Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.11.1; 2.6.11.16; 3.1.1.2.11; 3.2.4.11; 3.1.1.2.12; 3.3.1.13; 3.3.1.19.7

2020 m. gruodžio 10 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mariaus Dobrovolskio ir Kristinos Domarkienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-464-1067/2020 pagal ieškovo M. P. ieškinį atsakovui D. R. dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas M. P. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas: 1) nutraukti tarp ieškovo ir atsakovo D. R. (toliau – ir atsakovas) 2019 m. liepos 18 d. sudarytą automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Automobilis), pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Sutartis); 2) priteisti iš atsakovo 2 150 Eur sumokėtą sumą už automobilį pagal transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį; 3) priteisti iš atsakovo 1 024,02 Eur žalos atlyginimą; 4) priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą; 5) priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad jis su atsakovu 2019 m. liepos 18 d. 18 val. sudarė Sutartį, kuria atsakovas pardavė, o ieškovas nupirko atsakovui nuosavybės teise priklausantį Automobilį, rida – 286 300 km, už 2 150 Eur. Sutartyje buvo nurodyta, kad vienintelis Automobilio trūkumas yra silpnai šaldantis kondicionierius, jokie kiti Automobilio trūkumai nebuvo pažymėti. Sutartyje nebuvo nurodyta, kad Automobilis kada nors būtų buvęs apgadintas eismo ar kitų įvykių metu. Iki sudarant sutartį atsakovas teigė, kad vienintelis Automobilio trūkumas yra ant kėbulo esantys smulkūs pabraižymai. Taip pat buvo nurodęs, kad Automobiliui yra pakeista sankaba, sumontuoti nauji stabdžių diskai bei kaladėlės, naujas radiatorius, pakeisti tepalai bei filtrai. Pažymėjo, kad Automobilio skelbime www.autoplius.lt buvo nurodyta, kad Automobilis yra be defektų. Ieškovas iki sudarant Sutartį Automobilį apžiūrėjo pats, pasivažinėjo su juo ir jokių trūkumų nepastebėjo. Nusipirkęs Automobilį ir nuvažiavęs apie 200 kilometrų, t. y. iš Klaipėdos, kur pirko Automobilį, į Kauną, ieškovas pastebėjo, kad Automobilis pradėjo sunkiai kurtis, variklis pradėjo purtytis. Nežinodamas gedimo priežasties, ieškovas skambino atsakovui, pokalbio telefonu metu jis klausė atsakovo, kokios galėtų būti ydingo variklio darbo priežastys. Atsakovas nurodė, kad, greičiausiai, bus sugedęs ar pasenęs akumuliatorius. Ieškovas už 54,90 Eur nupirko ir į Automobilį įmontavo naują akumuliatorių, tačiau įdėjus naują akumuliatorių Automobilis ir toliau sunkiai kūrėsi, o jo variklis purtėsi. Todėl ieškovas Automobilį nuvežė į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Autotoja“ atlikti variklio diagnostikos. Diagnostikos metu buvo nustatyta, kad Automobilio variklio purkštukų parametrai yra blogi, todėl reikia išimti purkštukus ir juos patikrinti. Kadangi purkštukų remontas yra labai brangus, ieškovas, siekdamas išsiaiškinti kitus Automobilio trūkumus, Automobilį 2019 m rugpjūčio 1 d. nuvežė į UAB „Autotaisykla“ automobilių servisą, kuriame buvo atliktas starterio remontas, pakeistas sankabos vamzdelis, kuro filtras. Už detales ir darbus ieškovas sumokėjo 115,00 Eur. Tačiau net ir atlikus šiuos darbus Automobilis vis dar sunkiai kūrėsi. Be to, serviso darbuotojai žodžiu ieškovui minėjo, kad Automobilio sankaba yra stipriai nusidėvėjusi, todėl ji negalėjo būti nauja, kaip nurodė atsakovas. Paskui ieškovas Automobilį nuvežė į UAB „Dizrida“ automobilių servisą, kurio defektų / remonto atlikimo akte buvo nurodyta, kad kuro purkštukai nusidėvėję ir neatitinka gamintojo nustatytų parametrų, todėl Automobilis sunkiai užsiveda rytais arba ilgiau pastovėjęs. Purkštukų gedimui / nusidėvėjimui neturėjo įtakos joks pašalinis gedimas; iš pirminių purkštukų patikros parametrų matyti, kad purkštukai nusidėvėję tolygiai, todėl galima daryti prielaidą, kad purkštukai sugedo / nusidėvėjo nuo laiko, ridos ar tiesiog eksploatuojant automobilį. Ieškovas nutarė UAB „Dizrida“ servise remontuoti minėtus kuro purkštukus, už detales bei diagnostiką, purkštukų remontą, purkštukų išėmimą ir įdėjimą, purkštukų lizdo remontą, kuro sistemos tikrinimą bei kompresijos matavimą sumokėjo 809,60 Eur. Atlikus šiuos remonto darbus, Automobilio variklis pradėjo dirbti tvarkingai, kūrėsi, nebesipurtė. Tačiau toliau eksploatuodamas Automobilį ieškovas pastebėjo kitus jo trūkumus. Pradėjo sunkiai junginėtis pavaros, o dažnai jungiant pavarą Automobilis pradeda trūkčioti, pavara neįsijungia. Tokio gedimo negalėtų būti, jeigu Automobilyje būtų įdėta nauja sankaba. Mano, kad atsakovas Automobilio skelbime dėl sankabos nurodė galbūt melagingą informaciją. Taip pat ieškovas pastebėjo, kad neveikia Automobilio statymo davikliai. Ieškovas įtarė, kad Automobilis gali turėti ir daugiau trūkumų ir galėjo būti nukentėjęs per eismo ar kitokį įvykį. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 2019 m. rugpjūčio 22 d. atsakyme dėl informacijos suteikimo nurodyta, kad iki 2019 m. liepos 18 d. Automobilis dalyvavo 4 eismo įvykiuose. Atsižvelgdamas į tai, kad Automobilis turi dar daugiau trūkumų, ir į tai, kad nuo ieškovo atsakovas nuslėpė eismo įvykius, kuriuose dalyvavo Automobilis, ieškovas 2019 m. rugpjūčio 22 d. išsiuntė SMS žinutę bei elektroninį laišką atsakovui Sutartyje nurodytais kontaktais. Žinutėse ieškovas nurodė, kad dėl Automobilio trūkumų bei nuslėptų eismo įvykių Automobilis yra netinkamos būklės naudoti, todėl nori nutraukti Sutartį. Taip pat atsakovo prašė per 7 dienas susisiekti su ieškovu, tačiau atsakovas į žinutę bei elektroninį laišką neatsakė. Atsakovas apie Automobilio gedimą buvo informuotas tą pačią dieną, kurią buvo sudaryta Sutartis. Ieškinio pateikimo dieną Automobilio rida yra 290 816 km, jis vis dar yra su trūkumais, t. y. sunkiai keičiamos pavaros, todėl Automobilis yra netinkamas eksploatuoti. Taip pat ieškovas nežino, kaip stipriai Automobilis buvo pažeistas per eismo įvykius ir kaip jis buvo suremontuotas, nes šiuos duomenis atsakovas nuslėpė, todėl ieškovas nesijaučia saugiai eksploatuodamas Automobilį. Mano, kad Automobilis neatitiko tikrosios šalių sutarties valios ir ieškovo lūkesčių – nusipirkti techniškai tvarkingą automobilį.

3. Atsakovas D. R. pateiktu atsiliepimu su ieškovo ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas pardavė, o ieškovas nupirko 16 metų senumo Automobilį su 286 300 km rida ir su dar galiojančia technine apžiūra. Ieškovas jam priimtinu būdu apžiūrėjo Automobilį ir jį patikrino, jokių reikalavimų papildomai patikrai, pavyzdžiui, specializuotame autoservise, nekėlė. Ieškovas ieškinyje nenurodė jokio konkretaus Automobilio trūkumo, kuris neleistų jo eksploatuoti, ieškovas konstatavo daug automobilio detalių nusidėvėjimų, o tai yra normalu 16 metų senumo automobiliui. Pardavimo metu Automobilis atitiko įprastus reikalavimus, buvo tinkamas eksploatuoti, tai ieškovas ir darė ir, tikėtina, daro iki šiol. Nors ieškovas teigia, jog netinkamai veikė sankaba, ir mano, jog atsakovas apie sankabos keitimą pamelavo, tačiau atsakovas iš tiesų neseniai buvo pakeitęs sankabą, tai patvirtina rašytiniai įrodymai. Ieškovas pirkdamas tokio senumo ir ridos Automobilį negalėjo protingai tikėtis, jog Automobilis nepareikalaus papildomų išlaidų jo remontui. Taip pat ieškovo argumentai, kad atsakovas nuo jo nuslėpė buvusius eismo įvykius, neatitinka tikrovės. Atsakovas žodžiu apie eismo įvykius ieškovą informavo, tačiau jie buvo visiškai nereikšmingi, t. y. dėl jų nukentėjo tik automobilio išorė: 2014 m. lapkričio 27 d. žiede kitas automobilis įvažiavo į galą, 2015 m. gegužės 23 d. atsakovas prie perėjos automobiliu atsitrenkė į priešais stovėjusios mašinos kablį, buvo įlenktas tik valstybinis numeris, 2017 m. vasario 28 d. stovėjimo aikštelėje atsakovas įsirėmė į priekyje stovintį automobilį, apgadinimų atsakovo automobiliui nebuvo, nes vėl atsiremta tik valstybiniu numeriu, 2018 m. lapkričio 30 d. kieme kaimynė, važiuodama atbuline eiga, užkliuvo už Automobilio priekio, įskilo priekinis bamperis ir buvo įbrėžtas žibintas, draudiko lėšomis jie buvo pakeisti servise. Kadangi minėti įvykiai iš esmės buvo susiję tik su automobilio kėbulo apgadinimais / apibraižymais, jie ir nebuvo nurodyti Sutartyje, juo labiau kad pats ieškovas ieškinyje pripažino, jog kėbulo apibraižymus matė ir tai jo apsisprendimui pirkti automobilį įtakos neturėjo. Atsakovas pažymėjo, kad Automobilis jau kitą dieną po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo sėkmingai praėjo techninę apžiūrą. Pirmą kartą buvo nustatyti tik žibintų trūkumai (veikė ne visi LED žibintai) ir tie trūkumai buvo tą pačią dieną sėkmingai pašalinti. Jeigu ieškovo teiginiai apie variklio neužsivedimą, purtimąsi, visišką Automobilio netinkamumą eksploatuoti bent kiek būtų atitiktų tikrovę, techninės apžiūros automobilis nebūtų praėjęs. Mano, kad pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo metu atsakovas ieškovui pardavė tinkamą eksploatuoti Automobilį, atitinkantį transporto priemonei valstybės keliamus techninius ir saugos reikalavimus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu ieškovo M. P. ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo 1 150 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo D. R. naudai.

5. Teismas konstatavo, jog byloje nėra pateikta duomenų apie aiškų staigų Automobilio sugedimą, pagrindinis ieškovo įgyto naudoto automobilio trūkumas įsigijimo dieną – „Automobilis sunkiai kuriasi rytais ar ilgiau pastovėjęs“ – išsiaiškintas suradus priežastį – nusidėvėję kuro purkštukai, kuriuos ieškovas pakeitė. Ieškovas akcentavo aplinkybes, kad atsakovas privalėjo keisti purkštukus pasiekus 200 000 km ridą, kad purkštukų nepakeitimo faktą privalėjo atskleisti ieškovui prieš sudarant Sutartį, nes ieškovas sudarė sandorį tikėdamasis, jog kuro purkštukai yra pakeisti ar suremontuoti. Tačiau atsakovas nagrinėjamoje byloje nėra profesionalus pardavėjas, jis ir jo sutuoktinė naudojosi automobiliu nuo 2007 metų, reguliariai atlikdavo Automobilio remonto darbus, kad Automobilis būtų techniškai tvarkingas, kuro purkštukai nebuvo keisti, nes su tuo susijusių gedimo požymių Automobilis nerodė. Tą patvirtina 2011, 2013, 2015, 2017 metais atliktos Automobilio techninės apžiūros, taip pat liudytojo A. Ž. parodymai, kuris teikdavo Automobilio techninės priežiūros paslaugas atsakovui apie 5–6 metus ir patvirtino, kad Automobilis buvo techniškai tvarkingas. Ieškovui turint aukštesnes nei vidutinės žinias apie purkštukus, jam žinant Automobilio ridą bei akcentuojant purkštukų svarbą, ieškovas prisiėmė riziką įsigyti konkrečios komplektacijos, ridos ir senumo automobilį nepasidomėjęs ir nepaklausęs pardavėjo dėl jam svarbaus purkštukų keitimo ar remonto.

6. Ieškovo atlikti papildomi automobilio priežiūros darbai, tokie kaip kuro filtro, sankabos vamzdelio, akumuliatoriaus keitimas, starterio remontas, atlikti paties ieškovo pasirinkimu, nenurodant konkrečių gedimo priežasčių, ir nepagrindžia ieškovo teiginių, jog Automobilis neatlikus šių pagerinimų negalėjo būti naudojamas pagal paskirtį. Nors ieškovas teigė, kad Automobilis laikomas stovėjimo aikštelėje ir yra neeksploatuojamas, tačiau nenurodė ir neįrodinėjo, kad Automobilis visiškai nevažiuoja. Priešingai, ieškovui pateikus įrodymus apie automobilio ridą 2020 m. sausio 27 d. paaiškėjo, kad Automobilis yra naudojamas intensyviai, per pusę metų juo nuvažiuota 6 618 km. Taigi ieškovas Automobilį naudojo ir vis dar naudoja pagal paskirtį.

7. Atsakovo nagrinėjamoje byloje pateikta A. Ž., vykdančio individualią veiklą, išrašyta 2018 m. lapkričio 19 d. sąskaita faktūra, taip pat byloje kaip liudytojo apklausto A. Ž. paaiškinimai paneigė ieškovo teiginius, kad atsakovas melavo keitęs sankabą prieš automobilio pardavimą. Iš nurodytos sąskaitos faktūros matyti, kad 2018 m. lapkričio 19 d. buvo atliekami sankabos remonto darbai, pirktas sankabos komplektas ir sankabos cilindriukas. Tuo remdamasis atsakovas Automobilio pardavimo skelbime pagrįstai nurodė duomenis apie naują sankabą. Nagrinėjamoje byloje ieškovas neįrodinėjo konkrečių sankabos gedimų, pateiktas UAB „Autotoja“ 2019 m. rugsėjo 26 d. pasiūlymas atlikti sankabos remonto darbus už 2 263,63 Eur neįrodo, jog šie remonto darbai yra atlikti, jie būtini, neaišku, ar atsakovas atliko kokius nors sankabos taisymo darbus ir kokias išlaidas dėl to patyrė.

8. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie nustatytus Automobilio variklio ar važiuoklės gedimus. Neįrodžius, kad atsakovui iki daikto perdavimo buvo žinomi konkretūs Automobilio trūkumai, negali kilti atsakovo atsakomybė dėl ieškovo nurodytų pasenusio akumuliatoriaus, kuro purkštukų, sankabos ir pavarų veikimo trūkumų. Šie trūkumai, teismo vertinimu, išvis negali būti laikomi esminiais 16 metų naudotos transporto priemonės trūkumais, trukdančiais eksploatuoti transporto priemonę pagal paskirtį, jie pripažintini tik nedideliais ir lengvai pašalinamais defektais. Automobilio techninė būklė buvo įvertinta ne tik paties ieškovo Sutarties sudarymo metu automobilį išbandžius, patikrinus ir jokių trūkumų nepastebėjus, bet ir kitą dieną po Automobilio įsigijimo atlikus transporto priemonės techninę apžiūrą. Privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaita, kurioje pateikta išvada, jog transporto priemonė atitinka techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus, yra oficialus, didesnę įrodomąją galią turintis rašytinis įrodymas. Ieškovo nurodomi Automobilio trūkumai, patikrinimai ir su tuo susijusios Automobilio priežiūrai skirtos išlaidos dėl natūralaus nusidėvėjimo yra bet kuriam vidutiniam pirkėjui suprantamos, atsižvelgiant į automobilio eksploatacijos laiką, o einamieji priežiūros remonto darbai laikytini neužkertančiais galimybės eksploatuoti automobilį pagal paskirtį.

9. Teismas konstatavo, jog byloje taip pat nebuvo nustatyta, kad su Automobiliu patirti 4 eismo įvykiai turėjo įtakos naudoto automobilio veikimo savybėms ar kad Automobilis turi paslėptų trūkumų, susijusių su eismo įvykiais. Eismo įvykiai buvo nereikšmingi ir iš esmės susiję tik su Automobilio kėbulo apgadinimais / apibraižymais, todėl jie Sutartyje nenurodyti. Ieškovui buvo nurodyta, kad automobilis turi smulkių kėbulo apibraižymų, ieškovas pats apžiūrėdamas Automobilį šiuos automobilio trūkumus matė. Kitų įrodymų apie eismo įvykių metu atsiradusius pakenkimus Automobiliui ieškovas neteikė.

10. Teismo vertinimu, byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad Automobilio trūkumų (gedimų) priežastis atsirado iki transporto priemonės ieškovui perdavimo. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad Automobilis dėl sugedusių kuro purkštukų, netinkamo sankabos veikimo, statymo daviklių neveikimo negali būti eksploatuojamas ir jo nebegalima suremontuoti. Atsižvelgiant į pirkimo objekto specifiškumą – įgytas anksčiau jau ne vienus metus eksploatuotas automobilis, jo pirkėjas negali tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujo automobilio savininkas, kadangi eksploatavimo metu mechanizmai natūraliai dėvisi. Automobilis įsigijimo metu jis tiesioginę funkciją atliko ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių jo eksploatuoti, nebuvo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad Automobilis jo pardavimo metu buvo netinkamas naudoti pagal paskirtį. Priešingai, byloje esantys įrodymai, o ypač kitą dieną po Automobilio įsigijimo transporto priemonės techninės apžiūros atlikimas, patvirtino, jog Automobilis atitinka jam keliamus įprastus reikalavimus. Automobilį ieškovas naudojo pagal paskirtį ir tikriausiai toliau naudoja, byloje nepateikta tai nuginčijančių įrodymų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Ieškovas M. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti, perskirstyti šalių pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, priteisti iš atsakovo D. R. apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat nustačius, kad buvo sumokėtas per didelis žyminis mokestis, jo dalį grąžinti ieškovui kaip permoką, atitinkamai sumažinant paskirstytinas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

11.1. Atsakovas Sutartyje nenurodė keturių jam žinomų eismo įvykių, kuriuose dalyvavo Automobilis, tokiu būdu pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.431¹ straipsnio imperatyvų reikalavimą. Teismas nepagrįstai vertino, kad šie įvykiai Sutartyje buvo nenurodyti kaip nereikšmingi. Į bylą net nebuvo pateikti jokie objektyvūs duomenys apie Automobiliui padarytus konkrečius pažeidimus trijų eismo įvykių metu. Be to, šios aplinkybės galėjo lemti ieškovo subjektyvų apsisprendimą dėl Automobilio pirkimo, žinant išsamią informaciją apie Automobilį. Ieškovas tik po ginčo sandorio sužinojo, kad pardavėjas nuo jo nuslėpė Automobilio eismo įvykius.

11.2. Automobilio kuro purkštukų gedimas negalėjo atsirasti staigiai, o sunkų Automobilio užsivedimą ir netvarkingą variklio veikimą ieškovas pajuto iš karto po Sandorio sudarymo ir apie tai telefonu informavo atsakovą. Todėl apie šiuos Automobilio trūkumus žinojo ir (ar) privalėjo žinoti ir atsakovas, tačiau juos nuslėpė nuo ieškovo. Siekdamas Automobilį naudoti pagal tiesioginę jo paskirtį, ieškovas nusprendė remontuoti jį UAB „Dizrida“ servise. Atlikus šiuos remonto darbus, Automobilio variklis pradėjo dirbti tvarkingai, kūrėsi, nebesipurtė.

11.3. Toliau eksploatuojant ginčo Automobilį pradėjo sunkiai jungtis pavaros, dažnai jungiant pavarą Automobilis pradėdavo trūkčioti arba pavara iš viso neįsijungdavo. Šie Automobilio trūkumai, kurie buvo juntami nuo pat Automobilio įsigijimo bei nuolatos stiprėjo, buvo visiškai netikėti ieškovui, kadangi atsakovas Automobilio pardavimo skelbime buvo nurodęs, jog Automobilyje yra įdėta nauja sankaba. UAB „Autotoja“ 2019 m. rugsėjo 26 d. nustatė, kad būtina pakeisti nusidėvėjusias su Automobilio sankabos techniniu mazgu susijusias detales (pagrindinį sankabos cilindrą, smagratį, sankabos diską, sankabos diskatorių, išminimo guolį) už bendrą 2 263,63 Eur sumą, t. y. būtina remontuoti tą Automobilio techninį mazgą, kuris Automobilio pardavimo skelbime buvo nurodytas kaip naujas.

11.4. Atsakovas ieškovui pardavė nekokybišką ir eksploatuoti pagal paskirtį netinkamą Automobilį, kurio būtini gedimų šalinimo kaštai sudaro net 153 proc. automobilio įsigijimo kainos, nors pardavėjas tiek viešame skelbime, tiek sandorio sutarymo metu, tiek Sutartyje nurodė ir (ar) deklaravo, kad Automobilis yra geros techninės būklės, be jokių defektų ir eksploatuojamas. Automobilio trūkumai laikytini esminiais daikto trūkumais, kadangi dėl jų ieškovas iki šiol negali naudoti automobilio pagal jo tiesioginę paskirtį, todėl, nustačius šiuos trūkumus, Sutartis gali būti nutraukta.

11.5. Pagal kasacinio teismo praktiką, atsakovas, kaip pardavėjas, turi pareigą įrodyti, jog jis nėra atsakingas už ieškovo, kaip pirkėjo, nurodytus automobilio trūkumus, t. y. kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo ir pan. Tačiau šiuo atveju atsakovas savo poziciją iš esmės grindė tik savo paties parodymais, bylos baigtimi suinteresuotos savo sutuoktinės A. R. parodymais ir Automobilį paskutinį kartą 2018 m. lapkričio mėn. remontavusio liudytojo A. Ž. rašytiniu paaiškinimu, parodymais teisme, o teismas skundžiamą sprendimą iš esmės ir motyvavo tik šių liudytojų nurodytomis deklaratyviomis aplinkybėmis.

11.6. A. Ž. negalėjo pagrįsti, kad 2018 m. lapkričio mėn. į Automobilį tikrai įmontavo naują sankabos komplektą. A. Ž. rašytiniuose paaiškinimuose ir teismo posėdžio metu aiškino, jog ginčo Automobilyje 2018 m. lapkričio mėn. sumontavo naujus sankabos komplektą „LUC“ ir cilindriuką „Blue Print“, kuriuos įsigijo iš UAB „Filtas“, tačiau neišsaugojo šių detalių įsigijimo dokumentų. Ieškovas kreipėsi į liudytojo nurodytą parduotuvę UAB „Filtas“ su paklausimu ir gavo atsakymą, jog A. Ž. iš UAB „Filtas“ nepirko sankabos komplekto „LUC“ ir sankabos cilindro „Blue Print“ . Parduotuvės atstovas papildomai ieškovui žodžiu nurodė, jog jų įmonė nurodytomis detalėmis niekada neprekiavo. Taigi, nors į bylą yra pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai, patvirtinantys, jog A. Ž. 2018 m. lapkričio mėn. atliko Automobilio sankabos remonto darbus, tačiau byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad buvo įmontuotas būtent naujas sankabos komplektas.

11.7. Ieškovas už apeliacinio skundo padavimą sumokėjo tokio paties dydžio 221,00 Eur žyminį mokestį, koks buvo sumokėtas reiškiant ieškinį pirmosios instancijos teismui. Tačiau, naujo ieškovo atstovo vertinimu, tiek dėl ieškovo ieškinio, tiek dėl šio apeliacinio skundo padavimo mokėtinas mažesnis 71,00 Eur žyminis mokestis, skaičiuotinas tik nuo turtinių reikalavimų.

12. Atsakovas D. R. atsiliepimu į ieškovo M. P. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą ir priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas teisinės pagalbos išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Apie eismo įvykius ieškovas buvo informuotas prieš pasirašant Sutartį, tačiau jie nebuvo pažymėti Sutartyje dėl jų mažareikšmiškumo. Nors ieškovas argumentuoja, kad buvo pažeista CK 6.431¹ straipsnio nuostata, tačiau nei šioje, nei kitose teisės normose nenustatyta, kad sutartis negalioja vien todėl, kad joje nenurodyti visi eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Ieškovas pareikštą ieškinį grindė purkštukų ir stabdžių trūkumais, kurių priežastis negali būti kokie nors eismo įvykiai, o yra tik įprastas nusidėvėjimas. Eismo įvykių nenurodymas būtų reikšmingas tuo atveju, jei ieškinys būtų grindžiamas automobilio paslėptais trūkumais, kurie galėtų būti nutylėto eismo įvykio padarinys.

12.2. Remiantis bylos duomenimis, ieškovas iki purkštukų remonto, iki jų diagnostikos Automobiliu buvo jau pravažiavęs virš 900 km, po purkštukų remonto iki ieškinio surašymo pravažiavo dar virš 3 000 km ir jau bylos nagrinėjimo metu iki 2020 m. sausio 27 d. nuvažiavo dar virš 2 000 km. Per nurodytą laikotarpį ieškovas automobiliu nuvažiuodavo po 34 km kiekvieną dieną.

12.3. Ieškovo pateiktame UAB „Dizrida“ 2019 m. rugpjūčio 8 d. rašte nurodoma, jog „purkštukai nusidėvėję tolygiai, todėl galime daryti prielaidą, jog purkštukai sugedo/nusidėvėjo nuo laiko, ridos ar tiesiog eksploatuojant automobilį“. Taigi, bet kuriam vidutiniam pirkėjui yra suprantama, kad, atsižvelgiant į 16 metų automobilio eksploataciją, automobilio detalių nusidėvėjimas yra natūralus. Ieškovas pirkdamas tokio senumo ir ridos automobilį negalėjo protingai tikėtis, jog automobilis nepareikalaus papildomų išlaidų jo remontui.

12.4. Pats ieškovas kitą dieną po Automobilio įsigijimo atliko jo techninę apžiūrą, kurios metu buvo nustatyti tik žibintų trūkumai (veikė ne visi LED žibintai), ir šie trūkumai buvo tą pačią dieną sėkmingai pašalinti, o Automobilis pripažintas techniškai tvarkingu. Taigi techninė apžiūra patvirtina, kad pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu ieškovui buvo parduotas tinkamas eksploatuoti Automobilis, kadangi ieškovo nurodyti trūkumai, jeigu tokių būtų buvę, techninės apžiūros metu būtų buvę neabejotinai pastebėti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta. Dėl ieškovo argumentų, kad nagrinėjamu atveju yra absoliutus sprendimo negaliojimas pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte, apeliacinės instancijos teismas pasisakys toliau šiame sprendime.

14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio pripažinimo niekiniu

15. Ieškovas M. P. nesutinka su skundžiamu sprendimu visų pirma argumentuodamas, kad pirmosios instancijos teismas turėjo ex officio (liet. savo iniciatyva) pripažinti Automobilio pirkimo–pardavimo Sutartį niekiniu sandoriu pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį, kadangi atsakovas Sutartyje nenurodė keturių jam žinomų eismo įvykių, kuriuose dalyvavo Automobilis. Tokiu būdu pažeistas CK 6.431¹ straipsnio imperatyvus reikalavimas. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo Sutartį pripažinti niekine.

16. Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį sutartis gali būti pripažinta niekine ir negaliojančia, kai ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-684/2019, 17 punktas ir jame nurodyta ankstesnė kasacinio teismo praktika).

17. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra dvejopa: siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, kartu nepažeidžiant civilinių teisinių santykių stabilumo ir teisinio tikrumo įgytų civilinių teisių atžvilgiu. Kadangi sandorio pripažinimas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu yra sutarties laisvės principo išimtis, privatinėje teisėje dominuojant dispozityviam, bet ne imperatyviam teisinio reguliavimo metodui, tai sandorio pripažinimas negaliojančiu pateisinamas, kai interesas, kurį siekiama apginti nuo neigiamų sandorio sudarymo padarinių, yra svarbesnis už tą, kuris būtų apgintas išsaugant sandorį. CK 1.80 straipsnio 1 dalies taikymas sietinas su šių dviejų būtinųjų sąlygų konstatavimu – kad teisės norma yra imperatyvi ir kad šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas. Sprendžiant dėl šių sąlygų buvimo, esminę reikšmę turi ne lingvistinė normos išraiška, o interesas, kurio apsaugą ji užtikrina. Imperatyvioji teisės norma CK 1.80 straipsnio prasme yra tokia, kuria siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką, todėl aiškinantis normos imperatyvumą turi būti nustatyta, ar egzistuoja viešasis interesas, kuriam užtikrinti ji skirta. Teisės norma, kurioje nėra aiškiai išreikšto imperatyvo, gali būti pripažįstama imperatyvia įvertinus jos tikslus ir uždavinius, objektą ir interesą, kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminius ryšius su kitomis normomis ir t. t. Kita vertus, vien privalomojo teisės normos pobūdžio konstatavimas nepakankamas pripažinti, kad ją pažeidžiantis sandoris yra niekinis, jeigu privaloma taisyklė saugo tik privačius civilinės apyvartos dalyvių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-421/2020, 40, 41 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

18. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės normų, reglamentuojančių sandorių negaliojimą, aiškinimo ir taikymo praktiką, teismas savo iniciatyva, nesant ginčo šalies reikalavimo, pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio teisinius padarinius tik tada, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-916/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi, atitinkinamai, nesant šalies reikalavimo pripažinti nuginčijamą sandorį negaliojančiu, teismas negali savo iniciatyva spręsti ir nagrinėti šalių ginčo dėl aplinkybių, suponuojančių sandorio negaliojimą, ir tirti su tuo susijusių įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020, 22 punktas).

19. CK 6.431¹ straipsnyje nustatyta, kad pardavėjas transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje, be kita ko, turi nurodyti visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio CK 6.431¹ straipsnyje įtvirtinto privalomojo reikalavimo nurodyti visus įvykius, kuriuose buvo apgadinta transporto priemonė, paskirtis yra apsaugoti transporto priemonių pirkėjus nuo paslėptų parduodamos transporto priemonės trūkumų, kurių gali atsirasti dėl jos dalyvavimo eismo įvykyje.

20. Pirkėjų apsauga nuo paslėptų transporto priemonės trūkumų yra susijusi, tiesa, netiesiogiai, su viešuoju interesu – užtikrinti eismo ir jo dalyvių saugumą. Tačiau toli gražu ne kiekvienas eismo įvykis, kuriame transporto priemonė apgadinama, gali sukelti tokius transporto priemonės trūkumus, kurie kelia realų pavojų eismo ir jo dalyvių saugumui. Vadinasi, CK 6.431¹ straipsnyje įtvirtinto privalomojo reikalavimo nurodyti visus įvykius, kuriuose buvo apgadinta transporto priemonė, paskirtis yra ginti ne tik viešąjį interesą, be to, šio reikalavimas nesilaikymas ne visada reiškia ir viešojo intereso pažeidimą, sudarantį pakankamą pagrindą sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį pripažinti niekine. Kad dėl minėtos normos pažeidimo pirkimo–pardavimo sutartis neprivalo būti visais atvejais pripažįstama niekine, patvirtina ir kitų apygardos teismų praktika (pvz., Panevėžio apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-14-544/2020).

21. Nagrinėjamu atveju ieškovas pirmosios instancijos teisme pareiškė ieškinį ne dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia (pvz., dėl apgaulės), taip pat nekėlė klausimo dėl Sutarties pripažinimo niekine dėl CK 6.431¹ straipsnio pažeidimo. Ieškovas reikalavo Sutartį nutraukti dėl ieškinyje nurodytų Automobilio kokybės trūkumų, grąžinti už Automobilį sumokėtą kainą, atlyginti žalą, patirtą remontuojant Automobilį. Pastebėtina, kad CK nėra numatyta pirkėjo teisė nutraukti Sutartį dėl CK 6.431¹ straipsnyje įtvirtinto privalomojo reikalavimo nurodyti visus įvykius, kuriuose buvo apgadinta transporto priemonė, pažeidimo. Vadinasi, ieškovo nurodyta informacija dėl Automobilio apgadinimo atitinkamuose eismo įvykiuose nebuvo tiesiogiai susijusi su pareikšto ieškinio dalyku. Savo ruožtu priimdamas sprendimą dėl byloje pareikštų reikalavimų teismas negali peržengti apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų, išskyrus civilinio proceso normose nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Teismai negali keisti nei ieškinio pagrindo, nei dalyko, nes šiuos elementus formuluoja išimtinai ieškovas.

22. Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas Sutartyje nebuvo nurodęs informacijos apie eismo įvykius, kuriuose dalyvavo ieškovui parduotas Automobilis. Tačiau, pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro pateiktą pažymą, Automobilis iki 2019 m. liepos 18 d. buvo patekęs į keturis eismo įvykius: 2014 m. lapkričio 27 d., 2015 m. gegužės 23 d, 2017 m. vasario 28 d. ir 2018 m. lapkričio 30 d. UAB „Solarina“ 2014 m. gruodžio 3 d. remonto sąmata patvirtina, kad 2014 m. lapkričio 27 d. eismo įvykio metu buvo apgadintas ir taisytas galinis Automobilio bamperis bei galiniai statymo sistemos sensoriai, atliktų darbų kaina – 985,13 Lt (285,31 Eur).

23. Kaip matyti iš to, kas paminėta anksčiau, atsakovas iš tiesų Sutartyje nenurodė visų jam žinomų eismo įvykių, kuriuose buvo apgadintas Automobilis, kaip tai nustatyta CK 6.431¹ straipsnyje. Tačiau, kaip minėta, pirmosios instancijos teisme ieškovas šiuo pagrindu nereiškė reikalavimo dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia (niekine) ir reikalavo Sutartį nutraukti dėl konkrečių Automobilio kokybės trūkumų. Teisėjų kolegijos vertinimu, Automobilio dalyvavimas eismo įvykiuose prieš beveik vienerius metus ir seniau iš esmės negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti ieškovo ieškinyje kaip esminių nurodytų Automobilio kokybės trūkumų Sutarties sudarymo metu. Be to, ieškovas, gavęs atsakovo atsiliepimą, kuriame atsakovas pateikė informaciją apie ieškovo nurodytus eismo įvykius, nei dublike, nei kituose raštu teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose išreikalauti įrodymus iš draudimo bendrovių konkrečiai nebeprašė (nors pirmosios instancijos teismo 2019 m. spalio 25 d. nutartimi ieškovui buvo pasiūlyta pateikti nuomonę, ar palaiko šį prašymą), nekėlė abejonių dėl atsakovo nurodytų eismo įvykių aplinkybių. Prašymo išreikalauti duomenis iš draudimo bendrovių ieškovas nepateikė ir apeliaciniame skunde. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovo pareikšto ieškinio dalyką ir pagrindą, procesinį elgesį, pagrįstai nerinko duomenų apie eismo įvykius, kuriuose dalyvavo Automobilis, iš draudimo bendrovių. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad ieškovo ieškinyje išdėstyto prašymo dėl įrodymų apie Automobilio dalyvavimą eismo įvykiuose išreikalavimo nepatenkinimas negali būti vertinamas kaip byloje pareikšto reikalavimo neišsprendimas CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkto prasme. Minėtoje normoje esantis žodis „reikalavimas“, teisėjų kolegijos nuomone, turėtų būti suprantamas kaip materialusis teisinis reikalavimas, esantis ieškinio dalyku, o ne procesinis prašymas dėl įrodymų išreikalavimo.

24. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, taip pat atsižvelgdama į nurodytą kasacinio teismo praktiką dėl CK 1.80 straipsnio 1 dalies taikymo, į aptariamo CK 6.431¹ straipsnio reikalavimo tikslus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo, o apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo savo iniciatyva konstatuoti, kad Sutartis yra niekinė. Sutarties prieštaravimas imperatyviosioms teisės normoms, dėl kurių Sutartį reikėtų pripažinti niekine, nėra akivaizdus. Savo ruožtu rinkti duomenis, kurie galėtų patvirtinti Sutarties negaliojimą, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo. Atitinkamai ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo rinkti duomenis, kurie galėtų patvirtinti Sutarties negaliojimą. Ši išvada, be kita ko, neužkerta kelio ieškovui, jei jis mano, kad suklydo ar atsakovo buvo apgautas, įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą su nauju ieškiniu.

Dėl reikalavimų parduodamos naudotos transporto priemonės kokybei ir dėl pardavėjo atsakomybės už parduotos transporto priemonės kokybės trūkumus

25. Nagrinėjamoje byloje esminis ginčas yra kilęs dėl parduotos naudotos transporto priemonės kokybės trūkumų ir atsakovo atsakomybės už juos.

26. CK nuostatose neįtvirtinta specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, todėl tokiais atvejais yra taikomos CK XXIII skyriaus taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 12 punktas).

27. CK 6.333 straipsnyje nustatyti pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei keliami reikalavimai. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020, 25 punktas).

28. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl naudoto daikto kokybės, yra nurodęs, jog parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau tokiam parduodamam daiktui taip pat yra taikomi kokybės reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 19 punktas).

29. Plėtodamas nurodytą teismų praktiką, aiškinančią parduodamo naudoto daikto kokybę, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog, pirma, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 20 punktas). Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 19 punktas).

30. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Taigi pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016, 25 punktas; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 20 punktas; kt.).

31. Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018, 28, 29, 32 punktai; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 18 punktas).

32. Sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020, 36 punktas).

Dėl Automobilio kuro purkštukų

33. Kaip matyti iš šalių 2019 m. liepos 18 d. sudarytos Sutarties, atsakovas, parduodamas Automobilį ieškovui, Sutartyje nurodė vienintelį Automobilio trūkumą – silpnai šaldantis kondicionierius. Remiantis ieškovo paaiškinimais, pirkdamas Automobilį ieškovas jį apžiūrėjo pats, pasivažinėjo su juo ir jokių trūkumų nepastebėjo, tačiau nuvažiavęs apie 200 km pastebėjo, kad Automobilis pradėjo sunkiai užsivesti, variklis pradėjo purtytis. Paskambinus atsakovui, atsakovas nurodė, kad, greičiausiai, bus sugedęs ar pasenęs akumuliatorius. UAB „Kesko Senukai Lithuania“ kasos kvitas patvirtina, kad ieškovas 2019 m. liepos 22 d. įsigijo automobilinį akumuliatorių už 54,90 Eur. Pagal ieškovo paaiškinimus, Automobilis ir toliau sunkiai kūrėsi ir purtėsi variklis. UAB „Autotoja“ 2019 m. liepos 30 d. užsakymo paraiškoje Nr. 243612 serviso meistras pažymėjo, kad „purkštukų parametrai blogi. Reikia imti purkštukus ir tikrinti“. Pagal UAB „Autotaisykla“ 2019 m. rugpjūčio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą ieškovas už Automobilio remonto darbus (sankabos vamzdelio, kuro filtro keitimas, starterio remontas) sumokėjo 115 Eur. UAB „Dizrida“ 2019 m. rugpjūčio 8 d. defektų / remonto atlikimo akte pateikta išvada, jog, padarius variklio ir kuro sistemos diagnostiką, nustatyta, kad kuro purkštukai nusidėvėję ir neatitinka gamintojo nustatytų parametrų, todėl automobilis sunkiai užsivesdavo rytais arba ilgiau pastovėjęs. Purkštukų gedimui / nusidėvėjimui neturėjo įtakos joks pašalinis gedimas, iš pirminių purkštukų patikros parametrų matyti, kad purkštukai nusidėvėję tolygiai, todėl galima daryti prielaidą, kad purkštukai sugedo / nusidėvėjo nuo laiko, ridos ar tiesiog eksploatuojant automobilį. UAB „Dizrida“ Automobilio remonto užsakymo sąskaita bei kasos kvitas patvirtina, kad ieškovas 2019 m. rugpjūčio 8 d. už Automobilio remonto darbus (pirminė purkštukų diagnostika, remontas, išėmimas ir įdėjimas, purkštukų lizdų remontas, kuro sistemos tikrinimas, kompresijos matavimas, naujų originalių purkštukų komplektas) sumokėjo 809,60 Eur. Pasak ieškovo, atlikus šiuos remonto darbus, Automobilio variklis pradėjo veikti tvarkingai.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas įrodinėjimo standartas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Kasacinis teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 33 punktas; 2019 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019 27 punktas).

35. Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes bei anksčiau aptartą kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog Automobilis jo pardavimo metu buvo tinkamas naudoti pagal jo paskirtį, o ieškovui turint aukštesnes nei vidutinės žinias apie purkštukus, jam žinant Automobilio ridą bei akcentuojant purkštukų svarbą, ieškovas prisiėmė riziką įsigyti konkrečios komplektacijos, ridos ir senumo automobilį. Priešingai, pagal nustatytas byloje aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, jog šiuo atveju labiau tikėtina, kad atsakovas, parduodamas Automobilį, žinojo arba turėjo žinoti apie Automobilio trūkumą – sunkų užvedimą ir variklio purtimąsi Automobiliui ilgiau pastovėjus. Ieškovo veiksmai (skambučiai atsakovui, akumuliatoriaus pakeitimas) buvo atlikti praėjus vos kelioms dienoms po Sutarties sudarymo, o tai leidžia daryti išvadą, kad su nurodyta problema ieškovas susidūrė iš karto po Automobilio įsigijimo. Kadangi pateikti įrodymai rodo, kad kuro purkštukų gedimas / nusidėvėjimas nebuvo staigus, tai leidžia daryti logiškai labiau tikėtiną išvadą, kad aptariama problema egzistavo ir Sutarties sudarymo metu. Atitinkamai atsakovui ji turėjo būti žinoma ir apie ją atsakovas, elgdamasis sąžiningai, turėjo informuoti ieškovą.

36. Atsakovas tiek pateiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neįrodinėjo, kad Automobilio kuro purkštukų trūkumas atsirado dėl to, jog ieškovas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (CK 6.333 straipsnio 3 dalis). Atsakovas iš esmės laikėsi pozicijos, kad ieškovas, pirkdamas naudotą automobilį, turėjo suprasti, kad Automobilio detalės bus natūraliai nusidėvėjusios. Tačiau, pirma, ieškovas aptariamo Automobilio trūkumo jo patikrinimo metu iš esmės negalėjo pastebėti, nes problema atsirasdavo tik Automobiliui ilgiau pastovėjus, t. y. Automobilio trūkumas nebuvo akivaizdus. Antra, kaip minėta, labiau tikėtina, kad atsakovas žinojo, kad Automobilis, ilgiau pastovėjęs, sunkiai užsiveda, purtosi jo variklis, tačiau šios informacijos ieškovui neatskleidė. Vadinasi, ieškovas negali būti laikomas prisiėmusiu riziką dėl trūkumo, kurio atsakovas jam neatskleidė ir kurį nustatyti vienkartinės ir neprofesionalios apžiūros metu buvo iš esmės neįmanoma. Dėl šių priežasčių atmestini ir atsakovo argumentai dėl ieškovo atliktos Automobilio techninės apžiūros, kurios metu transporto priemonės nėra tikrinamos joms ilgiau pastovėjus ar papildomai tikrinami transporto priemonių kuro purkštukų parametrai. Be to, atsakovas byloje neįrodinėjo ir neįrodė, kad Automobilio kuro purkštukai negalėjo būti sunkaus užsivedimo ar variklio purtimosi priežastimi, juolab kad, ieškovui pakeitus purkštukus, pasak ieškovo, problema išnyko.

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, Automobilio pardavimo metu atsakovas neįvykdė pareigos atskleisti Automobilio sunkaus užvedimo ilgiau pastovėjus ir variklio purtimosi trūkumą, šis trūkumas paaiškėjo tik po Sutarties sudarymo ir sukėlė akivaizdžių nepatogumų ieškovui naudojantis Automobiliu, todėl teisėjų kolegija šį Automobilio trūkumą laiko paslėptu. Pažymėtina, kad šis paslėptas trūkumas nesudaro pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą nutraukti Sutartį, nes kuro purkštukų trūkumas ieškovo buvo operatyviai ir veiksmingai pašalintas ir ieškovas Automobiliu toliau naudojosi pagal jo paskirtį. Vadinasi, šio trūkumo negalima laikyti esminiu CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme. Tačiau nustatytas kokybės trūkumas sudaro pagrindą spręsti dėl ieškovo reikalaujamų išlaidų, patirtų šalinant Automobilio kuro purkštukų problemą, atlyginimo (sutartinės civilinės atsakomybės), nes atsakovas netinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus – pardavė ieškovui daiktą su paslėptais kokybės trūkumais.

38. Pagal UAB „Autotoja“ 2019 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą bei kasos kvitus ieškovas už Automobilio variklio pirminę diagnostiką, kurios metu nustatyta, kad purkštukų parametrai blogi, sumokėjo 50,82 Eur. Kaip minėta, UAB „Dizrida“ Automobilio remonto užsakymo sąskaita bei kasos kvitas patvirtina, kad ieškovas 2019 m. rugpjūčio 8 d. už Automobilio remonto darbus (pirminė purkštukų diagnostika, remontas, išėmimas ir įdėjimas, purkštukų lizdų remontas, kuro sistemos tikrinimas, kompresijos matavimas, naujų originalių purkštukų komplektas) sumokėjo 809,60 Eur.

39. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad ieškovas turi įrodyti savo patirtos žalos dydį, o atsakovas, nesutikdama su ieškovo įrodinėjamu žalos dydžiu, turi paneigti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus (teikti įrodymus, pagrindžiančius pagrindą mažinti ieškovų įrodinėjamą žalos dydį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2019, 37 punktas). Nagrinėjamu atveju atsakovas anksčiau paminėtų sumų dydžio iš esmės neginčija, nei atsiliepime į ieškinį, nei pateiktame triplike neįrodinėjo, kad šios ieškovo išlaidos yra neproporcingai didelės ar kad šiuo atveju Automobilio trūkumą buvo galima pašalinti pigiau (įdedant naudotas dalis, restauruojant ar pan.). Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas šią ieškovo ieškinio dalį tenkinti ir priteisti iš atsakovo 860,42 Eur ieškovo patirtų išlaidų Automobilio kuro purkštukų diagnostikai ir remontui.

40. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės yra skirtingos nei atsakovo nurodomoje byloje Nr. 2A-403-513/2020. Minėtoje byloje, be kita ko, buvo konstatuota, kad nėra duomenų, kad ginčo automobilio variklis iki parduodant jį ieškovui, pardavimo metu ar šiuo metu veiktų netinkamai, kas galėtų rodyti esant susidėvėjusius purkštukus (nutarties 43 punktas). Dėl šios priežasties vadovautis minėtoje nutartyje nurodytais išaiškinimais nėra pakankamo pagrindo.

Dėl akumuliatoriaus ir 2019 m. rugpjūčio 1 d. Automobilio remonto darbų

41. Ieškovas pareikštu ieškiniu taip pat prašė priteisti jam iš ieškovo jo patirtas išlaidas naujam Automobilio akumuliatoriui, sankabos vamzdeliui, kuro filtro keitimui ir starterio remontui.

42. Priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlyga reglamentuojamas CK 6.247 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais nesukelia asmeniui pareigos atlyginti žalą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado. Teismai vertina visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, kad nustatytų pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių ryšį. Priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos nustatymas kartu reiškia teismo diskreciją svarstyti apie civilinės atsakomybės ribas. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas priežastinį ryšį, turi neprotingai neišplėsti atsakomybės ribų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010). Priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai. Jis gali būti netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Be to, pagal CK 6.247 straipsnį nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007). Kasacinio teismo praktikoje priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape conditio sine qua non (privaloma sąlyga) testu nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-695/2020, 53 punktas ir jame nurodyta praktika).

43. Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija atmeta ieškovo reikalavimą priteisti 54,90 Eur už naujo akumuliatoriaus įsigijimą. Pats ieškovas tiek savo procesiniuose dokumentuose pirmosios instancijos teisme, tiek pateiktame apeliaciniame skunde nurodė, kad atsakovas, išryškėjus Automobilio variklio trūkumui, jam pasakė, kad dėl to, greičiausiai, kaltas akumuliatorius. Tačiau atsakovas, išreikšdamas nuomonę dėl galimos nustatyto Automobilio trūkumo priežasties, jokio teisės pažeidimo, kuris sukurtų jam prievolę atlyginti ieškovo patirtas išlaidas akumuliatoriui, nepadarė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas konkrečiai žinojo, kas yra blogo Automobilio užsivedimo, jam ilgiau pastovėjus, priežastis. Tad, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas iš esmės pats prisiėmė riziką įsigyti naują akumuliatorių, prieš tai neįsitikinęs, ar senasis akumuliatorius nėra tinkamas naudoti, ar jis yra nustatyto Automobilio veikimo trūkumo priežastis. Byloje nėra duomenų, kad pakeistas akumuliatorius būtų buvęs nekokybiškas ir nebegalėjo būti naudojamas. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo patirtos išlaidos naujam akumuliatoriui yra priežastiniu ryšiu pernelyg nutolusios nuo šioje byloje nustatyto Automobilio trūkumo (kuro purkštukų gedimo / nusidėvėjimo).

44. Pagal UAB „Autotaisykla“ 2019 m. rugpjūčio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą ieškovas už Automobilio remonto darbus (sankabos vamzdelio, kuro filtro keitimą, starterio remontą) sumokėjo 115 Eur, kuriuos taip pat prašė priteisti iš atsakovo. Teisėjų kolegija pažymi, kad UAB „Autotaisykla“ 2019 m. rugpjūčio 1 d. Automobilio remonto darbai buvo atlikti jau po UAB „Autotoja“ 2019 m. liepos 30 d. užsakymo paraiškoje Nr. 243612 serviso meistro pateiktos išvados, kad „purkštukų parametrai blogi. Reikia imti purkštukus ir tikrinti“. Vadinasi, ieškovas, nors jau žinodamas Automobilio trūkumą, tačiau pasirinkdamas keisti sankabos vamzdelį ir kuro filtrą, taip pat remontuoti Automobilio sankabą, tikėdamasis, jog tai padės išspręsti problemą, veikė savo rizika ir savo naudai atnaujino Automobilį. Be to, byloje nėra duomenų ir ieškovas nepateikė įrodymų, kad sankabos vamzdelis, kuro filtras ar starteris buvo nekokybiški ir reikalavo remonto. Vien tik sąskaitos už remonto darbus nepakanka daryti išvadą, jog darbai buvo būtini ir atlikti dėl kokybės trūkumų, egzistavusių Sutarties sudarymo metu, už kuriuos atsakovas turėtų atsakyti įvertinus ir tai, kad ieškovas įsigijo 16 metų naudotą automobilį. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios ieškovo patirtos išlaidos taip pat yra priežastiniu ryšiu pernelyg nutolusios nuo nustatyto Automobilio trūkumo. Aptariamų išlaidų atlyginimas pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo nepriteistas iš atsakovo.

Dėl Automobilio sankabos defektų

45. Ieškovas nesutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, argumentuodamas, kad Automobilis jam buvo parduotas su netinkamai veikiančiu sankabos mazgu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiam ieškovo argumentui.

46. Pats ieškovas tiek procesiniuose dokumentuose pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde nurodė, jog iki sudarant Sutartį Automobilį apžiūrėjo pats, pasivažinėjo su juo ir jokių trūkumų nepastebėjo. Teisėjų kolegijos manymu, sunkiai perjungiamas pavaras ir dėl to dažnai juntamą Automobilio trūkčiojimą ieškovas galėjo nustatyti iš karto.

47. Kitą dieną po Automobilio pirkimo–pardavimo Sutarties sudarymo ieškovo iniciatyva buvo atlikta Automobilio techninė apžiūra, kurios metu jokių sankabos defektų nebuvo nustatyta. Be to, ieškovas pareikštame ieškinyje buvo nurodęs, kad problemos su Automobilio sankaba pradėjo ryškėti tik po to, kai susitvarkė Automobilio kuro purkštukus, t. y. ne iš karto. Ieškovas taip pat teigia, kad UAB „Autotaisykla“ meistrai jam dar 2019 m. rugpjūčio 1 d. buvo nurodę, kad Automobilio sankaba yra smarkiai susidėvėjusi. Tačiau tai patvirtinančių rašytinių įrodymų byloje nėra ir ieškovas tokių nepateikė. Asmenys, kurie remontavo Automobilį, pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausti nebuvo.

48. Ieškovas byloje remiasi UAB „Autotoja“ 2019 m. rugsėjo 26 d. PVM sąskaita faktūra, kurioje nurodyta, kad pagrindinio sankabos cilindro, smagračio, sankabos disko, sankabos diskatoriaus ir išminimo guolio keitimo kaina sudaro 2 263,63 Eur sumą. Taip pat byloje pateikta UAB „Autotoja“ Užsakymo paraiška Nr. 246252, kurioje nurodyta: „Keisti pagrindinį sankabos cilindrą ir žiūrėti toliau.“ Tačiau iš šių dokumentų nėra aišku, kokia Automobilio sankabos būklė buvo patikrinimo metu – ji buvo nauja ar ne. Nėra aišku, kokie galimi gedimai ir jų priežastys. Vien tik autorizuoto serviso pasiūlymas keisti Automobilio sankabos mechanizmo elementus nepatvirtina, kad minėti darbai tikrai yra būtini, nepatvirtina kokybės trūkumų, egzistavusių Sutarties sudarymo metu, už kuriuos atsakovas turėtų atsakyti įvertinus ir tai, kad ieškovas įsigijo naudotą automobilį. Savo ruožtu atsakovas pateikė rašytinius įrodymus (sąskaitą faktūrą ir pinigų priėmimo kvitą), kad Automobilio sankabą remontavo 2018 m. Sankabos remontą patvirtino ir kaip liudytojas pirmosios instancijos teisme apklaustas A. Ž., dėl kurio suinteresuotumo bylos baigtimi byloje nėra duomenų.

49. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog Sutartyje nurodyta, kad Automobiliu jo įsigijimo dieną buvo nuvažiuota 286 300 km, o UAB „Autotoja“ 2019 m. rugsėjo 26 d. dokumentuose Automobilio rida nurodyta 291 436 km. Tai reiškia, kad ieškovas nuo Automobilio įsigijimo vos per du mėnesius ir vieną savaitę (nuo 2019 m. liepos 18 d. iki 2019 m. rugsėjo 26 d.) nuvažiavo net 5 136 km. Vadinasi, ieškovas Automobilį naudojo intensyviai. Siekiant išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su Automobilio sankaba, byloje buvo pasiūlyta skirti ekspertizę, tačiau ieškovas jos atsisakė.

50. Ieškovas apeliaciniame skunde, be kita ko, teigia, kad, pagal CK 6.363 straipsnio 11 dalį, jeigu neįrodoma kitaip, daikto trūkumai, išaiškėję per 6 mėnesius nuo daikto perdavimo, laikomi buvusiais perdavimo metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su daikto ar jo trūkumo pobūdžiu. Tačiau nagrinėjamu atveju ši teisės norma yra netaikytina, nes byloje nėra duomenų, kad automobilių pardavimas buvo atsakovo verslas. Savo ruožtu CK 6.363 straipsnis taikomas vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims, kurių vienas iš skiriamųjų bruožtų yra tas, kad daiktą parduoda verslininkas (CK 6.350 straipsnio 1 dalis).

51. Dėl anksčiau aptartų argumentų teisėjų kolegija negali sutikti su ieškovu, kad atsakovas jam pardavė Automobilį su netinkamai veikiančia sankaba ar Automobilio pardavimo skelbime klaidino dėl sankabos remonto. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas ieškovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

52. Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, vadinamas procesinėmis palūkanomis, todėl iš atsakovo ieškovui priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2019 m. rugsėjo 30 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

53. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir jų pagrindu padarytas išvadas, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė ir aiškino materialiosios ir proceso teisės normas, iš dalies netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus dėl paslėptų parduodamos transporto priemonės trūkumų. Atitinkama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis panaikinama ir dėl šios priimamas naujas sprendimas – ieškovo ieškinys patenkinamas.

Dėl žyminio mokesčio dydžio

54. Ieškovas už apeliacinio skundo padavimą sumokėjo tokio paties dydžio 221,00 Eur žyminį mokestį, koks buvo sumokėtas reiškiant ieškinį pirmosios instancijos teismui. Tačiau, naujo ieškovo atstovo vertinimu, tiek dėl ieškovo ieškinio, tiek dėl šio apeliacinio skundo padavimo mokėtinas mažesnis 71,00 Eur žyminis mokestis, skaičiuotinas tik nuo turtinių reikalavimų, neskaičiuojant žyminio mokesčio už ginčo sutarties modifikavimą, tiek dėl to, jog žyminis mokestis už sutarties modifikavimą nemokamas ginčuose dėl sutarčių turtinio pobūdžio nuostatų, tiek dėl to, kad šioje byloje ginčo Sutartis pripažintina negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio) kaip prieštaraujanti imperatyviosioms įstatymo normoms. Teisėjų kolegija iš dalies pritaria minėtiems ieškovo atstovo argumentams.

55. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktą, ginčuose dėl sutarčių modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo ir kt.) mokamas 200 Eur, išskyrus ginčus dėl sutarčių turtinio pobūdžio nuostatų modifikavimo, žyminis mokestis. Turtiniai ginčai apmokestinami proporciniu žyminiu mokesčiu, kurio dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio sumos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o neturtinio pobūdžio ieškiniai – žyminiu mokesčiu, kuris išreiškiamas tikslia (fiksuota) pinigų suma (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2–5 punktai). CPK 80 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad, šiame straipsnyje nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip 5 eurai.

56. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ginčų dėl sutarties modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo ir kt.) priskyrimą turtinio pobūdžio ginčams nulemia gramatinis ir sisteminis teisės aiškinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ginčo pripažinimas turtiniu priklauso nuo formuluojamo reikalavimo teisinio turinio ir šalies siekiamo sprendimo padarinių. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. ji gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014; 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583-421/2015; 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-378/2019).

57. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad jeigu ieškiniu ieškovas neprašo priteisti jam lėšų ar kito turto, ieškinys yra tik susijęs su turtiniu reikalavimu (turtu) ir jo patenkinimo atveju ieškovui nepriteisiama turto, toks ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011). Neturtiniais ieškiniais paprastai pripažintini ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2009; 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-378/2019).

58. Nagrinėjamu atveju ieškovo pareikšto ieškinio pagrindinis reikalavimas buvo atgauti už Automobilį sumokėtą 2 150 Eur sumą ir prisiteisti iš atsakovo 1 024,02 Eur žalos atlyginimą. Ieškovo reikalavimas nutraukti Sutartį buvo neatsiejamai susijęs su reikalavimu priteisti už Automobilį sumokėtą sumą (2 150 Eur). Vadinasi, byloje iš esmės buvo pareikšti du turtiniai reikalavimai ir kilęs turtinis ginčas turėjo būti apmokestinamas proporciniu žyminiu mokesčiu, kurio dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio sumos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovo ieškinio suma – 3 174,02 Eur (2 150 Eur + 1 024,02 Eur), todėl nagrinėjamu atveju žyminio mokesčio dydis sudaro 71 Eur (3 174,02 Eur x 3 proc. x 75 proc.). Ieškovas už pareikštą ieškinį ir pateiktą apeliacinį skundą atitinkamai sumokėjo po 221 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas grąžinti ieškovui po 150 Eur (221 Eur – 71 Eur) jo sumokėto žyminio mokesčio atitinkamai už pareikštą ieškinį ir pateiktą apeliacinį skundą (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

59. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ši taisyklė taikoma ir apeliacinės instancijos teisme.

60. Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys yra patenkintas iš dalies. Vadinasi, ieškovas turi teisę gauti bylinėjimosi išlaidų, susijusių su patenkintų jo ieškinio reikalavimų dalimi, o atsakovas turi teisę gauti bylinėjimosi išlaidų, susijusių su dalimi gynimosi nuo ieškovo ieškinio, atlyginimą.

61. Ieškovas, atskaičius jam grąžintiną žyminį mokestį, šioje byloje už ieškinį sumokėjo 71 Eur žyminio mokesčio, taip pat patyrė 3 120 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato padėjėjo pagalbai (2020 m. sausio 7 d. pirmosios instancijos teismui pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo su bylinėjimosi išlaidas detalizuojančia lentele bei jų apmokėjimą patvirtinančiais pinigų priėmimo kvitais ir banko pavedimo išrašu. Atkreiptinas dėmesys, kad teismui pateiktame 2020 m. sausio 6 d. prašyme padaryta skaičiavimo klaida, nes bendra suma turi būti ne 2 850, bet 3 120 Eur (270 + 500 + 1 500 + 850).

62. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, kurio atsakovas neginčija, matyti, kad atsakovas pirmosios instancijos teisme patyrė 1 150 Eur advokato atstovavimo išlaidų.

63. Atsižvelgiant į šalių atstovų atliktus procesinius veiksmus, anksčiau paminėtos sumos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių.

64. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl ieškovo patirtų išlaidų Automobilio kuro purkštukų diagnostikai ir remontui priteisimo ir šią ieškovo ieškinio dalį patenkinus, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo ieškinys patenkintas 27,11 proc. Todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 19,25 Eur ieškovo sumokėto žyminio mokesčio (71 Eur x 27,11 proc.) ir 845,83 Eur išlaidų advokato pagalbai (3 120 Eur x 27,11 proc.), o atsakovui iš ieškovo – 838,24 Eur išlaidų advokato pagalbai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

65. Ieškovas, atskaičius jam grąžintiną žyminį mokestį, už apeliacinį skundą sumokėjo 71 Eur žyminio mokesčio, taip pat patyrė 2 178 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti; pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius rašytinius įrodymus. Atsakovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 1 500 Eur išlaidų advokato pagalbai ir kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Atsižvelgiant į šalių atstovų atliktus procesinius veiksmus, anksčiau paminėtos sumos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių.

66. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas tenkinamas 27,11 proc., ieškovui iš atsakovo priteistina 19,25 Eur žyminio mokesčio ir 590,46 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, atsakovui iš ieškovo priteistina 1 093,35 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovo M. P. ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui M. P. iš atsakovo D. R. 860,42 Eur žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 860,42 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. rugsėjo 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškovo M. P. ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovui M. P. iš atsakovo D. R. 865,08 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti atsakovui D. R. iš ieškovo M. P. 838,24 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.“

Priteisti ieškovui M. P. iš atsakovo D. R. 609,71 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovui D. R. iš ieškovo M. P. 1 093,35 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Grąžinti ieškovui M. P. 150 Eur žyminio mokesčio už ieškinį ir 150 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.