Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

2.3.2.4.3; 2.3.4.1; 2.3.5.2.1; 2.3.5.3; 2.4.4.2; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.2.12;3.2.3.1; 3.2.6.1

2024 m. birželio 10 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. M. patikslintą ieškinį atsakovei I. Z.-M. ir pagal atsakovės I. Z.-M. patikslintą priešieškinį ieškovui E. M. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos bei bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, bendro turto padalijimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu ir prašo nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove; priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 250 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo patikslinto ieškinio pateikimo dienos (2023-12-11); nustatyti bendravimo su vaiku tvarką ir padalinti santuokos metu įgytą turtą ieškovo siūlomu būdu, priteisti iš atsakovės 1 300 Eur kompensaciją ieškovui; priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dėl skirtingų charakterių ir dėl to nuolat kylančių konfliktų šalių bendras gyvenimas toliau tapo neįmanomas, išsaugoti šeimą nebėra galimybės. Pažymi, kad savo, kaip tėvo, pareigas visada vykdė ir šiuo metu vykdo tinkamai, ne tik teikia vaikui išlaikymą, bet ir prisideda papildomai, nupirkdamas reikalingų daiktų, leidžia kartu laisvalaikį su vaiku.

2. Atsakovė pateikė patikslintą priešieškinį ir atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove; priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 400 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis; priteisti 3 219,24 Eur išlaikymo įsiskolinimą; nustatyti atsakovės siūlomą bendravimo su vaiku tvarką; padalinti santuokos metu įgytą turtą; priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nesutinka su ieškovo prašoma priteisti kompensacija, iš dalies sutinka su ieškovo siūloma bendravimo tvarka bei ją papildo. Paaiškino, kad vykdant laikinąsias apsaugos priemones dėl bendravimo tarkos su vaiku, ieškovas netinkamai rūpinasi dukra, todėl atsakovė prašo nustatyti pereinamąjį laikotarpį, iki kol dukra pradės lankyti mokyklą. Ieškovo siūlomo teikti vaikui išlaikymo dydis po 250 Eur per mėnesį nepagrįstas ir neatitinka vaiko poreikių; mažesnių vaiko poreikių ieškovas nepagrindė. Nuo šalių turtinių santykių nutrūkimo dienos, t. y. nuo 2021-01-01, atsakovas išlaikymą dukrai teikė įvairiomis sumomis bei nereguliariai, todėl susidarė išlaikymo įsiskolinimas.

3. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, nurodė, kad šalių šeima skyriui nėra žinoma. Pranešimų apie vaiko teisių pažeidimus negauta. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su atsakove neprieštarauja. Skyriaus nuomone, šalių siūlomos bendravimo su vaiku tvarkos atitinka vaiko interesus, yra detalios ir orientuotos į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia betarpiškai bei bendrauja telefonu su skyriumi gyvenančiu tėvu savaitgaliais, darbo dienomis, švenčių dienomis, suvienodinimą. Taip pat pateikė savo nuomonę kai kuriais bendravimo klausimais. Atkreipia dėmesį, jog tam tikras laikas, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, turėtų nepakenkti normaliam vaiko dienos režimui. Atsakovės prašomas priteisti išlaikymo dydis vaikui užtikrintų ne tik būtinuosius, bet ir papildomus vaiko poreikius.

4. Ieškovas pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodo, kad su priešieškinio reikalavimais, kurie atitinka ieškovo poziciją, sutinka. Kitą dalį prašo atmesti.

5. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė patikslintą ieškinį palaikė, su priešieškiniu nesutiko, reikalavimo dėl kompensacijos atsisakė. Papildomai paaiškino, kad išlaikymo įsiskolinimas negalėjo susidaryti, nes ieškovas visą laiką teikė išlaikymą vaikui, dalį pervesdavo bankiniais pavedimais, dalį duodavo grynaisiais ir kitais būdais nuolat prisidėjo prie vaiko poreikių tenkinimo. Atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, ieškovas sutinka vaiko išlaikymui mokėti po 250 Eur. Pažymi, kad bendraujant su vaiku, ieškovas patiria papildomų išlaidų.

6. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas patikslintą priešieškinį palaikė, su patikslintu ieškiniu nesutiko. Papildomai paaiškino, kad ieškovo teikiamo išlaikymo vaikui nepakanka, be to, didesnė rūpinimosi našta vaiku tenka atsakovei, todėl ieškovas turi didesne dalim prisidėti prie išlaikymo vaikui teikimo; taip pat ieškovas dalies reikalavimų atsisakė, savo nuomonę pakeitė, todėl į tai turėtų būti atsižvelgiama skirstant bylinėjimosi išlaidas.

7. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu palaikė byloje raštu pateiktą išvadą. Atstovės nuomone, atsakovės siūloma bendravimo tvarka aiškesnė ir konkretesnė. Abu tėvai prie vaiko išlaikymo turėtų prisidėti lygiomis dalimis. Paaiškino, kad 400 Eur suma vaiko išlaikymui geriau užtikrintų vaiko interesus ir atitiktų tėvų faktinę situaciją.

8. Atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylą informuota tinkamai, jos dalyvavimas bylos nagrinėjime nėra pripažintas būtinu, atstovaujama advokato, todėl byla nagrinėta jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

9. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė sudarė santuoką, kuri įregistruota 2019-09-07 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. 616. Šalys 2017 m. balandžio 24 d. susilaukė dukters E. M..

10. 2021-01-28 ieškovo vardu įgyta transporto priemonė MERCEDES BENZ S 320 CD1, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirmosios registracijos data 2006-09-04. Taip pat 2021-12-02 ieškovo vardu įregistruota MB E., bendrijos nario įnašas yra 100 Eur.

11. 2022-08-18 atsakovės vardu įgyta transporto priemonė BMW X5 3.0D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirmosios registracijos data: 2004-06-25.

Dėl santuokos nutraukimo pagrindo

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas.

13. Ieškovas ir atsakovė nuo 2021-01-01 kartu nebegyvena ir bendro ūkio neveda. Šalys patvirtino, kad jų santuoka yra faktiškai iširusi ir egzistuoja tik formaliai, jai atkurti nėra jokių galimybių. Sutinka nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl laikytina, kad dėl santuokos nutraukimo pagrindo ginčo tarp šalių nėra.

14. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

15. Nustatyta, kad susiklosčiusios aplinkybės dėl skirtingo abiejų sutuoktinių požiūrio į pagrindines šeimos vertybes galėjo lemti šalių apsisprendimą nutraukti bendrą gyvenimą. Byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad ieškovas šeima rūpinosi, atsakovė taip pat, prisidėjo prie šeimos ir šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo ir auginimo, tačiau abi šalys viena kitos lūkesčių dėl bendro šeimyninio gyvenimo ir kitų pagrindinių vertybių nepateisino, nesutapo požiūriai ir poreikiai pagrindiniais bendro šeimyninio gyvenimo klausimais, kas bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu ir lėmė jų santuokos iširimą.

16. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, nustačius, jog būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

17. Nesant ginčo, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, iš esmės pažeidę savo, kaip sutuoktinių, pareigas (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad toliau šalims bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma, šalių šeima yra faktiškai iširusi (CPK 384 straipsnio 6 dalis). Santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 straipsnis, 3.61 straipsnis, 3.62 straipsnis, CPK 177, 178, 197, 185, 186 straipsniai). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai) (CK 3.61 straipsnio 3 dalis).

18. Taip pat šalių prašymu nustatytina, kad jų turtiniai santykiai nutrūko nuo 2021-01-01.

19. Po santuokos nutraukimo atsakovė prašo palikti jai santuokinę pavardę, ieškovas su šiuo reikalavimu sutinka, todėl, nesant ginčo dėl atsakovės pavardės, šalims po santuokos nutraukimo paliktinos santuokinės pavardės (CK 3.69 straipsnio 1 ir 2 dalys). Šalys nereikalauja viena kitai priteisti išlaikymo, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 straipsnio 1 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

20. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu, o jiems nesutarus, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.156 straipsnis, 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-41/2010, Nr. 3K-3-569/2012, Nr. 3K-3-269/2013).

21. Ginčo dėl nepilnamečio šalių vaiko gyvenamosios vietos nustatymo byloje nėra. Šalys prašo dukters gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove. Ieškovas neprieštarauja, kad dukra gyventų su mama, kur ir gyvena šiuo metu.

22. Atsižvelgiant į vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, į vaiko amžių, vaikų teises ginančios institucijos išvadoje pateiktą nuomonę, į tai, kad atsakovės ir vaiko santykiai šiuo metu yra artimi, teismas sprendžia, kad nepilnamečio vaiko interesus labiau atitinka gyvenamosios vietos nustatymas su jo motina, atsakovė užtikrina ir sudaro vaikui tinkamas sąlygas augti, vystytis bei tobulėti.

23. Įvertinus nustatytas aplinkybes, sprendžiant bylą vaiko interesais, nepilnametės E. M. gyvenamoji vieta nustatytina su mama atsakove I. Z.-M. (CK 3.169 straipsnio 2 dalis, CPK 385 straipsnio 1 dalis).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

24. Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta (CK 3.156 straipsnis). Taigi, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes auklėti vaiką, tačiau tai nesumažina kito tėvo teisės dalyvauti vaiko auklėjimo procese ir neatleidžia jo nuo šios pareigos.

25. Ieškovas nurodo, kad šalims pradėjus gyventi atskirai, nepavyksta su atsakove susitarti dėl bendravimo tvarkos su vaiku, ieškovas negali susisiekti su dukra telefonu, šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu šis klausimas buvo sprendžiamas taikant laikinąsias apsaugos priemones.

26. Ieškovo nuomone, atsakovė nepagrįstai siekia riboti jo bendravimą ir tokiu būdu silpninti jo ryšį su vaiku, kas neigiamai atsiliepia ir vaiko interesams. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nepaneigė, kad tarp ieškovo ir dukters emocinis ryšys yra, ieškovas rūpinasi dukra, teikia finansinę ir kitokios formos paramą. Atsakovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra detalesnė, platesnė nei ieškovo, tačiau ieškovas su ja nesutinka, kadangi, jo nuomone, ji riboja jo, kaip tėvo, teises maksimaliai matytis su vaiku.

27. Nustatyta, kad patikslintu ieškiniu prašoma nustatyti bendravimo tvarka iš esmės sutampa su atsakovės reikalavimu dėl bendravimo tvarkos modelio pasirinkimo ir tik sukonkretina, kuriomis dienomis ieškovas pageidauja matytis ir bendrauti su dukra. Atsakovė su ieškovo reikalaujama bendravimo tvarka sutinka iš dalies ir ją papildo; atsakovės nuomone, kol ieškovas kuria santykį su dukterimi ir pats įpras prie vaiko priežiūros, būtinas pereinamasis laikotarpis.

28. Nustatytos aplinkybės byloje patvirtina, kad šalys vaiku rūpinasi, duomenų apie netinkamą tėvų pareigų vykdymą nėra. Ieškovui bendrauti su vaiku nėra draudžiama, tačiau šalys nesutaria dėl konkrečios bendravimo su vaiku tvarkos. Išvadą teikiančios institucijos nuomone, šalių prašoma nustatyti bendravimo tvarka neprieštarauja vaiko interesams.

29. Kadangi ginčo šalys savarankiškai nesusitaria dėl konkrečios bendravimo su vaiku tvarkos, todėl šiuo atveju pripažintina, kad konkrečios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra tikslingas, siekiant užtikrinti vaiko interesus, šalių ir jų vaiko santykių stabilumą ir ateityje išvengti konfliktinių situacijų. Atsižvelgtina ir į tai, kad, šalių vaikui augant, keičiantis jo poreikiams, bendravimo dažnumas, pobūdis ir tėvų galimybės gali kisti.

30. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo nustatyti, jog jis su dukra iki kol dukra pradės lankyti mokyklą, bendrauja kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val., o dukrai pradėjus lankyti mokyklą, prašo analogiškos bendravimo tvarkos, kaip ir iki dukrai pradedant lankyti mokyklą. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad jam priimtinesnė būtų šiuo metu esanti bendravimo tvarka nuo šeštadienio iki sekmadienio. Ieškovas aptaria bendravimą su dukra visomis šventinėmis (didžiųjų švenčių, nedarbo) dienomis, tėvų gimtadienių dienomis, prašomas nustatyti bendravimo laikas yra nuo 11 val. iki 19 val. Be to, ieškovas prašo nustatyti jo ir dukros bendravimo tvarką mokyklos atostogų laikotarpiu, t. y. po 1/2 atostogų laiko su juo. Taip pat ieškovas prašo bendravimo tvarkoje numatyti ieškovo ir dukros bendravimą telefonu.

31. Iki kol dukra pradės lankyti mokyklą, atsakovė prašo nustatyti, kad ieškovas su dukra bendrauja kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 18 val., o kai dukra pradės lankyti mokyklą, ieškovas su dukra bendrauja kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val. Atsakovė dėl bendravimo šventinėmis, nedarbo dienomis nesutinka dėl to, kad kuo daugiau išimčių bus sukuriama standartinėje bendravimo tvarkoje, tuo didesnė tikimybė galimiems ginčams. Atsakovė nurodo, jog nėra ginčo dėl Tėvo ir Motinos dienos bei šalių gimtadienių, tik prašomas nustatyti bendravimo laikas nuo 11 val. iki 18 val.

32. Ieškovas teismo posėdžio metu patikslino ir prašo savaitgaliais bendravimą tvarką nustatyti nuo šeštadienio iki sekmadienio 19 val., atsakovė su tuo sutinka, nors sutiktų, kad ieškovas su vaiku praleistų ir daugiau laiko. Tokia ieškovo bendravimo tvarka sutampa su šiuo metu nustatyta laikina bendravimo tvarka, išskyrus tai, kad vaikas mamai grąžinamas 18 val., šalys ją vykdo, vaikui tai taip pat tinka, todėl nėra pagrindo jos keisti ir vaikui pradėjus lankyti mokyklą.

33. Taip pat tarp šalių kyla ginčas dėl dukros grąžinimo laiko ir vietos, t. y. ieškovas nurodo 19 val. ir kad atsakovė pasiima dukrą pati, o atsakovė – 18 val. ir vaiką grąžina ieškovas. Siekiant nustatyti aiškią bendravimo tvarką, atsižvelgiant į vaiko amžių, institucijos nuomonę, nustatytinas vaiko grąžinimo laikas sekmadieniais 19 val. į jo gyvenamąją vietą. Toks laikas nepakenks vaiko dienos režimui.

34. Nors skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, tačiau siekiant išvengti priverstinio bendravimo tvarkos vykdymo, kas neatitiktų vaiko interesų, ir siekiant neapsunkinti būsimo teismo sprendimo vykdymo, ieškovo bendravimo laikas su vaiku atsakovės prašomu būdu neprailgintinas, išskyrus tai, kad vaiko grąžinimo laikas prailgintinas iki 19 val.

35. Teismas pažymi, kad tėvų bendravimo trukmė, be kita ko, turi įtakos nustatant išlaikymo dydį, todėl į tai bus atsižvelgta, siekiant kompensuoti atsakovės patiriamas išlaidas vaiko išlaikymui ir bendravimui su juo. Kitų svarbių aplinkybių ar argumentų, kad vaiko bendravimas nuo šeštadienio iki sekmadienio pažeistų vaiko interesus nenustatyta, pažymėtina, kad į pereinamojo laikotarpio būtinumo poreikį jau buvo atsižvelgiant nustatant laikiną bendravimo tvarką.

36. Kadangi teismas tenkina ieškovo prašymą ir nenustato jo bendravimo su vaiku penktadieniais dėl ko jo bendravimas su vaiku tampa minimalus, todėl siekiant iš dalies kompensuoti atsakovės patiriamą naštą dėl rūpinimosi vaiku, nustatytina, kad vaiką visais atvejais pasiima ir grąžina ieškovas.

37. Sprendžiant klausimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo švenčių ir nedarbo dienomis, siekiant abiem šalims sudaryti vienodas galimybes bendrauti su vaiku nurodytomis dienomis, ieškovo siūloma tvarka turėtų būti koreguojama, todėl, atsižvelgiant į išvadą teikiančios institucijos nuomonę, nustatytina bendravimo tvarka, kuri keistųsi rotacijos principu, sudaranti šalims bei jų dukrai proporcingai bendrauti paminėtų švenčių dienomis. Kadangi sausio pirmoji diena paprastai yra nedarbo diena, todėl bendravimo tvarka nustatytina ir šią dieną.

38. Išvadą teikianti institucija pažymėjo, kad sprendžiant dėl bendravimo tvarkos atostogų metu, reiktų atsižvelgti ir į tai, kad šalių dukra greitu laiku pradės lankyti mokyklą, todėl tikslinga nustatyti šalių bendravimo tvarką dukters mokyklos (ugdymo įstaigos) atostogų metu. Atsakovė dėl bendravimo atostogų metu priešieškinyje nepasisakė; ieškovas atostogų metu prašo nustatyti po ½ bendravimo laiko dalį. Pažymėtina, kad ugdymo įstaigose valstybinių švenčių ar įstaigų atostogų metu darbo ir ugdymo procesas nevyksta, todėl būtent tėvams tuo metu, nepriklausomai nuo jų darbo pobūdžio, tenka pareiga užtikrinti vaikų priežiūrą, laisvalaikį, kas sąlygoja ir šalių pareigą bendrauti su vaiku šiomis dienomis.

39. Kadangi šalys savarankiškai dėl bendravimo tvarkos nesutaria, siekiant sudaryti šalims bei jų dukrai lygias galimybes bendrauti atostogų metu, nustatytina bendravimo tvarka, ją sukonkretinant, įvertinus moksleivių ir atostogų ugdymo įstaigų trukmę bei proporcingai sudarant šalims galimybę bendrauti su vaiku jo atostogų metu.

40. Nustačius konkrečias valandas, kuriomis ieškovas su vaiku bendrauja telefonu ar kitomis telekomunikacijos priemonėmis, kaip perteklinis šalintinas atsakovės reikalavimas papildomai su ja iš anksto suderinti tikslų pageidaujamą bendrauti laiką. Kadangi šalys gyvena atskirai, jų santykiai konfliktiški, atsakovei nesutinkant, nėra pagrindo nustatyti privalomą leidimą ieškovui pasimatyti su dukra, ją aplankyti vaiko gyvenamojoje vietoje, jam sergant. Pažymėtina, kad šalys gyvena kitiems asmenims priklausančiuose butuose, o asmeninio gyvenamojo būsto neturi.

41. Nors šalys nenumatė bendravimo tvarkos dukters gimtadienio metu, tačiau siekiant išvengti galimų ginčų tarp šalių ateityje, nustatytina, kad neporiniais metais vaiko gimimo dieną – balandžio 24 d., ieškovas praleidžia su dukra.

42. Teismo patikslinta ir aptarta bendravimo tvarka, kuri būtų šiek tiek detalesnė, nei prašė nustatyti šalys, taip pat iš dalies grindžiama vaiko poreikiu turėti stabilią namų aplinką ir gyvenamąją vietą, neprieštarauja tiek vaiko, tiek skyrium gyvenančio tėvo bendravimo užtikrinimui. Teismo vertinimu, nustačius tokią bendravimo tvarką, ieškovui ir atsakovei išliks galimybė lanksčiai derinti vaiko priežiūrą ir darbo grafikus, kartu optimaliai ir pakankamai užtikrinti vaiko interesus dėl pakankamo bendravimo su abiem tėvais.

43. Išdėstytų aplinkybių pagrindu, įvertinus šalių siūlomą bendravimo tvarką ir į ją atsižvelgiant, siekiant išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp ginčo šalių, taip pat sprendžiant bylą vaiko interesais, teismas sprendžia, kad atsakovės ir ieškovo pasiūlytos bendravimo tvarkos, atsižvelgiant į vaikų teises ginančios institucijos pasiūlymus bei teismo patikslinimus, atitinka/atliepia vaiko interesus. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, siekiant objektyvumo, nustatytina tokia bendravimo tvarka:

1. E. M. su dukra E. M. bendrauja kiekvienų metų nelyginių savaičių savaitgaliais nuo šeštadienio 10.00 val. iki sekmadienio 19.00 val., nustatytu laiku E. M. paimant dukrą iš jos gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžinant dukrą į jos gyvenamąją ar kitą sutartą vietą.

2. Nustatyti, kad žemiau nurodoma bendravimo tvarka turi pirmenybę prieš įprastinę tvarką bendraujant savaitgaliais.

3. Mama (atsakovė) ir tėvas (ieškovas) šventes su vaiku praleidžia rotacijos principu.

4. E. M. bendrauja su dukra E. M. poriniais metais, pradedant nuo 2024 m., antrąją Šv. Kalėdų dieną, nuo 11.00 val. iki 19.00 val., bei pirmąją Šv. Velykų dieną, nuo 11.00 val. iki 19.00 val., nustatytu laiku E. M. paimant dukrą E. M. iš dukters gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžinant dukrą E. M. į jos gyvenamąją ar kitą sutartą vietą. Neporiniais metais šias šventes vaikas praleidžia su mama.

5. E. M. su vaiku bendrauja neporiniais metais per Šv. Kūčias, Šv. Kalėdų pirmą dieną, Šv. Velykų pirmą dieną, nuo 11.00 val. iki 19.00 val., nustatytu laiku E. M. paimant dukrą E. M. iš dukters gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžinant dukrą E. M. į jos gyvenamąją ar kitą sutartą vietą. Poriniais metais šias šventes vaikas praleidžia su mama.

6. E. M. bendrauja su dukra E. M. kiekvienais metais Tėvo dieną (birželio mėnesio pirmą sekmadienį), nuo 11.00 val. iki 19.00 val., nustatytu laiku E. M. paimant dukrą iš jos gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžinant dukrą į jos gyvenamąją ar kitą sutartą vietą.

7. E. M. bendrauja dukra E. M. kiekvienais metais E. M. gimtadienį (gruodžio 2 dieną), nuo 11.00 val. iki 19.00 val., jei tai nedarbo diena, arba nuo 17.00 val. iki 19.00 val. jei tai darbo diena, nustatytu laiku E. M. paimant dukrą iš jos gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžinant dukrą į jos gyvenamąją ar kitą sutartą vietą;

8. I. Z.-M. su dukra E. M. bendrauja kiekvienais metais I. Z.- M. gimimo dieną (kovo 17 dieną).

9. I. Z.-M. su dukra E. M. bendrauja kiekvienais metais Motinos dieną (gegužės pirmą sekmadienį).

10. E. M. su dukra E. M. bendrauja neporiniais metais per vaiko gimtadienį (balandžio 24 d.), pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos, o jei ta diena yra savaitgalis, – 11 val., iš vaiko gyvenamosios ar kitos buvimo vietos ir grąžindamas vaiką iki 19 val. į jo gyvenamąją vietą.

11. E. M. savo bendravimo su dukra E. M. metu privalo užtikrinti vaiko dalyvavimą ugdymo įstaigose, būreliuose.

12. Pradedant nuo 2024 m. (poriniais metais), valstybinių švenčių metu E. M. bendrauja su dukra E. M. vasario 16-ąją, gegužės 1-ąją, liepos 6-ąją, lapkričio 1-ąją, taip pat sausio 1-ąją nuo 11 val. iki 19 val. nustatytu laiku E. M. paimant dukrą E. M. iš dukters gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžinant dukrą į jos gyvenamąją ar kitą sutartą vietą. Neporiniais metais šias šventes vaikas praleidžia su mama.

13. Pradedant nuo 2024 m. (poriniais metais), valstybinių švenčių metu I. Z.-M. su dukra E. M. bendrauja kovo 11-ąją, birželio 24-ąją, rugpjūčio 15-ąją, lapkričio 2-ąją. Neporiniais metais šias šventes vaikas praleidžia su tėvu.

14. Vaiko vasaros atostogų metu ieškovas bendrauja su vaiku 14 kalendorinių dienų iš eilės, atostogų laiką iš anksto suderinus su atsakove. Vasaros atostogų metu ieškovas pasiima vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos pirmąją bendravimo dieną 9.00 val. ir grąžina paskutinę bendravimo dieną iki 19.00 val.

15. Vaiko mokyklinių pavasario, rudens, žiemos atostogų metu: nelyginiais kalendoriniais metais ieškovas bendrauja su vaiku mokyklinių pavasario atostogų ir rudens atostogų metu; lyginiais kalendoriniais metais ieškovas bendrauja su vaiku mokyklinių papildomų žiemos (vasario mėn.) ir žiemos (Kalėdinių) atostogų metu. Atostogų metu ieškovas pasiima vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos pirmąją bendravimo dieną 9.00 val. ir grąžina paskutinę bendravimo dieną iki 17.00 val.

16. Kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas vaiko tėvo pageidavimui dėl grafiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas vaiko motinos pageidavimui dėl grafiko.

17. I. Z.-M. apie negalėjimą E. M. bendrauti su dukra E. M. dėl svarbių priežasčių, nesusijusių su šalių veiksmais (force majeure) ir / arba nepilnamečio vaiko ligos, praneša E. M. likus ne mažiau kaip 2 val. iki sutarto bendravimo laiko pradžios.

18. E. M. apie negalėjimą bendrauti su dukra E. M. dėl svarbių priežasčių, nesusijusių su šalių veiksmais (force majeure), praneša I. Z.-M. likus ne mažiau kaip prieš 2 val. iki sutarto bendravimo laiko pradžios;

19. Visais atvejais, E. M. pasiimant vaiką, abu tėvai atsižvelgia į vaiko interesus, jo aiškiai išreikštą norą ar nenorą bendrauti, sveikatos būklę, kitas reikšmingas aplinkybes, turinčias įtakos vaiko apsisprendimui.

20. E. M. su dukra E. M. bendrauja telefonu ar kitomis telekomunikacijos priemonėmis (Viber, Messenger, vaizdo skambučiais), darbo dienomis laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 20.00 val., ir savaitgaliais nuo 10.00 val. iki 15.00 val. (nekliudant dukters ugdymo procesui).

21. Kiekvienas iš tėvų privalo užtikrinti galimybę susisiekti vienam su kitu dėl su nepilnamečiu vaiku susijusių klausimų aptarimo/sprendimo, išskyrus, kai tai objektyviai nėra įmanoma (skrydis lėktuvu ir pan.).

44. Šalims išaiškintina, kad, vadovaujantis CK 3.156 straipsniu, tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, todėl visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, tiek, kiek jų neapima teismo procesiniu sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi CK 3.165 straipsnio 3 dalimi, taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvų bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali nustatyti, pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką.

45. Pažymėtina, kad, teismui nustačius tėvo bendravimo tvarką su vaiku, šalys abiejų susitarimu, atsižvelgdami į vaiko interesus, savo galimybes ar atsiradus nenumatytoms aplinkybėms (vaiko ar tėvų liga, komandiruotės, artimų giminaičių šventės ir pan.), gali nukrypti nuo teismo nustatytos tvarkos.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo

46. Ieškovas, atsižvelgdamas į savo finansinę padėtį ir galimybes, sutinka, kad iš jo vaiko išlaikymui būtų priteista po 250 Eur. Ieškovas nesutinka su atsakovės pateikta būtiniesiems vaiko poreikiams reikalinga suma, kadangi, jo nuomone, ne visos išlaidos pagrįstos ir būtinos. Papildomai nurodo, kad prie vaiko išlaikymo jis prisideda ne tik teikdamas periodines išmokas, bet ir pirkdamas drabužius, žaislus, apmokėdamas už įvairias paslaugas, taip pat patiria papildomų išlaidų tuo metu, kai vaikas bendrauja su juo. Atsakovės nuomone, ieškovo teikiamas išlaikymas po 310 Eur dukrai neatitinka vaiko poreikių, pateikia detalų išlaidų skaičiavimą. Atsižvelgdama į vaiko sveikatos būklę, šalių finansinę padėtį ir galimybes, prašo iš ieškovo vaiko išlaikymui priteisti po 400 Eur.

47. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalių pajamos yra apylygės, apie 1 000 - 1 200 Eur. Nustatyta, kad ieškovas panaudos pagrindais gyvena broliui priklausančiame bute, atsakovė su vaiku gyvena jos mamai priklausančiame bute. Nekilnojamojo turto šalys neturi. Duomenų, kad šalys turi kitų įsipareigojimų, išlaikytinių ar kt., nei nurodyta procesiniuose dokumentuose, nepateikta. Nagrinėjamu atveju šalių dukrai šiuo metu yra 7 metai, ji lanko darželį. Specialių poreikių, sveikatos problemų, kurie sąlygotų didesnes išlaidas vaiko poreikiams, vaikas neturi.

48. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Atsakovė pateikė skaičiavimus, kad per mėnesį minimaliai reikalinga 800 Eur suma vaiko maitinimui, ugdymui, mokesčiams už butą, aprangai, laisvalaikiui, lavinimui ir kt. nenumatytos išlaidos. Vaikui pradėjus lankyti mokyklą, išlaidos vaikui dar labiau išaugs. Ieškovas neneigia, kad patiriamos ne tik būtinosios, bet ir papildomos išlaidos vaikui, kitos atsakovės nurodytos išlaidos, iš esmės gali būti faktiškai patiriamos, nes reikalingos ir būtinos kiekvienam vaikui būtiniausiems poreikiams tenkinti, tačiau įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes dėl abiejų tėvų finansinių galimybių, vaiko amžių, jo poreikius, galėtų būti mažesnės.

49. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė apskaičiuodama vaiko poreikius, be kita ko nurodo išlaidas akiniams. Teismas sutinka, kad tokios išlaidos galimai buvo patirtos, tačiau atsakovė nepagrįstai nurodo, kad šios rūšies išlaidos patiriamos kas mėnesį, tas pats pasakytina ir apie sezoninių rūbų, pasiruošimo mokyklai išlaidas, todėl šios vaiko poreikių išlaidos kas mėnesį faktiškai yra mažesnės. Be to, kaip minėta, atsakovė nepaneigė, kad ieškovas prisideda prie vaiko išlaikymo ir kitokia forma, nuperka jam drabužių, žaislų, apmoka telefono sąskaitas ir kt., todėl atsakovės išlaidos atitinkamai sumažėja.

50. Ieškovas nesutinka su ieškovės pateikta būtiniesiems vaiko poreikiams reikalinga suma, tačiau savo skaičiavimų dėl vaiko poreikių nepateikė. Vertinant vaiko išlaikymo klausimą, svarbu ir tai, kad pagal teismo patvirtintą vaiko ir tėvo bendravimo tvarką, ieškovas su vaiku bendrauja tik minimaliai, todėl atitinkamai turi didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo.

51. Siekiant nustatyti tikrąją situaciją apie nepilnamečiui reikalingą teiktiną išlaikymą, atsižvelgtina ir į teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi laikytiną minimalią mėnesinę algą, kuri nuo 2024-01-01 yra 924 Eur (atskaičius mokesčius būtų 709 Eur) (CK 6.461 straipsnio 2 dalis). Taigi kiekvieno iš tėvų teikiamo išlaikymo orientacinis dydis turėtų būti pusė būtent šios sumos –354,50 Eur. Atsakovė taip pat kas mėnesį gauna išmoką už vaiką, kuri nuo 2024-01-01 per mėnesį yra 96,25 Eur. Todėl kiekvienas iš tėvų vaiko išlaikymui minimaliai turėtų prisidėti po 306 Eur suma ((709 Eur – 96,25 Eur) / 2) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas) ir šios sumos atsakovė neprivalo įrodinėti. Nagrinėjamu atveju atsakovės prašomas išlaikymo vaikui dydis po 400 Eur viršija teismų praktikoje pripažįstamą orientacinį pusės minimalios mėnesinės algos kriterijų ir atsakovė jo neįrodė; tuo tarpu ieškovo prašoma priteisti suma po 250 Eur, kurią jis sutiktų teikti, nesiekia nurodytų kriterijų.

52. Nors atsakovės atstovas laikosi nuomonės, kad atsakovės gaunamos vaiko išmokos neturėtų būti vertinamos, sprendžiant dėl iš ieškovo priteistino išlaikymo dydžio, tačiau vadovaujantis kasacinio teismo praktika, pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis paprastai yra mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

53. Nagrinėjamu atveju abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis nėra itin gera, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad jiems nereikalinga valstybės pagalba patenkinant vaiko poreikius. Atsakovė nenurodo jokių išimtinių aplinkybių, pateisinančių kitokį vertinimą. Dėl nurodytų priežasčių šiuo atveju nėra galimybės nemažinti priteistino išlaikymo valstybės mokamų išmokų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-495-1075/2020).

54. Nustačius, kad šalių turtinė padėtis šiuo metu yra apylygė, pripažintina, kad abi šalys turi prisidėti prie vaiko išlaikymo ir turi visas galimybes savo darbines pajamas padidinti, taip užtikrinant savo bei nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimą.

55. Sprendžiant dėl priteisiamo išlaikymo dydžio, atkreiptinas dėmesys, kad išlaikymas vaikui yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį (iki jo pilnametystės), todėl turi būti įvertinami jo poreikiai ne tik šiuo momentu, bet ir į ateitį. Natūralu, kad vaikui augant jo poreikiai taip pat didėja, todėl ieškovo šiuo metu teikiamo laikino išlaikymo suma po 310 Eur ir nurodyta suma, kurią jis sutiktų mokėti po 250 Eur, nagrinėjamu metu neatitinka vaiko poreikių, todėl turėtų būti didesnė. Be to, kaip matyti, ieškovui nekyla didelių sunkumų teikiant laikiną išlaikymą, todėl darytina išvada, kad jo turtinė padėtis leidžia teikti didesnį nei 250 Eur išlaikymą.

56. Nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. Tam iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. D. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010), todėl tas iš tėvų, su kuriuo vaikai gyvena skyrium, turėtų daugiau materialiai prisidėti prie vaiko išlaikymo. Nagrinėjamu atveju vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, ieškovo bendravimo su vaiku tvarka yra minimali, todėl būtent atsakovei tenka didesnė vaiko išlaikymo našta, užtikrinant dukrai gyvenamąjį būstą ir tenkinant kasdienius vaiko poreikius.

57. Įvertinus tėvų galimybes teikti išlaikymą, jų turtinę padėtį, ekonominę situaciją bei vidutinį atlyginimą šalyje, vaiko amžių, siekiant nepažeisti vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principo, bendras 709 Eur (teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi laikytina minimali mėnesinė alga) dydžio išlaikymas, kurį sudarytų iš abiejų tėvų gaunamos lėšos bei kas mėnesį iš savivaldybės administracijos gaunama 96,25 Eur išmoka vaikui, kuri taip pat skirta vaiko poreikiams patenkinti (Išmokų vaikams įstatymo 3 straipsnio 2 punktas), atitiktų protingumo kriterijus, visiškai pakankamas ir atitinka minimalius vaiko interesus bei poreikius. Didesnių išlaidų poreikio vaiko išlaikymui atsakovė nepagrindė. Toks išlaikymas, nurodytą sumą indeksavus, visiškai pakankamas vaiko poreikiams ir atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.192 straipsnio 2 dalis).

58. Taigi nors šalių turtinė padėtis iš esmės nesiskiria, tačiau įvertinus aplinkybę, kad ieškovui nustatytas trumpesnis bendravimo su vaiku laikas, vaikas gyvena su atsakove, yra pagrindas skirtingai paskirstyti išlaikymo, tenkančio kiekvienam iš tėvų, naštą ir nukrypti nuo išlaikymo iš abiejų tėvų lygiomis dalimis principo, nustatant atsakovui teikti po 350 Eur išlaikymą dukrai periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina atsakovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnio 1 dalis).

59. Pažymėtina ir tai, kad, nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų. Tėvai, turintys galimybę, gali tenkinti bet kokius tiek savo, tiek vaiko norus, ir skirti nepilnamečiam vaikui išlaidų sumą, kuri viršija jo poreikius, tačiau tai nereiškia, kad kitas iš tėvų, kuris neturi tokios galimybės (noro), privalo prisidėti prie tokių išlaidų padengimo.

60. Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

46. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, o išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas ne ilgiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Iki ieškinio padavimo teismui dienos teiktinas išlaikymas priteisiamas kaip išlaikymo įsiskolinimas.

47. Atsakovė 3 219,24 Eur išlaikymo įsiskolinimą prašo priteisti už laikotarpį nuo 2021-01-01 iki 2023-10-31 imtinai (iki ieškinio pateikimo - 2023-09-30, kadangi reiškiamas reikalavimas išlaikymą priteisti nuo 2023-11-01, išlaikymo įsiskolinimas skaičiuojamas iki 2023-10-30). Išlaikymo įsiskolinimas apskaičiuojamas pagal atitinkamu periodu galiojusios minimalios mėnesinės algos dydžius. Paaiškino, kad ieškovas, šalims pradėjus gyventi atskirai nuo 2021-01-01, išlaikymą teikė nereguliariai, įvairiomis sumomis, neigia, kad papildomai duodavo grynaisiais. Ieškovas nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimas negalėjo susidaryti, nes jis ne tik pervesdavo pinigus į atsakovės sąskaitą, tačiau ir duodavo grynais, o šiuo metu skiria po 310 Eur.

48. Byloje pateikti banko sąskaitos išrašai patvirtina aplinkybes, kad šalims gyvenant atskirai, išlaikymas vaikui buvo teikiamas, taip pat nustatyta, kad ieškovas prie vaiko išlaikymo prisideda ir kita forma, pvz. nuperka reikiamų daiktų ar kt. Taigi, atsakovės teiginiai apie tai, kad ieškovas vaiko neišlaikė ar tai darė nepakankamai ir dėl to galėjo susidaryti išlaikymo įsiskolinimas, yra nepagrįsti, todėl atmestini. Pažymėtina, kad įstatyme numatyta galimybė išlaikymą teikti ne tik pinigine forma. Todėl labiau tikėtina, kad ir ieškovas, ir atsakovė pagal savo finansines galimybes vykdė pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką.

49. Atsakovė neįrodė ieškovo galimybės retrospektyviai teikti didesnį išlaikymą laikotarpiu nuo atsakovės nurodytos datos, kadangi byloje nėra pateikta duomenų, kokios tuo metu buvo ieškovo pajamos ir galimybės, kokios išlaidos buvo patiriamos vaiko poreikių tenkinimui, todėl laikytina, kad tuo metu, šalių procesiniuose ir byloje pateiktuose rašytiniuose dokumentuose nurodytos vaiko išlaikymui skirtos sumos iki kreipimosi į teismą, atitiko tuo metu buvusią šalių faktinę padėtį.

50. Kadangi aplinkybės dėl didesnių vaiko poreikių byloje neįrodytos, atsakovė nepateikė duomenų apie išleistas didesnes vaiko išlaikymo sumas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad teikiamas išlaikymas vaikui turi būti proporcingas tokio amžiaus vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, todėl įvertinus tai, kad išlaikymas buvo teikiamas, nėra pagrindo spręsti, kad ginčijamu laikotarpiu galėjo susidaryti išlaikymo įsiskolinimas. Be to, išlaikymo įsiskolinimo priteisimas galėtų apsunkinti sklandaus išlaikymo teikimą į ateitį.

51. Kadangi atsakovė su priešieškiniu dėl išlaikymo priteisimo kreipėsi tik 2023 m., todėl tikėtina, kad iki to laiko teikiamo išlaikymo vaiko poreikių tenkinimui pakako, todėl ši priešieškinio dalis atmestina (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, CK 3.200 straipsnis).

Dėl turto padalinimo

52. Ieškovas prašo priteisti kiekvienai šaliai jos vardu registruotą turtą; bylos nagrinėjimo metu atsisakė nuo reikalavimo dėl 1 300 Eur kompensacijos priteisimo iš atsakovės, padalinus santuokinį turtą.

53. Atsakovė patikslintu priešieškiniu ieškovui prašo priteisti tik automobilį MERCEDES BENZ, dėl kito turto priteisimo reikalavimai nereiškiami.

54. Ieškovo atsisakymas nuo ieškinio dalies dėl kompensacijos priteisimo iš atsakovės priimtinas, civilinė byla toje dalyje nutrauktina (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas, 294 straipsnio 2 dalis).

55. Tarp šalių ginčo dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo nėra, todėl šalių prašymu, po santuokos nutraukimo automobilis BMW X5 3.0D priteistinas atsakovei asmeninės nuosavybės teise; automobilis MERCEDES BENZ S 320 CDI ir MB E. priteistini ieškovui asmeninės nuosavybės teise.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

56. 2023 m. spalio 20 d. teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iki bus priimtas teismo sprendimas šioje civilinėje byloje ir nustatyta laikina ieškovo E. M. bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka.

57. 2023 m. lapkričio 14 d. teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės iki bus priimtas teismo sprendimas šioje civilinėje byloje ir iš ieškovo priteistas laikinas materialinis išlaikymas nepilnamečiam vaikui po 310 Eur periodinių išmokų kas mėnesį nuo priešieškinio pateikimo teisme dienos, t. y. nuo 2023 m. lapkričio 6 d., iki teismo sprendimo priėmimo šioje civilinėje byloje (2024 m. vasario 1 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinės bylos Nr. e2S-149-1092/2024).

58. Priėmus teismo sprendimą, laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (CPK 149, 150 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

46. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

47. Ieškovas, pateikdamas ieškinį, sumokėjo 195 Eur žyminio mokesčio, taip pat patyrė 2 200 Eur (500 Eur + 1 700 Eur) bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjos pagalbą, iš viso 2 395 Eur. Atsakovė patyrė 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą.

48. Reikalavimai dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo priskirtini prie reikalavimų, kurie patenka į CK 3.59 straipsnyje nustatytų, privalomai spręstinų, nutraukiant santuoką klausimų ratą ir kvalifikuotini, kaip reikalavimas dėl santuokos nutraukimo ir yra apmokami žyminio mokesčiu, kaip vienas neturtinio pobūdžio reikalavimas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas (CPK 385 straipsnio 1 dalis).

49. Byloje buvo patenkinti abiejų šalių sutampantys reikalavimai dėl santuokos nutraukimo pagrindo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turto padalinimo. Šalių reikalavimai dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, su tam tikromis modifikacijomis, tenkinti iš dalies (iš dalies sutapo ir tik vienas kitą papildė), todėl pripažintina, jog šiuo atveju nėra pralaimėjusios šalies.

50. Dėl išlaikymo priteisimo reikalavimai taip pat tenkinti iš dalies, ieškovo – 71 proc., atsakovės – 88 proc. Atsakovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo atmestas visa apimtimi.

51. Už priešieškinį dėl išlaikymo priteisimo mokėtinas žyminis mokestis sudaro 95 Eur (350 Eur x 12 mėn. ꞊ 4 200 Eur x 3 % x 75 %), kuris ir priteistinas iš ieškovo į valstybės biudžetą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

52. Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, teismas atsižvelgia į tai, kad šalys patyrė panašias išlaidas, susijusias su advokato padėjėjos ir advokato pagalba, taip pat atsižvelgia į bylos sudėtingumą ir šalių atstovų darbo ir laiko sąnaudas. Nustatyta, kad prašomos priteisti išlaidos neviršija rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių.

53. Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

54. Įvertinus tai, kad ieškovas bylos nagrinėjimo iš esmės metu atsisakė ieškinio dalies dėl kompensacijos priteisimo, šis reikalavimas nebuvo patenkintas, dėl šio reikalavimo atsakovė patyrė bylinėjimosi išlaidų teikiant atsiliepimą, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, į byloje susiklosčiusią procesinę situaciją, bylinėjimosi išlaidos toje bylos dalyje laikomos atsiradusiomis dėl ieškovo kaltės.

55. Atsakovė, skirstant bylinėjimosi išlaidas, prašo atsižvelgti į šalių procesinį elgesį, tai yra, jog ieškovo pozicijos keitimas tikslinant ieškinį buvo sąlygotas atsakovės priešieškinyje išdėstytų aplinkybių.

56. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ginčas yra susijęs su nepilnamečio vaiko interesais, teismo vaidmuo aktyvus, todėl sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, atsižvelgtina į tai, kad po priešieškinio pateikimo ieškovas tikslindamas savo reikalavimus iš esmės juos pakeitė ir jie sutapo su atsakovės reikalavimais dėl pavardžių po santuokos nutraukimo, dėl bendravimo su vaiku tvarkos modelio, taip pat vertinant šalių procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu ir bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, kad šalys iš dalies reiškė labai panašius (sutampančius) priešpriešinius reikalavimus, susijusius su vaiku, todėl pagal bylos rezultato esmę, įvertinus patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis pagal ieškinį ir priešieškinį, siekiant teisingai tarp šalių paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, yra pagrindas konstatuoti, jog iš ieškovo atsakovei priteistina 80 proc. jos turėtų bylinėjimosi išlaidų – 1 936 Eur (2 420 x 80 proc.). Ieškovui iš atsakovės priteistina 479 Eur (2 395 Eur x 20 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

46. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš šalių valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią 8 Eur valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 1R-19/1K-2 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą tarp E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. Z.-M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įregistruotą 2019-09-07 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui ir atsakovei palikti santuokines pavardes – M., Z.-M..

Nustatyti, jog šalių turtiniai santykiai nutrūko nuo 2021-01-01.

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina atsakove I. Z.-M..

Priteisti iš ieškovo E. M. nepilnamečio vaiko E. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pateikimo teisme dienos, t. y. nuo 2023-11-06, iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti atsakovę I. Z.-M..

Į priteistą išlaikymą įskaityti ieškovo E. M. sumokėtą ar išieškotą laikiną išlaikymą, vykdant Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartį, kuri pakeista 2024 m. vasario 1 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, dėl laikino išlaikymo priteisimo.

1. E. M. su dukra E. M. bendrauja kiekvienų metų nelyginių savaičių savaitgaliais nuo šeštadienio 10.00 val. iki sekmadienio 19.00 val., nustatytu laiku E. M. paimant dukrą iš jos gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžinant dukrą į jos gyvenamąją ar kitą sutartą vietą.

2. Nustatyti, kad žemiau nurodoma bendravimo tvarka turi pirmenybę prieš įprastinę tvarką bendraujant savaitgaliais.

3. Mama (atsakovė) ir tėvas (ieškovas) šventes su vaiku praleidžia rotacijos principu.

4. E. M. bendrauja su dukra E. M. poriniais metais, pradedant nuo 2024 m., antrąją Šv. Kalėdų dieną, nuo 11.00 val. iki 19.00 val., bei pirmąją Šv. Velykų dieną, nuo 11.00 val. iki 19.00 val., nustatytu laiku E. M. paimant dukrą E. M. iš dukters gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžinant dukrą E. M. į jos gyvenamąją ar kitą sutartą vietą. Neporiniais metais šias šventes vaikas praleidžia su mama.

5. E. M. su vaiku bendrauja neporiniais metais per Šv. Kūčias, Šv. Kalėdų pirmą dieną, Šv. Velykų pirmą dieną, nuo 11.00 val. iki 19.00 val., nustatytu laiku E. M. paimant dukrą E. M. iš dukters gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžinant dukrą E. M. į jos gyvenamąją ar kitą sutartą vietą. Poriniais metais šias šventes vaikas praleidžia su mama.

6. E. M. bendrauja su dukra E. M. kiekvienais metais Tėvo dieną (birželio mėnesio pirmą sekmadienį), nuo 11.00 val. iki 19.00 val., nustatytu laiku E. M. paimant dukrą iš jos gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžinant dukrą į jos gyvenamąją ar kitą sutartą vietą.

7. E. M. bendrauja dukra E. M. kiekvienais metais E. M. gimtadienį (gruodžio 2 dieną), nuo 11.00 val. iki 19.00 val., jei tai nedarbo diena, arba nuo 17.00 val. iki 19.00 val. jei tai darbo diena, nustatytu laiku E. M. paimant dukrą iš jos gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžinant dukrą į jos gyvenamąją ar kitą sutartą vietą;

8. I. Z.-M. su dukra E. M. bendrauja kiekvienais metais I. Z.- M. gimimo dieną (kovo 17 dieną).

9. I. Z.-M. su dukra E. M. bendrauja kiekvienais metais Motinos dieną (gegužės pirmą sekmadienį).

10. E. M. su dukra E. M. bendrauja neporiniais metais per vaiko gimtadienį (balandžio 24 d.), pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos, o jei ta diena yra savaitgalis, – 11 val., iš vaiko gyvenamosios ar kitos buvimo vietos ir grąžindamas vaiką iki 19 val. į jo gyvenamąją vietą.

11. E. M. savo bendravimo su dukra E. M. metu privalo užtikrinti vaiko dalyvavimą ugdymo įstaigose, būreliuose.

12. Pradedant nuo 2024 m. (poriniais metais), valstybinių švenčių metu E. M. bendrauja su dukra E. M. vasario 16-ąją, gegužės 1-ąją, liepos 6-ąją, lapkričio 1-ąją, taip pat sausio 1-ąją nuo 11 val. iki 19 val. nustatytu laiku E. M. paimant dukrą E. M. iš dukters gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžinant dukrą į jos gyvenamąją ar kitą sutartą vietą. Neporiniais metais šias šventes vaikas praleidžia su mama.

13. Pradedant nuo 2024 m. (poriniais metais), valstybinių švenčių metu I. Z.-M. su dukra E. M. bendrauja kovo 11-ąją, birželio 24-ąją, rugpjūčio 15-ąją, lapkričio 2-ąją. Neporiniais metais šias šventes vaikas praleidžia su tėvu.

14. Vaiko vasaros atostogų metu ieškovas bendrauja su vaiku 14 kalendorinių dienų iš eilės, atostogų laiką iš anksto suderinus su atsakove. Vasaros atostogų metu ieškovas pasiima vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos pirmąją bendravimo dieną 9.00 val. ir grąžina paskutinę bendravimo dieną iki 19.00 val.

15. Vaiko mokyklinių pavasario, rudens, žiemos atostogų metu: nelyginiais kalendoriniais metais ieškovas bendrauja su vaiku mokyklinių pavasario atostogų ir rudens atostogų metu; lyginiais kalendoriniais metais ieškovas bendrauja su vaiku mokyklinių papildomų žiemos (vasario mėn.) ir žiemos (Kalėdinių) atostogų metu. Atostogų metu ieškovas pasiima vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos pirmąją bendravimo dieną 9.00 val. ir grąžina paskutinę bendravimo dieną iki 17.00 val.

16. Kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas vaiko tėvo pageidavimui dėl grafiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas vaiko motinos pageidavimui dėl grafiko.

17. I. Z.-M. apie negalėjimą E. M. bendrauti su dukra E. M. dėl svarbių priežasčių, nesusijusių su šalių veiksmais (force majeure) ir / arba nepilnamečio vaiko ligos, praneša E. M. likus ne mažiau kaip 2 val. iki sutarto bendravimo laiko pradžios.

18. E. M. apie negalėjimą bendrauti su dukra E. M. dėl svarbių priežasčių, nesusijusių su šalių veiksmais (force majeure), praneša I. Z.-M. likus ne mažiau kaip prieš 2 val. iki sutarto bendravimo laiko pradžios;

19. Visais atvejais, E. M. pasiimant vaiką, abu tėvai atsižvelgia į vaiko interesus, jo aiškiai išreikštą norą ar nenorą bendrauti, sveikatos būklę, kitas reikšmingas aplinkybes, turinčias įtakos vaiko apsisprendimui.

20. E. M. su dukra E. M. bendrauja telefonu ar kitomis telekomunikacijos priemonėmis (Viber, Messenger, vaizdo skambučiais), darbo dienomis laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 20.00 val., ir savaitgaliais nuo 10.00 val. iki 15.00 val. (nekliudant dukters ugdymo procesui).

21. Kiekvienas iš tėvų privalo užtikrinti galimybę susisiekti vienam su kitu dėl su nepilnamečiu vaiku susijusių klausimų aptarimo/sprendimo, išskyrus, kai tai objektyviai nėra įmanoma (skrydis lėktuvu ir pan.).

Priimti ieškovo E. M. atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo dalies dėl 1 300 Eur kompensacijos priteisimo iš atsakovės I. Z.-M. ir šią civilinės bylos Nr. e2-546-965/2024 dalį nutraukti.

Priteisti atsakovei I. Z.-M. automobilį BMW X5 3.0D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise.

Priteisti ieškovui E. M. automobilį MERCEDES BENZ S 320 CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), ir MB E., įmonės kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise.

Priteisti iš atsakovės I. Z.-M. ieškovui E. M. 479 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo E. M. atsakovei I. Z.-M. 1 936 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus trisdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų Iš ieškovo E. M. priteisti 95 Eur (devyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokestį valstybei.

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 20 d. ir 2024 m. lapkričio 14 d. (pakeista 2024 m. vasario 1 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, civilinės bylos Nr. e2S-149-1092/2024) nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.