Kauno apygardos teismo nuosprendis

8. Nuteistojo S. M. gynėjo apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, S. M. pripažinimu kaltu padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, taip pat teigiama, kad už kitas jo padarytas nusikalstamas veikas paskirtos per griežtos bausmės. O nuteistojo E. R. apeliaciniame skunde nesutinkama su jam paskirta realia laisvės atėmimo bausme, prašoma taikant BK 54 straipsnio 3 dalies ir BK 75 straipsnio nuostatas, atidėti jam skiriamos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

11. Apelianto argumentų kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, 2K-343-719/2018, 2K-15-976/2021). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine (Lietuvos Aukščiausiojo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019). Kartu pripažintina, kad įrodinėjimas ir sprendimas dėl įrodymų pakankamumo ir dėl jais grindžiamų išvadų tikrumo yra sudėtingesni ir reikalaujantys daugiau kruopštumo, nuoseklumo, tikslumo įtikinamai susiejant esamus įrodymus į loginę seką, jeigu teismo išvados iš esmės grindžiamos netiesioginiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-571-976/2015, 2K-103-976/2016, 2K-275-976/2017, 2K-264-976/2019, 2K-15-976/2021).

13. Apeliantas skunde itin detaliai analizuoja atskirus bylos įrodymus (nuteistojo E. R., liudytojais apklaustų policijos pareigūnų T. M., D. V., A. R., Č. V., R. L., G. G. parodymus, slapto sekimo bei elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuotus duomenis), teigdamas, kad vienas ar kitas įrodymas nepatvirtina byloje nustatytų faktinių aplinkybių, selektyviai atrenka nuteistajam S. M. palankias nuteistojo E. R. ar liudytojų parodymų dalis, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad minėtos BPK įrodymų vertinimo taisyklės reikalauja įvertinti ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, juos lyginant ir siejant į nuoseklią ir vientisą loginę grandinę, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje detaliai ir motyvuotai yra pasisakęs dėl nuteistojo S. M. gynėjo apeliaciniame skunde dėstomų argumentų, susijusių su nuteistojo E. R., liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymų, slapto sekimo bei elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuotų duomenų patikimumu bei jų vertinimu. Su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais teisėjų kolegija iš esmės sutinka ir jų detaliai nekartoja, tik atsako į esminius apeliacinio skundo motyvus.

14. Nors nuteistasis S. M. ir neigia skundžiamame nuosprendyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis pardavęs E. R. psichotropines medžiagas, t. y., neigia padaręs BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, tačiau jo kaltę, visų pirma, patvirtina nuteistojo E. R. parodymai. Pastarasis viso proceso metu, išskyrus pirmąją, sulaikymo dieną (2021 m. spalio 8 d.) vykusią įtariamojo apklausą, kategoriškai tvirtino, kad psichotropinę medžiagą – amfetaminą, kuria jis disponavo, įsigijo būtent iš S. M., 2021 m. spalio 7 d. nuvykęs į (duomenys neskelbtini) esantį garažą, kuriuo naudojosi S. M.. Nuteistojo S. M. gynėjo apeliaciniame skunde itin daug dėmesio skiriama nuteistojo E. R. parodymų vertinimui, teigiama, kad turi būti vadovaujamasi pastarojo pirmosios ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu, kuomet jis nurodė, kad iš S. M. jokių narkotikų neįsigijo, parodymais, ir kad vėlesnių jo apklausų metu duoti parodymai yra nepatikimi, kadangi jie nenuoseklūs, prieštaringi, duoti turint tikslą būti paleistam iš suėmimo ir (ar) gauti abstinencijos kančias palengvinančius vaistus, taip pat duoti esant abstinencijos būsenoje, todėl jais negalima vadovautis sprendžiant S. M. kaltės klausimą, tačiau teisėjų kolegija, sutikdama su skundžiamame nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl E. R. parodymų vertinimo, atmeta tokius apelianto argumentus kaip deklaratyvius ir nepagrįstus. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas teisminio nagrinėjimo metu visas šias apelianto nurodomas aplinkybes aiškinosi, buvo apklaustas net ir specialistas - gydytojas psichiatras J. U., kuris, susipažinęs su E. R. gydymo sulaikymo, suėmimo metu dokumentais, pateikė paaiškinimus dėl E. R. psichinės būklės sulaikymo metu ir jo gebėjimo duoti parodymus. Tai pat buvo apklausta ir E. R. apklausas vykdžiusi tyrėja G. G..

15. Apeliantas teisus tvirtindamas, kad pagal teismų praktiką bendrakaltinamųjų parodymų savarankiškumo ir objektyvumo vertinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys nei vertinant kitų asmenų parodymus. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bendrakaltinamųjų parodymų vertinimo kriterijus, išsamiai aiškinosi dėl šių parodymų patikimumo ir padarė motyvuotą išvadą, kad byloje nėra aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti nuteistojo E. R. parodymais, išsamiai pasisakydamas dėl jo asmeninio suinteresuotumo nebuvimo. Nuteistieji E. R. ir S. M. ilgą laiką buvo draugai, intensyviai bendraudavo, E. R. dažnai svečiuodavosi pas S. M., jie nebuvo susipykę, E. R. būtent į S. M. kreipėsi pagalbos po to, kai pabėgo nuo jį bandžiusių sulaikyti policijos pareigūnų, o pastarasis vyko jo pasiimti. Tad nėra jokio pagrindo manyti, kad E. R. be jokios priežasties siektų savo draugą S. M. apkaltinti nebūto sunkaus nusikaltimo padarymu.

17. Nuteistojo S. M. gynėjo teiginiai, kad E. R. S. M. kaltinančius parodymus davė siekdamas gauti abstinencijos kančias palengvinančius vaistus, taip pat yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės pateiktos E. R. medicininės kortelės (8 t., b. l. 126-127) matyti, kad 2021 m. spalio 8 d. jis atsisakė apžiūros, o nuo 2021 m. spalio 10 d. jam teiktos medicininės paslaugos. 2021 m. spalio 10 d. – 13 d. jis skundėsi bloga savijauta, spalio 10 d., 12 d., 13 d. jam skirti medikamentai. Sekanti apžiūra fiksuota tik spalio 19 d. Jos metu E. R. skundėsi, kad bloga, bet jam, kaip teisiamojo posėdžio metu paaiškino specialistas J. U., buvo skirtas tik žolinis preparatas, kas rodo, jog žmogus jau adaptavosi. Nuo 2021 m. spalio 28 d. vykusių apžiūrų metu jis išvis jokių nusiskundimų neturėjo. Specialistas nurodė, kad yra tik minimali tikimybė, kad spalio 29 d. (tuomet vyko apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją) kažkokios medžiagos galėjo turėti įtakos nuteistojo elgsenai. Kaip minėta, apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu E. R. davė esminėse detalėse analogiškus parodymus kaip ir 2021 m. spalio 14 d. vykusios apklausos metu, nurodė, kad tvirtina savo 2021 m. spalio 14 d. duotus parodymus, juos davė laisva valia. Taigi manyti, kad 2021 m. spalio 14 d. ir vėlesni E. R. parodymai duoti siekiant gauti abstinencijos simptomus slopinančius medikamentus, niekuo nepagrįsti, yra tik nuteistojo S. M. gynėjo subjektyvi nuomonė.

18. Apeliaciniame skunde itin akcentuojami nuteistojo E. R. parodymų neatitikimai, juose esantys prieštaravimai, taip pat jų nenuoseklumas ir teigiama, kad dėl to jie negali būti laikomi patikimu S. M. kaltės įrodymu. Anot apelianto, turi būti vadovaujamasi būtent 2021 m. spalio 8 d. vykusios E. R. apklausos metu duotais parodymais, kuomet jis neigė pirkęs iš S. M. narkotines medžiagas. Atsakydama į šiuos apelianto argumentus teisėjų kolegija, visų pirma pažymi, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų) parodymai įrodymais pripažįstami tada, kai jie nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Byloje esantiems duomenims patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai. Tokie parodymai savarankiškos įrodomosios reikšmės neturi, tačiau jie gali būti reikšmingi tikrinant ir vertinant tiek kaltinamojo teisme duotus parodymus, tiek kitus byloje ištirtus duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-55-699/2017).

19. E. R. 2021 m. spalio 8 d. vykusios įtariamojo apklausos metu kaltę neigė, išties nurodė, kad vakar buvo pas S. M., tačiau jokių narkotikų iš jo neįsigijo, jų niekam nepardavė ir jų nelaikė (4 t., b. l. 66-67). Tačiau pastebėtina, kad įtariamojo apklausos protokolo priede užfiksuota, kad įtariamasis atsisakė savo duotų parodymų ir atsisakė pasirašyti (4 t., b. l. 69). Nuteistasis teisme tvirtino, kad šios apklausos metu jo duoti parodymai yra neteisingi. Paaiškino, kad po šios apklausos protokolu nepasirašė, nes ten buvo nesąmonės parašytos. Jis tuo metu buvo apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų (amfetamino ir klonazepamo), kalbėjosi su tyrėja, o pasirodo ji viską užrašinėjo ir paskui davė jam pasirašyti. Jis paskaitęs, pamatė, kad ten surašytas jo nusišnekėjimas ir todėl atsisakė pasirašyti. VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės 2021 m. spalio 8 d. medicinos dokumentų išraše užfiksuota, kad E. R. šlapime rasta amfetamino ir benzodiazepino (4 t., b. l. 146-147), kas patvirtina nuteistojo teiginius apie jo apsvaigimą nuo psichotropinių medžiagų, ypač atsižvelgus į tai, kad bute, kuriame buvo sulaikytas E. R., ant stalo buvo rasta ir paberto amfetamino (1 t., b. l. 128-135) ir E. R. nurodė šią psichotropinę medžiagą ten vartojęs. E. R. apklausas atlikusi tyrėja liudytoja G. G. teisme paaiškino, kad 2021 m. spalio 8 d. E. R. atsisakė duoti parodymus, bet vis tiek aiškino aplinkybes, o ji užrašinėjo, kas iš esmės atitinka E. R. aiškinimą apie 2021 m. spalio 8 d. vykusią apklausą. Liudytoja neprisiminė, kodėl šiame E. R. apklausos protokole nėra jo parašo, tačiau mano, kad dėl to, jog jis netvirtino šių parodymų ir dėl to nepasirašė. Liudytoja G. G. taip pat nurodė, kad gal po savaitės vykusios antrosios įtariamojo E. R. apklausos metu (2021 m. spalio 14 d.) jis jau davė išsamius paaiškinimus, kurių metu nurodė, kad narkotikus už 700 eurų įsigijo ir S. M., kad važiavo į (duomenys neskelbtini) pasiimti narkotikų, kad tai buvo ne pirmas kartas, kai iš S. M. pirko narkotikus, kad buvo susitikęs su K. G. dėl to, jog šis norėjo jų įsigyti ir kad pastarajam perdavė narkotinių medžiagų. Iš esmės analogiškus parodymus esminėse detalėse E. R. davė ir apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją bei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Išanalizavus E. R. viso proceso duotus parodymus, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nėra pagrindo jų pripažinti nepatikimu S. M. kaltę pagrindžiančiu įrodymu. Sutiktina su apelianto argumentu, kad nuteistojo E. R. skirtingose apklausose duotose parodymuose yra tam tikrų prieštaravimų, kurie akcentuoti ir nuteistojo S. M. gynėjo apeliaciniame skunde, t. y., kad, pavyzdžiui, 2021 m. spalio 14 d. nurodė, jog amfetaminą iš S. M. įsigijo ne pirmą kartą, o vėliau, kad tai buvo pirmas kartas, skirtingai aiškino, ar atvežęs jį į butą S. M. jam davė amfetamino nusiraminimui ir kartu vartojo, ar ne, kam priklauso kratos metu rastas klonazepamas, ar gavo atlygį už K. G. perduotas psichotropines medžiagas, ar ne. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su skundžiamo nuosprendžio argumentu, kad šie netikslumai nėra esminiai ir yra pateisinami paties E. R. procesine padėtimi ir pasirinkta gynybine taktika. Tuo tarpu esminės aplinkybės, kad 2021 m. spalio 7 d. atvykęs pas S. M. į garažą iš pastarojo įgijo psichotropinės medžiagos – amfetamino, kuris buvo penkiuose maišeliuose, kad šiam sumokėjo 700 eurų, šias psichotropines medžiagas, paslėpęs jas automobilyje, parsivežė į savo gyvenamąją vietą, dalį jų pasidėjo namuose, o kitą dalį nuvykęs į (duomenys neskelbtini) gatvę K. G. prašymu perdavė pastarajam, dalį suvartojo pats pabėgęs nuo jį bandžiusių sulaikyti policijos pareigūnų, yra nuoseklios. E. R. pripažino, kad namuose paliktas psichotropines medžiagas, pasitaikius progai, būtų pardavęs, kad pabėgęs nuo policijos pareigūnų skambino žmonai ir prašė jos paslėpti namie laikytą amfetaminą, ką ši ir padarė, kad skambino S. M. ir prašė jo padėti pasislėpti nuo policijos pareigūnų, ką šis taip pat padarė. Šios jo nurodytos aplinkybės sutampa su elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuotais duomenimis. Taigi, nėra pagrindo pripažinti, kad nuteistojo E. R. parodymai yra prieštaringi bei nepatikimi, ir kad jais negalima remtis sprendžiat S. M. kaltės klausimą.

20. Nuosprendyje taip pat išanalizuotas nuteistojo E. R. parodymų patikimumas, gretinant, lyginant juos su kitais bylos duomenimis – su liudytojų K. G., A. R., T. M., D. V., Č. V., G. G. parodymais, slapto sekimo, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose bei jų prieduose – pokalbių suvestinėse užfiksuotais duomenimis, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotais duomenimis, daiktų – mobiliojo ryšio telefonų apžiūros protokoluose užfiksuotais duomenimis ir padaryta motyvuota išvada, kad nuteistojo E. R. parodymus, reikšmingus bylai, patvirtina byloje surinktų įrodymų visetas. Pažymėtina, kad iš pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo matyti, kad nuteistojo E. R. parodymai, nors ir labai svarbūs byloje, yra ne vieninteliai, patvirtinantys bylos aplinkybes, todėl kai kurie apeliaciniame skunde nurodomi E. R. parodymų dėl jo paties vaidmens nagrinėjamuose įvykiuose prieštaravimai nepaneigia E. R. parodymų, kuriuos patvirtina kiti bylos įrodymai, patikimumo. Nuteistojo E. R. parodymai atitinka kitus byloje surinktus ir įvertintus įrodymus, o juos paneigiančių objektyvių duomenų byloje nėra. Be to, kaip minėta, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių E. R. galėtų būti šališkas, suinteresuotas nepagrįstai apkaltinti nuteistąjį S. M. tariamos nusikalstamos veikos padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis E. R. davė parodymus ne tik apie kito nuteistojo, bet ir apie savo paties atliktą nusikalstamą veiką. Taigi, šiuo atveju laikytina, kad E. R., duodamas parodymus, nesiekė perkelti atsakomybės nuo savęs kitiems asmenims.

21. Skundžiamame nuosprendyje motyvuotai paneigti nuteistojo S. M. teiginiai, kad jis neužsiėmė psichotropinių medžiagų platinimu ir kad 2021 m. spalio 7 d. E. R. jokių psichotropinių medžiagų nepardavė, o tuo pačiu patvirtintas nuteistojo E. R. parodymų patikimumas. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismui atidžiai išnagrinėjus byloje esančių telefoninių pokalbių suvestinėse užfiksuotų pokalbių ir SMS žinučių turinį, buvo padarytos motyvuotos išvados, jog E. R. ir S. M. tiek tarpusavyje, tiek su kitais asmenimis kalba apie psichotropinių medžiagų įgijimą ir pardavimą. Užfiksuotuose pokalbiuose tarpusavyje ir su pirkėjais vartojami specifiniai posakiai, šifruota kalba. Jei nuteistieji nebūtų prekiavę aptariamomis medžiagomis, jie net nebūtų supratę atsiųstų trumpųjų žinučių tekstų, skambinusių jiems asmenų užuominų turinio, kadangi nei vienas asmuo, taip pat ir K. G., kuris buvo sulaikytas netrukus po to, kai įsigijo iš E. R. psichotropinių medžiagų, ir šios medžiagos buvo rastos jo kratos metu, aiškiai nenurodydavo, ko konkrečiai iš E. R. ar S. M. nori. Iš teismų praktikos analogiškose baudžiamosiose bylose akivaizdu, kad beveik absoliučia dauguma atvejų asmenys, kurie susiję su neteisėtu disponavimu tokiomis medžiagomis, stengiasi tiesiogiai neminėti jų pavadinimų, kiekių, laikymo ir kitų reikšmingų duomenų, pagal kuriuos galima būtų identifikuoti jų neteisėtų veiksmų turinį, mąstą, kitas svarbias aplinkybes. Tai matyti ir šioje byloje. Akivaizdu, kad tik žmogus, besiverčiantis narkotinių (psichotropinių) medžiagų prekyba, gali suprasti ir supranta specifinę, šifruotą kalbą, terminus, vartojamus tarp tokių medžiagų prekeivių ir pirkėjų, supranta, ko iš jo nori paskambinę asmenys, šiems net konkrečiai to neįvardijus, pasakius tik skaičius, arba pasiteiravus ar galima atvažiuoti, ar galima susitikti. E. R. ir S. M., tiek bendraudami tarpusavyje, tiek su kitais nustatytais ir nenustatytais asmenimis, naudojo tam tikrus užšifruotus, trumpus, lakoniškus teiginius. Taigi, kitaip vertinti šių bendravimą kitų surinktų įrodymų kontekste nėra jokio pagrindo. Nuteistasis S. M. nesugebėjo logiškai ir įtikinamai paaiškinti, apie ką yra kalbama jo su E. R. ir kitais nenustatytais asmenimis užfiksuotuose telefoniniuose pokalbiuose. Nors jis tikino, kad tuo metu užsiėmė automobilių detalių prekyba, tačiau nei viename pokalbyje nėra fiksuota, kad būtų kalbama apie automobilius ar jų detales. Visiškai neįtikinama, kad skambindamas dėl konkrečios detalės, asmuo jos nepaminėtų, kad pardavėjas vien tik iš skaičiaus ar pasakymo, kad pirkėjas atvažiuoja, suprastų, apie ką konkrečiai, t. y., kokio automobilio ir kokią detalę, yra kalbama, ar kad išvis kalbama apie automobilius ir jų detales, ar dar kažkokius galimai neteisėtai įgytus (galimai vogtus) daiktus.

22. Skundžiamame nuosprendyje detaliai išanalizuotas E. R. ir S. M. tiek tarpusavyje, tiek su kitais asmenimis vykusių telefoninių pokalbių turinys, todėl jis iš naujo visas nebekartojamas. Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuotų duomenų (3 t., b. l. 10-44) matyti, kad po to, kai E. R. nenustatytiems asmenims arba (ir) žmonai užmaskuotai pranešdavo, kad nebeturi psichotropinių medžiagų, iškart skambindavo ne kam kitam, o būtent S. M. ir tardavosi su juo dėl susitikimo, o po susitikimų su S. M. fiksuojami telefoniniai kontaktai dėl psichotropinių medžiagų platinimo. Analogiškai įvykiai klostėsi ir 2021 m. spalio 7 d. Užfiksuota, kad 12:06:14 val. nenustatytas asmuo E. R. pasako, jog „keturių žmonių reikia“, „dar daugiau saka reikia gal“, o E. R. nurodo, kad atveš ir pasako, kad „šešis ir daugiau nei kiek, nes aš daugiau neturiu“. 12:13:13 val. kalbėdamas su kitu nenustatytu asmeniu, E. R. nurodo „aštuoni daugiausiai“, į ką nenustatytas asmuo „ai šeši“, o E. R. nurodo, kad bus už valandos ir kad „tai gal iki to pasidarys aštuoni“. 13:11:24 val. nenustatytam asmeniui pasiteiravus, kur jis randasi, E. R. atsako, kad „neturiu nieko“, „o vakare tiktai turėsiu <...>, paskutinis dabar va čia šeš, šešis, šešis, šešis cilindrus atiduodu ir viskas“. Nenustatytam asmeniui prašant, kad gal galėtų ir jam nuėmęs „du“ atvežti, E. R. nesutinka ir nurodo, kad jis išvažiuoja ir grįš vakare, tada ir paskambins. Netrukus po šio pokalbio (13:22:43 val.) E. R. skambina žmonai „nu ką man dabar daryt, <...> aš viską atidaviau“, „skambint S. ar ką, ar kas čia“. O po to iškart (13:35:55 val.) seka skambutis S. M., kurio metu jis teiraujasi, ar gali atvažiuoti ir tariasi dėl susitikimo vietos, E. R. vyksta pas S. M.. (3 t., b. l. 33-39). Slapto sekimo protokole užfiksuota, kad 2021 m. spalio 7 d. apie 14.32 val. E. R. su vairuojamu automobiliu „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas stovintis Panevėžio r. ties (duomenys neskelbtini) k., automobilių stovėjimo aikštelėje ties lankytina vieta. 15.05 val. E. R. vairuojamas automobilis užfiksuotas įvažiuojantis į vidinį namo kiemą ir ten sustojęs - adresu (duomenys neskelbtini), kur prie jo prieina vyriškis. 16.15 val. E. R. išvažiuoja iš šio adreso (3 t., b. l. 51-52). Taigi slapto sekimo metu užfiksuota, kad E. R. atvyko būtent tuo adresu, kur randasi, kaip nurodė liudytoja R. Č., S. M. sesei priklausantis butas ir garažas, kuriais naudojosi S. M.. Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad po šio susitikimo vėl seka telefoniniai pokalbiai ir SMS žinutės su K. G., kur E. R. teiraujasi K. G., kiek jam reikia, o šis atsako, kad „pora“, fiksuotas jų sutikimas (3 t., b. l. 40-43), o po šio susitikimo K. G. buvo sulaikytas ir pas jį rasta psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurią jis nurodė įgijęs iš E. R., ko iš esmės neneigė ir nuteistasis E. R.. Iškart po K. G. sulaikymo buvo bandoma sulaikyti ir E. R., tačiau pastarasis nuo policijos pareigūnų pabėgo apgadindamas kitus automobilius, sulaikymo metu buvo naudojamas ir šaunamasis ginklas. Išvengęs sulaikymo E. R. iškart, 18.41 val. ir 18.47 val. skambino žmonai D. R. ragindamas ją paslėpti namuose esančias psichotropines medžiagas „Nešk kaifą, slėpk. Nešk, mane apšaudė, blet, policininkai“. Žmonai paklausus, kur jį nešti, nurodė: „Nešk bet kur, blet, ir slėpk, užkask greita, bėgom“. Vėliau E. R. paskambinęs žmonai D. R. klausia: „Paslėpei?“, o tuo metu, kaip tik atvažiuoja policijos pareigūnai. O 18:48 val. jis jau skambino būtent S. M. prašydamas pagalbos: „S., gelbėk“, „Apšaudė mėntai mašiną, bet aš pabėgau vis tiek“. Pokalbio metu E. R. nurodo, kad jis yra miške, o policija pas jį namuose. S. M. teiraujasi sakydamas: „O dėl kaip čia kas? Nesuprantu dėl ko?“ E. R. atsako: „Tai blet, kaip, tai dėl ko? Dėl to“. Akivaizdu, kad S. M. puikiai supranta, apie ką kalba E. R., dėl ko jį bandė sulaikyti policijos pareigūnai, nes teiraujasi: „Kažką rado pas tave?“, „O namie ten tvarkoj, D. neišsigando?“. Pastebėtina, kad būtent S. M. su draugu vežė E. R. į butą, kur šis galėtų pasislėpti. O iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad sekantį vakarą telefonu bendraudamas su nežinomu vyriškiu jis kalba apie K. (taip vadinamas E. R.), kad jis dingęs ir gali būti jog sulaikytas. Nepažįstam vyriškiui pasiteiravus „oo jeigu karoče, dabar draugai iki tavęs dalėktų, ten paderintum jiems?“, S. M. pakartoja, jog E. R. vakar „puolė mentai“ ir kad pas jį patį buvo atvažiavę, naktį garaže kratą darė, į ką nepažįstamas vyriškis atsako „supratau, atbojus ir pas tave ar ne?“. Iš šio pokalbio galima suprasti, kad iškart po to, kai E. R. buvo sulaikytas, atliktos kratos, S. M. sunerimo ir kurį laiką nutarė nevykdyti psichotropinių medžiagų platinimo. Tačiau jau nuo 2021 m. spalio 10 d. vėl fiksuojami užmaskuoti telefoniniai pokalbiai apie susitikimus „tai atlėksiu ne už ilgo, biški susitikti, bet nu ta prasme, ant mielačiaus“, 2021 m. spalio 13 d. 23:54:26 val. fiksuotas pokalbis su nežinomu vyriškiu apie „mielačius“, S. M. nurodo, kad „mielačiai tik po penkis“, „pas mane diska“, tariamasi, kas kur galėtų privažiuoti. 2021 m. spalio 14 d. į jį besikreipiantis asmuo nurodo, kad „aš matai į Klaipėdą važiuosiu“, „nu aš ten pažadėjęs, žinai, ne tuščias atvažiuoti“, į ką S. M. atsako, jog asmuo atvažiuotų į kaimą. Dar prieš E. R. sulaikymą 2021 m. spalio 7 d. nakties metu 2:21:02 val. fiksuotas telefoninis pokalbis, kuomet S. M. paskambinęs asmuo nori atvažiuoti pas pastarąjį „aš ant keturių pas tave užlėkčiau“, tariasi per kiek laiko šis atvyktų, kad nežinomam vyriškiui dar reikia į bankomatą (3 t., b. l. 69-88). S. M. nesugebėjo įtikinamai paaiškinti, apie ką kalbasi su jam skambinančiais asmenimis. Jo pateikta versija, kad žmonės jam skambindavo siekdami įsigyti automobilių detalių ar kitokių galimai iš nelegalios veiklos įgytų daiktų yra nelogiški, ypač atsižvelgus į vėlyvo vakaro ar naktinius skambučius. Akivaizdu, jog siekdamas įsigyti iš S. M. kokius nors daiktus, asmuo neskambintų naktį, nekalbėtų užuominomis. S. M. iškart po E. R. sulaikymo tokiu atveju nebūtų jokio reikalo bent trumpam stabdyti veiklą, o kad ji buvo stabdoma, galima suprasti iš jau minėtos nepažįstamo asmens frazės „supratau, atbojus ir pas tave“. Taigi šių pokalbių turinys leidžia daryti išvadą, kad E. R. parodymai, jog jis amfetaminą pirko iš S. M., yra teisingi. Juolab, kad kaip ir minėta, būtent po susitikimo su S. M. E. R. vėl disponavo psichotropinėmis medžiagomis, tarėsi dėl susitikimo su K. G., kuriam ir perdavė cigarečių pakelį, į kurį buvo įdėtas folijos lankstinukas su amfetaminu.

23. Nors apeliantas teigia, kad E. R. psichotropines medžiagas galėjo įgyti iš kitų asmenų, kuomet važiuodamas pas S. M. buvo sustojęs (duomenys neskelbtini) ar dar kitomis aplinkybėmis, tačiau, kaip jau ir minėta, E. R. kategoriškai viso proceso metu (išskyrus pirmąją apklausą, po kurios protokolu atsisakė pasirašyti ir nurodė, kad netvirtina šių parodymų) aiškino, kad amfetaminą pirko būtent iš S. M.. Šią aplinkybę taip pat patvirtina ir slaptą sekimą atlikusių policijos pareigūnų parodymai, A. R., T. M. tarnybiniuose pranešimuose ir slapto sekimo protokole užfiksuota informacija.

24. Liudytojas A. R. paaiškino, kad 2021 metais, atliekant ikiteisminį tyrimą, buvo gauta duomenų, kad E. R. galimai platina narkotines ar psichotropines medžiagas (duomenys neskelbtini). Buvo kreiptasi į teismą ir gautas leidimas klausytis E. R. telefoninių pokalbių. Kontroliuojant pokalbius, buvo gauta informacija, kad tas medžiagas jis galimai atsiveža iš (duomenys neskelbtini), iš S. M., kadangi pasibaigus narkotinėms medžiagoms, E. R. susiskambino su S. M. ir važiuodavo pas pastarąjį. Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, A. R. paaiškino, kokia informacija sudarė pagrindą manyti, kad E. R. psichotropines medžiagas įgyja iš S. M., t. y., būtent klausantis E. R. telefoninių pokalbių užfiksuoti duomenys apie E. R. pokalbius tiek su nenustatytais asmenimis, tiek su pačiu S. M. bei aplinkybės, kurioms esant E. R. kontaktuodavo su S. M. ir pas jį vykdavo (būtent nebeturint psichotropinių medžiagų). 2021 m. spalio 7 d. atvejis buvo ne pirmasis. Duomenų, kad narkotinės medžiagos buvo įsigyjamos iš ko nors kito, kontrolės metu nebuvo gauta. Buvo vykdomas slaptas sekimas, spalio 7 dienos sekime jis nedalyvavo, tačiau kontroliavo elektroninėmis žinutėmis perduodamą informaciją, kontaktavo su pareigūnais, kurie dalyvavo sekime, todėl turėjo visą informaciją. Spalio 7 d. grįžęs iš S. M. E. R. susitarė susitikti ir perduoti minėtas psichotropines narkotines medžiagas piliečiui, kurio pavardės dabar neatsimena, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Po perdavimo minėtas pilietis buvo sulaikytas ir buvo nutarta sulaikyti patį E. R., bet pastarasis priešinosi - bėgo, paliko automobilį miške. Gavus duomenų, kur jis pasislėpė, vyko sulaikymas. Liudytojas A. R. nurodė, kodėl S. M. nebuvo sulaikytas iškart po susitikimo su E. R., o tik po dviejų savaičių, paaiškino, kad buvo bandoma nustatyti kitas narkotinių psichotropinių medžiagų laikymo vietas, surinkti daugiau įrodymų. Liudytojas A. R. taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pareigūnų užduotis nebuvo atlikti sekimą, bet pagal turimą informaciją sulaikyti asmenis, kurie galimai įsigis narkotines (psichotropines) medžiagas, bet pareigūnai nuvykę informavo, kad negali identifikuoti, su kuo buvo susitikta ar nebuvo, pasakė, kad mato išvažiuojantį automobilį nuo aikštelės link (duomenys neskelbtini). Tada jis informavo tuos asmenis, kurie toliau vykdė sekimą.

25. Liudytojas T. M. nurodė, kad kartu su D. V. vykdė E. R. slaptą sekimą, kurio iniciatoriumi buvo A. R.. Sekimo metu ryšio priemonėmis komunikavo su A. R., kuris vykdė E. R. pasiklausymą. Komunikuodami su kitais pareigūnais, keitėsi informacija. Jiems buvo žinoma iš bylos duomenų, kad E. R. į (duomenys neskelbtini) vyksta įsigyti narkotinių medžiagų, todėl ir buvo organizuojama visa ši operacija. Šiame tyrime pagrindinis asmuo buvo E. R., o iki S. M. jie priėjo pagal telefoninius pokalbius. Sekimo metu pastebėjo, kad E. R. atvažiavo nuo (duomenys neskelbtini) miesto į (duomenys neskelbtini) rajoną, į S. M. gyvenamąją vietą, kieme susitiko su S. M.. Prieš susitinkant dar buvo stabtelėjęs vienu momentu prie (duomenys neskelbtini) aikštelėje susitikti su dviem merginomis, kurios irgi buvo su mašina. Negali pasakyti ar buvo kas nors išlipę iš mašinų, matė tik iš tolo, o kad ten merginos žinojo, nes buvo telefoninis pokalbis su jomis. Jie matė, kaip atvažiavęs pas S. M. į kiemą, ten E. R. su juo susitiko. Liudytojas kategoriškai tvirtino, kad jam pakako laiko įsidėmėti, kad E. R. susitiko būtent su S. M.. Pastebėtina, kad ir pats S. M. neneigia šio susitikimo. Liudytojas T. M. nurodė, kad po to jie sekė E. R. automobilį grįžtant į (duomenys neskelbtini). Vėliau sekimo metu buvo užfiksuota, kaip E. R. perdavė narkotines medžiagas pirkėjui K. G., kuris buvo sulaikytas. Sulaikius K. G. pareigūnai patvirtino, kad pas jį yra narkotinės medžiagos, kad buvo įvykęs perdavimas, tuomet buvo priimtas sprendimas sulaikyti ir E. R., tačiau šis pasipriešino ir pabėgo. Bevažiuojant į E. R. namus, gavo informaciją iš A. R., kad telefonu E. R. paskambino žmonai ir liepė slėpti narkotines medžiagas. Nuvykus E. R. gyvenamosios vietos adresu, žmona pripažino, kad paslėpė narkotines medžiagas ir parodė, kur jos yra. Iš esmės analogiškus parodymus davė ir liudytojas D. V.. Pastarasis taip pat nurodė, kad sekant matė, kaip E. R. išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Pakeliui buvo sustojęs prie kažkokio piliakalnio aikštelėje, kur susitiko, kaip jiems nurodė iniciatorius A. R., su merginomis. Jis matė tik sustojimą. Po to E. R. (duomenys neskelbtini) rajone atvažiavo į namo kiemą. Šalia buvo ūkinis pastatas. Matė, kaip kieme E. R. sustojo, išlipo iš automobilio, ir iš namo išėjo S. M., kuris ėjo link E. R.. Paskui užfiksavo, kad E. R. išvažiavo, grįžo į namus, o po kurio laiko išvažiavo iš namų. Iš iniciatoriaus gavo informaciją, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje E. R. galimai susitiks su asmeniu, kuris nori įsigyti narkotinių medžiagų.

26. Liudytojai R. L. ir Č. V. paaiškino, kad jie gavo iš iniciatoriaus A. R. nurodymą važiuoti prie (duomenys neskelbtini), kur „Audi“ vairuojantis E. R. galimai perduos narkotines medžiagas. Tačiau nuvykus į nurodytą vietą, jie pamatė iš aikštelės jau išvažiuojantį „Audi“ automobilį, apie ką informavo A. R.. Todėl jiems buvo duotas nurodymas grįžti atgal. Iš to, akivaizdu, jog R. L. ir Č. V. pavėlavo atvykti į (duomenys neskelbtini) ir, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, net nematė, kad E. R. šioje vietoje būtų su kuo nors susitikęs. Būtent dėl to E. R. ir galimai iš jo psichotropinių medžiagų įgijusių asmenų (net nebuvo nustatyta, kas jie tokie) nebuvo bandoma sulaikyti, o sulaikymą turėję atlikti paminėti pareigūnai grįžo atgal.

27. Įvertinus visų liudytojų policijos pareigūnų parodymus, akivaizdu, kad E. R. sustojimas (duomenys neskelbtini) buvo trumpalaikis ir jo tikslas nebuvo narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų įgijimas, kadangi to nepatvirtina nei paties E. R., nei liudytojo A. R., kuris klausėsi E. R. telefoninių pokalbių, nei elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole, ikiteisminiam tyrimui reikšmingų E. R. pokalbių stenogramose užfiksuoti duomenys. Jeigu psichotropines medžiagas E. R. būtų įgijęs (duomenys neskelbtini), lieka nepaaiškinama, kokiu tikslu jis dar važiavo pas S. M. į (duomenys neskelbtini), pas kurį, kaip matyti iš skundžiamame nuosprendyje išsamiai išanalizuotų įrodymų, jis vykdavo, kai jam pasibaigdavo psichotropinės medžiagos, kam 2021 m. spalio 7 d. skambindamas žmonai ir pranešdamas, kad jau nieko nebeturi bei klausdamas, ką jam daryti, nurodė: „skambint S. ar kas čia“, t. y., asmeniui, pas kurį ir anksčiau įgydavo psichotropinių medžiagų. Apeliantas pagrįstai atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra pokalbio stenogramos, kurioje atsispindėtų E. R. tarimasis apie susitikimą (duomenys neskelbtini), tačiau A. R. teisme paaiškino, kad į bylą pateikti tik reikšmingi pokalbiai, o ne visi buvę pokalbiai, ir jei tokio pokalbio byloje nėra, vadinasi jis buvo nereikšmingas, pagal jį nebuvo galima nieko identifikuoti. Vien dėl to, kad byloje nėra minėto pokalbio stenogramos, teisėjų kolegijos vertinimu, manyti, kad policijos pareigūnai teikia melagingus parodymus, nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegija, išanalizavusi liudytojų A. R., T. M., D. V., Č. V. ir R. L. parodymus, konstatuoja, kad jie yra nuoseklūs, esminėmis aplinkybėmis vienodi bei papildantys vieni kitus bei neprieštaraujantys nuteistojo E. R. parodymams. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių policijos pareigūnai, kurie įvykio metu atliko savo tarnybines funkcijas, galėtų būti šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti nuteistąjį S. M. tariamos nusikalstamos veikos padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus. Taigi, teisėjų kolegija neturi pagrindo laikyti šių liudytojų parodymų nepatikimais ir juos atmesti, jų parodymai atitinka kitus byloje surinktus ir įvertintus įrodymus, o juos paneigiančių objektyvių duomenų byloje nėra. Nežymūs parodymuose esantys nesutapimai ar tai, kad jie smulkiai neprisiminė visų aplinkybių, nedaro šių parodymų nepatikimais, pateisinami praėjusiu laiko tarpu nuo įvykio ir aptariamų įvykių gausa vykdant tarnybines funkcijas, o nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde, tvirtindamas, kad liudytojų T. M. ir D. V. parodymai yra nepatikimi, juos iškraipo, aiškindamas, kad pareigūnai negalėjo atpažinti asmens, kuris priėjo prie E. R., pateikia tik savo subjektyvią nuomonę. Liudytojai T. M. ir D. V. nurodė, kad tik pravažiuodami matė E. R. ir S. M. susitikimą, o tokių aplinkybių, jog visą laiką būtų stebėję S. M. kiemą, net nenurodė, priešingai, liudytojai paaiškino, kad jie stebėjo aplinką, ar bus išvažiuojama iš kiemo, bet kas vyko kieme, nebuvo galimybės stebėti, taip pat stebėjimas nevyko pastoviai. Ir tai yra visiškai suprantama. Neabejotina, kad kaimiškoje vietovėje pastebėję stovintį jiems nežinomą automobilį ir pamatę ten sėdinčius nepažįstamus asmenis, S. M. ir E. R., turėdami nemažą kriminalinę patirtį, būtų galėję įtarti, kad ten yra policijos pareigūnai, ir nutraukti savo neteisėtus veiksmus. Tad tuo yra paaiškinama aplinkybė, kodėl policijos pareigūnai T. M. ir D. V. nematė to, kad E. R. būtų priėjęs prie savo automobilio ir ten, kaip aiškino pats E. R., automobilio žibinte slėpęs psichotropines medžiagas.