Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Violeta Miliuvienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-202-174/2017

Teisėja Zita Romanovaitė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37902-2016-3

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nuTARTis

2017 m. liepos 13 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės, Violetos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Remigijaus Preikšaičio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo P. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. nuosprendžio, kuriuo M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – 5 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį po 20 valandų dirbti visuomenės labui.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta panaikinti.

Nuosprendžiu priteista iš M. D. nukentėjusiajam P. J. 393,18 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimui bei 400 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Procesas dėl civilinės ieškovės Klaipėdos miesto teritorinės ligonių kasos pareikšto 220,18 Eur civilinio ieškinio nutrauktas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. D. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. jis 2016 m. rugpjūčio 8 d., apie 19.23 val., viešoje vietoje – aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, elgdamasis įžūliai, tyčia kumščiu vieną kartą smogė P. J. į veidą, nuo smūgio pastarajam nukritus ant žemės, sudavė ne mažiau kaip dešimt kartų į galvos dešinę pusę ir į įvairias kūno vietas, padarydamas žaizdą dešiniame antakyje, kraujosruvas dešiniame smilkinyje, skruoste ir žande, dešinės akies vokuose, dešinės akies obuolio junginės šoniniame paviršiuje, dešiniame užausyje, dešinės ausies kaušelyje, abiejuose žastuose, kairėje alkūnėje ir kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, kairės plaštakos IV-ame piršte, kairiame kelyje ir kairėje blauzdoje, tai sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Dėl bausmės

Dėl civilinio ieškinio

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Aptardamas jam konstatuotus fizinius sužalojimus, teismas nuosprendyje konstatavo: „Kaltinamasis veikė tyčia, brutaliai panaudodamas fizinę jėgą ir sąmoningai siekdamas sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmą. Be patirto fizinio skausmo P. J. dėl kaltinamojo M. D. veiksmų patyrė pažeminimą ir dvasinį sukrėtimą <...>“, tačiau kartu nurodė: „<...> byloje nenustatyta, kad šių neigiamų išgyvenimų pasekmės yra kaip nors susijusios su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, pablogėjusiais nukentėjusiojo darbo ar socialiniais santykiais.“

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, darbinei būklei, šeiminiam gyvenimui (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-09-19 nutartis Nr. 2K-470/2006).

LAT apžvalgos 10.3 išvadoje nurodyta, kad nepritartina praktikai, kai žalą padariusio asmens turtinė padėtis laikoma lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju. Nukentėjusysis P. J. pažymi, kad dėl M. D. nusikalstamų veiksmų buvo sužalota jo fizinė ir psichinė sveikata, o tai yra saugomi gėriai, sveikatos atkūrimo problemos tampa jo rūpesčiu ir nežinia, kuriam laikui. Apelianto nuomone, jo prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra aiškiai per didelis (prašoma priteisti neturtinės žalos atginimo suma yra nuteistojo M. D. keturių mėnesių atlyginimas).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl nuteistajam M. D. paskirtos bausmės

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Teismo paskirta bausmė turi atitikti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, turi būti teisinga bei tinkamai individualizuota, tai yra atitikti kaltininko padarytos veikos pavojingumą ir jo asmenybę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014). Bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

M. D. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už tai, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. jis 2016-08-08, apie 19.23 val., viešoje vietoje – aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, elgdamasis įžūliai, tyčia kumščiu vieną kartą smogė P. J. į veidą, o nuo smūgio šiam nukritus ant žemės, sudavė ne mažiau kaip dešimt kartų į galvos dešinę pusę ir į įvairias kūno vietas, padarydamas jam specialisto išvadoje konstatuotus sužalojimus, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą.

BK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Apylinkės teismas už šią nusikalstamą veiką paskyrė nuteistajam M. D. 5 mėnesius viešųjų darbų, įpareigodamas kas mėnesį po 20 valandų dirbti visuomenės labui.

Nukentėjusysis P. J. nurodo, kad apylinkės teismo M. D. paskirta bausmė yra per švelni, ir prašo nuteistajam paskirti 25 MGL (941,50 Eur) baudą, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, paskirtą bausmę griežtinti nėra pagrindo, tam pagrindo neduoda nei nusikalstamos veikos, nei ją padariusio asmens pavojingumas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad paskirdamas M. D. už nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, viešųjų darbų bausmę, šis teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas vienas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), apelianto kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tačiau kartu įvertino tai, kad M. D. neneigė sudavęs ranka pirmuosius smūgius nukentėjusiajam P. J. ir dėl to gailėjosi, pervedė nukentėjusiajam 500 Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, taip pat atlygino Klaipėdos teritorinei ligonių kasai neteisėtais veiksmais padarytą turtinę žalą. Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir nuteistojo M. D. asmenybę, t. y. kad jis nusikalto būdamas neteistas, nebaustas administracine tvarka, nors nuo 2009-09-17 M. D. neterminuotai nustatytas 70 procentų darbingumas, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ šaltkalviu-remontininku inovacijų grupėje ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai, vienas išlaiko šeimą (žmona nedirba ir pajamų negauna), kurioje auga du vaikai, vienas iš jų yra nepilnametis. Įvertinęs paminėtas nuteistąjį M. D. apibūdinančias bei kitas anksčiau minėtas aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog visų šių aplinkybių visuma suponuoja, kad M. D. už padarytą tyčinę nusikalstamą veiką turi būti paskirta 5 mėnesiams viešųjų darbų bausmė, įpareigojant nuteistąjį kas mėnesį po 20 valandų dirbti visuomenės labui.

Taigi, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas atsižvelgė į visas nuteistajam M. D. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41 ir 54 straipsnių nuostatas. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių M. D. bausmei individualizuoti aplinkybių vertinimo, parenkant tiek bausmės rūšį, tiek nustatant konkretų bausmės dydį nuteistajam M. D..

Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nukentėjusysis P. J., prašydamas sugriežtinti nuteistajam paskirtą bausmę, savo apeliaciniame skunde iš esmės dėsto tarp jo ir kaimyno M. D. kilusio konflikto aplinkybes, aiškina, kad būtent pastarasis pradėjo konfliktą – paskambinęs jam telefonu pakeltu tonu liepė patraukti savo mašiną, kuria užstatė jo automobilį, ir pavadino jį „gaidžiu“, o jam išėjus į kiemą dar jį ir sumušė, nors tam nebuvo jokio pagrindo. Tačiau visų pirma pažymėtina, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (ginčo dėl M. D. nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už viešosios tvarkos pažeidimą byloje nėra), neturi reikšmės, kas pradėjo konfliktą. Be to, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepripažino M. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe to, kad neva nusikaltimą jis padarė išprovokuotas nukentėjusiojo P. J.. Kita vertus, nukentėjusiojo P. J. apeliaciniame skunde akcentuojamas nuteistojo M. D. įžūlus elgesys, dėl menkavertės dingsties (užstatyto automobilio) pavartojant prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą ir nežymiai jį sužalojant, teismo buvo įvertintas kartu su kitomis bausmės individualizavimui reikšmingomis aplinkybėmis, nurodytomis BK 54 straipsnio, reglamentuojančio bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, 2 dalyje.

Nukentėjusiojo P. J. apeliaciniame skunde netinkamas nuteistajam M. D. bausmės individualizavimas, be kita ko, argumentuojamas ir tuo, kad, pasak apelianto, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas nepagrįstai atmetė jo paaiškinimus, kad M. D. ne tik jam smūgiavo rankomis, bet ir parkritusį spardė (tokią išvadą teismas padarė dėl to, kad jis, P. J., negalėjo nurodyti, kiek kartų ir į kurias vietas jam buvo įspirta, o į kurias suduota rankomis, nes buvo rankomis užsidengęs veidą). Šiuo aspektu apygardos teismas pažymi, kad bylos faktinės aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant veikos kvalifikavimo klausimą. Tačiau, kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje ginčo dėl M. D. kaltės dėl viešosios tvarkos pažeidimo (BK 284 straipsnio 1 dalis) nėra. Pažymėtina ir tai, kad viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimo pagrindinis objektas yra viešoji tvarka. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama tiesiogiai arba per poveikį papildomiems objektams – turtui arba žmogaus sveikatai. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad M. D. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) namo kieme, Klaipėdoje, dėl menkavertės dingsties – kilusio konflikto dėl užstatyto automobilio – pasirinko netinkamą jo sprendimo būdą, pavartodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį P. J., padarydamas jam specialisto išvadoje konstatuotus sužalojimus, atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, ir ši jo veika atitinka požymius nusikaltimo dėl viešosios tvarkos pažeidimo, kuri apima nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą (Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas), šio nusikaltimo sankcija yra švelnesnė, o tokiais atvejais kaltininko veika kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį), todėl nagrinėjamu atveju kiekvieno suduoto smūgio pobūdžio nustatymas nėra reikšmingas kvalifikuojant M. D. nusikalstamus veiksmus. Kita vertus, nuteistojo M. D. įžūlus elgesys, dėl menkavertės dingsties (užstatyto automobilio) viešoje vietoje pavartojant prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą ir nežymiai jį sužalojant, teismo buvo įvertintas kaip tyčiniai ir brutalūs veiksmai, siekiant sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Taigi, priešingai, nei teigiama nukentėjusiojo P. J. apeliaciniame skunde, apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos negatyvius motyvus, tinkamai įvertino nuteistojo M. D. asmenybę ir paskyrė jam baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančią bausmę, kuri, priešingai apelianto tvirtinimui, yra proporcinga M. D. padarytai nusikalstamai veikai ir optimali BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti.

Atsižvelgiant į visus išdėstytus argumentus, nėra pagrindo konstatuoti, kad nuteistajam M. D. buvo paskirta neteisinga bausmė. Todėl nėra pagrindo keisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl bausmės nuteistajam M. D. paskyrimo.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos

Teismas, nustatydamas žalą ir priimdamas sprendimą dėl jos atlyginimo, turi vadovautis atitinkamomis civilinio įstatymo nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–291 straipsniai) ir kt. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.

Nukentėjusiojo P. J. teigimu, teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl 400 eurų už psichologo konsultacijas priteisimo. Pasak apelianto, dėl M. D. neteisėtų veiksmų specialisto pagalba jam buvo reikalinga, jis ją gavo, išlaidos patirtos, kaltininkas sutiko jas apmokėti, todėl teismas neturėjo pagrindo revizuoti šių išlaidų atlyginimo tikslingumo. Su šiais apelianto skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Nors byloje pateiktos bendros 400 Eur sumos sąskaitos faktūros už psichologo konsultacijas, tačiau tiek pats nukentėjusysis P. J., tiek kaip liudytoja apklausta N. J., apklausiami teisme, patvirtino, kad P. J. psichologinių problemų turėjo ir lankėsi pas psichologus ir iki įvykio, kad po įvykio į šeimos gydytoją nesikreipė, pats nusprendė kreiptis į tą specialistą, pas kurį jau buvo kreipęsis anksčiau, dar iki įvykio. Atsižvelgdamas į tai bei į tai, kad nukentėjusysis nepateikė objektyvių įrodymų, kad mokamos psichologo konsultacijos jam buvo būtinos dėl įvykusio įvykio, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas išlaidų psichologui pagrįstai nelaikė nulemtomis M. D. nusikalstamos veikos, t. y. susijusiomis priežastiniu ryšiu su M. D. padaryta nusikalstama veika. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismo sprendimas netenkinti nukentėjusiojo ieškinio reikalavimo dėl 400 Eur išlaidų už psichologo konsultacijas iš M. D. priteisimo yra teisingas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir nustatė, kad 1 000 Eur suma yra pakankama neturtinei žalai atlyginti. Atsižvelgdamas į tai, kad M. D. nukentėjusiajam P. J. pervedė 500 Eur, teismas nustatė, kad M. D. dalį neturtinės žalos nukentėjusiajam atlygino, todėl priteisė iš M. D. P. J. 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Priimdamas tokį sprendimą teismas atsižvelgė į tai, kad dėl M. D. tyčinių smurtinių veiksmų nukentėjusiajam P. J. buvo padaryti įvairūs sužalojimai (žaizda dešiniame antakyje, kraujosruvos dešiniame smilkinyje, skruoste ir žande, dešinės akies vokuose, dešinės akies obuolio junginės šoniniame paviršiuje, dešiniame užausyje, dešinės ausies kaušelyje, abiejuose žastuose, kairėje alkūnėje ir kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, kairės plaštakos IV-ame piršte, kairiame kelyje ir kairėje blauzdoje), atitinkantys nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, teko vykti pas gydytojus, patyrė pažeminimą ir dvasinį sukrėtimą, kitų nepatogumų – negalėjo kurį laiką rodytis viešumoje, dėl to nenuėjo į darbo pokalbį, sumažėjo jo judėjimo laisvė, bendravimo galimybės. Kita vertus, teismas įvertino ir tai, jog byloje nenustatyta, kad šių neigiamų išgyvenimų pasekmės yra kaip nors susijusios su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, pablogėjusiais nukentėjusiojo darbo ar socialiniais santykiais (nukentėjusysis nepateikė duomenų, kad po traumos sumažėjo jo darbingumas, sumažėjo atlyginimas, pasikeitė darbo funkcijos, taip pat nepateikė duomenų, patvirtinančių kad jis dėl patirtų sužalojimų lankėsi pas psichiatrus, kad jam diagnozuotas psichinės sveikatos sutrikimas ar panašios pasekmės). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyto neturtinės žalos dydžio teisingumu, priteista suma atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, neprieštarauja formuojamai teismų praktikai tokio pobūdžio bylose.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismams sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms, būtina vadovautis konkrečioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartyje suformuotu precedentu (LAT 2010-12-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Šis reikalavimas kildinamas iš teismo precedento esmės – stare decisis principo, grindžiamo teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje suformuotas teismo precedentas (lot. auctoritas rerum similiter judicatum) (Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarimas). Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktiką priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis (kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011).

Pagal pastaruoju metu besiformuojančią teismų praktiką matyti, kad bylose, kurių aplinkybės panašios į nagrinėjamą atvejį (asmenys nuteisti už viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu nukentėjusiajam padaromas ir nežymus sveikatos sutrikdymas), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 500 Lt iki 6000 Lt (145–1 738 Eur). Tai iliustruoja kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-272-648/2015 (1 500 Lt (434 Eur) – nukentėjusiajam suduota tiksliai nenustatytas kiekis smūgių kojomis ir rankomis į įvairias kūno vietas, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs muštine žaizda su kraujosruva dešinės akies srityje, nubrozdinimais viršugalvio kairėje pusėje, kraujosruva dešiniame žaste, kairės čiurnos sąnario raiščių patempimu); Nr. 2K-35/2014 (2000 Lt (579 Eur) – J. S. nenustatytu daiktu tyčia dėl chuliganiškų paskatų sudavė A. D. į pakaušį, po to iš nugaros pastūmė A. D. šį pargriaudamas, taip padarydamas nukentėjusiajam muštines galvos pakaušinės srities bei dešinės plaštakos III piršto žaizdas, – tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą); 2K-473/2013 (6 000 Lt (1 738 Eur) – N. Č. dėl menkavertės priežasties sudavė S. V. apie keturis smūgius ranka į veidą, taip padarė nukentėjusiajam nosies kaulų lūžį, kraujosruvą kairės akies vokuose, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Atsižvelgta, jog sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti labiausiai matomoje vietoje – galvoje, dėl nusikalstamos veikos nukentėjusysis turėjo gydytis ligoninėje, jam buvo atlikta operacija, siekiant sugrąžinti normalią kvėpavimo funkciją, dėl savo išvaizdos po nusikalstamos veikos padarymo jis patyrė nepatogumų, tam tikrą laikotarpį negalėjo dirbti); Nr. 2K-522/2013 (2 000 Lt (579 Eur) – E. T. be jokios priežasties užsipuolė nukentėjusiąją M. V. ir pavartojo prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą – tampė ją už plaukų, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą ir tuo sutrikdydamas visuomenės rimtį); Nr. 2K-267/2013 (700 Lt (203 Eur) – G. S. įžūliai elgdamasis pažeidė viešąją tvarką, priėjęs prie R. Š., spyrė šiam du kartus į dešinę blauzdą ir ranka sudavė į dešinę pakaušio pusę, taip padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą); Nr. K-170/2013 (1 000 Lt (289 Eur) – G. L., šaudamas V. U. į krūtinę iš guminėmis grankulkėmis užtaisyto revolverio, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl kurio nukentėjusysis patyrė dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų); Nr. 2K–70/2013 (po 1 000 Lt (289 Eur) – G. E. pašalinių asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, tyčia kumščiu sudavė į veidą po vieną smūgį E. Š. ir V. Š., padarydamas nukentėjusiesiems nežymų sveikatos sutrikdymą); Nr. 2K-12/2012 (5 000 Lt (1 461 Eur) – T. B. be priežasties du kartus kumščiu sudavė V. D. į veidą ir padarė jam poodinę kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke, dešiniojo skruosto ir žando sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, muštinę viršutinės lūpos dešinės pusės raudonio ir gleivinės žaizdą, paviršinę muštinę žaizdą su kraujosruva apatinės lūpos dešinės pusės gleivinėje, viršutinio 1-ojo dešiniojo ir 1-ojo kairiojo dantų vainikų lūžį su 2-ojo, 3-iojo kairės pusės dantų vainikų panirimu, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. D. sveikatą); Nr. 2K-605/2011 (2 000 Lt (579 Eur) – A. P. tyčia sudavęs kumščiu į veidą, užpuolė jam nepažįstamą M. P., padarydamas sužalojimus, vertinamus kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis M. P. dabar negali normaliai vairuoti, bijo sunkvežimių, dantis gydosi iki dabar, jam buvo sumuštas veidas, lūpa, dantenos, lūpą susiuvo, po A. P. smūgio patyrė fizinį skausmą, atsirado nemalonių pojūčių, kol sužeidimai nesugijo, teko kreiptis į medikus; Nr. 2K-144/2010 (G. P. – 1 000 Lt (289 Eur), T. Š. – 5 000 Lt (1 460 Eur) – O. B tampė G. P. už plaukų, ranka sudavė jai ne mažiau kaip penkis smūgius į galvos plaukuotąją dalį, sukeldamas jai fizinį skausmą; ranka sudavė nukentėjusiajam T. Š. vieną smūgį į veidą, o šiam praradus sąmonę ir nukritus, ne mažiau kaip tris kartus spyrė į galvą, padarydamas jam sužalojimus, vertinamus kaip nežymus sveikatos sutrikdymas).

Atsižvelgdama į anksčiau aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus bei šių principų pritaikymą konkrečiose bylose, kuriose asmenys nuteisti už viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu nukentėjusiajam padaromas ir nežymus sveikatos sutrikdymas, ir aptartas aplinkybes sugretindama su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, kolegija mano, kad apylinkės teismas nustatydamas nukentėjusiajam neturtinės žalos atlyginimo sumą – 1 000 Eur (skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajam P. J. priteista 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, atsižvelgiant į tai, kad M. D. dalį neturtinės žalos – 500 Eur – nukentėjusiajam atlygino iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo), racionaliai vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, atsižvelgė ne tik į nusikaltimą padariusio asmens bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, bet ir į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, sužalojimo mastą, pobūdį, įvertino visumą aplinkybių, atsižvelgė į LAT formuojamą praktiką ir nagrinėjamu atveju priėmė teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatytas P. J. 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis yra teisingas ir, priešingai, nei teigia apeliantas, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus bei teismų praktiką šios kategorijos bylose.

Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas nusikalstama veika padarytos atlygintinos neturtinės žalos dydį nustatė teisingai, vadovaudamasis minėtomis BPK ir CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Nukentėjusiojo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai apie neteisingai išspręstą atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimą tokios išvados nepaneigia. Juolab kad konkretus neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomas ir priteisiamas žalos atlyginimo dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas ir negali būti vienodas, nes įstatymas nenustato konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio visiems atvejams. Paminėtoje teismų praktikoje atlyginant neturtinę žalą dėl nežymaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo priteisiamos panašaus dydžio arba nežymiai didesnės, o tam tikrais atvejais ir daug mažesnės pinigų sumos, tačiau ne tokios, kaip šiuo atveju prašo apeliantas.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiajam priteista suma neturtinei žalai atlyginti atitinka padarytos veikos pavojingumą, nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumą ir pobūdį, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas tokio pobūdžio bylose, todėl nėra pagrindo keisti ir skundžiamo nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Nuteistojo M. D. gynėjas advokatas V. Žarkovas pateikė apeliacinės instancijos teismui atsiliepimą į nukentėjusiojo P. J. apeliacinį skundą ir prašė priteisti M. D. naudai bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl nėra pagrindo tenkinti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nukentėjusiojo P. J. apeliacinį skundą atmesti.