Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens S. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-7924-1116/2022 pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys antstolė V. P., S. Š., J. Š..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškimas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad antstolės V. P. kontoroje yra vykdomas išieškotojo (pareiškėjo) VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. sausio 10 d. sprendimas Nr. VRE_SP2-3135 išieškoti priverstine tvarka į Valstybinio socialinio draudimo fondą iš skolininko advokato S. Š. turto skolą, kuri 2020 m. sausio 10 d. sudarė 4 675,15 Eur. Antstolė, vykdydama VSDFV Kauno skyriaus sprendimą, 2022 m. sausio 11 d. turto arešto aktu Nr. S-22-186-1094 areštavo dalį skolininko sutuoktinės J. Š. pajamų ir skolininkui bei jo sutuoktinei išsiuntė 2022 m. sausio 12 d. pasiūlymą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Skolininkas per antstolės nustatytą terminą nepateikė sutikimo dėl turto dalies nustatymo, ar turto dalies pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Atsižvelgdama į tai, antstolė priėmė 2022 m. vasario 23 d. pasiūlymą išieškotojui VSDFV Kauno skyriui kreiptis į teismą dėl skolininko S. Š. turto (darbo užmokesčio) dalies, esančios bendra su sutuoktine J. Š. nuosavybe, nustatymo. Nepraleidęs nustatyto termino, 2022 m. kovo 4 d. pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu dėl skolininko turto (darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų pajamų) dalies, esančios bendra su kitais asmenimis (sutuoktine) nuosavybe, nustatymo.

15. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, skundžiama nutartimi jį tenkino ir nustatė, kad skolininkui S. Š. priklauso ½ dalis J. Š. gaunamo darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų pajamų. Apeliantas (skolininkas) S. Š., nesutikdamas su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, jį iš esmės argumentuodamas tuo, kad teismas neištyrė visų klausimo teisingam išnagrinėjimui svarbių aplinkybių. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su apelianto atskirojo skundo argumentais neturi pagrindo sutikti dėl šioje nutartyje nurodytų argumentų.

16. CPK reglamentuotas vykdymo procesas yra sudėtinė CPK dalis. Visos vykdymo proceso normos turi būti aiškinamos sistemiškai, atsižvelgiant į civilinio proceso principus ir tikslus. Pagal CPK 2 straipsnį civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. Taigi vykdymo procese nekeliamas tikslas nubausti skolininką, o tuo labiau nėra tikslo nubausti jo šeimos narius ar kitus asmenis. Tiesioginis vykdymo proceso tikslas – CPK nustatyta tvarka įvykdyti išduotą vykdomąjį dokumentą.

17. CPK 586 straipsnyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vykdomieji dokumentai, be kita ko, yra kiti institucijų ir pareigūnų sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai (CPK 587 straipsnio 10 punktas). Antstolis, vykdydamas jam pateiktą vykdomąjį dokumentą, vykdo jį išdavusios institucijos valią. Pats antstolis niekaip negali pateikto vykdyti vykdomojo dokumento keisti bei plečiamai ar siaurinančiai aiškinti. Antstolis, kaip pareigūnas, atlikdamas pareigas turi neviršyti savo kompetencijos ribų ir, priešingai nei šalys, civiliniuose santykiuose turi laikytis principo – leidžiama daryti tai, kas tiesiogiai nurodyta įstatymu. Vykdymo procese pateiktas vykdymui vykdomasis dokumentas negali būti vykdomas kitaip, kaip tai yra jame pažodžiui nustatyta.

18. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Vykdydamas išieškojimą, antstolis turi teisę vienu metu taikyti kelias priverstinio vykdymo priemones, be kita ko, vykdyti išieškojimą tiek iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių, tiek iš skolininko turto ir pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis; ir kt. (624 straipsnio 3 dalis). Pagal CPK 666 straipsnio 1 dalį išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje nuosavybėje, taip pat jam priklausančią bendrosios jungtinės nuosavybės dalį.

19. Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko turto dalį, turimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vadovaujasi CK trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.87 straipsnį, 3.88 straipsnio 2 dalį, preziumuojama, kad turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. CK 3.117 straipsnis įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją, pagal kurią preziumuojama, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Įrodinėjimo našta paneigti šią prezumpciją tenka sutuoktiniams (CPK 178 straipsnis). Materialinės teisės normose taip pat įtvirtinta galimybė nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, atsižvelgiant į svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnis). Pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį, išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis), todėl tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatoma CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka.

20. CPK 667 straipsnio 1 dalis numato, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad, tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais – ir bendraturčiams, kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis).

21. Nagrinėjamu atveju byloje ginčas dėl to, kad santuoka tarp suinteresuotų asmenų nėra nutraukta, nekyla. Byloje duomenų apie sudarytą vedybinę (povedybinę) sutartį ar turto padalijimą nėra, todėl skolininko ir jo sutuoktinės turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis), įskaitant ir pajamas, gautas po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos ir kt. (CK 3.88 straipsnio l dalies 5 punktas). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Kitaip tariant, skolininko sutuoktinei mokamas darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl išieškojimas gali būti nukreiptas į skolininkui priklausančią darbo užmokesčio dalį. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, ir nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo, tokių nepateikė ir pats skolininkas.

22. Akcentuotina ir tai, kad CPK 667 straipsnio paskirtis yra ne padalyti bendrąja nuosavybe esantį turtą, o tik nustatyti skolininko dalį jame tam, kad iš jos būtų galima išieškoti, ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Nustačius turto, esančio bendroje jungtinėje nuosavybėje, dalį, nereiškia, jog išieškojimas į jį bus nukreiptas visa apimtimi. Turto dalies nustatymas iš esmės tik individualizuoja skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje ir apibrėžia jo turtinę padėtį, o išieškojimas iš nustatyto skolininko turto (tame tarpe ir piniginių lėšų dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje) galės būti vykdomas tik įstatymų nustatyta tvarka ir dydžiais.

23. Taigi antstoliui nepavykstant išieškoti skolos iš skolininko S. Š. asmeninių lėšų ir bendraturčiams nustatyta tvarka nenustačius dalių dydžio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, klausimą dėl bendraturčio dalies dydžio nustatymo sprendžia teismas (CK 4.89 straipsnio 2 dalis, CPK 667 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2013).

24. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad vienintelis skolininko turtas – santuokos metu įgyta transporto priemonė ir butas, kurie yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad be nurodytos vykdomosios bylos, skolininko S. Š. atžvilgiu yra vykdomos dar trys vykdomosios bylos (išieškojimai Valstybinio mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai; CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi, akivaizdu, kad visiems vykdomiems išieškojimams skolininko S. Š. turto nepakanka, pagal CPK 664 straipsnį išieškojimas į pajamas turėtų būti nukreiptas anksčiau nei į bendrą sutuoktinių nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o duomenų apie kitą turtą byloje nėra, todėl išieškojimas pagrįstai buvo nukreiptas ir į jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka.

25. Antstoliui nepavykstant išieškoti skolos iš skolininko S. Š. asmeninių lėšų ir bendraturčiams nustatyta tvarka nenustačius dalių dydžio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, klausimą dėl bendraturčio dalies dydžio nustatymo sprendžia teismas (CK 4.89 straipsnio 2 dalis, CPK 667 straipsnio 2 dalis). Byloje duomenų, kad skolininkas būtų visiškai įvykdęs pateiktą antstoliui vykdomąjį dokumentą, nėra: vykdomoje byloje esantys duomenys (2022 m. balandžio 5 d. raštas) patvirtina, kad skolininkas nėra padengęs įsiskolinimo, įsiskolinimo dydis 2022 m. balandžio 5 d. yra 3 929,93 Eur skolos ir 443,84 Eur vykdymo išlaidų; pareiškėjas VSDFV Kauno skyriaus 2022 m. balandžio 21 d. taip pat yra pateikęs teismui išsamius duomenis už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2022 m. kovo 4 d. apie skolininkui priskaičiuotas sumas, kuriame nurodyta, kad likusi 2022 m. kovo 4 d. negauta suma (skola Valstybinio socialinio draudimo fondui) buvo 6 545,48 Eur, iš kurios 4 389,64 Eur antstolio neišieškota suma. Byloje duomenų apie tai, kad skolininkas būtų ginčijęs antstolės veiksmus (pvz., dėl įsiskolinimo / vykdymo išlaidų dydžio apskaičiavimo ir pan.), nėra. Nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą, nustatydamas, kad skolininkui priklauso ½ dalis jo sutuoktinės gaunamų pajamų – darbo užmokesčio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustačius, kad skolininko turimo asmeninio turto nepakanka turimam įsiskolinimui padengti, atskirojo skundo argumentai, susiję su skolos išieškojimo efektyvu nukreipiant išieškojimą į sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą turtą, įmokų skaičiavimo pagrįstumu ar teisingumu, duomenų suvedimo į duomenų bazę tikslumu, kaip tą pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, nėra šios bylos dalykas.

26. Apibendrindamas išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai, išsamiai bei motyvuotai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes ir jų pagrindu pagrįstai priėmė skundžiamą nutartį, kuria tenkino pareiškėjo reikalavimus leisti nukreipti išieškojimą į skolininko sutuoktinės turto dalį (darbo užmokestį ir kitas jam prilyginamas pajamas). Atsižvelgiant į tai, apelianto S. Š. atskirasis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

27. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 8,42 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos, netenkinus atskirojo skundo, valstybės naudai priteisiamos iš apelianto S. Š..

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismas 2022 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Iš suinteresuoto asmens S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisti 8,42 Eur (aštuonis eurus 42 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nurodytą sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5662.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.