- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-01
- Bylos Nr.
- e2S-1101-642/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Suinteresuotas asmuo
- R. G., J. G.
- Pareiškėjas
- (duomenys neskelbtini)
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens R. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) prašymą dėl skolininkės turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys J. G., R. G., antstolė G. Ž.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu dėl skolininkės turto dalies nustatymo, prašydamas nustatyti, kad skolininkei J. G. nuosavybės teise priklauso dalis sutuoktinio R. G. turto, t. y. 50 procentų (1/2 dalis) gaunamų nuolatinių pajamų.
Atsiliepimas
2. Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į prašymą dėl skolininkės turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 30 d. nutartimi nutarė pareiškėjo (duomenys neskelbtini) prašymą tenkinti ir nustatyti, kad skolininkei J. G. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu R. G. priklauso 1/2 dalis sutuoktinio R. G. darbo užmokesčio, gaunamo iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, ir / arba ateityje iš kitų subjektų gaunamo darbo užmokesčio ar jam prilyginamų išmokų.
4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skolininkė J. G. neįgyvendino antstolės 2021 m. gruodžio 30 d. pasiūlymo pateikti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, todėl antstolė 2022 m. rugpjūčio 8 d. priėmė patvarkymą, siūlydama išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.
5. Teismas nurodė, kad iš vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių duomenų nustatyta, jog skolininkės sutuoktinis R. G. nuo 2021 m. liepos 12 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“.
6. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra duomenų, kurie paneigtų sutuoktinių bendro turto (darbo užmokesčio) bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, nenustatęs aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktai, 2 dalis, 3.117 straipsnio 1 dalis), padarė išvadą, kad skolininkei J. G. bendrosios nuosavybės teise kartu su sutuoktiniu R. G. priklauso 1/2 dalis sutuoktinio darbo užmokesčio, gaunamo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir / arba ateityje iš kitų subjektų gaunamo darbo užmokesčio ar jam prilyginamų išmokų (CPK 667 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo R. G. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir pareiškėjo (duomenys neskelbtini) prašymo netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Apeliantas nurodo, kad jau kurį laiką kartu su sutuoktine J. G. negyvena dėl jos neištikimybės. Prieštarauja, kad J. G. skolos būtų mokamos iš jo gaunamo darbo užmokesčio.
7.2. Apeliantas pažymi, kad pati J. G. niekur nedirba, gyvena su kitu asmeniu, augina du vaikus, iš kurių vienas – J. G. yra jo sūnus.
7.3. Apeliantas nurodo, kad jis kreipėsi į teisininką dėl skyrybų dokumentų suruošimo, tačiau J. G. atsisakė dokumentus pasirašyti, todėl jis patyrė 352 Eur išlaidų.
Atsiliepimas
8. Antstolė G. Ž. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
8.1. R. G. nepateikė jokių įrodymų, jog yra pradėtas skyrybų procesas ir nėra jokių duomenų, kaip bus prašoma atidalyti skolas ir turtą, įgytą santuokos metu.
8.2. Pažymima, kad skolininkės sutuoktinis nepateikė jokių įrodymų, jog įgytas ar įgyjamas turtas yra asmeninis R. G. turtas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
11. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas dėl skolininkės turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
12. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog antstolė G. Ž. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2022 m. vasario 23 d. išduotą teismo įsakymą Nr. eL2-956-1054/2022 dėl 361,12 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės J. G. išieškotojo (duomenys neskelbtini) naudai. Antstolė 2021 m. gruodžio 30 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo skolininkei J. G. ir jos sutuoktiniui R. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – darbo užmokestį ir kitas jam prilygintas išmokas, mokamas sutuoktiniui R. G. įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, išskaičiuojant 50 procentų nuo skolininkės sutuoktinio darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybes nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) ir 30 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA; išskaitytos sumos areštuotinos ir neišmokėtinos skolininkui, jo sutuoktiniui ar tretiesiems asmenims iki atskiro antstolės nurodymo; likusios piniginės lėšos po išskaitymo išmokėtinos skolininkės sutuoktiniui; turto arešto mastas 570,89 Eur. 2021 m. gruodžio 30 d. siūlymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turto dalies nusistatymo ar turto pasidalinimo skolininkei pasiūlyta per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstolei Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. 2022 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl siūlymo išieškotojui kreiptis į teismą antstolė pasiūlė išieškotojui per vieną mėnesį nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininkės turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.
13. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis).
14. Pagal 667 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Teismas ir notaras, nustatydami skolininkui priklausančią nekilnojamojo daikto dalį, kartu turi nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, jeigu to prašo išieškotojas, skolininkas ar kitas bendraturtis (CPK 667 straipsnio 3 dalis).
15. Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad tais atvejais, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, tai būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 17 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-484/2005). Pažymėtina, kad sprendžiant kreditorių prašymus pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros (dalinės ar solidariosios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008).
16. Įstatyme nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant klausimą dėl išieškojimo iš bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esančio turto, svarbu nustatyti turto teisinį režimą.
17. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamo turto sąrašas numatytas CK 3.88 straipsnio 1 dalyje. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012). Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
18. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos duomenų: i) areštas taikytas skolininkės sutuoktinio turtinėms teisėms į reguliariai išmokamas pinigines lėšas, kurios mokamos kaip darbo užmokestis, arba, kaip lėšos, prilygintos darbo užmokesčiui; ii) darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių J. G. ir R. G. nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai, 2 dalis); iii) nenustatyta, kad J. G. ir R. G. būtų pateikę notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo; iv) CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.
19. Teismas atkreipia dėmesį į apelianto argumentus, kad jis kartu su J. G. nebegyvena, kad siekia nutraukti santuoką, tačiau nepateikė jokių įrodymų apie tai, jog yra pradėtas skyrybų procesas, taip pat nėra jokių duomenų, pagrindžiančių, kaip bus prašoma atidalyti skolas ir turtą, įgytą santuokos metu. Skolininkės J. G. ir jos sutuoktinio R. G. santuokoje įgytas turtas (įskaitant darbo užmokestį) yra bendras, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Be to, kaip teisingai pastebėjo antstolė atsiliepime į atskirąjį skundą, skolininkės sutuoktinis nepateikė jokių įrodymų, jog įgytas ar įgyjamas turtas yra asmeninis R. G. turtas. Dėl išdėstytų aplinkybių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, jog suinteresuoto asmens J. G. turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro 1/2 dalis suinteresuoto asmens R. G. gaunamo darbo užmokesčio.
20. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
21. Aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios nei naikinti, nei keisti atskirajame skunde nurodytais argumentais teisinio pagrindo nėra. Dėl šios priežasties atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.