Kauno apygardos teismo nutartis

2021-12-23 · Civilinė byla Nr. e2A-1445-324/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-23
Bylos Nr.
e2A-1445-324/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Gudynienė, Laimutė Kriaučiūnaitė, Tomas Romeika
Atsakovas
A. S.
Ieškovas
J. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1445-324/2021Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03640-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.8; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Kriaučiūnaitės ir Tomo Romeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui A. S. ir atsakovo A. S. priešieškinį ieškovei J. S. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo atsakovo pusėje K. R. V., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. S. (toliau – ir ieškovė) teismo prašė: 1) atsakovo A. S. (toliau – ir atsakovas) ir ieškovės santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Marijampolės civilinės metrikacijos skyriuje įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę S.; 3) nepilnamečių vaikų A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; 4) priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. S. ir A. S. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; nustatyti, kad išlaikymui skirtas lėšas ieškovė tvarkys uzufrukto teise, atsižvelgdama į nepilnamečių vaikų interesus; 5) priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiams vaikams A. S. ir A. S. įsiskolinimą už 9 mėnesius (nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d.), iš viso 4200 Eur (9 x 250 Eur x 2 – 300 Eur = 4200 Eur); 6) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių A. S. ir J. S. nuosavybe; 7) padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 23 000 Eur, jį po santuokos nutraukimo priteisiant atsakovui, o ieškovės naudai iš atsakovo priteisiant 11 500 Eur piniginę kompensaciją; jeigu žemės sklypas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nebūtų pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tokiu atveju už visus atliktus pagerinimus bei esamus statinius iš atsakovo ieškovei priteisti 8105,80 Eur kompensaciją; 8) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą padalinti taip: 8.1) atsakovui asmeninės nuosavybės teise nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui po santuokos nutraukimo priteisti: pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 200 00 Eur; transporto priemonę TOYOTA COROLLA VERSO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios rinkos vertė 1 200 Eur; priekabą BRENDERUP DK 5580, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė 500 Eur; kilnojamuosius daiktus, esančius gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), o būtent: miegamojo komplektas „Mester“ (lova su čiužiniu ir dviem spintelėmis) 2700 Eur; šviestuvai miegamajame (pakabinamas ir du staliniai, 3 vnt.) 400 Eur; „Magrės“ lova, pirkta dukrai 700 Eur; šviestuvai antrame miegamajame (pakabinamas ir du sieniniai, 3 vnt. 200 Eur; „Magrės“ lova trečiame miegamajame, pirkta dukrai, 850 Eur; „Magrės“ fotelis trečiame miegamajame, pirktas dukrai, 250 Eur; šviestuvai trečiame miegamajame (pakabinamas ir du sieniniai) 220 Eur; sieninės spintos 3 vnt. 1200 Eur; skalbyklos spinta 400 Eur; vonia (akmens masės „Villeroy&Boch“) 1700 Eur; dvigubas praustuvas „Villeroy&Boch“ 750 Eur; pakabinami unitazai „Villeroy&Boch“ 2 vnt. 550 Eur; pakabinama bide „Villeroy&Boch“ 280 Eur; vandens maišytuvai 5 vnt. 650 Eur; dušo komplektas „Oras“ 550 Eur; marmurinė kriauklė 120 Eur; skalbimo mašina „Miele“ 680 Eur; dekoratyvinis veidrodis svetainėje 480 Eur; šviestuvai svetainėje 2 vnt. 1000 Eur; minkšta dalis „Deluxe“ (dvi sofos-lovos +dekoratyvinės pagalvės) 1600 Eur; virtuvės komplektas „Somėja“ 6500 Eur; televizoriai „Samsung“ 2 vnt. 650 Eur; tinkleliai ant langų „Dextera“ 9 vnt. 850 Eur; roletai „Dextera“ 3 vnt. 550 Eur; iš viso 23 860 Eur. 8.2) ieškovei iš atsakovo priteisti 105 530 Eur kompensaciją, už atsakovui atitenkančią didesnę bendro turto dalį; 9) ieškovei iš atsakovo priteisti 14 500 Eur kompensaciją dėl ieškovės asmeninių lėšų, panaudotų bendro turto sukūrimui; 10) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovas priešieškiniu prašo: 1) šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nepilnamečių dukrų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; 3) priteisti iš atsakovo nepilnamečių dukrų materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 180 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio pareiškimo dienos iki dukrų pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, vaikų lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę; 4) pripažinti, kad prievolė K. R. V. pagal 2016 m. lapkričio 5 d. skolos raštelį yra bendra atsakovo ir ieškovės prievolė, nustatant, kad visas įmokas K. R. V. pagal 2016 m. lapkričio 5 d. skolos raštelį mokės atsakovas be teisės ateityje reikalauti šių įmokų dalies grąžinimo iš ieškovės, o ieškovė, sumokėjusi nors dalį šių įmokų už atsakovą, įgyja teisę išieškoti sumokėtą sumą iš atsakovo regreso tvarka; 5) nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2019 m. birželio 22 d., šalims pradėjus gyventi skyrium; 6) priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise šį turtą: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), miegamojo baldų komplektą „Mester“; televizorių „Samsung“; šviestuvus 5 vnt.; automobilį TOYOTA COROLLA VERSO, valst.nr. (duomenys neskelbtini) priekabą BRENDERUP DK 5580, valst.nr. (duomenys neskelbtini); 7) priteisti ieškovei 19 982,5 Eur kompensaciją iš atsakovo; 8) priteisti atsakovui 7953,5 Eur kompensaciją iš ieškovės; 9) palikti ieškovei santuokinę pavardę S., atsakovui pavardę S.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Marijampolės civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nustatė nepilnamečių vaikų A. S. ir A. S. gyvenamąją vietą su motina ieškove. Priteisė iš atsakovo materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. S. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 238 Eur ir A. S. po 220 Eur, kaip išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą 1494 Eur ieškovei. Pripažino žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendra jungtine atsakovo ir ieškovės nuosavybe. Nusprendė priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės šį žemės sklypą, ieškovei iš atsakovo priteisti ½ kompensacijos; atsakovui asmeninės nuosavybės teise pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ieškovei iš atsakovo priteisti ½ kompensacijos; atsakovui asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę TOYOTA COROLLA VERSO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei iš atsakovo priteisti ½ kompensacijos; atsakovui asmeninės nuosavybės teise priekabą BRENDERUP DK 5580, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei iš atsakovo priteisti ½ kompensacijos; atsakovui kilnojamuosius daiktus, esančius gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), o būtent: miegamojo komplektas „Mester“ (lova su čiužiniu ir dviem spintelėmis 2700 Eur; šviestuvai miegamajame (pakabinamas ir du staliniai) 3 vnt.) 400 Eur; sieninės spintos 3 vnt. 1200 Eur; skalbyklos spinta 400 Eur; vonia (akmens masės „Villeroy&Boch“) 1700 Eur; dvigubas praustuvas „Villeroy&Boch“ 750 Eur; pakabinami unitazai „Villeroy&Boch“ 2 vnt. 550 Eur; pakabinama bide „Villeroy&Boch“ 280 Eur; vandens maišytuvai 5 vnt. 650 Eur; dušo komplektas „Oras“ 550 Eur; marmurinė kriauklė 120 Eur; skalbimo mašina „Miele“ 680 Eur; dekoratyvinis veidrodis svetainėje 480 Eur; šviestuvai svetainėje 2 vnt. 1000 Eur; minkšta dalis „Deluxe“ (dvi sofos-lovos +dekoratyvinės pagalvės) 1600 Eur; televizoriai „Samsung“ 2 vnt. 650 Eur; tinkleliai ant langų „Dextera“ 9 vnt. 850 Eur; roletai „Dextera“ 3 vnt. 550 Eur, ieškovei iš atsakovo priteisti ½ kompensacijos. Kilnojamuosius daiktus „Magrės“ lova, pirkta dukrai, 700 Eur; šviestuvai antrame miegamajame (pakabinamas ir du sieniniai, 3 vnt.) 200 Eur; „Magrės“ lova trečiame miegamajame, pirkta dukrai, 850 Eur; „Magrės“ fotelis trečiame miegamajame, pirktas dukrai, 250 Eur; šviestuvai trečiame miegamajame (pakabinamas ir du sieniniai) 220 Eur, laikytini vaikų baldais ir paliktini atsakovui. Priteisė ieškovei iš atsakovo 91 325 Eur kompensaciją už dalintiną bendrą turtą. Priteisė ieškovei iš atsakovo 14 500 Eur kompensaciją už ieškovės panaudotas asmenines lėšas bendro turto sukūrimui. Priteisė atsakovui iš ieškovės 175 Eur kompensaciją už automobilį BMW. Pripažino negaliojančiu atsakovo ir K. R. V. pasirašytą 2016 m. lapkričio 5 d. skolos raštelį ir nurodė, kad kiekviena šalis viena kitai privalo grąžinti ką yra gavusi. Sprendimui įsiteisėjus, nusprendė grąžinti atsakovui 2016 m. lapkričio 5 d. skolos raštelio originalą. Kitų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų netenkino. Priteisė iš atsakovo ieškovei 1669 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 169 Eur žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Įsiteisėjus sprendimui, nusprendė panaikinti 2019 m. spalio 29 d. nutartimi šioje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

4. Nurodė, kad ginčas kilo dėl namo vertės ir jo vertinimo momento. Teismas sutiko su ieškovės atstovu, kad turi būti nustatyta turto vertė, artimiausia teismo sprendimo priėmimo dienai (2020 m. gruodžio 9 d.) 143 100 Eur pagal 2020 m. gruodžio 9 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 20-042.

5. Nurodė, kad atsakovo vardu registruota transporto priemonė TOYOTA COROLLA VERSO, kurios rinkos vertė pagal ieškovę 1 200 Eur, pagal atsakovą 900 Eur; priekaba BRENDERUP DK 5580, kurios rinkos vertė pagal ieškovę 500 Eur, pagal atsakovą 300 Eur. Nėra ginčo dėl to, kad transporto priemonės būtų priteistos atsakovui, o ieškovei kompensacija, ginčas kilo dėl verčių. Ieškovės atstovas sutiko, kad teismas išvestų verčių vidurkį, atsakovo atstovė prieštaravimų nepateikė, todėl teismas sprendė, kad toks verčių nustatymas yra teisingas – automobilio 1050 Eur (1200+900:2), priekabos 400 Eur (500+300:2).

6. Dėl gyvenamajame name esančių kilnojamųjų daiktų ir jų vertės teismas pažymėjo, kad atsakovas į bylą pateikė 2018 m. rugpjūčio 18 d. 1900 Eur pinigų priėmimo kvitą, kuriame nurodyta, kad sumokėta už lovą „Mester“ ir čiužinį; ieškovė nurodė, kad prie miegamojo lovos dar yra dvi spinteles, kurių atsakovas neįtraukė; kaip matyti iš gyvenamojo namo vertinimo ataskaitų, prie miegamojo lovos stovi 2 spintelės, todėl, teismo vertinimu, ieškovės nurodyta miegamojo baldų komplektacija ir 2700 Eur kaina laikytina įrodyta; šviestuvai miegamajame (pakabinamas ir du staliniai, 3 vnt.) 400 Eur, dėl to prieštaravimų nėra.

7. Ginčo sklypo dovanojimo sutartis sudaryta 2011 m. sausio 13 d., žemės paskirtis – kita, vertė 18 200 Lt (5 271 Eur). Iš teismui pateiktų vertinimo atskaitų matyti, kad žemės sklypo vertė UAB „Marleksa“ nurodyta 23 000 Eur; teismo eksperto J. B. nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akte 12 200 Eur; UAB „Marijampolės nekilnojamojo turto agentūros“ 27 800 Eur, pažymint, kad žemė ir gyvenamasis namas vertintini kaip komplekso, kurį sudaro žemės sklypas su pastatu, užbaigtos visumos dalis. Į bylą ieškovė pateikė lokalinę sąmatą, iš kurios matyti, kad ginčo sklype atliktų darbų vertė yra 16 211,60 Eur. Nors atsakovas nurodė, kad žemės sklypo pagerinimo darbus vertina 2000 Eur, darbus atliko pats, padedamas draugų, tačiau teismo neprašė draugus pakviesti liudyti, pateikė 2011 m. liepos 27 d. leidimą kirsti pūvančias, nupjautom viršūnėm liepas 7 vnt., tačiau nepaneigė, kad įgijus žemės sklypą jis buvo pagerintas taip, kaip nurodė ieškovė. Teismas padarė išvadą dėl žemės sklypo esminio pagerinimo, kas yra teisiškai reikšmingos aplinkybės sprendžiant dėl žemės sklypo pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe. Įvertinus tai, kad gyvenamasis namas priteistas atsakovui, išmokant ieškovei kompensaciją, toks principas taikytas ir dalijant žemės sklypą, kurio ieškovės nurodyta vertė pagal UAB „Marleksa“ įkainavimą yra 23 000 Eur; atsakovas su šia verte nesutiko, tačiau 2020 m. gruodžio 9 d. atskaitoje ši vertė dar didesnė.

8. Konstatavo esant mažai tikėtina, kad atsakovas, kuris vertėsi automobilių prekyba, gali priimti paramą iš sesers, kurios pajamos minimalios (anot ieškovės, gyvenant santuokoje jo pajamos buvo apie 4000 Eur); labiau tikėtina, kad tokiu būdu buvo siekiama legalizuoti atsakovo gaunamas pajamas, todėl šis atsakovo reikalavimas atmestas; be to, pati liudytoja nurodė, kad stogas buvo kaip paskola, kai turės – atiduos, patvirtino, kad pinigai jai negrąžinti, tačiau kreditorinis reikalavimas nepareikštas, kas patvirtina, kad atsakovo pozicija yra bandymas sumažinti bendro turto balansą.

9. Atsakovas kompensaciją sieja su buto pagerinimu, atliktais darbais, baldų įsigijimu, tačiau logiška, kad gyvenat 20 metų butui yra reikalingas einamasis remontas, baldai. Atsakovas nenurodė, kad prisidėjo savo asmeninėmis lėšomis prie pagerinimo, neįvardijo savo atliktų darbų, dėl kurių būtų pagerėjusi buto vertė. Jei ir buvo atliekamas gerbūvio remontas, ieškovės ir atsakovo šeima šiuo butu ilgą laiką naudojosi, todėl padaryti pagerinimai laikytini einamosiomis išlaidomis ir jau yra nusidėvėję.

10. Teismas pažymėjo, kad įvertinus tai, jog atsakovas ir trečiasis asmuo yra draugai, verslo partneriai, trečiasis asmuo verslininkas, disponuoja didelėmis sumomis, todėl turėjo numatyti riziką, jei paskolins didelę pinigų sumą pagal paprastą raštelį. Padarė labiau tikėtiną išvadą, kad šeimos gyvenamasis namas buvo įrengtas už šalių bendras, o ne skolintas lėšas.

11. Teismas sprendė, kad santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tenkinus reikalavimus dėl vaikų gyvenamosios vietos, turto padalijimo, ieškinio ir priešieškinio reikalavimus dėl piniginių kompensacijų mokėjimo tenkinus iš dalies, ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo tenkinus iš dalies, ieškinio reikalavimai buvo patenkinti 88 procentų. Priteisė iš atsakovo 2088 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Iš ieškovės atsakovui priteisė 419 Eur jo patirtų išlaidų (sumokėto žyminio mokesčio). Atlikus tarpusavio užskaitą, iš atsakovo ieškovei priteista 1669 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. sprendimą: 1) panaikinti sprendimo dalį, kuria ginčo žemės sklypas pripažintas bendra jungtine šalių nuosavybe ir priteistas atsakovui asmeninės nuosavybės teise, ieškovei iš atsakovo priteista 1/2 kompensacijos, ir šią ieškinio dalį atmesti; 2) pakeisti sprendimo dalį, kuria atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteistas pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ieškovei iš atsakovo priteista 1/2 kompensacijos, ir priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise šį pastatą-gyvenamąjį namą 88 163 Eur vertės, ieškovei iš atsakovo priteisti 1/2 kompensacijos; 3) panaikinti sprendimo dalį, kuria atsakovui priteisti kilnojamieji daiktai, esantys šiame gyvenamajame name, o būtent: miegamojo komplektas „Mester“ (lova su čiužiniu ir dviem spintelėmis) 2700 Eur; šviestuvai miegamajame (pakabinamas ir du staliniai, 3 vnt.) 400 Eur; sieninės spintos 3 vnt. 1200 Eur; skalbyklos spinta 400 Eur; vonia (akmens masės „Villeroy&Boch“) 1700 Eur; dvigubas praustuvas „Villeroy&Boch“ 750 Eur; pakabinami unitazai „Villeroy&Boch“ 2 vnt. 550 Eur; pakabinamas bidė „Villeroy&Boch“ 280 Eur; vandens maišytuvai 5 vnt., 650 Eur; dušo komplektas „Oras“ 550 Eur; marmurinė kriauklė 120 Eur; skalbimo mašina „Miele“ 680 Eur; dekoratyvinis veidrodis svetainėje 480 Eur; šviestuvai svetainėje, 2 vnt. 1000 Eur; minkšta dalis „Deluxe“ (dvi sofos-lovos +dekoratyvinės pagalvės) 1600 Eur; televizoriai „Samsung“ 2 vnt. 650 Eur; tinkleliai ant langų „Dextera“, 9 vnt. 850 Eur; roletai „Dextera“, 3 vnt. 550 Eur, ieškovei iš atsakovo priteisti 1/2 kompensacijos ir priteisti atsakovui kilnojamuosius daiktus, esančius gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), o būtent: miegamojo komplektas „Mester“ (lova su čiužiniu ir dviem spintelėmis) 1900 Eur; šviestuvai miegamajame (pakabinamas ir du staliniai, 3 vnt.) 400 Eur; sieninės spintos 3 vnt. 1200 Eur; skalbyklos spinta 400 Eur; dekoratyvinis veidrodis svetainėje 480 Eur; šviestuvai svetainėje, 2 vnt. 750 Eur; televizoriai „Samsung“ 2 vnt. 650 Eur; ieškovei iš atsakovo priteisiant 1/2 kompensacijos, palikti atsakovui minkštą dalį „Deluxe“ (dvi sofos-lovos +dekoratyvinės pagalvės), 11 vnt. tinklelių su roletais ant langų „Dextera“ ir ieškovei iš atsakovo priteisti 1/2 kompensacijos už šiuos daiktus sumokėtų avansinių įmokų; 4) panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovo priteista 14 500 Eur kompensacija už ieškovės panaudotas asmenines lėšas bendro turto sukūrimui ir šią ieškinio dalį atmesti; 5) panaikinti sprendimo dalį, kuria pripažintas negaliojančiu atsakovo ir K. R. V. 2016 m. lapkričio 5 d. pasirašytas skolos raštelis, nurodant, kad kiekviena šalis viena kitai privalo grąžinti ką yra gavusi, ir tenkinti priešieškinį - pripažinti, kad prievolė K. R. V. pagal 2016 m. lapkričio 5 d. skolos raštelį yra solidari atsakovo ir ieškovės prievolė, nustatant, kad visas įmokas K. R. V. pagal 2016 m. lapkričio 5 d. skolos raštelį mokės atsakovas be teisės ateityje reikalauti šių įmokų dalies grąžinimo iš ieškovės, o ieškovė, sumokėjusi nors dalį šių įmokų už atsakovą, įgyja teisę išieškoti sumokėtą sumą iš atsakovo regreso tvarka; netenkinus šio reikalavimo, priteisti atsakovui iš ieškovės 48 500 Eur kompensaciją už atsakovo panaudotas asmenines lėšas bendro turto sukūrimui; 6) priteisti atsakovui iš ieškovės 3707 Eur kompensaciją už atsakovo panaudotas asmenines lėšas bendro turto sukūrimui; 7) priteisti atsakovui iš ieškovės 3646,5 Eur kompensaciją už atsakovo panaudotas asmenines lėšas už ieškovės asmeninio turto (buto) pagerinimą; 8) pakeisti sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovo priteista 91 325 Eur kompensacija už dalintiną bendrą turtą, šią sumą sumažinant iki 23 996,5 Eur (tenkinus reikalavimą dėl 2016 m. lapkričio 5 d. skolos pripažinimo solidaria skola) arba iki 48 246,5 Eur (tenkinus reikalavimą dėl 48 500 Eur kompensacijos atsakovui iš ieškovės priteisimo už atsakovo panaudotas asmenines lėšas bendro turto sukūrimui); 9) perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Netenkinus nurodytų reikalavimų, prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo, dalintino turto nustatymo, žemės sklypo pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kreditorinių reikalavimų išsprendimo, paskolos sutarties panaikinimo, kompensacijų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šias bylos dalis perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas skundžiamas šiais argumentais:

12.1. Pirmosios instancijos teismas buvo šališkas (absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktą). Nors atsakovas nebuvo pareiškęs prašymo dėl bylą nagrinėjusios teisėjos nušalinimo, teismas savo šališkumą ir tendencingumą ieškovės naudai demonstravo viso proceso metu, dėl ko buvo pažeisti dispozityvumo, rungtyniškumo, šalių lygiateisiškumo principai. Procesinės teisės normų (CPK 12, 13, 17, 21, 42, 177, 185 straipsniai) pažeidimai buvo sąlygoti pirmosios instancijos teismo šališkumo, o ne klaidos, netinkamo įstatymo, bylos aplinkybių supratimo ir pan.

12.2. Teismas nepagrįstai kilnojamuosius daiktus, esančius gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), o būtent, miegamojo komplektą „Mester“ (lova su čiužiniu ir dviem spintelėmis), 2700 Eur; šviestuvus miegamajame (pakabinamas ir du staliniai, 3 vnt.), 400 Eur; sieninę spintą, 3 vnt. 1200 Eur; skalbyklos spintą, 400 Eur; vonią (akmens masės „Villeroy&Boch“), 1700 Eur; dvigubą praustuvą „Villeroy&Boch“ 750 Eur; pakabinamus unitazus „Villeroy&Boch“, 2 vnt. 550 Eur; pakabinamą bidė „Villeroy&Boch“, 280 Eur; vandens maišytuvus, 5 vnt., 650 Eur; dušo komplektą „Oras“ 550 Eur; marmurinę kriauklę 120 Eur; skalbimo mašiną „Miele“, 680 Eur; dekoratyvinį veidrodį svetainėje, 480 Eur; šviestuvus svetainėje, 2 vnt. 1000 Eur; minkštą dalį „Deluxe“ (dvi sofos-lovos +dekoratyvinės pagalvės), 1600 Eur; televizorius „Samsung“, 2 vnt. 650 Eur; tinklelius ant langų „Dextera“, 9 vnt., 850 Eur; roletus „Dextera“, 3 vnt., 550 Eur, įtraukė į bendrą turto balansą, netinkamai nustatė kai kurias jų vertes. Į dalintino turto balansą (ne)įtraukiant vonią (akmens masės „Villeroy&Boch“), dvigubą praustuvą „Villeroy&Boch“, pakabinamus unitazus „Villeroy&Boch“ 2 vnt., pakabinamą bide „Villeroy&Boch“, vandens maišytuvus, 5 vnt., dušo komplektą „Oras“, marmurinę kriauklę ir priteisiant iš atsakovo kompensaciją būtina įvertinti tai, ar šie daiktai nelaikytini antraeiliais daiktais pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.13 straipsnį. Skundo 9 punkte išvardinti kilnojamieji daiktai pripažintini esminėmis pagrindinio daikto - gyvenamojo namo - dalimis, nes be jų namas negalėtų būti naudojamas pagal paskirtį (tenkinti gyventojų poreikius karštam bei šaltam vandeniui, higienai ir pan.) arba būtų pripažintas nevisaverčiu. Iš turto vertinimo ataskaitose esančių nuotraukų) matyti, jog praustuvai su maišytuvais sujungti, kai kuriais atvejais integruoti į spinteles, unitazai ir bide įmontuoti į sienas ir sudaro nedalomų daiktų junginius, kurie pripažintini antraeiliais daiktais, į dalintino turto balansą neįtrauktini ir nedalintini, juolab kad šie daiktai jau buvo įvertinti kartu su gyvenamuoju namu ekspertiniame tyrime bei ekspertizės akte, vertinimo ataskaitose.

12.3. Teismas nepagrįstai į dalijamo turto balansą įtraukė skalbimo mašiną. Kadangi skalbimo mašinos tiesiog nėra (jos nematyti ir turto vertinimo ataskaitoje esančiose nuotraukose), tai atsakovas jos ir nenurodė priešieškinyje bei nesutiko su ieškovės reikalavimo dalimi dėl skalbimo mašinos.

12.4. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo teiginiais, kad du šviestuvai svetainėje įtrauktini į dalintino turto balansą ieškovės nurodytomis vertėmis, nes atsakovas savo verčių neteikė. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, be kita ko, yra įsigyti kilnojamieji daiktai - šviestuvai svetainėje bendros 500 Eur vertės. Teismas teisingam šviestuvų vertės nustatymui turėjo išvesti verčių vidurkį 750 Eur (1000 + 500:2 Eur). Svetainės šviestuvus 2 vnt. palikus atsakovui, ieškovei priteistina 1/2 dalis šio kilnojamojo turto vertės pinigais (375 Eur).

12.5. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl svetainės, miegamojo baldų ir roletų su tinkleliais padalijimo. Į bylą yra pateiktas miegamojo baldų komplekto „Mester“ pinigų priėmimo kvitas, kuriame nurodyta, kad už lovą „Mester“ ir čiužinį sumokėta 1900 Eur suma. Prie lovos yra dvi spintelės, kurios buvo ir yra laikomos bendru junginiu su lova, todėl atsakovas jų atskirai į turto balansą neįtraukė ir todėl viso miegamojo baldų komplekto „Mester“ vertė laikytina tokia, kokia nurodyta 2018 m. rugpjūčio 18 d. pinigų priėmimo kvite - 1900 Eur. Ieškovė nepateikė atskirų miegamojo baldų komplekto spintelių įsigijimo dokumentų su nurodyta jų verte. Miegamojo baldai „Mester“ paliktini atsakovui, ieškovei iš atsakovo priteisiant 1/2 jų vertės 950 Eur (1900:2). Į bylą pateiktas „Deluxe baldai“ užsakymo lapas, iš kurio matyti, kad užsakymo data 2019 m. birželio 11 d., užsakymo terminas 2019 m. rugpjūčio 16 d., produkcija Living 03 baldai su pagalvėlėmis, avansinė įmoka 600 Eur, likutis 1560 Eur. 2019 m. birželio 19 d. mokėjimo nurodymu ieškovė sumokėjo 600 Eur, 1400 Eur pagal pinigų priėmimo kvitą 2019 m. rugpjūčio 14 d. sumokėjo atsakovo sesuo R. S. Pirmoji įmoka sumokėta ieškovės, antroji sumokėta šalims nustojus gyventi kartu, todėl 600 Eur suma už baldus „Deluxe“ įtrauktina į dalintino turto balansą. Svetainės baldai „Deluxe“ paliktini atsakovui, ieškovei iš atsakovo priteisiant 1/2 sumokėtos pirmosios įmokos 300 Eur (600:2). Į bylą pateiktas 2019 m. kovo 31 d. UAB „Dextera“ pasiūlymas, galiojimo data 2019 m. birželio 30 d., 2019 m. birželio 6 d. atsakovo vardu padaryta 500 Eur įmoka, o pagal 2019 m. birželio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą DEX 1901579 1112,91 Eur suma sumokėta už 9 vnt. langų roletus ir tinklelius atsakovo asmeninėmis lėšomis šalims jau gyvenant skyrium. Todėl 500 Eur avansinė suma už roletus su tinkleliais įtrauktina į dalintino turto balansą. 9 vnt. roletų su tinkleliais paliktini atsakovui, ieškovei iš atsakovo priteisiant 1/2 sumokėtos avansinės įmokos 250 Eur (500:2).

12.6. Teismas netinkamai nustatė pastato-gyvenamojo namo vertę. Teismas išimtinai rėmėsi tik ieškovės pateiktomis nekilnojamojo turto ataskaitomis, nors nebuvo išsamiai susipažinęs su jų turiniu, neanalizavo jų tikrumo, patikimumo, ydingumo ir aktualumo turto vertei. Šalys faktiškai nustojo kartu gyventi nuo 2019 m. birželio 22 d., ieškovė nuo šio momento gyvenamajame name negyveno, neteigė ir neįrodinėjo, kad per laikotarpį nuo 2019 m. spalio 25 d. (kreipimosi į teismą dienos) iki teismo sprendimo priėmimo prisidėjo prie bendro turto išlaikymo. Dėl to atsakovas ir pasirinko dalijamo turto vertės nustatymo momentą 2019 m. birželio 22 d. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad gyvenamojo namo rinkos vertė yra vos 20 000 Eur. Atsakovas su ta verte sutiko. 2017 m. lapkričio 21 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (toliau - NTR) nurodyta, kad gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė 62 000 Eur (vertės nustatymo data 2017 m. rugpjūčio 4 d.), 2020 m. sausio 30 d. NTR nurodyta vidutinė rinkos vertė 68 400 Eur (vertės nustatymo data 2019 m. birželio 22 d.). 2020 m. vasario 28 d. Nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertiniame tyrime Nr. 227 nurodyta gyvenamojo namo vertė yra 84 140 Eur, 2020 m. gegužės 26 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. NT 20-05-39 – 143 000 Eur. 2020 m. spalio 5-14 d. retrospektyviniame nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akte Nr. 2020-0037 namo vertė nustatyta 96 500 Eur. 2020 m. gruodžio 9 d. UAB „Marijampolės nekilnojamojo turto agentūros“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. 20-042 namo vertė yra 143 100 Eur. Atsakovui nesuprantamas esmingas teismo pozicijos pakeitimas, sprendimą grindžiant išimtinai ieškovės interesus atitinkančia 2020 m. gruodžio 9 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 20-042. Ieškovės atstovas klaidingai nurodė, kad ekspertizės akte yra pasirinkti netinkamų statybos metų objektai (pavyzdžiui, nurodė 1998 m., nors iš tikrųjų šio objekto statybos metai 1998-2018, ir pan.). Teismas nekreipė dėmesio, kad šioje ataskaitoje turto vertinimui palyginimui pasirinkti vos trys objektui, kai ekspertizės atlikimui pasirinkta net 18 objektų. Teismas nevertino jos teisingumo. Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau - TVVPĮ) 22 straipsnio 4 dalies 14 punktą, turto arba verslo vertinimo ataskaitoje turi būti nurodyta išvada dėl turto arba verslo vertės, pasirašyta išvadą surašiusio turto arba verslo vertintojo (vardas, pavardė, parašas), nurodant, ar ji parengta dėl to, kad tarp užsakovo ir turto arba verslo vertinimo įmonės ar kitu asmenų iškilo ginčas dėl turto arba verslo vertės nustatymo, ir turto arba verslo vertės nustatymo diena. 2020 m. gruodžio 9 d. atlikta UAB „Marijampolės nekilnojamojo turto agentūros“ vertintojo S. T. ataskaitoje pažymėta, jog išvada parengta ne dėl minėtos priežasties. Analogiška situacija ir dėl 2020 m. gegužės 26 d. UAB „Marleksa“ vertintojos D. Z. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. NT 20-05-39. Teismo sprendimas negali būti grindžiamas įstatymo reikalavimų neatitinkančios turto vertinimo ataskaitos išvada. Įvertinus tai, kad abi šalys pateikė savo vertinimus, vertės skiriasi, turto vertinimai padaryti šalių užsakymu, šie vertinimai taip pat skiriasi ir nuo teismo nutarties pagrindu atliktos ekspertizės vertinimo, yra pagrindas ginčo gyvenamojo namą nustatyti pagal šalių pateiktų vertinimų vidurkį (teismo posėdžio metu atsakovo atstovė tokį vertės nustatymo būdą siūlė) ir nustatyti, jog šalių gyvenamojo namo vertė yra 88 163 Eur (200 00 + 62 000 + 68 400 + 84 140 + 143 000 + 96 500 +143 100 : 7). Esant bendrai šalių valiai, kad po santuokos nutraukimo gyvenamasis namas atitektų atsakovui, atsakovas privalo kompensuoti ieškovei ½ dalies jai tenkančios nekilnojamojo turto vertės pinigais 44 081,50 Eur.

12.7. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad pagerinimo darbų kaina turi būti nustatoma atsižvelgiant į darbų rinkos kainas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Ieškovė nenurodė ir nepagrindė, kada ir kokia realiai pinigų suma buvo išleista žemės sklypui pagerinti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovės pateikta sąmata, kuria ieškovė siekė nepagrįstai ir dirbtinai padidinti žemės sklypo vertę. Nesutiktina su teismo teiginiais, kad pagal šią sąmatą atliktų darbų vertė sudaro 16 211,60 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, kad tokia darbų vertė būtų, jeigu jie būtų atlikti šiandien. Tačiau nagrinėjamoje situacijoje esminė aplinkybė yra tai, kokios vertės darbai atlikti praeityje. Sąmata paskaičiuota 2020 m. balandžio mėnesio kainomis. Tikrovės neatitinkantys ir ieškovės teiginiai bei jų pagrindu sąmatoje įrašyti skaičiavimai, kad žemės sklype buvo iškirsta 90 vnt. medžių. Atsakovas neneigia aplinkybių dėl tam tikrų darbų atlikimo, tačiau iš ieškovės į bylą pateiktų nuotraukų matyti, kad tokio kiekio medžių sklype nebuvo. Atsakovas atsiliepime į pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų tikslinimo nurodė, kad žemės sklypo tvarkymo darbai buvo atlikti 2016 m., juos atsakovas vertina 2000 Eur, žemės sklypo sutvarkymo darbai atlikti atsakovo fiziniu darbu, padedant draugams. Teismas nesiaiškino ir netyrė esminių aplinkybių - žemės sklypo sutvarkymo momento, kada ir kokia konkrečiai pinigų suma buvo išleista pagerinimo darbams, kiek buvo vertas žemės sklypas juos atlikus. Ieškovė neįrodinėjo, o teismas nenustatinėjo ieškovės indėlio į atsakovo asmeninio turto pagerinimą. Iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų matyti, kad žemės sklypo dovanojimo sutartis sudaryta 2011 m. sausio 13 d., jo vertė 18 200 Lt (5 271 Eur). Ieškovė nepateikė duomenų apie žemės sklypo vertę 2016 m., kai buvo atlikti žemės sklypo tvarkymo darbai. Nesant duomenų apie žemės sklypo vertę atitinkamu momentu ir duomenų, kiek šalys investavo piniginių lėšų žemės sklypui pagerinti, išvada dėl jo esminio pagerinimo nepagrįsta, o sprendimas dėl žemės sklypo pripažinimo bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe neteisingas.

12.8. Jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, jog yra pagrindas žemės sklypą pripažinti bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe ir sutiktų su pirmosios instancijos teismo nustatytomis dalintino turto vertėmis, tokiu atveju privalu taikyti sutuoktinių turto padalijimo natūra būdą (CK 3.127 straipsnis), nors nagrinėjamoje byloje abi šalys ir yra išreiškę kitokią valią. Priešingu atveju teismo sprendimas apeliantui sukeltų nepagrįstai didelius finansinius sunkumus. Atsakovas nebūtų finansiškai pajėgus sumokėti iš jo priteistą tokio dydžio kompensaciją (pagal skundžiamą sprendimą ji būtų net 91 325 Eur), tačiau teismas nesiaiškino ir netyrė tokių aplinkybių. Ne visuomet reguliarių vidutinių pajamų gavimas, žyminio mokesčio sumokėjimas teismui netenkinus prašymo dėl jo sumokėjimo atidėjimo, pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus tinkamas vykdymas turėtų būti vertinama kaip atsakovo pakankamas finansinis pajėgumas sumokėti išties didelę piniginę kompensaciją. Ieškovė su nepilnamete dukra A. S. gyvena ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Kita šalių dukra A. S. yra pilnametė. Šiuo metu šalių tarpusavio santykiai nėra konfliktiški, nes šalys tarpusavyje beveik nebendrauja, be to, turtas yra dalus.

12.9. Ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 14 500 Eur kompensaciją už ieškovės panaudotas asmenines lėšas bendro turto sukūrimui yra nepagrįstas. Ieškovė nurodė, kad 2015 m. spalio 28 d. jai motina padovanojo 14 500 Eur gyvenamojo namo statybai, šiuos pinigus ji perdavusi atsakovui, į bylą pateikta šalių 2015 m. spalio 28 d. pinigų dovanojimo sutartis, pasirašyta A. B. ir ieškovės. Ieškovė nepateikė duomenų, kad realiai šios piniginės lėšos jai būtų perduotos. Byloje nėra duomenų, kad šias pinigines lėšas ieškovė būtų perdavusi atsakovui, ji nei viename procesiniame dokumente ir bylos nagrinėjimo metu nepaaiškino ir nenurodė, kaip statomam gyvenamam namui buvo panaudotos ieškovės motinos jai dovanotos piniginės lėšos. Byloje nėra ir įrodymų, kurie leistų spręsti apie dovanotojos galimybes dovanoti (disponuoti) tokio dydžio piniginėmis lėšomis. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojos A. S. parodymais.

12.10. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl prievolės trečiajam asmeniui K. R. V. pagal 2016 m. lapkričio 5 d. skolos raštelį. Byloje nenustatyta aplinkybių, teikiančių pagrindą daryti išvadą, kad ieškovės ginčijamas sandoris yra akivaizdžiai niekinis. Teismas, spręsdamas šį klausimą, buvo šališkas, atsakovo teikiamų įrodymų šiuo klausimu arba nevertino, arba juos vertino neteisingai. Sandorio sudarymo aplinkybes patvirtino teismo posėdyje apklaustas trečiasis asmuo R. K. Netikėti jo parodymų teisingumu nėra pagrindo. Teismas nevertino rašytinių įrodymų, kad paskolos raštelio vertimas buvo atliktas 2019 m. gruodžio 3 d., kai šalys prašymą teismui dėl mediacijos vykdymo pateikė po 1,5 mėnesio laiko 2020 m. sausio 20 d. Atstovas, atstovaujamas teisininkės ir suprasdamas, kad į bylą bus būtina įtraukti ir užsienio valstybėje gyvenantį, lietuviškai nekalbantį ir nesuprantantį asmenį, dėl ko visas procesas gali užsitęsti, siekė taikaus ginčo sprendimo būdo, tuo tikslu prašydamas byloje mediacijos. Nesutiktina su teismo teiginiais, kad, jeigu 2016 metais būtų pasiskolinta tokia suma (48 500 Eur), tai namo įrengimo darbai būtų atlikti pakankamai greitai. Teismas neteisingai vertino atsakovo pateiktą 2016 m. balandžio 4 d. vaizdo įrašą, kur užfiksuotas šalių gyvenamojo namo vidaus vaizdas, kai jame nėra grindų, lubų, jokie vidaus apdailos darbai neatlikti, šildymo sistema tik pradedama įrenginėti; atsakovo pateiktą 2017 m. spalio mėnesį darytą vaizdo įrašą (filmuotas šildymo sistemos paleidimo momentas ir naudojimosi sistema instruktažas), iš kurio matyti, kad name jau įrengta ir paleidžiama šildymo sistema; 2017 m. gruodžio 11 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. nuotraukose matyti, kad 2017 m. pabaigoje atlikti, nors ir nepilnai, vidaus apdailos darbai. Iš 2020 m. sausio 20 d. NTR išrašo matyti, kad 2017 metais gyvenamojo namo baigtumo procentas yra 85 procentai. Atsakovo į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad būtent trečiojo asmens suteikta paskola leido šalims per 1 metus laiko esmingai įrenginėti, bet ne visiškai užbaigti gyvenamąjį namą. Pagal 2016 m. lapkričio 5 d. skolos raštelį iš K. R. V gauti 48 500 Eur buvo panaudoti šalių bendriems šeimos poreikiams bendro sutuoktinių turto sukūrimui, šios paskolos grąžinimas po santuokos nutraukimo turėtų likti abiejų šalių solidaria atsakomybe, atitinkamai šia skola mažintinas dalintinas bendras sutuoktinių turtas. Tokiu atveju 39 663 (88 163- 48 500) Eur atsakovas privalo kompensuoti ieškovei 1/2 dalį jai tenkančios nekilnojamojo turto vertės pinigais 19 831,5 (39 663:2) Eur. Jeigu apeliacinės instancijos teismas nutartų, kad 2016 m. lapkričio 5 d. paskola nėra bendra abiejų sutuoktinių prievolė, atsakovo iš K. R. V. gautos piniginės lėšos 48 500 Eur pripažintinos atsakovo asmeninėmis lėšomis, panaudotomis bendro turto sukūrimui, ir dėl to atsakovas įgyja teisę į kompensaciją.

12.11. Teismas nesiaiškino aplinkybių dėl kreditoriaus A. K. IĮ odontologijos kabineto (ne)buvimo, jo neįtraukė į bylą trečiuoju asmeniu, sprendime neaptarti ir neišspręsti ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovo 600 Eur sumą už dukros A. S. dantų gydymą bei nustatyti, kad kreditorinį įsipareigojimą A. K. IĮ odontologijos kabinetui po santuokos nutraukimo įvykdys ieškovė.

12.12. Teismas nepagrįstai atmetė priešieškinio reikalavimą, kuriuo atsakovas prašė priteisti jam kompensaciją, nes turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, buvo panaudotos ir jo sesers R. S. piniginės lėšos. 2014 m. birželio 26 d. pinigų priėmimo kvite, serija VCS Nr. 0002250, nurodyta, kad atsakovo sesuo R. S. sumokėjo 12 800 Lt (3707 Eur), o iš užsakymo sutarties Nr. MA 30335 matyti, kad šia suma apmokėtos šalių gyvenamojo namo stogui skirtos statybinės medžiagos. Atsakovas faktą dėl sesers piniginių lėšų panaudojimo ieškovės ir atsakovo bendro turto statybinėms medžiagoms apmokėti įrodinėjo prima facie įrodymais. Į bylą išreikalauti R. S. duomenys apie jos gaunamas pajamas nuo 2014 m. neturi įrodomosios reikšmės, nes, atsižvelgiant į apmokėjimo atlikimo datą 2014 m. birželio 26 d., svarbu liudytojos R. S. gautos pajamos ir turėtos santaupos iki 2014 m., o tokių duomenų teismas nereikalavo ir atsakovo neįpareigojo pateikti.

12.13. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo reikalavimą dėl 3646,5 Eur kompensacijos už ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto pagerinimus santuokos laikotarpiu. Atsakovas prisidėjo prie sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto pagerinimo savo darbu, butas buvo pagerintas bendromis lėšomis. Teismas padarė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams prieštaraujančią išvadą, jog asmuo, visą santuokinį gyvenimą investuodamas į kito sutuoktinio asmeninį turtą, neturi teisės gauti piniginės kompensacijos.

12.14. Teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, nes tik formaliai nustatinėjo, kokia dalimi buvo patenkintas ieškinys, neaptarė, kokia dalimi patenkintas priešieškinis, todėl bylinėjimosi išlaidos turėtų būti perskirstytos.

Atsiliepimas

13. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

13.1. Vien tai, kad atsakovas yra nepatenkintas dalimi teismo sprendimo, t. y. kad teismas ginčą išsprendė ne taip, kaip kad tikėjosi atsakovas, nesudaro pagrindo vertinti, kad teismas buvo šališkas.

13.2. Nesutiktina su atsakovo argumentais, kad tokie daiktai kaip vonia (akmens masės „Villeroy&Boch“) ir kt. turėjo būti nedalinami, kadangi jie yra nekilnojamojo daikto priklausiniai. Šie daiktai yra lengvai atskiriami nuo nekilnojamojo daikto ir bet kada gali būti keičiami kitais daiktais, jie savarankiški ir turintys vertę, dėl to privalo būti įtraukti į bendro turto balansą ir padalinti nutraukiant santuoką.

13.3. To, kad skalbimo mašinos nėra (ji neegzistuoja), atsakovas nebuvo nurodęs nei viename savo procesiniame dokumente, (prieštaravimą išreiškė tik dėl virtuvės komplekto nebuvimo), todėl tokie jo argumentai nepagrįsti.

13.4. Kadangi šviestuvai buvo įsigyti neseniai už 1250 Eur sumą, ieškovė pagrįstai nurodė jų vertę 1000 Eur.

13.5. Teismas pagrįstai laikė, kad bendra miegamojo komplekto (lovos „Mester“, čiužinio ir dviejų spintelių) kaina yra 2700 Eur. Kad prie lovos yra dvi pristatomos spintelės, pripažįsta ir atsakovas apeliaciniame skunde.

13.6. Atsakovas nepagrįstai nurodė, kad „Deluxe“ baldų vertė turėjo būti 600 Eur. Tarp sutuoktinių turtas dalinamas ne pagal sumokėtą sumą, o pagal rinkos vertę. Teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovei 2019 m. birželio 14 d. buvo siųsta baldų gaminimo sutartis, kad ieškovė 2019 m. birželio 20 d. nusiuntė pranešimą, jog dalinis apmokėjimas atliktas 2019 m. birželio 19 d., todėl „Deluxe“ baldai įsigyti santuokos metu. Atsakovo teiginys, kad prie minėto baldų įsigijimo prisidėjo jo sesuo, nekeičia šio turto teisinio statuso.

13.7. Atsakovas nepagrįstai nurodė, kad langų roletų ir tinklelių, įsigytų iš UAB „Dextera“, turėjo būti dalinama tik 500 Eur sumokėta įmoka, kadangi likusi 1112,91 Eur suma sumokėta 2019 m. birželio 26 d., dėl ko turėjo būti nedalinama. Atsakovas apeliaciniame skunde (24 punktas) nurodo, kad 1112,91 Eur suma sumokėta iš jo asmeninių lėšų, tačiau jokių su tuo susijusių įrodymų atsakovas nėra pateikęs.

13.8. Teismas pagrįstai nurodė, kad 2020 m. gruodžio 9 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. 20-042 nustatyta kaina yra artimiausia teismo sprendimo priėmimo dienai bei kad šioje išvadoje tinkamiausiai parinkti palyginamieji analogai. Verčių vidurkis negali būti skaičiuojamas, kadangi skiriasi verčių nustatymo datos, neatsižvelgta į sudarytus sandorius bei kainų pokyčius po šių datų. Aritmetinį vidurkį atsakovas skaičiuoja neteisingai, nes ieškinyje nurodytą namo vertę 200 00 Eur laiko 20 000 Eur verte. Tai paneigia kiti balanso duomenys, ieškinio kaina.

13.9. Nesutiktina su atsakovu, kad nesant duomenų, kiek lėšų konkrečiai šalys investavo į žemės sklypą, nebuvo galima jį pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Iš esmės atsakovas pripažino atliktus pagerinimus (išskyrus iškirstų medžių kiekį), kad dėl to ne tik buvo pakeistas žemės sklypo vaizdas, bet ir kad žemės sklypas buvo pritaikytas poilsiui ir gyvenamojo namo statybai, patogiam naudojimuisi.

13.10. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad vertinat žemės sklypo rinkos vertę teismo sprendimo priėmimo momentui, atliktų pagerinimų vertė turi būti vertinama pagal jų atlikimo metu buvusias vertas. Turtas dalinamas pagal rinkos kainas galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, atitinkamai turi būti nustatyta ir pagerinimų vertė. Ieškovė pateikė į bylą įrodymus, kad atliktų pagerinimų vertė sudaro 16 211,60 Eur ir kad žemės sklypo rinkos vertė (2020-12-09 dienai) yra 27 800 Eur, dėl ko teismas atsižvelgdamas į atliktus pagerinimus bei jų vertę, pagrįstai žemės sklypą pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Šalies argumentai

13.11. Ieškovė su turto padalinimu natūra nesutinka. Teismas, spręsdamas dėl turto padalijimo, atsižvelgė į sutuoktinių pageidavimus. Natūrinis padalinimas nėra galimas dėl objektyvių ir subjektyvių aplinkybių. Ieškovė iš minėto nekilnojamojo turto išsikėlė dėl atsakovo netinkamo elgesio. Namo nebūtų galima padalinti, kadangi jis turi pakankamai dideles suformuotas erdves (bendri holai, svetainė ir virtuvės zona), yra vienas įėjimas į namą, bendra šildymo sistema, elektra, kanalizacija, vandentiekis, rekuperacijos ir vėsinimo sistema, centrinio dulkių siurbimo sistema ir kt. Ieškovė turi savo gyvenamąjį būstą (duomenys neskelbtini), jai nėra poreikio turėti dar vieną būstą. Atsakovas tokiu būdu siekia išvengti kompensacijos mokėjimo ir toliau vienas naudotis gyvenamuoju namu.

13.12. Ieškovė pateikė 2015 m. spalio 28 d. pinigų dovanojimo sutartį, kurios pagrindu ieškovės motina A. B. jai padovanojo 14 00 Eur gyvenamojo namo statybai. Gauti pinigai buvo deklaruoti valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Kad pinigai ieškovei buvo perduoti paliudijo ir šalių dukra A. S., nurodydama, kad močiutė pinigus ieškovei davė. Vien ta aplinkybė, kad ieškovė nepateikė dokumento, kad pinigus perdavė atsakovui, nesudaro pagrindo spręsti, kad pinigai nebuvo panaudoti namo įrengimui.

13.13. Nesutiktina su atsakovo argumentu, kad teismas nepagrįstai atmetė jo priešieškinio reikalavimą, kuriuo prašė pripažinti, kad prievolė K. R. V. pagal 2016 m. lapkričio 5 d. skolos raštelį yra bendra sutuoktinių prievolė. Jokių įsipareigojimų trečiajam asmeniui šalys neturi.

Atsiliepimas

13.14. Atsakovas nepagrįstai nurodė, kad teismas neaptarė ieškovės prašomos priteisti iš atsakovo 600 Eur sumos dėl dukros A. S. dantų gydymo ir kreditorinio įsipareigojimo A. K. IĮ odontologijos kabinetui. Minėtų reikalavimų byloje ieškovė nepalaikė, kadangi atsakovas geranoriškai sumokėjo prašomą 600 Eur sumą ir mokėjimai A. K. IĮ odontologijos kabinetui buvo visiškai padengti bei jokių su tuo susijusių reikalavimų nebuvo. Ginčo nebuvo likę.

13.15. Nesutiktina su atsakovo argumentu, kad teismas nepagrįstai atmetė jo reikalavimą priteisti 3707 Eur piniginę kompensaciją, kaip asmeninės lėšas panaudotas bendro turto sukūrimui. Atsakovo sesuo R. S. realiai negalėjo tuo metu turėti 12 800 Lt. Iš duomenų apie R. S. pajamas matyti, kad jos pajamos buvo labai nedidelės (2014 metais per metus gavo 4939,41 Lt sumą arba vidutiniškai 411,62 Lt. per mėnesį, 2015 m. 127,34 Eur per mėn., 2016 m. 147,77 Eur per mėn., 2017 m. 153 Eur per mėn., 2018 m. 211 Eur per mėn., 2019 m. 135,89 Eur per mėn.).

13.16. Butas ieškovei buvo padovanotas visiškai įrengtas, remonto nereikėjo ir jis nebuvo atliktas, per bendro gyvenimo laikotarpį buvo atlikti tik pavieniai mažareikšmiai einamieji darbai, kurie gyvenant kartu nusidėvėjo ir buto vertei jokios įtakos neturėjo. Buto rinkos vertė neturi nieko bendro su atliktais buto pagerinimais neturi, nes pagerinimų nebuvo atlikta.

Atsiliepimas

13.17. Atsakovas nepagrindė, kokia dalimi ir kaip pasireiškė netinkamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Žemesnės instancijos teismas

15. Apeliacijos objektas – patikrinimas, ar teisėtas ir pagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo teismas nustatė šalių bendrosios jungtinės nuosavybės sudėtį, vertę, padalijo bendrąją jungtinę nuosavybę bei nusprendė dėl kreditoriaus reikalavimų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

16. Apeliantas 2021 m. liepos 26 d. pateikė naują įrodymą – NTR 2021 m. birželio 2 d. išrašą apie ginčo turto – žemės sklypo ir gyvenamojo namo – vertę. Jo pateikimo būtinybę sieja su CK 3.119 straipsnio nuostata, pagal kurią dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančias dalijamo turto rinkos kainas, o jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme – šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančias kainas.

17. Ieškovė prašo šio dokumento nepriimti, nes nepagrįstas teiginys apie vėliau atsiradusią jo pateikimo būtinybę. Be to, byloje ginčo nekilnojamojo turto rinkos vertė buvo įrodinėjama individualiu turto vertinimu (atsižvelgiant į individualias namo savybes), o atsakovo teikiamas įrodymas yra susijęs su masiniu vertinimu, kuris neatspindi ir negali atspindėti tikrosios nekilnojamojo turto rinkos vertės. Be to, faktinis namo baigtumas 99 proc., o prašomame priimti Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išraše nurodyta kaina paskaičiuota remiantis 85 proc. namo baigtumu, todėl šis įrodymas neatspindi nekilnojamojo turto rinkos vertės ir nepaneigia kitų byloje esančių įrodymų. Šis ir kiti byloje esantys VĮ registrų centro atlikti masinio vertinimo įrodymai liudija, kad nekilnojamojo turto kaina ne sumažėjo, o padidėjo, kas yra žinoma ir iš viešai skelbiamų aplinkybių .

18. Remiantis CPK 314 straipsnio nuostatomis ir 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam apeliacinio skundo išnagrinėjimui duomenys apie dabartinę ginčo turto vertę priimtini.

Dėl teisės į nešališką teismą užtikrinimo

19. Formuodamas teismų praktiką vertinant proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo nešališkumą kaip absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad „viena iš tinkamo teisinio proceso garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 15/99-34/99-42/2000, konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia ir tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, taigi ir pasitikėjimo teismu, sąlyga. Teisėjo ir teismų nešališkumas užtikrinamas nustatant draudimus ir apribojimus teisėjams nagrinėti bylas, jeigu yra aplinkybių, keliančių abejonių dėl teisėjo nešališkumo.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-687/2019).

20. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad teisėjo nešališkumas paprastai reiškia išankstinio nusistatymo ir tendencingumo nebuvimą. Vadovaujantis nusistovėjusia EŽTT praktika, nešališkumas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies prasme gali būti nagrinėjamas dviem aspektais, t. y. pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį testus (žr. pvz., EŽTT sprendimą byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10, par. 73).

21. Vadovaujantis subjektyviuoju testu, yra laikomasi teisėjo nešališkumo prezumpcijos, atsižvelgiama į konkretaus teisėjo įsitikinimus ir elgesį, t. y. ar teisėjas konkrečioje byloje turi kokį nors išankstinį nusistatymą ar tendencingumą, o vadovaujantis objektyviuoju testu, yra nustatoma, ar pats teismas ir jo sudėtis suteikė pakankamas garantijas, kad būtų pašalintos bet kokios teisėtos abejonės dėl jo nešališkumo (žr. pvz., EŽTT sprendimą byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10, par. 73). Taikant objektyvųjį teisėjo nešališkumo testą reikia nustatyti, ar, be teisėjo elgesio, yra kitų patikrinamų faktų, kurie gali kelti abejonių dėl teisėjo nešališkumo.

22. Apelianto įvardinti teismo šališkumo pagrindai grindžiami tuo, kad, apelianto teigimu, iš jo buvo reikalaujama visus savo procesinius dokumentus pateikti išverstus į rusų kalbą, ieškovei tapati pareiga nebuvo nustatyta. Teismas iš ieškovės nereikalavo ne tik jos pareiškimo dėl ieškinio reikalavimų tikslinimo vertimo, bet ir duomenų apie šio procesinio dokumento pateikimą (išsiuntimą) trečiajam asmeniui. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovo pateiktas priešieškinis su vertimu būtų išsiųstas trečiajam asmeniui R. K. Tenkindamas ieškovės prašymą atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant ieškinį ir patikslintą ieškinį, teismas nekėlė klausimo, kad ieškovė naudojasi mokamomis advokato teisinėmis paslaugomis, tuo tarpu netenkindamas atsakovo prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą paduodant priešieškinį, be kitų aplinkybių, teismas rėmėsi ir tuo, kad atsakovas naudojasi mokamomis advokato padėjėjo teisinėmis paslaugomis, dėl nemokamos antrinės pagalbos į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą nesikreipė. Teismas neteisingai traktavo/perteikė nepilnametės liudytojos A. S. parodymus dėl ieškovei jos motinos perduotų 14 500 Eur, ignoravo atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus dėl langų roletų ir tinklelių įsigijimo asmeninėms lėšomis, kai šalys jau gyveno skyrium. Apelianto teigimu, dėl to buvo pažeisti šalių dispozityvumo, rungtyniškumo, lygiateisiškumo principai.

23. Teismų įstatymo 5 straipsnis įtvirtina kiekvieno asmens teisę, kad jo byla būtų teisingai išnagrinėta pagal įstatymus sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo. Teismas visa savo veikla turi užtikrinti, kad bylos būtų išnagrinėtos lygybės ir viešumo sąlygomis per įmanomai trumpiausią laiką.

24. Šių tikslų įgyvendinimas realizuojamas laikantis civilinio proceso principų, kurie yra pagrindas tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą. Vienas pagrindinių civilinio proceso principų – dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis), kuris reiškia, kad šalys, vykstant procesui, laisvai naudojasi savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis, taip veikdamos proceso eigą. Pagal civilinio proceso teisės doktriną dispozityvumas reiškia, kad šalys gali disponuoti ir ginčo objektu (materialusis dispozityvumo principo aspektas), ir procesinėmis priemonėmis (procesinis dispozityvumo principo aspektas). Civilinis procesas grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Lygiateisiškumo principas (CPK 17 straipsnis) įrodinėjimo proceso kontekste reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas ginčo šalims turi užtikrinti lygias galimybes įrodyti savo reikalavimus ar atsikirtimus bei juos vertinti lygiai teisingai pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013).

25. Teisėjų kolegija sprendžia, jog apelianto nurodytos procesinės aplinkybės negali būti vertinamos kaip minėtų civilinio proceso principų pažeidimas ir teismo šališkumas atsakovo atžvilgiu.

26. Pagal CK 3.126 straipsnio 2 dalį sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją. K. R. V. kaip kreditorius į bylą buvo įtrauktas atsakovo iniciatyva, todėl pareiga kreditorių informuoti, jam nusiunčiant į rusų kalbą išverstą priešieškinio kopiją, tenka atsakovui. Vykdydamas teisėtus 2020 m. rugpjūčio 26 d. teismo nutarties reikalavimus, atsakovas 2020 m. rugsėjo 1 d. pateikė teismui įrodymus (elektroninį laišką, pašto kvitą ir priešieškinio vertimą) apie priešieškinio išsiuntimą R. K. Priešingai, nei teigia apeliantas, 2020 m. birželio 30 d. nutartimi teismas nustatė ir ieškovės ieškinio trūkumą – nurodyti teismui pateiktame į rusų kalbą išverstame skolos raštelyje minimą kreditorių ir įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, pranešti jam apie bylos iškėlimą. Ieškovė 2020 m. liepos 3 d. pareiškime dėl ieškinio trūkumų šalinimo pažymėjo, jog registruota pašto siunta išsiuntė kreditoriui ieškinio kopiją ir 2020 m. liepos 7 d. teismui pateikė tai patvirtinantį Lietuvos pašto registruotos siuntos kvitą. Nors 2020 m. birželio 30 d. teismo nutartyje nėra reikalavimo pateikti kreditoriui į rusų kalbą išverstą ieškinį, proceso kalbos taisyklių pažeidimą pripažinti absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu ir tuo remiantis svarstyti dėl teismo nešališkumo principo nesilaikymo būtų galima tik tada, jei šia aplinkybe savo apeliacinį skundą grįstų asmuo, kurio teisės buvo pažeistos (CPK 329 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Trečiasis asmuo R. K. apeliacinio skundo neteikė, o teismo reikalavimai laikytis CK 3.126 straipsnio 2 dalies nuostatų abiem bylos šalims buvo vienodi.

27. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškinį (priešieškinį) teikiančių šalių turtinės padėties vertinimas sprendžiant jų prašymus dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo motyvuojant sunkia turtine padėtimi, negali būti prilyginta šališkam teisėjo požiūriui į atitinkamą šalį (šiuo atveju – į atsakovą). Nors abi šalys byloje naudojasi mokamomis teisininkų paslaugomis, jų turtinė padėtis prašymų pateikimo metu nebuvo vienoda – 2019 m. spalio 29 d. nutartyje ieškovės atleidimą nuo likusios nesumokėtos žyminio mokesčio dalies 1500 Eur (visa suma 1950 Eur) paduodant ieškinį teismas motyvavo tuo, kad ieškovės prašymas motyvuotas (su ja gyvena du nepilnamečiai vaikai), jos gaunamos pajamos yra vidutiniškai 600 Eur per mėnesį, kitų pajamų nėra. Netenkindamas atsakovo prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą paduodant priešieškinį, 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartyje teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių sunkią jo turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų – atsakovo gaunamos pajamos teismui yra nežinomos, be to, jis naudojasi mokamomis teisinėmis paslaugomis. Taigi, nors pastaroji aplinkybė bendra abiem šalims, iš cituotų teismo procesinių dokumentų matyti, jog atsakovo prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nebuvo patenkintas ne dėl tariamo išankstinio teisėjos nusistatymo ar šališkumo, o dėl to, kad atsakovas apskritai nepateikė duomenų apie savo pajamas.

28. Taigi atsakovo teisė laisvai naudotis savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis, lygiai kaip ir ieškovė rungtis įrodinėjant aplinkybes, kurios yra jo atsikirtimų ir priešieškinio reikalavimų pagrindas, nebuvo pažeista ar apribota. Liudytojų parodymų ir kitų bylos įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus įvertino ne taip, kaip pageidavo atsakovas, nereiškia teismo šališkumo.

29. Vadovaudamasi nurodytais motyvais teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo kaip apeliacine tvarka vertinamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindo.

Dėl turto padalijimo

30. Nesutiktina su apeliantu, kad šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo vertė nustatytina 2019 m. birželio 22 d., kuomet jos nustojo kartu gyventi.

31. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė materialinės teisės normas – CK 3.67 straipsnyje reglamentuotą santuokos nutraukimo įtaką sutuoktinių turtinėms teisėms ir CK 3.119 straipsnį – bei šių teisės normų taikymą suformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija to nekartoja. CK 3.67 straipsnio įtvirtintas teisinis reglamentavimas siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (jie gali išvengti turto įgijimo bendron nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo) (CK 3.109 straipsnio 1 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nepriklausomai nuo to, kad šalys bendro ūkio nebeveda nuo 2019 m. birželio 22 d. ir kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo 2019 m. birželio 22 d., jų bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką ir teismo sprendimu padalijus bendrą turtą (CK 3.100 straipsnio 6 punktas). Tarp šalių nebuvo ginčo, kad po 2019 m. birželio 22 d. iki teismo sprendimo priėmimo jų nekilnojamasis turtas nepasikeitė (jokie pokyčiai nepažymėti ir gyvenamojo namo kadastro ir registro duomenų byloje), tačiau visuotinai žinoma aplinkybė, jog nekilnojamojo turto rinkos kaina nuo to laiko kilo (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Teismas turėtų atsižvelgti ir į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006).

32. Atmestinas apelianto argumentas, kad apie gyvenamojo namo vertę spręstina pagal pirminį ieškinį, kuriame gyvenamojo namo vertę ieškovė nurodė 20 000 Eur. Iš tame procesiniame dokumente išvardintos dalintino turto sudėties ir nurodytų verčių (kiti kilnojamieji daiktai 25 560 Eur, visas turtas 226 560 Eur) akivaizdu, jog nurodant gyvenamojo namo vertę dėl rašymo apsirikimo buvo praleistas vienas nulis (t. y. namo vertę ieškovė nurodė 200 00 Eur), tai ji patikslino teismo posėdžiuose, kuomet tarp šalių ir kilo ginčas dėl gyvenamojo namo vertės (priešingu atveju toks ginčas nebūtų kilęs).

33. Nesutiktina ir su apelianto teiginiu, kad apie gyvenamojo namo vertę spręstina pagal paskutinį VĮ Registrų centre užregistruotą 2021 m. birželio 2 d. įvertinimą 75 600 Eur. Ginčo nekilnojamojo turto rinkos vertė byloje buvo įrodinėjama individualiu turto vertinimu (atsižvelgiant į individualias namo savybes), šalys pateikė tris nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitas, kuriose nurodyta gyvenamojo namo rinkos vertė kardinaliai skiriasi ir tarpusavyje, ir lyginant su VĮ Registrų centro įvertinimu (84 140 Eur ir 143 000 Eur). Teismas paskyrė turto vertės nustatymo ekspertizę, kurią atlikus nustatyta šio turto rinkos kaina 96 500 Eur, tuo tarpu Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodytos vidutinė rinkos vertės nustatymo būdas yra masinis vertinimas. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, vien tik masinio vertinimo įrodymas, nesiejant jo su individualaus vertinimo metu nustatytomis aplinkybėmis, nerodo tikrosios nekilnojamojo turto rinkos vertės.

34. Tačiau apeliantas pagrįstai teigia, kad, gyvenamojo namo rinkos kainą nustatydamas remiantis ieškovės prašymu UAB „Marijampolės nekilnojamojo turto agentūros“ vertintojo S. T. parengta 2020 m. gruodžio 9 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita tik dėl to, kad vertinamo turto kaina buvo nustatyta 2020 m. gruodžio mėnesį, faktiškai be motyvų pritardamas ieškovės argumentams dėl šios ataskaitos didesnės įrodomosios galios lyginant su kitais vertinimais, pirmosios instancijos teismas pastarąjį įrodymą galėjo įvertinti netinkamai.

35. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017, kt.). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis).

36. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo atliktas lakoniškas ginčo turto rinkos kainos vertinimas šių reikalavimų neatitinka (CPK 185 straipsnis).

37. UAB „Marijampolės nekilnojamojo turto agentūros“ 2020 m. gruodžio 9 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita pirmosios instancijos teismas rėmėsi dėl to, kad ji yra vėliausia ir kad taikant lyginamąjį metodą buvo parinkti tinkamiausi analogai dėl jų statybos metų, bendro ploto, vietovės, sienų medžiagos, žemės sklypo panaudojimo būdo ir kt. (kiti kriterijai neįvardinti; apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad iš 18 panašaus turto pirkimo pardavimo sandorių buvo atrinkti 8 sandoriai, esantys ne Marijampolės mieste, kaip ir vertinamas turtas, o iš pastarųjų 5 sandoriai pastatų, kurių baigtumas nuo 85 procentų, iš šių trys artimiausi vertinimo datai, kurių kvadrato kaina yra artima arba didesnė koreguotų kainų aritmetiniam vidurkiui). Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai neįvertino, kad atliekant teismo ekspertizę palyginimui buvo pasirinkta net 18 objektų. UAB „Marijampolės nekilnojamojo turto agentūros“ 2020 m. gruodžio 9 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos objektyvumu apeliantas abejoja ir dėl to, kad ji neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 14 punkto reikalavimo išvadoje dėl turto arba verslo vertės nurodyti, ar ji parengta dėl to, kad tarp užsakovo ir turto arba verslo vertinimo įmonės ar kitų asmenų iškilo ginčas dėl turto vertės nustatymo.

38. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad pastarojo įstatymų reikalavimo nesilaikymas kelia abejonių vertintojo išvadų objektyvumu visų pirma dėl to, kad kaip individualaus vertinimo aktas ši išvada neatitinka specialius reikalavimus turto vertinimui nustatančio Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 14 punkto reikalavimo. Išvadoje nurodytas vertinimo atvejis „kitas atvejis, kai to pageidauja užsakovas“, o dėl Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 14 punkto reikalavimo nurodyta, jog išvada parengta ne dėl to, kad tarp užsakovo ir turto arba verslo vertinimo įmonės ar kitų asmenų iškilo ginčas dėl turto vertės nustatymo – ataskaita ir jos dalimi esanti išvada parengta sutarties pagrindu. Byloje nustatyta, jog tai neatitinka tikrovės – vertinimas buvo užsakytas būtent dėl civilinėje byloje kilusio ginčo dėl turto vertės. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ataskaitos 3 lape nurodomas vertinimo tikslas „pateikti teismui“ negali būti sutapatinamas su užsakovo ir kitų asmenų ginču dėl turto vertės (toks įvertinimas teisme gali būti reikalingas ir nesant ginčo su kitais asmenimis dėl turto vertės), todėl ši nuoroda nevertintina kaip suteikianti ataskaitai patikimesnę įrodomąją galią.

39. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad šioje išvadoje bei ieškovės užsakymu UAB „Marleksa“ parengtoje 2020 m. gegužės 26 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. NT 20-05-39 nurodyta vienoda gyvenamojo namo rinkos kaina, tačiau žemės sklypo, kuriame yra namas ir kurio vertę apeliantas irgi ginčija, rinkos kaina nurodyta 23 000 Eur, o 2020 m. gruodžio 9 d. išvadoje 27 800 Eur. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi 2020 m. gruodžio 20 d. vertinimo išvadoje nustatyta gyvenamo namo rinkos kaina, tačiau apie žemės sklypo vertę sprendė pagal 2020 m. gegužės 26 d. išvadą, nors abiem atvejais ieškovės pageidavimu gyvenamojo namo vertinimas buvo atliktas atsižvelgiant į tai, jog pastatas su sklypu yra kompleksas, kuris bus parduodamas kartu. Be to, kaip ir UAB „Marijampolės nekilnojamojo turto agentūra“, taip ir UAB „Marleksa“ nekilnojamojo turto vertinimą atliko neatsižvelgdama į tai, kad tarp užsakovės ir kito asmens yra iškilęs ginčas dėl turto vertės nustatymo.

40. Esant nurodytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į atsakovo užsakymu parengtame Nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertiniame tyrime vertintojo J. U. nurodytos namo vertės (84 140 Eur) bei ieškovės prašymu UAB „Marleksa“ atliktame vertinime nurodytos namo vertės (143 000 Eur) skirtumus pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ginčo turto rinkos kaina turi būti nustatyta paskiriant turto vertės nustatymo ekspertizę (CPK 212 straipsnio 1 dalis), tačiau ekspertui teiktiną klausimą dėl rinkos kainos nustatymo momento suformulavo priešingai sprendime nurodytam vertinimui dėl turto vertės nustatymo momento pagal CK 3.119 straipsnio bei 3.100 straipsnio 4 ir 6 punktų nuostatas – 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartimi pavedė ekspertui atsakyti, kokia buvo gyvenamojo namo rinkos vertė 2019 m. birželio 22 d. (t. y. pavedė atlikti retrospektyvinį vertinimą).

41. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog dėl to byloje liko neatskleista jos esmė, susijusi su bendrosios jungtinės nuosavybės rinkos verte bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje.

42. CK 3.119 straipsnyje nustatyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Jei šalys dėl dalytino turto vertės nesusitaria, kiekviena iš jų turi teisę remtis savo pateikiama turto verte ir ją įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012). Šalims papildomų įrodymų dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto vertės nepateikus, teismas dalytino turto vertę nustato pagal byloje esančius įrodymus, kuriais jis suformuluoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 30 punktas).

43. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kuriais remiantis apeliacinės instancijos teismas galėtų suformuoti savo įsitikinimą dėl šalims bendrosios jungtinės nuosavybės vertės šios nuosavybės pabaigoje – minėta, kad abu ieškovės užsakyti vertinimai neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 14 punkto reikalavimų, tuo pačiu ir leistinumo bei patikimumo kriterijų, todėl šioje bylos nagrinėjimo stadijoje jais besąlygiškai remtis negalima. Ekspertizės išvada galėtų būti objektyviausias įrodymas, tačiau pagal teismo netinkamai suformuotą užduotį turto rinkos kaina buvo nustatyta ne bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje, o retrospektyviai, kaip ir atsakovo užsakymu atliktame turto vertintojo J. U. ekspertiniame tyrime. Teisėjų kolegija atmeta apelianto prašymą sudėti visas byloje šalių siūlytas ir nustatinėtas gyvenamojo namo vertes, apie jo rinkos kainą sprendžiant pagal visų galimų verčių vidurkį – toks vertinimas nėra pagrįstas įstatymų nuostatomis, tam prieštarauja ieškovė.

44. Svarbi ir su nekilnojamojo turto verte susijusi apelianto keliama problema dėl turto padalijimo būdo – jis teigia, kad tuo atveju, jei būtų galima pripažinti teisinga ieškovės nurodytą vertę, artimiausią turto padalijimo momentui, jis nebūtų pajėgus įvykdyti teismo sprendimą sumokant piniginę kompensaciją (minėta, kad nekilnojamojo turto vertė pagal ieškovės užsakytus vertinimus ženkliai didesnė), todėl nepriklausomai nuo to, kad to neprašo nei viena šalis, prašo teismą savo iniciatyva spręsti dėl turto padalijimo natūra.

45. Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus. Turto padalijimas natūra neturėtų būti taikomas priverstinai, kai šalys to nepageidauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006, 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020).

46. Nagrinėjamu atveju nutarties 43-44 punkte nurodytos aplinkybės apskritai nebuvo tirtos, nes abi šalys pageidavo nekilnojamojo turto paskyrimo atsakovui, ieškovei sumokant piniginę kompensaciją.

47. Remdamasi visais nurodytais faktais ir išdėstytais argumentais bei atsižvelgdama į tai, jog dėl gyvenamojo namo padalijimo natūra apeliacinės instancijos teismas turėtų spręsti tik todėl, kad dėl teismo ekspertui netinkamai suformuotų klausimų byloje nėra nustatyta gyvenamojo namo vertė bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje ir jos negalima objektyviai nustatyti pagal kitus byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, jog egzistuoja CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta vada konstatuoti bylos esmės neatskleidimą kaip pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl turto padalijimo ir šią bylos dalį perduoti nagrinėti iš naujo, nes dėl neištirtų aplinkybių apimties ir pobūdžio pastaroji bylos dalis apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2013).

48. Netinkamai pritaikęs CK 3.119 straipsnio nuostatas, pirmosios instancijos teismas netinkamai sudarė ir sutuoktinių turto balansą (CK 3.118 straipsnis), todėl perduodant iš naujo nagrinėti bylos dalį dėl turto padalijimo teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apie kilnojamųjų daiktų vertę ir jų įtraukimą į dalintino turto sudėtį, žemės sklypo pagerinimo darbų kainą ir jo pripažinimą bendrąja jungtine nuosavybe, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto pagerinimo bendromis lėšomis kompensavimą, su turto sukūrimu ar pagerinimu susijusias sutuoktinių prievoles kreditoriui bei dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Pastebėtina tik tai, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė nebepalaikanti savo reikalavimo dėl 600 Eur išlaidų kompensavimo dukters A. S. dantų gydymui, nes atsakovas gera valia šią sumą sumokėjo, todėl nėra jokių su skolomis A. K. IĮ odontologijos kabinetui susijusių klausimų (t. y. neegzistuoja apelianto nurodytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, kad A. K. nebuvo byloje dalyvaujančiu asmeniu).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. sprendimo dalį, kuria šio sprendimo 6 – 17 punktais yra padalinta šalių bendroji jungtinė nuosavybė ir nuspręsta dėl prievolės trečiajam asmeniui R. V. K., nuspręsta kitos ieškinio ir priešieškinio dalies netenkinti bei paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Virginija GudynienėLaimutė KriaučiūnaitėTomas Romeika