Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. R. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-jame kalėjime Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. kovo 29 d. nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam E. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka E. R., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį, 253 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis 63 straipsniu paskirta galutinė – 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams.

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. sausio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsniu paskirta bausmė subendrinta su 2022 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutartimi pakeisti 2023 m. sausio 25 d. nuosprendžio dalį dėl galutinės subendrintos bausmės dydžio: galutinę subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo, paskirta galutinė – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. birželio 30 d. nutartimi pakeistas 2022 m. gegužės 25 d. nuosprendis: nusikalstama veika, numatyta BK 253 straipsnio 1 dalyje perkvalifikuota į BK 253 straipsnio 1 dalį – paskirta galutinė bausmė 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2023 m. gegužės 15 d., bausmės pabaiga – 2025 m. spalio 11 d.

Anksčiau teistas.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-jame kalėjime Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2024 m. kovo 29 d. priėmė nutarimą Nr. RV-23-2938 netaikyti nuteistajam E. R. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistasis neįvykdė visų jam skirtų Komisijos rekomendacijų, dalyvavo tik dvejuose užimtumo veiklose, šiuo metu nedirba, turi didelių finansinių įsipareigojimų, abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia vis dar nuteistojo elgesyje vyraujantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurie nustatyti vertinant tiek nuteistojo praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, be to nuteistasis jau anksčiau buvo teistas ir iš savo turėto patyrimo nepasimokė, todėl, Komisijos nuomone, nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Be to, sprendžiant ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi yra vertinamas nuteistojo elgesys viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, taip pat atsižvelgiama ar asmuo vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir rekomendacijas, tik įvertinus šių duomenų visumą galima pagrįstai konstatuoti, jog yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui.

Susipažinus su visa Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo pateikta medžiaga: Komisijos 2024 m. kovo 29 d. nutarimu dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam E. R., Komisijos protokolu, Socialinio tyrimo išvada, nuteistojo asmens byla, darytina išvada, jog Komisijos 2024 m. kovo 29 d. nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam E. R. yra pagrįstas ir motyvuotas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. R. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Tačiau įstatymu numatytos, atliktos bausmės dalis, yra vertinama tik kaip formalaus pagrindo egzistavimas sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, o norint nustatyti ar lygtinio paleidimo taikymui yra visos būtinos sąlygos reikalinga įvertinti ir materialaus pagrindo egzistavimą.

Dinaminių kriminogeninių veiksnių gausa nuteistojo elgesyje neleidžia spręsti apie jo teigiamas elgesio korekcijas, tuo labiau, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, riziką vertinant vidutine yra vertintas vos vieną kartą, ir nėra fiksuoto išskirtinio pokyčio pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimo kontekste, ir tai vis tik dar neleidžia spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo pagrįstumo. Be to, tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, BVK 82 straipsnio prasme nesudaro pagrindo spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo, tokiu atveju reikalinga nustatyti ar nuteistasis asmuo deda akivaizdžias pastangas šią riziką mažinant ir ar tokios rizikos mažinimas jau yra pakankamas ir įtikinamas, jog asmuo yra pasirengęs toliau būti taisomas neizoliuotas. Vis tik sutinkamai su bylos duomenimis bei pritariant Komisijos nutarime nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į aukščiau aptartus duomenis, darytina išvada, jog nuteistojo elgesys nėra tiek pozityvus ir jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi, kad būtų pagrindas spręsti apie lygtinio paleidimo taikymo efektyvumą.

Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad atlikus nuteistojo E. R. pakartotinio nusikalstamos elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką nustatyta, kad rizika vertinama kaip vidutinė ir akivaizdžios pastangos siekiant minėtą riziką valdyti ir mažinti nėra nustatytos, todėl šitai neatitinka materialių lygtinio paleidimo taikymo galimybių. Be to, nuteistojo elgesyje, be statinių kriminogeninių veiksnių, kurių korekcija nėra galima, vyrauja itin didelė gausa, tai yra net 25, dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; turi nestabilią darbo patirtį; turi mažą darbo patirtį; neturi profesinės kvalifikacijos; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimų įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; turi nerealistinius arba labai nekonkrečius tikslus; neturi tikslų, linkęs gyventi šiandiena; sunkiai supranta kitų požiūrį, dažnai klaidingai interpretuoja kitų veiksmus ir ketinimus; yra nedėmesingas ir neatidus kitiems žmonėms; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; stokoja empatijos; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu), kurie turi reikšmės vertinant nuteistojo riziką pakartotinai nusikalsti ir, kurie ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami siekiant išimtinai teigiamos nusikalstamo elgesio dinamikos. Akivaizdu, kad išskiriami kriminogeniniai veiksniai vis dar reikalauja tęstinių, tikslingų nuteistojo veiksmų, siekiant kurti tolesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo / mažinimo procese. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti ne tik analizuojant praeityje buvusį nusikalstamą nuteistojo elgesį, bet ir jo elgesio pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Pažymėtina, kad nustatyti apsauginiai veiksniai ir teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, kaip tinkamai konstatavo ir Komisija, – nebaustas, neskatintas, sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą, gyvenimo sąlygos, ryšiai– neatsveria identifikuotų kriminogeninių veiksnių, o apsauginiai veiksniai egzistavo ir nuteistajam būnant laisvėje, nuteistasis būdamas laisvėje nesusidūrė su itin dideliais sunkumais dėl gyvenamosios vietos, turėjo šeimą, tačiau tai jo vis tiek nesulaikė nuo priešingo teisei elgesio. Ir nors nėra baustas drausmine tvarka, pagal galimybes dengia turimus finansinius įsipareigojimus, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog toks nuteistojo elgesys nors ir teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau atskleidžia tai, kad E. R. elgiasi taip kaip ir priklauso elgtis kiekvienas laisvė atėmimo bausmę atliekantis asmuo.

Bylos duomenys atskleidžia, ką nurodė ir Komisija savo nutarime, jog nuteistasis E. R. turi itin didelius finansinius įsipareigojimus, o būtent tai, kad pagal vykdomuosius raštus nuteistasis turi išmokėti 29 568,00 Eur skolos, išieškota – 29 Eur. Tai jog, nuteistasis nusikaltimus padarė vedinas finansinės naudos nusikalstamu būdu, suponuoja išvadą, jog nuteistajam susidūrus su neigiama reintegracijos į visuomenę puse, tai gali būti veiksnys, kuris skatins pakartotinį nusikalstamumą. Tuo tarpu, nors nuteistasis dengia turimus finansinius įsipareigojimus, tačiau tai daro pasyviai, sumokėjęs yra tik 5 Eur, ir toks nuteistojo menkas siekis dengti turimus finansinius įsipareigojimus, šiuo metu dar neleidžia daryti išvados, jog jis jau pasimokęs iš ankstesnio patyrimo ir savo tikslų yra pasiruošęs siekti vien teisėtais, būdais, tačiau dabartinis atsainus požiūris į įsiskolinimų dengimą, nesuteikia teismui pagrindo manyti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs toliau būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Taip pat svarbu įvertinti ir tai, kad nuteistojo neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, tai yra 2024 m. kovo 28 d.) 1 metai 6 mėnesiai 13 dienų, kuri sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, E. R. neatliktos bausmės dalis, įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, dar neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas įkalinimo įstaigoje jau yra baigtas. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad E. R. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą, juo labiau, kad nuteistojo išskirtinai teigiama nusikalstamo elgesio dinamika dar nestebima, ką tinkamai akcentavo ir Komisija priimdama skundžiamą nutarimą.

Be kita ko, teismas pažymi ir tai, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistojo E. R. atžvilgiu teismas jau ankščiau buvo parodęs pasitikėjimą, tai yra jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo metu nekreipė savo elgesio išimtinai teigiamos dinamikos link, ir vis grįždavo prie įprasto jam gyvenimo būdo, tai yra darė teisės pažeidimus. Todėl teismas vertindamas visas lygtiniam paleidimui aktualias aplinkybes jas privalo vertinti išskirtinai atidžiai, kadangi nuteistajam jau parodžius pasitikėjimą, pats asmuo to neįvertino, nesilaikė lygtinio paleidimo sąlygų, bei tuo parodė savo abejingumą visuomenėje vyraujančių vertybių ir elgesio normų atžvilgiu. Šių duomenų visumoje, ir nenustačius neabejotinos nuteistojo pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, teismas negali daryti išvados, jog nuteistasis jau yra vertas teismo pasitikėjimo ir tolesnis bausmės atlikimas galėtų būti tęsiamas neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės.

Atsižvelgus į šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti Komisijos sprendimu nėra jokio pagrindo. Šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad E. R. įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad jo lygtinis paleidimas užtikrins bausmės paskirtį, kad paleidus į laisvę nuteistąjį jis daugiau nenusikals ir nekels pavojaus visuomenei. Jo nurodytos teigiamai jo asmenybę charakterizuojančios savybės nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą. Pažymėtina, kad toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio spręsti dėl nuteistojo teisinės padėties ateityje. Nuteistasis gali imtis papildomų veiksmų, kurie rodytų jo motyvaciją sistemingai keisti savo elgesį bei įrodyti, kad pateisins išreikštą pasitikėjimą taikant jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

E. R. pateiktame priede prie skundo nurodo, kad lygtinio paleidimo klausimą sprendė keturių narių sudėties komisija, nors pagal BVK 84 straipsnio 1 dalį matyti, kad pagal laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įsakymu sudaroma (sudaromos) ne mažiau kaip septynių narių lygtinio paleidimo komisija (komisijos), todėl jam kyla abejonė dėl komisijos sprendimo teisėtumo balsavimo kvorumo prasme.

Iš tiesų pagal BVK 84 straipsnio 1 dalį, sprendimams dėl nuteistųjų lygtinio paleidimo priimti laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įsakymu sudaroma (sudaromos) ne mažiau kaip septynių narių lygtinio paleidimo komisija (komisijos). To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad lygtinio paleidimo komisijos (komisijų) sudarymo ir darbo organizavimo tvarką nustato teisingumo ministras.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-107 patvirtintų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų (toliau – Nuostatai) 5 ir 6 punktus, paprastai pataisos įstaigoje (šiuo metu laisvės atėmimo vietų įstaigoje) sudaroma viena komisija. Atsižvelgdamas į pataisos įstaigoje (šiuo metu laisvės atėmimo vietų įstaigoje) esančių nuteistųjų ir (ar) komisijos priimamų sprendimų skaičių, Kalėjimų departamento direktorius gali sudaryti ir daugiau komisijų, arba viena komisija savo veiklą gali vykdyti keliose pataisos įstaigose. Komisijos sudaromos dviejų metų laikotarpiui iš septynių narių. Nuostatų 21 punkte numatyta, jog Komisijos posėdžiuose turi dalyvauti visi jos nariai. Kai komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių, tarp jų – komisijos pirmininkas ar komisijos pirmininko pavaduotojas. Nagrinėjamu atveju priimant Komisijos nutarimą posėdyje dalyvavo 4 Komisijos nariai, tarp jų – Komisijos pirmininkas, todėl teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis nors ir daro tam tikrą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas, todėl nuteistojo skundas yra atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo E. R. skundą, dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Kauno kalėjime 2024 m. kovo 29 d. nutarimo Nr. RV-232938 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.