Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Donata Šimkutė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B2KAPITAL, uždarosios akcinės bendrovės prašymą dėl turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, suinteresuoti asmenys: H. I., T. B., antstolė Svetlana Kastanauskienė,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2024 m. gegužės 2 d. gautas ir priimtas pareiškėjos B2KAPITAL, uždarosios akcinės bendrovės prašymas nustatyti, kad skolininkui T. B. priklauso ½ dalis sutuoktinės H. I. (H. I.) gaunamų pajamų. Prašyme nurodoma, kad antstolė Svetlana Kastanauskienė vykdomojoje byloje Nr. 0056/24/00167 vykdo skolos išieškojimą iš skolininko T. B. išieškotojos B2KAPITAL, uždarosios akcinės bendrovės naudai. Išieškotoja gavo antstolės patvarkymą dėl siūlymo nustatyti turto dalį bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsniu pasiūlė pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininkės ir kitų bendraturčių susitarimu, tačiau skolininkė per nustatytą terminą antstolei minėto sutikimo nepateikė.

2. Vadovaujantis CPK 593 straipsnio 3 dalimi prašymas nagrinėtas rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas.

3. CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Jei skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Jei skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Taigi įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į skolininko turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

4. Byloje nustatyta, kad antstolės Svetlanos Kastanauskienės kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0056/24/00167 pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 18 d. išduotą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-11698-1028/2023, kuriuo nutarta išieškoti iš skolininko T. B. 229,37 Eur skolos, 20,57 Eur delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos bendros sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. rugpjūčio 18 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 11,00 Eur žyminio mokesčio kreditorei B2Kapital, UAB. Nustačiusi, kad T. B. ir H. I. yra sudarę santuoką, antstolė išsiuntė pasiūlymą skolininkei per 20 (dvidešimt) dienų nuo patvarkymo dėl turto dalies, bendros su kitais asmenimis arešto, priėmimo, pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininkės ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintų notarine tvarka, tačiau skolininkė per antstolės nurodytą terminą sutikimo nepateikė. Antstolė 2024 m. vasario 14 d. priėmė patvarkymą Nr. S-24-56-5317, kuriuo nutarė areštuoti ½ dalį H. I. (H. I.) priklausančio darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų. Antstolė 2024 m. balandžio 5 d. priėmė patvarkymą Nr. S-24-56-11645 dėl pasiūlymo nustatyti turto dalį bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, todėl pareiškėja, nepažeisdama CPK 667 straipsnyje nustatytos nustatymo tvarkos, kreipėsi į teismą dėl skolininkės turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje su sutuoktiniu, nustatymo.

5. Nei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO, nei Vedybų sutarčių registre nėra duomenų, kad skolininkas bei jo sutuoktinė būtų pasidalinę santuokoje įgytą turtą ar nutraukę santuoką, todėl daroma išvada, kad jų turtui yra taikomas įstatyme įtvirtintas teisinis rėžimas.

6. Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko bendrosios jungtinės nuosavybės dalį, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-684/2018, 27 punktas). CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 1 dalimi bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). CK 3.117 straipsnyje įtvirtinta sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpcija, todėl pareiškėja prašo nustatyti, kad skolininkui priklauso ½ jo sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio.

7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką yra nurodęs, kad išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2013; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1770-936/2022; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1189-794/2022; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1161-794/2022; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2607-577/2021; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1550-933/2020; Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-100-638/2023; Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1117-555/2022; Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1101-642/2022).

8. Išrašas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų bazės patvirtina, kad skolininkas verčiasi individualia veikla turėdamas verslo liudijimą, o jo sutuoktinė nuo 2024 m. balandžio 30 d. nebedirba, todėl teismas neturi pagrindo vertini, kad 249,94 Eur išieškotinos skolos išieškojimas negali būti išieškotas iš skolininko turto, išieškojimo nenukreipiant į jo dalį bendrojoje jungtinės nuosavybėje, todėl prašymas atmestinas.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 290–291 straipsniais, 593 straipsnio 3 dalimi, 667 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje nuosavybėje.

Išsiųsti suinteresuotiems asmenims nutartį ir pareiškimą, o pareiškėjai – nutartį.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.