Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolio Roberto Vasiliausko atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „PRO INVEST GROUP“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys E. Ž., R. Ž., antstolis Robertas Vasiliauskas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

7. Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė Antstolių informacinės sistemos užklausą apie R. Ž. ir E. Ž. atžvilgiu vykdomas bylas ir LR apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro užklausas (E. Ž. ir R. Ž.).

8. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

9. Nors nagrinėjamu atveju apeliantas iš esmės nenurodė, kodėl teikiamų dokumentų jis negalėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog šiais įrodymais apeliantas grindžia atskirojo skundo argumentus, susijusius su galimybės išieškoti skolą iš skolininkės pajamų, nebuvimu, ir tuo pačiu su skundžiamos nutarties motyvais, šiuos įrodymus priima.

Dėl atskirojo skundo esmės

10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos UAB „PRO INVEST GROUP“ pareiškimas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Pagal CPK 634 straipsnio 2 dalį, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Nurodytas teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad esminis vykdymo proceso tikslas yra išieškotojo interesų patenkinimas ir apgynimas. Tačiau vien tikslas kuo greičiau ir realiai įvykdyti sprendimą negali pateisinti įstatymų reikalavimų bei vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Vykdymo procesu turi būti užtikrinama teisinga pusiausvyra tarp iš esmės konkuruojančių skolininko ir kreditoriaus interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-1075/2020, 30 punktas, 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020).

12. CPK 666 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje.

13. Nagrinėjamu atveju ginčo, kad skolininkės prievolė yra asmeninė, nėra. Kaip ir nurodyta skundžiamoje nutartyje, išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

14. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų. Pagal CPK 667 straipsnio 2 dalies nuostatas, tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.

15. Nagrinėjamoje byloje, nustatęs, kad skolininkė turi pajamų, kurios gali užtikrinti skolos išieškojimą, pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos prašymo dėl skolininko turto dalies nustatymo. Antstolis prašo panaikinti šią nutartį, ir tenkinant pareiškėjos prašymą nustatyti, kad skolininkei E. Ž. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu R. Ž. priklauso ½ sutuoktinio gaunamų su darbo santykiais susijusių pajamų, įskaitant jo darbo užmokestį, gaunamą iš (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas pasisakys tik dėl atskirajame skunde suformuluoto reikalavimo.

16. Antstolis nurodo, jog skolininkė asmeninės nuosavybės teise priklausančio kilnojamojo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi; nukreipti išieškojimą į nekilnojamąjį turtą (kuris skolininkei bei jos sutuoktiniui priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise), vadovaujantis CPK 663 straipsnio 3 dalies nuostatomis, taip pat nėra teisinio pagrindo. Pasak apelianto, skolininkės gaunamo darbo užmokesčio operatyviam kreditoriaus reikalavimų patenkinimui neužtenka, jos sutuoktinio darbo užmokestis yra didesnis, skolininkės sutuoktinio atžvilgiu nėra pradėtų vykdomųjų bylų, todėl iškaitymai ir iš jo darbo užmokesčio pagreitintų skolos išieškojimo procesą.

17. Pažymėtina, kad CK 3.87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

18. Atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą bei nesant duomenų apie sudarytą vedybų sutartį, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikytinas ne tik skolininkės sutuoktinio, bet ir pačios skolininkės iš darbinės veiklos gaunamos pajamos. Taigi, pagrindo teigti apie pakankamą skolininkės turtą, turimą asmeninės nuosavybės teise, nėra. Kita vertus, būtent dėl nustatytų aplinkybių, kad abu sutuoktiniai dirba ir gauna su darbo santykiais susijusias pajamas, tenkinti pareiškėjos prašymą dėl turto dalies skolininkės sutuoktinio pajamose, šiuo konkrečiu atveju, netikslinga, t. y. jis nebuvo tenkintas pagrįstai.

19. Kaip minėta, antstolis atskirajame skunde teigia, kad skolininkės sutuoktinio darbo užmokestis yra didesnis (skolininkės – 688,80 Eur; skolininkės sutuoktinio – 879,24 Eur), tačiau šis skirtumas (įvertinus teismo išreikalautus VSDFV duomenis, iš kurių matyti, jog skolininkės darbo užmokestis yra kintantis (jo dydis, 2021 m. sausio – vasario mėnesiais buvo apie 536 Eur, 2021 m. kovo mėnesį siekė 743,04 Eur, 2021 m. balandį – 318 Eur (bei 77,27 Eur VSDFV išmoka), gegužės mėnesį – 688,80 Eur)) nėra ženklus. Teiginį dėl skolos padengimo iš skolininkės darbo užmokesčio galimybės nebuvimo (išieškojimo trukmės) apeliantas grindžia tik gegužės mėnesį atliktos išskaitos dydžiu (47 Eur). Kaip minėta, iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad 2021 m. balandžio mėnesį skolininkės draudžiamosios pajamos sudarė tik 318 Eur (laikotarpiu nuo 2021-04-26 iki 2021-04-30 gavo ligos išmoką – 77,27 Eur), o išieškotų lėšų paskirstymas atliktas 2021 m. gegužės 13 d., nesant duomenų, kad tuo metu faktiškai buvo gautos visos gegužės mėnesio pajamos. Teismas pagrįstai sprendė, jog nepateikta įrodymų, kad iš skolininkės gaunamų pajamų išieškojimas negalimas.

20. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.