Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. M. A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2VP-4272-1077/2022 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „B2Kapital“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys S. A., A. M. A. A., antstolis Darius Stakeliūnas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Pareiškėja UAB „B2Kapital“ ir suinteresuoti asmenys S. A., antstolis Darius Stakeliūnas atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos pareiškimas dėl skolininkės turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Dėl skolininkės turto dalies nustatymo

13. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais – ir bendraturčiams, kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 3 dalis).

14. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CPK 667 straipsnio paskirtis – ne padalyti bendrąja nuosavybe esantį turtą, o tik nustatyti skolininko dalį jame tam, kad iš jos būtų galima išieškoti, ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad prašymui, pareikštam CPK 667 straipsnio pagrindu, tenkinti reikšminga nustatyti skolininkui bendrosios nuosavybės teise priklausančią turto dalį, kurios vertė būtų pakankama vykdomojoje byloje išieškomai skolai padengti ir iš kurios būtų galima realiai išieškoti.

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis Darius Stakeliūnas vykdo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. birželio 6 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-6393-67/2008 dėl 6 757,63 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininkės S. A. išieškotojos UAB „B2Kapital“ naudai. S. A. nuo 2019 m. liepos 20 d. ištekėjusi, sutuoktinis – A. M. A. A.. Atliekant vykdymo veiksmus taip pat buvo nustatyta, kad duomenų apie galiojančias vedybų, sugyventinių ir turto padalijimo sutarčių Vedybų sutarčių registre nėra. Skolininkės sutuoktinis gauna darbo užmokestį iš AB „Vilniaus pergalė“. 2021 m. gruodžio 3 d. buvo areštuotas skolininkės S. A. sutuoktinio A. M. A. A. banko sąskaitos ir lėšos esančios jose, 2021 m. gruodžio 6 d. nurašytos lėšos 5 117,49 Eur saugomos antstolio Dariaus Stakeliūno depozitinėje sąskaitoje. 2021 m. gruodžio 6 d. skolininkei ir jos sutuoktiniui elektroninio ryšio priemonėmis buvo įteiktas raštas Nr. S-21-32-22391 dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, kuriame buvo nurodyta, jog patvirtintas sutikimas dėl skolininkės turto dalies nustatymo turi būti pateiktas antstoliui per 20 dienų nuo sutikimo gavimo dienos, tačiau patvirtintas sutikimas dėl turto dalies nustatymo antstoliui iki 2022 m. sausio 3 d. nebuvo pateiktas. Atsižvelgiant į tai, antstolis, vadovaujantis CPK 667 straipsniu, pasiūlė pareiškėjai per 60 d. nuo šio rašto gavimo dienos kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendroje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo.

16. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, skundžiama nutartimi jį tenkino ir nustatė, kad skolininkei S. A., nuosavybės teise priklauso ½ dalis jos sutuoktinio A. M. A. A. banko sąskaitose esančių lėšų ir gaunamo darbo užmokesčio.

17. Apeliantas, nesutikdamas su šia pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirąjį skundą motyvuoja, jog apie sutuoktinės skolas nežinojo. Apelianto teigimu, ši prievolė nėra bendra, ji yra išimtinai asmeninė sutuoktinės S. A. prievolė, kuri atsirado dar prieš santuokos sudarymą. Tačiau su tokia apelianto dėstoma pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka šioje nutartyje nurodomų argumentų pagrindu.

18. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė CK 3.88 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

19. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). CK 3.100 straipsnyje nurodyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai, pagal kurį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia: 1) mirus vienam iš sutuoktinių; 2) vieną sutuoktinį paskelbus mirusiu ar pripažinus nežinia kur esančiu; 3) pripažinus santuoką negaliojančia; 4) nutraukus santuoką; 5) sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (separacija); 6) teismo sprendimu padalijus bendrą turtą; 7) sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą; 8) kitais įstatymų nustatytais atvejais.

20. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog santuoka tarp suinteresuotų asmenų nutraukta. Byloje taip pat nėra duomenų apie sudarytą vedybinę (povedybinę) sutartį ar turto padalijimą, todėl skolininkės ir jos sutuoktinio turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis), įskaitant ir pajamas, gautas po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo (CPK 667, 737 straipsniai), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė dėl turto dalies nustatymo. Kaip minėta, pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita), yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio l dalies 5 punktas). CK 3.88 straipsnio l dalies 1 punkte numatyta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra bendroji jungtinė nuosavybė. Taigi atsižvelgiant į šias aukščiau išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjos prašymą, nustatydamas, kad skolininkei priklauso ½ dalis jos sutuoktinio gaunamų pajamų - darbo užmokesčio. Kitaip tariant, skolininkės sutuoktiniui mokamas darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl išieškojimas gali būti nukreiptas į skolininkei priklausančią darbo užmokesčio dalį.

21. Nors apeliantas nurodė, jog vykdomas išieškojimas yra pagal asmeninę jo sutuoktinės prievolę, kuri buvo atsiradusi iki santuokos nutraukimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog tai neturi teisinės reikšmės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Bylos duomenimis nustatyta, kad iš skolininkės turimo turto ir/ar gaunamų lėšų išieškojimas nėra įmanomas, todėl buvo areštuotas skolininkės sutuoktiniui mokamas darbo užmokestis ir pasiūlyta išieškotojai nustatyti skolininkei priklausančią dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Taigi, pagal asmenines prievoles galima išieškoti iš bendro turto sutuoktinio dalies, prieš tai padalijus sutuoktinių turtą (CK 3.112 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų: nustatęs, kad skolininkės sutuoktinis dirba, areštavo jo darbo užmokestį (apribojo disponavimo juo teise) ir pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su sutuoktine, nustatymo. Esant nurodytoms aplinkybėms, apelianto argumentai, jog sutuoktinės prievolė yra asmeninė, todėl išieškojimas negali būti nukreipiamas į apelianto turtą, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

22. Šiame kontekste taip pat svarbu pažymėti, jog CPK 18 straipsnyje numatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal CPK 7 straipsnio 1 dalį, įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, o vykdydamas išieškojimą antstolis turi teisę vienu metu taikyti kelias priverstinio vykdymo priemones (CPK 634 straipsnio 2 dalis, 624 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju vien ta aplinkybė, jog apeliantui nebuvo žinoma apie sutuoktinės susidariusią skolą, nepašalina kreditoriaus teisės patenkinti savo turtinius reikalavimus vykdymo procese iš skolininkei priklausančio turto. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išieškojimas šioje vykdomojoje byloje bus nukreipiamas ne į bendrą abiejų sutuoktinių turtą, o į skolininkei priklausančią turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kuri yra individualizuojama CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka. Dėl to apeliantui išlieka teisė reikalauti iš skolininkės kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą pagal CK 3.98 straipsnio 3 dalies nuostatas.

23. Be to, nors apeliantas nurodo, kad šiuo atveju nėra aišku, kada 2008 m. birželio 6 d. išduotas vykdomasis raštas buvo pateiktas antstoliui, galimai yra praleistas įstatyme numatytas senaties terminas, kurį teismo prašo taikyti, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš bylos duomenų matyti, jog minėtas vykdomais raštas Nr. 2-6393-67/2008 antstoliui buvo pateiktas 2008 m. spalio 21 d. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentai, jog šiuo atveju yra praleistas įstatyme numatytas senaties terminas yra taip pat atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

24. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nutartimi nustatė, kad sutuoktinės turto dalis sudaro ½, tačiau atsakovui yra areštuotos visos turimos asmeninės lėšos, t. y. antstolis areštavo daugiau nei leidžia įstatymas. Nurodo, jog esant sutuoktinės konkrečiai turto daliai, ta dalimi turi būti areštuotos sutuoktinio lėšos. Iš minėtų apelianto argumentų turinio matyti, kad apeliantas iš esmės nesutinka su antstolio veiksmais areštuojant piniginės lėšas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 265 straipsnio 2 dalis draudžia teismui peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus išimtis, numatytas nagrinėjant atskirų kategorijų bylas. Ši byla nėra byla dėl antstolio veiksmų, ji pradėta pagal išieškotojos pareiškimą dėl skolininkės turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Kadangi byla nėra nagrinėjama CPK V dalies XXXI skyriaus nustatyta tvarka, teismas neturi pagrindo, nesant CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka pateikto skundo dėl antstolio veiksmų, peržengti byloje pareikštų reikalavimų ir savo iniciatyva spręsti dėl antstolio patvarkymų ir/ar nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas galiojimo. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog suinteresuotas asmuo A. M. A. A., manydamas, jog antstolis dėl kurių nors priežasčių nepagrįstai nurašė jo lėšas nuo sąskaitų, turi teisę skųsti antstolio veiksmus įstatymo nustatyta tvarka ir terminais (CPK 510, 512 straipsniai).

25. Kiti suinteresuoto asmens atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

26. Išanalizavus aukščiau išdėstytas aplinkybes, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas, patenkindamas pareiškėjos prašymą dėl skolininkės turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, procesinės teisės normų nepažeidė, taikė jas tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, apelianto atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.