės taip pat turi būti skatinamos. Mano, kad tokia tėvo bendravimo su vaiku tvarka turėtų būti nustatyta ne iki 5 metų (ko prašo ieškovė patikslintu ieškinio reikalavimu), o iki kol vaikui sueis 4 metai, po ko galėtų įsijungti platesnio bendravimo epizodai. Taip pat pritaria, kad tėvo bendravimas su vaiku pradžioje vyktų motinos akivaizdoje, nes, atsižvelgiant į gautus ieškovės skundus dėl galimo atsakovo seksualinio priekabiavimo, kurie šiai dienai nėra nei paneigti, nei patvirtinti, motinos buvimas vaiko akivaizdoje jam bendraujant su tėvu, šiai dienai atitiktų vaiko interesą.

II. GINČO IŠSPRENDIMO MOTYVAI

Dėl santuokos nutraukimo

9. Iš santuokos sudarymo įrašo žinoma, kad E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po santuokos sudarymo priėmusi pavardę „V.“, susituokė (duomenys neskelbtini) Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

10. Ieškovė prašydama santuoką nutraukti nenurodo kokiu pagrindu ją prašo nutraukti. Kaip įstatyminį pagrindą santuokos nutraukimui ieškinyje nurodo CK 3.60 straipsnį, kuriame reglamentuotas santuokos nutraukimas dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas sutinka, kad santuoka būtų nutraukta dėl abipusės sutuoktinių kaltės detaliau neanalizuojant sutuoktinių elgesio, lėmusio santuokos nutrūkimą. Taigi konstatuotina, kad ginčo dėl santuokos nutraukimo byloje tarp šalių nėra.

11. Spręsdamas santuokos nutraukimo klausimą teismas atsižvelgia į įstatyminį sutuoktinių pareigų vienas kitam reglamentavimą. Sutuoktinių pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011).

12. Teismo nuomone, įvertinus šalių nurodytas aplinkybes bei jų išdėstytą poziciją nagrinėjamu klausimu, darytina išvada, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas kaip sutuoktiniai vienas kito atžvilgiu nebuvo pakankamai dėmesingi, lojalūs, abipusiai garbingi, pakantūs vienas kitam, neįvertino tinkamai santuokos esmės, po santuokos sudarymo praėjus sąlyginai neilgam laiko tarpui pradėjo gyventi ir šiuo metu gyvena atskirai, bendro ūkio neveda, kaip šeima negyvena ir nebeketina atkurti santuokinių ryšių, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl abipusės sutuoktinių kaltės.

13. Remiantis CK 3.61 straipsnio 3 dalimi, pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51 – 3.54 straipsniai).

14. Kadangi ieškovės ir atsakovo santuoka nutrauktina dėl jų abiejų kaip sutuoktinių kaltės, taip pat atsižvelgiant į ieškovės prašymą dėl pavardės po santuokos nutraukimo bei atsakovo poziciją šiuo klausimu, kuriuo jis nereiškia prieštaravimo, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė - „V.“, o atsakovui pavardė „V.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

15. Tiek ieškovė, tiek atsakovas yra darbingi (duomenų apie jų nedarbingumą byloje nėra), vienas iš kito išlaikymo nereikalavo, todėl išlaikymas ieškovei ir atsakovui vienam iš kito nepriteistinas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

16. Remiantis bylos duomenimis ((duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. 31) nustatyta, kad nepilnamečio M. V., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvai yra ieškovė D. V. ir atsakovas E. V.. Ieškovė reiškia reikalavimą nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ja. Atsakovas, tiek atsiliepimuose, tiek teismo posėdyje nurodė, kad šiam ieškinio reikalavimui neprieštarauja.

Žemesnės instancijos teismas

17. Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

18. Teismas, spręsdamas dėl M. V. gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgia į byloje esančių duomenų visumą: ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra; nepilnametis šalių sūnus gyvena su ieškove, būtent ieškovė sūnumi daugiausia rūpinasi; byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė nesudarytų tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Atsakovas su šiuo ieškinio reikalavimu sutinka. Kaip jau minėta - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba išvadoje nurodė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove labiausia atitinka vaiko interesą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas vertina, kad šalių vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su jo motina geriausiai atitiktų vaiko interesus, todėl tenkinamas ieškovės reikalavimas nustatyti nuolatinę nepilnamečio M. V. gyvenamąją vietą su ieškove D. V. (CK 3.165 straipsnis, 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo

Motyvuojamoji dalis

19. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti ir sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis, tobulėti. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinės teisės normos – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis).

20. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, tai yra ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

21. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

22. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo vaikui išlaikyti po 350 Eur kas mėnesį mokamomis įmokomis. Teismo posėdžio metu nurodė, kad vaiko mėnesinius poreikius sudaro lėšos maistui apie 200 Eur, vaikui tenkantiems mokesčiams – 250 Eur, kurui ir transporto išlaidoms – 100 Eur, darželiui – 60 Eur, lavinimo priemonėms – 30 Eur, drabužiams – 150 Eur, vaistams, vitaminams ir pan. – 50 Eur, taip pat gali atsirasti išlaidų kitiems iš anksto nenumatytiems poreikiams. Ieškovė taip pat nurodė sutinkanti šiek tiek sumažinti prašomo išlaikymo dydį, tai yra sutinka, kad atsakovas teiktų 300 Eur dydžio išlaikymą.

23. Atsakovas nurodė sutinkantis išlaikymo dydžio klausimą spręsti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytu minimaliu šalyje vienam asmeniui per mėnesį reikalingu pragyventi lygiu (toliau - MMA), kuris atsakovo atsiliepimo pateikimo metu buvo 840 Eur (atskaičius mokesčius 633eur. Taip pat nurodė, kad tėvas, su kuriuo lieka gyventi vaikas, gauna reguliarias išmokas vaikui, kurios yra 85 Eur. (633-85/2=274). Taigi, nurodė sutinkantis teikti vaikui 274 Eur reguliarų kasmėnesinį išlaikymą iki vaiko pilnametystės. Be to atsakovas nurodė, kad papildomų išlaidų vaikui patiria ir tuo metu kuomet vyksta susitikimai su vaiku viešosiose vietose, tuomet jis perka vaikui maistą bei taip pat patiria ir kitų išlaidų vaikui, kurios neįskaičiuojamos į nustatytą ar prašomą priteisti išlaikymo dydį.

24. Teismas vertindamas išlaikymo dydžio priteisimo klausimą atsižvelgia į tai, kad šios bylos nagrinėjimas užsitęsė ir šio sprendimo priėmimo dienai, tai yra nuo 2024 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga (MMA) pakilo iki 924 Eur neatskaičius mokesčių, kas lėmė, kad MMA uždirbančio žmogaus mėnesio pajamos „į rankas“ siekia 708,4 Eur.

25. Iš to seka, kad atsakovo sutikimas išlaikymo dydžio klausimą spręsti vadovaujantis MMA dydžiu turėtų būti vertinamas einamuoju laikotarpiu, todėl ieškovės prašymas bei sutikimas priteisti 300 Eur išlaikymo sumą, kuri šiai dienai yra net gi mažesnė nei pusė MMA, laikytinas atitinkančiu šalių valią bei galintis tenkinti šalių vaiko poreikius.

26. Be to, teismas taip pat pažymi, jog priteisiant materialinį išlaikymą vaikui iš skyrium gyvenančio tėvo, neturėtų būti vertinami ieškovės gaunamų valstybės skiriamų išmokų vaikui pinigai. Teismo nuomone, šių išmokų tikslas yra mažinti vaikų socialinę atskirtį, tuo įgyvendinant valstybės politiką nuosekliai didinant finansinę paramą vaikus auginančioms šeimoms. Šios išmokos iš esmės laikytinos vaiko turtu, nes teikiant vaikams valstybės piniginę paramą išmokos vaikams būdu, yra siekiama pagerinti vaiko padėtį, sudaryti jam geresnes sąlygas, užtikrinti, kad vaiko poreikiai būtų visapusiškiau patenkinti. Iš to seka, kad šių išmokų paskirtis nėra mažinti tėvų teikiamą išlaikymo vaikams dydį. Juolab, kad tėvai negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdyti kitiems asmenims pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Be to, paminėtina ir tai, kad jei valstybės mokamų išmokų dydžiu būtų mažinama atskirai gyvenančių tėvų išlaikymo pareiga, skyrium gyvenančių tėvų vaikai atsidurtų blogesnėje padėtyje nei kartu su abiem tėvais gyvenančių tėvų vaikai (gaunamos valstybės išmokos nebūtų išskaičiuojamos iš vaikams teikiamo abiejų tėvų išlaikymo), kas pažeistų vaikų lygiateisiškumo, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas vertina, kad valstybės skiriamos išmokos šalių vaikui nesudaro pagrindo mažinti atsakovo išlaikymo prievolės vaikui dydžio.

27. Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, taip pat atsižvelgiant tiek į ieškovės bei atsakovo turtinę padėtį, taip pat į tai, kad atsakovas daugiau išlaikytinių neturi, yra jauno amžiaus, dirbantis, taip pat turintis galimybę gauti didesnes pajamas, tai yra turi galimybę proporcingai savo turtinei padėčiai teikti pakankamą išlaikymą vaikui, taip pat įvertinant, kad vaikas dar yra labai mažo amžiaus ir jo poreikiai iš esmės yra mažesni nei vyresnio amžiaus vaikų, be to, vaiko tėvas papildomai prie vaiko išlaikymo prisideda ir vykstančių pasimatymų su vaiku metu, todėl teismo vertinimu, Ieškovės prašomas išlaikymas vaikui, kurį sutiko sumažinti iki 300 Eur per mėnesį yra atitinkantis realias vaiko tėvų galimybes proporcingai skirti prašomo dydžio išlaikymą vaikui bei neprieštaraujantis vaiko interesams.

28. Remiantis tuo kas išdėstyta iš Atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui M. V. 300 Eur dydžio mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. kovo 1 d. iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (indeksavimas numatytas CK 3.208 straipsnyje), išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant nepilnamečio vaiko motiną, tai yra Ieškovę (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ieškovės prašymu nurodytina, kad priteistą išlaikymo sumą atsakovas turėtų pervesti į atsakovės nurodytą sąskaitą.

29. Šalims taip pat išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, teismas gali pagal vaiko tėvų arba valstybinės vaiko teisių institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnis).

30. Sprendimas išlaikymo priteisimo dalyje vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

31. Nagrinėjamoje byloje teismas 2023 m. balandžio 24 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – priteisė laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui M. V. iš atsakovo E. V. po 200 Eur per mėnesį nuo 2023 m. kovo 28 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Priėmus šį teismo sprendimą, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (CPK 150 straipsnio 2, 3 dalys).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

32. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis).

33. Nagrinėjamu atveju ieškovė sutinka, kad skyrium gyvenantis tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi ir siūlo nustatyti (ieškinyje ir patikslintame ieškinyje) tėvo bendravimo su vaiku tvarką. Tuo tarpu atsakovas tik iš dalies sutinka su ieškovės siūloma nustatyti bendravimo tvarka, iš esmės nesutikdamas su tuo, kad yra siūloma per mažai laiko, kurį jis galėtų praleisti su sūnumi, taip pat nesutinka su tuo, kad bendravimas su vaiku visais atvejais vyktų dalyvaujant vaiko motinai. Mano, kad nustačius ieškovės siūlomą bendravimo su vaiku tvarką toks bendravimas būtų nepakankamas ir vaikas prarastų glaudų ryšį su tėvu, kurį vėliau (vaikui sulaukus 4 ar 5 metų) atkurti būtų sunku.

34. Spręsdamas šalių ginčą, susijusį su bendravimo su vaiku tvarkos nustatymu teismas iš esmės atsižvelgia į tai, kad šiai dienai šalių vaikas yra dvejų metų amžiaus. Vaikas nuo pat gimimo daugiausia laiko praleido su mama, o pastaruoju metu šalims gyvenant atskirai vaikas iš esmės visą laiką būna motinos prižiūrimas ir auklėjamas bei yra prie jos prisirišęs, vaiko ir motinos emocinis ryšys yra labai stiprus. Manytina, kad tokio mažo amžiaus vaiko palikimas išskirtinai tik su tėvu, vaikui nematant motinos ar jos nesant artimoje aplinkoje, keltų padidintą stresą vaikui, todėl manytina, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo su vaiku sąlyga, kad vaikas iki tam tikro amžiaus bendrautų su tėvu tik motinos akivaizdoje, laikytina pagrįsta. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad nustačius šią sąlygą būtų užkirstas kelias ieškovės nuogąstavimams, kurie nėra įrodyti ar patvirtinti, dėl atsakovo netinkamo elgesio su vaiku, netinkamo auklėjimo ar galimo seksualinio priekabiavimo.

35. Nustatant amžių iki kurio vyktų atsakovo bendravimas su vaiku ieškovės akivaizdoje teismas atsižvelgia į išvadą teikiančios institucijos poziciją šiuo klausimu, kuri nurodė, kad tėvo bendravimo su vaiku tvarka turėtų būti nustatyta ne iki 5 metų (ko prašo ieškovė patikslintu ieškinio reikalavimu), o iki 4 metų, po ko galėtų įsijungti platesnio bendravimo epizodai ir tai labiausiai atitiktų vaiko interesą. Tokia pozicija suformuota atsižvelgiant į tai, kad 4 metų amžiaus vaikas jau gali vertinti tam tikras aplinkybes ir išreikšti savo nuomonę. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad šio ginčo aspekte, būtent 4 metų amžių buvo nurodžiusi ir ieškovė savo pirminiame ieškinyje, po ko bylos nagrinėjimo eigoje pakeitė savo poziciją.

36. Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad pagal šios dienos situaciją būtų pakankama nustatyti 4 metų amžių iki kada vyktų atsakovo bendravimas su vaiku ieškovės akivaizdoje.

37. Nustatant atsakovo bendravimo su vaiku tvarką (iki kol vaikui sueis 4 metai) taip pat atsižvelgtina į tai, kad vaikas yra dar labai mažo amžiaus, todėl laikytina, kad siūlomas nustatyti tėvo bendravimas su vaiku darbo dienomis (antradieniais ir penktadieniais) po darbo valandų, po dvi valandas tai yra nuo 18.30 val. iki 20.30 val. yra palankus abiems šalims bei pakankamas. Tuo tarpu atsakovės siūlomas nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku laikas kas antrą sekmadienį nuo 18.30 val. iki 20.30 val., įskaitant, kad tai yra ne darbo diena ir ne kiekvienas savaitgalis, teismo vertinimu, yra per trumpas. Atsižvelgiant ir į išvadą teikiančios institucijos išdėstytą poziciją šiuo klausimu, kas antro savaitgalinio bendravimo laikas ilgintinas iki 4 valandų, tai yra nuo 16.30 val. iki 20.30 val. arba kitu šalių sutartu savaitgaliniu laiku ne trupesniu nei 4 valandos.

38. Ieškovė ieškinyje prašė nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką tik iki kol vaikui sukaks 5 metai, tačiau neprašė nustatyti vėlesnę atsakovo bendravimo su vaiku tvarką. Tuo tarpu atsakovas pasiūlė kokia turėtų būti jo bendravimo tvarka su vaiku po to kai vaikui sukaks 4 metai, tai yra siūlė praplėsti jo bendravimo su vaiku laiką, tai yra siūlo jam leisti praleisti su vaiku pusę sūnaus atostogų dienų, šv. Kūčias ir Kalėdas neporiniais metais, per Naujųjų metų šventes poriniais metais.

Žemesnės instancijos teismas

39. Teismo vertinimu, skyrium gyvenančio tėvo bendravimas su vaiku turi plėstis, todėl šalių vaikui sulaukus 4 metų amžiaus ir jam jau pradedant formuotis kaip asmenybei bei pradedant gebėti formuoti savo pažiūras, norus ir pan., jis galėtų daugiau laiko leisti su skyrium gyvenančiu tėvu atskirai nuo motinos, tokiu būdu užtikrinant lygias tėvo ir motinos pareigas savo vaikui, tame tarpe ir pareigą vaiką auklėti, prižiūrėti bei padėti jam formuotis kaip asmenybei. Iš to seka, kad atsakovo pasiūlyta jo bendravimo su vaiku tvarka, po to kai vaikui sukas 4 metai, pagal šios dienos situaciją laikytina atitinkančia vaiko interesą, bei padedanti įgyvendinti tėvų pareigų vaiko atžvilgiu lygybės principą, todėl tvirtintina.

40. Šalims išaiškintina, kad pasikeitus aplinkybėms dėl bendravimo su vaiku tvarkos, jos turi teisę šią tvarką keisti bendru sutarimu, o esant ginčui, kreiptis į teismą dėl šios tvarkos pakeitimo.

41. 2023 m. birželio 16 d. nutartimi buvo nustatytos laikinosios apsaugos priemonės dėl bendravimo tvarkos. Šiam sprendimui įsiteisėjus šios nustatytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos (CPK 150 straipsnio 2, 3 dalys).

Dėl turtinių prievolių priskirtinumo ir vykdymo, kompensacijų priteisimo

42. Ieškovė patikslindama pirminio ieškinio reikalavimus prašė nustatyti, kad po santuokos nutraukimo:

- prievolė kreditoriui Bigbank AS filialas, buveinės adresas: Jogailos g. 4, Vilnius, kylanti iš 2019 m. sausio 15 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), lieka solidaria D. V. ir E. V. prievole;

- prievolė kreditoriui AB Swedbank bankui, buveinės adresas: Konstitucijos pr. 20A, Vilnius, kylanti iš 2019 m. sausio 8 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), lieka asmenine D. V. prievole.

43. Atsakovas sutiko su tokia ieškovės siūloma kreditorinių prievolių vykdymo tvarka. Taip pat ieškovės siūlomai kreditorinių prievolių vykdymo tvarkai pritarė ir tretieji asmenys - „Bigbank“ AS filialas ir AB „Swedbank“ bankas. Iš to seka, kad ginčo nagrinėjamu klausimu nėra, todėl ieškovės siūloma kreditorinių prievolių vykdymo tvarka tvirtintina ir jos reikalavimas šioje dalyje tenkintinas.

44. Atsakovas priešieškiniu prašo priteisti iš D. V. 1130,(duomenys neskelbtini) Eur, tai yra pusę 2261,59 Eur sumos, kuri santuokos metu buvo įmokėta pagal ieškovės iki santuokos sudarymo paimtą kreditą iš AB „Swedbank“ banko, automobilio įsigijimui. Taip pat nurodo, kad automobilis po santuokos nutraukimo, kaip buvo ir iki santuokos sudarymo, lieka ieškovės asmenine nuosavybe, todėl ji turėtų kompensuoti išsimokant už jos asmeninį turtą sumokėtą sumą.

45. Ieškovė su tokiu atsakovo reikalavimu nesutinka iš esmės nurodydama, kad išsimokėdama kreditą už automobilį jį dengė iš savo asmeninių lėšų, santuokos metu automobiliu taip pat naudojosi ir atsakovas, be to automobilis buvo pirktas 2019 metais už 2300 Eur, o šiuo metu jo rinkos vertė apie 1000 Eur, todėl ieškovo reikalavimas priteisti didesnę sumą nei automobilio vertė jos nuomone neteisingas.

46. Spręsdamas šį priešieškinio reikalavimą teismas pritaria ieškovės nurodytiems argumentams iš esmės atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė įsigijo automobilį prieš metus iki santuokos sudarymo ir jį įsigijo už gauto asmeninio kredito lėšas. Šalims sudarius santuoką šis automobilis buvo naudojamas taip pat ir šeimos (tame tarpe ir atsakovo bei jo vaiko) poreikių tenkinimui. Iš to seka, kad atsakovas taip pat naudojosi ieškovės asmenine nuosavybe, todėl jo reikalavimas dėl įmokų už automobilį gražinimo, iš esmės reikštų tai, kad jis šiuo turtu naudojosi neatlygintinai. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad santuokos laikotarpiu dėl automobilio naudojimo, nusidėvėjimo ir jo senėjimo, automobilio vertė krito, kuri santuokos nutraukimo dienai yra ženkliai sumažėjusi (sumažėjusios automobilio vertės pagrindimui ieškovė pateikė internetiniuose portaluose esančių analogiškų transporto priemonių pardavimo skelbimus). Tuo tarpu atsakovas reikalauja didesnės kompensacijos nei šiai dienai yra nurodyto automobilio rinkos vertė.

47. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas laiko nustatytu, kad ieškovės asmeninis kreditas automobiliui įsigyti iš esmės buvo naudojamas šeimos (ieškovės, atsakovo bei jų vaiko) poreikių tenkinimui naudojantis už šio kredito lėšas įgytu automobiliu, todėl darytina išvada, kad atsakovas neturi teisės į lėšas, kurios iš esmės buvo naudojamas taip pat ir jo reikmėms, todėl jo priešieškinio reikalavimas dėl 1130,(duomenys neskelbtini) Eur priteisimo atmestinas.

48. Ieškovė patikslindama ieškinio reikalavimus prašo priteisti iš atsakovo E. V. jos naudai 620 Eur kompensaciją už atsakovo naudai sudarytos Garantuotų palūkanų gyvybės draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) įmokų mokėjimą iš lėšų priklausiusių šalims bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe. Kaip minėta, atsakovas su tokiu ieškovės prašymu sutinka iš dalies.

49. Vertindamas šį reikalavimą teismas atsižvelgia į tai, kad pagal byloje nustatytus duomenis atsakovas dar iki santuokos su ieškove buvo sudaręs Garantuotų palūkanų gyvybės draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią moka kasmėnesines 40 Eur įmokas. Šio draudimo paskirtis pagal jo sąlygas taip pat yra lėšų kaupimas. Iš to seka, kad ieškovo mokamos ir sukauptos lėšos pagal šio draudimo sutartį po santuokos nutraukimo lieka jo asmenine nuosavybe, todėl atsakovas privalo kompensuoti pusę sumos, kuri buvo įmokėta pagal šio draudimo sutartį iš šeimos turto (pajamų) ir liko atsakovo asmenine nuosavybe.

50. Pagal atsakovo pateiktą banko išrašą nuo 2020 m. spalio 31 d. iki 2023 m. sausio 31 d. atsakovas pagal šią draudimo sutartį įmokėjo 1200 Eur. Šalys santuokoje kartu gyveno nuo (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. vasario mėn. (30 mėnesių). Iš to seka, kad atsakovas iš šeimos bendrų pajamų kiekvieną mėnesį mokėdamas po 40 Eur savo naudai įmokėjo (30 mėn. x 40 Eur) 1200 Eur sumą, todėl pusę šios sumos turėtų gražinti ieškovei.

51. Tuo metu, pagal atsakovo pateiktus papildomus dokumentus taip pat žinoma, kad atsakovui 2021 m. sausio 15 d. patyrus traumą, jam 2021 m. kovo 9 d. buvo išmokėta 390 Eur draudimo išmoka, kurias atsakovas kaip asmenines lėšas panaudojo šeimos poreikių tenkinimui. Pritartina atsakovui, kad tokiu būdu ieškovė aptariamos draudimo sutarties pagrindu taip pat buvo naudos gavėja, todėl šia dalimi ieškovės reikalavimas mažintinas.

52. Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, ieškovės reikalavimas dėl aptariamo reikalavimo tenkintinas iš dalies ir priteistina iš atsakovo ieškovei ((1200 Eur – 390 Eur) : 2 = 405 Eur) 405 Eur kompensacija už atsakovo naudai sudarytos Garantuotų palūkanų gyvybės draudimo sutarties įmokų mokėjimą.

53. Pagal byloje pateiktus duomenis šalys santuokos metu registruoto nekilnojamojo bei kilnojamojo turto neįgijo, taip pat nėra nurodyta turto dėl kurio būtų ginčas ir reikėtų spręsti jo padalinimo klausimą, todėl turto padalinimo klausimai šioje byloje nespręstini.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

54. Šioje byloje bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis nuo kurio ieškovė teikiant ieškinį bei atsakovas teikdamas priešieškinį buvo atleisti, ieškovei ir atsakovui teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos bei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

55. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. (8.4 Mr) ATP-C-2023-00434 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ ieškovei bei 2023 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. (8.4 Mr) ATP-C-2023-03499 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ atsakovui, šioje byloje buvo nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą, ją apmokant 100 procentų. Taip pat ieškovė bei atsakovas byloje 100 proc. atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei. Remiantis tuo, byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su žyminiu mokesčiu, procesinių dokumentų siuntimu bei antrinės teisinės pagalbos teikimu, nepaskirstytinos ir iš šalių nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovės D. V. ieškinį tenkinti iš dalies, o atsakovo priešieškinį atmesti.

E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po santuokos priėmusios pavardę „V.“, santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Po santuokos nutraukimo ieškovei D. V. palikti santuokinę pavardę „V.”, atsakovui E. V. palikti pavardę „V.”.

Nustatyti nepilnamečio vaiko M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 300,00 Eur (trys šimtai eurų 00 ct) kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. kovo 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteistų nepilnamečiam vaikui M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti E. V., kad išlaikymui priteistos sumos turi būti pervedamos į asmeninę D. V. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Nustatyti sekančią E. V. ir jo nepilnamečio sūnaus M. V. bendravimo tvarką:

Tėvas E. V. su sūnumi M. V. bendrauja:

1. Iki vaikui sukaks ketveri metai, kiekvieną antradienį ir penktadienį, nuo 18.30 val. iki 20.30 val. bei kas antrą sekmadienį nuo 16.30 val. iki 20.30 val. (ar kitu sutartu laiku kas antrą savaitgalį ne trumpesniu nei 4 valandos) vaiko gyvenamojoje vietoje arba kitoje sutartoje vietoje, dalyvaujant vaiko motinai.

2. Vaikui sulaukus ketverių metų:

2.1. D. V. ir E. V. turi teisę praleisti su sūnumi M. V. vienodą skaičių sūnaus atostogų dienų. E. V. savo nuožiūra pasirinktoje vietoje praleidžia su sūnumi pirmąją pusę jo atostogų laiko, D. V. - antrąją pusę sūnaus atostogų laiko;

2.2. Per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas neporiniais metais E. V. sūnų pasiima iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. 11.00 val. ir šventei pasibaigus gruodžio 26 d. 19.00 val. pristato sūnų į jo gyvenamąją vietą;

2.3. Per Naujųjų metų šventes poriniais metais atsakovas sūnų pasiima iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 31d. 18.00 val. ir sausio 1 d. 19.00 val. pristato sūnų į jo gyvenamąją vietą;

2.4. Per Šv. Velykas poriniais metais atsakovas sūnų pasiima Šv. Velykų pirmąją dieną 11.00 val. ir šventei pasibaigus šv. Velykų antrosios dienos vakare laiku 19.00 val. pristato į sūnaus gyvenamąją vietą;

2.5. Sūnaus gimtadienio dieną E. V. gali matytis su sūnumi neribotai kartu su ieškove;

2.6. E. V. turi teisę nekliudomai matytis su sūnumi ir kitu laiku, sutikus D. V..

3. Jei pagal nustatytą grafiką vaikas neturi objektyvios galimybės bendrauti su tėvu (liga, išvykos ar pan.), apie tai motina telefonu privalo informuoti vaiko tėvą ne vėliau kaip prieš 24 val., iki nustatyto bendravimo laiko, nebent tokia priežastis iškiltų vėliau.

4. Jei nustatytu grafiku E. V. neturi galimybės bendrauti su vaiku, apie tai turi informuoti vaiko motiną ne vėliau kaip per 24 val., jei tokia priežastis neatsirado vėliau.

5. E. V. turi teisę nuolat bendrauti su sūnumi bet kuriomis, jo amžių atitinkančiomis, nuotolinio ryšio (telefonu, internetu ir pan.) priemonėmis, sūnui priimtinu laiku.

6. E. V. turi teisę ir pareigą bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jį auklėjant, išlaikyti jį, rūpintis jo sveikata ir švietimu, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. D. V. neturi teisės kliudyti E. V. bendrauti su vaiku, išskyrus tuos atvejus, kai tai kenktų vaiko interesams. Tėvai įsipareigoja nepiktnaudžiauti savo teisėmis vaiko atžvilgiu.

7. Šalys įsipareigoja visais atvejais, spręsdamos klausimus dėl nepilnamečio vaiko auklėjimo, pirmiausia atsižvelgti į jo interesus.

Panaikinti 2023 m. balandžio 24 d. ir 2023 m. birželio 16 d. nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Prievolę kreditoriui „Bigbank“ AS filialas, buveinės adresas: Jogailos g. 4, Vilnius, kylančią iš 2019 m. sausio 15 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo laikyti D. V. ir E. V. solidaria prievole kreditoriui.

Prievolę kreditoriui AB „Swedbank“ bankui, buveinės adresas: Konstitucijos pr. 20A, Vilnius, kylančią iš 2019 m. sausio 8 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo laikyti asmenine D. V. prievole.

Priteisti iš atsakovo E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 405,00 Eur (keturi šimtai penki eurai 00 ct) kompensaciją už atsakovo naudai sudarytos Garantuotų palūkanų gyvybės draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) įmokų mokėjimą.

Likusioje dalyje ieškovės ieškinio su patikslintais reikalavimais netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.

Teisėjas Artūras Dilys