Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis, 1A-170-557/2020

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2020-10-29
Bylos Nr.: 1A-170-557/2020
Teisminio proceso Nr.: 1-04-2-00095-2020-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Dalia Kursevičienė, Edita Lapinskienė, Linas Pauliukėnas
Nuteistasis: T. J.
Nukentėjusysis: E. B.
Advokatai: Linas Kontrimas

Kategorijos

Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-170-557/2020

Teisėja R. Kulberkienė Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00095-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.4.1; 1.2.26.2; 1.1.6.6; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.14 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 29 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės, Editos Lapinskienės ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,dalyvaujant prokurorei Rūtai Girgždutaitienei,nuteistajam T. J. ir jo gynėjui advokatui Linui Kontrimui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. J. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. birželio 3 d. nuosprendžio, kuriuo T. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant visą tą laikotarpį nuo 21.00 val. iki 7.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 2 mėnesius atlyginti padarytą žalą nukentėjusiajam.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta T. J. sumažinta bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant visą tą laikotarpį nuo 21.00 val. iki 7.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, per 2 mėnesius atlyginti nukentėjusiajam žalą.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2020-02-15 iki 2020-02-17 (2 paros), skaičiuojant kaip keturias laisvės apribojimo dienas.

Nuosprendžiu visiškai patenkintas nukentėjusiojo E. B. civilinis ieškinys ir priteista iš T. J. 1 306,76 Eur žalos atlyginimo E. B..

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ir VSDFV ieškiniai palikti nenagrinėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. T. J. nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką – viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį: 2020-02-15 apie 21.20 val. Kretingoje, (duomenys neskelbtini) g., ties (duomenys neskelbtini) namu, apsvaigęs nuo alkoholio T. J., išlipęs iš automobilio „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įžūliai užpuolė E. B., siekusį sulaikyti neblaivų automobilio „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)vairuotoją L. L.. Siekdamas pademonstruoti savo viršenybę, T. J. ne mažiau kaip 5 kartus smogė E. B. kumščiu į veidą, sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymo mastą atitinkančius sužalojimus – galvos–veido sumušimą ir viršutinės lūpos žaizdą. Išgirdęs, kad E. B. skambina į policiją, T. J., piktybiškai tyčiodamasis ir siekdamas E. B. dar labiau pažeminti, jį apspjaudė. Viešoje vietoje užpuldamas, mušdamas ir žemindamas pilietinę nusikaltimą padariusio asmens sulaikymo pareigą vykdžiusį asmenį, T. J. kartu sutrikdė visuomenės rimtį.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. J. prašo nuosprendį panaikinti ir priimti naują sprendimą – vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato; nukentėjusiojo E. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš T. J. nukentėjusiajam 500 Eur žalos atlyginimo, tačiau jeigu teismas nuspręstų, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas, apeliantas įsipareigoja likusią žalos atlyginimo dalį sumokėti per teismo nustatytą terminą. Teismui nusprendus, kad nėra pagrindo atleisti T. J. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu ar sumažinti nukentėjusiojo civilinio ieškinio turtinius reikalavimus, tuomet apeliantas prašo jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti į viešųjų darbų bausmę taip, kad bausmė atitiktų padarytos veikos sunkumą.

2.1. Apeliantas nurodo, kad priimtas teismo sprendimas iš esmės yra pagrįstas, tačiau mano ir yra įsitikinęs, kad po nuosprendžio priėmimo atsirado naujos sąlygos ir pagrindas taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį Ž. L. atsakomybei pagal laidavimą. Be to, apeliantas nesutinka su teismo sprendimu visiškai patenkinti nukentėjusiojo civilinį ieškinį, mano, kad civilinis ieškinys nėra pagrįstas, todėl priteisto žalos (turtinės / neturtinės) atlyginimo dydis yra per didelis.

Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 51 straipsnio

2.2. Visų pirma, apelianto nuomone, teismas, vadovaudamasis BPK 51 straipsnio 2 dalimi, motyvuota nutartimi turėjo pripažinti, kad jam gynėjo dalyvavimas turėjo būti būtinas / privalomas, nes iki šios dienos akivaizdu, kad jo dalyvavimas teismo posėdyje nedalyvaujant gynėjui turėjo įtakos jo kaip kaltinamojo teisėms ir teisėtiems interesams.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

2.3. Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo.

2.4. Minėtu teisiniu pagrindu asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės esant BK 40 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių visumai, o būtent: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

2.5. Apelianto nuomone, yra visi pagrindai ir sąlygos atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį Ž. L. atsakomybėn (BK 40 straipsnis). Apelianto nuomone ir įsitikinimu, jis iš esmės atitinka visus keliamus reikalavimus būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnyje nustatyta tvarka, o laiduotojas Žilvinas yra tas asmuo, kuris yra vertas teismo pasitikėjimo.

2.6. T. J. nurodo, kad jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, turi nuolatinį darbą ir darbovietėje yra charakterizuojamas teigiamai. Turi šešerių metų dukrytę ir šiuo metu jo sugyventinei yra šeštas nėštumo mėnuo. Jis neserga priklausomybės ligomis, neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Prie šio apeliacinio skundo pateiktas bankinis mokėjimas į Plungės apylinkės teismo depozitinę sąskaitą patvirtina, kad jis nukentėjusiajam sumokėjo 500 Eur žalos atlyginimo.

2.7. Apelianto nuomone, 500 Eur žalos atlyginimas visiškai atitinka padarytos žalos dydį ir mastą nukentėjusiajam, tačiau jeigu teismas nuspręstų, kad ši suma yra per maža, apeliantas įsipareigoja likusią žalos dalį sumokėti per teismo nustatytą terminą.

Nesutikimo motyvai su visiškai patenkintu ieškiniu

2.8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir – LAT) formuojamoje praktikoje yra pasisakoma, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju padariniai vertinami ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jie paveiks tolesnį nukentėjusio asmens gyvenimą. Jeigu padariniai yra susiję su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, fizinio skausmo kentėjimu, lydimo nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jie yra susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl padarinių šalinimo, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Pažymėtina, kad LAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra šalies ekonominio gyvenimo rodiklis, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007).

2.9. Vertinant anksčiau minėtą teismų praktiką ir įvertinant tai, kad nukentėjusiojo patirti sužalojimai yra vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, manytina, kad nukentėjusysis, reikalaudamas atlyginti 1 000 Eur žalą, iš esmės elgiasi nesąžiningai, nes reikalaujama suma yra aiškiai per didelė ir neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijų ir kitų bendrųjų teisės principų bei formuojamos teismų praktikos.

2.10. Nukentėjusysis 2020-05-11 pateiktame civiliniame ieškinyje pažymėjo (ieškinio 4 psl.): 1) „Be to labai svarbus momentas, jog kaltinamajam T. J. buvo nesvarbu, kad jis grumiasi su policijos pareigūnu, ginančiu viešąją tvarką“; 2) „Dėl kaltinamojo T. J. neteisėtų veiksmų nukentėjusysis patyrė ne tik fizinį skausmą, sužalojimus, bet ir pažeminimą. Buvo susidariusi situacija, jog nukentėjusiajam E. B. teko ne tik bandyti sulaikyti iš eismo įvykio bandančius pasišalinti kaltinamąjį T. J. bei transporto priemonės vairuotoją L. L., bet ir grumtis su įtariamuoju bandant į pagalbą pakviesti policijos pareigūnus, o kaltinamajam sužinojus nukentėjusiojo pareigas, dar ir būti apspjaudytam“; 3) „Įtariamojo T. J. nukentėjusiajam E. B. sukeltas fizinis skausmas bei jo padariniai tęsėsi iki dviejų savaičių“; 4) „Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisinį vertinimą, teisingumo ir protingumo kriterijus, nukentėjusysis E. B. dėl įtariamojo T. J. padarytų nusikalstamų veiksmų jo atžvilgiu patyrė 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) neturtinę žalą.“

2.11. Apeliantas pažymi, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis nežinojo, kad grumiasi su policijos pareigūnu, nes tai nėra niekur užfiksuota, tik nukentėjusiojo parodymuose, tai iš esmės nėra įrodyta.

2.12. T. J. nuomone, nukentėjusysis, reikalaudamas atlyginti 1 000 Eur neturtinę žalą, galbūt turi tikslą praturtėti ar pasipelnyti, tai LAT praktikoje yra draudžiama. Apeliantas nurodo, kad sutinka atlyginti nukentėjusiajam 500 Eur neturtinę žalą, tai ir padarė.

2.13. Vertinant medicinos specialistų išvadas, galima būtų daryti išvadą, kad sužalojimai, kuriuos patyrė nukentėjusysis, yra labai nežymūs, tačiau apeliantas teigia suvokiantis ir suprantantis, kad nesvarbu, ar sužalojimai yra žymūs ar nežymūs, ir savo elgesį su nukentėjusiuoju vertina labai neigiamai, nes toks jo elgesys yra netoleruotinas ir smerktinas.

2.14. Tai, kad nukentėjusysis patyrė labai nežymius sužalojimus, liudija 2020-03-03 specialisto išvada Nr. G 468/2020 (03), kurioje aiškiai nurodyta, kad: 1. „E. B. nustatyta: galvos-veido sumušimas, viršutinės lūpos žaizda. 2. Sužalojimai atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes, padaryti buka jėga, galėjo gautis suduodant kumščiais du ar tris smūgius – sukėlė nežymu sveikatos sutrikdymą.“

2.15. Atkreiptinas dėmesys ir į nukentėjusiojo 2020-02-16 ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus, kuriuose yra teigiama: 1) „Aš savo automobilį užstačiau iš (duomenys neskelbtini) g., t. y. minėtam automobiliui iš dešinės, kad jie toliau nebevažiuotų ir galėčiau iškviesti policiją, tačiau automobilis toliau važiavo, kliudydamas mano automobilio priekinės kairės pusės bamperį“; 2)„Po susidūrimo automobilis nesustojo, aš nežinodamas, kur jie važiuoja, pajudėjau jiems tiesiai iš paskos, kol automobilis sustojo (duomenys neskelbtini) g. 1 / (duomenys neskelbtini) g. 1 prie vartelių. Aš išlipau iš automobilio ir priėjau prie automobilio vairuotojo, kuris dar tebesėdėjo automobilyje prie vairo. Aš niekada nebuvau iš akių pametęs automobilio, visada važiavau jiems iš paskos. Priėjus prie automobilio vairuotojo pusės, vairuotojas išlipo iš automobilio pradėjo konfliktuoti reikšdamas pretenzijas, ko aš čia prisikabinau. Vairuotojui pasakiau, kad dėl to, jog jis vairuoja išgėręs ir kliudė mano automobilį, pasakiau, kad kviesiu policiją, tačiau vairuotojas pasakė, kad eina namo. Aš vairuotoją sulaikiau, ir iškviečiau Kretingos policiją, paskambindamas jiems į mobilų telefoną, kadangi pats esu (duomenys neskelbtini) m. PK RS vyriausiasis patrulis, norėjau susisiekti tiesiogiai, o ne per BPC 112. Aš vairuotojui nesmūgiavau nė karto, tiesiog jį laikiau už striukės, o jis draskėsi, norėdamas išsilaisvinti, girdėjau, kaip sutraškėjo striukės siūlės, galimai plyšo jam besidraskant. Vėliau iš automobilio priekinės keleivio sėdynės išlipo keleivis, kuris taip pat pradėjo man priekaištauti. Sakydamas, kad už apgadintą automobilį man atsilygins, sakydamas "kiek čia tau reikia 100-200, kam ta policija", pasakiau kad vis tiek kviesiu ir minėtą policiją iškviečiau. Įvykio dalyviai girdėjo, kad aš Kretingos policininkams pasakiau, jog pats dirbu (duomenys neskelbtini) policijoje, tada vyrukai dar labiau suagresyvėjo ir ant manęs pradėjo pulti, aš nuo jų tik gyniausi. Vairuotojas, kuris buvo su trumpesne striuke, šviesesniais plaukais, dėl girtumo man nesugebėjo suduoti smūgių, tačiau smūgiuoti bandė, o keleivis, kuris buvo tamsesniais ilgesniais plaukais, ilgesne striuke, man ne mažiau penkių kartų kumščiu sudavė i veido sritį, taip sukeldamas man fizinį skausmą, kur vėliau man Kretingos ligoninės priėmimo skyriuje diagnozavo lūpos žaizdą“; 3) „Po įvykio man skaudėjo galva, skausmui per naktį nenurimus, svaigo galva, todėl aš vykau į Klaipėdos Universitetinę ligoninę, padarė kompiuterinę tomografiją dėl minėtų skausmų, kad įsitikinti, ar nėra smegenų sutrenkimo. Klaipėdos Universitetinėje ligoninėje man diagnozavo galvos sumušimą, išleido gydytis ambulatoriškai...“.

2.16. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad vertinat nukentėjusiojo parodymų seką bei elgesį akivaizdu, kad nukentėjusysis, būdamas ne tarnybos metu, neuniformuotas, elgėsi nerūpestingai ir prisidėjo prie neteisėto jo, T. J., elgesio, t. y. nukentėjusio asmens elgesyje yra įžvelgiami provokuojantys veiksmai.

2.17. Nukentėjusiojo elgesyje yra įžvelgiami keisti niuansai, t. y. neaišku, kodėl nedelsiant nebuvo iškviesta policija, kai buvo kliudytas jo automobilis, kodėl sekant įtariamuosius iš paskos nesusisiekė su pareigūnais ir neperdavė aktualios informacijos, kodėl tik sulaikymo metu šis bandė kviesti pagalbą, kodėl nedelsdamas neinformavo pažeidėjų, kad yra policijos pareigūnas, pateikdamas savo tarnybinį pažymėjimą.

2.18. Nukentėjusysis nurodė: „Po įvykio man skaudėjo galvą, skausmui per naktį nenurimus, svaigo galva, todėl aš vykau į Klaipėdos Universitetinę ligoninę“. T. J. atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusysis praktiškai iš karto po įvykusio incidento, o ne kitą dieną kreipėsi į gydymo įstaigą, šiuo atveju į Kretingos ligoninę, tai liudija 2020-02-15 medicinos dokumento išrašas, kuris buvo išduotas 2020-02-15 22.18 val. Minimame 2020-02-15 medicinos dokumento išraše nurodyta, kad buvo taikomas ambulatorinis gydymas.

2.19. Apelianto vertinimu, teismas, atlikdamas supaprastintą įrodymų tyrimą ir nesigilindamas į civilinio ieškinio reikalavimus, iš esmės pažeidė jo teises į teisingą ir išsamų bylos išsprendimą.

2.20. Apelianto nuomone, nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje iš esmės nėra jokių įrodymų ir tinkamų argumentų, kurie galėtų įrodyti, kad tariamai „Įtariamojo T. J. nukentėjusiajam E. B. sukeltas fizinis skausmas bei jo padariniai tęsėsi iki dviejų savaičių“.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio pakeitimo

2.21. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas neturtinės žalos dydį nustato, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas nurodė, kad nukentėjusiojo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo iš esmės yra pagrįstas ir įrodytas kaltinamojo kaltės įrodymais, todėl tenkintinas.

2.22. Apelianto nuomone, teismas, vertindamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį, turėjo įvertinti, kad reikalavimas priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui yra nepagrįstai didelis ir neatitinka padarytos žalos dydžio bei protingumo ir teisingumo kriterijų.

2.23. Apelianto nuomone, teismas, nustatydamas priteistinos žalos dydį, neatsižvelgė į tai, kad įvykdyta nusikalstama veika sunkesnių pasekmių nukentėjusiajam visiškai nesukėlė, t. y. nukentėjusysis net nedalyvavo teismo posėdyje ir net nebandė įrodinėti patirtų savo išgyvenimų ar pasekmių. Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Byloje nėra jokių duomenų, kad šis dėl patirtų dvasinių išgyvenimų būtų kreipęsis į psichologus.

2.24. Pažymėtina ir tai, kad įstatymas numato, jog civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl paties nukentėjusio asmens veiksmų. Nukentėjusio asmens veiksmai – tai veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens rizikos prisiėmimas (CK 6.253 straipsnio 1 dalis, 5 dalis). Šiuo atveju nukentėjusysis bandė blokuoti T. J. draugo L. L. transporto priemonę ir vėliau jį sulaikė. Kaip matyti iš L. L. 2020-02-16 įtariamojo apklausos protokolo, jis nurodė: „Būnant prie pat namų, mus abu su T. užpuolė. Mus užpuolė vienas asmuo, vyras. Kaip vėliau sužinojau tai buvo E. B.. Mus užpuolęs vyrukas man trenkė į įvairias kūno vietas, kiek kartų jis man trenkė, nepamenu dėl girtumo. Ar jis trenkė mano draugui T., nepamenu. Aš gindamasis jam nežiūrėdamas trenkiau. Kur trenkiau, nežiūrėjau. Taip pat negaliu pasakyti, kiek kartų trenkiau...“.

2.25. Taigi, vertinant paties nukentėjusiojo elgesį įvykio dieną bei įtariamojo, kaltinamojo paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, apelianto T. J. teigimu, akivaizdu, kad jis dėl emocinio šoko, girtumo nelabai galėjo suvokti, kas vyksta, šią aplinkybę teisme paliudijo ir jis pats, nurodydamas: „Atsimena tik tiek, kad prie L. L. namų pamatė, kaip nepažįstamas vyras (dabar žino, kad tai E. B.) konfliktuoja su L. L.. Kai L. L. parklupo, priėjęs prie jų sudavė vyrui kelis smūgius. Ar pataikė, nežino. Nepamena, kad būtų E. B. apspjaudęs...“

2.26. Apelianto nuomone, teismas, priimdamas ginčijamą nuosprendį, iš esmės nesigilino į paties nukentėjusiojo elgesį, jis, kaip minėta, net nedalyvavo teismo posėdyje ir galbūt teismo sprendimas jo visiškai ir nedomino.

2.27. Kitas svarbus momentas, kad neturtinė žala taip pat turi būti įrodoma, t. y. turi būti įrodyta, kad nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita.

2.28. Nukentėjusysis nurodė, kad po įvykusio incidento su juo, T. J., jis blogai jautėsi apie dvi savaites, tačiau, kaip pasireiškė fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai ir dar apie dvi savaites, nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais, nes realiai sužalojimų būta labai nežymių, o ir suduota ranka būta ne 5 kartus, kaip kad nurodė nukentėjusysis, o 2–3 kartus, kaip nurodyta specialisto išvadoje.

2.29. Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad pareiškėjas nuo patirtų sumušimų nenaudojo jokių gydomųjų gelių, o ir lūpos sumušimas nesukėlė jokių kitų padarinių, kurie galėtų turėti įtakos ar pasekmių tolimesniam gyvenimui. Tai yra, nukentėjusysis nukentėjo labai nežymiai ir be jokių išorinių / vidinių pakitimų, galbūt ir todėl, kad, pasak T. J., jis nelabai orientavosi aplinkoje, o suduoti „smūgiai“ ranka buvo nestiprūs.

2.30. Šios nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai suabejoti nukentėjusiojo nuoširdumu, kad jam padaryti sužalojimai sukėlė didžiulį stresą, kurį jis patyrė. Kitas svarbus momentas yra tai, kad pats nukentėjusysis nurodė, jog iki šios dienos jokių neigiamų padarinių dėl patirto sumušimo nebejaučia, nes blogai jautėsi iki dviejų savaičių. Paminėtina ir tai, kad tik po kelių dienų po konflikto nukentėjusysis 2020-02-17 16.25 val. UAB „Eurovaistinė“ pirko vaistus už 5,76 Eur, kurie buvo skirti trumpalaikiam nerimo sutrikimui gydyti, tačiau, ar šie vaistai buvo vartojami ir ar iki šios dienos yra vartojami, tokių dokumentų teismui pateikta nebuvo.

2.31. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei į tai, kad konflikto metu pats nukentėjusysis pirmas puolė T. J. draugą ir jį tramdė, galbūt suduodamas smūgius ranka, po kurių jis suklupo, taip, T. J. teigimu, iš dalies išprovokuodamas jo pyktį, todėl, apelianto nuomone, teismo patenkintas nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo turėtų būti sumažintas iki 500 Eur.

Dėl turtinės žalos atlyginimo dydžio pakeitimo / panaikinimo

2.32. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį, kuriame nurodė, jog prašo priteisti jam už civilinio ieškinio parengimą 300 Eur, kuriuos jis tariamai sumokėjo D. Z., vykdančiai individualią veiklą.

2.33. LAT 2015-04-15 nutartyje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015 nurodyta: „Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios fizinio asmens patirtos atstovavimo išlaidos civiliniame procese, įskaitant ir tas, kai fiziniam asmeniui atstovauja su juo susiję asmenys, negali būti priteistos.“

2.34. Apeliantas pažymi, kad D. Z., vykdanti individualią veiklą, nėra nei advokatė, nei advokato padėjėja, net nėra duomenų apie tai, kokią apskritai veiklą vykdo minimas asmuo, todėl vadovaujantis anksčiau minėta LAT praktika, minima suma – 300 Eur – teismo negalėjo būti priteista iš T. J. nukentėjusiajam, nes jam atstovavo / suteikė pagalbą ne advokatas ir ne advokato padėjėjas.

2.35. Dėl teismo priteistų išlaidų vaistams – 6,76 Eur – apeliantas neprieštarauja ir sutinka jas atlyginti, o ir atlygino.

3. Teismo posėdyje nuteistasis T. J. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

5. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. J. prašo taikyti jam BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju šioje byloje paskiriant Ž. L.. Tačiau, jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad nėra pagrindo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, apeliantas prašo jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti į švelnesnę bausmės rūšį – viešuosius darbus. T. J. nesutinka ir su nukentėjusiajam priteistu 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydžiu ir prašo šią sumą sumažinti iki 500 Eur. Tačiau kartu nurodo, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, jog priteista neturtinės žalos atlyginimo suma yra teisinga, sutinka ją atlyginti. Be to, T. J. nesutinka su teismo sprendimu priteisti iš jo nukentėjusiajam 300 Eur, kuriuos jis tariamai sumokėjo už civilinio ieškinio parengimą individualią veiklą vykdančiai D. Z.. Būtent šiais klausimas apygardos teismas ir pasisako.

6. Visų pirma apeliantas nurodo, kad teismas, vadovaudamasis BPK 51 straipsnio 2 dalimi, motyvuota nutartimi turėjo pripažinti, kad jam būtinas gynėjo dalyvavimas, nes jo dalyvavimas teismo posėdyje nedalyvaujant gynėjui turėjo įtakos jo, kaip kaltinamojo, teisėms ir teisėtiems interesams.

7. BPK 51 straipsnyje nurodyti atvejai, kai įtariamajam (kaltinamajam) besąlygiškai turi būti užtikrinama kvalifikuota gynėjo pagalba. Kartu pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas būtinas ir kitais atvejais tik tada, jeigu, jų nuomone, be gynėjo pagalbos įtariamojo ar kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami (BPK 51 straipsnio 2 dalis). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą įtariamasis ar kaltinamasis turi konstitucinę pasirinkimo laisvę gintis pats ar padedant gynėjui – advokatui. Pasinaudodamas šia laisve įtariamasis ar kaltinamasis turi teisę bet kuriame bylos nagrinėjimo etape atsisakyti gynėjo paslaugų (BPK 52 straipsnio 1 dalis).

8. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad 2020-02-17 T. J. buvo išaiškintos BPK 21 straipsnio 4 dalyje numatytos įtariamojo teisės (t. 2, b. l. 6–9), tačiau jis gynėjo atsisakė (t. 2, b. l. 11), nors Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pareigūno 2020-02-16 nutarimu jam buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos gynėjas V. Ančiukaitis (t. 1, b. l. 195) ir jis 2020-02-16 atstovavo įtariamajam T. J. pirminės įtariamojo apklausos metu (t. 2, b. l. 1–2). Todėl T. J. 2020-02-17 įtariamojo papildomos apklausos metu gynėjas nedalyvavo (t. 2, b. l. 13–14). Gynėjas nedalyvavo ir 2020-05-13 papildomos įtariamojo apklausos metu, nes T. J. gynėjo atsisakė (t. 2, b. l. 24). Perdavus bylą su kaltinamuoju aktu Plungės apylinkės teismui, šio teismo 2020-05-22 nutartimi perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, be kita ko, buvo nutarta kviesti į teismo posėdį kaltinamąjį T. J. (jo pasirinktą gynėją) (t. 2, b. l. 57) ir tą pačią dieną jam buvo išsiųstas pranešimas, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad, vadovaujantis BPK 51 straipsniu, gynėjo dalyvavimas nėra būtinas ir jis nebus paskirtas. Išaiškinta, kad norėdamas turėti gynėją, kaltinamasis turi teisę jį pasirinkti ir pasikviesti savo nuožiūra arba pateikti paruoštą prašymą antrinei teisinei pagalbai gauti (t. 2, b. l. 58). Tačiau bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu kaltinamasis T. J. į teisėjos klausimą dėl gynėjo dalyvavimo pareiškė: „gynėjo pagalba nesinaudosiu“ (t. 2, b. l. 64), ir jam sutinkant bei kitiems proceso dalyviams neprieštaraujant byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (2020-06-02 teisiamojo posėdžio protokolas, b. l. 65). Aptartų duomenų kontekste akivaizdu, kad T. J. buvo užtikrinta teisė turėti gynėją tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, tačiau jis savo noru pasinaudojo jam suteikta teise atsisakyti gynėjo paslaugų. Todėl kalbėti apie galimą T. J. teisių pažeidimą ir teigti, kad šioje baudžiamojoje byloje buvo suvaržytos jo teisės į gynybą, nėra pagrindo.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

9. Apeliantas T. J. skunde nurodo, kad yra visi pagrindai ir sąlygos atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį Ž. L. atsakomybėn, nes jis iš esmės atitinka visus keliamus reikalavimus būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnyje nustatyta tvarka, o laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo. T. J. pažymi, kad jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, sumokėjo nukentėjusiajam 500 Eur žalos atlyginimo, turi nuolatinį darbą ir yra darbdavio charakterizuojamas teigiamai, neserga priklausomybės ligomis, turi šešerių metų dukrą ir šiuo metu gimė dar vienas vaikas. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tiek apelianto T. J. asmenybė, tiek jo padarytos veikos pobūdis ir pavojingumas nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo taikyti jam šį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.

10. BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyse esančias sąlygas.

11. Vertinant nuteistojo charakteristiką ir bylos duomenis matyti, kad T. J. visiškai prisipažino nusikaltęs ir deklaruoja dėl to besigailintis, šioje byloje buvo teisiamas pirmą kartą, atlygino dalį neturtinės žalos (500 Eur) ir sutinka atlyginti visą nukentėjusiojo prašomą priteisti sumą neturtinės žalos atlyginimui, jei teismas nuspręstų, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl 1 000 neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, vykdo individualią veiklą ir dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai yra T. J. formaliai atitinka tam tikras atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas. Vis dėlto teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo atleisti T. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

12. Kasacinės instancijos teismo nutartyse ne kartą yra pažymėta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Abiem atvejais, tai yra tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-132-699/2017).

13. Teismo išvada, kad yra pagrindo manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas), turi būti pagrįsta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys, kad nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, taigi ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2013, 2K-145-895/2018).

Žemesnės instancijos teismas

14. Kaip minėta, nors šioje byloje T. J. buvo teisiamas pirmą kartą, tačiau praeityje jis buvo BK 93 straipsnio pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už savo pobūdžiu pavojingą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, t. y. už neteisėtą disponavimą narkotinėmis / psichotropinėmis medžiagomis. Taigi, nors apeliantas teisine prasme nusikalto būdamas neteistu, tačiau praeityje jis buvo nusikaltęs ir tai yra neigiamai charakterizuojanti T. J. medžiaga. Be to, jis praeityje buvo baustas administracine tvarka, iš jų ne kartą už tyčinius pasikartojančius administracinius nusižengimus, susijusius su viešosios rimties trikdymu (t. 1, b. l. 173–175). Tai rodo, kad T. J. nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų normų ir įstatymų reikalavimų. Akivaizdu, kad jis išvadų nepadarė ir pakankamų pastangų koreguoti savo elgesį nedėjo. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, teisėjų kolegijos vertinimu, T. J. priešingos teisei nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio nagrinėjamoje byloje ir nusikalstama veika buvo tik loginė jo gyvenimo būdo bei ankstesnio elgesio pasekmė, o ne atsitiktinis įvykis jo gyvenime. T. J. elgesys iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo, jo administracinių baustumų skaičius leidžia susiformuoti teisėjų kolegijos vidiniam įsitikinimui, kad nėra jokio pamatuoto pagrindo tikėtis, jog ateityje T. J. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, o kartu nėra ir pagrindo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant T. J. Ž. L. atsakomybei.

15. Pažymėtina, kad pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-84/2010, 2K-160/2010, 2K-221-693/2017).

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pakankamo pagrindo tikėtis, perdavus nuteistąjį T. J. Ž. L. atsakomybei pagal laidavimą, pastarasis turės realias galimybes daryti pakankamą įtaką, kad nuteistasis daugiau nebenusikalstų: nuteistasis T. J. su Ž. L. nėra saistomi tvirtais asmeniniais ryšiais, kartu negyvena, bendrauja nereguliariai, jų nesieja glaudūs santykiai. Tuo tarpu laiduotoju gali būti tik toks artimos aplinkos žmogus, kurį su kaltinamuoju sieja glaudūs asmeniniai santykiai. Be to, laidavimo instituto taikymui neužtenka tik teigiamos laiduotojo asmenybės charakteristikos, svarbu įvertinti, ar laiduotojas galės padaryti teigiamą įtaką asmeniui, sulaikys jį nuo naujų nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų darymo. Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011). Iš esmės vien tuo pagrindu, kaip nurodoma Ž. L. prašyme perduoti T. J. jo atsakomybei pagal laidavimą, kad jie nuo vaikystės pažįsta vienas kitą ir yra draugai, bendrauja šeimomis, savaime neleidžia daryti išvados, kad Ž. L. turės realią galimybę daryti nuteistajam pakankamą įtaką, kad jis daugiau nebenusikalstų, nes, kaip matyti, jų deklaruojami ypač glaudūs draugiški ryšiai nebuvo pakankami užtikrinti, kad T. J. nenusikalstų. Tai leidžia daryti išvadą, kad Ž. L. nedaro arba jei daro, tai per mažą teigiamą poveikį T. J. elgesiui, nėra autoritetas nuteistajam (pažymėtina, kad Ž. L. yra pakankamai jauno amžiaus – 23 metų (gim. (duomenys neskelbtini) m.) ir ketveriais metais jaunesnis už T. J.) ir negali daryti teigiamos įtakos jo elgesiui, todėl nėra vertas teismo pasitikėjimo kaip laiduotojas.

Žemesnės instancijos teismas

17. Teismų praktikoje pažymima, kad teismai, taikydami BK 40 straipsnio nuostatas, yra įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar yra nesusiformavę (kasacinio teismo nutartys bylose Nr. 2K-140/2015, 2K-120-489/2016 ir kt.). Tik tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (LAT nutartis byloje Nr. 2K-86-895/2015 ir kt.). Bylos duomenys patvirtina, kad T. J. praeityje buvo nusikaltęs (tik buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindu, todėl laikomas neteistu), ne kartą baustas administracine tvarka, šiuo metu jau turi du mažamečius vaikus, dirba. Tokios aplinkybės leidžia teigti, jog T. J. yra visiškai savarankiška asmenybė, jo charakteris ir pažiūros yra susiformavusios, todėl nėra pagrindo spręsti, kad jo ketveriais metais jaunesnis draugas Ž. L. gali daryti veiksmingą teigiamą įtaką nuteistajam, kad jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

18. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BK 40 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdama į nurodytą kasacinio teismo praktiką dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto taikymo, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti T. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

19. Byloje nustatyta T. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad jis inkriminuotą nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė neabejotinai turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors T. J. prisipažino ir deklaruoja nuoširdžiai besigailintis nusikaltęs, tačiau, kaip matyti iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio, jis nekritiškai vertina savo padarytą nusikaltimą: pirma, bando pasiteisinti, neva pats nukentėjusysis elgėsi provokuojamai ir prisidėjo prie T. J. nusikalstamo elgesio (tačiau tokios aplinkybės nagrinėjamoje byloje nenustatytos, o ir pats T. J. nė vienos apklausos metu nenurodė, kad E. B. elgėsi prieš jį provokuojamai, jis tik teigė, jog pamatęs, kad tarp jo draugo L. ir jam nepažįstamo asmens vyksta konfliktas, priėjęs prie pastarojo sudavė jam smūgius); antra, teigia, kad jis nežinojo, jog grumiasi su policijos pareigūnu (tačiau byloje nepaneigti nukentėjusiojo, kurio suinteresuotumas nagrinėjamoje byloje nenustatytas, parodymai, kad tuo metu, kais jis paskambino į policiją ir pasakė, jog ir pats dirba (duomenys neskelbtini) policijoje, tai girdėjo ir T. J., ir kad būtent po to pastarasis jį dar ir apspjaudė, tokiu būdu piktybiškai tyčiodamasis ir siekdamas jį dar labiau pažeminti (juolab, kad šios byloje nustatytos faktinės aplinkybės nuteistasis T. J. apeliaciniu skundu neginčija); trečia, teigia, kad nukentėjusiajam buvo suduota ranka ne 5 kartus, kaip jis nurodė, o 2–3 kartus, kaip nurodyta specialisto išvadoje (nors, kaip matyti iš 2020-05-13 įtariamojo T. J. apklausos protokolo, jis nors ir nurodė, kad dėl girtumo negali tiksliai pasakyti, kiek smūgių sudavė nukentėjusiajam, tačiau kartu teigė: „<...> pripažįstu, kad sudaviau penkis smūgius, kurie nurodyti įtarime.“ (t. 2, b. l. 28), tokiu būdu bandydamas sumažinti savo veikos apimtį (nors, kaip žinia, ne visi suduoti smūgiai palieka sužalojimus). Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, kai nuteistasis T. J. apeliaciniame skunde dėsto išvedžiojimus, neva pats nukentėjusysis elgėsi provokuojamai (nors, pagal byloje nustatytas aplinkybes, E. B. tik siekė sulaikyti neblaivų automobilio vairuotoją ir jokių neteisėtų veiksmų prieš T. J. neatliko) ir akivaizdžiai bando sumenkinti savo neteisėtų veiksmų prieš nukentėjusįjį apimtį, nėra pagrindo manyti, jog nekritiškai savo elgesį vertinantis kaltininkas ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Dėl bausmės

20. Apeliantas T. J. prašo jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti į viešųjų darbų bausmę taip, kad bausmė atitiktų padarytos veikos sunkumą. Tačiau konkrečių argumentų, sudarančių pagrindą bausmės švelninimui, apeliaciniame skunde nepateikta. Teisėjų kolegijos vertinimu, skirti nuteistajam T. J. švelnesnės rūšies bausmę nėra pagrindo.

21. Už BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas T. J. už šio nusikaltimo padarymą paskyrė laisvės apribojimo bausmę 1 metams, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant visą tą laikotarpį nuo 21.00 val. iki 7.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, per 2 mėnesius atlyginti nukentėjusiajam žalą, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), apelianto kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino ir gailisi nusikaltęs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir apelianto asmenybę, t. y. kad jis yra buvęs nusikaltęs, nors pagal įstatymą laikytinas neteistu, be to, baustas administracine tvarka. Atsižvelgdamas į visa tai, teismas padarė išvadą, kad tikslinga T. J. skirti laisvės apribojimo bausmę su atitinkamais įpareigojimais.

22. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo.

Žemesnės instancijos teismas

23. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000-12-06, 2001-10-02, 2004-01-26, 2005-11-03, 2005-11-10, 2008-01-21, 2008-03-15, 2008-09-17, 2009-04-10 nutarimai).

24. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismo nuteistajam T. J. už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymą paskirta laisvės apribojimo bausmė su atitinkamais įpareigojimais yra teisinga, proporcinga ir adekvati padarytai baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai ir nuteistojo asmenybei. Byloje neginčijamai nustatyta, kad T. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išlipęs iš automobilio, įžūliai užpuolė E. B., siekusį sulaikyti neblaivų automobilio „Volkswagen Golf“ vairuotoją ir eilę kartų smūgiavo nukentėjusiajam E. B. kumščiu į veidą ir tokiais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais, siekdamas pademonstruoti savo viršenybę, sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymo mastą atitinkančius sužalojimus. Maža to, išgirdęs, kad E. B. skambina į policiją, T. J., piktybiškai tyčiodamasis ir siekdamas pastarąjį dar labiau pažeminti, jį apspjaudė. Tokie viešoje vietoje atlikti tyčiniai, pavartojant fizinį smurtą, suduodant ne vieną smūgį asmeniui, vykdžiusiam pilietinę nusikaltimą padariusio asmens sulaikymo pareigą (E. B., įtardamas, kad priekyje jo nestabiliai važiuojančio automobilio vairuotojas gali būti neblaivus, siekė jį sustabdyti, todėl važiavo jam iš paskos (ir, kaip vėliau, paaiškėjo, jis iš tiesų buvo neblaivus, maža to, važiuodamas kliudė ir apgadino nukentėjusiojo automobilį), T. J. veiksmai (nors nukentėjusysis E. B. jokių neteisėtų ar, priešingai apelianto tvirtinimui, provokuojančių nusikalsti veiksmų prieš T. J. neatliko, jis tik siekė sulaikyti, kaip įtarė, neblaivų automobilio „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoją, kaip vėliau buvo nustatyta, L. L., kuris važiuodamas nestabiliai, būdamas girtas apgadino jo automobilį, o sulaikomas muistėsi ir bandė jam smūgiuoti, tačiau dėl girtumo nesugebėjo to padaryti (nukentėjusiojo E. B. apklausos protokolai, t. 1, b. l. 42–43, 48) buvo neadekvatūs ir moralės požiūriu nepriimtini ir niekaip nepateisinami. Tyčia viešoje vietoje suduodamas ne vieną smūgį pilietinę nusikaltimą padariusio asmens sulaikymo pareigą vykdžiusiam asmeniui (nors šis prieš T. J. jokių neteisėtų veiksmų neatliko, jis tik siekė sulaikyti, kaip įtarė, neblaivų automobilio vairuotoją L. L., būtent su juo aiškinosi, o ne su T. J., važiavusiu kartu su L. L.), o kai šis skambino į policiją, dar jį ir apspjaudamas, T. J. tokiais savo tyčiniais įžūliais veiksmais ne tik sukėlė E. B. fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, bet ir siekė pažeminti nukentėjusįjį, nors šis, kaip minėta, jokių neteisėtų veiksmų prieš jį neatliko. Tokie T. J. atlikti neadekvatūs susiklosčiusiai situacijai ir moralės požiūriu nepriimtini ir niekaip nepateisinami veiksmai yra tinkamai įvertinti kaip pavojingi nuobaudos individualizavimo kontekste. Pažymėtina ir tai, kad nors teisine prasme T. J. laikytinas neteistu, tačiau, kaip minėta anksčiau, praeityje jis buvo padaręs nusikalstamą veiką, tik BK 93 straipsnio pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, be to, praeityje jis buvo baustas administracine tvarka, iš jų ne kartą už tyčinius administracinius nusižengimus, susijusius su viešosios rimties trikdymu (t. 1, b. l. 173–175). Tai rodo, kad T. J. nepadarė išvadų, nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų normų ir pakankamų pastangų koreguoti savo elgesį nedėjo. Šių duomenų kontekste teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad T. J. paskirta laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį visą laisvės apribojimo laikotarpį nuo 21.00 val. iki 7.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, neatitinka bausmės paskirties ar pažeidžia bausmės skyrimo taisykles. Tokia bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kartu su teismo paskirtais įpareigojimas, teisėjų kolegijos vertinimu, yra labiausiai suderinama ir atitinka apelianto asmenybę (yra jauno amžiaus, dirba, turi du mažamečius vaikus), todėl turės pozityvesnę įtaką nuteistojo elgesiui nei jo prašoma paskirti viešųjų darbų bausmė, kartu tai bus ir pakankama priemonė užkertant kelią nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų pakartotiniam darymui.

25. Kita vertus, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas T. J. laisvės apribojimo bausmę, be kita ko, įpareigojo jį per 2 mėnesius atlyginti nukentėjusiajam žalą. BK 48 straipsnio (skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusi įstatymo redakcija), reglamentuojančio laisvės apribojimą, 6 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas gali asmenį, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, įpareigoti atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį arba tokią žalą pašalinti savo darbu. Taigi, pagal šį teisinį reglamentavimą, paskirdamas laisvės apribojimo bausmę teismas gali įpareigoti asmenį atlyginti tik nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį. Kaip matyti iš nukentėjusiojo civilinio ieškinio, E. B. nurodė, kad jam buvo padaryta 6,76 Eur turtinė ir 1 000 Eur neturtinė žala (t. 1, b. l. 62). Plungės apylinkės teismas, priteisdamas iš T. J. 1 306,76 Eur žalos atlyginimo E. B. ir įpareigodamas T. J. šią žalą atlyginti per 2 mėnesius, iš esmės įpareigojo nuteistąjį atlyginti nukentėjusiajam neturtinę žalą (1 000 Eur), nes, kaip matyti, padaryta turtinė žala yra tik 6,76 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad pagal minėtą teisinį reglamentavimą teismas, paskirdamas nuteistajam laisvės apribojimo bausmę, gali įpareigoti jį atlyginti tik turtinę žalą, yra pagrindas skundžiamą nuosprendį pakeisti dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo – BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punkto – taikymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas) ir minėtą įpareigojimą panaikinti.

Dėl neturtinės žalos

26. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė) ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Nukentėjusysis E. B. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš T. J. 1 000 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 59–63). Skundžiamu nuosprendžiu teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš T. J. nukentėjusiajam E. B. iš viso 1 306,76 Eur žalos atlyginimui (neišskirdamas konkrečiai priteisiamos turtinės ir neturtinės žalos bei proceso išlaidų dydžio).

27. Nuteistasis T. J. apeliaciniame skunde nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam E. B. priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu ir prašo jį sumažinti nuo 1 000 Eur iki 500 Eur.

28. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. LAT yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).

29. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Galioja civilinės atsakomybės principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Kaip jau minėta, pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė – neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį.

30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismams sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms, būtina vadovautis konkrečioje LAT nutartyje sukurtu precedentu (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Šis reikalavimas kildinamas iš teismo precedento esmės – stare decisis principo, grindžiamo teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje sukurtas teismo precedentas (lot. auctoritas rerum similiter judicatum) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarimas). Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktiką priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis (kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011).

31. Pagal besiformuojančią teismų praktiką, bylose, kurių aplinkybės panašios į nagrinėjamą atvejį (asmenys nuteisti už viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu nukentėjusiajam padaromas ir nežymus sveikatos sutrikdymas), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 289 Eur iki 1 738 Eur. Tai iliustruoja kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-375-1073/2018, Nr. 2K-166-699/2018, Nr. 2K-292-693/2017, Nr. 2K-272-648/2015, Nr. 2K-35/2014, 2K-473/2013, Nr. 2K-522/2013, Nr. 2K-267/2013, Nr. 2K-12/2012 ir kt.

32. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020-03-03 specialisto išvadoje Nr. G 468/2020 (03) konstatuota, kad nukentėjusiajam E. B. padaryti šie sužalojimai: galvos–veido sumušimas, viršutinės lūpos žaizda, tai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant kumščiais du ar tris smūgius (t. 1, b. l. 85–86). Bylos duomenimis, nukentėjusiajam E. B. laikotarpiu nuo 2020-02-16 iki 2020-02-21 buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas (t. 2, b. l. 116).

33. Atsižvelgdama į anksčiau aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus bei šių principų pritaikymą konkrečiose bylose, kuriose asmenys nuteisti už viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu nukentėjusiajam padaromas ir nežymus sveikatos sutrikdymas, ir aptartas aplinkybes sugretindama su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija mano, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismo nukentėjusiajam priteista neturtinės žalos atlyginimo suma – 1 000 Eur, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, nuteistojo turtinę padėtį (dirba), priešingai apelianto tvirtinimui, nėra per didelė, neadekvati ir atitinka teismų praktiką.

34. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas nusikalstama veika padarytos atlygintinos neturtinės žalos dydį nustatė teisingai, vadovaudamasis minėtomis BPK ir CK nuostatomis. Nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai apie neteisingai išspręstą atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimą tokios išvados nepaneigia. Juolab, kad konkretus neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomas ir priteisiamas žalos atlyginimo dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas ir negali būti vienodas, nes įstatymas nenustato konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio visiems atvejams. Paminėtoje teismų praktikoje atlyginant neturtinę žalą dėl nežymaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo priteisiamos panašaus dydžio arba nežymiai didesnės, o tam tikrais atvejais ir daug mažesnės pinigų sumos. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam priteista daugmaž vidurkį pagal teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose atitinkanti neturtinės žalos atlyginimo suma, įvertinus nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdį, sunkumą, kitus nusikalstama veika nukentėjusiajam sukeltus padarinius – be fizinio skausmo, taip pat ir patirtą pažeminimą, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, kai nukentėjusysis buvo nedarbingas, taip pat atsižvelgiant į nuteistojo tyčinę kaltės formą, kai jis ne tik smurtavo prieš nukentėjusįjį (nors, kaip minėta, E. B. jokių neteisėtų veiksmų prieš T. J. neatliko, tik norėjo sulaikyti neblaivų vairuotoją – L. L. (su kuriuo kartu važiavo ir T. J.) – ir neleido pastarajam pasišalinti, kol atvyks policija), bet ir, išgirdęs, kad šis paskambino policijai ir pasakė, jog ir pats dirba policininku, dar jį ir apspaudė, tokiais savo įžūliais moralei priešingais veiksmais tyčiodamasis ir siekdamas dar labiau pažeminti, yra adekvati, atitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus ir neprieštarauja formuojamai teismų praktikai.

35. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiajam priteista suma neturtinei žalai atlyginti atitinka padarytos veikos pavojingumą, nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumą ir pobūdį, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas tokio pobūdžio bylose, todėl nėra pagrindo keisti ir skundžiamo nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Dėl civilinės atsakomybės (ne)taikymo

36. Dėl T. J. skundo argumentų, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl paties nukentėjusio asmens veiksmų (nukentėjusio asmens veiksmai – tai veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai (tai gali būti nukentėjusio asmens rizikos prisiėmimas (CK 6.253 straipsnio 1 dalis, 5 dalis), apeliaciniame skunde pažymint, kad nukentėjusysis bandė blokuoti jo draugo L. L. automobilį ir vėliau jį sulaikė, kartu akcentuojant L. L. kaip įtariamojo 2020-02-16 apklausos protokole užfiksuotus duomenis, neva jie buvo užpulti paties nukentėjusiojo ir gynėsi pažymėtina, kad pats nuteistasis T. J. tokių aplinkybių nenurodė. Tai yra, T. J. nė vienos apklausos metu nenurodė, kad nukentėjusysis E. B. juos užpuolė ir smurtavo. Vien tas faktas, kad E. B., siekdamas sulaikyti, kaip įtarė, neblaivų vairuotoją, kuris įtartinai kelyje manevravo, užstatė savo automobilį minėtam automobiliui iš dešinės, kad šis toliau nebevažiuotų, tačiau jis važiavo toliau, kliudydamas jo automobilio kairės pusės buferį, sustojo tik po susidūrimo, tada jis priėjo prie minėto automobilio ir iš jo išlipus akivaizdžiai neblaiviam vairuotojui pasakė, jog kvies policiją, o šiam pareiškus, kad eina namo, jį sulaikė, tokiu būdu tiesiog vykdydamas pilietinę nusikaltimą padariusio asmens sulaikymo pareigą, neduoda pagrindo išvadai, kad neturtinė žala atsirado dėl paties nukentėjusiojo E. B. veiksmų. 2020-02-16 liudytojo apklauso metu E. B. nurodė, kad jis jokių smurtinių veiksmų neatliko, jis tik laikė neblaivų automobilio vairuotoją, kai šis, išgirdęs, kad bus kviečiama policija, pareiškė, kad eina namo, o siekdamas išsilaisvinti „pradėjo draskytis“ ir bandė jam smūgiuoti, tačiau dėl girtumo nesugebėjo suduoti smūgių, tada iš automobilio priekinės keleivio sėdynės išlipo, kaip vėliau buvo nustatyta, T. J., ir pradėjo jam priekaištauti, sakydamas „kiek čia tau reikia 100-200, kam pa policija“, tačiau jam pareiškus, kad vis tiek kvies policiją ir ją iškvietus (E. B. nurodė, kad įvykio dalyviai girdėjo, jog jis kviesdamas policiją pasakė, kad ir pats dirba (duomenys neskelbtini) policijoje), dar labiau suagresyvėjo ir jį puolė, tačiau automobilio vairuotojas dėl girtumo smūgių nesugebėjo suduoti, o keleivis (T. J.) sudavė jam ne mažiau kaip 5 kartus kumščiu į veidą, o atvažiavus pareigūnams ir nespėjus jiems išlipti iš tarnybinio automobilio, dar jį ir apspjaudė (nukentėjusiojo E. B. 2020-02-16 apklausos protokolas, t. 1, b. l. 42–43), taip akivaizdžiai piktybiškai tyčiodamasis ir siekdamas dar labiau pažeminti nukentėjusįjį E. B.. Šių duomenų kontekste nėra pagrindo išvadai, kad neturtinė žala atsirado dėl paties nukentėjusiojo E. B. veiksmų, jis, priešingai apelianto tvirtinimui, jokių neteisėtų, provokuojančių nusikalsti veiksmų neatliko, tik vykdė pilietinę pareigą sulaikyti, kaip įtarė, neblaivų vairuotoją.

37. Pagal CK 6.253 straipsnio 5 dalį nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Tačiau tokios aplinkybės nagrinėjamoje byloje nenustatytos. Pagal CK 6.253 straipsnio 1 dalį asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės ir dėl būtinosios ginties, tačiau, kaip minėta, pats T. J. nė vienos apklausos metu nenurodė, kad nukentėjusysis būtų jį puolęs ir dėl to jis būtų priverstas gintis. Priešingai, jis pats, būdamas akivaizdžiai girtas, pirmas puolė E. B., suduodamas jam kumščiu ne vieną kartą į veidą, o išgirdęs, kad jis kviečia policiją, prisistatydamas, kad ir pats dirba policijoje, jį dar ir apspjaudė. Todėl kalbėti apie galimą T. J. atleidimą nuo civilinės atsakomybės CK 6.253 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytais pagrindais, nėra pagrindo.

38. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš jo priteisė nukentėjusiajam E. B. jo patirtas išlaidas – 300 Eur – už civilinio ieškinio parengimą D. Z., vykdančiai individualią veiklą, kaip nurodyta civiliniame ieškinyje. Kaip jau minėta anksčiau, Plungės apylinkės teismas, skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkindamas visiškai ir priteisdamas iš T. J. nukentėjusiajam E. B. iš viso 1 306,76 Eur žalos atlyginimui, tik nurodė: „Byloje pareikštas nukentėjusiojo E. B. civilinis ieškinys kaltinamajam dėl 1306,76 Eur dėl turtinės ir neturinės žalos atlyginimo. Remiantis CK 6.263 str., 6.276 str., pilnai tenkintinas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. B. civilinis ieškinys, nes žala jam buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo veiksmais.“, tačiau konkrečiai priteistinų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sumų nenurodė iš šio savo sprendimo nemotyvavo, apie proceso išlaidas iš viso nepasisakė, nors nukentėjusysis civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš J. J. 1 000 Eur neturtinės ir 6,76 Eur turtinės žalos atlyginimui ir 300 Eur proceso išlaidų atlyginimui (t. 1, b. l. 59–63).

39. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Taigi, pagal šį teisinį reglamentavimą, priteisiamos nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti. Kasacinis teismas 2015-04-15 nutartyje Nr. 3K-3-212-219/2015, be kita ko, konstatavo: „Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios fizinio asmens patirtos atstovavimo išlaidos civiliniame procese, įskaitant ir tas, kai fiziniam asmeniui atstovauja su juo susiję asmenys, negali būti priteistos.“

40. Kaip matyti iš 2020-05-11 pinigų priėmimo kvito (serija DAIZ Nr. 1) (t. 1, b. l. 66), nukentėjusysis E. B. sumokėjo individualią veiklą vykdančiai D. Z. 300 Eur, kaip nurodyta jos 2020-05-08 išrašytoje sąskaitoje faktūroje (serija DAI Nr. 20_01), (t. 1, b. l. 65), už dokumentų parengimą. Tačiau D. Z. nėra advokatė ar advokato padėjėja, ji tik vykdo individualią veiklą (kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktoje Nuotolinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 117) nurodyta, jog veiklos rūšis – bendrieji patarimai ir konsultacijos, teisinių dokumentų rengimas), todėl, vadovaujantis paminėta LAT praktika, minima suma – 300 Eur – teismo negalėjo būti priteista iš nuteistojo T. J. nukentėjusiajam E. B. kaip jo patirtos proceso išlaidos. Tuo pačiu pagrindu teisėjų kolegija neturi pagrindo tenkinti nukentėjusiojo E. B. prašymo priteisti jo patirtas proceso išlaidas apeliacinės instancijos teisme – 500 Eur, kuriuos jis sumokėjo D. Z., vykdančiai individualią veiklą, už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.

41. Dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas skundžiamą nuosprendžio dalį, kuria visiškai patenkintas nukentėjusiojo E. B. civilinis ieškinys ir priteista iš T. J. 1 306,76 Eur žalos atlyginimo E. B., pakeisti, išminusuojant iš priteistos, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, žalos atlyginimo sumos, 300 Eur sumą, kurią nukentėjusysis E. B. sumokėjo D. Z., kaip individualią veiklą vykdančiam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu ir 4 punktu, 330-331 straipsniais,

nusprendžia:

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. birželio 3 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuteistajam T. J. paskirtą įpareigojimą per 2 mėnesius atlyginti nukentėjusiajam žalą.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria visiškai patenkintas nukentėjusiojo E. B. civilinis ieškinys. Nukentėjusiojo E. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti E. B. iš nuteistojo T. J. 1 006,76 euro žalos atlyginimo. Likusioje dalyje E. B. civilinį ieškinį atmesti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Dalia KursevičienėEdita LapinskienėLinas Pauliukėnas