Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2021-11-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-284-995/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-11-04
Bylos Nr.
1-284-995/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaida Railienė
Nukentėjusysis
A. Č.
Kaltinamasis
V. Č.
Advokatai
Saulius Vaičiūnas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-284-995/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41214-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.2.26.2; 1.1.5.1.1; 1.1.5.2; 2.3.6.4
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 4 d.Palanga
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Vaida Railienė,

sekretoriaujant Sabinai Vigelytei, Viktorijai Baguckienei, Sigitai Jonauskienei, Vaidai Ruzgailienei,

dalyvaujant prokurorui Gintui Pikčiūnui,nukentėjusiajam A. Č.,kaltinamajam V. Č. (V. Č.), jo gynėjui advokatui Sauliui Vaičiūnui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, gyvenantis - (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis V. Č. pažeidė viešąją tvarką.

Kaltinamasis V. Č. 2020 m. spalio 9 d., apie 16.47 val., viešoje vietoje - automobilių stovėjimo aikštelėje, prie parduotuvės „Lidl“, esančios Klaipėdos pl. 59, Palangoje, matant kitiems asmenims, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra jis tyčia du kartus ranka sudavė nukentėjusiajam A. Č. į galvą, vieną kartą - į dešinį žastą, vieną kartą spyrė į tarpkojį. Tokiais smurtiniais veiksmais ranka V. Č. nukentėjusiajam A. Č. padarė kairio antakio žaizdą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. Č. kaltu padaręs nusikalstamą veiką neprisipažino. Parodė, kad kaltinime nurodytu laiku, jis su sutuoktine I. Č. apsipirkę, savo automobiliu, važiavo „Lidl“ parduotuvės aikštelėje. Jam privažiavus prie Lidl parduotuvės įėjimo, jis pamatė, kad priešais, tiesiai į jo vairuojamą automobilį, kelio dalimi, eina vyras ir moteris, nors šalia parduotuvės buvo 20 metrų šaligatvis. Kai jis privažiavo arčiau žmonių, vairą pasuko į kairę, siekdamas apvažiuoti žmones, važiavo labai lėtai. Tokiu būdu šie pėstieji pažeidė Kelių eismo taisyklių 5, 13, 36 punktus. Mano, kad vyras ir moteris, pamatę važiuojantį automobilį, turėjo pasitraukti iš važiuojamosios kelio dalies, tačiau to nepadarė. Priešingai, nukentėjusysis A. Č. trenkė į jo automobilio veidrodėlį, nuo trenkimo, automobilio veidrodėlis užlinko. Jo sutuoktinė labai išsigando, nes trenksmas buvo didžiulis, ji sušuko. Tada jis sustabdė automobilį ir iš jo išlipęs norėjo sulaikyti nukentėjusįjį. Nukentėjusysis vartojo necenzūrinius žodžius, jis puolė jį, pastūmė, rankomis norėjo jam (kaltinamajam) suduoti, o jis rankomis gynėsi. Vieną kartą nukentėjusiajam sudavė, nes jam kilo pavojus, kitus du ar tris kartus nepataikė. Nukentėjusiojo sutuoktinė L. C. jam sudavė su kairia koja į dešinį dubens kaulą. Ji pastūmė jį kaire ranka, o su dešine ranka laikė savo vyrą, kuris norėjo jam suduoti. Po to, L. C., neišlaikiusi pusiausvyros nukrito, ir pradėjo rėkti tam, kad atkreiptų aplinkinių dėmesį. L. C. keikėsi ir pasakė jam, kad pamokys, ir vis tiek jie turės susimokėti. Jam pasirodė, kad nukentėjusysis su savo sutuoktine buvo neblaivūs, bet jų neblaivumo niekas nepatikrino. Taip pat pažymi, kad ikiteisminis tyrimas nuo pat pradžių vyko nekvalifikuotai, jo apklausa vyko nenurodant ikiteisminio tyrimo numerio, ant dokumentų nebuvo ROIK numerio, pareigūnai neatsižvelgė į jo parodymus. Yra įsitikinęs, kad nukentėjusysis sąmoningai eidamas važiuojamąja dalimi, trenkdamas į automobilio veidrodėlį ir sugadindamas jo turtą, keikdamasis necenzūriniais žodžiais, pažeidė viešąją tvarką. Pats nukentėjusysis išprovokavo visą įvykį, todėl būtent jis pažeidė viešąją tvarką.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. Č. parodė, kad jis su sutuoktine L. C. ėjo skersai gatvės perėjos, automobilių stovėjimo aikštele, esančia prie parduotuvės „Lidl“, esančios Palangoje. Atkreipia dėmesį, į tai, kad šaligatvio ar perėjos toje aikštelėje nėra, aplink pastatą yra siauresnis, nei vieno metro, inžinerinis techninis įrenginys. Priešais į juos atvažiavo „Audi“ automobilis, kuris padidino greitį. Iš tokių „Audi“ vairuotojo veiksmų suprato, kad jis nori juos su sutuoktine pagąsdinti. Sugriebė žmonai už rankos ir pasitraukė prie šaligatvio, esančio šalia „Lidl“ pastato. Automobilis „Audi“, privažiavęs prie pat jų, vos neatsitrenkdamas į juos, sustojo. Jie stovėjo ties viduriu mašinos, važiuojamoje kelio dalyje. Matydamas tokį vairuotojo elgesį, kuris kėlė pavojų jo ir jo sutuoktinės saugumui, norėdamas atkreipti vairuotojo dėmesį, ir nenorėdamas padaryti jokios žalos automobiliui, ranka spontaniškai užlenkė automobilio dešinės pusės veidrodėlį, tačiau jokia žala nebuvo padaryta. Pažymi, kad jis nenorėjo išprovokuoti jokio konflikto, norėjo tik pasikalbėti ir paaiškinti vairuotojui, kad taip elgtis eismo dalyviams negalima. „Audi“ automobilio vairuotojas išlipo iš automobilio, nėjo žiūrėti veidrodėlio, o iš kart užsipuolė jį, keikdamasis, ir kumščiu sudavė jam (A. Č.) į kairį antakį, pradėjo bėgti kraujas, buvo mėlynė, vėliau ta akimi blogiau matė, taip pat sudavė į kairį skruostą. Jis, gindamasis, ištiesė abi rankas į priekį, V. Č. kumščiu sudavė smūgį į dešinės rankos žastą, juto skausmą. Po to vairuotojas spyrė du kartus, spyriai buvo nestiprūs, iš šoko jis nesuprato, ar jam skaudėjo. Smūgių buvo ir daugiau, tačiau jis visų negali paeiliui išvardinti. Su juo kartu buvusi žmona pradėjo šaukti, atsistojo tarp jų. Jo sutuoktinė bandė jį ginti, bandė atkreipti praeivių dėmesį, tačiau niekas nepadėjo. Buvo iškviesta policija, greitoji medicinos pagalba. Nors kaltinamasis teigia, kad jis norėjo jį sulaikyti, tačiau jis niekur nebėgo ir net negalvojo bėgti, o automobilio veidrodėlį užlenkė, norėdamas išsiaiškinti, kodėl vairuotojas taip važiuoja. Po šio įvykio jam ir dabar dar kyla nerimas, nesaugumo jausmas, daug žmonių jį pažįsta, daug, kas matė šį įvykį, tą dieną buvo sutuoktinės gimtadienis, todėl buvo sugadinta šventė. Be to, po kaltinamojo smurtinių veiksmų jam liko randas kairiajame antakyje iki šiol, o dėl suduoto smūgio į tarpkojį jis juto fizinį skausmą. Civilinį ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti visiškai.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. Č. parodė, kad ji yra kaltinamojo sutuoktinė. Parodė, kad ji 2020 m. spalio 9 d., su sutuoktiniu V. Č. buvo parduotuvėje „Lidl“, Palangos m.. Apsipirkę, sėdo į automobilį ir važiavo palei parduotuvę, automobilio greitis buvo itin mažas. Kai privažiavo centrinį įėjimą, visi žmonės praėjo, tačiau viena pora ėjo link jų automobilio važiuojamąja kelio dalimi. Tada jo sutuoktinis pasuko vairą kairiau, kad apvažiuotų nukentėjusįjį ir su juo kartu einančią sutuoktinę. Tuo metu nukentėjusysis trenkė per veidrodėlį su didžiuliu trenksmu. Ji labai išsigando. Jos vyras stabtelėjo, iššoko iš automobilio ir nubėgo sulaikyti vyro, trenkusį į veidrodėlį, ji pasiliko automobilyje, nes bijojo išlipti iš jo. Kadangi viskas vyko už automobilio galinės, dešinės pusės, ji nematė grumtynių. Tik kai grumtynės baigėsi, ji išlipo iš automobilio. Jai nukentėjusiojo žmona pasakė, kad ji juos pamokins, jie turės susimokėti, todėl nurodė kviečianti policijos pareigūnus. Jie neprieštaravo policijos pareigūnų iškvietimui, nes nesijautė kuo nors kalti. Matė, kad A. Č. bėgo kraujas, todėl buvo iškviesta policija bei greitoji medicinos pagalba. Niekas įvykio nestabėjo, žmonės visi vaikščiojo, niekas nestovėjo ir nežiūrėjo. Nors oficialiai turto sugadinimo faktas neužfiksuotas, bet automobiliui žala buvo padaryta, nes žiemos metu pastebėjo, kad automobilio veidrodėlis iš dešinės pusės nėra šildomas, o prieš įvykį veikė abu veidrodėliai. Pažymi, kad ji fotografavo automobilio bamperį ir ten jokių atsitrenkimo žymių nebuvo, todėl nukentėjusiojo teiginiai, kad jos sutuoktinis jį kliudė, yra melagingi. Jie važiavo labai lėtai, o nukentėjusįjį ėjusį kartu su sutuoktine apvažiavo, o jie patys ėjo tiesiai link jų automobilio.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. C. paaiškino, kad ji yra nukentėjusiojo sutuoktinė. Parodė, kad 2020 m. spalio 9 d., ji su sutuoktiniu A. Č. ėjo automobilių stovėjimo aikštele, kuri yra prie parduotuvės „Lidl“. Ji ėjo pirma, o jos vyras ėjo kiek atsilikęs, eidami kalbėjosi. Jiems kartu einant prie parduotuvės įėjimo, pamatė, kad tiesiai į ją (L. C.) važiuoja automobilis, kurio vairuotojas padidino greitį. Pamatę į juos atvažiuojantį automobilį, staigiai pasitraukė į pastato pusę. Jos vyras ją patraukė į šoną. Mano, kad, jei vyras nebūtų jos stumtelėjęs į šoną, automobilis būtų užvažiavęs ant jos kojų. Ji labai išsigando, jos vyras, norėdamas atkreipti vairuotojo dėmesį, ranka užlenkė kaltinamojo automobilio dešinės pusės veidrodėlį, po ko automobilis sustojo. Iš automobilio išlipo vairuotojas, apėjo savo automobilį iš galo, šaukė, ir pribėgęs prie nukentėjusiojo, sugriebė abiem rankomis už jo rūbų ir po to kumščiu sudavė smūgius į galvą. Ji norėdama apginti savo vyrą, įsiterpė į tarpą. Po to buvo nustumta, o pargriuvusi matė, kad V. Č. du kartus spyrė jos vyrui. Ji šaukė pagalbą, bet niekas nereagavo. Ji bandė kaltinamąjį nustumti, bet jis vis tiek laikė, įspyrė jos vyrui tarp kojų, ir toliau vyko muštynės. Jos vyras nesudavė kaltinamajam nė vieno smūgio. Ji matė, kad vyrui buvo suduota du kartus į galvą, paskui vieną kartą į tarpkojį, užkliudė ir koją. Vienu smūgiu buvo trenkta į akį. Ji paprašė prie jų priėjusio žmogaus M. N. iškviesti policiją ir greitąją medicinos pagalbą, nes jos vyrui bėgo kraujas. Kitą dieną ji matė, kad yra mėlynių dešinės peties plote. Pažymi, kad jokių pinigų iš kaltinamojo ir jo šeimos nereikalavo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. N. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad 2020 m. spalio 9 d., priešais jo vairuojamą automobilį, priekyje važiavo automobilis „Audi“. Važiuodamas pastebėjo automobilių stovėjimo aikštele, arčiau parduotuvės „Lidl“ pastato, einančius vyrą ir moterį. Atkreipė dėmesį, kad „Audi“ vairuotojas važiavo tiesiai į tą vyriškį ir moterį. Pėstieji buvo aiškiai matomi, todėl mano, kad vairuotojas specialiai važiavo arba buvo nukreipęs dėmesį kitur. Ar vairuotojas užvažiavo ant jų, ar ne, negali pasakyti, tačiau matė, kad vyriškis keistai sumojavo rankomis. Vyriškis ir moteris, pamatę į juos važiuojantį automobilį, staigiai nuo jo atšoko prie parduotuvės „Lidl“ pastato sienos. Vyriškis ir moteris, atšokę nuo link jų važiavusio automobilio, kažką rodė rankomis ir sakė „Audi“ vairuotojui. Pėsčiasis trenkė į „Audi“ šoninį veidrodėlį. Automobilis „Audi“ sustojo, vairuotojas išlipo ir greitu žingsniu pro savo automobilio galinę dalį, kažką garsiai šaukdamas, priėjo prie pėsčiojo, ranka sudavusio į veidrodėlį. „Audi“ vairuotojas, kažką garsiai šaukdamas, kumščiu nemažiau kaip du kartus sudavė pėsčiajam į veido sritį. Vyriškis, kuriam buvo suduoti smūgiai, gindamasis, priešais save ištiesė rankas, dengėsi veidą. Nukentėjusysis „Audi“ vairuotojui smūgių nesudavė. Moteris, ėjusi kartu su vyru, bandė užstoti savo vyrą, atsistojo tarp vyriškių į vidurį. Vairuotojas rankomis pastūmė moterį ir ji nuo pastūmimo atsisėdo ant asfalto. „Audi“ vairuotojas ranka sudavė vyriškiui į petį. Moteris atsistojo nuo asfalto ir įlindo į tarpą tarp vyriškio ir „Audi“ vairuotojo. Jis matė, kaip iš nukentėjusiojo antakio bėgo kraujas. Pats išlipo iš savo automobilio ir priėjo prie „Audi“ vairuotojo, pasakė, kad apie jo veiksmus praneš policijai. „Audi“ vairuotojo veiksmai šokiravo.

Šalies argumentai

2020 m. spalio 9 d. protokolu-pareiškimu nustatyta, kad A. Č. kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato veiklos skyrių, pranešė, kad 2020 m. spalio 9 d., apie 16.40 val., jam su žmona einant prekybos centro „Lidl“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Klaipėdos pl. 59, Palangoje, prie jų atvažiavo automobilis „Audi“, kurio vairuotojas važiavo tiesiai į juos. Pamatęs juos, automobilio „Audi“ vairuotojas padidino greitį ir nebandė juos apvažiuoti, o toliau važiavo į juos. Prieš pat juos sustojo, ir jis (A. Č.) norėdamas atkreipti dėmesį ranka užlenkė jo šoninį dešinės pusės veidrodėlį, tada vairuotojas išlipo iš automobilio ir puolė prie jo, pradėjo muštis, t. y. kumščiu trenkė į veido sritį ne mažiau kaip penkis kartus, jis bandė jį atstumti nuo savęs, tačiau jam nesudavė nei karto, konflikto metu „Audi“ vairuotojas koja jam spyrė į tarpkojį ir į kairės pusės šlaunį, nemažiau kaip du kartus, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Dėl jam sukelto fizinio skausmo viešoje vietoje, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 1, 2).

2020 m. spalio 10 d. įvykio vietos apžiūros protokolu bei foto lentelėmis nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – prekybos centro „Lidl“, esančio Klaipėdos pl. 59, Palangoje, automobilių stovėjimo aikštelė. Protokole užfiksuota, kad prie centrinio įėjimo matyti asfalto betonu dengta danga, šalia pastato pietinę sieną įrengtas šaligatvis, grįstas plytelėmis, arčiau pastato važiuojamoje dalyje stovi juodos spalvos automobilis „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prie kurio galinės dalies įvyko konfliktas tarp vyrų, ant žemės kraujo ir kitokių pėdsakų nerasta. Ant pastato sienos, šalia centrinio įėjimo, kur vyko konfliktas, įrengta vaizdo stebėjimo kamera, kuri fiksuoja dalį vietos, kur įvyko konfliktas tarp vyrų (t. 1, b. l. 25-32 ).

2020 m. spalio 10 d. reikalavimu nustatyta, kad iš prekybos centro „Lidl“ pareikalauta filmuota vaizdo medžiaga laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 9 d., 16.40 val., iki 2020 m. spalio 9 d., 17.10 val., iš kameros, kuri filmuoja prekybos centro „Lidl“ automobilių stovėjimo aikštelę prie įėjimo į prekybos centrą (t. 1, b. l. 120).

2020 m. gruodžio 22 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėtas CD laikmenoje įrašytas vaizdo įrašas. Protokole užfiksuoti apžiūros rezultatai, t. y. peržiūrint failą 09-10 ekrane, kairėje pusėje, apačioje stebimas užrašas 2020 m. spalio 9 d., 16.40.01. Vaizdo įrašo trukmė 00.29 min. Vaizdas ekrane padalintas į keturias dalis. Visose keturiose dalyse stebimas vaizdas prie įėjimo į parduotuvę „Lidl“. Ekrano dešinėje pusėje, apačioje, stebimas vaizdas apima dalį automobilių stovėjimo aikštelės esančios šalia įėjimo į parduotuvę „Lidl“ ir įėjimą į parduotuvę. 2020 m. spalio 9 d., 16.47.18, automobilių stovėjimo aikštele važiuoja tamsios spalvos „Audi“ automobilis, universalas. Automobiliui „Audi“ iš paskos, apie 5 m atstumu važiuoja tamsios spalvos visureigis. Kiek pavažiavęs automobilis „Audi“ sustoja. Sustoja ir automobilis visureigis. Iš automobilio Audi priekinės keleivio pusės išlipa vyriškis, stambaus kūno sudėjimo, kuris vilki tamsios spalvos striukę, neužsegtą. Ant galvos vyriškis, užsidėjęs tamsios spalvos kepurę su snapeliu. Kaip nustatyta tai V. Č.. Vyriškis (V. Č.) apibėga apie savo automobilio galinę dalį ir dingsta iš ekrano. 16.47.58 val. matosi kaip prie automobilio Audi, dešinės pusės ir parduotuvės „Lidl“ pastato stumdosi du vyriškiai. Vienas vyriškis stambaus kūno sudėjimo (V. Č.), antras vyriškis vilki žalsvos spalvos striukę, per petį turi užsidėjęs juodos spalvos vyrišką rankinę (kaip nustatyta tai A. Č.). Prie jų blaškosi moteris, tamsiaplaukė. Ji vilki mėlynos spalvos striukę. Moteris ant nugaros turi užsidėjusi kuprinę (kaip nustatyta tai L. C.). 16.47.28 val. abu vyriškiai (V. Č. ir A. Č.) stumdosi. Staiga moteris (L. C. nukrenta ant sėdmenų ant asfalto. Moteris (L. C.) atsistoja. Ji atsistoja į vidurį tarp vyriškių (V. Č. ir A. Č.), iškelia abi savo rankas į viršų priekyje savęs ir neleidžia vyriškiams priartėti vienam prie kito. Moteris (L. C.) kažką išsiima iš striukės kišenės (galbūt mobiliojo ryšio telefono aparatą), ir savo dešinę ranką ištiesia į priekį (galbūt filmuoja V. Č.). Vyriškiai nurimsta. Stovi prie automobilio Audi galinės dalies. 16.48.16 val. iš visureigio automobilio išlipa vyriškis, kuris vilki šviesios spalvos pusilgį paltą (kaip nustatyta tai M. N.). Vyriškis (M. N.) prieina prie automobilio Audi galinės dalies stovinčio V. Č., A. Č., L. C.. Visi kalbasi. 2020 m. spalio 9 d., 16.49.09 val. vyriškis (M. N.) grįžta atgal į savo visureigį automobilį ir nuvažiuoja. Konfliktas baigiasi. Peržiūrint failą 09-10, įrašas 2020 m. spalio 9 d., 16.40.00 val., reikšmingos informacijos nepastebėta (t. 1, b. l. 122-125).

2020 m. gruodžio 23 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 2033/2020 (03) nustatyta, kad A. Č. nustatyta kairio antakio žaizda. Sužalojimas galėjo gautis sudavus vieną smūgį kumščiu. Sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 58).

2021 m. sausio 27 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad liudytoja E. B. pateikė 2020 m. spalio 9 d. jos mobiliojo ryšio telefonu užfiksuotą prie parduotuvės „Lidl“, esančios Palangoje, įvykusio konflikto vaizdo įrašą (t. 1, b. l. 126-127).

2021 m. sausio 28 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, kurį 2021 m. sausio 27 d. pateikė liudytoja E. B.. Protokole nurodyta, kad CD laikmenoje yra įrašytas 2020 m. spalio 9 d., 16.40 val., automobilių aikštelėje, prie parduotuvės: „Lidl“, vykusių muštynių vaizdo įrašas. Vaizdo įraše stebimas vaizdas – automobilių aikštelė prie parduotuvės „Lidl“ pastato. Aikštelėje prie pastato stovi tamsios spalvos „Audi“ automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Tarp automobilio ir „Lidl“ parduotuvės pastato mušasi du vyriškiai, kaip nustatyta - V. Č. ir A. Č.. Prie jų blaškosi moteris, kaip nustatyta - L. C., kuri mėgina išskirti besimušančius vyriškius (t. 1, b. l. 129-132).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, kvalifikavimo

BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos sutrikdymą, o būtent, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Išanalizavęs ir įvertinęs pirmiau aptartų duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad V. Č. viešoje vietoje panaudojo prieš nukentėjusįjį A. Č. fizinį smurtą ir sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms ir tokie veiksmai, be jokių abejonių, yra laikytini įžūliu elgesiu, rodančiu nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis bei tvarka (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-120/2014, 2K-229/2014, 2K-164-976/2015).

Kaltinamasis V. Č. ginčija savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje. Jis neneigia, kad tarp jo ir nukentėjusiojo A. Č. įvyko konfliktas, kad jis sudavė nukentėjusiajam, tačiau teigia, kad konfliktas buvo asmeninio pobūdžio ir jis įvyko būtent dėl A. Č. kaltės, nes jis tyčia, be jokios priežasties ranka trenkė į jo vairuojamą automobilį ir užlenkė automobilio veidrodėlį, todėl jis bandė sulaikyti A. Č., kuris norėjo pasišalinti iš įvykio vietos, o nukentėjusiajam sudavė, gindamasis, nenorėdamas jo prisileisti į artimą kontaktą.

Ginčo dėl to, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvyko konfliktas ir jis įvyko viešoje vietoje, tai yra automobilių stovėjimo aikštelėje, prie parduotuvės „Lidl“, esančios Klaipėdos pl. 59, Palangoje, nagrinėjamoje byloje nėra. Be to, viešosios vietos požymio nei kaltinamasis, nei jo gynėjas teisminio nagrinėjimo metu neginčijo, todėl dėl šios aplinkybės teismas išsamesnių argumentų nepateikia.

Abejonių tuo, kad konflikto iniciatorius buvo ne nukentėjusysis A. Č., o kaltinamasis V. Č., kurio veiksmai pasireiškė įžūliu elgesiu, teismui taip pat nekyla, nepaisant to, kad kaltinamasis viso proceso metu savo kaltę neigė. Kaltinamasis V. Č. tvirtino, kad 2020 m. spalio 9 d., jis su sutuoktine I. Č. apsipirkę, savo automobiliu, važiavo „Lidl“ parduotuvės aikštelėje. Jam privažiavus prie „Lidl“ parduotuvės įėjimo, jis pamatė, kad priešais, tiesiai į jo vairuojamą automobilį, kelio dalimi, eina nukentėjusysis A. Č. ir jo sutuoktinė L. C.. Kai jis privažiavo arčiau jų, vairą pasuko į kairę, siekdamas apvažiuoti žmones, važiavo labai lėtai. Kaltinamojo požiūriu, nukentėjusysis ir jo sutuoktinė, pamatę jo vairuojamą automobilį, turėjo pasitraukti iš važiuojamosios kelio dalies, tačiau to nepadarė, galiausiai nukentėjusysis A. Č. trenkė į jo automobilio veidrodėlį, nuo trenkimo, automobilio veidrodėlis užlinko. Po ko ji sustabdė automobilį ir iš jo išlipęs norėjo sulaikyti nukentėjusįjį. Nukentėjusysis vartojo necenzūrinius žodžius, jis puolė jį, pastūmė, rankomis norėjo jam (kaltinamajam) suduoti, o jis rankomis gynėsi. Neneigia, kad vieną kartą nukentėjusiajam sudavė, tačiau tai padarė gindamasis, nes jam kilo pavojus, todėl šioje situacijoje nukentėjusiuoju jaučiasi jis. Yra įsitikinęs, kad nukentėjusysis sąmoningai eidamas važiuojamąja dalimi, trenkiant į automobilio veidrodėlį ir sugadindamas jo turtą, keikdamasis necenzūriniais žodžiais, pažeidė viešąją tvarką. Pats nukentėjusysis išprovokavo visą įvykį, todėl būtent jis pažeidė viešąją tvarką. Liudytoja I. Č. patvirtino kaltinamojo duotus parodymus apie tai, kad jos sutuoktinio vairuojamo automobilio greitis buvo nedidelis, kad nukentėjusysis ir jo sutuoktinė ėjo link jų automobilio važiuojamąja kelio dalimi, taip pat, kad jos sutuoktinis pasuko vairą kairiau, kad apvažiuotų nukentėjusįjį ir su juo kartu einančią sutuoktinę, ir, kad nukentėjusysis trenkė per automobilio veidrodėlį su didžiuliu trenksmu, taip pat nurodė, kad jos vyras stabtelėjo, o iššokęs iš automobilio, nubėgo sulaikyti vyro, trenkusio į veidrodėlį, o ji pasilikusi automobilyje, nes bijojo išlipti iš jo. Nors byloje iš tiesų nustatyta, kad nukentėjusysis A. Č. kartu su sutuoktine L. C. ėjo automobilių stovėjimo aikštele, kad jis užlenkė kaltinamojo vairuojamo automobilio veidrodėlį, ir ginčo byloje dėl to nėra, tačiau visus kitus kaltinamojo, taip pat ir jo sutuoktinės liudytojos I. Č. parodymus (apie konflikto pradžią ir eigą) paneigia byloje surinktų įrodymų visuma, dėl ko pagrindo jais tikėti nėra.

Šioje byloje sprendžiant V. Č. kaltės dėl viešosios tvarkos pažeidimo klausimą, atsižvelgiama į nukentėjusiojo A. Č. parodymus, kurie viso proceso metu dėl esminių šiai bylai aplinkybių buvo nuoseklūs ir neprieštaringi. Nagrinėjant bylą teisme nukentėjusysis parodė, kad jis su sutuoktine L. C. ėjo skersai gatvės perėjos, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančia prie parduotuvės „Lidl“, Palangoje. Priešais į juos atvažiavo „Audi“ automobilis, kuris padidino greitį, ir iš tokių Audi vairuotojo veiksmų jis suprato, kad jis nori jį ir sutuoktinę pagąsdinti. Sugriebė žmonai už rankos ir pasitraukė prie šaligatvio, esančio šalia „Lidl“ pastato. Automobilis Audi, privažiavęs prie pat jų, vos neatsitrenkdamas į juos, sustojo. Matydamas tokį vairuotojo elgesį, kuris kėlė pavojų jo ir jo sutuoktinės saugumui, norėdamas atkreipti vairuotojo dėmesį, ranka spontaniškai užlenkė automobilio dešinės pusės veidrodėlį. Po ko kaltinamasis sustojo, išlipo iš automobilio ir pribėgęs prie jo kumščiu sudavė jam į kairį antakį, kairį skruostą. Gindamasis ištiesė abi rankas į priekį, V. Č. kumščiu sudavė smūgį į dešinės rankos žastą, juto skausmą. Po to vairuotojas spyrė du kartus, spyriai buvo nestiprūs. Jo žmona pradėjo šaukti, atsistojo tarp jų. Dėl tokio kaltinamojo elgesio jam buvo šokas, todėl tiksliai įvardinti kiek buvo smūgių negali. Iš esmės tokias pačias aplinkybes nukentėjusysis buvo nurodęs ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 18, 19). Esminiai prieštaravimai nukentėjusiojo skirtingu proceso metu duotuose parodymuose nėra nustatyti, parodymus teisme jis davė būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, nuosekliai nurodė visas tiriamo įvykio aplinkybes, išsamiai atsakė į teismo ir proceso dalyvių pateiktus tikslinančius klausimus. Spręsti apie galimą nukentėjusiojo suinteresuotumą šioje byloje, siekį pakenkti kaltinamajam jį apkalbant, taip pat nėra pagrindo. Kaltinamasis ir nukentėjusysis patvirtino, kad iki šio įvykio jie nebuvo pažįstami, jokių konfliktų, pykčių nėra buvę, pagrindo apkalbėti nukentėjusysis neturi. Taigi nukentėjusiojo parodymai pripažintini BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkančiu įrodymu, todėl teismas jais vadovaujasi priimant nuosprendį.

Be to, nukentėjusiojo nurodytas įvykio aplinkybes patvirtino ir įvykyje dalyvavusi jo sutuoktinė liudytoja L. C., taip pat ir liudytojas M. N.. Liudytojai L. C. bei M. N. patvirtino nukentėjusiojo parodymus apie konflikto pradžią ir priežastį, kaltinamojo elgesį, nukentėjusiojo bei jo sutuoktinės liudytojos L. C. reakciją į kaltinamojo veiksmus. Esminiai liudytojų ir nukentėjusiojo parodymų skirtumai, prieštaringumas nėra nustatyti.

Liudytoja L. C. patvirtino, kad konfliktas kilo dėl paties kaltinamojo veiksmų, vairuojant automobilį, kuris važiavo tiesiai ant jos ir jos sutuoktinio, didindamas greitį. Pamatę į juos atvažiuojantį automobilį, staigiai pasitraukė į pastato pusę, o jos vyras ją patraukė į šoną, nes priešingu atveju, jos manymu, automobilis būtų užvažiavęs ant jos kojų. Ji labai išsigando, jos vyras, norėdamas atkreipti vairuotojo dėmesį, ranka užlenkė automobilio dešinės pusės veidrodėlį, po ko automobilis sustojo. Iš automobilio išlipęs vairuotojas, apėjęs savo automobilį iš galo, šaukė, ir pribėgęs prie nukentėjusiojo, sugriebė abiem rankomis už jo rūbų ir po to kumščiu sudavė smūgius į galvą. Ji norėdama apginti savo vyrą, įsiterpė į tarpą. Po to buvo nustumta, o pargriuvusi matė, kad V. Č. spyrė jos vyrui. Taip pat patvirtino, kad jos vyras bandė gintis, tačiau kaltinamajam nė karto nesudavė. Teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti L. C. parodymai iš esmės atitinka jos apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolo turinį (t. 1, b. l. 61-63).

Tokias pačias aplinkybes apie šioje byloje vertinamą įvykį nurodė ir liudytojas M. N., stebėjęs įvykį nuo pat pradžių iki pabaigos, ir kuris taip pat nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad „Audi“ vairuotojas važiavo tiesiai į einančius nukentėjusįjį bei jo sutuoktinę. Pėstieji buvo aiškiai matomi, todėl mano, kad kaltinamasis specialiai važiavo į juos, arba buvo nukreipęs dėmesį kitur. Vyriškis ir moteris, pamatę į juos važiuojantį automobilį, staigiai nuo jo atšoko prie parduotuvės pastato sienos. Vyriškis ir moteris, atšokę nuo link jų važiavusio automobilio, kažką rodė rankomis ir sakė „Audi“ vairuotojui. Nukentėjusysis sudavė į „Audi“ dešinės pusės šoninį veidrodėlį. Po ko „Audi“ vairuotojas sustojo, išlipo ir greitu žingsniu pro savo automobilio galinę dalį, kažką garsiai šaukdamas, priėjo prie nukentėjusiojo, ranka sudavusio į veidrodėlį ir kažką garsiai šaukdamas, mažiausiai porą kartų sudavė nukentėjusiajam į veido sritį. Matė, kaip kaltinamasis bandė dar kartą trenkti, bet nuketėjusysis dengėsi veidą, gindamasis, priešais save ištiesė rankas. Matė, kaip iš nukentėjusiojo antakio bėgo kraujas. Taip pat patvirtino, kad vyriškis „Audi“ vairuotojui smūgių nesudavė. Moteris, ėjusi kartu su vyru, bandė užstoti savo vyrą, atsistojo tarp vyriškių į vidurį. Vairuotojas rankomis pastūmė moterį ir ji nuo pastūmimo atsisėdo ant asfalto. Taip pat pažymėjo, kad dėl tokio automobilio „Audi“ vairuotojo elgesio jis buvo šokiruotas, ir iškvietė policijos pareigūnus.

Šie liudytojų L. C. ir M. N. parodymai patikimai patvirtina nukentėjusiojo nurodytas įvykio aplinkybes, be to, pažymėtina, kad liudytojai šioje byloje parodymus davė būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Jų parodymai dėl aplinkybių, turinčių reikšmės nustatant V. Č. inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ir sprendžiant jo kaltės klausimą, nesiskiria ir dėl esminių aplinkybių sutampa. Spręsti apie liudytojų galimą suinteresuotumą šioje byloje, jų siekį pakenkti kaltinamajam, nurodant tikrovės neatitinkančias aplinkybes, šioje byloje nėra pagrindo. Nenustatyta, kad liudytojus ir kaltinamąjį iki šioje byloje vertinamo įvykio būtų sieję konfliktiški santykiai ar kitos aplinkybės, dėl kurių liudytojai būtų suinteresuoti apkalbėti kaltinamąjį. Nors kaltinamasis ir kėlė abejones dėl liudytojų L. C. bei M. N. galimo suinteresuotumo, tačiau konkrečių aplinkybių teisminio nagrinėjimo metu taip ir nenurodė (t. 2, b. l. 90). Tai, kad nukentėjusiojo ir liudytojų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai savo turiniu nėra visiškai identiški, asmenims teisminio bylos nagrinėjimo metu savo parodymus papildant, patikslinant, nėra pagrindas jų nepripažinti BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkančiais įrodymais. Kaip minėta, dėl esminių šiai bylai aplinkybių nukentėjusiojo ir liudytojų nurodytos aplinkybės nesiskiria, o neesminiai neatitikimai, įvertinus praėjusį laiko tarpą nuo apklausų ikiteisminio tyrimo metu ir kiekvieno jų subjektyvų gebėjimą įsiminti ir perteikti informaciją, taip pat įvertinus tai, jog asmenys davė parodymus apie konfliktinę, juos šokiravusią situaciją, kurioje patys dalyvavo, yra objektyviai pateisinami.

Be nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, kaltinamojo kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – protokolas-pareiškimas, kuriame nukentėjusysis nurodė įvykio aplinkybes, kurio metu kaltinamasis jam sukėlė fizinį skausmą bei jį sužalojo; 2020 m. gruodžio 23 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 2033/2020 (03), kurioje konstatuota, kad A. Č. nustatyta kairio antakio žaizda; sužalojimas atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes, galėjo gautis sudavus vieną smūgį kumščiu; sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 58); Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo 2020 m. gruodžio 22 d., 2021 m. sausio 28 d. daiktų apžiūros protokoluose, kuriuose pakankamai detaliai aprašyta kompaktiniuose diskuose, esančių vaizdo įrašų apžiūra (vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip kaltinamasis sustabdo savo vairuojamą automobilį, išlipa iš jo, apibėga apie savo automobilį, ir pribėgęs prie nukentėjusiojo pirmas smūgiuoja jam į galvos sritį, L. C. bando išskirti konfliktuojančius vyriškius) (t. 1, b. l. 122-125, 131). Aptarti įrodymai vienas kitam neprieštarauja ir vienas kitą papildo, jie atitinka vientisą loginę įrodymų grandinę, ir teismo vertinimu, visiškai pakankamą kaltinamojo V. Č. kaltei, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, pagrįsti.

Kaltinamasis ir jo gynėjas daug dėmesio skyrė aplinkybėms dėl konflikto pradžios, jį sąlygojusios priežasties, tvirtindami, kad būtent nukentėjusiojo veiksmai, einant ne per pėsčiųjų perėją, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, taip pat užlenkiant jo automobilio veidrodėlį, įrodo, kad kaltinamojo tikslas nebuvo pažeisti viešąją tvarką, priešingai jis tenorėjęs sulaikyti nukentėjusįjį, kad jis, padaręs nusikalstamą veiką – kaltinamojo turto sugadinimą, nepabėgtų iš įvykio vietos. Tokie kaltinamojo teiginiai nepagrįsti, nes juos paneigia išdėstytų įrodymų visuma. Byloje nustatyta, kad vertinamu atveju konfliktas kilo dėl to, kad kaltinamasis, važiuodamas automobiliu aikštelėje, ir, pamatęs, kad nukentėjusysis ir jo sutuoktinė eina ne šaligatviu, važiavo tiesiai į juos. Po ko, nukentėjusysis išsigandęs dėl savo ir savo žmonos saugumo, trinktelėjo per kaltinamojo vairuojamo automobilio veidrodėlį, taip norėdamas tiek atkreipti vairuotojo dėmesį, tiek jį sustabdyti dėl netinkamo jo, kaip vairuotojo elgesio. Vertinamu atveju nukentėjusiojo trinktelėjimas į automobilio veidrodėlį, jį užlenkiant, siekiant sustabdyti vairuotoją, važiuojantį tiesiai į jį ir jo sutuoktinę, vertintinas kaip mažareikšmė kaltinamojo elgesio, kuris neabejotinai pažeidė viešąją tvarką, priežastis. Kaltinamasis turėjo galimybę su nukentėjusiuoju ramiai išsiaiškinti kilusį konfliktą, kviesti policijos pareigūnus, jei manė, kad jo turtas yra sugadintas, tačiau vietoje to, jis pradėjo elgtis neadekvačiai ir agresyviai, išpuolęs iš automobilio, apibėgęs jį, ranka sudavė nukentėjusiajam į veidą, spyrė į tarpkojį.

Esant šioms aplinkybėms, kaltinamojo akcentuojamą konflikto priežastį vertinti kaip paneigiančias jo veiksmų priešingumą teisei ir šalinančias jo baudžiamąją atsakomybę, nėra pagrindo. Kaltinamasis dėl iš esmės mažareikšmės priežasties, norėdamas pademonstruoti savo viršenybę, asmeniniam konfliktui spręsti pasirinkdamas viešą vietą ir būdą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką – dėl kaltinamojo neadekvataus, agresyvaus, įžūlaus elgesio, panaudoto fizinio smurto buvo išsigandusios ne tik nukentėjusiojo sutuoktinė, bet ir kaltinamojo sutuoktinė I. Č., kuri pati pripažino, jog iš automobilio neišlipo, kol nesibaigė konfliktas, nes bijojo, bet ir šokiruoti įvykio vietoje buvę prekybos centro lankytojai (liudytojas M. N. ir kartu su juo buvusi sutuoktinė liudytoja D. N. nurodė, kad jie dėl tokio kaltinamojo elgesio buvo šokiruoti, be to įvykį matė ir liudytoja nepilnametė E. B., nufilmavusi įvykio dalyvių konfliktą), į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai, greitoji medicinos pagalba. Byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtina, kad kaltinamojo V. Č. elgesys buvo įžūlus ir prieštaraujantis bet kokioms moralės normoms. Kartu buvo aiškiai pademonstruota nepagarba visuomeninei tvarkai, pagal kurią asmenys gali gatvėje, taip pat ir automobilių stovėjimo aikštelėse, ar kitoje vietoje laisvai vaikščioti, būti saugūs, tikėtis, jog nebus užpulti vairuotojų, kuriems dėl kokių nors, tik jiems suprantamų, priežasčių, gali nepatikti pėsčiųjų elgesys. Taigi nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad kaltinamojo sukeltas konfliktas, turėjęs asmenines paskatas dėl kaltinamojo pasirinktos konflikto sprendimo vietos ir sprendimo būdo, akivaizdžiai peržengė privataus konflikto ribas ir sukėlė BK 284 straipsnyje numatytus padarinius – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu ir tai, kad komentuojama nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatyti, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėti (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-437/2013, 2K-303/2014, 2K-84-458/2020).

Vertinamu atveju kaltinamojo pasirinktas veikimo būdas, jo elgesys paties sukeltoje konfliktinėje situacijoje leidžia teismui daryti byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms neprieštaraujančią išvadą, kad kaltinamasis V. Č. BK 284 straipsnyje, numatytą nusikaltimą, padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Apie tyčios pažeisti viešąją tvarką buvimą vertinamu atveju leidžia spręsti kaltinamojo atliktų veiksmų pobūdis, jo pastangos juos darant, intensyvumas (kaltinamasis viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje elgėsi agresyviai, įžūliai, panaudojo fizinį smurtą, paties inicijuoto konflikto (tiesiai važiavo į einančius pėsčiuosius, taip jiems sukeldamas išgąstį, baimę), peraugusio į smurto panaudojimą, nenutraukė net ir turėdamas tokią galimybę, jį tęsė, įvykį stebėjo pakankamai žmonių, dėl kaltinamojo elgesio buvo iškviesti policijos pareigūnai, o dėl nukentėjusiajam padaryto sužalojimo – kirstinės antakio žaizdos, iškviesta ir greitoji medicinos pagalba. Įvertinus paminėtą, jokių pagrįstų abejonių dėl subjektyviojo BK 284 straipsnyje, numatyto nusikaltimo sudėties požymio buvimo V. Č. veiksmuose nekyla.

Kaltinamojo V. Č. teigimu, jo baudžiamąją atsakomybę šalina tai, kad jis siekė sulaikyti asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, tačiau teismas su tokia kaltinamojo pozicija nesutinka.

Asmens, padariusio nusikalstamą veiką, sulaikymas, kaip baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė, įtvirtinta BK 29 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiksmus, kai vydamasis, stabdydamas, neleisdamas ištrūkti ar kitais veiksmais aktyviai bandančiam išvengti sulaikymo nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui padaro turtinės žalos, nesunkų sveikatos sutrikdymą arba sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo, o sulaikydamas nusikaltimo vietoje asmenį, tyčia nužudžiusį ar pasikėsinusį nužudyti, – sunkų sveikatos sutrikdymą, jeigu nusikalstamą veiką padariusio asmens kitaip nebuvo galima sulaikyti. Sulaikantysis turi būti įsitikinęs, kad asmuo, kurį sulaiko, yra padaręs nusikalstamą veiką. Apie tai, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką, liudija tokios aplinkybės: asmuo užklumpamas bedarantis nusikalstamą veiką arba tuoj po jos padarymo, mačiusieji tiesiogiai nurodo asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, ant asmens ar jo drabužių randami aiškūs tokios veikos pėdsakai, teisėsaugos institucijos paskelbia įtariamojo paiešką. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai išaiškinta, kad pagal BK 29 straipsnį atsakomybę už atitinkamus BK nurodytus padarinius šalinanti aplinkybė yra tada, kai nustatoma, kad: 1) sulaikančiojo pagrįstu įsitikinimu, yra sulaikomas asmuo, padaręs nusikalstamą veiką; 2) toks asmuo aktyviai bando išvengti sulaikymo. Kad būtų galima taikyti BK 29 straipsnį, turi būti abi šios sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-546-511/2015, 2K-248-648/2020). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų parodymai patvirtina, kad kaltinamasis V. Č. išbėgo iš automobilio, ir pribėgęs prie nukentėjusiojo pradėjo jį mušti iš karto po to, kai nukentėjusysis ranka trenkė į kaltinamojo automobilio veidrodėlį, norėdamas atkreipti jo dėmesį dėl vairavimo, po ko ir kilo jų tarpusavio konfliktas. Taigi, nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, nei, kad kaltinamasis siekė sulaikyti nukentėjusįjį, nei kad nukentėjusysis bandė išvengti sulaikymo. Todėl kaltinamojo argumentai, kad jo veika prieš nukentėjusįjį turėtų būti vertinama kaip asmens, padariusio nusikalstamą veiką, sulaikymas, nėra pagrįsti. Teismo vertinimu, nagrinėjamojoje byloje nebuvo susiklosčiusi asmens, padariusio nusikalstamą veiką, sulaikymo situacija, kuri sudarytų pagrindą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl sprendžia, kad kaltinamojo V. Č. pateikiamos įvykio aplinkybės yra tik jo gynybinė versija.

Kaltinamasis V. Č. taip pat teigė, kad jis, gindamasis, sudavė nukentėjusiajam, tačiau nagrinėjamu atveju teismas nevertina kaltinamojo veiksmų kaip veikimo būtinosios ginties sąlygomis, nes pavojingas, realus ir akivaizdus kėsinimasis, nuo kurio jis būtų turėjęs teisę gintis, byloje nenustatytas. Kaip ir minėta pirmiau, konfliktą sąmoningai sukėlė ir jį plėtojo būtent kaltinamasis, po ko konfliktas peraugo į fizinį kontaktą, kai kaltinamasis nesant jokio akivaizdaus, realaus pavojaus, turėdamas galimybę ramiai pasiaiškinti su nukentėjusiuoju dėl užlenkto veidrodėlio, išsikviesti policijos pareigūnus dėl jo teigimu, sugadinto turto (automobilio veidrodėlio), pirmas puolė nukentėjusįjį, suduodamas jam į veidą, spirdamas į tarpkojį, net ir tuo metu, kai nukentėjusiojo sutuoktinė, įsiterpdama į konfliktuojančių vyriškių tarpą, bandė nutraukti jų konfliktą, kaltinamasis į moterį nereagavo ir toliau elgėsi agresyviai. Be to, byloje nenustatyta, kad nukentėjusysis būtų sudavęs kaltinamajam smūgius, ar kaltinamajam fizinio kontakto su nukentėjusiuoju metu būtų buvę padaryti kokie nors sužalojimai. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad pagal byloje nustatytą įvykio situaciją bei jos dalyvių veiksmus nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog kaltinamasis veikė būtinosios ginties situacijoje (BK 28 straipsnis; taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-36-788/2021, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-163-303/2017 ir kt.).

Teismas taip pat atmeta kaltinamojo ir jo gynėjo argumentus, jog visą įvykį išprovokavo nukentėjusysis A. Č.. Viena vertus, pažymėtina, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį neturi reikšmės, kas pradėjo konfliktą. Kita vertus, teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju nukentėjusiojo A. Č. elgesys nebuvo provokuojantis, kadangi iš paties nukentėjusiojo ir įvykyje dalyvavusių liudytojų - tiek kartu su nukentėjusiuoju buvusios sutuoktinės L. C., tiek įvykį stebėjusių liudytojo N. N. teismo posėdyje, o taip pat ir liudytojos D. N. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, bei vaizdo įrašo matyti, jog nukentėjusysis kartu su sutuoktine ėjo automobilių stovėjimo aikštele į parduotuvę, po ko pamatė, kad tiesiai į juos važiuoja automobilio „Audi“ vairuotojas V. Č.. Nukentėjusysis, norėdamas sustabdyti tiesiai į juos su sutuoktine, važiuojantį vairuotoją, užlenkė jo automobilio veidrodėlį, po ko kaltinamasis išlipęs iš automobilio, puolė mušti rankomis nukentėjusįjį. Todėl teismo vertinimu, ne nukentėjusysis A. Č., o būtent pats kaltinamasis V. Č. buvo kilusio konflikto iniciatorius, o jo elgesys įvykio metu buvo chuliganiškas, agresyvus ir provokuojantis.

Taigi byloje surinkti, ištirti, įvertinti, bei šiame nuosprendyje aptarti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad V. Č. viešoje vietoje, kitų asmenų (prekybos centro lankytojų) akivaizdoje, nesant tam jokios priežasties, panaudodamas prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą ir jį sužalodamas, t. y. paties sukelto konflikto aiškinimuisi pasirinkdamas viešą vietą ir akivaizdžiai visuomenės rimtį sutrikdantį būdą, pažeidė viešąją tvarką. V. Č. smurtiniai veiksmai, kurie buvo padaryti viešoje vietoje prieš nukentėjusįjį, yra vertinti kaip įžūlūs, akivaizdžiai agresyvūs ir moralės požiūriu nepriimtini, neatitinkantys bendrųjų viešo elgesio taisyklių, egzistuojančių visuomenėje, rodantys nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Taigi tokia kaltinamojo V. Č. veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį.

Prokuroro kaltinamajame akte, aprašant nusikalstamos veikos požymius, nurodyta, kad kaltinamasis, be kita ko, spyrė nukentėjusiajam į kairį šoną, tačiau ištyrus byloje esančius įrodymus (peržiūrėjus vaizdo įrašą) ši aplinkybė nepasitvirtino. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad V. Č. spyrė nukentėjusiajam A. Č. į kairį šoną. Šios aplinkybės pašalinimas neturi įtakos V. Č. nusikalstamos veikos pagal BK 284 straipsnį kvalifikavimui.

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą.

Kaltinamasis V. Č. padarė vieną tyčinį, baigtą nesunkų nusikaltimą viešajai tvarkai, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Jis teisiamas pirmą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 2, b. l. 5-8), byloje nėra duomenų, kad po nusikaltimo padarymo ar tyrimo arba bylos nagrinėjimo metu V. Č. ėmėsi veiksmų, siekdamas atlyginti savo veiksmais padarytą žalą nukentėjusiajam. Kaltinamasis šiuo metu nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje (t. 2, b. l. 9, 10), turi šeimą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, remdamasis aptartais teisiniais bausmių skyrimo aspektais, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam V. Č. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, paskyrus bausmę – baudą, mažesnę, nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte, numatytasis šios bausmės vidurkis už nesunkų nusikaltimą.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra darbingo amžiaus, tačiau šiuo metu nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, nustatytinas šešių mėnesių terminas savanoriškam baudos sumokėjimui (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 1, 2 dalis)

Dėl civilinio ieškinio

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis A. Č. pareiškė 500,00 Eur civilinį ieškinį jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis A. Č. savo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą motyvavo patirtu fiziniu skausmu, neigiamais dvasiniais išgyvenimais, vis dar jaučiamomis pasekmėmis sveikatai, iki šiol jaučiamu nerimu ir saugumo jausmo praradimu, taip pat fizinės ir psichologinės būsenos pablogėjimu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismams sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms, būtina vadovautis konkrečioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje sukurtu precedentu (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Pažymėtina, kad dėl sveikatos sužalojimo priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktiką priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis (kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011).

Iš teismų praktikos matyti, kad bylose, kurių aplinkybės panašios į nagrinėjamą atvejį (asmenys nuteisti už viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu nukentėjusiajam padaromas ir nežymus sveikatos sutrikdymas), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145,00 Eur iki 1738,00 Eur. Tai atsispindi Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje, pavyzdžiui nutartyse, priimtose baudžiamosiose bylose Nr. 2K-375-1073/2018, Nr. 2K-166-699/2018, Nr. 2K-292-693/2017, Nr. 2K-272-648/2015, Nr. 2K-35/2014, Nr. 2K-452/2014, 2K-473/2013, Nr. 2K-522/2013, Nr. 2K-267/2013, Nr. 2K-12/2012; taip pat tai iliustruoja Klaipėdos apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-202-174/2017, Nr. 1A-143-557/2019, Nr. 1A-28-255/2019, Nr. 1A-170-557/2020, Nr. 1A-64-795/2020; Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamoje byloje Nr. 1A-438-966/2021 ir kt.

Byloje surinktais ir įvertintais įrodymais nustatyta, jog V. Č. padarė BK 284 straipsnyje, numatytą nusikaltimą, byloje nustatyti šios nusikalstamos veikos, kurią padarė kaltinamasis padariniai – sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka bei nukentėjusiajam A. Č. sukeltas fizinis skausmas bei padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ir nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp kaltinamojo nusikalstamų veiksmų ir kilusių padarinių (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo), todėl nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą turi pareigą atlyginti šią žalą padaręs kaltinamasis.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusiajam dėl kairio antakio žaizdos buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nors nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, ir įvykio metu jam padarytas sužalojimas ilgalaikių neigiamų pasekmių nesukėlė, tačiau nukentėjusysis dėl jam padaryto sužalojimo, be jokių abejonių, patyrė fizinį skausmą, stresą, pažeminimą, dvasinį sukrėtimą ir nesaugumo jausmą. Be to, nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad po įvykio dėl antakio sužalojimo jam buvo kraujosruva, jis ta akimi blogiau matė, o sužalojimo vietoje iki šiol yra likęs randas. Teismas, įvertinęs sužalojimo pobūdį, neturi pagrindo netikėti šiais nukentėjusiojo parodymais, be to, juos patvirtino ir liudytoja L. C.. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, taip pat atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis elgėsi įžūliai, tyčia, dėl menkavertės priežasties užpuolė nukentėjusįjį, spyrė į tarpkojį, be to, trenkė jam į gyvybiškai svarbią kūno vietą - veidą, o tai neabejotinai galėjo sukelti didesnes pasekmes nukentėjusiojo sveikatai ar net gyvybei.

Atsižvelgdamas į pirmiau aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus bei šių principų pritaikymą konkrečiose bylose, kuriose asmenys nuteisti už viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu nukentėjusiajam padaromas ir nežymus sveikatos sutrikdymas, ir aptartas aplinkybes sugretindamas su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas mano, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma – 500,00 Eur, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumą ir pobūdį, kaltinamojo turtinę padėtį (šiuo metu nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, tačiau, kaip teigė pats kaltinamasis, jis turi nekilnojamojo turto – paveldėtą namo dalį, transporto priemonę), jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas tokio pobūdžio bylose, nėra per didelė, neadekvati, todėl nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo V. Č. nukentėjusiajam A. Č. priteistinas 500,00 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - dvi CD laikmenos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. Č. (V. Č.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam bausmę – 70 MGL (3500,00 Eur) baudą.

Nustatyti, kad V. Č. (V. Č.) jam paskirtą baudą savanoriškai privalo sumokėti per šešis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis) ir teismo raštinei pateikti tai patvirtinantį banko kvitą.

Civilinio ieškovo A. Č. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš V. Č. (V. Č.) nukentėjusiajam A. Č. priteisti 500,00 Eur (penkis šimtus eurų ir 00 ct) neturtinei žalai atlyginti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - dvi CD laikmenas, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.

Teisėja Vaida Railienė