Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.17; 2.6.10.6; 2.6.10.8; 2.6.10.9; 2.6.11.1; 2.6.11.16; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.2.6.1; 3.2.6.5

2020 m. rugpjūčio 28 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. P. ieškinį atsakovui D. R. dėl pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu prašydamas: 1) nutraukti tarp atsakovo D. R. ir ieškovo M. P. 2019 m. liepos 18 d. sudarytą automobilio TOYOTA AVENSIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį; 2) priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 2150 Eur sumokėtą sumą už automobilį pagal transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį; 3) priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 1024,02 Eur žalos; 4) priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) priteisti iš atsakovo ieškovo naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas ir atsakovas 2019 m. liepos 18 d. 18 val. sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį (toliau - Sutartis) kuria atsakovas pardavė, o ieškovas nupirko atsakovui nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę - TOYOTA AVENSIS, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) rida - 286300 km (toliau – Automobilis) už 2150 Eur kainą. Sutartyje buvo nurodyta, kad vienintelis Automobilio trūkumas yra silpnai šaldantis kondicionierius. Standartinėje transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties formoje yra laukeliai skirti pažymėti kitiems transporto priemonės trūkumams, tačiau Sutartyje nebuvo pažymėti jokie kiti Automobilio trūkumai. Taip pat Sutartyje nebuvo nurodyta, kad Automobilis kada nors būtų buvęs apgadintas eismo ar kitų įvykių metu. Iki sudarant sutartį atsakovas teigė, kad vienintelis Automobilio trūkumas yra ant kėbulo esantys smulkūs pabraižymai. Taip pat buvo nurodęs, kad Automobiliui yra pakeista sankaba, sumontuoti nauji stabdžių diskai bei kaladėlės, naujas radiatorius, pakeisti tepalai bei filtrai. Pažymėjo, kad Automobilio skelbime www.autoplius.lt buvo nurodyta, kad Automobilis yra be defektų. Ieškovas, iki sudarant Sutartį, Automobilį apžiūrėjo pats, pasivažinėjo su juo ir jokių trūkumų nepastebėjo. Nusipirkęs Automobilį ir su juo spėjęs nuvažiuoti apie 200 kilometrų, t. y. iš Klaipėdos, kur pirko Automobilį, į Kauną, ieškovas pastebėjo, kad Automobilis pradėjo sunkiai kurtis, variklis pradėjo purtytis. Nežinodamas gedimo priežasties ieškovas skambino atsakovui, pokalbio telefonu metu jis klausė atsakovo, kokios galėtų būti ydingo variklio darbo priežastys. Atsakovas nurodė, kad greičiausiai bus sugedęs ar pasenęs akumuliatorius. Ieškovas už 54,90 Eur nupirko ir į Automobilį įmontavo naują akumuliatorių, tačiau įdėjus naują akumuliatorių Automobilis taip pat sunkiai ir ne iš karto kūrėsi, o variklis ir toliau purtėsi. Todėl ieškovas Automobilį nuvežė į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Autotoja“ atlikti variklio diagnostiką. Už diagnostiką ieškovas sumokėjo 50,82 Eur. Diagnostikos metu buvo nustatyta, kad Automobilio variklio purkštukų parametrai yra blogi, todėl reikia išimti purkštukus ir juos tikrinti. Atsižvelgiant į tai, kad purkštukų remontas yra labai brangus, ieškovas siekdamas išsiaiškinti kitus Automobilio trūkumus, Automobilį 2019 m rugpjūčio 1 d. nuvežė į UAB „Autotaisykla“ automobilių servisą, kuriame buvo atliktas starterio remontas, pakeistas sankabos vamzdelis, kuro filtras. Už detales ir darbus ieškovas sumokėjo 115,00 Eur. Tačiau net ir atlikus šiuos darbus Automobilis vis dar sunkiai kūrėsi. Pažymėtina, kad remonto metu, serviso darbuotojai žodžiu ieškovui minėjo, kad Automobilio sankaba yra stipriai nusidėvėjusi, todėl ji negalėjo būti nauja, kaip nurodė atsakovas transporto priemonės skelbime www.autoplius.lt. Kadangi Automobilis vis dar sunkiai kūrėsi, ieškovas jį nuvežė į UAB „Dizrida“ automobilių servisą, nes šis servisas specializavosi dyzelinių automobilių remonte. Defektiniame/remonto atlikimo akte buvo nurodyta, kad atlikus variklio ir kuro sistemos diagnostiką, nustatyta, kad kuro purkštukai nusidėvėję ir neatitinka gamintojo nustatytų parametrų, todėl Automobilis sunkiai užsivesdavo rytais, arba ilgiau pastovėjęs. Purkštukų gedimo/nusidėvėjimo neįtakojo joks pašalinis gedimas, iš pirminių purkštukų patikros parametrų mato, kad purkštukai nusidėvėję tolygiai, todėl gali daryti prielaidą, kad purkštukai sugedo/nusidėvėjo nuo laiko, ridos ar tiesiog eksploatuojant automobilį. Atsižvelgiant į UAB „Dizrida“ automobilių serviso išvadą matyti, kad ieškovas negalėjo sugadinti kuro purkštukų eksploatuojant automobilį, nes purkštukai buvo tiesiog susidėvėję. Ieškovas nutarė UAB „Dizrida“ servise remontuoti minėtus kuro purkštukus, už detales bei diagnostiką, purkštukų remontą, purkštukų išėmimą/įdėjimą, purkštukų lizdo remontą, kuro sistemos tikrinimą bei kompresijos matavimą sumokėjo 809,60 Eur. Atlikus šiuos remontus Automobilio variklis pradėjo dirbti tvarkingai, kūrėsi, nebesipurtė. Tačiau toliau eksploatuojant Automobilį ieškovas pastebėjo kitus jo trūkumus. Pradėjo sunkiai junginėtis pavaros, o dažnai jungiant pavarą Automobilis pradeda trūkčioti, pavara neįsijungia. Toks gedimas negalėtų būti, jeigu Automobilyje, kaip nurodė Atsakovas, būtų įdėta nauja sankaba. Mano, kad atsakovas Automobilio skelbime dėl sankabos nurodė galimai melagingą informaciją. Taip pat ieškovas pastebėjo, kad neveikia Automobilio parkavimo davikliai. Ieškovas įtarė, kad Automobilis gali turėti ir daugiau trūkumų bei galimai galėjo būti nukentėjęs per eismo ar kitokį įvykį. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras 2019 m. rugpjūčio 22 d. atsakyme dėl informacijos suteikimo nurodė, kad informacija apie eismo įvykius, į kuriuos yra pakliuvę automobiliai yra saugoma 7 metus ir per šį laikotarpį iki 2019 m. liepos 18 d. Automobilis yra susijęs su 4 eismo ar kitais įvykiais. Atsižvelgiant į tai, kad Automobilis turi dar daugiau trūkumų bei į tai, kad nuo ieškovo atsakovas nuslėpė eismo įvykius, kuriuose dalyvavo Automobilis, Ieškovas 2019 m. rugpjūčio 22 d. išsiuntė SMS žinutę bei elektroninį laišką atsakovui Sutartyje nurodytais kontaktais. Žinutėse ieškovas nurodė, kad dėl Automobilio trūkumų bei nuslėptų eismo įvykių Automobilis yra netinkamos būklės naudoti, todėl nori nutraukti Sutartį. Taip pat atsakovo prašė per 7 dienas susisiekti su ieškovu, tačiau atsakovas į žinutę bei elektroninį laišką neatsakė. Pažymėjo, kad ieškovas dar 2019 m. liepos 18 d., t. y. grįžęs iš Klaipėdos, kur pirko Automobilį, į Kauną, ir pastebėjęs keistą Automobilio variklio darbą skambino atsakovui. Pokalbio metu ieškovas nurodė atsakovui, kad Automobilio variklis nebūdingai dirba, sunkiai kuriasi bei prašė nutraukti Sutartį arba pašalinti trūkumus, tačiau atsakovas nesutiko. Atsakovas apie Automobilio gedima buvo informuotas tą pačią dieną, kurią buvo sudaryta Sutartis. Ieškinio pateikimo dienai Automobilio rida yra 290816 km., jis vis dar yra su trūkumais, t. y. sunkiai mėtosi bėgiai, todėl Automobilis yra netinkamas eksploatacijai. Taip pat ieškovas nežino kaip stipriai Automobilis buvo pažeistas per eismo įvykius bei kaip jis buvo suremontuotas, nes šiuos duomenis atsakovas nuslėpė, todėl ieškovas nesijaučia saugiai eksploatuodamas Automobilį. Mano, kad Automobilis neatitiko tikrosios šalių sutarties valios ir ieškovo lūkesčių - nusipirkti techniškai tvarkingą automobilį, todėl ieškovas turi teisę pareikalauti iš atsakovo grąžinti už Automobilį sumokėtą kainą.

Atsakovas D. R. atsiliepimu su ieškovo ieškiniu nesutiko ir prašo ieškinį atmesti bei iš ieškovo priteisti atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas pardavė, o ieškovas nupirko 16 metų senumo automobilį su 286300 km rida ir su dar galiojančia technine apžiūra. Ieškovas jam priimtinu būdu apžiūrėjo automobilį ir jį patikrino, jokių reikalavimų papildomai patikrai, pavyzdžiui, specializuotame autoservise, nekėlė, atsakovas tam ir neprieštaravo. Ieškovas ieškinyje nenurodė jokio konkretaus automobilio trūkumo, kuris neleistų automobilio eksploatuoti, ieškovas konstatavo eilę automobilio detalių nusidėvėjimų, kas yra visiškai suprantama, turint omeny, jog nupirktas 16 metų senumo automobilis. Pardavimo metu automobilis atitiko įprastus reikalavimus, buvo tinkamas eksploatuoti, ką ieškovas ir darė, ir tikėtina, daro iki šiol. Nors ieškovas teigia, jog netinkamai veikė sankaba ir mano, jog atsakovas apie sankabos keitimą pamelavo, tačiau atsakovas iš tiesų neseniai buvo pakeitęs sankabą, ką patvirtina raštiniai įrodymai. Ieškovas pirkdamas tokio „amžiaus“ ir ridos automobilį negalėjo protingai tikėtis, jog automobilis nepareikalaus papildomų išlaidų jo remontui. Taip pat ieškovo argumentai, kad atsakovas neva nuo jo nuslėpė buvusius autoįvykius neatitinka tikrovės. Atsakovas žodžiu apie autoįvykius ieškovą informavo, tačiau tie autoįvykiai buvo visiškai nereikšmingi, t. y. dėl jų nukentėjo tik automobilio išorė: 2014 m. lapkričio 27 d. žiede kitas automobilis įvažiavo į galą, 2015 m. gegužės 23 d. atsakovas prie perėjos automobiliu atsitrenkė į priešais stovėjusios mašinos kablį, buvo įlenktas tik valstybinis numeris, o kitai mašinai - nieko, 2017 m. vasario 28 d. panašiai - stovėjimo aikštelėje atsakovas įsirėmė į priekyje stovintį automobilį, apgadinimų atsakovo automobiliui nebuvo, nes vėl atsiremta tik valstybiniu numeriu, 2018 m. lapkričio 30 d. kieme kaimynė, važiuodama atbuline eiga, užkliuvo už atsakovo automobilio priekio, įskilo priekinis bamperis ir buvo įbrėžtas žibintas, draudiko lėšomis jie buvo pakeisti servise. Kadangi minėti autoįvykiai iš esmės buvo susiję tik su automobilio kėbulo apgadinimais/apibraižymais, jie ir nebuvo nurodyti sutartyje, juo labiau, kad pats ieškovas ieškinyje pripažino, jog kėbulo apibraižymus matė ir tai jo apsisprendimui pirkti automobilį įtakos neturėjo. Atkreipė dėmesį, kad automobilis, jau kitą dieną po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, sėkmingai praėjo techninę apžiūrą. Pirmą kartą buvo nustatyti tik žibintų trūkumai (veikė ne visi LED žibintai), ir tie trūkumai buvo tą pačią dieną sėkmingai pašalinti. Be to, ieškovas dėl žibintų ieškinyje pretenzijų atsakovui nekelia. Pažymėjo, kad jeigu ieškovo teiginiai apie variklio neužsivedimą, purtymąsi, jau nekalbant apie visišką automobilio netinkamumą eksploatuoti, bent kiek atitiktų tikrovę, techninės apžiūros automobilis nebūtų praėjęs. Mano, kad pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo metu atsakovas ieškovui pardavė tinkamą eksploatacijai automobilį, atitinkantį transporto priemonei valstybės keliamus techninius ir saugos reikalavimus. O visi ieškovo vėliau nustatyti trūkumai dėl natūralaus nusidėvėjimo yra bet kuriam vidutiniam pirkėjui suprantami, atsižvelgiant į automobilio eksploatacijos laiką, ir neužkertantys galimybę eksploatuoti automobilį pagal paskirtį.

Ieškovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ieškinyje ir dublike nurodytais motyvais, davė papildomus paaiškinimus. Ieškinį prašė tenkinti pilna apimtimi.

Atsakovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko atsiliepime ir triplike nurodytais motyvais, davė papildomus paaiškinimus. Ieškinį prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Byloje esančiais duomenimis ir teismo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis nustatyta, kad 2019 m. liepos 18 d. tarp D. R. ir M. P. buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, kuria M. P. už 2 150 Eur iš D. R. įsigijo automobilį TOYOTA AVENSIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio rida 286300 km (el. bylos tomas I, 63 l.) Sutarties sudarymo metu galiojo 2017 m. rugpjūčio 11 d. atlikta techninė apžiūra, nurodyti Automobilio pagaminimo metai 2003 (el. bylos I tomas, 18 l.).

2019 m. liepos 19 d. automobiliui TOYOTA AVENSIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atlikta techninė apžiūra, nustatyta automobilio rida 286592 km. Pirminės techninės apžiūros metu 2019 m. liepos 19 d. nustatyti trūkumai: „Stabdymo signalo žibintai. Būklė ir veikimas. Pavieniai šviesos šaltiniai arba LED atveju veikia mažiau kaip 2/3 visų LED žibintų (papil.)“, „Priekiniai ir galiniai rūko žibintai. Būklė ir veikimas. Yra šviesos šaltinių defektų: nešviečia arba LED atveju veikia mažiau kaip 2/3 visų LED žibintų (dešinė priekis)“. Pakartotinės techninės apžiūros metu tą pačią dieną trūkumų nenustatyta, techninė apžiūra galioja iki 2021 m. liepos 19 d. (el. bylos I tomas, 82 l.).

2019 m. liepos 22 d. ieškovas iš UAB „Kesko Senukai Lithuania“ pirko naują akumuliatorių už 54,90 Eur (el. bylos I tomas, 61 l.) ir paaiškinimais nurodo, kad pakeitė seną TOYOTA AVENSIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) akumuliatorių į nupirktą naują.

2019 m. liepos 31 d. už Automobilio diagnostikos darbus (variklio pirminė diagnostika) ieškovas UAB „Autotoja“ sumokėjo 50,82 Eur, užsakymo informacijos duomenimis ieškovas meistrui nurodęs, kad po nakties sunkiai kuriasi automobilis, meistro duota išvada, kad „Purkštukų parametrai blogi. Reikia imti purkštukus ir tikrinti“, Automobilio rida 287539 km (el. bylos I tomas, 44-48, 62 l.)

2019 m. rugpjūčio 1 d. už Automobilio remonto darbus (sankabos vamzdelio, kuro filtro keitimas, starterio remontas) ieškovas UAB „Autotaisykla“ sumokėjo 115 Eur (el. bylos I tomas, 11 psl).

2019 m. rugpjūčio 8 d. defektiniu/remonto atlikimo aktu UAB „Dizrida“ nurodė, jog padarius variklio ir kuro sistemos diagnostiką, nustatyta, kad kuro purkštukai nusidėvėję ir neatitinka gamintojo nustatytų parametrų, todėl automobilis sunkiai užsivesdavo rytais, arba ilgiau pastovėjęs. Purkštukų gedimo/ nusidėvėjimo neįtakojo joks pašalinis gedimas, iš pirminių purkštukų patikros parametrų mato, kad purkštukai nusidėvėję tolygiai, todėl gali daryti prielaidą, kad purkštukai sugedo/ nusidėvėjo nuo laiko, ridos ar tiesiog eksploatuojant automobilį. (el. bylos I tomas, 12 l.) 2019 m. rugpjūčio 8 d. už Automobilio remonto darbus (pirminė purkštukų diagnostika, remontas, išėmimas/įdėjimas, purkštukų lizdų remontas, kuro sistemos tikrinimas, kompresijos matavimas, naujų originalių purkštukų komplektas) ieškovas UAB „Dizrida“ sumokėjo 809,60 Eur (el. bylos I tomas, 13-16 l.).

2019 m. rugpjūčio 22 d. ieškovas gavo informaciją iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, jog Automobilis TOYOTA AVENSIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) septynių metų laikotarpiu iki 2019 m. liepos 18 d. buvo susijęs su 4 draudiminiais eismo įvykiais (2014 m. lapkričio 27 d., 2015 m. gegužės 23 d., 2017 m. vasario 28 d. ir 2018 m. lapkričio 30 d.) (el. bylos I tomas, 17 l.).

2019 m. rugpjūčio 22 d. ieškovas SMS žinute informavo atsakovą, kad Automobilis turi daug gedimų bei trūkumų, t. y. variklio gedimai, sankabos, važiuoklės gedimai ir t. t. Trūkumai nebuvo nurodyti pirkimo-pardavimo sutartyje. Taip pat automobilis pakliuvęs mažiausiai į 4 draudiminius auto įvykius, todėl informavo atsakovą, kad nori Automobilio pirkimo-pardavimo sutartį nutraukti ir iš atsakovo atgauti už Automobilį sumokėtą kainą bei visas patirtas išlaidas. (el. bylos I tomas, 58 l.).

2019 m. rugsėjo 26 d. už automobilio sankabos patikros darbus ieškovui UAB „Autotoja“ pateikė PVM sąskaitą faktūrą 25,41 Eur sumai apmokėti. Meistro išvada atlikus patikrą „Dega variklio gedimo lemp. Keisti pagrindinį sankabos cilindrą ir žiūrėti toliau“, automobilio rida 291436 km. Ieškovui pateiktas UAB „Autotoja“ 2019 m. rugsėjo 26 d. pasiūlymas atlikti sankabos remonto darbus (pagrindinis sankabos cilindras, jo keitimas, smagratis, diskas, diskatorius, guolis, smagračio keitimas) už 2263,63 Eur (el. bylos I tomas, 113-114 l.).

2020 m. sausio 27 d. ieškovas teismui pateikė fotonuotrauką, kurioje užfiksuota Automobilio rida 292918 km (el. bylos I tomas, 132-133 l.).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl transporto priemonės kokybės, t. y. ar nustatyti naudoto Automobilio trūkumai leidžia pirkėjui pasinaudoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata (pirkėjo teisė atsisakyti sutarties ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas). Ieškovas taip pat ieškinį grindžia CK 6.333 straipsniu, reglamentuojančiu daiktų kokybės reikalavimus; 6.327 straipsnio 3 dalimi, numatančia, kad pardavėjas pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau. CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, vadinasi, CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto, nagrinėjamu atveju – naudoto automobilio pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams.

CK 6.334 straipsnio 1 dalyje formuluojama bendroji taisyklė, kad pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jei nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų. Pirkėjas savo pasirinkimu, atsižvelgdamas į CK 6.334 straipsnyje nurodytas sąlygas, gali pareikšti pardavėjui šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

Tais atvejais, kai parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, pirkėjas turi teisę reikalauti taikyti vieną iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytų alternatyvių jo teisių gynimo būdų. Nagrinėjamu atveju ieškovas, reikšdamas pretenziją SMS žinute ir bendraujant telefonu su pardavėjui, prašė pašalinti Automobilio trūkumus (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas) arba nutraukti sutartį ir grąžinti jam sumokėtą kainą (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teikdamas ieškinį teismui, ieškovas prašo nutraukti Sutartį ir taikyti restituciją.

Teismas pažymi, kad nors CK 6.334 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta pirkėjo teisė pasirinkti vieną iš gynybos būdų, nusipirkus netinkamos kokybės daiktą, vis dėlto kiekviena iš pirkėjo pasirenkamų jo teisių gynimo priemonių yra apibūdinta ir tam tikromis specialiomis sąlygomis, pavyzdžiui, pakeisti daiktą kitu, jei jis sutartyje buvo apibūdintas pagal rūšį (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1 punktas), pašalinti daikto trūkumus ar atlyginti pirkėjo turėtas išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tuo tarpu pirkėjas turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties tik tuo atveju, jei netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Aiškindamas pirkėjo teisių gynimo būdo pasirinkimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta galimybė pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis pažeidimas, suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-686/2016, 27 punktas kt.). Taigi CK 6.344 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta galimybė atsisakyti sutarties yra ultima ratio priemonė, t. y. išimtinė priemonė pirkėjo teisėms ginti.

Ar netinkamos kokybės daiktų perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas, nustatoma remiantis CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais. Paprastai sutarties pažeidimas laikomas esminiu, jeigu nukentėjusi šalis negauna to, ką tikėjosi gauti sudarydama sutartį. Sprendžiant dėl sutarties nutraukimo teisėtumo, svarbu nustatyti, jog sutarties nutraukimo priežastis, t. y. daikto trūkumai, yra tokie reikšmingi (esminiai), jog jie pagrindžia sutarties nutraukimą. Tai gali būti tie atvejai, kai konstatuojama, jog daikto trūkumai yra tokie, kad jie negali būti pašalinti; pardavėjas atsisako pašalinti daikto trūkumus ar atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas; daikto trūkumų šalinimo būdai pirkėjui pagrįstai nepriimtini ir pan. Konstatavęs daikto trūkumų reikšmingumą (esmingumą) ir negalimumą juos pašalinti, pirkėjas gali pasinaudoti teise nutraukti sutartį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2010).

Pažymėtina, kad pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti, todėl pardavėjas gali įrodinėti, o teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, nustatyti, ar yra pardavėjo atsakomybę šalinantys (ribojantys) pagrindai. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176 – 224 straipsniai) teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.333 straipsnio 4 dalį yra nurodęs, kad jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui. Iš šios įstatymo normos turinio darytina išvada, kad daikto kokybiškumą galima apibūdinti kaip jo tinkamumą panaudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2009). Daiktas turi pasižymėti tokia kokybe ir veikimu, kokie paprastai būdingi tokio paties pobūdžio daiktams. Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas).

Taigi, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. visų pirma pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas pirko naudotą 16 metų senumo Automobilį, turėdamas tikslą jį naudoti savo asmeniniams poreikiams, taip pat važinėti į užsienį darbo reikalais, todėl jis pagrįstai tikėjosi, jog parduodamas Automobilis bus tinkamas naudoti pagal paskirtį ir važiuos. Ieškovas Automobilį išsirinko pamatęs atsakovo skelbimą www.autoplius.lt. Skelbime buvo suteikta informacija, kad „tvarkingas automobilis, pakeista nauja sankaba, nauji stabdžių diskai ir kaladėlės, naujas radiatorius, ką tik pakeisti tepalai ir filtrai. Kėbulas turi smulkių pabraižymų.“ Ieškovas atvyko pasirašyti Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties iš Kauno į Klaipėdą. Prieš pasirašydamas Sutartį ieškovas apžiūrėjo prekę, ją išbandė. Pardavėjas patikino ieškovą, kad automobilis gerai važiuoja, o transporto pirkimo–pardavimo sutartyje prie informacijos apie įvykius ir trūkumus nurodė, kad „silpnai šaldo kondicionierius“.

Ieškovas nurodo, kad įsigyto Automobilio trūkumus pamatė jau tą pačią Automobilio įsigijimo dieną ieškovui vykstant namo iš Klaipėdos į Kauną. Nurodomi ieškovo trūkumai: purtėsi variklis, automobilis sunkiai kūrėsi. Po dviejų savaičių pagal UAB „Autotoja“ meistrų suteiktą informaciją sužinojo, kad Automobilio kuro purkštukų parametrai blogi, o UAB „Dizrida“ automobilių servisas patvirtino šią informaciją, pakeitė ieškovui kuro purkštukus, nes Automobilyje buvę purkštukai buvo pasenę, nusidėvėję, dėl ko automobilis sunkiai užsivesdavo rytais ar pastovėjęs. Ieškovas nurodė, kad pakeitus kuro purkštukus problemų su Automobilio užvedimu rytais ar pastovėjus neliko. Po trijų savaičių nuo Automobilio įsigijimo pastebėjo dar kitus trūkumus: sunkiai junginėjosi pavaros, dažnai jungiant pavarą Automobilis trūkčioja, pavara neįsijungia, taip pat pastebėjo, kad neveikia Automobilio parkavimo davikliai. Ieškinio padavimo dienai ieškovas nurodė, kad trūkumai nepašalinti, vis dar sunkiai „mėtosi“ bėgiai, todėl mano, kad Automobilis yra netinkamas eksploatacijai. Paaiškino, kad pavarų perjungimo defektai susiję su sankaba, todėl mano, kad atsakovas Automobilio skelbime nurodė melagingą informaciją apie naujai pakeistą sankabą.

Teismas pažymi, kad įprasti reikalavimai lengvajam automobiliui yra tai, kad jis iš esmės būtų techniškai tvarkingas ir juo būtų galima naudotis pagal tiesioginę paskirtį - važiuoti. Naudoto daikto veikimas gali būti kitoks nei analogiško naujo daikto, tačiau tais atvejais, kai parduotas naudotas daiktas sugenda netrukus po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, svarbu yra įvertinti tokio naudoto daikto gedimo pobūdį ir ar naudoto daikto pirkėjas galėjo žinoti, kad daiktas gali tuoj pat sugesti ar kad jam tinkamai veikti gali prireikti papildomų korekcinių darbų ir investicijų.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta duomenų apie aiškų staigų automobilio sugedimą, pagrindinis ieškovo įgyto naudoto automobilio trūkumas įsigijimo dieną „Automobilis sunkiai kuriasi rytais ar ilgiau pastovėjęs“ išsiaiškintas suradus priežastį – nusidėvėję kuro purkštukai, kuriuos ieškovas pasikeitė. Ieškovas akcentavo aplinkybes, kad atsakovas privalėjo keisti purkštukus pasiekus 200000 km ridą, kad purkštukų nekeitimo faktą privalėjo atskleisti ieškovui prieš sudarant Sutartį, nes ieškovas sudarė sandorį tikėdamasis, jog kuro purkštukai yra pakeisti ar suremontuoti. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas nagrinėjamoje byloje nėra profesionalus pardavėjas, jis ir jo sutuoktinė naudojosi automobiliu nuo 2007 metų, reguliariai atlikdavo automobilio remonto darbus, kad Automobilis būtų techniškai tvarkingas, kuro purkštukai nebuvo keisti, nes su tuo susijusių gedimo požymių Automobilis nerodė. Tą patvirtina 2011, 2013, 2015, 2017 metais atliktos technikinės Automobilio apžiūros, taip pat liudytojo A. Ž. parodymai, kuris teikdavo Automobilio techninės priežiūros paslaugas atsakovui apie 5 – 6 metus ir patvirtino, kad Automobilis buvo techniškai tvarkingas. Ieškovui turint aukštesnes nei vidutinės žinias apie purkštukus, jam žinant automobilio ridą, bei akcentuojant purkštukų svarbą, ieškovas prisiėmė riziką įsigyti konkrečios komplektacijos, ridos ir senumo Automobilį nepasidomint pas pardavėją informacijos ieškovui svarbiu purkštukų keitimo ar remonto klausimu.

Ieškovo atlikti papildomi automobilio priežiūros darbai, tokie kaip kuro filtro, sankabos vamzdelio, akumuliatoriaus keitimas, starterio remontas atlikti paties ieškovo pasirinkimu, nenurodant konkrečių gedimo priežasčių, ir nepagrindžia ieškovo teiginių, jog automobilis neatlikus šių pagerinimų negalėjo būti naudojamas pagal paskirtį. Nors ieškovas teigė, kad Automobilis stovi mašinų stovėjimo aikštelėje ir yra neeksploatuojamas, tačiau nenurodė ir neįrodinėjo, kad Automobilis visiškai nevažiuoja. Priešingai, bylos nagrinėjimo metu, ieškovui pateikus įrodymus apie automobilio ridą 2020 m. sausio 27 d. paaiškėjo, kad Automobilis yra naudojamas intensyviai, per pusę metų juo nuvažiuota 6618 km. Taigi ieškovas Automobilį naudojo ir vis dar naudoja pagal paskirtį, į bylą nėra pateikta tai nuginčijančių įrodymų.

Ieškinio pateikimo metu, o ir teisme duodamas paaiškinimus ieškovas nurodė, kad nesijaučia saugiai naudodamas Automobilį, vis dar nepašalinti trūkumai, susiję su sankaba: sunkiai jungiasi pavaros, sankaba nusidėvėjusi, reikia atlikti sankabos remonto darbus. Kadangi atsakovas Automobilio skelbime buvo nurodęs, kad sankaba naujai keista, todėl mano, jog atsakovas pateikė melagingą informaciją apie sankabos keitimą. Atsakovo nagrinėjamoje byloje pateikta A. Ž. individualios veiklos išrašyta 2018 m. lapkričio 19 d. sąskaita faktūra, o taip pat byloje liudytoju apklausto A. Ž. paaiškinimai paneigė ieškovo teiginius, kad atsakovas melavo keitęs sankabą prieš automobilio pardavimą. Iš nurodytos sąskaitos faktūros matyti, kad 2018 m. lapkričio 19 d. buvo atliekami sankabos remonto darbai, pirktas sankabos komplektas ir sankabos cilindriukas. Tuo remiantis atsakovas Automobilio pardavimo skelbime pagrįstai nurodė duomenis apie naują sankabą. Nagrinėjamoje byloje ieškovas neįrodinėjo konkrečių sankabos gedimų, pateiktas UAB „Autotoja“ 2019 m. rugsėjo 26 d. pasiūlymas atlikti sankabos remonto darbus (pagrindinis sankabos cilindras, jo keitimas, smagratis, diskas, diskatorius, guolis, smagračio keitimas) už 2263,63 Eur neįrodo, jog šie remonto darbai yra atlikti, jie būtini, neaišku ar atsakovas atliko kokius nors sankabos taisymo darbus ir kokias išlaidas dėl to patyrė.

Atsakovui SMS žinute siųstoje pretenzijoje ieškovas nurodė, kad Automobilis turi daug gedimų bei trūkumų, t. y. variklio gedimai, sankabos, važiuoklės gedimai ir t. t. Tačiau bylą nagrinėjant teisme tokie nurodyti trūkumai nebuvo grindžiami įrodymais ar paaiškinimais. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų apie nustatytus variklio ar važiuoklės gedimus. Neįrodžius, kad buvusiam automobilio savininkui - atsakovui iki daikto perdavimo buvo žinomi konkretūs automobilio trūkumai, negali kilti atsakovo atsakomybė dėl ieškovo nurodytų pasenusio akumuliatoriaus, kuro purkštukų, sankabos ir pavarų veikimo trūkumų. Šie trūkumai, teismo vertinimu, aplamai negali būti laikomi kaip esminiai 16 metų naudotos transporto priemonės trūkumai, trukdantys eksploatuoti transporto priemonę pagal paskirtį, o pripažintini tik nežymiais ir lengvai pašalinamais defektais. Pažymėtina, kad automobilio techninė būklė buvo įvertinta ne tik paties ieškovo Sutarties sudarymo metu automobilį išbandžius, patikrinus ir jokių trūkumų nepastebėjus, bet ir kitą dieną nuo automobilio įsigijimo atlikus transporto priemonės techninę apžiūrą. Privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaita, kurioje pateikta išvada, jog transporto priemonė atitinka Techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus, yra oficialus, didesnę įrodomąją galią turintis rašytinis įrodymas. Ieškovo nurodomi Automobilio trūkumai, patikrinimai ir su tuo susijusios Automobilio priežiūrai skirtos išlaidos dėl natūralaus nusidėvėjimo yra bet kuriam vidutiniam pirkėjui suprantamos, atsižvelgiant į automobilio eksploatacijos laiką, o einamieji priežiūros remonto darbai laikytini neužkertančiais galimybės eksploatuoti automobilį pagal paskirtį. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek atsakovas, tiek liudytoja A. R. patvirtino, jog jų šeimai naudojant Automobilį iki pardavimo kiekvienais metais jo priežiūrai išleisdavo apie kelis šimtus eurų, papildomai buvo atliekami einamieji remontai, keičiamos detalės: keičiami filtrai, tepalai, padangos, variklio dirželiai, vandens pompos, taisomas radiatorius, stabdžiai, sankaba – kas natūralu atliekant ne tik naudoto, bet ir naujo automobilio priežiūrą. Ieškovas įsigydamas 2003 metų automobilį su nurodyta 286300 km kaip vidutinis pirkėjas negalėjo pagrįstai tikėtis, jog Automobilio priežiūra nereikalaus išlaidų.

Byloje taip pat nebuvo nustatyta, jog Automobilio eisme patirti 4 autoįvykiai kaip nors įtakojo naudoto automobilio veikimo savybes ar, kad Automobilis turi užslėptų trūkumų susijusių su autoįvykiais. Atsakovo, liudytojos A. R. paaiškinimais bei byloje draudiko pateikta medžiaga nustatyta, kad autoįvykiai buvo nereikšmingi ir neįtakojo Automobilio naudojimo pagal paskirtį, dėl įvykių nukentėjo tik automobilio išorė: 2014 m. lapkričio 27 d. kitas automobilis įvažiavo į galą, fotonuotraukos nagrinėjamoje byloje patvirtina kėbulo apibraižymus, 2015 m. gegužės 23 d. atsakovas prie perėjos automobiliu atsitrenkė į priešais stovėjusios mašinos kablį, buvo įlenktas tik valstybinis numeris, o kitai mašinai žalos nepadaryta, 2017 m. vasario 28 d. stovėjimo aikštelėje atsakovas įsirėmė į priekyje stovintį automobilį, apgadinimų atsakovo automobiliui nebuvo, nes atsiremta tik valstybiniu numeriu, 2018 m. lapkričio 30 d. kieme kaimynė, važiuodama atbuline eiga, užkliudė atsakovo automobilio priekį, įskilo priekinis bamperis ir buvo įbrėžtas žibintas, draudiko lėšomis jie buvo pakeisti ARMI servise. Minėti autoįvykiai iš esmės susiję tik su Automobilio kėbulo apgadinimais/ apibraižymais, todėl jie Sutartyje nenurodyti kaip nereikšmingi. Ieškovui buvo nurodyta, kad automobilis turi smulkių kėbulo apibraižymų, ieškovas pats apžiūrėdamas Automobilį šiuos automobilio trūkumus matė. Kitų įrodymų apie autoįvykių metu atsiradusius pakenkimus Automobiliui ieškovas neteikė.

Aptartų transporto priemonės pardavimo aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad ieškovas turėjo galimybę patikrinti perkamo automobilio techninę būklę. Teismo vertinimu, byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad automobilio trūkumų (gedimų) priežastis atsirado iki transporto priemonės ieškovui perdavimo. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad automobilis dėl sugedusių kuro purkštukų, netinkamo sankabos veikimo, parkavimo daviklių neveikimo negali būti eksploatuojamas ir jo nebegalima suremontuoti (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgiant į pirkimo objekto specifiškumą – įgytas anksčiau jau ne vienus metus eksploatuotas automobilis, todėl jo pirkėjas negali tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujo automobilio savininkas, kadangi eksploatavimo eigoje mechanizmai natūraliai dėvisi. Teismas vertina, kad šių aplinkybių kontekste automobilis įsigijimo metu tiesioginę funkciją atliko ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių jo eksploatuoti, nebuvo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad automobilis jo pardavimo metu buvo netinkamas naudoti pagal paskirtį. Priešingai, byloje esantys įrodymai, o ypač kitą dieną po Automobilio įsigijimo transporto priemonės techninės apžiūros atlikimas, patvirtino, jog Automobilis atitinka jam keliamus įprastus reikalavimus. Automobilį ieškovas naudojo pagal paskirtį ir tikriausiai toliau naudoja, byloje nepateikta tai nuginčijančių įrodymų.

Nagrinėjamoje byloje įvertinus ieškovo ir atsakovo pateiktus įrodymus, paaiškinimus, liudytojų parodymus, teismas nenustatė konkrečių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad Sutarties sudarymo metu ieškovui buvo parduotas netinkamos kokybės automobilis, nenustatyti įrodymai, paneigiantys techninės apžiūros įmonės techninės apžiūros rezultatų duomenis, ieškovo nurodomi Automobilio trūkumai netrukdė ieškovui eksploatuoti automobilį ir per 6 mėnesius nuo automobilio įsigijimo nuvažiuoti juo 6618 km. Taigi, esminis sutarties trūkumas, šiuo atveju sietinas su esminiu automobilio trūkumu, vertinant jį CK 6.217 straipsnio 2 dalies kontekste, dėl kurio transporto priemonė negali būti naudojama pagal paskirtį, nenustatytas. Teismo vertinimu, šios aplinkybės leidžia spręsti, kad atsakovas pardavė tinkamą eksploatacijai automobilį, atitinkantį transporto priemonei valstybės keliamus techninius ir saugos reikalavimus, atitinkantį įprastus tokiems naudotiems automobiliams keliamus kokybinius reikalavimus, kuris galėjo būti naudojamas pagal tiesioginę paskirtį ir kurio kokybė byloje nėra paneigta jokiais kitais leidžiamais įrodymais, todėl ieškovas neturi teisėto pagrindo reikalauti nutraukti Sutartį ir priteisti patirtą turtinę žalą. Ieškovo ieškinys tuo remiantis atmestinas (CPK 178 str.).

Pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, šalių nurodytų aplinkybių, kurios neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius jo patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurios sudaro 1150 Eur (el. bylos I tomas, 80, 117, 142, 155 l.). Ieškinį atmetus atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovo M. P. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo M. P. 1150 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovo D. R. naudai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.