Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis M. D. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2016-08-08 grįžęs namo pamatė, kad jo kaimynas P. J. vėl užstatė jo automobilį kieme, nes jis nuolatos užstato kaimynų automobilius. P. J. vertina kaip konfliktišką asmenybę, kadangi jis buvo sukonfliktavęs su jo sūnumi, žmona, taip pat ir kiti kaimynai apie jį atsiliepia neigiamai. Tą dieną grįžęs namo išvedė šunį pasivaikščioti, apie 20 min. pavedžiojęs šunį norėjo važiuoti parsivežti vaiką iš uošvienės, tačiau negalėjo, nes automobilis buvo užstatytas kaimyno automobiliu, todėl atsisėdęs į automobilį kelis kartus paspaudė automobilio garsinį signalą. Niekas neišėjo, apėjęs automobilį pamatė, kad už valytuvo yra užkištas telefono numeris, paskambino, paklausė kaimyno, ar jo automobilis užstatytas ir paprašė jį patraukti. Į kiemą išėjęs kaimynas P. J. atėjo tiesiai prie jo mašinos agresyviai nusiteikęs, prasidėjo žodinis konfliktas ir liepė jam lipti iš automobilio išsiaiškinti. Nukentėjusysis vienoje rankoje turėjo raktus, kitoje – telefoną. Lipdamas iš automobilio viena ranka dengė savo veido pusę, kurioje įdėtas akies protezas, kad negauti smūgį į tą akį. Jam išlipus kilo susistumdymas su nukentėjusiuoju, po to nukentėjusysis P. J. savo kaire ranka, kurioje laikė telefoną, sugrėbė jo dešinę ranką, ta ranka, kurioje laikė raktus, užsimojo norėdamas smogti į veidą, tačiau jis smūgio išvengė, nes pritūpė, tačiau pajuto kaip raktas jam perbraukė per ausį ir galvą. Jis gindamasis sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam plaštaka kažkur į krūtinę, prašė ramintis ir patraukti automobilį, tačiau nukentėjusysis toliau vartojo necenzūrinius žodžius, vėl pradėjo pulti, buvo gestas ranka tarsi norėtų vėl smūgiuoti, todėl gindamasis nukentėjusiajam dar kartą dešinės rankos plaštaka sudavė. Nuo jo antro smūgio nukentėjusysis nugara atsitrenkė į kito kaimyno automobilį ir krisdamas į kairę pusę tarp automobilio ir šaligatvio bortelio susižalojo akį į šaligatvį, po ko nukentėjusysis susiėmė už galvos ir jam pradėjo bėgti kraujas. Dėl emocijų antplūdžio negali tiksliai pasakyti kiek buvo tiksliai smūgių, tačiau nukentėjusiojo tikrai nespardė. Nukritusį nukentėjusįjį jis pakėlė, kartu jie nuo žemės pakėlė jo raktus, telefoną po incidento jis išsitraukė iš kišenės, pasižiūrėjo laiką, kažkam paskambino ar norėjo paskambinti. Pamatęs, kad nukrito batas, nukentėjusiajam pasiūlė apsiauti batą, dar kartą paprašė patraukti automobilį, tačiau jis automobilio nepatraukė, o nuėjo į laiptinę grasindamas. Jis šunį nuvedė namo ir vaiko pasiimti išėjo pėstute. Kaimynai jam pasakė, kad buvo iškviesta greitoji pagalba, todėl jis nusprendė nuvažiuoti į policiją ir parašyti paaiškinimą. Išėjus į kiemą pamatė, kad jo automobilis vėl užstatytas, tai padarė P. J. tėvas. Su juo kilo žodinis konfliktas, tačiau jis patraukė automobilį, po ko jis su žmona nuvažiavo į policiją. Po incidento bandė susisiekti su P. J., tačiau nepavyko. Parodė, kad atlygino žalą Klaipėdos teritorinei ligonių kasai bei pervedė 500,00 Eur nukentėjusiajam turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui bendrai. Pripažįsta civilinį ieškinį dalyje dėl 92,10 Eur dėl telefono remonto, dėl išlaidų už vaistus, bei sutiktų sumokėti 1000,00 Eur neturtinės žalos.

Nukentėjusysis P. J. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną, apie 19.00 val. grįžęs namo pamatė, kad daugiabučio namo kiemas pilnas, todėl iš matymo pažįstamam kaimynui M. D. užstatė automobilį ir už savo automobilio valytuvo užkišo savo telefono numerį, jeigu reikėtų patraukti automobilį. Po 10 min. jam paskambino nepažįstamas numeris, vyriškis klausė ar jis užstatė Toyota ir buvo pasakyta „patrauk mašiną, gaidy“. Eidamas iš namų dešinėje rankoje turėjo raktus, o kairėje – mobilaus ryšio telefoną, taip pat turėjo užsidėjęs laikrodį. Išėjus į kiemą ir einant link savo automobilio matė, kad M. D. sėdėjo savo automobilyje plačiai atsidaręs dureles ir užstodamas praėjimą. Praeinant pro M. D. paklausė, kodėl jis jį išvadino gaidžiu, tačiau M. D. toliau rėkavo, nervinosi, išlipo iš mašinos ir užsiėmė kovinę padėtį. Jis bandė prisidengti veidą, tačiau atsidengęs veidą gavo smūgį į dešinę pusę ir nukrito ant šaligatvio ant šono, tačiau griūdamas į šaligatvį nesusitrenkė, antakį galėjo prakirsti M. D. smūgiuodamas. Nukritęs ant žemės dar gavo smūgių seriją vieną po kito iš M. D. į galvos dešinę pusę, į smilkinį, tačiau tiksliai negali pasakyti ar koja, ar ranka smūgiavo, nes dengėsi veidą rankomis, mano, kad gavo apie 10 smūgių. Atsistojęs pamatė, kad bėga kraujas, susirinko sudaužytą telefoną ir raktus, grįžo namo ir išsikvietė medikus. Atvykę medikai apžiūrėjo jį, atvyko policijos pareigūnai, kurie aiškinosi aplinkybes dėl įvykio, vėliau išvažiavo, o greitoji medicinos pagalba jį išvežė į ligoninę. Iki įvykio apie mėnesį laiko gydėsi nuo nerimo priepuolio, o šiuo metu pas savo gydytoją lankosi kas du mėnesius konsultacijai. Įvykio metu nedirbo, darbo biržoje nesiregistravo, šiuo metu taip pat nedirba, tačiau socialinio draudimo įmokas moka pats savanoriškai. Diagnozuota liga – agarofobija, neprovokuoja agresyvumo, priešingai yra vengiama bendravimo. Būtinybė lankytis pas psichologą iškilo dėl įvykusio įvykio, kad nepablogėtų dvasinė būsena. Dėl patirtų smūgių pusę veido buvo mėlynas, o ant rankos ir kojos buvo nubrozdinimai, o visos sužalojimų žymės išnyko po panašiai 6-7 savaičių.

Liudytoja K. J. teismo posėdžio metu parodė, kad yra kaltinamojo ir nukentėjusiojo kaimynė, bei kaltinamojo pusseserė. Parodė, kad įvykio metu sėdėjo balkone ir kalbėjo telefonu su vyru. Išgirdusi automobilio garso signalą atsistojo ir pamatė, kad pypino M. D., kuris vėliau išlipo iš mašinos, apėjo nukentėjusiojo mašiną, grįžo prie savo mašinos, pasiėmęs mobilaus ryšio telefoną kažkam skambino ir atsisėdo vėl į savo automobilį. Po kiek laiko į kiemą išėjo nukentėjusysis ir tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis keikėsi, tačiau labiau pakeltu balso tonu kalbėjo nukentėjusysis. Nukentėjusiajam priartėjus prie kaltinamojo automobilio, kaltinamasis iš jo išlipo, nukentėjusysis stipriai sugriebė kaltinamojo dešinę ranką ir gindamasis sudavė smūgį nukentėjusiajam aukščiau juosmens, panašiai ties pečių juosta, tačiau ne į galvą. Prie nukentėjusiojo priėjęs kaltinamasis padėjo jam atsikelti. Patvirtino, kad akistatos metu davė teisingus parodymus.

Liudytoja V. K. teismo posėdžio metu parodė, kad yra kaltinamojo ir nukentėjusiojo kaimynė, išgirdusi automobilio garso signalą išėjo į balkoną ir matė, nukentėjusiajam nepatraukus automobilio, tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo ginčas, nukentėjusysis užsimojo suduoti kaltinamajam, tačiau kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam, pastarasis nukrito. Kaltinamasis padėjo nukentėjusiajam atsikelti ir jis užsidengęs veidą nubėgo į laiptinę. Greitoji medicinos pagalba atvyko po maždaug 15 min. Kiek smūgių ir kur buvo suduota negali pasakyti, nes neprisimena.

Liudytoja N. J. teismo posėdžio metu parodė, kad yra nukentėjusiojo P. J. mama. Parodė, kad pačio įvykio nematė, tačiau jai su vyru bebūnant garaže jai paskambino sūnus ir jie pas sūnų atvyko iki greitosios atvykimo. Laiptinėje matė kraujo lašus iki pat buto durų. Sūnui galvos dešinėje puse buvo kirstinė žaizda ir kiti sužalojimai visoje dešinėje kūno pusėje. Sūnus aiškino, kad jam veidą sužalojo kumščiu ir buvo spardomas. Kraujas bėgo iš galvos, iš prakirsto antakio, iš žaizdos iš už ausies. Ant sužalotų vietų dėjo kompresus, tepė vaistais. Akies raudonumas praėjo tik po mėnesio, mėlynės praėjo po poros savaičių. Po sužalojimų sūnus pirmą savaitę niekur negalėjo eiti, buvo dvasiškai sutrikdytas, niekur nenorėjo eiti, buvo užsidaręs, atsirado baimės jausmas. Sūnus po įvykio neteko laikrodžio, buvo sudaužytas telefonas. Sūnus laikrodžio pasigedo iki atvažiuojant greitajai, bebūnant su sūnumi ligoninėje paprašė vyro paieškoti kieme laikrodžio, tačiau nerado.

Liudytoja J. D. teismo posėdžio metu parodė, kad apie įvykį sužinojo dienos vakare, vyras papasakojo, kad buvo užstatytas jo automobilis, iš pradžių jis papypino, bet nukentėjusysis neišėjo, kai išėjo – paprašė patraukti automobilį, bet nukentėjusysis buvo nepatenkintas, vyras su nukentėjusiuoju apsižodžiavo, nukentėjusysis užgriebė vyrui už rankos, užsimojo trenkti, tačiau vyras patraukė galvą bandydamas išvengti smūgio ir smogė nukentėjusiajam atgal. Tą pačią dieną, vakare važiavo su vyru į policijos komisariatą rašyti paaiškinimo, kadangi sužinojo, kad pas nukentėjusįjį buvo atvažiavusi policija. Matė, kad vyro ranka buvo apdraskyta, vyras paaiškino, kad nukentėjusysis sugriebė už rankos ir užsimojo trenkti vyrui. Parodė, kad ne kartą buvo prašyta nukentėjusiojo neužstatinėti jų automobilio, bet prašymai buvo ignoruojami. Vyras bandė su nukentėjusiuoju taikytis, norėjo apmokėti išlaidas, norėjo nukentėjusiojo atsiprašyti, bet nukentėjusysis ignoravo vyro skambučius ir sms žinutes.

Liudytojas A. L. teismo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju dirba daug metų, jie atlieka medžio apdirbimo staklių remontą, priežiūrą, tobulinimą, M. D. yra atsakingas, patikimas darbuotojas, įmonės vadovybės yra ne kartą materialiai skatintas už staklių tobulinimą. M. D. įmonėje buvo išrinktas darbų vadovu, 2014 metais išrinktas geriausiu darbuotoju. Sutinka būti M. D. laiduotoju.

Iš 2016-08-08 policijos pareigūnės S. Č. tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo gautas pranešimas, kad Ryšininkų g. 2-47, Klaipėdoje, yra nukentėjęs asmuo, kuris buvo sužalotas kaimyno, konflikto dėl automobilio parkavimo, metu. Nuvykus į įvykio vietą nustatyta, kad nukentėjęs asmuo P. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), tel. nr. (duomenys neskelbtini), vyrui kraujavo iš galvos ties dešiniu smilkiniu bei dešinė ausis, jis perduotas medikams, išvežtas į ligoninę. P. J. paaiškino, kad įvyko konfliktas su kaimynu, kuris gyvena toje pačioje laiptinėje ir vairuoja automobilį Volvo V50, valst. nr. (duomenys neskelbtini), dėl netvarkingai P. J. priparkuoto automobilio. Konflikto metu kaimynas trenkė P. J. į dešinį smilkinį ir greitai pasišalino (t. 1, b. l. 16).

Iš 2016-08-12 specialisto išvados Nr. G 1466/2016(03) matyti, kad remiantis P. J. apžiūros, tyrimui pateiktų medicininių dokumentų bei nurodomų bylos aplinkybių duomenimis P. J. nustatyta gyjanti žaizda dešinio antakio srityje, kraujosruvos dešinio smilkinio, skruosto ir žando srityje, dešinės akies vokuose, dešinės akies obuolio junginės šoniniame paviršiuje, dešinio užausio srityje, dešinės ausies kaušelyje, abiejuose žastuose, kairėje alkūnėje, kairiame dilbyje ir kairio kelio srityje, odos nubrozdinimai dešinio momens srityje, kairėje alkūnėje ir kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, kairės plaštakos IV-ame piršte, kairiame kelyje ir kairėje blauzdoje, pagal mikroskopinį vaizdą, padaryti kietu buku daiktu (daiktais) 3-6 parų laikotarpyje iki apžiūros, t. y. 2016-08-12, 10.17 val. P. J. nustatyti sužalojimai, pagal makroskopinį vaizdą, padaryti kietu buku daiktu (daiktais). P. J. nustatytų sužalojimų makroskopinis vaizdas nenurodo, kokioje padėtyje padaryti sužalojimai. P. J. nustatyti sužalojimai galvoje ir veide padaryti mažiausiai 3 trauminiais poveikiais, rankose ir kojose – mažiausiai 9 trauminiais poveikiais, nustatyti sužalojimai kiekvienas atskirai ir visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 45-46).

Iš 2016-09-01 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis P. J. pateikė tyrimui mobilaus ryšio telefoną Samsung Galaxy X5 (t. 1, b. l. 68).

Iš 2016-09-01 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas Samsung Galaxy X5 juodos spalvos korpusu, apvadas sidabrinės spalvos blizgus, telefonas sensorinis, matyti telefono monitoriaus paviršius įbrėžtas, ties viduriu matomas nedidelis skilimas, nuo kurio eina įskilimai į viršų iki pat monitoriaus viršutinio krašto, apatinė telefono dalis - nugarėlės apatinė dalis visa subraižyta, deformuota, nuo telefono korpuso kiek pakilęs apatinis dešinysis kampas, dangtelio kairiame krašte ties viduriu matosi nuskeltas 0,8 cm kraštas, atidarius telefoną matosi ant telefono korpuso ir baterijos dėmės panašios į kraujo, telefono baterijos paviršius kiek deformuotas ties viduriu, matyti įdubimas, išėmus bateriją matosi lipdukas, kuriame nurodytas telefono IMEI 356765062774839/01, telefonas įsijungia (t. 1, b. l. 71-72, 74-77).

Iš 2016-08-08 pareiškimo matyti, kad M. D. policijai pranešė apie įvykį Ryšininkų g. 2 namo kieme su kaimynu dėl automobilio užstatymo (t. 1, b. l. 109).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-410/2011). Nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (kasacinė nutartis N. 2K-242/2011). Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys Nr. 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-141/2015). Motyvas ir tikslas nėra būtinieji Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties požymiai, todėl šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, bei sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015). Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas.

Išanalizavęs ir įvertinęs aptartų įrodymų visumą, teismas pripažįsta esant visiškai įrodyta, kad kaltinamasis M. D. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, kas sukėlė nukentėjusiajam P. J. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo kaltė dėl minėtos veikos padarymo įrodyta iš dalies ir jo paties parodymais, kuriais jis pripažino sudavęs smūgius nukentėjusiajam P. J., iš esmės nuosekliais nukentėjusiojo P. J., liudytojų K. J., V. K. parodymais, aptarta rašytine bylos medžiaga. Visi šie įrodymai sudaro vieningą visumą, sistemą, patvirtindami, papildydami vieni kitus, būtent iš jų visumos analizės logiškai išplaukia kaltinamojo kaltę jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu patvirtinančios išvados.

Nukentėjusysis P. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodamas parodymus bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, kad pirmą smūgį iš kaltinamojo gavo į veidą dar stovint prie automobilio. Nors kaltinamasis M. D. teismo posėdžio metu pripažino, kad smogė nukentėjusiajam delnu, tačiau nurodė, kad ne į veidą, o į krūtinės sritį. Kaltinamojo M. D. kaltę pirmuosius smūgius nukentėjusiajam P. J. dar stovint prie automobilio sudavus į veidą patvirtina ne tik nukentėjusiojo P. J. parodymai, bet ir liudytojos K. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuri parodė, kad kaltinamasis M. D. sudavė ranka smūgį P. J. į veidą, nuo kurio P. J. nukrito ant žemės, bei paties kaltinamojo M. D. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad delnu smogė nukentėjusiajam per veidą, po ko, nuo suduoto smūgio, nukentėjusysis nukrito ant žemės. Smūgių sudavimo faktą nukentėjusiajam į veidą kaltinamasis patvirtino ir 2016-08-08 pareiškime, kurį surašė įvykio dienos vakarą pats savanoriškai nuvykęs į policijos įstaigą, kuriame nurodė, kad smogė nukentėjusiajam kelis kartus į veidą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis M. D. parodė, kad jis pirmuosius smūgius nukentėjusiajam sudavė dėl to, kad nukentėjusysis pirmas sugriebė jam už rankos ir užsimojo trenkti.

Tiek kaltinamojo M. D., tiek nukentėjusiojo P. J. ir liudytojų K. J. ir V. K. parodymais nustatyta, kad nukentėjusysis po kaltinamojo smūgių jam į veidą dar stovint prie automobilio nukrito ant žemės. Kaltinamasis M. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu neigė spardęs nukentėjusįjį, tvirtino, kad nukentėjusiajam nukritus ant žemės jokių veiksmų neatliko nei rankomis, nei kojomis. Nukentėjusiojo P. J. parodymai dėl smūgių jam nukritus ant žemės laikyti nenuosekliais, kadangi ikiteisminio tyrimo metu duodamas pirminius parodymus teigė, kad nuo kaltinamojo M. D. smūgio nugriuvus ant žemės, jis jam spyrė į galvos dešinę pusę ir į vairias kūno vietas ne mažiau 10 kartų, akistatos metu su liudytoja K. J. nukentėjusysis nurodė, kad nukritęs ant žemės ne mažiau 10 smūgių gavo rankomis ir kojomis, kuom konkrečiai negali pasakyti, nes buvo užsidengęs rankomis veidą, o akistatos su kaltinamuoju M. D. metu nukentėjusysis iš vis negalėjo nurodyti kuom gavo smūgius, kadangi rankomis dengėsi veidą. Bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusysis P. J. taip pat negalėjo tiksliai nurodyti kuo gavo smūgius ar rankomis, ar kojomis, kadangi parodė, kad buvo užsidengęs veidą rankomis. Taip pat bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis P. J. parodė, kad gulint ant žemės smūgius juto tik į galvos sritį, į kitas kūno vietas nejuto. Liudytoja K. J. iš dalies patvirtino nukentėjusiojo P. J. parodymus ta apimtimi, kad kaltinamasis M. D. sudavė smūgių ant žemės gulinčiam nukentėjusiajam. Akistatos su nukentėjusiuoju P. J. metu, parodė, kad P. J. nukritus, M. D. sudavė ne mažiau 3 ir ne daugiau 5 smūgių į įvairias kūno vietas, tačiau visi M. D. smūgiai buvo suduoti rankomis.

Įvertinus nukentėjusiojo P. J., liudytojos K. J. parodymus, į nukentėjusiajam nustatytą sveikatos sutrikdymo mąstą ( nežymus sveikatos sutrikdymas), taip pat nukentėjusiojo parodymus, kad jo po apžiūros stacionare, jame praleidus naktį , jis buvo išleistas gydytis ambulatoriškai, kyla pagrįstos abejones dėl nukentėjusiojo parodymų, jog gulintis jis buvo spardomas į galvą , patikimumo .

Smūgių sudavimas nepatikusiam žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-652/2007). Nustatyta, jog kaltinamasis nukentėjusiajam P. J. kumščiu vieną kartą smogė į veidą, nuo smūgio pastarajam nukritus ant žemės, sudavė ne mažiau dešimt kartų į galvos dešinę pusę ir į įvairias kūno vietas, t. y. buvo neleistinas fizinis kontaktas, pažeistas nukentėjusiojo kūno neliečiamumas. 2016-08-12 specialisto išvada Nr. G 1466/2016(03) patvirtina, kad P. J. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi kaltinamasis atliko veiksmus, kurie laikytini įžūliais. Tokie kaltinamojo M. D. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį.