Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2024-02-01 · Civilinė byla Nr. e2S-149-1092/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-02-01
Bylos Nr.
e2S-149-1092/2024
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-05943-2023-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aurimas Brazdeikis
Atsakovas
I. Z.-M.
Ieškovas
E. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-149-1092/2024Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05943-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.1.18.2.11 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 1 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. Z.-M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo E. M. patikslintą ieškinį atsakovei I. Z.-M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, išlaikymo vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos bei bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, bendro turto padalijimo, taip pat pagal atsakovės I. Z.-M. priešieškinį ieškovui E. M. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos bei bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, bendro turto padalijimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė nutraukti šalių santuoką dėl atsakovės kaltės; nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove; priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 100 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis; nustatyti ieškovo siūlomą bendravimo su vaiku tvarką; padalinti santuokos metu įgytą turtą ieškovo siūlomu būdu; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovė priešieškiniu prašė nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove; priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 400 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis; priteisti 3 019,24 Eur išlaikymo įsiskolinimą; nustatyti atsakovės siūlomą bendravimo su vaiku tvarką; padalinti santuokos metu įgytą turtą; priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat atsakovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti laikiną išlaikymą vaikui po 350 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo priėmimo.

3. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė nuomonę ir nurodė, kad atsakovės prašymas dėl laikino išlaikymo priteisimo atitinka vaiko interesus.

Atsiliepimas

4. Ieškovas pateikė atsiliepimą į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, su juo nesutiko, nurodė, kad nuolat teikia išlaikymą vaikui, sutinka geranoriškai teikti vaikui išlaikymą po 250 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi atsakovės prašymą tenkino iš dalies. Priteisė iš ieškovo laikiną materialinį išlaikymą po 250 Eur periodinių išmokų kas mėnesį nuo priešieškinio pateikimo teisme dienos, t. y. nuo 2023 m. lapkričio 6 d., iki teismo sprendimo priėmimo šioje civilinėje byloje, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė atsakovę I. Z.–M.. Kitą prašymo dalį atmetė. Nutartį pavedė vykdyti skubiai. Pagrindiniai teismo argumentai:

5.1. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant laikino išlaikymo dydžio priteisimo klausimą, būtina atsižvelgti į tai, kad priteistino laikino išlaikymo dydis turi būti pakankamas patenkinti minimalius būtinus vaiko poreikius. Pažymėjo, kad prašymo nagrinėjimo metu vertina tik pradinėje proceso stadijoje pateiktus šalių rašytinius įrodymus apie jų turtinę padėtį, iš kurių dar nėra galimybės nustatyti tikrosios šalių turtinės padėties. Vertino ir tai, kad atsakovė kas mėnesį iš valstybės vaikui gauna po 85,75 Eur išmoką.

5.2. Teismas nurodė, kad priteisia laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiui vaikui įvertinęs pateiktus šalių duomenis apie galimybes teikti vaikui išlaikymą, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių bei tokio amžiaus vaiko poreikius. Teismo vertinimu, priteisus laikiną išlaikymą po 250 Eur nepilnamečio vaiko būtinieji poreikiai laikinai bus užtikrinti tinkamai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Atskirajame skunde atsakovė prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartį ir atsakovės prašymą tenkinti visiškai, t. y. priteisti laikiną išlaikymą iš ieškovo po 350 Eur. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

Atsiliepimas

6.1. Atsakovės teigimu, teismas priteisdamas laikiną išlaikymą po 250 Eur iš esmės nurodė, kad atsakovės prašymas priteisti po 350 Eur yra nepagrįstas, nes atsakovė gauna 85,75 Eur dydžio išmoką. Tačiau, atsakovės vertinimu, tokiu būdu buvo nukrypta nuo aktualios praktikos ir nuspręsta, kad ieškovo prievolė prisidėti prie dukters išlaikymo yra mažinama, kadangi valstybė teikia universalią išmoką visiems nepilnamečiams vaikams. Išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams tenkinant vaiko poreikius. Tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti.

Šalies argumentai

6.2. Ieškovas nurodė, kad šiuo metu teikia 250 Eur dydžio išlaikymą bei papildomai natūra nederinęs su atsakove prisideda prie dukters aprūpinimo perkant daiktus. Tokie ieškovo veiksmai įrodo ieškovo finansinę padėti ir galimybę prie dukters išlaikymo prisidėti didesne nei 250 Eur suma per mėnesį.

6.3. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė prisideda prie dukters išlaikymo ne tik materialine išraiška, bet ir laiko bei jėgų sąnaudomis, ko nedaro ieškovas, todėl ieškovas galėtų teikti didesnę dalį vaikui reikalingo išlaikymo. Vaikui skirtas išlaikymas turi tenkinti ne tik jo paprasčiausius, elementariausius poreikius, bet ir sudaryti galimybę visapusiškai vystytis.

6.4. Laikinas išlaikymas nustatytas neaiškiam laikotarpiui – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Ieškovas pateikė prašymą perduoti ginčą spręsti teisminei mediacijai, tokį prašymą patenkinus, teismo sprendimo priėmimas ir įsiteisėjimas gali nusikelti į ateitį, kas gali pažeisti vaiko interesą į tinkamo dydžio išlaikymą.

6.5. Atsakovė neturi pareigos teikti vaiko išlaidų pagrindimo, o būtent ieškovui kyla pareiga pagrįsti, jog priteistas mažesnis nei pusės minimalios mėnesinės algos dydžio laikinas išlaikymas nepažeis nepilnamečio vaiko interesų, atsakovui kyla pareiga pagrįsti, jog jis neturi finansinių galimybių teikti ir pusės minimalios mėnesinės algos dydžio laikino išlaikymo.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą ieškovas prašo netenkinti atsakovės atskirojo skundo ir Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

7.1. Atsakovė pateikė į bylą dokumentus, kurie patvirtina, jog ieškovas teikia vaikui išlaikymą, papildomai perka daiktus, nuolat teiraujasi, ko vaikui reikia papildomai. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytų aplinkybių, kurios lemtų didesnes vaiko poreikių išlaidas šiuo individualiu atveju. Spręsdamas dėl laikino išlaikymo dydžio teismas nenukrypo nuo aktualios teismų praktikos.

7.2. Atsakovė nei karto nenurodė, kad reikalingas didesnis išlaikymas šalių vaikui, o tokią poziciją išdėstė tik procesiniuose dokumentuose. Atsakovė procesiniuose dokumentuose pripažįsta, jog ieškovas prisideda prie vaiko išlaikymo natūra, tačiau nesutinka su tuo, kad ieškovas tai daro nederinęs su atsakove.

7.3. Ieškovas bendrauja su vaiku ir vien 250 Eur išlaikymu nėra apsiribojama. Ieškovas nuolat nori dalyvauti vaiko gyvenime, ne tik pervesdamas vaikui išlaikymą. Atsakovė, nurodydama, kad jai tenka didesnė našta rūpintis vaiku, elgiasi priešingai ir nesudaro galimybės atsakovui bendrauti su vaiku.

7.4. Prašymas dėl mediacijos buvo pateiktas siekiant nedidinti bylinėjimosi išlaidų.

7.5. Teismų praktikos nurodytas 1 minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydis yra tik orientacinis, tačiau kiekvienu individualiu atveju jis vertintinas pagal visas byloje esančias faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą. Atsakovė neprašo pusės MMA dydžio išlaikymo, ji prašo daugiau, bei klaidingai vertina tai, kad valstybės teikiami „vaiko pinigai“ neįeina į vaiko išlaikymo sumą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

10. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas nepilnamečiui vaikui laikinas išlaikymas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo

11. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovo laikiną išlaikymą po 250 Eur per mėnesį. Atskiruoju skundu atsakovė, prašydama pakeisti skundžiamą nutartį ir priteisti 350 Eur per mėnesį laikiną išlaikymą, nurodo, jog prašydama priteisti laikiną išlaikymą lygų pusei MMA atsakovė neturi pareigos teikti vaiko išlaidų pagrindimo, ieškovui kyla pareiga įrodyti, jog mažesnis nei pusė MMA dydžio laikinas išlaikymas nepažeis vaiko interesų ir jog ieškovas neturi galimybių teikti ir pusės MMA dydžio laikino išlaikymo.

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrindami būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Vadovaujantis CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teismas, kol bus priimtas teismo sprendimas, gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.

13. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas iš esmės neatlieka įrodymų vertinimo, iš esmės nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Be to, laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai įvertinus nepilnamečių vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Tik išsamaus bylos nagrinėjimo iš esmės metu gali ir turi būti galutinai atsakyta į klausimus, kokios yra realios vaiko tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai ir pan.

14. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Visgi, minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (šiuo metu atskaičius mokesčius jis yra 709 Eur, o skundžiamos nutarties priėmimo metu buvo 633 Eur) laikytinas orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

15. Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka, kuri nuo 2024 m. sausio 1 d. – 96,25 Eur, o skundžiamos nutarties priėmimo metu buvo 85,75 Eur. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis paprastai yra mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Tad nors atskirajame skunde atsakovė tvirtina, kad šiuo atveju jos gaunamos vaiko išmokos neturėtų būti vertinamos sprendžiant dėl iš ieškovo priteistino laikino išlaikymo dydžio, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka. Atsakovė nenurodo jokių išimtinių aplinkybių, pateisinančių tokį vertinimą, juolab kad nagrinėjamu atveju yra sprendžiama dėl laikino išlaikymo priteisimo, kurio pagrindinis tikslas yra ne galutinai išspręsti šalių ginčą dėl vaiko išlaikymo dydžio, bet užtikrinti pagrindinių vaiko poreikių patenkinimą iki ginčas tarp šalių bus išnagrinėtas teisme.

16. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikino išlaikymo dydžio, vis dėlto nevisiškai tinkamai (nors ir preliminariai) įvertino byloje surinktus duomenis ir aplinkybes, dėl kurių nekyla ginčas. Pirma, ieškovas neginčijo ir atsiliepime į atskirąjį skundą neginčija, kad jo turtinė padėtis leidžia teikti didesnį nei 250 Eur išlaikymą. Antra, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, žinojo (turėjo žinoti), kad nuo 2024 m. sausio 1 d. yra ženkliai didinama minimali mėnesinė alga (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl minimalaus darbo užmokesčio 2024 m. padidinimo buvo priimtas 2023 m. birželio 28 d.), o teismo priteistas 250 Eur laikinas išlaikymas 2024 m. nebus indeksuojamas (Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo, patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684, 7 punktas). Trečia, pirmosios instancijos teismas priteisė net mažesnį nei pusė MMA (atskaičius iš jo atsakovės gaunamą vaiko išmoką) dydžio laikiną išlaikymą, nors MMA atitinkanti išlaikymo suma paprastai yra pakankama užtikrinti tik minimalių vaiko poreikių patenkinimą.

17. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad preliminariai įvertinus byloje surinktus duomenis, anksčiau paminėtas aplinkybes, taip pat ir tai, kad pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką dalį laiko atsakovas turėtų praleisti su dukra ir patirti su tuo susijusių išlaikymo išlaidų, laikino išlaikymo paskirtį nagrinėjamu atveju labiausiai atitiktų 310 Eur dydžio laikino išlaikymo iš ieškovo priteisimas iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje.

18. Kiti atskirojo skundo argumentai, kurie neaptarti šios nutarties motyvuojamojoje dalyje, neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Pažymėtina, kad pasikeitus aplinkybėms, byloje dalyvaujantys asmenys gali kreiptis dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (CPK 148 straipsnis).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartį ir padidinti iš ieškovo E. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiam vaikui E. M. (gim. duomenys neskelbtini) nuo 250 Eur iki 310 Eur.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėjas Aurimas Brazdeikis