- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-19
- Bylos Nr.
- e2A-577-425/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00430-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas, Ramunė Čeknienė, Eigirdas Činka
- Atsakovas
- UAB „K. p.“
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-577-425/2019.
teisėja Ineta Baliukaitytė Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00430-2018-5.
2019 m. rugsėjo 19 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Eigirdo Činkos ir Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „K. p.“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1306-488/2019 pagal ieškovo ūkininkės A. S. ūkio ieškinį atsakovei UAB „K. p.“ dėl paskolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „K. p.“ 5607 Eur paskolos, 449,24 Eur palūkanų, 2035 Eur delspinigių, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2017-03-17 tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis (toliau – ir Paskolos sutartis), pagal kurią ieškovas atsakovei paskolino 22000 Eur, iš kurių 20000 Eur buvo pervesta į sąskaitą ir 2000 Eur buvo išmokėta grynais pinigais pagal kasos išlaidų orderį. Paskola buvo suteikta iki 2017-04-15. Savo įsipareigojimų atsakovė laiku neįvykdė. 2018-02-01 atsakovė ieškovui grąžino 16393 Eur ir liko skolinga 5607 Eur. Sutartyje buvo numatytos 2 proc. dydžio metinės palūkanos ir netesybos – 11 Eur delspinigių už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną. 2018 m. liepos mėn, ieškovas siuntė atsakovei priminimą apie skolą, bet ši jį atsisakė priimti.
3. Neįvykdžius savo pareigų ieškovas iš atsakovės reikalauja jų įvykdymo: visiško paskolos grąžinimo, sutartyje numatytų 2 proc. metinių palūkanų už laikotarpį nuo 2017-04-16 iki 2018-01-31 nuo visos skolos sumos - 22000 Eur , kurios sudaro 349,59 Eur ir nuo 2018-02-01 iki 2018-12-21 nuo likusios negrąžintos skolos sumos - 5607 Eur, kurios sudaro 99,65 Eur. Iš viso prašo priteisti 449,24 Eur palūkanų. Taip pat ieškovas prašo priteisti sutartyje numatytus delspinigius už 6 mėn. laikotarpį po 11 Eur už kiekvieną pradelstą dieną, t.y. už 185 dienas, kas sudaro 2035 Eur. Kadangi abi sutarties šalys yra verslininkai, ieškovas prašo priteisti 6 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
4. Papildomai ieškovas nurodė, kad paskolos sutartis nėra susijusi su atsakovės minima rangos sutartimi, todėl iš atsakovės reikalaujama įvykdyti savo įsipareigojimus pagal paskolos sutartį. Pagal rangos sutartį ieškovas su atsakove yra atsiskaitęs. Tai patvirtina šalių pasirašytas 2018-03-01 tarpusavio finansinių operacijų ir skolos užskaitymo aktas. Be to, atsakovė dvejus metus paskolos sutarties nuostatų neginčijo ir tik dabar nurodė, kad su sutarties nuostata dėl delspinigių nesutinka. Tačiau netesybomis buvo sulygti galimi iš anksto numatyti ieškovo nuostoliai. Jų negalima laikyti neprotingai dideliais, nes jie tesudaro 0,05 proc. nuo paskolos sumos. Jie buvo nustatyti abiejų šalių bendra valia, iki teisminio proceso neginčyti. Atsakovė yra verslo subjektas, turinti verslinės ir derybinės patirties.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės UAB „ K. p.“ 5607 Eur paskolą, 449,24 Eur palūkanas, 2035 Eur delspinigius, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (8091,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-11-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas – 182 Eur žyminį mokestį ir 560 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovo ūkininkės A. S. ūkio naudai.
6. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad paskolos ir rangos sandoriai nėra tarpusavyje susiję, nes nei vienoje iš šių sutarčių nekalbama apie kitą sutartį: nenumatyta jokių jas siejančių sąlygų, paskolos sutarties priedu nelaikoma rangos sutartis ir atvirkščiai; paskolos sutartyje numatytas paskolos grąžinimo terminas (2017-04-15) yra ankstyvesnis už rangos sutartyje numatytą atsiskaitymo terminą (2017-10-13), dėl ko konstatuotina, kad paskola ieškovui turėjo būti grąžinta anksčiau nei ieškovas turėjo atsiskaityti su atsakove pagal rangos sutartį. Be to, atsakovė pripažino, kad ji dalį paskolos ieškovui grąžino 2018-02-01, to nesiedamas su savo pačios nurodomu ieškovo neatsiskaitymu (2017-10-13) pagal rangos sutartį. Pirmosios instancijos teismas manė, kad paskolos sutartyje nurodoma paskolos paskirtis - kontrakto vykdymui ir kolonų pirkimui, yra abiejų šalių valia nustatyta sąlyga, siekiant užtikrinti kryptingą suteiktos paskolos panaudojimą, tačiau tai nesudaro pagrindo paskolos sutartį susieti su rangos sutartimi. Todėl šalių pateikti atsiskaitymo pagal rangos sutartį dokumentai byloje nevertintini, kaip įrodymai, liečiantys ginčo dalyką, t.y. šalių santykius, kylančius iš paskolos sutarties. Dėl tos pačios priežasties nebuvo byloje nebuvo pagrindo priimti atsakovo priešieškinį, konstatuojant kad atsiskaitymo santykius pagal rangos sutartį šalims yra tikslingiau aiškintis atskiroje byloje.
7. Taigi pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovė tinkamai nevykdė paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir ieškovui liko skolingas 5607 Eur. Šalys paskolos sutartį sudarė laisva valia, todėl abi privalo laikytis joje prisiimtų įsipareigojimų, įskaitant ir sąlygas dėl metini palūkanų bei delspinigių pažeidus prievolę.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „K. p.“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; taip pat priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
9. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas formaliai vertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai dalį įrodymų visiškai atsisakė vertinti, netinkamai nustatė tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, todėl neatskleidė bylos esmės ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad paskolos sutartis buvo tikslinė, t.y. sudaryta dėl konkrečių kolonų, kurios buvo panaudotos vykdant rangos sutartį, pirkimo, bei nepagrįstai atsisakė tenkinti atsakovės prašymą ir iškviesti į bylos nagrinėjimą ieškovo atstovą, kuris pasirašė tikslinę paskolos sutartį.
10. Atsakovės vertinimu, šiuo atveju pirmos instancijos teismas atsisakė nustatinėti tikslinės paskolos ir rangos sutarties tiesioginį ir glaudų ryšį, atsisakė nustatinėti tikrąją šalių įsipareigojimų kilmę ir apimtį, o skundžiamu sprendimu padarė visiškai neobjektyvią ir faktinių aplinkybių neatitinkančią išvadą, jog nei vienoje iš sutarčių nekalbama apie kitą sutartį: nenumatyta jokių jas siejančių sąlygų, paskolos sutarties priedu nelaikoma rangos sutartis ir atvirkščiai. Paskolos bei rangos sutarčių įvykdymo terminai bei jų skirtumas, priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas nepaneigia tikslinės paskolos ir rangos sutarties tiesioginio ryšio ir niekaip nepaneigia šalių prisiimtų abipusių įsipareigojimų bendros kilmės, kuri byloje liko neištirta.
11. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nors ieškovas ieškiniu pareiškė atsakovei piniginio pobūdžio reikalavimą, tačiau atsakovė turėjo savarankišką piniginio pobūdžio reikalavimą pačiam ieškovui, kilusį iš glaudžiai tarpusavyje susijusių šalių teisinių santykių, kurio įvykdymo terminas yra suėjęs ir šie reikalavimai galėjo būti tarpusavyje įskaityti. Taigi nagrinėjamu atveju buvo visos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 143 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos priimti atsakovės priešieškinį ir jį išnagrinėti kartu su pradiniu ieškovo ieškiniu. Tačiau, pirmosios instancijos teismas visiškai formaliais pagrindais atsisakė priimti atsakovės priešieškinį, nepagrįstai susiaurino byloje nustatinėjamų aplinkybių visumą, nepagrįstai dalies byloje įrodymų neįvertino ir neatskleidęs bylos esmės priėmė nepagrįstą sprendimą. Kartu yra pagrindas daryti išvadą, jog ieškovas teisme pareiškęs ieškinį atsakovei dėl 5607 Eur paskolos dalies, palūkanų ir netesybų (delspinigių) priteisimo tuo metu, kai pati atsakovei yra skolinga 101847,63 Eur sumą ir ieškovas yra praleidęs šios prievolės įvykdymo terminą, elgiasi nesąžiningai.
12. Atsakovė papildomai pažymi ir tai, kad šalių sudarytoje paskolos sutartyje numatytos netesybos – delspinigiai 11 Eur už kiekvieną pradelstą dieną (8 punktas) yra akivaizdžiai neproporcingi atsakovei suteiktos paskolos (22000 Eur) ir atsakovės neįvykdytos prievolės – nesugrąžintos paskolos dalies (5607 Eur) santykio atžvilgiu.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu ieškovas prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
14. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme bylos esmė buvo atskleista, pagrįstai atisakyta priimti atsakovės pareikštą priešieškinį, skundžiamu sprendimu pagrįstai konstatuota, jog rangos ir paskolos sutartys šioje civilinėje byloje nėra tiesiogiai tarpusavyje susijusios, kad delspinigių dydis nėra neprotingai didelis, o ginčo dalykas pagal pareikštą ieškinį yra aiškus. Atsiliepime pažymima, kad rangos sutarties analizė, kurios reikalauja atsakovė, yra perteklinė ir užvilkintų bylos nagrinėjimą. Papildomai pažymima ir tai, kad atsakovė argumentus, susijusius su ieškovo skola, pirmą kartą išreiškė tik atsiliepime į ieškinį, kas leidžia vertinti, jog tokie argumentai yra atsakovės gynybinė pozicija, juo labiau kad atsakovės nurodomoje sąskaitoje, pagal kurią neva ieškovas neatsiskaitė, nurodytų darbų ieškovas nebuvo užsakęs. Atitinkamai, nesant nustatyto ieškovo įsiskolinimo atsakovei, nėra pagrindo spręsti klausimą dėl atsakovės nurodomo priešpriešinių reikalavimų įskaitymo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
16. Pagal į bylą pateiktus įrodymus, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, nustatyta, kad ieškovas su atsakove 2017-03-14 sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovas atsakovei suteikė 22000 Eur paskolą su 2 proc. metinių palūkanų norma. Paskolos suma buvo perduota atsakovei tokiu būdu – 20000 Eur pervedant į jos sąskaitą banke ir 2000 Eur pagal kasos pajamų orderį išmokėta grynais pinigais (1 t., 8, 9, 10-12, 15, 19, b. l.). Prievolės įvykdymo užtikrinimui šalys susitarė dėl 11 Eur delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną mokėjimo už prievolės vykdymo terminų pažeidimą (Sutarties 8 punktas), o paskolos grąžinimo terminas buvo numatytas iki 2017-04-15 (Sutarties 1 punktas). Pagal į bylą pateiktus įrodymus, kurie nėra ginčijami, atsakovė ieškovui 2018-02-01 pervedė 16393 Eur, kurių mokėjimo paskirtyje nurodyta, kad tai yra paskolos grąžinimas (1 t., 13 b. l.).
17. Nagrinėjamoje byloje ieškovas tvirtina, kad atsakovė netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, t.y. Sutartyje nustatytu laiku negrąžino visos pasiskolintos sumos ir liko skolinga 5607 Eur. Atsakovė atsiliepime į pareikštą ieškinį, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu bei apeliaciniame skunde tvirtina, kad paskolos Sutartis buvo sudaryta siekiant tinkamai vykdyti rangos sutartį, t.y. įsigyti darbų atlikimui reikalingas kolonas, o be to, atsakovė nurodo ir tai, kad pagal tarp šalių sudarytą rangos sutartį ieškovas atsakovei liko skolingas 101847,63 Eur, ir ši skola yra pradelsta, t.y. tarp šalių yra abipusių sutartinių finansinių įsipareigojimų, dėl ko ir buvo sustabdytas paskolos grąžinimas pagal paskolos Sutartį.
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių nurodytas aplinkybes ir procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, visiškai sutinka su skundžiamame sprendime išdėstytomis išvadomis ir sprendžia, kad atsakovės nurodomos aplinkybės dėl tarp šalių sudarytos rangos sutarties sąlygų bei vykdymo šiuo atveju nėra susijusios su ieškovo pareikštu reikalavimu, kylančiu iš sudarytos paskolos Sutarties.
19. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nei paskolos Sutarties, nei rangos sutarties nuostatos nenumato jokių šių sandorių tarpusavio sąlygų ar sąsajų; Paskolos sutartyje numatytas paskolos grąžinimo terminas (2017-04-15) yra ankstyvesnis už rangos sutartyje numatytą atsiskaitymo terminą (2017-10-13), o atsakovė dar 2018-02-01 grąžino dalį paskolos jos nesiedama su šiuo metu nurodomu rangos sutarties sąlygų, susijusių su atsiskaitymu už atliktus darbus, nevykdymu. Taigi nagrinėjamu atveju vertinti, kad tarp šalių sudarytų rangos ir paskolos sutarčių nuostatos yra tarpusavyje susijusios bei atitinkamai analizuoti galimas rangos sutarties nevykdymo aplinkybes, šioje civilinėje byloje nėra teisinio pagrindo, juo labiau kad pati atsakovė, pateiktuose prieštaravimuose dėl išduoto teismo įsakymo nenurodė jokių aplinkybių dėl rangos sutarties sąsajų su paskolos Sutarties nuostatomis bei tvirtino, kad yra visiškai atsiskaičiusi pagal sudarytą paskolos Sutartį.
20. Taigi, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas formaliai tyrė byloje surinktus įrodymus bei šalių tarpusavio įsipareigojimų turinį, turėjo vertinti tarp šalių sudarytos rangos sutarties nuostatas bei priimti atsakovės pareikštą priešieškinį, kuris, be kita ko, teismui buvo pateiktas jau prasidėjus civilinės bylos parengiamiesiems posėdžiams.
21. Kita vertus, sutiktina su ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytomis aplinkybėmis, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovės pareikšto priešieškinio, kuris nėra susijęs su tarp šalių susiklosčiusiais paskoliniais teisiniais santykiais, nagrinėjimas šioje civilinėje byloje nebūtų suderinamas su civilinio proceso principais, įtvirtinančiais greitą bei operatyvų bylos išnagrinėjimą. Šiuo atveju papildomai pažymėtina ir tai, kad atsakovė turėjo galimybę reikšti reikalavimą ieškovui dėl rangos sutarties sąlygų vykdymo iki šios civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tačiau atsakovė aplinkybes dėl pagal rangos sutartį neįvykdytų ieškovo prievolių nurodė tik nagrinėjant šią civilinę bylą, o be to byloje nėra jokių duomenų leidžiančių vertinti, kad atsakovė ieškovui buvo reiškusi pretenzijas dėl įsipareigojimų pagal rangos sutartį nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Į bylą atsakovės pardavėjos UAB „K. p.“ pateiktos pirkėjai ūkininkei A. S. 2018-08-26 PVM sąskaitos-faktūros serija 003 Nr. (duomenys neskelbtini) dėl apmokėjimo 15 8320,93 Eur, kurios ūkininkė A. S. nepasirašė, negalima pripažinti pakankamu įrodymu, patvirtinančiu ieškovės neįvykdytą prievolę atsakovei.
22. Taigi, įvertinus pirmiau išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas spręsti, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog rangos ir paskolos sutartys, sudarytos tarp šalių, bei šių sutarčių vykdymas nėra tarpusavyje neatsiejamai susiję, bei visiškai pagrįstai sprendė tik ieškovo pareikšto ieškinio dėl skolos priteisimo iš atsakovės pagrįstumo klausimą.
23. Kartu pažymėtina ir tai, jog šioje civilinėje byloje išties nebuvo sprendžiamas klausimas dėl galimo ieškovo įsiskolinimo atsakovei, dėl ko nėra nustatyta, ar ieškovas išties yra skolingas atsakovei, t.y. ar egzistuoja galiojantys vienarūšiai priešpriešiniai reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, o taip pat į priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.130 - 6.131 straipsniai), analizuoti bei vertinti atsakovės reikalavimą dėl priešpriešinio įsiskolinimų įskaitymo nėra teisinio pagrindo.
24. Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat tvirtina, kad paskolos Sutartyje numatyti ir skundžiamu sprendimu priteisti delspinigiai yra neproporcingai dideli atsakovės negrąžintos paskolos dalies atžvilgiu. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas prašomus priteisti delspinigius, kurių dydį šalys savo laisva valia sutarė paskolos Sutartyje, apskaičiavo už įstatyme įtvirtintą 6 mėnesių laikotarpį, kai paskolos grąžinimo terminas numatytas 2017-04-15, o viena paskolos dalis grąžinta tik 2018-02-01. Vertinant priteistų delspinigių dydį svarbu ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovė, kuri yra juridinis asmuo ir prisiėmė finansinius įsipareigojimus savo laisva valia, po paskolos Sutarties sudarymo būtų reiškusi pretenzijas ieškovui ar siekusi susitarti dėl mažesnio delspinigių dydžio. Kita vertus, visiškai sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nenustatyta, kad šalių sulygtos sutarties sąlygos prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir kitiems įstatyme deklaruojamiems principams, kas leistų sutikti su atsakovės argumentu ir spręsti, jog šalių sutartas delspinigių dydis yra neproporcingas ar pažeidžiantis atsakovės teises bei teisėtus interesus. Negana to, kaip pagrįstai pažymėta skundžiame sprendime, atsakovės ginčijamus delspinigius, kurie šalių sutarimu skaičiuojami nuo visos paskolos sumos, skaičiuojant procentine išraiška sudaro 0,05 proc. nuo paskolos sumos, kas, priešingai nei tvirtina apeliantė, neleidžia daryti išvados, jog delspinigių dydis, yra neproporcingas negrąžintai paskolos daliai.
25. Taigi, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovės apeliacinio skundo argumentus dėl neproporcingo priteistų delspinigių dydžio.
26. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo galutinio sprendimo pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
27. Taigi apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų, leidžiančių spręsti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ar taikė materialinės bei procesinės teisės nuostatas. Be to, nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminių pažeidimų, leidžiančių naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą, dėl ko skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.