Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės S. S. ir atsakovo L. S. prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo teismui, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi patvirtino ieškovės S. S. ir atsakovo L. S. sudarytą taikos sutartį, kuria pakeista Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-301-1087/2020 dalis dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, kuria, be kita ko, nustatyta ieškovės S. S. bendravimo su šalių nepilnamete dukra K. S. tvarka.

2. Teisme 2024 m. birželio 6 d. gautas atsakovo patikslintas prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo. Nurodė, kad ieškovė nevykdo prisiimtų įsipareigojimų, nesilaiko taikos sutarties sąlygų ir neleidžia atsakovui su dukra bendrauti. Dukrą mama yra įbauginusi ir veikia psichologiškai, naudodama apgaulę ir nuteikinėdama dukrą prieš atsakovą, būnant dukrai pas mamą neleidžia bendrauti su atsakovu ir su seserimi, su kuria gyveno visą laiką nuo vaikystės, neleidžia bendrauti su seneliais iš atsakovo pusės, tokiu būdu riboja dukters K. S. laisves ir teises, dukra neturi sąlygų gyventi pas ieškovę, dukra visiškai nusimokė. Ieškovė neleidžia dukrai grįžti namo, tokiu būdu kenkia savo dukrai ir pažeidžia jos teises.

3. Teisme 2024 m. birželio 12 d. gauti ieškovės rašytiniai paaiškinimai, jais prašė atsakovo prašymą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovė piktavališkai neva nesilaiko bendravimo su dukra tvarkos, nuteikinėja dukrą. Susiklosčiusios aplinkybės yra nulemtos pačios šalių dukros išreikšto noro ir pozicijos dėl bendravimo su tėvu ir išreikšto noro dėl bendravimo tvarkos. Nurodė, kad šiuo metu dukra atsisako eiti pas tėvą, nes prieš ją galimai vartojamas psichologinis smurtas, o per prievartą vesti nenori, kadangi mamai yra žinoma, kad tėvas galimai ne kartą yra vartojęs psichologinį smurtą prieš dukrą. Tėvas siekia apriboti mamos bendravimą su dukra ir sūnumi, kadangi kai vaikai nori atvykti pas mamą, atsakovas demonstruoja akivaizdų nepasitenkinimą. Nebuvo ir nėra sudaromos kliūtys vykdyti nustatytą bendravimo tvarką, mama vaiko nenuteikinėja prieš tėvą.

4. Teisme 2024 m. birželio 17 d. gauti atsakovo rašytiniai paaiškinimai, jais taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad buvo atliktas antrasis vaiko situacijos vertinimas K. S. gyvenant pas mamą. 2024 m. gegužės 31 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 2VSV-1836 nurodoma, kad nustatyti vaiko teisių pažeidimai: 1) pažeista vaiko teisė gyventi ir bendrauti su savo tėvais ir giminaičiais; 2) pažeista vaiko teisė į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi. Taip pat Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius 2024 m. birželio 4 d. pateikė atsakymą, kad K. S. gyvenamoji vieta nustatyta Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartimi, bendravimo su vaikais tvarka patvirtinta (pakeista) Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 30 d. nutartimi, nurodoma, kad dėl teismų sprendimų vykdymo reikia kreiptis į antstolius. Pati ieškovė teigia, kad dukra gyvena pas ją, o tai yra teismo nutarties dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nesilaikymas. K. S. gyvenant pas mamą, dukrai neleidžiama bendrauti su tėčiu ir kitais giminaičiais (močiute iš tėvo pusės, teta (atsakovo seserimi)), su seserimi, su kuriais yra labai artimas ryšys, nei telefonu, nei susirašinėjimo būdu, taip pat atsisako susitikti. K. S. gyvenant pas mamą, galimai dėl mamos daromos įtakos ji sako netiesą net ją apklausiant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai. Dukrai išėjus gyventi pas mamą, bandyta situaciją spręsti taikiai, bandyta išsiaiškinti su ieškove, kas atsitinka, kai dukra nueina aplankyti mamos. Ieškovė pradėjo elgtis priešiškai ir ignoruoti atsakovo prašymus dėl dukros gyvenamosios vietos ir tėčio bendravimo su dukra. Ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra visiškai nepagrįstas.

5. Teisme 2024 m. liepos 10 d. gauta išvadą duodančios institucijos išvada dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl bendravimo su nepilnamete dukra. Išvadoje nurodyta, kad, siekiant išsiaiškinti taikos sutarties nevykdymo aplinkybes, išklausyta šalių nepilnametės dukros K. S. nuomonė. Pokalbio metu nepilnametė išsakė norą gyventi pas mamą, pas kurią jaučiasi saugiau, nes nepatiria streso, su mama sutaria gerai, mama geriau supranta negu tėtis. Per du mėnesius, kai gyvena pas mamą, pas tėtį nakvojo 3 naktis, kai mama buvo Graikijoje. Pas tėtį daug mokėsi, tėtis ateidavo norėdamas pasikalbėti, bet su juo K. S. nenorėjo bendrauti. Pabuvusi pas tėtį ji norėjo grįžti pas mamą. Mergaitė šiuo metu su tėčiu visai nenori susitikti ir bendrauti. Jos norui gyventi pas mamą ir nebendrauti su tėčiu niekas nedarė įtakos, tai jos savarankiškas apsisprendimas. Ji supranta, kad ant tėčio pyksta, bet negali įvardyti dėl ko, mama nieko apie tėtį nekalba, bet ir neskatina bendrauti. Šiuo atveju išklausius nepilnametės nuomonę nustatyta, kad dėl susiklosčiusių santykių ji gyvena kartu su mama, ji pati pasirinko pas ją gyventi, K. S. nedraudžiama bendrauti su tėčiu, bet ji pati su juo nenori susitikti, nenori su juo net bendrauti, susitikusi su juo jaučiasi nejaukiai. Tarnyba pažymėjo, kad vaiko nuomonė ne visada atitinka vaiko interesus, tačiau šiuo atveju ji svarbi, reikėtų į ją atsižvelgti, kad mergaitė nepatirtų nerimo ir įtampos bendraudama su tėčiu, numatyti tolesnę eigą, kaip prieiti iki to, kad mergaitė pradėtų su juo bendrauti. Rekomendacijas galėtų pateikti tėvų pasirinktas psichologas, ekspertas ar kitas specialistas. Taip pat svarbus ir abiejų tėvų vaidmuo, jiems reikėtų bendradarbiauti, stengtis geranoriškai susitarti. Tarnyba, atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, mano, kad piktybiškumo S. S. elgesyje dėl galimai nevykdomos teismo nutarties dalies dėl bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarkos nėra. Vaikui jaučiant nerimą ir nesaugumą, drastiškai elgtis (prievarta perduoti vaiką nepaisant jo prieštaravimų) negalima, yra būtinas nuoseklus vaiko ir tėvų darbas su specialistais ir tam pastangas turi dėti abu tėvai. Vienintelė išeitis šioje situacijoje yra nepilnametės tėvams geranoriškai susitarti, priešingu atveju toks tėvų elgesys gali turėti neigiamos įtakos vaiko tolesnei psichosocialinei raidai.

6. Teisme 2024 m. liepos 22 d. gauti atsakovo rašytiniai paaiškinimai. Juose atsakovas nurodė, kad K. S. yra visiškai veikiama savo mamos, todėl vengia bendrauti su tėčiu, neima dovanų iš atsakovo pusės giminaičių. Dėl ieškovės daromos įtakos K. S. galimai davė neteisingus paaiškinimus išvadą duodančios institucijos atstovei. K. S. institucijos darbuotojai nurodė, kad skambina tėčiui, tačiau nurodytos atsakovo telefono išklotinės akivaizdžiai parodo, kad atsakovui nebuvo skambinama. Per atsakovo vasaros atostogas atsakovui išreiškus norą bendrauti su dukra, ieškovė specialiai nupirko bilietus į Bulgariją, tokiu būdu apribodama atsakovo galimybę bendrauti su dukra K. S.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

17. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl naujo įrodymo pridėjimo prie bylos

18. Teisme 2024 m. spalio 31 d. atsakovas L. S. pateikė (duomenys neskelbtini) pažymą dėl teikiamų psichologo konsultacijų šalių dukrai bei jos psichologinės būsenos. Pažymoje nurodyta, jog mergaitė šioje įstaigoje lankosi nuo 2024 m. liepos mėnesio ir informaciją iš šios įstaigos gali gauti abu tėvai.

19. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsakovas su šiuo dokumentu nepateikė jokio prašymo, motyvų kodėl šio dokumento neteikė pirmosios instancijos teisme, su atskiruoju skundu, kokią įrodomąją reikšmę šioje byloje turi teikiama pažyma.

20. Kasacinis teismas yra pasisakęs ir dėl kriterijų, kurie turi būti patikrinti bei įvertinti prieš nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, pavyzdžiui: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

21. Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

22. Įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005). Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis – jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

23. Teismo vertinimu teikiama pažyma neturi įtakos sprendžiant šalių ginčą šios bylos kontekste. Preziumuojama, kad šalims yra žinomas faktas, jog jų dukra nuo 2024 m. liepos mėnesio lankosi (duomenys neskelbtini) bei žinoma pažymoje nurodyta mergaitės būklė, todėl siekiant nevilkinti proceso bei užtikrinti mergaitei stabilią aplinką, atsisakytina priimti teikiamą įrodymą.

Dėl naujo įrodymo pridėjimo prie bylos

24. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 22 d. nutartis, kuria netenkintas 2024 m. birželio 6 d. teisme gautas atsakovo L. S. patikslintas prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį, kuria patvirtinta ieškovės S. S. ir atsakovo L. S. sudaryta taikos sutartis, kuria susitarta dėl ieškovės bendravimo, be kita ko, su šalių nepilnamete dukra K. S.

25. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, kad skundžiama nutartis neatitinka geriausių šalių nepilnametės dukters interesų ir pažeidžia teisės normas, reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimą, neatitinka teismų praktikos šiuo klausimu.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

26. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad įsiteisėjusia Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-301-1087/2020 patvirtinta šalių – ieškovo L. S. ir atsakovės S. S. (dabar S. S.) – 2020 m. liepos 20 d. sudaryta taikos sutartis, kuria, be kita ko, šalys susitarė, kad nepilnametės dukters K. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma kartu su tėvu – ieškovu L. S. (1.2.2 punktas). Šalys taip pat sutarė, kad ieškovas įsipareigoja netrukdyti atsakovei bendrauti su nepilnamečiais vaikais, neriboti jų susitikimų, pokalbių telefonu ar kitomis susisiekimo priemonėmis (1.5 punktas). Šalys taip pat susitarė, jog abu dalyvaus savo nepilnamečių vaikų auklėjime, rūpinsis jų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, prisidės prie sąlygų vaikams tinkamai mokytis ir papildomai ugdytis sudarymo (1.6 punktas).

27. Įsiteisėjusia Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-13438-1191/2023 patvirtinta ieškovės S. S. ir atsakovo L. S. 2023 m. rugpjūčio 28 d. sudaryta taikos sutartis, kuria šalys susitarė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-301-1087/2020 patvirtintos taikos sutarties 1.5 punktą nustatant, kad ieškovė S. S. dalyvaus nepilnamečių vaikų, be kita ko, K. S. auklėjime ir bendraus su vaikais šioje sutartyje nustatyta tvarka.

28. Civilinėje byloje Nr. e2-13438-1191/2023 2024 m. birželio 6 d. gautas atsakovo prašymas išduoti vykdomąjį raštą. Tačiau šioje byloje skundžiama Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 22 d. nutartimi atsakovo prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo netenkintas ir priteista ieškovei iš atsakovo 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

29. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad šalys ginčą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku buvo išsprendusios taikiai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartis – tai sutartis, kuria šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Pagal CK 6.985 straipsnį, teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Pagal bendrąsias vykdymo proceso nuostatas teismo patvirtintos taikos sutartys priskirtos prie vykdytinų dokumentų, kurie vykdomi pagal CPK VI dalyje išdėstytas taisykles (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tačiau vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra ne vykdytini dokumentai, bet nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Vienas iš vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimų, nutarčių pagrindu (CPK 587 straipsnio 1 punktas).

30. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka; teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti; spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje nustatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės; teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka; dėl teismo nutarties išduoti ar atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą gali būti paduotas atskirasis skundas.

31. Vis dėlto, sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, svarbu nustatyti ne tik faktą, kad taikos sutartis yra nevykdoma, bet ir įvertinti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, ar šalys jas supranta vienodai ir apskritai ar jos gali būti priverstinai vykdomos, ar neprašoma išduoti vykdomąjį raštą ir dėl reikalavimų, dėl kurių vykdymo nebuvo susitarta taikos sutartyje, nors jie ir susiję su šalių ginču, kuris buvo sprendžiamas byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-403/2017 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019).

32. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis geriausių vaiko interesų prioriteto principu – priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai; šis principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus specialius vaiko poreikius; vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą.

33. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2017 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017).

34. Atsakovas pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-13438-1191/2023, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, kuria šalys susitarė dėl ieškovės bendravimo su vaikais, be kita ko, su K. S. tvarkos, pagrindu. Tačiau byloje tarp šalių nėra ginčo, kad nepaisant to, jog įsiteisėjusia Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-301-1087/2020 patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, kuria šalys sutarė, be kita ko, kad nepilnametės dukters K. S. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su tėvu L. S., faktiškai K. S. nuo 2024 m. gegužės 10 d. gyvena pas motiną S. S.

35. CK 3.164 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą ir, priimant sprendimą, turi būti atsižvelgta į jo norus, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. CK 3.177 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Pagal CPK 380 straipsnį, kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu arba kitais vaiko pasirinktais būdais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. spalio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017 konstatavo, kad tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje įtvirtinta nuostata, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras.

36. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. liepos 10 d. pateiktoje išvadoje nurodoma, kad nagrinėjamu atveju išklausius nepilnametės nuomonę nustatyta, kad dėl susiklosčiusių santykių ji gyvena kartu su mama, jos pačios pasirinkimas yra pas ją gyventi, jai nedraudžiama bendrauti su tėčiu, bet ji pati su juo nenori susitikti, nenori su juo net bendrauti, susitikusi su juo jaučiasi nejaukiai. Pažymėta, kad vaiko nuomonė ne visada atitinka vaiko interesus, tačiau šiuo atveju ji svarbi, reikėtų į ją atsižvelgti, kad mergaitė nepatirtų nerimo ir įtampos bendraudama su tėčiu, numatyti tolesnę eigą, kaip prieiti iki to, kad mergaitė pradėtų su juo bendrauti. Rekomendacijas galėtų pateikti tėvų pasirinktas psichologas, ekspertas ar kitas specialistas. Taip pat svarbus ir abiejų tėvų vaidmuo, jiems reikėtų bendradarbiauti, stengtis geranoriškai susitarti. Be kita ko, nurodyta, kad atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes manytina, kad piktybiškumo S. S. elgesyje dėl galimai nevykdomos teismo nutarties dalyse dėl bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarkos nėra. Vaikui jaučiant nerimą ir nesaugumą, drastiškai elgtis (prievarta perduoti vaiką nepaisant jo prieštaravimų) negalima, yra būtinas nuoseklus vaiko ir tėvų darbas su specialistais ir tam pastangas turi dėti abu tėvai. Vienintelė išeitis šioje situacijoje yra nepilnametės tėvams geranoriškai susitarti, priešingu atveju toks tėvų elgesys gali turėti neigiamos įtakos vaiko tolesnei psichosocialinei raidai.

37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepaisant šalių vienos kitai nurodomų įvairių kaltinimų byloje nėra konkrečių duomenų apie tai, jog šalių nepilnametei dukrai gyvenant su motina būtent dėl to yra pažeidžiamos jos teisės. Kaip minėta, išvadoje nurodoma, kad piktybiškumo S. S. elgesyje dėl galimai nevykdomos teismo nutarties dalies dėl bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarkos nėra. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. gegužės 31 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 2VSV-1836 nurodoma, kad nustatyti vaiko teisių pažeidimai: 1) pažeista vaiko teisė gyventi ir bendrauti su savo tėvais ir giminaičiais; 2) pažeista vaiko teisė į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi. Tačiau šioje anketoje nurodyta, kad vaikui reikalinga psichologinė pagalba, o vaiko tėvams – mediacija, psichologinė pagalba, efektyvios tėvystės įgūdžių ugdymas. Atsižvelgiant į tai ir į kitas anketoje nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad dėl susidariusios sudėtingos situacijos yra atsakingi abu tėvai. Nėra pagrindo spręsti, kad priverstinis šalių nepilnametės dukros grąžinimas gyventi su tėvu pagelbėtų išspręsti susidariusias problemas, atsižvelgiant į dukros kategorišką nenorą bendrauti su tėvu ir kitais giminaičiais iš tėvo pusės. Priešingai – atsižvelgdamas į šalių nepilnamečio vaiko amžių, išreikštą nuomonę ir kitų šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su išvadą teikiančios institucijos išvada, kad nagrinėjamu atveju šiuo metu negalima drastiškai elgtis ir prievarta perduoti vaiko nepaisant jo prieštaravimų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingas sprendimas šiuo metu vaiko interesams, tikėtina, padarytų didesnę žalą nei esamos situacijos palikimas. Įvertinus tai, nuspręstina, kad nėra pagrindo išduoti vykdomąjį raštą dėl ieškovės bendravimo tvarkos su vaiku vykdymo.

38. Kita vertus, kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad teismo sprendimas tiek dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tiek dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014, 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014, 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).

39. Kauno apylinkės teisme 2024 m. rugpjūčio 13 d. iškelta civilinė byla Nr. e2-20073-1052/2024 pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovui L. S. dėl šalių nepilnamečio vaiko K. S. gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo dydžio, bendravimo tvarkos pakeitimo ir kitų klausimų (įskaitant laikinųjų apsaugos priemonių taikymą), išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismo posėdis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. dėl šalių nepilnametės dukros laikinos gyvenamosios vietos su ieškove nustatymo, Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-13438-1191/2023 vykdymo sustabdymo ir kt. paskirtas 2024 m. spalio 24 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kol teisme dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra nagrinėjamas ginčas, be kita ko, sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tuo labiau nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl ieškovės bendravimo su vaiku tvarkos vykdymo, kadangi šis klausimas iki ginčo išsprendimo iš esmės minėtoje byloje, esant pagrindui, gali būti išspręstas taikant laikinąsias apsaugos priemones.

40. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytais argumentais, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, sprendimo negalima priverstinai įvykdyti. Įvertinęs tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta.

Dėl bylos procesinės baigties

41. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo 2024 m. liepos 22 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, perskirstymo ir bylinėjimosi

42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 93 straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas; teismas, nustatęs, kad šalis neargumentuotai atsisakė pasinaudoti privalomąja mediacija arba prašymą perduoti ginčą spręsti mediacijos būdu pareiškė nesąžiningai, arba nesąžiningai naudojosi mediacija, arba mediacijos metu reiškė nesąžiningus prašymus, taip pat gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis). CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

43. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

44. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma nustato bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, kurios pagrindu laikomasi principo „pralaimėjęs moka“. Taikant šią taisyklę, atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas nustatoma pagal bylos proceso rezultatą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017, 2021 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).

45. Atsižvelgiant į tai, kad šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas atsakovo prašymas išduoti vykdomąjį raštą, paliekama nepakeista, o ieškovė pirmosios instancijos teisme nesutikdama su atsakovo prašymu teikė rašytinius paaiškinimus bei įrodymus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė ieškovės naudai, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai ir teisėtai priteisė ieškovei iš atsakovo 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių. Įvertinus tai, pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas paliktinas nepakeistas.

46. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė duomenis, patvirtinančius, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 242 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos neviršija nustatytų Rekomendacijose dydžių. Atsižvelgiant į tai, kad šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis netenkinus atsakovo atskirojo skundo paliktina nepakeista, o ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą su atskiruoju skundu nesutiko, darytina išvada, kad ši apeliacinės instancijos teismo nutartis taip pat priimta ieškovės naudai. Įvertinus tai, yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovo 242 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Atitinkamai atsakovo prašymas priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsisakyti priimti 2024 m. spalio 31 d. pateiktą (duomenys neskelbtini) pažymą ir ją grąžinti pateikusiam asmeniui.

Priteisti ieškovei S. S. ir atsakovo L. S. 242 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Atmesti atsakovo L. S. prašymą priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.