Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei J. G., jos atstovui advokatui Vytautui Mačiulskiui (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. G. patikslintą ieškinį atsakovui Ž. G. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajono savivaldybėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies, bylos dalis nutrauktina.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovo ir jo atstovės, bei atsakovės atstovo paaiškinimų, byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tarp ieškovės J.G. ir atsakovo Ž. G. buvo sudaryta santuoka. Gimimo įrašai patvirtina, kad ieškovė J.G. ir atsakovas Ž.G. yra trijų vaikų – L. G., gim. (duomenys neskelbtini), D. G., gim. (duomenys neskelbtini) ir E. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis ieškovės J. G. ir atsakovo Ž. G. vardu nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikos teritorijoje nėra įregistruota; taip pat jie nėra ir juridinių asmenų dalyviai. Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis ieškovės J. G. ir atsakovo Ž. Gustainio vardu transporto priemonių taip pat nėra įregistruota. Išrašas apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, patvirtina, kad ieškovė dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „Ecoservice Klaipėda“. Atsakovas dirba UAB „Dalunis“, jo gaunamas darbo užmokestis 607,00 Eur. UAB „Ecoservice Klaipėda“ pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį J. G., patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2019-07 iki 2020-05, ieškovės vidutinis mėnesinis darbo užmokestis per mėnesį sudarė apie 550 Eur į rankas.

Dėl termino susitaikyti nustatymo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.54 straipsnyje nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti.

Teismas 2020 m. lapkričio 17 d. nutartimi paskyrė sutuoktiniams J. G. ir Ž. G. terminą iki 2020 m. balandžio 30 d. susitaikyti, sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą, ir skyrė kitą parengiamąjį teismo posėdį 2021 m. gegužės 3 d. 15.30 val. 2021 m. balandžio 15 d. teisme buvo gautas ieškovės pranešimas, kad per teismo nustatytą terminą sutuoktiniai nesusitaikė ir 2021 m. balandžio 19 d. nutartimi bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas.

Teismas įsitikino, kad ginčo šalių santuoka yra iširusi. Jie jau daugiau nei metus nebegyvena kartu, neveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių, susitaikyti teismo nustatytu terminu jiems nepavyko, todėl teismas yra tos nuomonės, kad nebegalima tikėtis, kad sutuoktiniai vėl tęs šeiminius santykius, dėl ko sutuoktinius sutaikyti yra neįmanoma.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoką - sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas CK normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

Ieškovė nurodė, jog gyvenant santuokinį gyvenimą jos ir atsakovo tarpusavio jausmai palaip­sniui ėmė silpnėti, jie pradėjo vienas kitam įkyrėti ir atsibosti. Galiausiai suprato, jog šioje santuokoje nei ieškovė, nei atsakovas nebėra laimingi ir nebemato prasmės ilgiau tęsti santuokinio gyvenimo. Dėl to nuo 2020 m. liepos mėnesio vidurio šalys pradė­jo gyventi atskirai, - santuokinio gyvenimo kartu nebegyvena ir bendro ūkio nebeve­da. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad santuoka iširo dėl atsakovo netinkamo elgesio, jo naudojamo smurto jos atžvilgiu. Atsakovo teigimu, santuoka iširo dėl ieškovės elgesio – santykių su kitu vyru, tačiau pripažino naudojęs smurtą ieškovės atžvilgiu. Atsakovas nurodė, kad jie jau du metus nebegyvena kartu, ieškovė namo grįžta tik retkarčiais.

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (2014 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).

Nustatyta, kad šalys kartu nebegyvena daugiau nei metus laiko. Ieškovės teigimu, santuoka iširo dėl atsakovo netinkamo elgesio, jo naudojamo smurto jos atžvilgiu. Atsakovo teigimu, santuoka iširo dėl ieškovės elgesio – santykių su kitu vyru, tačiau atsakovas pripažino naudojęs smurtą ieškovės atžvilgiu.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Dėl to teismas sprendžia, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi, sutuoktiniai ilgą laiką negyvena kartu, neveda bendro ūkio, ir konstatuoja, kad sutuoktinių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl tarpusavio išlaikymo.

Šalys viena iš kitos neprašo išlaikymo, todėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymas iš šalių nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.

Ieškovės prašymu, po santuokos nutraukimo jai paliekama santuokinė pavardė „G.“, o atsakovui, šioje dalyje nepareiškus savo pozicijos, paliekama jo turima prigimtinė pavardė „G.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad, gyvendamos santuokoje, šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise jokio dalintino turto neįgijo, todėl turto padalijimo klausimas šioje byloje nesprendžiamas.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

CK 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio 2 dalis nustato, jog jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai) (CK 3.174 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalims pradėjus gyventi skyrium nepilnametis D.G., gim. (duomenys neskelbtini), liko gyventi su tėvu. Institucija pateiktoje išvadoje nurodė, kad tėvas su sūnumis D. ir L. gyvena dviejų aukštų gyvenamajame name, kur yra privatus kiemas, ūkinis pastatas. D. G., gim. (duomenys neskelbtini) mokosi Ketvergių pagrindinėje mokykloje, ketvirtoje klasėje, jam patinka mokytis Ketvergiuose, berniukas į miestą mokytis nenorėtų važiuoti, kadangi čia yra jo draugai, jo aplinka. Pasak D., jie su mama praleidžia laiką, važiuoja prekintis rūbų, maisto. Su tėčiu D. sako, kad sutaria geriau nei su mama. Berniukui liūdna, kad mamos nėra namuose. D. teigia, kad norėtų gyventi kartu su tėčiu, su mama norėtų susitikti, bendrauti, leisti laiką. Pasak berniuko, namuose jis jaučiasi saugus, jam čia gerai. Su vaiku bendravusios Skyriaus specialistės pastebėjo, kad berniukas labiau prisirišęs prie tėčio. Institucijos, teikiančios byloje išvadą atstovė teismo posėdžio metu palaikė savo pateiktą išvadą. Papildomai nurodė, kad šeimai yra teikiama pagalba, o atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neturi pastovios gyvenamosios vietos prašė vaiko (D.) gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu ir atitinkamai iš ieškovės priteisti išlaikymą vaikui.

Tuo tarpu vaiko motina atsakovė J. G., nors teismo posėdžio metu ir palaikė ieškinio reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko D. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo su ja, tačiau pati pripažino, kad šiuo metu ji vaikui užtikrinti reikiamų sąlygų negali, nes ji neturi nuolatinės ir pastovios gyvenamosios vietos, pasak ieškovės, gyvena gatvėje.

CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šeimos bylose teismas yra aktyvus, t. y. turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, tik tuo atveju, jeigu, teismo nuomone, tam yra būtinybė siekiant teisingai išspręsti bylą. Ši įstatymo nuostata yra viena iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir gali būti aiškinama kaip suteikianti teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Kiekvienoje byloje teismas turėtų individualizuoti būtinybę patvirtinančias faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ir netaptų taisykle visoms šeimos byloms. Taip teismas įgalinamas siekti apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, ginti labiausiai socialiai pažeidžiamų šeimos narių interesus, nurodytų asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą. Pagal CPK 376 straipsnio 1-4 dalis aktyvus teismas reiškia ne tik teismo teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, tačiau ir pareigą imtis priemonių sutaikyti šalis (CK 3.64 straipsnis, CPK 384 straipsnio 3 dalis), teisę peržengti pareikštų reikalavimų ribas, taikyti alternatyvų asmens teisių gynimo būdą (CK 3.183 straipsnio 2 dalis) ir specialias laikinąsias apsaugos priemones, įvardytas CK 3.65 straipsnio 2 dalyje

Taigi teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus t. y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis).

Esant pirmiau nurodytam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms faktinėms bylos aplinkybės, o būtent, kad ieškovė šiuo metu vaikui užtikrinti reikiamų sąlygų negali, nes ji nuolatinės ir pastovios gyvenamosios vietos neturi, kaip nurodė pati – gyvena gatvėje; taip pat įvertinus tai, kad institucijos atstovei, išklausiusiai vaiko nuomonę, D. nurodė norįs gyventi kartu su tėčiu, o su mama norėtų susitikti, bendrauti, leisti laiką, jog namuose jis jaučiasi saugus, jam čia gerai; taip pat įvertinus institucijos atstovės išvadoje išreikštą nuomonę, kad berniukas labiau prisirišęs prie tėčio; tai, kad vaikas jau ilgą laiką gyvena kartu su tėčiu, kur jam užtikrinamas tinkamos sąlygos; – darytina išvada, kad ieškovės reikalavimo tenkinimas ir nepilnamečio vaiko D. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove, prieštarautų vaiko interesams, todėl ieškovės prašymas netenkintinas, ir, vadovaujantis pirmiau nurodytomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, šeimos bylose teismui suteikta teise peržengti pareikštų reikalavimų ribas, nepilnamečio vaiko – D. G., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu atsakovo Ž.G. gyvenamojoje vietoje (CK 3.169 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.170 straipsnio 1-3 dalyse numatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Pažymėtina, kad tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes jį auklėti, tačiau tai nesumažina kito tėvo teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos (CK 3.170 straipsnis). Tokiu įstatymų numatytu reglamentavimu siekiama sudaryti sąlygas maksimaliam abiejų tėvų dalyvavimui auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė nustatyti atsakovo Ž. G. maksimaliai leistiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku D.G. tvarką: vaikų tėvai turi lygias teises ir pareigas auginant nepilnametį vaiką D. G., bei yra vienodai atsakingi už jo auklėjimą, priežiūrą, fizinį vystymąsi, mokymą bei lavinimą; bendravimo su vaiku veiksmai planuojami ir vykdomi abipusiu susitarimu, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko D. G. interesus bei poreikius, vaikų tėvai nenustato vienas kitam jokių suvaržymų susitikti su vaiku, ben­drauti, dalyvauti jo auklėjime ar remti juos materialiai daugiau negu bus priteista teismo sprendimu. Atsakovas privalo ne vėliau kaip prieš parą pranešti vaiko motinai apie savo pageidavimą susitikti su vaiku.

Atsakovas neprašė nustatyti nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos, nurodė, jog ginčo dėl to nėra.

Įvertinus nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog šiuo metu tarp šalių nėra ginčo dėl bendravimo su vaiku, todėl teismas konstatuoja, jog ieškovė bendrauja su nepilnamečiu vaiku D. G., gim. (duomenys neskelbtini), šalių susitarimu sutarta tvarka ir laiku (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.170 straipsnio 1 dalis).

Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Vykdydami šią prievolę tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą. Mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jį teikti didesnį, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

Kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Pažymėtina, kad minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti teikdamas detalius įrodymus (pvz., pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

Nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas D. šiuo metu yra 10 metų amžiaus, mokosi Ketvergių pagrindinėje mokykloje, ketvirtoje klasėje. Pasak atsakovo, vaiko išlaikymui reikia 500 Eur – maistui, drabužiams (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Nuo 2021 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 642 Eur neatskaičius mokesčių arba apie 468,41 Eur atskaičius mokesčius. Taigi, atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui iš ieškovės prašoma priteisti 250 Eur suma (500 Eur / 2) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis tik nežymiai viršija pusę minimalios mėnesinės algos.

Vertinant šalių turtinę padėtį nustatyta, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas nekilnojamojo, registruotino kilnojamojo turto neturi. Nepilnamečiui šalių vaikui atsakovo iniciatyva ir rūpesčiu yra užtikrintas gyvenamasis plotas, atitinkantis nepilnamečio vaiko poreikius. Ieškovė dirba UAB „Ecoservice Klaipėda“. Atsakovas dirba UAB „Dalunis“, jo gaunamas darbo užmokestis 607,00 Eur. UAB „Ecoservice Klaipėda“ pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį Jūratei Gustainienei, patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2019-07 iki 2020-05, ieškovės vidutinis mėnesinis darbo užmokestis per mėnesį sudarė apie 550 Eur į rankas. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, šalių nepilnamečio vaiko D. G., gim. (duomenys neskelbtini), amžių, tokio amžiaus vaiko poreikius ir jiems reikalingą patenkinti išlaidų dydį, į tai, kad atsakovas nereiškė reikalavimo dėl išlaikymo dydžio, tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė dėl objektyvių priežasčių (prastos sveikatos būklės ir negalėjimo dirbti, turimų kitų išlaikytinių ir pan.) negalėtų tokio dydžio išlaikymo teikti, taip pat įvertindamas ekonominę realybę, pateiktus byloje įrodymus, daro išvadą, kad vaiko būtinų poreikių užtikrinimui vaikui yra reikalingos 430 Eur išlaidos, ir jos yra protingos bei atitinka tokio amžiaus vaiko poreikius (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas; Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Pagal galiojančius teisės aktus nuo 2021 m. sausio 1 d. universali išmoka vaikui sudaro 70,00 Eur.

Įvertinus visas anksčiau nurodytas aplinkybes, šalių vaiko amžių, šalių turtinę padėtį, teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, taip pat atsakovo prašomą priteisti išlaikymo dydį, aplinkybę, kad nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju šalys savo nepilnamečio vaiko būtiniesiems poreikiams ir papildomam ugdymui užtikrinti turi skirti vaikui 360 Eur per mėnesį sumą (430 Eur – 70 Eur).

Teismo vertinimu, 180 Eur (360 Eur / 2) išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai, nepažeis socialinio teisingumo (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).

Todėl atsakovo prašomas priteisti išlaikymas (250 Eur) mažintinas – ir iš ieškovės priteistinas išlaikymo jos nepilnamečiui vaikui dydis – po 180 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymą priteisiant nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos – 2020 m. rugsėjo 11 d. – iki šalių nepilnamečio vaiko D. G., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnis, CK 3.208 straipsnis).

Vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtinas atsakovas (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Kartu pažymima, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Sprendimas dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl ieškinio dalies reikalavimo atsisakymo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu ieškovas atsisakė ieškinio ir atsisakymą teismas priėmė.

Pagal CPK 294 straipsnio 2 dalį, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog ieškovui sumažinus savo reikalavimus, bylos dalis dėl atsisakytų reikalavimų turi būti nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas), pareikštų reikalavimų sumažinimas savo esme prilygsta bylos dalies, kurioje reikalavimai sumažinti, išsprendimui atsakovo naudai, nes jam neteks atsakyti pagal pareikštus reikalavimus, kurių ieškovas nebepalaiko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013, 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66-686/2016).

2021 m. gegužės 3 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovės atstovas pareiškė, kad vienam iš ginčo šalių vaikų – L. G., gim. (duomenys neskelbtini) tapus pilnamečiu, ieškovė atsisako ieškinio reikalavimų dėl šalių vaiko – L. G., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo ir jo bei skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos nustatymo. Teismas posėdžio metu išaiškino ieškinio dalies reikalavimų atsisakymo pasekmes, ieškovė patvirtino, kad ieškinio dalies reikalavimų atsisakymo pasekmės jai yra žinomos.

Ieškovas turi teisę padidinti (sumažinti) reikalavimus ar atsisakyti nuo jų (CPK 42 straipsnis). Vadovaujantis CPK 140 straipsnio 1 dalimi, bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio.

Kadangi ieškovės atstovi teismui pateiktas ieškinio dalies atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, šalių teisių bei interesų nepažeidžia, ieškovei žinomos ieškinio atsisakymo ir civilinės bylos nutraukimo pasekmės (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 294 straipsnio 2 dalis), ieškovės ieškinio dalies (dėl šalių vaiko – L.G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo ir jo bei skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos nustatymo) atsisakymas priimtinas ir civilinė byla toje dalyje nutrauktina.

Išaiškintina, kad bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Tačiau CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Todėl teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir jų priteisimo klausimą, atsižvelgia į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies (50 proc.), į tai, kad ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimu yra 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, į tai, kad iš esmės buvo patenkintas tik vienas ieškovės reikalavimas (dėl santuokos nutraukimo), į tai, kad ginčo šalys neturi jokio nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo registruotino turto, į tai, kad byla buvo išnagrinėta iš esmės per vieną teismo posėdį, ir todėl sprendžia, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas iš atsakovo (50 proc.), atsižvelgiant į bylos baigtį, reikštų nesąžiningą bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymą, o tai, vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžia teismui nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, ir atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir pirmiau nurodytus motyvus, teisingumo ir sąžiningumo principų įgyvendinimą, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018, 23 punktas).

Pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, apylinkės teismas patyrė 4,66 Eur tokių išlaidų. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373; TAR, 2014 m. rugsėjo 24 d., Nr. 2014-12793; 2020 m. sausio 22 d., Nr. 2020-00970), CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

priimti ieškovės J. G. ieškinio dalies (dėl šalių vaiko – L. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo ir jo bei skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos nustatymo) atsisakymą.

Bylos dalį dėl ieškovės J.G. reikalavimų – dėl šalių vaiko – L. G., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo ir jo bei skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos nustatymo, nutraukti.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Ieškovės J. G. (iki santuokos sudarymo – B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei J. G. palikti santuokinę pavardę – „G“, atsakovui Ž. G. turimą pavardę – „G“.

Šalims vienas kitam išlaikymo nepriteisti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu Ž. G., jo gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš ieškovės J. G. nepilnamečio vaiko D. G. išlaikymui po 180,00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 11 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti atsakovą Ž. G. uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko D. G. išlaikymo lėšas iki jo pilnametystės.

Nustatyti, kad ieškovė J. G. su nepilnamečiu vaiku D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja geranoriškai tėvų susitarimu ir šalių sutarta tvarka ir laiku.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Per vieną darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti sprendimo nuorašą santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.