Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. R. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime 2024 m. rugsėjo 27 d. nutarimo Nr. RV-23-7881 netaikyti nuteistajam E. R. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka E. R., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. sausio 25 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. birželio 30 d. nutartimi, nusikalstama veika, numatyta BK 253 straipsnio 1 dalyje (2003 m. gegužės 1 d. straipsnio redakcija), už kurią jis nuteistas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu, perkvalifikuota į BK 253 straipsnio 1 dalį (2023 m. birželio 1 d. straipsnio redakcija), paskirta bausmė palikta nepakeista.

Bausmės pradžia – 2023 m. gegužės 15 d., bausmės pabaiga – 2025 m. spalio 11 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos Pravieniškių 2-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. rugsėjo 27 d. priėmė nutarimą Nr. RV-23-7881 netaikyti nuteistajam E. R. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad nuteistajam atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistasis neįvykdė visų jam skirtų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos komisijos rekomendacijų. Šiuo metu įkalinimo įstaigoje nedirba. Nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų. Gauta LKT FS pažyma 2024 m. rugpjūčio 27 d. Nr. NFP-23-680 apie gautus vykdomuosius raštus. Iš nuteistojo išieškotojams pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 29 568 Eur sumos, išieškota tik 49 Eur. Savanoriškai dengė skolas 25 Eur. Abejonių pokyčių stabilumui ir ilgalaike jų trukme kelia vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai. Kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek nuteistojo praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Nuteistasis anksčiau jau buvo teistas, tačiau iš turėto patyrimo nepasimokė. Atsižvelgus į visas aplinkybes darytina išvada, jog nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. R. skundas atmestinas

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Sutinkamai su bylos medžiaga, teismas konstatuoja, jog formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui nuteistajam E. R., šiuo metu jau egzistuoja, tai yra nuteistasis jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį. Vis tik, kaip jau aukščiau aptarta, vien šio pagrindo egzistavimas nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, kadangi reikalinga įvertinti ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką arba pastangas tokią riziką mažinant. Tačiau išanalizavus skundo nagrinėjimui aktualius duomenis, sutiktina su skundžiamu Komisijos nutarimu netaikyti lygtinio paleidimo, kadangi materialusis pagrindas, lygtinio paleidimo taikymui, nustatytas nebuvo.

Iš byloje esančios Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo E. R. atžvilgiu pirminis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas buvo atliktas 2023 m. rugsėjo 5 d., ir jo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika buvo vertinama kaip atitinkanti kriterijų vidutinį. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistojo atžvilgiu buvo atlikti trys pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai, ir jų metu joks teigiamas rizikos pokytis nebuvo fiksuotas, tai yra nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika visais atvejais išliko ir vis dar yra vidutinė. Tai, kad minėta rizika yra nekintanti atskleidžia, jog nuteistojo elgesyje vyraujančios probleminės sritys vis dar išlieka aktualios ir turinčios reikšmės jo pakartotiniam nusikalstamumui. Tokią teismo išvadą sustiprina nuteistojo elgesyje nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; neturi profesinės kvalifikacijos; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; patiria emocinius sunkumus, su kuriais sunkiai tvarkosi ir kurie apsunkina kasdienį funkcionavimą; būdingas impulsyvus elgesys; savitvardos praradimas; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; kriminalinių nuostatų palaikymas), kurie atskleidžia sritis, kurių esminga korekcija yra būtina siekiant lygtinio paleidimo. Tuo tarpu, nuteistojo elgesyje nustatyti apsauginiai veiksniai, kurie mažina riziką nuteistajam pakartotinai nusikalsti (patvirtinta gyvenamoji vieta ir patvirtina galimybė įsidarbinti), teismo vertinimu, nėra laikytini išskirtinai nuteistąjį saugančiais nuo pakartotinio nusikalstamumo, nors savo skunde tai ir akcentuoja nuteistasis. Vis tik E. R. ir būdamas laisvėje turėjo pastovią gyvenamąją vietą, tačiau prieš tai nurodytos aplinkybės jo niekaip nesulaikė nuo itin priešingo teisei elgesio. Nors nuteistasis išreiškė motyvaciją dirbti, įgijo vidurinį išsilavinimą, buvo skatintas už mokyklos baigimą, tačiau atlikto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nustatytas apsauginis veiksnys – įsidarbinimo galimybė, nėra absoliutus ir neabejotinai nuteistąjį apsaugantis nuo pakartotinio nusikalstamumo. Pažymėtina, jog nuteistasis devynis kartus pakeitė darbovietę, ilgiausiai yra išdirbęs 7 mėnesius ir 16 dienų, ir šiuo metu nedirba, kas kelia abejonių jo pozityvia motyvacija darbui. Taigi, vidutinė, nekintanti, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir vyraujantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurių korekcija, jei ir vyksta, tai išskirtinai pasyviai, dar neleidžia spręsti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Tuo tarpu apsauginiai veiksniai, kuriuos pats nuteistasis išskyrė ir savo skunde, dabartinėje nuteistojo pataisos stadijoje, dar nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo instituto taikymui.

Be to sutiktina su Komisijos nutarime padarytomis išvadomis dėl nuteistojo turimų finansinių įsipareigojimų, kurių dengimas nėra aktyvus. Nors pats nuteistasis savo skunde nurodo, kad siuntė antstoliams lėšas, tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, vis tik savanoriškai atlyginta suma yra itin nedidelė, kas neatspindi nuteistojo neabejotino siekio mažinti turimus finansinius įsipareigojimus, juo labiau įvertinus ir jo pasyvų siekį dirbti įkalinimo įstaigoje.

Atsižvelgiant į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, į bendrus visuomenės lūkesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo, nuteistojo dar gana didelė neatliktos bausmės dalis, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, taip pat negali būti nevertinama. Pažymėtina, kad vien bausmės paskyrimas pats savaime jokių apribojimų nesukelia ir poveikio nuteistojo priešingo teisei elgesio korekcijai, neturi, todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas yra kaltininko nubaudimas, teismo kaltu, dėl nusikalstamų veikų padarymo, pripažintas asmuo privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, siekiant taip paveikti asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Šiuo atveju, tiek vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tiek ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai atskleidžia, jog nuteistojo pataisos procesas nepasižymi išskirtinai teigiamu elgesiu, kas neleidžia konstatuoti ir akivaizdžios nuteistojo daromos pažangos.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo E. R. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime 2024 m. rugsėjo 27 d. nutarimo Nr. RV-23-7881 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo E. R. skundą, dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime 2024 m. rugsėjo 27 d. nutarimo Nr. RV- 23-7881 netaikyti nuteistajam E. R. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.