- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-08
- Bylos Nr.
- e2A-634-480/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00515-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Atsakovas
- J. G.
- Ieškovas
- ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui J. G. dėl nuostolių atlyginimo. Teismas
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo J. G. (toliau – ir atsakovas) jos naudai priteisti 8 954,69 Eur dydžio patirtų nuostolių atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2023 m. spalio 18 d. atsakovas ieškovei pardavė 51,956 tonų avižų už bendrą 11 316,00 Eur sumą su PVM. Už įsigytas avižas ieškovė atsakovui sumokėjo 2023 m. spalio 18 d., prieš avižų pakrovimą.
3. Ieškovė dėl iš atsakovo įgytų avižų pardavimo, 2023 m. spalio 17 d. sudarė sutartį su AB „L. Agro“, įsipareigojant sumokėti 205 Eur/t. AB „L. Agro“ savo transportu grūdus išsivežė 2023 m. spalio 18 d. 2023 m spalio 19 d. ieškovė iš pirkėjo AB „L. Agro“ (toliau – ir pirkėjas) gavo pretenziją dėl avižų kokybės, kurioje nurodyta, jog įsigytos iš atsakovo avižos neatitinka kokybės standartų, t. y. avižų branduoliai yra rudos spalvos - 4.28 proc., jaučiamas stiprus pelėsio kvapas, yra gyvi vabalai (milčius), todėl atsisako priimti nekokybiškus grūdus. Ieškovė gautą pretenziją pateikė atsakovui, tačiau šis nesureagavo. AB „L. Agro“ atsisakius pirkti iš atsakovo ieškovės įsigytas avižas, krovinys 2023 m. spalio 19 d. grąžintas ieškovei. 2023 m. spalio 20 d. buvo paimti avižų mėginiai, 2023 m. spalio 24 d. surašytas kokybės tyrimų protokolas, kuriame nustatyta, kad pateikti mėginys (plombos Nr. 081106) užkrėstas aruodiniais kenkėjais, milčiais, erkėmis, lervomis. Atsakovo parduotos avižos neatitinka šiai prekei keliamų kokybės reikalavimų.
4. Kadangi atsakovas į ieškovės siųstą pretenziją nesureagavo, prekės neatsiėmė, ieškovė iš atsakovo įsigytas avižas pardavė didžiausią kainą už avižas mokėti sutikusiam pirkėjui. Avižos su kenkėjais buvo parduotos SIA „(duomenys neskelbtini)“, kaina 80 Eur /t, viso buvo parduota - 51,960 t nekondicinių avižų, už kurias gauta – 4 156,80 Eur. Ieškovė iš sandorio su AB „L. Agro“ už parduotas avižas turėjo gauti 10 651,80 Eur be PVM. Ieškovės nuotolis - negautos pajamos sudaro 6 495 Eur. Taip pat ieškovė padengė AB „L. Agro“ patirtas nekondicinių avižų transportavimo išlaidas – 2 459,69 Eur. Viso dėl atsakovo kaltės ieškovė patyrė 8 954,69 Eur žalą.
Šalies argumentai
5. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2023 m. spalio mėnesį su atsakovu susisiekė asmuo, kuris teiravosi dėl galimybės įsigyti ne mažiau nei 200 tonų avižų grūdų. Atsakovas paaiškino, kad šiuo metu neturi galimybės parduoti tiek grūdų, nebent pastarąjį domina sandėlyje likęs žemesnės klasės avižų likutis (apie 50-55 tonas). Asmuo, kuris prisistatė ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini)““ atstovu pasakė atsakovui, kad pagalvos dėl tokio gauto pasiūlymo. 2023 m. spalio 17 d. atsakovui paskambino tas pats asmuo, kuris buvo prisistatęs ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovu ir pasakė, kad 2023 m. spalio 18 d. ryte atvyks du sunkvežimiai ir į juos reikia pakrauti visą atsakovo sandėlyje turimą avižų likutį. Buvo sutarta, kad parduodamų avižų kaina yra 180 Eur/t be PVM. Atsakovui pasiteiravus, ar tikrai pirkėją tenkina visos sąlygos, tame tarpe ir grūdų kokybė, asmuo, kuris prisistatė ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovu patvirtino, kad viskas jį tenkina, kadangi perka grūdus nugabenti į Lenkiją biokuro gamybai. 2023 m. spalio 18 d. buvo pakrauta 51,956 tonų avižų, už nurodytą kiekį parduodamų avižų ieškovė sumokėjo atsakovui bendrai 11 316,00 Eur sumą su PVM. Nei ieškovė, nei sunkvežimio vairuotojai prieš kraunant grūdus bei po grūdų pakrovimo neatliko jokio mėginių paėmimo. 2023 m. spalio 19 d. atsakovui paskambino asmuo prisistatęs ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovu ir pasakė, kad jis nori, jog atsakovas arba sumažintų kainą už parduotas avižas iki 160 Eur/t be PVM, arba jas pasiimtų atgal ir grąžintų pinigus. Atsakovas kategoriškai atsisakė. Ieškovė prieš pirkimo–pardavimo sandorio sudarymą žinodama, kad perka iš atsakovo žemesnės klasės avižų grūdus bei už žemesnę kainą, vadovaudamasi sutarties laisvės principu, sutiko sudaryti pirkimo–pardavimo sandorį bei tuo pačiu pagal šią sutartį atitinkamai prisiėmė įsipareigojimus. Būdama savo veiklos srities profesionalė ieškovė elgėsi nerūpestingai ir aplaidžiai. Nei prieš pirkimo–pardavimo sandorio sudarymą, nei jo sudarymo metu, pirkėjas ar jo įgaliotas atstovas nebuvo atvykę apžiūrėti perkamų grūdų. Šalys buvo sutarusius dėl žemesnės klasės avižų pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo. Ieškovė neįrodė, kad atsakovo veiksmuose yra visos civilinės atsakomybės sąlygos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo J. G. ieškovės ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai 3 827,50 Eur nuostolių atlyginimo, 1 033,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7. Teismas, vertindamas pateiktus duomenis bei remdamasis tikėtinumo principu, darė išvadą, kad ieškovė siekė sudaryti sutartį dėl maistinių avižų pirkimo–pardavimo. Vadovaudamasis viešai prieinamais duomenis, kurie skelbiami Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos internetinėje svetainėje, teismas sprendė, kad civilinė apyvarta galima ir su atsakovo nurodytos kokybės, t. y. žemesnės klasės avižų grūdais. Darė išvadą, kad atsakovas siekė parduoti žemesnės klasės avižų likutį. Tačiau šalims net susitarus, kad superkami drėgnesni, daugiau šiukšlinių priemaišų, mažesnę hektolitro masę ar kitokius, nei nurodyta supirkimo standartuose, kokybės rodiklius turintys grūdai, nėra pagrindo daryti išvados, kad toks susitarimas suteikia teisę atsakovui parduoti nurodytais kenkėjais užkrėstus grūdus.
8. Teismas vertino, kad nesuinteresuoto liudytojo parodymai pripažinti patikimais ir nesudaro pagrindo abejoti, kad ginčo grūdų mėginiai paimti ir įvertinti tinkamai. Ieškovės įmonė yra ne tik susipažinusi, bet savo veikloje vadovaujasi įstatymine baze reglamentuojančia superkamų grūdų kokybės nustatymą. Manytina, kad ieškovei yra žinomi ir pagrindiniai teisės aktai, kuriais vadovaujamasi paimant grūdų pavyzdžius tuo atveju, jeigu yra kilęs ginčas su grūdų pardavėju.
9. Teismas pripažino, kad ieškovė, atsižvelgdama į jo profesinei veiklai taikomus reikalavimus, privalėjo ir turėjo visas galimybes imtis pakankamai priemonių patikrinti perkamų avižų grūdų kokybę, dėl ko šios pareigos negali perkelti pardavėjui (atsakovui). Tačiau teismas taip pat pripažino, kad nurodytos aplinkybės dėl ieškovės profesinei veiklai keliamų reikalavimų, neatleidžia ir atsakovo nuo pareigos laikytis CK 6.333 str. 4 d. nustatytų reikalavimų parduodamų grūdų kokybei. Abi sutarties šalys netinkamai vykdė sutartį, todėl vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 2 dalies ir CK 6.256 straipsnio 3 dalies nuostatomis, taip pat CK 6.327 straipsnio 1 dalies ir CK 6.333 straipsnio 4 dalies nuostatomis, yra pripažintina, kad ieškovės nuostoliai atsirado dėl abiejų šalių kaltės. Teismas pripažino, kad realius ieškovės nuostolius sudaro suma, sutarta sumokėti atsakovui už 51,960 t. avižų (180 Eur/t) – 9 352,10 Eur (be PVM). Taip pat ieškovės nuostolius sudaro jos patirtos transportavimo išlaidos – 2 459,69 Eur. Iš šios nuostolių sumos turi būti atimta suma, gauta ieškovei pardavus avižas po 80 Eur/t., t. y. 4 156,80 Eur. Atsakovas turi grąžinti ieškovei 50 proc. jo patirtų nuostolių sumos, t. y. 3 827,50 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl 3 827,50 Eur nuostolių priteisimo ieškovės ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. teismas netiksliai nustatė ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, pažeidė įrodymų vertinimo reikalavimus, padarė klaidingas išvadas tiek dėl tikros šalių valios sudarant sandorį, tiek ir dėl atsakovo kaltės parduodant ieškovei grūdus neatitinkančius nustatytiems kokybės reikalavimams. Tam, kad pripažinti, jog ieškovė siekė sudaryti su atsakovu maistinių avižų (o ne žemesnės klasės) pirkimo–pardavimo sutartį, turėjo konstatuoti, kad Lenkijos Respublikoje taikomas neženklus skirtumas arba analogiškos avižų grūdų supirkimo kainos kaip ir Lietuvos Respublikoje, kai kainų skirtumas tarp Lietuvos ir Lenkijos grūdų supirkimo įmonių yra ganėtinai ženklus. Ieškovė su atsakovu sudarė žemesnės klasės grūdų pirkimo–pardavimo sandorį, kadangi juos būtų realizavusi Lenkijoje;
1.2. nesutinka su teismo išvada, kad ieškovei parduoti grūdai buvo užkrėsti kenkėjais. Atsakovas ginčija įrodymus jų patikimumo aspektu, tačiau teismas apsiribodamas tik daliniu grūdų ėminių ėmimo procedūrinių pažeidimų aptarimu, to pasėkoje padarė klaidingas išvadą, kad padaryti pažeidimai nėra pakankami tam, kad byloje pateiktus protokolus pripažinti nepatikimais. Kai kyla ginčas tarp pardavėjo ir pirkėjo dėl grūdų kokybės yra numatytos detalios rekomendacijos, kuriose nurodyta, kad ėminiai iš transporto priemonių turi būti imami vadovaujantis standarto reikalavimais ir tvarkos aprašu. Protokoluose pateikti duomenys neįrodo ginčo dieną įsigytų grūdų kokybės reikalavimų pažeidimo fakto. Ieškovė įsigijusi avižų grūdus iš atsakovo jokio grūdų kokybės tyrimo neatliko, nors ieškovė pagal teisės aktus tai privalėjo atlikti per 2 dienas;
1.3. teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo parodymais. Lyginant liudytojo R. V. parodymus su ieškovės pateiktais įrodymais matyti neatitikimai, kuriais klaidinamas teismas, t. y. važtaraščių grafoje „Krovinį priėmė“ S. S. ranka atlikti rankraštiniai įrašai „krovinį grąžinti į sandėlį dėl kokybės neatitikimo“ akivaizdžiai neteisingi duomenys, kadangi 2023 m. spalio 18 d. krovinys nebuvo Lietuvoje ir grūdų kokybė nebuvo nustatinėjama. Tik 2023 m. spalio 23 d., paėmus ėminius laboratoriniam tyrimui, šias aplinkybes patvirtina kokybės tyrimų protokoluose esantys įrašai, bei byloje turint duomenis, kad grūdai buvo ilgą laiką gabenami ieškovės nedezinfekuotomis transporto priemonėmis, o vėliau atvežus grūdus į Lietuvą, jie supilti kieme ant žemės, o ne sandėlyje;
1.4. pagal Grūdų ir (ar) aliejingųjų sėklų ėminių ėmimo iš transporto priemonių ir (ar) sampilų tvarką II skyriaus 3 punkte yra įtvirtintas imperatyvus reikalavimas ir nei vairuotojams, nei prekybos vadybininkei nėra suteikta teisė atlikti grūdų ėminių ėmimo laboratoriniam tyrimui. Nepateikta įrodymų kokiu būdu (mechaniniu ar naudojant specialią įrangą) buvo paimti mėginiai laboratoriniam tyrimui, ar įranga patikrinta metrologiškai ir yra tinkama avižų grūdų reikalingam kiekiui iš tiriamosios vietos paimti, koks buvo taikomas ėminių ėmimo metodas, taip pat nesurašius mėginių ėmimo aktas, kuris nepateiktas laboratorijai įgaliotai atlikti laboratorinį mėginių arbitražinį tyrimą;
1.5. nepagrįstos išvados, kad be patirtų 9 352,10 Eur (be PVM) nuostolių sumos ieškovė papildomai patyrė transportavimo išlaidas 2 459,69 Eur, kadangi 2023 m. spalio 18 d. tarp ginčo šalių sudarant žodinę pirkimo-pardavimo sutartį į prekių (avižų grūdų) pardavimo kainą jau buvo įskaičiuotos ir šios įsigyjamos prekės pristatymas iki pirkėjo nurodytos vietos. Nors byloje nepateikta vežimo sutartis, tačiau pagal Lietuvos Respublikos kelių kodekso 29 straipsnio dalį važtaraštis - krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas;
1.6. kadangi už įsigytus grūdus ieškovė sumokėjo atsakovui 9 352,10 Eur be PVM, todėl ieškovės grynas pelnas iš sandorio būtų 1 299,70 Eur be PVM (10 651,80 Eur 9 352,10 Eur). Kadangi ieškovė nuosavybės teise neturi transporto priemonių, o įsigytų grūdų vežimui buvo pasitelktos ieškovei nepriklausančios transporto priemonės, todėl vadovaujantis teismo atliktu nuostolių apskaičiavimo būdu be ieškovės uždirbto 1 299,70 Eur pelno privalėtų padengti ir AB „L. Agro“ grūdų pristatymo išlaidas 2 032,80 Eur be PVM, kas reikštų, kad ieškovės galutinis pelnas iš sandorio bei po apmokėjimo už grūdų pristatymo paslaugas būtų minus 733,10 Eur, kas nelogiška atsižvelgiant į ieškovės tikslą gauti pelną;
1.7. nesutinka su teismo išvada dėl grūdų transportavimo išlaidų pripažinimo nuostoliais, remiantis byloje pateikta 2024 m. sausio 31 d. AB „L. Agro“ PVM sąskaita faktūra Nr.23_0501 ir ieškovės atliktu mokėjimu pagal nurodytą PVM sąskaitą faktūrą. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad buvo sudariusi atskirą grūdų vežimo (transportavimo) sutartį. Identifikavus faktinę aplinkybę, kad iš atsakovo įsigytus grūdus gabeno vežėjas UAB „EDMA“, todėl ieškovei kilo pareiga atsiskaityti su šia įmone, o ne su AB „L. agro“, kuriai ne tik nepriklauso transporto priemonės, bet pastaroji įmonė nevykdė ieškovės įsigytų grūdų vežimo (transportavimo) paslaugos.
Atsiliepimas
11. Ieškovė atsiliepimu prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentuose nurodė:
11.1. sutarties objektas buvo maistinės avižos, o ne žemesnės klasės grūdai. Sutartyje (net ir žodinėje) nėra nuorodų į tai, kad grūdai parduodami kaip ne maistiniai ar skirti eksportui į Lenkiją. Sandoris buvo sudarytas pagal Lietuvos standartus. Sutartyje buvo numatyta, kad grūdai turi atitikti maistinius reikalavimus, nepriklausomai nuo vėlesnio jų pardavimo rinkos. Todėl Lenkijos kainų lyginimas yra nereikšmingas;
11.2. pagal LR žemės ūkio ministro įsakymą Nr. 239, mėginiai gali būti imami be pardavėjo dalyvavimo, jei šis buvo informuotas, bet sąmoningai nedalyvavo (ieškovės pranešimas apeliantui datuotas 2023 m. spalio 19 d.);
11.3. apeliantas kaltina ieškovę dėl netinkamo transportavimo, tačiau kenkėjų užkrėtimas (milčiai ir pelėsio formavimasis) yra vidinė problema, susijusi su grūdų būkle parduodant, o ne su vėlesniu transportavimu. Tai patvirtina laboratoriniai tyrimai, atlikti prieš grūdų išvežimą į Lenkiją;
Šalies argumentai
11.4. apeliantas nepagrįstai teigia, kad transportavimo išlaidos jau buvo įskaičiuotos į pardavimo kainą. Krovinio važtaraščiuose Nr. JA2310 ir JA231001 tiesiogiai nurodyta, kad grūdai buvo pristatyti į AB „L. Agro“ sandėlį Lietuvoje, o ne į Lenkiją. Papildomas vežimas į Lenkiją ir grąžinimas į Lietuvą buvo priverstinės išlaidos, kylančios vien dėl apelianto tiekiamų nekokybiškų grūdų;
Žemesnės instancijos teismas
11.5. pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad abiejų šalių veiksmai prisidėjo prie nuostolių: ieškovė turėjo patikrinti grūdų kokybę prieš perkant, tačiau tai nepaneigia pagrindinės apelianto kaltės – sąmoningo nekokybiškų grūdų tiekimo.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
8. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų ir įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).
9. Bylos medžiaga nustatyta, kad šalis (ieškovė ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir ieškovė) ir atsakovas J. G. (toliau – ir atsakovas arba apeliantas) siejo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.305 straipsnio 1 dalis). Šalys nesudarė rašytinės grūdų (avižų) pirkimo–pardavimo sutarties, jos bendravo telefonu, elektroniniais laiškais. Už įsigytas avižas ieškovė atsakovui sumokėjo 2023 m. spalio 18 d., atlikdama du bankinius pavedimus, viso 11 316,00 Eur sumą, prieš avižų pakrovimą. Ieškovė dėl iš atsakovo įgytų avižų pardavimo 2023 m. spalio 17 d. sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB „L. Agro“, kuria pirkėjas už įsigyjamas avižas įsipareigojo sumokėti 205 Eur/t, grūdus pasiimti pirkėjo transporto priemone iš Šalčininkų. AB „L. Agro“ ieškovės iš atsakovo įsigytas avižas savo transportu išsivežė 2023 m. spalio 18 d., transporto priemonė DAF, v/n (duomenys neskelbtini), priekabos v/n (duomenys neskelbtini), krovinio važtarašti Nr. JA231001, kiekis 25,170 t, iškrovimo vieta - Lenkija, vežėjas UAB „EDMA“, vairuotojas R. V. ir transporto priemone Renault, v/n (duomenys neskelbtini), priekabos v/n (duomenys neskelbtini), krovinio važtaraštis Nr. JA2310, kiekis 26,790 t iškrovimo vieta - Lenkija, vežėjas UAB „EDMA“, vairuotojas L. M.. 2023 m spalio 19 d. ieškovė iš Pirkėjo AB „L. Agro“ gavo pretenziją dėl avižų kokybės, kurioje nurodyta, jog įsigytos iš atsakovo avižos neatitinka kokybės standartų, t. y. avižų branduoliai yra rudos spalvos - 4.28 procento, jaučiamas stiprus pelėsio kvapas, yra gyvi vabalai (milčius), todėl atsisako priimti nekokybiškus grūdus. Ieškovė gautą pretenziją dėl grūdų kokybės iš pirkėjo 2023 m. spalio 19 d. pateikė atsakovui, tačiau atsakovas į ieškovės siųstą pretenziją nesureagavo. Pirkėjui AB „L, Agro“ atsisakius pirkti iš atsakovo ieškovės įsigytas avižas, krovinys 2023 m. spalio 19 d. buvo grąžintas ieškovei. 2023 m. spalio 20 d. prieš krovinį iškraunant, buvo paimti avižų mėginiai, kurie 2023 m. spalio 24 d. buvo pristatyti į Augalininkystės produktų kokybės tyrimų laboratoriją. Atlikus avižų kokybės turimą, 2023 m. spalio 24 d. buvo surašytas kokybės tyrimų protokolas Nr. ATL3- 8855, kuriame nustatyta, kad pateiktas mėginys, kurio plombos Nr. 081106, užkrėstas aruodiniais kenkėjais (>20 vnt./kg), mėginys užkrėstas milčiais (14 vnt./kg), erkėmis (5 vnt./kg), lervomis (3 vnt./kg); mėginys, kurio plombos Nr. 0801104, užkrėstas aruodiniais kenkėjais (>20vnt/kg), mėginys užkrėstas erkėmis (23 vnt./kg), milčiais (7 vnt./kg) lervomis (2 vnt./kg), o taip pat kokybės tyrimų protokolas Nr. ALT3-8856. Kadangi atsakovas į ieškovės siųstą pretenziją nesureagavo, prekės neatsiėmė, ieškovė iš atsakovo įsigytas avižas pardavė didžiausią kainą už avižas mokėti sutikusiam pirkėjui. Avižos su kenkėjais buvo parduotos SIA „(duomenys neskelbtini)“, kaina 80 Eur/t; iš viso buvo parduota - 51,960 t nekondicinių avižų, už kurias buvo gauta – 4 156,80 Eur. Ieškovė iš sandorio su AB „L. Agro“ už parduotas avižas, kurias įsigijo iš atsakovo, turėjo gauti 205 Eur/t, t. y. 10 651,80 Eur be PVM. Ieškovės nuostolis - negautos pajamos sudaro 10 651,80 Eur – 4 156,80 Eur = 6 495 Eur. Taip pat ieškovė padengė AB „L. Agro“ patirtas nekondicinių avižų transportavimo išlaidas – 2 459,69 Eur. Iš viso dėl atsakovo kaltės ieškovė patyrė 8 954,69 Eur dydžio žalą, kurią prašo priteisti iš atsakovo. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo ieškovei 3 827,50 Eur nuostolių atlyginimo.
10. Atsakovo apeliaciniame skunde keliami grūdų (avižų) kokybės, prekės (avižų) kainų skirtumo, nuostolių dydžio paskaičiavimo, įrodymų vertinimo klausimai.
11. Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį, 6.333 straipsnio 1 dalį pardavėjas turi pareigą perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. CK 6.317 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta garantija pagal įstatymą, t. y. pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo–pardavimo sutartyje numatyta.
12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018 17 ir 18 pastraipos; 2022 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-381/2022 27 pastraipa). Pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį pardavėjas laikomas nepažeidusiu įstatyme nustatytos garantijos pareigų, jeigu perduoti daiktai atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus; pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019 23 pastraipa). Taigi garantijos pagal įstatymą atveju pirkėjas įrodinėja perduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ar kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio1 dalis), ir faktą, kad daikto trūkumai atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Pardavėjas, atsikirsdamas į pirkėjo reikalavimus, įrodinėja, kad daikto perdavimo metu daikto trūkumų nebuvo, o šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (CK 6.333 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023 29 ir 30 pastraipos).
13. Vis dėlto, pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023).
14. Jau minėta, rašytinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta ir byloje nėra jokių rašytinių įrodymų dėl perkamų grūdų kokybės. Ieškovė aiškina, kad ji siekė įsigyti maistines avižas ir dėl to jų kokybė turėjo atitikti maistinėms avižoms keliamus reikalavimus, o atsakovas tvirtina, kad ieškovė pirko ne maistinius grūdus ir todėl jų kokybė jai nebuvo svarbi. Iš pateikto tarp šalių vykusio elektroninio susirašinėjimo matyti, kad 2023 m. spalio 18 d. ieškovė siuntė atsakovui grūdų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. MK231018. Ir nors šios sutarties atsakovas nepasirašė, kurioje aiškiai nurodyta, kad atsakovas įsipareigoja ieškovei parduoti maistines avižas, LST standartas, 2023 m. derliaus metų, 50 t, kaina 180 Eur/t , tą pačią 2023 m. spalio 18 d. atsakovas el. paštu atsiuntė ieškovei sąskaitą faktūrą už avižas. PVM sąskaitoje faktūroje JG Nr. 7-2023 pardavėjas – apeliantas nurodė, kad parduoda avižas, kiekis 51,956 t, suma už 1 t - 180 Eur, kaina su PVM 11 316,00 Eur. Esant tokioms aplinkybėms, laikytina, kad šalys susitarė dėl maistinių avižų pirkimo–pardavimo. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas išvadą, kad ieškovė siekė sudaryti sutartį dėl maistinių avižų pirkimo–pardavimo, padarė įvertinęs byloje apklaustų liudytojų M. K., Č. K. parodymus, palyginęs ir įvertinęs šalių į bylą pateiktus įrodymus dėl maistinių ir nemaistinių avižų kainos, viešai prieinamus duomenis, kurie skelbiami Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos internetinėje svetainėje (https://lzuba.lt/nauiienos/240-aktuali-informacija-apie-gudu-pardavima-ir-supirkima), o taip pat atsižvelgdamas ir į 2023 m. spalio 24 d. kokybės tyrimų protokolo Nr. ATL3-8855, Nr. ALT3-8856 duomenis. Aptartų, byloje surinktų ir įvertintų įrodymų visuma teisingai leido pirmosios instancijos teismui nepripažinti atsakovo nurodytų aplinkybių, kad šalims susitarus dėl žemesnės klasės avižų grūdų pirkimo, jos atitiko keliamus reikalavimus. Kaip teisingai vertino pirmosios instancijos teismas, net ir šalims susitarus, kad superkami drėgnesni, daugiau šiukšlinių priemaišų, mažesnę hektolitro masę ar kitokius, nei nurodyta supirkimo standartuose, kokybės rodiklius turintys grūdai, nėra pagrindo daryti išvados, kad toks susitarimas suteikia teisę atsakovui parduoti kokybės tyrimų protokole nurodytais kenkėjais užkrėstus grūdus. Taigi, byloje ieškovė įrodė, kad sutarties objektas buvo maistinės avižos ir parduoti grūdai neatitiko įprastų maistiniams grūdams keliamų reikalavimų. Apeliantas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, leidžiančių spręsti, kad grūdai buvo parduodami kaip nemaistiniai.
15. Nors pateiktuose krovinio važtaraščiuose Nr. JA2310 ir Nr. JA231001 nurodyta, kad krovinį (avižas) išdavė atsakovas, krovinio gavėjas yra ieškovė, krovinio vežėjas yra UAB „EDMA“, o krovinio iškrovimo vieta yra Lenkija, tačiau pagal 2023 m. spalio 18 d. žodinę sutartį atsakovas grūdus pardavė ieškovei, o ieškovė pagal 2025 m. spalio 17 d. sudarytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įsipareigojo AB „L. Agro“ parduoti 50 tonų maistinių avižų, ir visa tai teikia pagrindą išvadai, kad nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste yra reikšmingi Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyti maistiniams grūdams keliami reikalavimai, o aplinkybė dėl vėlesnio jų pardavimo Lenkijoje nėra teisiškai reikšminga, kaip ir nereikšmingas grūdų kainų skirtumas tarp jų kainų Lietuvoje ir Lenkijoje, be to, krovinys (avižos) buvo grąžintos į AB „L. Agro“ sandėlį Pakruojo raj. dėl LST kokybės reikalavimų neatitikimo.
16. Apeliantas skunde nurodo, kad buvo pažeistos grūdų mėginių paėmimo procedūros ir nesutinka su teismo išvada, kad ieškovei parduoti grūdai buvo užkrėsti kenkėjais.
17. Pasisakydamas dėl šių skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 1999 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 239 (ginčui aktuali jo nuo 2019 m. rugsėjo 7 d. galiojusi redakcija) Grūdų ir (ar) aliejingųjų sėklų ėminių ėmimo iš transporto priemonių ir (ar) sampilų tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) numatyta, kad ėminių ėmimo procedūrą gali stebėti grūdų pardavėjas ar jo atstovas (Aprašo 3 punktas).Viena vertus, šis Aprašas įsakmiai nenumato grūdų pardavėjo ar jo atstovo privalomo dalyvavimo ėminių paėmime. Kita vertus, ieškovės aiškinimas ir tokį jos aiškinimą pagrindžianti AB „L. Agro“ 2023 m. spalio 19 d. pretenzija ieškovei, tą pačią dieną ieškovės el. paštu atsakovui siųsta pretenzija dėl avižų kokybės ir transportavimo išlaidų rodo, kad jau kitą dieną po grūdų pardavimo, t. y. 2023 m. spalio 19 d. atsakovas buvo informuotas, kad avižų branduoliai yra rudos spalvos, jaučiasi stiprus pelėsio kvapas, yra gyvi vabalai, tačiau pats atsakovas neveikė kaip atidus ir rūpestingas asmuo ir nepareikalavo pakartotinio avižų kokybės įvertinimo, kaip tai numato minėto Aprašo 15 punktas. Ir nors apeliantas yra iš dalies teisus teigdamas, kad krovinį vežusiam vairuotojui nėra suteikta teisė atlikti grūdų ėminių ėmimą laboratoriniam tyrimui, nes pagal Aprašo 3 punktą ėminių ėmimą gali atlikti tik grūdų supirkimo įmonės laboratorijos specialistai, susipažinę su Aprašu ir jo 1 punkte nurodytais standartais, tokio procedūrinio pažeidimo nėra pagrindo pripažinti esminiu, nes Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Augalininkystės produktų kokybės tyrimų laboratorija (skyrius) paimtus mėginius priėmė, atliko užkrėstumo aruodiniais kenkėjais nustatymą ir tyrimo rezultatus pateikė kokybės tyrimo protokole Nr. ALT3-8855 ir Nr. ALT3-8856. Atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad avižos buvo užkrėstos aruodiniais kenkėjais (milčiais, erkėmis, lervomis), ir leidžia daryti išvadą, kad avižos kenkėjais buvo užkrėstos jau jų pardavimo metu, o ne grūdų transportavimo metu. Pastebėtina, kad kaip jau buvo prieš tai nurodyta, avižų kokybės trūkumai buvo nustatyti 2023 m. spalio 19 d., o minėtas 2023 m. spalio 24 d. atliktas tyrimas juos tik dar kartą patvirtino. Objektyvių įrodymų, kurie paneigtų atlikto tyrimo rezultatus, apeliantas nepateikė.
18. Apeliantas nesutinka su teismo išvada dėl grūdų transportavimo išlaidų pripažinimo nuostoliais, teigdamas, kad transportavimo išlaidos jau buvo įskaičiuotos į pardavimo kainą. Šiems savo deklaratyviems teiginiams pagrįsti apeliantas objektyvių įrodymų nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas juos (teiginius) atmeta kaip teisiškai nepagrįstus.
19. Be kita ko, tais atvejais, kai parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises ne tik CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais), bet ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2017 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-701/2017 25 pastraipa). Tokiu atveju pardavėjo pareiga atlyginti pirkėjo nuostolius grindžiama bendrosiomis civilinės atsakomybės teisės normomis (CK 6.245–6.255 straipsniai). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį tiesioginiai nuostoliai yra asmens turto netekimas arba sužalojimas bei turėtos išlaidos. Kasacinio teismo praktikoje tiesioginiai nuostoliai yra suprantami kaip realiai patirti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2011; 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-137-1075/2019).
20. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad AB „L. Agro“ 2024 m. sausio 31 d. pateikė ieškovei sąskaitą 2 459,69 Eur sumai už transportavimo išlaidų kompensavimą. Sąskaitoje nurodytas transportas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir kontrakto Nr. (duomenys neskelbtini) rodo, kad tai buvo AB „L. Agro“ ieškovės iš atsakovo įsigytų nekokybiškų avižų vežimas į Lenkiją ir grąžinimas į Lietuvą. 2024 m. vasario 6 d. ieškovė pervedė AB „L, Agro“ 2 459,69 Eur sumą. Tai yra pinigų suma, kurią ieškovė faktiškai sumokėjo AB „L, Agro“ ir patyrė nuostolius nurodytai sumai (CK 6.249 straipsnis), kuomet atsakovo parduoti nekokybiški grūdai (CK 6.246 straipsnis) pristačius juos galutiniam pirkėjui, šis atsisakė juos priimti (CK 6.247 straipsnis). Pastebėtina, tiek 2023 m. spalio 19 d. AB „L, Agro“ pretenzijoje ieškovei, tiek ir 2023 m. spalio 19 d. ieškovės pretenzijoje atsakovui buvo nurodyta, kad dėl nekokybiškų grūdų patiriamus nuostolius sudaro ir transportavimo išlaidos.
21. Aplinkybė, kad teismas sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje detaliai neatsakė į kiekvieną dalyvaujančių byloje asmenų išdėstytą argumentą, neaptarė kiekvienos jų nurodytos aplinkybės ar pateikto įrodymo, nesudaro pagrindo visais atvejais vertinti, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje, tiek kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje (duomenys neskelbtini) prieš Nyderlandų Karalystę, peticijos Nr. 288; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018 40 pastraipa; 2024 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-378/2024 62 pastraipa).
22. Analizuodamas ir vertindamas atsakovo argumentus dėl netinkamo įrodymų vertinimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 pastraipa). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 pastraipa, 2024 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e3K-3-9-1075/2024 29ir 30 pastraipos).
23. Pažymėtina, kad Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).
24. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino bylos faktines aplinkybes, įrodymų visetą. Tai, kad apeliantas kitaip vertina bylos aplinkybes, siekdamas sau palankaus teismo sprendimo, nepaneigia apskųsto teismo sprendimo išvadų, jog apeliantas žinojo ir negalėjo nežinoti, kad parduodamos avižos buvo užkrėstos aruodiniais kenkėjais ir neatitiko grūdų kokybės reikalavimų, todėl turi pareigą atlyginti ieškovės patirtus nuostolius. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovės nuostoliai atsirado dėl abiejų šalių kaltės, nes ieškovė turėjo patikrinti grūdų kokybę prieš juos perkant, tačiau to nepadarė, o atsakovas sąmoningai pardavė grūdų kokybės nustatytų reikalavimų neatitinkančias avižas, ir teisingai, vadovaujantis CK 6.259 straipsnio 1 dalies nuostatomis, vertino, kad atsakovas turi grąžinti ieškovei 50 procentų jos patirtų nuostolių sumos, t. y. 3 827,50 Eur.
25. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie, vertinant nurodytas ir nustatytas aplinkybes, nelemia skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo.
26. Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, o tai, kad teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesudaro pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus apeliacinį skundą, atsakovui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau šias išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl prašymas nesvarstomas.
Kauno apygardos teismas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.