Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Panevėžio apygardos teismo teisėja Laimutė Sankauskaitė, sekretoriaujant Vilmai Daukšienei, Loretai Girdziušienei, dalyvaujant ieškovės atstovui adv. padėjėjui L. S., atsakovės atstovui D. S., adv. A. P.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės prašymą dėl 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl skolos priteisimo pagal Ūkininkės A. S. ūkis ieškinį atsakovei UAB „Krekenavos projektai“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Darbai pagal sutartyje nustatytus terminus atlikti nebuvo, todėl ieškovas vadovaudamasis Sutarties 8.2 p., pradėjo skaičiuoti atsakovei delspinigius, išrašydamas delspinigiams sąskaitas, o kadangi atsakovė, nors ir sutiko su delspinigių dydžiais, tačiau neturėjo lėšų delspinigių iškart kompensuoti, kiekvienos sąskaitos apmokėjimo užtikrinimui išrašė paprastuosius neprotestuotinus vekselius. Bendra vekseliais užtikrinta delspinigių skolos suma yra 52‘186,30 Eur.

Atsakovės išrašyti vekseliai, pagal Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo reguliavimą, realizuoti nebuvo, nes jų forma neatitiko šiame įstatyme keliamų formos reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, teikia atsakovei ieškinį pagal bendrąją ginčo teiseną ir prašo priteisti iš atsakovės 52‘186,30 Eur skolą.

Atsakovė UAB „Krekenavos projektai“ pateikė prašymą peržiūrėti sprendimą už akių, tvirtindama, kad ieškovui neskolinga, pateikė ieškovo kasos pajamų orderius, liudijančius, kad reikalaujama suma pagal prašomas sąskaitas faktūras apmokėta.

Pradėtas sprendimo už akių peržiūrėjimo procesas, tačiau šis atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės pradėtas nepanaikinus sprendimo už akių. Šiuo sprendimu jis panaikinamas.

Ieškinys netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad ūkininkė A. S. (Užsakovas) ir UAB „Krekenavos projektai“ (Rangovas) 2016 m. gegužės 20 d. sudarė rangos sutartį Nr. 0517/2016, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo pagal ieškovo užduotį atlikti projektavimo ir fermos statybos darbus ir patiekti fermos vidaus įrangą (duomenys neskelbtini), o ieškovas įsipareigojo priimti darbų rezultatą ir sumokėti atsakovei sutartyje numatyta kainą sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais (sutarties 3.1 punktas). Šalių susitarimu sutarties kaina yra 629‘778 Eur be PVM, kurį ieškovas moka papildomai prie darbų kainos (sutarties 4. 1 punktas, b. l. 4-10).

Sutarties 5 straipsnyje numatyti atsakovės įsipareigojimai darbus įvykdyti nustatytais terminais, o būtent: projektavimo darbus (statybos leidimo gavimas) atlikti ne vėliau kaip iki 2016-07-15; projektavimo darbus (projekto vykdymo priežiūros darbai) atlikti ne vėliau kaip iki 2016-12-31; fermos statybos ir vidaus įrangos darbus atlikti ne vėliau kaip iki 2016-12-31 (Sutarties 5.1.1 – 5.1.3 punktai).

Pagal sutartį atsakovė, pažeidusi Sutarties 5 straipsnyje numatytus darbų atlikimo terminus, moka 0,04 proc. dydžio delspinigius nuo neatliktų darbų dalies kainos (sutarties 8.2 punktas).

Atsakovei nevykdant prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, ieškovas paskaičiavo delspinigius ir pateikė atsakovei apmokėti PVM sąskaitas faktūras, išrašytas 2017 m. rugpjūčio 31 d. - 38‘251,28 Eur sumai, 2017 m. spalio 2 d. – 8‘354,30 Eur sumai, 2018 m. sausio 4 d. -5‘172,52 Eur sumai ir 2018 m. sausio 26 d. – 408,20 Eur sumai.

Atsakovė, įsipareigodama sumokėti ieškovui reikalaujamus delspinigius, išrašė paprastus neprotestuotinus vekselius pagal kiekvieną reikalavimą bendrai 52‘186,30 Eur sumai (b. l. 12-19). Šie vekseliai turi formos trūkumų (nepatvirtinti notaro), todėl jie nebuvo pateikti vykdymui, jų pagrindu skolos, viršijančios 3000 Eur, išieškoti neginčo tvarka negalima, kiti, maženės sumos vekseliai nebuvo nustatytu terminu pateikti vykdymui, todėl pateikti teismui dokumentai-vekseliai neturi paprastojo vekselio galios. Tačiau tai nereiškia, kad jais prisiimti atsakovės įsipareigojimai yra negaliojantys, nes tai yra atsakovės rašytinis įsipareigojimas sumokėti skolą-skolos raštelis.

Ieškovas tvirtina, kad atsakovė pagal sąskaitas faktūras faktiškai neatsiskaitė, todėl ir buvo išrašyti vekseliai. Kasos pajamų orderiai, kuriuos pateikė atsakovė, išrašyti anksčiau, nei vekseliai, realiai atsakovė nėra atsiskaičiusi, nes jai buvo pinigai paskolinti.

Byloje pateiktų įrodymų pagrindu nustatyta, kad kasos pajamų orderiai, kuriuos nurodė atsakovė ir kurių originalus teismui pateikė ieškovo atstovas, patvirtina, kad pagal PVM sąskaitas faktūras, išrašytas 2017 m. rugpjūčio 31 d. - 38‘251,28 Eur sumai, 2017 m. spalio 2 d. – 8‘354,30 Eur sumai, 2018 m. sausio 4 d. -5‘172,52 Eur sumai ir 2018 m. sausio 26 d. – 408,20 Eur sumai ieškovas prašomas sumas gavo tą pačią dieną, kaip išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Iš esmės tą pačią dieną ir išduoti vekseliai, tik vekselis 38 251,28 Eur sumai išduotas ne 2017- 08-31, o 2017-09-21, juose sumos atitinka PVM sąskaitų faktūrų sumas ir datas. Tačiau nėra duomenų, kad atsakovei 38 251,28 Eur suma buvo realiai perduota 2017-09-21 ar kita data, nes PVM sąskaita faktūra 2017-08-31 datos atsakovės apmokėta 2017-08-31 ieškovo kasos pajamų orderiu.

Atsakovės pateikti kasos pajamų orderiai galiojantys, neginčijami, jie patvirtina, kad atsakovė pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras atsiskaitė, jie buvo panaudoti teikiant prašymus Nacionalinei mokėjimų agentūrai išmokoms gauti. Tačiau pagal bylos dokumentus ieškovo kasos knygoje užpajamuota tik 2017-08-31 sumokėta 38 251,28 Eur suma. Tačiau kaip ieškovas apskaitė iš atsakovės kasos pajamų orderiais gautas sumas savo vidiniuose dokumentuose, esminės reikšmės sprendžiant šį ginčą neturi.

Tokiu atveju ieškinyje nurodytas vekselių išrašymo pagrindas -neapmokėtos PVM sąskaitos faktūros formaliai yra negaliojantis, vekseliai nėra atsakovės šią skolą patvirtinantys dokumentai, nes PVM sąskaitos faktūros pagal byloje esančius pajamų kasos orderius apmokėtos.

Bet ieškovas tvirtino, remdamasis liudytojo A. C. paaiškinimais, kad atsakovei tokia forma, užpildant kasos pajamų orderius apie PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimą, paskolino pinigus atsiskaitymui kasos pajamų orderiais, o šioji, pripažindama šią skolą, išrašė vekselius, įsipareigodama pagal juos atsiskaityti vėliau, nes pinigų atsiskaitymo dienai neturėjo, turėjo daugiau skolų, o ieškovė buvo suinteresuota įrodyti atsiskaitymą Nacionalinei mokėjimo agentūrai.

Paskolos sutarties sampratą reglamentuojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis).

Remiantis kasacinio teismo suformuota praktika, esant šalių ginčų dėl paskolinių teisinių santykių, pareiga įrodyti, kad paskolos dalykas perduotas paskolos gavėjui ir kad paskolos sutartis sudaryta, tenka paskolos davėjui (CPK 12, 178 straipsniai), o tai, kad paskola grąžinta – paskolos gavėjui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. K. v. S. G. , bylos Nr. 3K-3-351/2013).

Pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalį paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių, nors vienos nesant, paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Paskolos santykių nagrinėjamu atveju nėra, nes realiai atsakovė iš ieškovo jokių pinigų negavo, tą pripažįsta ir ieškovas, nurodydamas, kad išrašė kasos pajamų orderius, patvirtinančius, kad būtent ji gavo iš atsakovės ginčo sumas. Atsakovė gi tvirtina, kad atsiskaitė su ieškovu pagal PVM sąskaitas faktūras, tai patvirtina kasos pajamų orderiai.

Šiuo konkrečiu atveju yra galiojantis įsipareigojimas vekseliu grąžinti neva paskolintus pinigus, o jų ieškovo perdavimo atsakovei fakto nepatvirtina byloje surinkti įrodymai : nėra pavedimų, kasos išlaidų orderių, kasoje nėra nurodytos išaidos, skirtos atsakovei.

Ieškovas išrašė kasos pajamų orderius tikslu gauti išmokas iš NMA, jas gavo, nes atsakovė prisiėmė vekseliais įsipareigojimą sumokėti pinigus. Bet atsakovės pateikti kasos pajamų orderiai patvirtina atsiskaitymą pagal sąskaitas faktūras, kurių pagrindu išrašyti vekseliai, kaip tvirtina ieškovas ieškinyje.

Vekselis apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui ( CK 1.105 str.). Asmuo, kuris yra skolininkas pagal vertybinį popierių vekselį, neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytą sumą, remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame, tarp jų ir tuo, kad nebuvo pagrindo šiam vertybiniam popieriui išduoti, arba tuo, kad tas pagrindas negalioja, nebent jis įrodytų, jog įgydamas vertybinį popierių, įgijėjas ieškovas žinojo arba turėjo žinoti apie vekselio trūkumus, t.y. buvo nesąžiningas įgijėjas.

Vekselio išrašymas- abstraktus vienašalis sandorius. Tačiau vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinama. Pirmajam vekselio įgijėjui vekselio viešo patikimumo taisyklė negalioja visa jos apimtimi, nes pirmajam įgijėjui vekselio davėjas gali reikšti prieštaravimus, grindžiamus jų asmeniniais santykiais.

Būtent vekselio davėjas šiuo atveju „Krekenavos projektai“ privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja. Vekselio pasirašymui pagrindas visada turi būti, juk vekselis yra vertybinis popierius, patvirtinantis jį išleidusio asmens įsipareigojimus šio dokumento turėtojui.

Šioje byloje reikalavimas dėl skolos pareikštas vekselių pagrindu, atsakovė įrodė, kad pagal juos tinkamai atsiskaitė ieškovo kasos pajamų orderiais, todėl tuo pagrindu, kaip pareikštas byloje ieškinys, kad vekseliais buvo įsipareigota atsiskaityti pagal PVM sąskaitas faktūras, o ne už neva suteiktą paskolą, daroma išvada, kad atsakovė yra su ieškovu pagal vekselį atsiskaičiusi, nėra pagrindo ieškinį pareikštu pagrindu tenkinti. Ieškovas ieškinyje paskolos sutarčių fakto nenurodė, neprašė pripažinti paskolos sutarčių sudarymo faktų kaip išduotų vekselių pagrindo, kai atsakovė paskolos nepripažįsta.

Kadangi ieškinys netenkinamas, atsakovei iš ieškovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 285, 286 straipsniais teismas

nusprendžia:

Panevėžio apygardos teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimą už akių panaikinti.

Ieškovo ūkininkės A. S. ūkis ieškinį dėl skolos (52 186,30 Eur) priteisimo atsakovei UAB „Krekenavos projektai“ atmesti.

Priteisti iš Ūkininkės A. S. ūkio (ūkio identifikavimo kodas 1385353, a/k (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB „Krekenavos projektai“(juridinio asmens kodas 303209403) 338 Eur ( 38 Eur žyminio mokesčio ir 300 atstovavimo išlaidų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.