- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-08
- Bylos Nr.
- e2S-1550-933/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14893-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irmantas Šulcas
- Suinteresuotas asmuo
- V. I., S. I.
- Pareiškėjas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-20258-862/2020 pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Suinteresuotieji asmenys byloje S. I., V. I., antstolis D. T.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas nustatyti skolininko S. I. teisę į ½ dalį suinteresuoto asmens V. I. gaunamo darbo užmokesčio iš (duomenys neskelbtini) ir į ½ dalį lėšų, esančių sąskaitose AB SEB banke.
1.1. Pareiškėja nurodė, jog suinteresuotas asmuo S. I. valstybei yra skolingas 441,03 Eur dydžio skolą už privalomąjį sveikatos draudimą ir 1 Eur dydžio skolą už valstybinį socialinį draudimą.
1.2. Skolininkas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su V. I. Vedybų sutarčių registre nėra duomenų apie galiojančias asmens vedybų, sugyventinių ir turto padalijimo sutartis. Pareiškėjas neturi informacijos apie sutuoktinių separaciją. Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro asmens duomenimis, skolininko sutuoktinė nuo (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini) bei gauna darbo užmokestį.
1.3. 2020-01-14 ir 2020-03-20 išsiųstas patvarkymas dėl turtinių teisių arešto į skolininko sutuoktinės darbovietę. 2020-01-14 areštuotos skolininko sutuoktinei priklausančios sąskaitos su leidimu iš areštuotų sąskaitų kas mėnesį išmokėti vienos minimalios mėnesinės algos dydžio sumą, taip pat išmokėti lėšas, į kurias išieškojimas negali būti nukreiptas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 739 straipsnio pagrindu.
1.4. Vadovaujantis CPK 667 straipsniu antstolis D. T. skolininkui pasiūlė per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos (2020-01-14) pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Per nustatytą terminą antstoliui toks sutikimas pateiktas nebuvo.
1.5. Kadangi skolininko S. I. turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nėra nustatyta, antstolis D. T. 2020-03-25 patvarkymu Nr. DN 241 pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.
Atsiliepimas
2. Suinteresuoti asmenys S. I., V. I., antstolis D. T. atsiliepimų į prašymą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-06-17 nutartimi pareiškėjos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus prašymą tenkino – nustatė, kad suinteresuotam asmeniui S. I. priklauso ½ dalis sutuoktinės V. I. darbo užmokesčio, gaunamo iš (duomenys neskelbtini); suinteresuotam asmeniui S. I. priklauso ½ dalis sutuoktinės V. I. turimų lėšų, esančių sąskaitose AB SEB banke.
3.1. Apylinkės teismas nurodė, kad iš vykdomosios bylos Nr. 0241/19/02141 nustatyta, kad antstolis vykdo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2019-11-12 sprendimą Nr. (7.4)VRF_SP2-119425 dėl 321,18 Eur skolos išieškojimo iš S. I. Iš vykdomosios bylos Nr. 0241/20/00231 nustatyta, jog antstolis vykdo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2020-02-11 sprendimą Nr. (7.4) VRE_SP2-17619 dėl 119,85 Eur skolos išieškojimo iš S. I.
3.2. Antstolis nustatė, kad S. I. nedirba, jam nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), 1/17 dalis statinio, esančio (duomenys neskelbtini), transporto priemonė Volvo S60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi S. I. skola nėra didelė, minėto turto realizavimas netikslingas. Antstolis taip pat nustatė, jog S. I. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su V. I., sutuoktiniai vedybų sutarties nesudarė. Suinteresuotas asmuo V. I. dirba (duomenys neskelbtini) bei gauna su darbo santykiais susijusias pajamas, jos vardu AB SEB banke atidarytos sąskaitos. Kadangi bendras sutuoktinių turtas nėra padalintas, neaišku, kokia turto dalis priklauso S. I. asmeniškai, todėl antstolis 2020-05-18 patvarkymu pasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.
3.3. Teismas nustatė, jog suinteresuoto asmens V. I. darbo užmokestis ir banko sąskaitoje esančios lėšos yra bendroji jungtinė sutuoktinių S. I. ir V. I. nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl laikė, kad šių suinteresuotų asmenų dalys suinteresuotojo asmens V. I. darbo užmokestyje yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Nustatė, kad S. I. turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ dalį suinteresuoto asmens V. I. gaunamo darbo užmokesčio ir ½ dalį lėšų, esančių banko sąskaitose AB SEB banke.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Suinteresuotas asmuo V. I. atskiruoju skundu prašė netenkinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus prašymo dėl skolininko S. I. turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Atskirajame skunde nurodė, kad:
4.1. Skolos vykdomosiose bylose Nr. 0241/19/02141 ir Nr. 0241/20/00231 jau yra išmokėtos.
4.2. Kadangi lėšos yra išmokėtos, nėra pagrindo tenkinti prašymą ir nustatyti, kad: i) suinteresuotam asmeniui S. I. priklauso ½ dalis sutuoktinės V. I. gaunamo darbo užmokesčio iš (duomenys neskelbtini); ii) suinteresuotam asmeniui S. I. priklauso ½ dalis sutuoktinės V. I. turimų lėšų sąskaitose AB SEB banke.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
7. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo 2020-06-17 nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus prašymas dėl skolininko S. I. turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.
Dėl naujo įrodymo prijungimo
8. Prie suinteresuoto asmens V. I. atskirojo skundo buvo teiktas antstolio D. T. 2020-06-18 patvarkymas paskirstyti išieškotas lėšas vykdomojoje byloje Nr. 0241/19/02141 ir 0241/20/00231. Dokumente yra spaudas 2020-06-18 apmokėta (e. b. 25-26 b. l.).
9. CPK 338 straipsnyje nurodyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 301–333 straipsniai), išskyrus CPK XVI skyriaus 2 skirsnio (CPK 334–338 straipsniai) skirsnyje numatytas išimtis. Kadangi CPK XVI skyriaus 2 skirsnis nenumato išimčių, susijusių su naujų įrodymų prijungimu apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant atskirąjį skundą, vadovaujamasi bendrosiomis CPK XVI skyriaus taisyklėmis (CPK 301–333 straipsniai).
10. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).
11. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su teikiamu nauju įrodymu, sprendžia, kad aptartas įrodymas yra susijęs su atskirajame skunde dėstomomis aplinkybėmis, yra nedidelės apimties, todėl prijungtinas prie bylos medžiagos.
Dėl nustatytų aplinkybių ir atskirojo skundo argumentų
12. Iš bylos duomenų ir prie bylos prijungtų vykdomųjų bylų Nr. 0241/19/02141 ir 0241/20/00231 duomenų matyti, kad:
12.1.1. vykdomojoje byloje Nr. 0241/19/02141 antstolis vykdo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2019-11-12 sprendimą Nr. (7.4)VRF_SP2-119425 dėl 321,18 Eur skolos išieškojimo iš S. I. (vykdomosios bylos 2 lapas).
12.1.2. vykdomojoje byloje Nr. 0241/20/00231 antstolis vykdo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2020-02-11 sprendimą Nr. (7.4) VRE_SP2-17619 dėl 119,85 Eur skolos išieškojimo iš S. I. (vykdomosios bylos 1 lapas).
12.2. Nustatyta, kad S. I. nedirba (vykdomosios bylos Nr. 0241/19/02141 5 lapas).
12.3. Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis nustatyta, kad S. I. yra vedęs, sutuoktinė V. I., šeimyninės padėties pasikeitimo data (duomenys neskelbtini) (vykdomosios bylos Nr. 0241/19/02141 6 lapas). Vedybų sutarčių registro duomenimis, vedybų, sugyventinių ar turto padalijimo sutartį sudariusio asmens arba vieno iš sutuoktinių, kurių turtas padalytas, nėra sudaryta (vykdomosios bylos Nr. 0241/19/02141 21 lapas).
12.4. Suinteresuotas asmuo V. I. dirba (duomenys neskelbtini) bei gauna su darbo santykiais susijusias pajamas, jos vardu AB SEB banke atidarytos sąskaitos (vykdomosios bylos Nr. 0241/19/02141 22, 23 lapai).
12.5. Antstolis D. T. 2020-01-14 priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas (vykdomosios bylos Nr. 0241/19/02141 27 lapas).
12.6. Antstolis D. T. 2020-01-14 priėmė patvarkymą dėl turtinių teisių arešto, kuriuo areštavo visas V. I. priklausančias turtines teises 442,67 Eur sumai, į reguliariai išmokėtinas pinigines lėšas, kurios mokamos kaip darbo užmokestis arba kaip lėšos, prilygintos darbo užmokesčiui; informavo, kad pagal CPK 667 straipsnį gali būti teikiamas turto pasidalijimo bendras skolininko ir kitų bendraturčių susitarimas, patvirtintas notarine tvarka, o jo nepateikus, vykdymo procese gali kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje (vykdomosios bylos Nr. 0241/19/02141 28 lapas).
12.7. 2020-01-14 sudarytas turto arešto aktas (vykdomosios bylos Nr. 0241/19/02141 30-31 lapai).
12.8. Antstolis D. T. 2020-01-14 priėmė patvarkymą dėl informacijos ir sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu pateikimo, kuriuo pasiūlė skolininkui per 20 dienų nuo turto arešto akto ir kitų dokumentų, kuriais taikomi apribojimai surašymo dienos, pateikti antstolių sprendimų vykdymo instrukcijos nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notaro tvarka (vykdomosios bylos Nr. 0241/19/02141 33-34 lapai).
12.9. Antstolis D. T. 2020-03-20 priėmė patvarkymą dėl turtinių teisių arešto, kuriuo areštavo visas V. I. priklausančias turtines teises 177,62 Eur sumai į reguliariai išmokėtinas pinigines lėšas, kurios mokamos kaip darbo užmokestis arba kaip lėšos, prilygintos darbo užmokesčiui (vykdomosios bylos Nr. 0241/20/00231 10 lapas).
12.10. Antstolis D. T. 2020-03-25 patvarkymu nustatė dviejų mėnesių terminą nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, tarp jų pajamose pagal CK 3.88 straipsnį (vykdomosios bylos Nr. 0241/19/02141 55 lapas). Antstolis D. T. 2020-05-18 patvarkymu nustatė dviejų mėnesių terminą nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, tarp jų pajamose pagal CK 3.88 straipsnį (vykdomosios bylos Nr. 0241/19/02141 61 lapas).
13. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis).
14. CPK 667 straipsnis numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų (1 dalis). Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Jeigu per antstolio nustatytą terminą šis prašymas teismui nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos (2 dalis). Teismas ir notaras, nustatydami skolininkui priklausančią nekilnojamojo daikto dalį, kartu turi nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, jeigu to prašo išieškotojas, skolininkas ar kitas bendraturtis (3 dalis). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (4 dalis).
15. Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad tais atvejais, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, tai būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-17 nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-484/2005). Pažymėtina, kad sprendžiant kreditorių prašymus pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros (dalinės ar solidariosios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008).
16. Įstatyme nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant klausimą dėl išieškojimo iš bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esančio turto, svarbu nustatyti turto teisinį režimą.
17. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamo turto sąrašas numatytas CK 3.88 straipsnio 1 dalyje. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012). Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
18. Kaip nurodyta aukščiau, aptariamu atveju: i) areštas taikytas skolininko sutuoktinės turtinėms teisėms į reguliariai išmokamas pinigines lėšas, kurios mokamos kaip darbo užmokestis, arba, kaip lėšos, prilygintos darbo užmokesčiui, bei banko sąskaitoms; ii) V. I. darbo užmokestis ir banko sąskaitoje esančios lėšos yra bendroji jungtinė sutuoktinių S. I. ir V. I. nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai, 2 dalis); iii) nenustatyta, kad S. I. ir V. I. būtų sudarę turto pasidalijimo bendrą skolininko ir kitų bendraturčių susitarimą, patvirtintą notarine tvarka; iv) pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus prašymas dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje gautas Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020-05-22 (el. b. l. 2), todėl laikytina, kad prašymas paduotas nepraleidus antstolio patvarkymais nustatyto dviejų mėnesių termino; v) CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Dėl išdėstytų aplinkybių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, jog suinteresuoto asmens S. I. turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ dalį suinteresuoto asmens V. I. gaunamo darbo užmokesčio ir ½ dalį lėšų, esančių AB SEB banko sąskaitose.
19. Apeliantė į bylą teikė įrodymą – antstolio D. T. 2020-06-18 patvarkymą paskirstyti išieškotas lėšas vykdomojoje byloje Nr. 0241/19/02141 ir 0241/20/00231. Dokumente yra spaudas 2020-06-18 apmokėta (e. b. 25-26 b. l.). Vertindamas nurodytą įrodymą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad jis datuojamas jau po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, t. y. skundžiama nutartis buvo priimta 2020-06-17, o minėtas įrodymas 2020-06-18, todėl jo pagrindu negalima daryti išvados, kad skundžiamos nutarties priėmimo dieną skolos vykdomosiose bylose Nr. 0241/19/ 02141 ir Nr. 0241/20/00231 jau buvo išmokėtos bei nebuvo pagrindo tenkinti prašymo dėl skolininko turto dalies nustatymo. Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra, nes nutarties priėmimo metu skolos nebuvo padengtos.
20. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).
21. Aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios nei naikinti, nei keisti atskirajame skunde nurodytais argumentais teisinio pagrindo nėra. Dėl šios priežasties atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.