Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovei E. L. dėl vartojimo ginčo išnagrinėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

7. Byloje nustatyta, kad 2020 m. spalio 10 d. gyvūno pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovas už 530 Eur pardavė atsakovei Meino meškėnų veislės kačiuką, identifikacijos Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 9–11). 2021 m. sausio mėnesį atsakovė informavo ieškovą, kad įsigytam gyvūnui nustatytas imunodeficito virusas (FIV). 2021 m. gegužės 28 d. atsakovė kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, prašydama įpareigoti ieškovą grąžinti už gyvūną sumokėtus pinigus ir atlyginti patirtus nuostolius (gyvūno gydymo išlaidas), nurodydama, jog įsigytas gyvūnas turi neišgydomą imunodeficito virusą (FIV) (e. b. l. 27). Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2021 m. liepos 30 d. rašte Nr. B6-(1.9.)-1895, atsakydama į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos užklausą, nurodė, kad atliko gyvūnų augintinių veisėjo Meino meškėnų veislyno ,,Mur Amur*LT“ veiklos patikrinimą ir nustatė, jog atsakovės įsigyto katino, identifikacijos Nr. (duomenys neskelbtini), motinai 2021 m. sausio 4 d. atliktas kraujo tyrimas, kurio metu nustatytas teigiamas rezultatas dėl kačių imunodeficito viruso. 2021 m. sausio 13 d. katino motina buvo nugaišinta veterinarijos paslaugų teikėjo, nugaišinimo priežastis – nepagydomas užsikrėtimas FIV. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba taip pat nurodė, kad teisės aktuose nėra reikalavimo gyvūnų augintinių veisėjams perduodamiems gyvūnams atlikti tyrimus dėl FIV; nėra duomenų teigti, jog apie veisimui naudotos katės užsikrėtimą buvo žinoma iki 2021 m. sausio 4 d. laboratorinio tyrimo, tačiau yra pagrindas epidemiologiškai susieti atsakovės įsigyto katino motinos ir katino užkrėtimą FIV, nes FIV yra infekcinė kačių liga, perduodama tarp kačių, įskaitant iš motinos per pieną jaunikliams (e. b. l. 27).

8. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu dėl E. L. prašymo Nr. 10E-2106 patenkino atsakovės reikalavimą, t. y. pripažino pagrįstu reikalavimą grąžinti už katiną sumokėtus pinigus (530 Eur) bei atlyginti dėl netinkamos kokybės katino patirtus nuostolius (237,50 Eur) (e. b. l. 12–21). Nutarime Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija konstatavo, jog surinktų įrodymų visuma suponuoja didesnę tikimybę, kad atsakovei buvo parduotas netinkamos kokybės katinas, o vartotoja, žinodama tokius katino trūkumus, arba apskritai nebūtų šio katino pirkusi, arba nebūtų už jį tiek mokėjusi. Dėl to komisija sprendė, kad vartotojos reikalavimas grąžinti už katiną sumokėtus pinigus (530 Eur) yra pagrįstas. Atsižvelgdama į aplinkybę, jog vartotoja yra pasirengusi toliau auginti katiną, nes prie jo prisirišo emociškai ir jai rūpi tolesnė katino sveikatos būklė, komisija sprendė, jog vartotojos reikalaujama sumažinti katino kainos dalis (100 proc. kainos) yra proporcinga ir adekvati pardavėjo prievolių pažeidimo mastui. Komisija taip pat sprendė, kad vartotojos reikalavimas atlyginti 237,50 Eur nuostolių yra pagrįstas, nes atsakovė pateikė jos reikalaujamų turtinių nuostolių dydį pagrindžiančius dokumentus.

9. Nagrinėjamoje byloje, Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai atlikus tyrimą, nustatyta ir ieškovas, įvertinęs įrodinėjimo galimybes, šioje civilinėje byloje nebeginčija aplinkybės, kad atsakovei parduotas ir perduotas imunodeficito virusu (FIV) užsikrėtęs gyvūnas. Taigi, ši aplinkybė laikytina nustatyta, nes ieškovas jos neginčija ir pripažįsta (CPK 187 straipsnis, 182 straipsnio 5 punktas).

10. Vadovaujantis CK 6.327 straipsnio 1 dalimi, parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Pagal CK 6.363 straipsnio 2 dalį parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t. y. daikto savybės turi atitikti vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį; pardavėjas atsako pirkėjui už bet kokią daikto neatitiktį sutarčiai, esančią daikto perdavimo metu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis). Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (CK 6.333 straipsnio 3 dalis). CK 6.334 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sutarties sąlygos, panaikinančios ar apribojančios pardavėjo atsakomybę už daiktų trūkumus, negalioja, išskyrus atvejus, kai jis pirkėjui atskleidė daikto trūkumus, kurie pardavėjui buvo ar turėjo būti žinomi, taip pat atvejus, kai pirkėjas savo rizika pirko daiktus iš asmens, kuris nėra profesionalus pardavėjas.

11. Nagrinėjamu atveju šalis siejo vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis (CK 6.350 straipsnis). Gyvūnų augintinių veisėjai gali parduoti (perduoti) tik kliniškai sveikus ir savarankiškai galinčius maitintis gyvūnus augintinius (Veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. B1-508, 54 punktas). Šalių sudarytos Gyvūno pirkimo-pardavimo sutarties 1.1.1 punkte pardavėjas (ieškovas) užtikrino, kad pardavimo metu gyvūnas yra sveikas. Nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad kačiukas nebuvo sveikas – jam nustatytas imunodeficito virusas (FIV). Teismas pažymi, jog aplinkybė, ar ieškovas žinojo apie parduodamo kačiuko užsikrėtimą FIV, neturi teisinės reikšmės sprendžiant jo, kaip pardavėjo, atsakomybės dėl paaiškėjusių parduotos prekės defektų, klausimą. Taip pat ir aplinkybė, kad atsakovė nepasinaudojo šalių sudarytos gyvūno pirkimo-pardavimo sutarties 1.1.4, 2.2.2 punktuose nustatyta teise per 5 dienas nuo jo įsigijimo patikrinti kačiuko sveikatą ir, paaiškėjus sveikatos sutrikimams, grąžinti jį ieškovui bei atgauti sumokėtus pinigus ir nuostolių atlyginimą, negali eliminuoti pirkėjos teisės ginti savo pažeistas teises įstatymo nustatytais būdais, juo labiau paslėptiems daikto defektams – šiuo atveju įsigyto kačiuko ligoms, paaiškėjus vėliau.

12. Vadovaujantis aptartu teisiniu reguliavimu, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nustačius, jog pardavimo metu kačiukas nebuvo sveikas, pirkėja atsakovė turi teisę į savo teisių gynybą.

Dėl pirkėjo teisių gynybos būdų ir atsakovės pasirinkto gynybos būdo proporcingumo

13. Ginčas byloje yra kilęs dėl vartotojos (atsakovės) teisių įsigijus netinkamos kokybės daiktą gynimo būdo proporcingumo. Atsakovė prašo įpareigoti pardavėją (ieškovą) grąžinti jai visą už gyvūną sumokėtą kainą (530 Eur) ir padengti gyvūno gydymui turėtas išlaidas (237,50 Eur). Ieškovas prašo sumažinti gyvūno kainą iki 100 Eur, o reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo atmesti.

14. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas yra grąžinęs atsakovei 430 Eur dydžio sumokėtos gyvūno kainos dalį (CPK 187 straipsnis, 182 straipsnio 5 punktas). Taigi, ginčo objektas šioje dalyje – likusi 100 Eur dydžio gyvūno įsigijimo kainos dalis.

15. Pirkėjo teises, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties atveju, reglamentuojančio CK 6.363 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad pirkėjas, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, savo pasirinkimu turi teisę: 1) reikalauti iš pardavėjo nemokamai pašalinti daikto trūkumus (pataisyti daiktą); 2) reikalauti iš pardavėjo nemokamai pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės daiktu; 3) reikalauti iš pardavėjo atitinkamai sumažinti kainą; 4) vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą.

16. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką vartotojui suteikiama absoliuti diskrecija rinktis netinkamos kokybės daikto perdavimu pažeistos teisės gynimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008; kt.). Tačiau pabrėžtina, kad teismų praktikoje taip pat ne kartą išaiškinta, kad nurodyti pirkėjo teisių gynimo būdai yra alternatyvūs, t. y. negali būti taikomi vienu metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2019). Vartotojas turi teisę reikalauti užtikrinti, kad prekė atitiktų sutartį; jei prekės atitiktis negali būti užtikrinta, vartotojas gali reikalauti sumažinti kainą arba atsisakyti sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-469/2019; 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2019).

17. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovės įsigytam gyvūnui nustatytas imunodeficito virusas yra nepagydomas. Atsižvelgiant į tai, nėra galimybės reikalauti pašalinti daikto trūkumus ar atlyginti išlaidas daikto trūkumams ištaisyti (šiuo atveju – išgydyti gyvūną arba atlyginti jo išgydimo išlaidas).

20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ginčą nagrinėjantis teismas, įvertindamas vartotojo pasirinkto teisių gynimo būdo taikymo galimybę, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti civilinių teisinių santykių reguliavimui būdingo proporcingumo principo įgyvendinimo, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2013; 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2014). Įstatyme nustatytų vartotojo teisių gynimo būdo pasirinkimas priklauso savo teises siekiančiam apginti vartotojui, tačiau teismas jį gali atsisakyti taikyti, kai toks teisių gynimo būdas būtų neproporcingas įvertinus abiejų ginčo šalių interesus. Tokiu atveju teismas gali pritaikyti kitą užsakovo (vartotojo) teisių gynimo būdą, kuris, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nepažeistų šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2013; 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2014; Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-552-436/2017).

21. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė reikalauja sumažinti kainą 100 proc., t. y. grąžinti visą už gyvūną sumokėtą sumą, o tai iš esmės prilygtų sutarties atsisakymui iš pirkėjos pusės, pažymėtina, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę pareikalauti – grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal šią įstatymo nuostatą joje nurodytu būdu pirkėjas savo teises gali ginti tada, kai daikto trūkumai yra tokie reikšmingi (esminiai), kad nupirktas daiktas negali būti naudojamas pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2009).

22. Šiai aplinkybei nustatyti reikšminga šalių civiliniame procese turima įrodinėjimo pareiga ir įrodymų vertinimo taisyklės. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019). Pažymėtina, kad pagal civiliniame procese galiojančius rungimosi ir dispozityvumo principus, kiekviena šalis turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK 178 straipsnis).

23. Nagrinėjamoje byloje teismas sutinka, kad asmeniui įsigijus naminį gyvūną, prie jo prisirišama emociškai, gyvūnui sergant tenka juo intensyviai rūpintis, kas sukelia didelių nepatogumų ir papildomų išlaidų. Tačiau išnagrinėjus rašytinę bylos medžiagą, atsižvelgiant į šalių teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovės įsigyto konkretaus gyvūno sveikatos būklė prilygsta situacijai, kai būtų galima laikyti, jog gyvūnas nepateisina lūkesčių ir poreikių, kuriems tenkinti įprastai turimi augintiniai (CPK 185 straipsnis). Nors byloje nėra ginčo dėl to, kad gyvūnui diagnozuotas imunodeficito virusas yra nepagydomas, tačiau, kaip paaiškino ieškovo atstovas, tai konkretaus ginčo gyvūno atveju pasireiškia, jog gyvūnas gali dažniau sirgti, būti silpnesnės bendrosios sveikatos. Virusu užsikrėtusių gyvūnų būklė gali būti labai įvairi ir individuali, pavyzdžiui, iš bylos medžiagos galima spręsti, jog kačiuko motinai nurodytas virusas nustatytas tik atsitiktinai – iškilus ginčui ir tikslingai atlikus tyrimą, t. y. jo požymių nebuvo. Bylos medžiaga nesudaro pagrindo pripažinti, jog atsakovės įsigytas gyvūnas dėl nurodyto viruso būtų negyvybingas ar savo savybėmis iš esmės skirtųsi nuo įprastai auginamų gyvūnų. Kaip matyti iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos perduotoje medžiagoje esančių atsakovės ir veisėjų susirašinėjimo socialiniame tinkle, gyvūno sveikatos sutrikimai pasireiškė kaip sloga, dėl jų, kaip rašė atsakovė, gyvūnui prieš fotografuojant ,,reikia plauti nosį“ ir pan. Be to, sutrikimai stebėti ne visada, t. y. yra laikotarpių, kai gyvūnas iš pažiūros atrodo sveikas (laksto, žaidžia, gerai ėda ir pan.). Iš pateikto 2021 m. sausio 2 d. išrašo iš ligos istorijos matyti, kad gydytojui veterinarui nusiskundimai gyvūno sveikata apibūdinami kaip čiaudulys, kosulys, išskyros iš nosies, bet bendra savijauta normali; po skiriamų vaistų fiksuojama ženkliai pagerėjusi būklė, ,,jaučiasi puikiai“ (e. b. l. 82–83). Iš šalių susirašinėjimo, kol jis netapo konfliktiškas dėl nustatyto viruso, matyti, jog iš esmės gyvūnui stebėta atsirandanti sloga, kosulys po to, kai jis išleidžiamas į lauką, o po kelių dienų – tai praeina. Taip pat ir iš kitų socialiniame tinkle rašiusių asmenų įrašų matyti, kad ne visais atvejais nustatyto viruso požymiai buvo ryškūs ir pastebimi be atskiro tikslinio tyrimo.

24. Atsakovė nepagrindė ir neįrodė, kad jos įsigytas gyvūnas nuolat ir sunkiai sirgtų (CPK 178 straipsnis). Nors ji teigė, kad sergančiam FIV gyvūnui ypatinga priežiūra – mityba, aplinka, periodinės patikros keliskart per metus veterinarijos klinikose – reikalinga visą jo gyvenimą, tačiau, 2021 m. lapkričio 3 d. parengiamojo teismo posėdžio metu pasiūlius atsakovei pateikti papildomos medžiagos apie gyvūno sveikatos būklę ir jo priežiūrai / gydymui reikalingas nuolatines išlaidas (pvz., gyvūno ligos istoriją, išrašus iš veterinarijos gydytojų, vaistų įsigijimo kvitus ir pan.), atsakovė iš esmės pateikė tuos pačius duomenis apie 2021 m. sausio mėnesio išlaidas, kurie teikti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai ir yra susiję su pirminiais diagnostiniais tyrimais (e. b. l. 81–84), nors gyvūnas atsakovės namuose gyvena jau daugiau nei metus laiko. Taigi, nėra pateikta iš esmės jokių duomenų apie realią gyvūno sveikatos būklę ir atsakovės dėl to patiriamas nuolatines išlaidas ar nepatogumus. Atsakovės pateiktas susirašinėjimas socialiniame tinkle dėl maisto papildo ir jo kainos (e. b. l. 76–80) nepatvirtina šio papildo reikalingumo (esant susirgimui tokio pobūdžio klausimus sprendžia veterinarijos gydytojai), o vienkartinis papildo įsigijimas, atliktas prieš metus (2021 m. sausio mėnesį) nepatvirtina nuolatinių išlaidų fakto. Atsakovė į bylą teikė susirašinėjimo su kitais asmenimis, kurie teigė taip pat įsigiję sergančius kačiukus iš to paties veislyno, ištraukas, taip pat kitų asmenų įrašus apie jų gyvūnų sveikatą ir galimas užsikrėtimo imunodeficito virusu aplinkybes (e. b. l. 30–36; 43–51; 59–67), tačiau šie duomenys nagrinėjamai bylai nėra reikšmingi, nes šioje byloje sprendžiamas atsakovės teisių gynimo būdo proporcingumo klausimas, o ne vertinama veislyno ar ieškovo veikla.

25. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus pagal įrodymų vertinimo taisykles, konstatuoja, kad bylos medžiaga leidžia teigti, jog, nors atsakovės įsigyto gyvūno susirgimas nepagydomas ir tikėtinai lems didesnes išlaidas gyvūno priežiūrai bei sveikatos būklės palaikymui, tačiau nėra duomenų, jog dėl to gyvūnas negalėtų gyventi pakankamai pilnavertiško gyvenimo (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, pripažintina, jog ieškovo įgyvendintas atsakovės teisių gynimo būdas, kai gyvūno kaina buvo sumažinta nuo 530 Eur iki 100 Eur, pripažintinas proporcingu ir teisės aktų reikalavimus bei šalių interesų pusiausvyrą atitinkančiu atsakovės teisių gynimo būdu CK 6.363 straipsnio 7 dalies 3 punkto pagrindu. Esant nustatytoms aplinkybėms, atsakovės reikalavimas sumažinti kainą 100 proc. būtų neproporcingas, todėl toks reikalavimas atmestinas.

26. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra ginčo, jog ieškovas yra grąžinęs atsakovei 430 Eur dydžio sumokėtos gyvūno kainos dalį, ši suma atsakovei nepriteisiama.

Dėl nuostolių atlyginimo

27. CK 6.363 straipsnio 9 dalis nustato, kad visais atvejais pirkėjas turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, atlyginimą; nuostoliais laikomos ir prekės trūkumų pašalinimo išlaidos, jeigu, pardavėjui per protingą terminą jų nepašalinus, trūkumus pašalino pirkėjas ar jo pasitelkti tretieji asmenys.

28. Atsakovė prašė priteisti iš ieškovo 237,50 Eur nuostoliams, atsiradusiems dėl sergančio gyvūno pardavimo, atlyginti. Šioms išlaidoms pagrįsti, pateikė VšĮ ,,Naujosios Vilnios veterinarijos gydykla ir vaistinė“ 2021 m. sausio 20 d. išrašą iš ligos istorijos ir 2021 m. sausio 2 d. – 2021 m. sausio 13 d. – 2021 m. sausio 29 d. vizitus fiksavusį išrašą iš ligos istorijos (e. b. l. 81, 82-83). Iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos persiųstos medžiagos DOK-181336 matyti, kad atsakovė išlaidoms pagrįsti buvo pateikusi VšĮ ,,Naujosios Vilnios veterinarijos gydykla ir vaistinė“ kvitus: 2021 m. sausio 2 d. – 75 Eur sumai, 2021 m. sausio 13 d. – 39 Eur sumai, 2021 m. sausio 20 d. – 24 Eur sumai, 2021 m. sausio 29 d. – 24,50 Eur sumai. Taip pat pateiktas 2021 m. sausio 11 d. UAB ,,Veta Klinika“ išrašas iš ligos istorijos, kuriame nurodytos 75 Eur išlaidos už FIV tyrimą (e. b. l. 84) ir UAB ,,Veta Klinika“ 2021 m. sausio 11 d. kvitas 75 Eur sumai. Šie pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad dėl sergančio gyvūno pardavimo atsakovė patyrė 237,50 Eur išlaidų.

29. Ieškovas nurodė, kad pateikti kvitai nepagrindžia atsakovės patirtų nuostolių, nes neleidžia identifikuoti nei suteiktų veterinarinių paslaugų, nei gyvūno, kuriam jos buvo suteiktos. Teismas atmeta šiuos ieškovo teiginius kaip nepaneigiančius dėl sergančio gyvūno pardavimo patirtų nuostolių, nes, kaip matyti iš pateiktų kvitų išrašymo datų, jie atitinka pateiktuose išrašuose iš ligos istorijos fiksuotus vizitų įrašus, o pastaruosiuose fiksuotas tiek gydytas gyvūnas (ginčo gyvūnas), tiek suteiktų paslaugų faktas. Tiesa, 2021 m. sausio 20 d. išrašas ir ligos istorijos ir atitinkamas kvitas 24 Eur sumai patvirtina išlaidas, kurios patirtos už katės Garfild testą dėl FIV. Tačiau, teismo vertinimu, šios išlaidos laikytinos tiesiogiai susijusiomis su ginčo gyvūno pardavimu atsakovei, nes, kaip paaiškino atsakovė ir nepaneigė ieškovas, katė Garfild, kaip kitas atsakovės laikomas augintinis, buvo testuojama siekiant nustatyti, ar ji negalėjo užkrėsti ginčo gyvūno. Kaip matyti iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos persiųstos medžiagos DOK-181336, buvo kilęs šalių ginčas dėl to, kur, kada ir kokiomis aplinkybėmis ginčo gyvūnas galėjo užsikrėsti FIV; ieškovas tvirtino, jog užkrėsti galėjo kiti atsakovės augintiniai, todėl neigiamas pastarųjų FIV testas buvo būtinas ir turėjo esminės reikšmės šiam ginčui nagrinėti.

30. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad visos į bylą pateiktuose ligos istorijos išrašuose nurodytos atliktos procedūros ir skirti vaistai buvo betarpiškai susiję su gyvūno susirgimo diagnostika, gydymu, šio ginčo nagrinėjimu. Ieškovui pardavus atsakovei gyvūną su sveikatos sutrikimais ir atsakovei dėl to patyrus išlaidų, vadovaujantis CK 6.363 straipsnio 9 dalimi, šių išlaidų atlyginimas priteisiamas atsakovei iš ieškovo.

31. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais teismas konstatuoja, kad atsakovės reikalavimas ieškovui dėl 237,50 Eur nuostolių priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas, o ieškinio reikalavimas nepriteisti šių nuostolių atlyginimo atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jei ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

33. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė priteisti 1 015,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, nurodydamas, jog šias išlaidas sudaro už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos advokato teisinei pagalbai; pateikė tokias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (e. b. l. 7, 86–100). Išlaidų, patirtų teisinei pagalbai apmokėti, dydis, atitinka protingumo bei sąžiningumo reikalavimus, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (aktuali redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio įtvirtintų maksimalių dydžių. Ieškiniu reikštas 337,50 Eur turtinis reikalavimas; ieškinį tenkinant iš dalies, patenkintas 100 Eur vertės reikalavimas, o 237,50 Eur vertės reikalavimas atmestas. Taigi, iš viso patenkinta 29,63 proc. ieškinio. Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, ieškovui iš atsakovės priteistina 300,82 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

34. Atsakovė bylinėjimosi išlaidų atlyginti neprašė ir tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų neteikė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

35. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, nes, proporcingai padalijus išlaidas šalims, jos neviršija 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 (keistas 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2; CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Sumažinti ieškovo S. B. ir atsakovės E. L. sudarytos 2020 m. spalio 10 d. gyvūno pirkimo-pardavimo sutarties 3.1 punkte nustatytą katino kainą nuo 530 Eur (penkių šimtų trisdešimties eurų) iki 100 Eur (vieno šimto eurų).

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti atsakovei E. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo S. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 237,50 Eur (du šimtus trisdešimt septynis eurus 50 ct) nuostoliams atlyginti.

Priteisti ieškovui S. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės E. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 300,82 Eur (tris šimtus eurų 82 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.