Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ūkininkės A. S. ūkio apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-243-280/2020 pagal ieškovo ūkininkės A. S. ūkio ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Krekenavos projektai“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl skolos priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl sprendimo už akių

17. Sprendimo už akių priėmimas – tai toks ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. CPK 287 straipsnio 2 dalyje išvardinti reikalavimai keliami pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turiniui. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kita ko, turi būti nurodytos aplinkybės, kurios gali turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kartu pateikiant įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes.

18. Nagrinėjamoje byloje teismas 2019 m. lapkričio 11 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovo ieškinį patenkino visiškai. Atsakovė UAB „Krekenavos projektai“ pateikė prašymą peržiūrėti sprendimą už akių, tvirtindama, kad ieškovui neskolinga, pateikė ieškovo išrašytus kasos pajamų orderius, liudijančius reikalaujamos sumos pagal prašomas sąskaitas faktūras apmokėjimą. Gavęs ieškovo atsiliepimą į prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teismas rezoliucija jį priėmė ir skyrė bylą (prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo) nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka; 2020 m. vasario 3 d. teismo posėdyje bylos nagrinėjimas buvo atidėtas be datos; 2020 m. vasario 4 d. pasikeitė teismo sudėtis. Bylos duomenys liudija, kad byloje po to vyko 3 žodiniai teismo posėdžiai: 2020 m. kovo 2 d., 2020 m. kovo 24 d. ir 2020 m. liepos 23 d., kuriuose buvo aiškinamasi dėl bylos esmę sudarančių aplinkybių. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje pradėtas sprendimo už akių peržiūrėjimo procesas, tačiau atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės pradėtas nepanaikinus sprendimo už akių ir skundžiamu sprendimu jį panaikino.

19. Pagal CPK 288 straipsnio 2 dalį paduotą pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teismas rašytinio proceso tvarka išnagrinėja ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo termino atsiliepimui pateikti pabaigos dienos. CPK 288 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad išnagrinėjęs pareiškimą, teismas turi teisę: 1) pareiškimo netenkinti; 2) panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu nustato bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

20. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad teismas bylą nagrinėjo nepanaikinęs sprendimo už akių ir taip pažeidė CPK 288 straipsnio 2–4 dalių nuostatas, tačiau vertina, jog toks pažeidimas savaime nelaikytinas esminiu proceso teisės normų pažeidimu, turėjusiu įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui, teisėto ir pagrįsto teismo sprendimo priėmimui. Apeliaciniame skunde ieškovas neteikia argumentų, kaip dėl šios teismo klaidos buvo pažeistos jo teisės ar kokią įtaką ji turėjo skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

21. Pagal CPK 288 straipsnio nuostatas, sprendimo už akių panaikinimas ir bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimas atskiruoju skundu nėra skundžiamas, gali būti skundžiamas tik atsisakymas tenkinti pareiškimą (CPK 288 straipsnio 5 dalis). Be to, pirmojoje instancijoje vykusių teismo posėdžių skaičius ir juose nagrinėtų klausimų apimtis liudija, kad byla buvo nagrinėjama iš esmės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl turi galimybę ir privalo pats ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus; pašalinti tiek bylos faktinių aplinkybių nustatymo klaidas, tiek materialiosios ir proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo nustatytus trūkumus, nes pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir tokiu atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Be to, įstatymas draudžia iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą panaikinti vien formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis). Taigi, teisėjų kolegija nagrinėja ieškovo apeliacinio skundo bei atsakovės atsiliepimo į jį argumentus ir sprendžia dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.

Dėl ginčo esmės

22. Byloje nustatyta, kad ūkininkė A. S. (užsakovas) ir UAB „Krekenavos projektai“ (rangovas) 2016 m. gegužės 20 d. sudarė rangos sutartį Nr. 0517/2016, kuria atsakovė įsipareigojo pagal ieškovo užduotį atlikti projektavimo ir fermos statybos darbus ir patiekti fermos vidaus įrangą, o ieškovas įsipareigojo priimti darbų rezultatą ir sumokėti atsakovei sutartyje numatytą kainą sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais (Sutarties 3.1 punktas). Sutarties kaina – 629 778 Eur be PVM, kurį ieškovas moka papildomai prie darbų kainos (Sutarties 4. 1 punktas). Sutarties 5 punktu atsakovė įsipareigojo darbus įvykdyti nustatytais terminais; pažeidusi numatytus darbų atlikimo terminus, atsakovė įsipareigojo mokėti 0,04 proc. dydžio delspinigius nuo neatliktų darbų dalies kainos (Sutarties 8.2 punktas). Atsakovei nevykdant prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, ieškovas paskaičiavo delspinigius ir pateikė atsakovei apmokėti PVM sąskaitas faktūras, išrašytas 2017 m. rugpjūčio 31 d. – 38 251,28 Eur sumai, 2017 m. spalio 2 d. – 8 354,30 Eur sumai, 2018 m. sausio 4 d. – 5 172,52 Eur sumai ir 2018 m. sausio 26 d. – 408,20 Eur sumai. Ginčo dėl šių aplinkybių nėra.

24. Pagal ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalį vekselis yra vertybinis popierius, kuris išrašomas įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam. Paprastasis vekselis – tai vekselis, kurio davėjas be sąlygų įsipareigoja vekselio turėtojui sumokėti vekselyje įrašytą sumą (ĮPVĮ 2 straipsnio 4 dalis). Iš esmės analogiškos sąvokos įtvirtintos CK 1.105 straipsnio 1, 4 dalyse. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad dėl vekselio, kaip abstraktaus vienašalio sandorio, sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta. Skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Vekselio abstraktumas pasireiškia vekselio gavėjui pareiškus reikalavimą jį apmokėti – šis reikalavimas vykdomas neįrodinėjant ir nevertinant vekseliu įtvirtintos prievolės pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015, kt.). Paprastai vekselis išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti). Teisinė vekselio prigimtis lemia tai, kad vekselis gali atlikti ir tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją: vekselyje įtvirtintos prievolės specifika, t. y. jos abstraktumas ir besąlygiškumas, suteikia kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-469/2021).

25. ĮPVĮ 77 straipsnio 1 dalyje išvardyti privalomi vekselio rekvizitai, būtini sudarant vekselį, kad jis įgytų vekselio teisinę galią; straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad paprastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles.

26. Ieškovas į bylą pateikė 4 atsakovės išrašytus vekselius: 2017 m. rugsėjo 21 d. – 38 251,28 Eur, 2017 m. spalio 2 d. – 8 354,30 Eur, 2018 m. sausio 4 d. – 5 172,52 Eur ir 2018 m. sausio 26 d. – 408,20 Eur (b. l. 12, 14, 16, 18). Tik tinkamai išrašytas ir visus rekvizitus turintis paprastasis vekselis turi paprastojo vekselio galią (ĮPVĮ 78 straipsnio 1 dalis, CK 1.101 straipsnio 9 dalis), o nesant nors vieno iš ĮPVĮ 77 straipsnyje išvardytų rekvizitų, vekselis neturi paprastojo vekselio galios, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad vekseliai nebuvo pateikti vykdymui dėl vekselių notarinės formos nebuvimo, o 2018 m. sausio 26 d. 408,20 Eur sumos vekselis, nors ir nereikalavo notarinės formos, tačiau nebuvo pateiktas nustatytu terminu. Taigi pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje pateikti vekseliai neturi paprastojo vekselio galios. Nustačius šią aplinkybę, neturi teisinės reikšmės apelianto argumentai dėl vekselių rengimo aplinkybių, kad juos rengė buvusi administratorė (atsakovės vadovo pusseserė), kadangi tai nepakeistų nustatytų vekselių trūkumų. Tokiu atveju pateikti vekseliai vertintini kaip vieni iš rašytinių įrodymų, kuriais ieškovas grindžia savo ieškinio reikalavimą. Kasacinio teismo praktikoje suformuluota nuostata, kad, pripažinus paprastąjį vekselį neturinčiu vekselio galios, jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas šis dokumentas, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010; 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019, 25 punktas).

27. Nagrinėjamu atveju ieškovas delspinigių skolą prašė priteisti tiek išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, tiek vekselių pagrindu. Kaip minėta ieškovas pateikė atsakovei apmokėti PVM sąskaitas faktūras: 2017 m. rugpjūčio 31 d. AUAC Nr. 017/2017 – 38 251,28 Eur sumai, 2017 m. spalio 2 d. AUAC Nr. 018-1/2017 – 8 354,30 Eur sumai, 2018 m. sausio 4 d. AUAC Nr. 001-1/2018 – 5 172,52 Eur sumai ir 2018 m. sausio 26 d. AUAC Nr. 003/2018 – 408,20 Eur sumai (b. l. 13, 15, 17, 19). Atsakovė neginčijo nei sąskaitų išrašymo pagrindo, nei jose nurodytų sumų, tačiau teigė, kad pagal pateiktas sąskaitas faktūras yra atsiskaičiusi, pateikė tai patvirtinančių ieškovo ūkininkės A. S. ūkio kasos pajamų orderių kopijas, patvirtintas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos tyrėjos: 2017 m. rugpjūčio 31 d. kasos pajamų orderio kvitą be numerio dėl 38 251,28 Eur gavimo; 2017 m. spalio 2 d. kasos pajamų orderio kvitą serija AUAC Nr. 04/2017 dėl 8 354,30 Eur gavimo; 2018 m. sausio 4 d. kasos pajamų orderio kvitą serija AUAC Nr. 01/2018 dėl 5 172,52 Eur gavimo bei 2018 m. sausio 26 d. kasos pajamų orderio kvitas serija AUAC Nr. 02/2018 dėl 408,20 Eur sumos gavimo (b. l. 40–43). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pateikti kasos pajamų orderiai galiojantys, neginčijami, jie patvirtina, kad atsakovė pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras atsiskaitė, jie buvo panaudoti teikiant prašymus NMA išmokoms gauti. Skunde nurodomas abejones dėl kasos pajamų orderiuose nesutampančių parašų ieškovo atstovas išreiškė paskutiniame teismo posėdyje, tačiau pačių orderių neginčijo. Taip pat teismo posėdyje ieškovo atstovas nurodė, kad atsakovės atžvilgiu yra atliekami du ikiteisminiai tyrimai, tačiau jų atlikimo pagrindo nedetalizavo, neprašė teismo sulaukti ikiteisminio tyrimo išvadų, todėl skundo argumentai šiuo aspektu laikytini nepagrįstais.

28. Į bylą pateiktame ūkininkės A. S. 2017 m. lapkričio 6 d. rašte NMA dėl papildomų dokumentų pateikimo nurodoma, kad 2017 m. rugpjūčio 1 d. – 2017 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu už priskaičiuotus delspinigius išrašyta sąskaita faktūra ir delspinigiai sumokėti, rašte taip pat pažymima, kad delspinigių paskaičiavimo ir sumokėjimo dokumentai už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. buvo pateikti kartu su antruoju mokėjimo prašymu (b. l. 118–119). Atsakovė į bylą pateikė jos atstovo 2020 m. vasario 6 d. prašymą NMA ir NMA 2020 m. vasario 17 d. atsakymą Nr.BRK-673, patvirtinantį, kad atsakovės rašte minimi dokumentai, t. y. ginčo kasos pajamų orderiai, kuriais ūkininkė A. S. grindė tai, jog rangovui UAB „Krekenavos projektai“ už vėlavimą atlikti 2016 m. gegužės 20 d. rangos sutartyje Nr. 0517/2016 numatytus darbus buvo priskaičiuoti delspinigiai bei rangovas sumokėjo delspinigius, NMA buvo pateikti (b. l. 114-116).

29. Iš FNTT į bylą pateiktų duomenų matyti, kad ieškovo kasos knygoje užpajamuota tik 2017 m. rugpjūčio 31 d. sumokėta 38 251,28 Eur suma (b. l. 95), duomenų apie kitas ginčo pajamų orderiais gautas įplaukas nefiksuota, taip pat nefiksuoti ir duomenys apie vekseliais įformintas paskolas, kaip teigė ieškovas. Atsakovės UAB „Krekenavos projektai“ avanso apyskaitoje atsispindi ieškovui sumokėtos 38 251,28 Eur ir 8 354,30 Eur sumos (b. l. 111–113). Pastebėtina, kad paties ieškovo pateiktais kasos už 2018 m. duomenimis, 2018 m. sausio 4 d. fiksuotos tiek 5 172,52 Eur pajamos, tiek šios sumos išlaidos (b. l. 121), tačiau ši suma neatsispindi FNTT teismui pateiktuose ieškovo dokumentuose. Nurodytos aplinkybės liudija, kad abi šalys savo finansinių dokumentų apskaitą tvarkė ydingai, todėl negali ja remdamosios pagrįsti savo argumentų.

30. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau šia teise, kaip ir visomis kitomis teisėmis, suinteresuotas asmuo turi naudotis sąžiningai ir ja nepiktnaudžiauti. Įstatymas įpareigoja visus asmenis įgyvendinant savo teises bei vykdant pareigas laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų; draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus arba darytų žalos kitiems asmenims, arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi, teisė netoleruoja situacijų, kad būtų ginamos teisės nesąžiningų asmenų, kurie teisminės gynybos kreipiasi siekdami, kad būtų apgintos jų teisės, kurias jie įgijo pažeisdami teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiaudami teise. Nagrinėjamu atveju, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ginčo pajamų orderius kaip patvirtinimą, kad pagal ieškovo 2017 m. rugpjūčio 31 d., 2017 m. spalio 2 d., 2018 m. sausio 4 d. ir 2018 m. sausio 26 d. išrašytas sąskaitas faktūras atsakovė atsiskaitė sąskaitų išrašymo dieną, ieškovas pateikė NMA paramai gauti ir ją gavo. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad ieškiniu reikalaujama suma yra gauta ir panaudota NMA paramai gauti, o dėl skolos pagal tas pačias sąskaitas apmokėjimo pateiktu ieškiniu ieškovas piktnaudžiauja savo subjektinėmis civilinėmis teisėmis.

31. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teisėjų kolegija nustatė (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-71-266/2021, kurioje A. C. (ieškovo įgaliotas atstovas) kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 300 straipsnio 3 dalį, 207 straipsnio 2 dalį ir D. S. (atsakovės direktorius) kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 207 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį; 2021 m. sausio 15 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla perduota nagrinėti teismo posėdyje turinys neteikia pagrindo išvadai, kad joje bus nagrinėjamos aplinkybės dėl ginčo kasos pajamų orderių suklastojimo. Taip pat nustatyta, kad byloje yra pareikštas ir teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartimi priimtas Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ieškinys atsakovams A. S., A. C. ir D. S. dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo.

32. Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis, kuriomis paneigtas šalis siejusių paskolos teisinių santykių buvimas. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad ieškovas neįrodė paskolos suteikimo fakto. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal šio straipsnio 2 dalį, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Tai reiškia, jog paskolos sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui. Todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o kita, atitinkamai, sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas arba paskolos gavėjo priimtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-378/2018, 26 punktas). Įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018, kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė įrodymų apie faktinį pinigų perdavimą atsakovei, tokių aplinkybių net ir neįrodinėjo, deklaratyviai teigdamas, kad kreditavo atsakovei delspinigių sumą ir šiuo pagrindu buvo išrašyti vekseliai. Neįrodžius paskolos suteikimo fakto, aplinkybė, kad 38 251,28 Eur sumos vekselis išrašytas 2017 m. rugsėjo 21 d., o PVM sąskaita faktūra šiais sumai – 2017 m. rugpjūčio 31 d., neteikia pagrindo kitokiai išvadai, t. y. atsakovės skolai pagal šį vekselį.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo nurodoma aplinkybė, kad atsakovė reikalaujamos delspinigių skolos nesumokėjo, nes nuo 2017 metų yra faktiškai nemoki, kadangi negalėjo ieškovui grąžinti 5 607 Eur paskolos, kuri buvo priteista teismo sprendimu, šiuo atveju nėra teisiškai reikšminga. Viena vertus, teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų apie bankroto bylos atsakovei iškėlimą. Kita vertus, priežastys, dėl kurių atsakovė nevykdo kitoje byloje 2019 metais priimto teismo sprendimo, nėra šios bylos, kurioje sprendžiamas ginčas dėl 2017–2018 metais atliktų mokėjimų, nagrinėjimo dalykas.

34. Kasacinio teismo praktika aiškinant proceso teisės normas, kurios apibrėžia esmines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra, be kita ko, išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).

35. Įvertinusi apskųsto sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi faktinius bylos duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Kaip matyti iš apskųsto sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas vertino šalių pateiktus, iš FNTT išreikalautus įrodymus, pasisakė iš esmės dėl visų procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžių metu šalių nurodytų argumentų. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, pažeidė teisės normas ar netinkamai jas taikė. Formalus teiginys, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino kasos pajamų orderių tikrumo dėl skirtingų parašų buvimo bei nesulaukė ikiteisminio tyrimo išvadų, nepaneigia skundžiamame sprendime padarytų išvadų pagrįstumo, be to, kaip minėta, kasos pajamų orderių ieškovas neginčijo ir neteikė teismui prašymų, susijusių su ikiteisminiu tyrimu. Taigi apeliantas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kuris nėra palankus ieškovui, nesudaro pagrindo konstatuoti tokių požymių ar faktų buvimo.

36. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų, kaip neįtakojančių skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, teisėjų kolegija nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą nors ir pažeidė sprendimo už akių panaikinimo klausimą reglamentuojančias proceso teisės normas, tačiau tinkamai nustatė nagrinėjamam klausimui svarbias faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias taisykles, todėl, atmesdamas ieškinį, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ieškovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38. Ieškovo apeliacinį skundą atmetus atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

39. Atsakovė prašo priteisti iš apelianto apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė įrodymus, patvirtinančius patirtas 100 Eur teisinės pagalbos išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (2020 m. rugsėjo 30 d. sąskaitą faktūrą bei šios dienos pinigų priėmimo kvitą).

40. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau ir – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsakovės patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą apmokėti neviršija nurodytose Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio (8.11 punktas), todėl priteistinos iš apelianto (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto ūkininkės A. S. ūkio (ūkio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Krekenavos projektai“ (juridinio asmens kodas 303209403) 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.