Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-1344-359/2023

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-04-03
Bylos Nr.: e2-1344-359/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-20-3-01139-2022-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Gintautas Kaulakis
Ieškovas: S. L.
Atsakovas: D. K.
Advokatai: Sonata Žukauskienė

Kategorijos

2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus

Civilinė byla Nr. e2-1344-359/2023Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01139-2022-7Procesinio sprendimo kategorija 2.3.5.2.1. (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 3 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Gintautas Kaulakis,sekretoriaujant Editai Juršienei,dalyvaujant ieškovei S. L., jos įgaliotai atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei,atsakovui D. K., jo įgaliotam atstovui advokatui Sergejui Milovui,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kaišiadorių rajone atstovei Loretai Milkevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. L. ieškinį atsakovui D. K. dėl nepilnamečiams vaikams teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo ir bendravimo tvarkos dalyje pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Kaišiadorių rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė S. L. pareiškė ieškinį, kuriuo prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. liepos 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį ir nuo kreipimosi į teismą su šiuo ieškiniu dienos iki nepilnamečių vaikų – E. K. ir E. K. pilnametystės priteisti iš D. K. po 300 Eur per mėnesį išlaikymo sumą, nustatant, jog ši suma pervedama išlaikymo lėšų tvarkytojai uzufrukto teise – S. L. į banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 15 dienos, ir išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat, prašoma pakeisti atsakovo D. K. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką ir nustatyti, jog:

1.1. D. K. kiekvieną savaitę du kartus darbo dienomis pasiima sūnų E. K. ir dukrą E. K. iš mokyklos pasibaigus pamokoms ir kitą dieną nuveda į mokyklą prieš pamokas. Ataskovas įsipareigoja ieškovei apie konkrečias pasiėmimo dienas SMS žinute pranešti ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki numatomo vaikų pasiėmimo.

1.2. D. K. pasiima abu vaikus ir bendrauja su jais vieną savaitgalį per mėnesį pasiimdamas vaikus šeštadienį 10 val. ryto iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus sekmadienį 19 val. į vaikų gyvenamąją vietą. Atsakovas įsipareigoja ieškovei apie konkretų vaikų pasiėmimo savaitgalį SMS žinute pranešti ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki numatomo vaikų pasiėmimo.

1.3. Kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais tėvas bendrauja su sūnumi ir dukra ne daugiau kaip 7 dienas nepertraukiamo laiko žiemos atostogų, o nelyginiais metais tėvas bendrauja su sūnumi ir dukra ne daugiau kaip 7 dienas nepertraukiamo laiko rudens ir pavasario atostogų. Tėvas pasiima vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos primą atostogų dieną 10 val. ryto ir parveža vaikus į gyvenamąją vietą septintą atostogų dieną 19 val.

1.4. Ieškovė su vaikais praleidžia nelyginiais metais ne daugiau kaip 7 dienas nepertraukiamo laiko žiemos atostogų, o lyginiais metais ne daugiau kaip 7 dienas nepertraukiamo laiko rudens ir pavasario atostogų.

1.5. Kiekvienais metais tėvas praleidžia su sūnumi ir dukra 3 savaites nepertraukiamo laiko vasaros atostogų, o ieškovė praleidžia su sūnumi ir dukra 4 savaites nepertraukiamo laiko vasaros atostogų. Konkretų vasaros atostogų laiką šalys turi pranešti viena kitai prieš 2 mėnesius laiko ar anksčiau iki atostogų pradžios, nurodydamos kurį konkretų vasaros atostogų laiką pasirenka. Tas tėvas, kuris pirmas pateikia pasiūlymus, jam taikoma primenybė praleisti pasirinktą atostogų dalį su vaikais.

1.6. Šalių praleidimo su vaikais atostogų metu, netaikomas atsakovo nustatytas bendravimas kiekvieną savaitę.

1.7. Atsakovas įpareigojamas vaikus bendravimui pasiimti pats asmeniškai. Atsakovui negalint pačiam pasiimti ar atvežti vaikų, atsakovas įpareigojamas SMS žinute pranešti ieškovei apie tai koks asmuo yra įgaliotas pasiimti vaikus.

Taip pat, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo D. K. ieškovės S. L. naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2019 m. liepos 30 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta ieškovės, S. L. ir atsakovo D. K. santuoka bendru sutikimu. Teismo sprendimu patvirtinta sutartimi buvo susitarta, kad atsakovas teiks E. K. išlaikymui po 140,00 Eur, E. K. išlaikymui po 160,00 Eur, iki jų pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytoja paskiriant S. L.. Nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta su ieškove, taip pat nustatyta bendravimo tvarka. Nors vaikų tėvas teikia priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams, tačiau šios sumos vaikams aprūpinti nebepakanka, todėl išlaikymo našta tenka ieškovei. Atsakovas gera valia papildomai prie išlaikymo neprisideda. Atsakovas nuolat teigia, kad jis per mažai matosi su vaikais, kad jam neva trukdoma bendrauti su vaikais, dėl to teikiami skundai vaikų teisių apsaugos tarnybai. Šiuo ieškiniu prašoma priteisti iš atsakovo kiekvienam vaikui po 300,00 Eur mėnesinių periodinių išmokų. Tiek dukra, tiek sūnus lanko mokyklą, vaikai nori lankyti papildomus būrelius, šokti, sportuoti, tam reikalingos lėšos, tiek užsiėmimams apmokėti, tiek specialiai aprangai nupirkti. Per pastaruosius dvejus metus ženkliai pabrango maistas, apranga, paslaugos, kuras, pakilo buto mokesčiai. Per mėnesį maistui kiekvienam vaikui išleidžiama po 180,00 Eur, aprangai po 50,00 Eur, avalynei po 30,00 Eur, būreliams po 30,00 Eur, vaikų stovykloms po 50,00 Eur, transportui po 40,00 Eur, laisvalaikiui po 30,00 Eur, pietums mokykloje sūnui 20,00 Eur, dukrai po 50,00 Eur, uniformoms po 10,00 Eur, dienpinigiams skiriama po 30,00 Eur, būsto išlaidoms po 40,00 Eur, vitaminams po 10,00 Eur, vaikų gimtadieniams po 10,00 Eur ir kt. Yra reikalinga vaikams pirkti knygas, pratybas, kitas ugdymo priemones. Sūnaus poreikiams per mėnesį vidutiniškai išleidžiama po 715,00 Eur, dukros – 745,00 Eur. Atsakovo mokamas priteistas išlaikymas vaikams nepadengia net pusės tų išlaidų, kurias ieškovė realiai patyrė ir patiria augindama ir auklėdama vaikus, nekalbant apie tenkanti fizinį ir emocinį krūvį, bandant aprėpti įvairias pareigas, suderinti tėvystę ir darbą, atlaikyti atsakomybę už vaikus, namus, šeimos saugumą. Be to, vaikų išlaikymas turi užtikrinti vaikų poreikius ne tik šiuo metu, tačiau turi būti orientuotas ir į ateitį. Atsakovo mokama suma neatitinka ekonominės realybės ir iš esmės pasikeitusių vaikų poreikių. Vaikų tėvas negali būti atleistas nuo pareigos teikti vaikams pakankamą išlaikymą, jo asmeninė prievolė, negali būti perkelta kitam asmeniui. Atsakovas neprisideda prie jokių papildomų išlaidų, pvz. dviračio, kompiuterio ar kito brangesnio daikto pirkimo. Augindama vaikus prioritetas skiriamas vaikų lavinimui, popamokinei veiklai, laisvalaikiui. Vaikai auga ir norima jiems suteikti visapusišką aprūpinimą, o ne patenkinti tik minimalius poreikius. Vaikai yra gabūs, imlūs, judrūs, tuo pačiu labai jautrūs. Ieškovė po 80,00 Eur išmokų kiekvienam vaikui gauna iš valstybės. Atsakovo turtinė padėtis nepasikeitė, kitų išlaikytinių be savo dviejų vaikų neturi, dirba, yra sveikas, darbingo amžiaus asmuo. Ieškovės turtinė padėtis po skyrybų pasikeitė. Ieškovė susilaukė trečio vaiko, kuriam yra dveji metai. Dėl ko ieškovė buvo motinystės atostogose ir jos pajamos sumažėjo. Nepaisant to, ieškovė pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą ir dalį šių pinigų panaudoja vaikų išlaikymui. Negana to, vaikus padeda išlaikyti ir dabartinis gyvenimo draugas, su kuriuo kartu gyvena ir augina trečią vaiką. Taip pat, reiškiamas reikalavimas pakeisti atsakovo bendravimo tvarką. Esamoje bendravimo tvarkoje tėvo bendravimo su vaikais jų atostogų metu tvarka yra nekonkreti, minimali. Vaikai turės atostogas, nori bendrauti su tėvu, o ieškovė tam neprieštarauja ir sudaro visas sąlygas, todėl reikalinga pakeisti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką dalyje dėl tėvo bendravimo laiko su vaikais jų atostogų metu.

3. Ieškovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje nurodytą procesinę poziciją, papildomai parodė, kad vaikų poreikiai išaugo, smarkiai padidėjo. Dukrai 10 metų, sūnui 7 metai. Jie specialiųjų poreikių neturi, abu lanko pradinę mokyklą. Dukra lanko meno mokyklą, kuri kainuoja 14 Eur už fortepijono pamokas, baseinas kainuoja 7 Eur. Sūnus lanko futbolą ir baseiną, kurie kainuoja po 7 Eur. Mėnesinės pajamos sudaro į rankas sudaro apie 1 000,00 Eur. Keturis metus buvo bandoma su atsakovu susitarti dėl didesnio išlaikymo, tačiau atsakovas nesitarė. Atsakovas su vaikais bendrauja beveik kiekvieną savaitę paima dviem dienom, į mėnesį gaunasi apie 8 dienos. Tačiau apie 3-4 dienas su vaiku būna atsakovo tėvai. Abiems vaikams išleidžiama maždaug po 750,00 Eur per mėnesį. Išlaidos nurodytos išlaikymo lentelėse šiai dienai pabrangusios, dėl pabrangusio maisto, būsto išlaidų, kuro. Turi dar vieną išlaikyti. Kartu gyvenantis draugas padeda išlaikyti vaikus. Turi santaupų, iš kurių taip pat prisideda prie išlaikymo. Atsakovas rugsėjį buvo pervedęs papildomai 200,00 Eur ir anksčiau dar kartą buvo pervedęs papildomai. Norėdama greičiau išsiskirti sutiko su ankstesne išlaikymo suma. Atsiranda ir nenumatytų išlaidų, visko lentelėse nenurodė. Per metus buvo nupirkti batai, striukė, apatinis trikotažas, bet vaikai nurodė, jog daiktus pirko močiutė. Aprūpinimas dviračiais, kompiuteriais teikiamas ieškovės. Vaikai kartais būna nusivežami į (duomenys neskelbtini). Kiek vaikai pasakoja, jie būna pas senelius. Vaikai neturi ilgesnio laiko kartu, savaitės dviejų, kad būtų galima susiplanuoti į pajūrį, į užsienį. Visada reikia planuotis pagal tai, kada vaikai turi būti pas atsakovą. Kliuvinys yra tas, jog yra nustatyta tvarka kiekvieną savaitę po dvi dienas skiriama atsakovui. Negali atsakyti, kiek kiekvienam konkrečiam produktui išleidžia lėšų. Avalynė perkama vaikams keturis sezonus. Nurodyta suma padalijama kiekvienam mėnesiui. Tai yra 360,00 Eur per metus. Dukrai buvo perkami batai, kurie kainavo 40,00 Eur, buvo perkamos šlepetės, sūnui pirkti žieminiai batai, sūnui reikia avalynės mokykloje, buvo pirkta futbolo avalynė šiemet, apie 20,00 Eur. Šiemet avalynei jau buvo išleista apie 125,00 Eur. Apranga per metus gaunasi 600,00 Eur. Sūnui buvo pirktas apatinis trikotažas, kojinės, laisvalaikio kostiumas, kelnės, uniformos. Pasakyti kiek kainavo kiekvienas pirkinys, negali atsiminti. Negali atsakyti kiekvienos sumos, neužviršijo kiekvienoje eilutėje. Fortepijono pamokų kaina kinta, dukra lanko chorą. Pietūs mokykloje – 20 Eur, euras į dieną, vaikui, kad galėtų mokykloje nusipirkti atsigerti. Dienpinigiai – 30 Eur, po mokyklos vaikštant į būrelius, kad galėtų nusipirkti bandelę ar pnš. Euras per dieną yra labai simboliška. Lentelėje nurodytas rugsėjo 1 d. apsipirkimas, knygos, pratybos, flomasteriai, pieštukai, drožtukai. Pernai vaikai atostogavo savaitę laiko (duomenys neskelbtini) ir dvi savaites pajūryje kempinge su palapinėmis. Apmokėjo viską bendrai su sugyventiniu. Kompiuteris pirktas dukrai pernai, devėtas, internetu. Sūnus turi žaidimų kompiuterį. Šiemet gal pirks jei suges, gal bus kitų išlaidų. Veža abu vaikus kartus – transporto išlaidos 80,00 Eur per mėnesį. Dviratis, paspirtukas – 300,00 Eur per metus. Tai nebūtinai dviratis ar paspirtukas, tai gali būti rogutės, riedučiai, kažkokia judėjimo priemonė. Vaikai dalyvavo fotosesijoje, fotografuosis kiekvienais metais. Vaikus padeda išlaikyti sugyventinis. Bendravimo tvarka nustatyta būtent tokia, dėl vaikų noro praleisti daugiau laiko su tėvu.

Atsiliepimas

4. Atsakovas D. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog sutinka su ieškiniu iš dalies. Nurodė, kad atsakovas, kaip atsakingas ir vaikus mylintis tėvas nuolat ir įvairiomis formomis papildomai prisideda prie jų išlaikymo. Atsakovas su savo vaikais kiekvieną savaitę darbo dienomis praleidžia iki dviejų parų, pirmą darbo dieną pasiima vaikus iš mokyklos, kitą dieną po nakvynės, juos į mokyklą nuveža. Paprastai vėl pasiima po mokyklos ir po nakvynės trečią dieną vėl nuveža į mokyklą. Per šį laiką vaikus maitina ir pilnai išlaiko, papildomai duoda po 5 Eur kiekvienam kišenpinigių, perka rūbus ir avalyne, dovanas per jų gimtadienius ir didžiąsias šventes, perveda ieškovei pinigus prieš mokyklos metų pradžią. Atsakovas nurodo, kad vaikų poreikiai per trejus metus negalėjo objektyviai padidėti net du kartus. Išlaidos akivaizdžiai padidintos. Nerealu vaiko drabužiams ir avalynei per mėnesį išleisti 80,00 Eur. Antra, lentelėse nurodyta, jog vaikų atostogoms (stovykloms) išleidžiama 600,00 Eur per metus (50,00 Eur per mėn.), tačiau iš ieškovės pateiktų dokumentų matyti, kad didžiausią šios sumos dalį sudaro kelionė į 5 žvaigždučių viešbutį „viskas įskaičiuota“ Turkijoje. Šios išlaidos nėra priskiriamos būtinoms arba toms, kurios būtinos vaiko visapusiškam vystymuisi. Vargu ar išlaikymas apima vaikų atostogas prie (duomenys neskelbtini), kur nemokamai ir neribotai tėvams pilstomi alkoholiniai gėrimai. Nemažą dalį vaikų mėnesinių poreikių tenkinimui sudaro išlaidos „dviračiui, paspirtukui“. Iš ieškovės pridėtų kvitų matyti, kad sūnui šiais 2022 metais buvo nupirktas dviratis, tačiau tai nereiškia, kad tai bus daroma kievienais metais. Trečia, prabangūs rūbai, pramoginės atostogos užsienyje ir t.t. nėra draustinas ar smerktinas būdas lepinti vaikus, tačiau tai įmanoma ir pateisinama, kuomet tėvai turi tam pakankamų pajamų, kadangi išlaikymas tiesiogiai priklauso nuo tėvų turtinės padėties. Atsakovo pajamas sudaro atlyginimas apie 1 000,00 Eur į rankas, kurį jis gauna dirbdamas (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad jis negali leisti sau finansuoti vaikų atostogas Viduržiemio jūros kurortuose, arba kitaip tariant mokėti ieškovei šiam tikslui prašomų 100,00 Eur per mėnesį. Ketvirtą, iš vaikų poreikių lentelių matyti, jog ieškovė vaikams per mėnesį išleidžia 1 460,00 Eur, iš kurių 300,00 Eur sudaro atsakovo šiuo metu teikiamas išlaikymas ir 160,00 Eur vaiko pinigai. Taigi savų lėšų ieškovė išleidžia – 1 100,00 Eur. Ieškinyje nurodyta, kad prie jo pridedami duomenys apie ieškovės gaunamas pajamas, tačiau tokių dokumentų kartu su iekiniu pateikta nebuvo. Dėl to atsakovas negali spręsti ar ieškovė turi realią galimybę vaikų išlaikymui skirti nurodytą 1 100,00 Eur per mėnesį sumą ir tikrai tiek skiria. Penkta, atsakovas jokio nekilnojamojo turto neturi, turi tik automobilį, ieškovė jokių duomenų apie turtinę padėti teismui nepateikė, išskyrus, kad ieškinyje nurodė, jog pardavė po skyrybų jai atitekusį butą ir dalį pinigų tariamai panaudojo vaikų išlaikymui. Ieškinio teiginiai, kuriais remiamasi reikalaujant atsakovo teikiamą išlaikymą didinti dvigubai, neturi jokio faktinio pagrindo. Nuolat didėjančios infliacijos akivaizdoje ne visi gyventojai turi objektyvių galimybių ją amortizuoti atitinkamai didinant savo pajamas – valstybės pareigūnų bei tarnautojų, kurie neturi teisinės ar faktinės galimybės papildomai dirbti kitur. Dažniausiai tokių asmenų pajamų didinimas yra valdžios sprendimo klausimas. Suprantama, kad ekonomiškai sudėtingu laikotarpiu turi būti atsisakoma ir nepamatuoto, bereikalingo išlaidavimo tenkinant savo ar vaikų užgaidas (pvz. užsakomo batuto per vaiko gimtadienio šventę už 120,00 Eur). Atsakovas turi derinti savo laisvalaikį ir asmeninį gyvenimą su (duomenys neskelbtini) tvarkaraščiu, o ne atvirkščiai. Tarnybos grafikas, jog atsakovas dirba iš eilės dvi naktis, po ko turi trijų parų poilsį tada dirba dvi dienas, po ko turi dviejų parų poilsį. Toks grafikas egzistuojantis jau eilę metų suformavo tvarką, kuria atsakovas, tuos pačius eilę metų bendrauja su savo vaikais ir ši tvarka nevisiškai sutampa su teismo 2019 m. sprendimu nustatyta. Bendrauti su vaikais kitokia tvarka atsakovas neturi jokių objektyvių galimybių ne tik dėl pirmiau aprašytų (duomenys neskelbtini) ypatumų, bet ir dėl to, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Susitikti su vaikais jam reikia nuvažiuoti nemažą atstumą, kas reikalauja tiek laiko, tiek piniginių sąnaudų, kurios pas atsakovą, kaip minėtą yra ribotos. Dėl šios priežasties laiką su vaikais atsakovas leidžia gyvendamas pas savo tėvus (duomenys neskelbtini), kur tuo metu nakvoja ir vaikai. Vasaros metu savo atostogas su vaikais atsakovas nepertraukiamai gali praleisti iki 10 dienų, per vaikų žiemos atostogas iki 5 dienų. Kitu metu, nepriklausomai ar tai pavasaris ar ruduo, atsakovas su savo vaikais gali bendrauti tik darbo savaitės grafiku. Kaip alternatyvą atsakovas ieškovei gali pasiūlyti galimybę per savaitės/savaitgalio pasimatymus vaikams likti pas jį dieną ar dvi ilgiau, priklausomai nuo jų pačių norų, užimtumo mokykloje ir/ar panašių sąlygų bei paties atsakovo galimybės gauti papildomas laisvas dienas (duomenys neskelbtini). Analogiškai gali būti sprendžiamas klausimas dėl bendravimo su vaikais per jų gimtadienius ir didžiąsias šalies šventes.

5. Atsakovas ir jo atstovas palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytą procesinę poziciją, papildomai parodė, kad sutinka mokėti padidinta iki 200,00 Eur išlaikymo dydį. Vaikų poreikių lentelė yra neadekvati. Sumos yra neadekvačios. Apie darbo grafiką sužino prieš 10 dienų, būna prieš 5 dienas. Būna įdeda budėjimą laisvų dienų metu, tai įtakoja vaikų lankymą. Šiuo metu su vaikais bendraujama dvi dienas per savaitę ir vieną savaitgalį per mėnesį. Atostogos darbovietėje yra suteikiamos užpildant atostogų poreikį, tačiau tai nereiškia, jog tokios atostogos bus patvirtintos. Šiais metais bus atostogaujama gegužės savaitę ir rugpjūtį dvi savaites. Norėjo atostogauti liepą, bet gavo rugpjūtį. Galimybių gauti rudens ir žiemos atostogų priklauso nuo valdžios. Už vasarį yra sumokėta 405,00 Eur išlaikymo. Išlaikymo skolos nėra, taip pat yra sumokėta už 2019-2021 m. indeksavimą – 408,00 Eur. Negalima imti iš 28 dienų, mažiau nei 14 dienų atostogų ir likusią dalį galima išskaidyti. Nuo 2019 m. iki 2023 m. vaikai buvo išvežti į (duomenys neskelbtini) keturioms dienoms – 2022 m. Per paskutinius šešis mėnesius vidutiniškai alga yra apie 1 000,00 Eur. Bute (duomenys neskelbtini) gyvena su drauge. Už buto nuoma moka pats, o draugė moka už maistą ir komunalinius. Ginčas tik dėl išlaikymo dydžio. Bendravimo tvarką reikia keisti, tačiau reikia susitarti dėl pačios tvarkos.

6. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodoma, kad ieškovės prašomas išlaikymo dydis neprieštarauja nepilnamečių vaikų interesams, todėl nustačius, kad pasikeitė šalių turtinė padėtis ar atsirado papildomos vaikų priežiūros išlaidos, išlaikymo dydis nepilnamečiams vaikams turėtų būti didinamas. Skyriaus nuomone, įvertinus ieškovo teisę ir pareigą kuo maksimaliau bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašoma bendravimo tvarka yra platesnė nei nustatyta, manytina, kad esant tėvų konfliktiškiems santykiams, yra tikslinga tėvo ir vaikų bendravimo tvarkoje numatyti kompensavimo mechanizmą neįvykusių tėvo ir vaikų susitikimų atvejais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

7. 2019 m. liepos 30 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta ieškovės, S. L. ir atsakovo D. K. santuoka bendru sutikimu. Teismo sprendimu patvirtinta sutartimi buvo susitarta, kad atsakovas teiks E. K. išlaikymui po 140,00 Eur, E. K. išlaikymui po 160,00 Eur, iki jų pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytoja paskiriant S. L.. Nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta su ieškove, taip pat nustatyta bendravimo tvarka.

8. Ieškovė teismui pateikė E. K. vaiko poreikių lentelę, iš kurios matyti, jog jos išlaikymui reikalinga 745,00 Eur per mėnesį suma, kuria sudaro: 180,00 Eur maistui, 30,00 Eur avalynei, 50,00 Eur aprangai, 30,00 Eur popamokinei veiklai, būreliams, 50,00 Eur pietums mokykloje, 40,00 Eur būsto išlaidos, 30,00 Eur mokymosi priemonėms rugsėjo 1-ajai, 600,00 Eur stovykloms, išlaidoms atostogoms, kurios padalijus per mėnesį sudaro po 50,00 Eur, kompiuteriui, žaidimams, kolonėlėms, ausinukui ir kitoms technikos priemonėms, žaislams po 30,00 Eur per mėn., ryšio paslaugoms 10,00 Eur per mėnesį, transporto išlaidoms – 40,00 Eur per mėnesį, sveikatos priežiūrai 10,00 Eur, vitaminams, vaistams, 10,00 Eur, higienos reikmenims – 10,00 Eur, skalbimo priemonėms – 10,00 Eur, rankšluosčiams, patalynei – 10,00 Eur, dienpinigiams – 30,00 Eur, dviračiui, paspirtukui – 300,00 Eur per metus, kas sudaro 25,00 Eur per mėnesį, pietums kavinėje 20,00 Eur, uniformai – 120,00 Eur per metus, 10,00 Eur per mėnesį, laisvalaikio pramogoms – 30,00 Eur, klasės fondui, mokytojos gimtadieniui, mokytojo dienai, kalėdiniam vakarėliui – 60,00 Eur per mėnesį, ekskursijoms – 60,00 Eur per metus, kas sudaro 5,00 Eur per mėnesį, gimtadieniui 200,00 Eur per metus, kas sudaro 20,00 Eur, kas sudaro 20,00 Eur per mėnesį, draugų klasiokų gimtadieniams – 60,00 Eur, kas sudaro 5,00 Eur per mėnesį, kalėdinei šeimos fotosesijai – 180,00 Eur per metus, kas sudaro 5,00 Eur per mėnesį.

9. Taip pat, E. K. vaiko poreikių lentelė, iš kurios matyti, jog jo išlaikymui reikalinga 715,00 Eur per mėnesį suma, kurią sudaro: 180,00 Eur maistui, 30,00 Eur avalynei, 50,00 Eur aprangai, 30,00 Eur popamokinei veiklai, būreliams, 20,00 Eur pietums mokykloje, 40,00 Eur būsto išlaidos, 30,00 Eur mokymosi priemonėms rugsėjo 1-ajai, 600,00 Eur stovykloms, išlaidoms atostogoms, kurios padalijus per mėnesį sudaro po 50,00 Eur, kompiuteriui, žaidimams, kolonėlėms, ausinukui ir kitoms technikos priemonėms, žaislams po 30,00 Eur per mėn., ryšio paslaugoms 10,00 Eur per mėnesį, transporto išlaidoms – 40,00 Eur per mėnesį, sveikatos priežiūrai 10,00 Eur, vitaminams, vaistams, 10,00 Eur, higienos reikmenims – 10,00 Eur, skalbimo priemonėms – 10,00 Eur, rankšluosčiams, patalynei – 10,00 Eur, dienpinigiams – 30,00 Eur, dviračiui, paspirtukui – 300,00 Eur per metus, kas sudaro 25,00 Eur per mėnesį, pietums kavinėje 20,00 Eur, uniformai – 120,00 Eur per metus, 10,00 Eur per mėnesį, laisvalaikio pramogoms – 30,00 Eur, klasės fondui, mokytojos gimtadieniui, mokytojo dienai, kalėdiniam vakarėliui – 60,00 Eur per mėnesį, ekskursijoms – 60,00 Eur per metus, kas sudaro 5,00 Eur per mėnesį, gimtadieniui 200,00 Eur per metus, kas sudaro 20,00 Eur, kas sudaro 20,00 Eur per mėnesį, draugų klasiokų gimtadieniams – 60,00 Eur, kas sudaro 5,00 Eur per mėnesį, kalėdinei šeimos fotosesijai – 180,00 Eur per metus, kas sudaro 5,00 Eur per mėnesį. Taip pat, ieškovė pateikė čekius, mokėjimo nurodymus, kuriais grindžia patiriamas faktines išlaidas, minėtiems vaikų poreikiams (1 t. e. b. l. 29-86).

10. Byloje teikiama 2022 m. rugpjūčio 11 d. vaiko situacijos vertinimo anketos dėl atsakovo prašymo pasikalbėti su ieškove, dėl draudimo bendrauti su vaikais, kuriomis vaiko apsaugos poreikis nebuvo nustatytas. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. rugsėjo 29 d. išvados civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad skyriaus nuomone, ieškovės prašomas išlaikymo dydis neprieštarauja vaikų interesams ir nustačius, kad pasikeitė šalių turtinė padėtis ar atsirado papildomos vaikų priežiūros išlaidos, išlaikymo dydis nepilnamečiams vaikams turėtų būti didintinas. Taip pat, nurodė, jog ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra platesnė nei nustatyta ir jai pritartina.

11. Atsakovas taip pat, pateikė duomenis, jog papildomai prisideda prie vaikų išlaikymo (2 t., e. b. l. 6-54), taip pat duomenis, apie vardinių drabužių avalynės ir aprangos, maisto produktų kainas (2 t. e. b. l. 53-101). Iš byloje pateikto VĮ Registrų centro išrašo, matyti, jog atsakovas neturi nekilnojamojo turto (2 t. e. b. l. 102). Iš byloje pateikto (duomenys neskelbtini) pažymos apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį 2021 m., matyti, jog atsakovo darbo užmokestis kintantis, per 2021 m., atsakovui išmokėta 11 388,51 Eur, kas vidutiniškai sudarytų apie 949,04 Eur. (2 t. e. b. l. 107). Taip pat, pateikė duomenis apie 2022 m. rugpjūčio mėn. buvusį darbo grafiką.

12. Byloje taip pat, bylos nagrinėjimo metu pateikti kvitai ir mokėjimo nurodymai, kuriais ieškovė grindžia patiriamas išlaidas (2 t. e. b. l. 124-175, 3 t. b. l. 25-148). Iš byloje pateikto (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymo, matyti, kad ieškovės mėnesinis darbo užmokestis – 1 700,00 Eur. Taip pat, ieškovė teikia banko sąskaitos išrašus, kuriuose matyti, ieškovės pinigų judėjimas ir finansinė padėtis (2 t. e. b. l. 184-188, 3 t. e. b. l. 15-24 ).

13. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu, papildomai pateikė (duomenys neskelbtini) pažymos apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį 2022 m., matyti, jog atsakovo darbo užmokestis kintantis, per 2022 m. iki rugsėjo mėn. jam išmokėta 9 519,65 Eur, kas sudarytų 1 057,73 Eur (e. b. l. 150).

Dėl išlaikymo padidinimo.

14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis). CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Įstatyme nereglamentuojama, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo vaikams abu tėvai privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

15. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, daroma išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams. Išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, jog vaikas paaugo, savaime nepagrindžia padidėjusių vaiko poreikių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas yra, ar bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Taigi, kiekvienu atveju sprendžiant, ar vaiko poreikiai padidėjo, turi būti vertinamos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (pvz., dėl ligos reikalingos papildomos sveikatos paslaugos, būtinos papildomos išlaidos ugdymui, pomėgiams ir pan.).

16. Teismų praktikoje nurodyta ir tai, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Tačiau tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes.

Žemesnės instancijos teismas

17. Šiuo atveju nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 30 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis. Teismo sprendimu patvirtinta sutartimi buvo susitarta, kad atsakovas teiks E. K. išlaikymui po 140,00 Eur, E. K. išlaikymui po 160,00 Eur, iki jų pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytoja paskiriant S. L.. Nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta su ieškove, taip pat nustatyta bendravimo tvarka.

18. Ieškovė prašydama padidinti išlaikymo sumą, turi pareigą pateikti įrodymus, kad po priimto teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė ir kaip pasikeitė šalių materialinė padėtis, vaiko poreikiai ir kita (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju ieškovė išlaidų vaikui padidėjimą sieja su išaugusiais vaikų poreikiais bei iš esmės padidėjusiomis kainomis. Ieškovė vaiko poreikių lentelėje nurodė, kad E. K. išlaikymui reikalinga – 745,00 Eur suma, E. K. išlaikymui – 715,00 Eur suma, o pateiktu ieškiniu atsižvelgdama į gaunamas išmokas, prašo padidinti kiekvienam vaikui teikiamą išlaikymą iki 300,00 Eur.

19. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl vaikams reikiamo išlaikymo dydžio, atsižvelgtina į vaikų amžių (E. K. – (duomenys neskelbtini) metų, E. K. – (duomenys neskelbtini) metai) , pagrįstas vaikų išlaikymo išlaidas, pakitusį vaikų užsiėmimų pobūdį (lanko įvairius būrelius), bei į tai, kad vaikų poreikiai iš esmės atitinka mokyklinio amžiaus vaikų poreikius. Be to, orientaciniu kriterijumi turėtų išlikti minimalioji mėnesinė alga atskaičius mokesčius, kuri ieškinio pareiškimo metu (2022 m.) sudarė 518,00 Eur sumą atskaičius mokesčius, o šiuo metu (2023 m.) sudaro 633,20 Eur atskaičius mokesčius. Atsakovo teigimu, poreikiai yra išpūsti ir išaukštinti, nurodė, jog ieškovė neįrodė, kad vaikams reikalingas tokio dydžio išlaikymas, o siekdama pakeisti priteistą išlaikymą, ieškinyje nurodė nepagrįstas dukrai skiriamas išlaidas, tokias kaip nebūtinos atostogų kelionės į užsienį, kiekvienais metais perkami kompiuteriai ir dviračiai, prabangos aprangos ir avalynės prekės, tam kad būtų padidintas išlaikymas. Teismas atsakovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Žemesnės instancijos teismas

20. Visų pirma, pažymėtina, kad tai, koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje esančius duomenis, ieškovės nurodytą vaiko poreikių išlaidų detalizaciją, paskaičiavimus, vaikų amžių, interesus, jų poreikių pasikeitimą, tai, kad vaikai mokosi, dalyvauja įvairiose popamokinėse veiklose, sportuoja, taip pat per beveik 4 metų laikotarpį labai pasikeitusias visuotinai žinomas maisto produktų ir kitas kainas, pragyvenimo lygį šalyje, padarė išvadą, kad yra akivaizdu, jog ankstesniu teismo sprendimu priteistas 140 Eur ir 160 Eur dydžio išlaikymas vaikams, šiuo metu nebesiekia minimalaus darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius) kriterijaus, ieškovės išlaidos nepilnametės dukters išlaikymui viršija minimalios mėnesinės algos dydį. Nagrinėjamu atveju sutiktina, kad padidėjusias vaikų išlaikymo išlaidas lemia ne tik aplinkybės, susijusios su pasikeitusiais vaiko poreikiais, tačiau ir bendra ekonominė situacija šalyje, žymiai padidėjusios maisto ir kitų reikalingų gyvenimui elementarių dalykų (tokių, kaip, pvz., drabužių, higienos prekių) kainos, pasikeitęs pragyvenimo lygis.

21. Atsakovo teiginiai, kad tokios kasmetinės išlaidos (kompiuteriams, dviračiams) nėra reikalingos, laikytini deklaratyviais. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad vaikų išlaikymo išlaidos yra tokios pačios, kokios buvo prieš beveik nei keturis metus (kuomet mergaitei buvo septyneri, o berniukas viso labo 4 metų amžiaus. Šiuo konkrečiu atveju, teismo vertinimu, byloje įrodyta, kad vaikams augant, padidėjo ir jų išlaikymui reikalingos išlaidos. Teismo vertinimu, vaikų poreikiai aiškiai skiriasi nuo 4 ir 7 metų vaikų poreikių, kai vaikas pereina į etapą, kuomet pradeda lankyti mokyklą, labiau domisi įvairiomis veiklomis, mokosi – visa tai didina vaikų išlaikymo išlaidas.

22. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad išlaikymas vaikams yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį (iki jo pilnametystės), todėl turi būti įvertinami jo poreikiai ne tik šiuo momentu, bet ir į ateitį. Šiuo aspektu taip pat aktualu tai, kad vadovaujantis kasacinio teismo praktika, orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. 2023 metais taikoma minimalioji mėnesinė alga jau siekia 840 eurų, t. y. apie 633 Eur atskaičius mokesčius. Taigi vadovaujantis minėta kasacinio teismo praktika, tokia suma laikytina orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti ir tokios sumos (neviršijančios vienos minimaliosios mėnesinės algos) ieškovei, nors ir pagrindė, tačiau nereikia pagrįsti detaliai įrodinėjant nepilnamečių vaikų tokio dydžio poreikių. Šiuo atveju paskirsčius minėtą pinigų sumą tėvams, tai sudarytų maždaug po 317 Eur kiekvienai šaliai, o ieškovė prašo dar mažesnės sumos 300,00 Eur.

23. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas, pasikeitę vaiko poreikiai yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką CK 3.201 straipsnio 1 dalies nuostatai taikyti būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) vaiko poreikių pasikeitimą. Teismas turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog yra įrodyta, kad egzistuoja šalių vaiko poreikių pasikeitimas ir tai laikytina pakankamu pagrindu padidinti išlaikymo dydį.

24. Taigi atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šalių vaikams dėl jų pasikeitusių poreikių, taip pat bendros ekonominės situacijos šalyje, reikalinga didesnė išlaikymo suma nei buvo nustatyta ankstesniu teismo sprendimu, ir nustatytina, jog vaikų poreikiams patenkinti reikalinga išlaikymo suma sudaro po 300,00 Eur kiekvienam vaikui. Teismo vertinimu, nustatyta vaikų išlaikymo suma nėra per didelė ar nereikalinga. Priešingai, ji yra būtina siekiant užtikrinti visapusišką vaiko vystymąsi, ugdymą, visavertį kokybišką gyvenimą ir augimą. Taigi, įvertinus pasikeitusius vaikų poreikius, yra pagrindas padidinti išlaikymą.

Dėl tėvų turtinės padėties

25. CK 3.156 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios, tačiau nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014). CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

26. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Nors tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, kartu pripažįstama, kad jis nėra lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

27. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

28. Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs atsakovo nurodytas aplinkybes jog jis neturi nekilnojamojo turto, įvertinęs pateiktus duomenis bei paties atsakovo paaiškinimus, jog jo darbo užmokestis sudaro apie 1 000,00 Eur, įvertinęs tai, jog atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), yra darbingo amžiaus, buvo sąžiningas, neslėpė savo turtinės padėties, nurodė realų pragyvenimo šaltinį. Ieškovė, taip pat nurodė, jog jos pajamos sudaro apie 1 000,00 Eur į rankas, nekilnojamojo turto neturi, tačiau pardavusi anksčiau turėtą turtą turi sukaupusi ne mažiau 90 000,00 Eur santaupų, ką patvirtina, jos pateiktas banko sąskaitos išrašas (3 t., e. b. l . 24). Nors ieškovė turi dar vieną išlaikytinį, nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, dėl ko jai tenka ditačiau vertinant proporcingai abiejų tėvų turtinę padėtį, pagal byloje esančius duomenis, konstatuotina, jog ieškovės turtinė padėtis yra kiek geresnė nei atsakovo.

29. Pažymėtina ir tai, jog CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu .??? Todėl kiekvienu atveju turi būti individualizuota ne tik vaiko, bet ir kiekvieno iš jo tėvų situacija, siekiant nustatyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko ir jo tėvų interesų.

30. Įvertinus visas šias aplinkybes, jog vaikai gyvena su ieškove, ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, tačiau ji turi dar vieną išlaikytinį, įvertinus, jog abiems vaikams reikalingas 600,00 Eur išlaikymas, teismas pripažįsta, kad teismas pripažįsta, kad yra pagrindas nukrypti nuo tėvų lygių išlaikymo dalių principo ir atsakovas turėtų teikti 45 proc. dydžio išlaikymą vaikams, kas sudarytų 270,00 Eur, o ieškovės turtinė padėtis leidžia jai skirti po 330,00 Eur. Todėl, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo tenkinamas iš dalies, padidinant teikiamo išlaikymo sumą kiekvienam vaikui iki 270,00 Eur.

Dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.

31. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio 1, 2, 4 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant; vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena; tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

32. CK 3.175 straipsnio 2 dalies taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma. Procesinio sprendimo vykdymo tvarka gali būti keičiama įstatymų nustatyta tvarka, tačiau šalims ir šiuo atveju vaikui turi būti aiški bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarka ir periodai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

33. Šiuo metu tarp šalių galioja 2019 m. liepos 30 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta bendravimo tvarka, pagal kurią D. K. bendrauja su sūnumi E. K. tokia tvarka: 3.4.1.1. Du kartus per savaitę darbo dienomis pasiima sūnų iš vaikų darželio šiam baigiant darbą ir kitą dieną nuveda jį į vaikų darželį, pastarajam pradėjus dirbti. Sūnaus pasiėmimo iš vaikų darželio ir nuvedimo į jį laikas priklauso nuo vaikų darželio darbo laiko. Vasaros atostogų metu, du kartus per savaitę darbo dienomis pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina į jo gyvenamąją vietą kitos dienos 10 val. 3.4.1.2. Vieną kartą per mėnesį pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir grąžina sekmadienį 19 val. 3.4.1.3. Apie numatomą sūnaus pasiėmimą D. K. praneša S. K. SMS žinute ne vėliau kaip prieš septynias dienas (1 savaitę). 3.4.1.4. Savo kasmetinių atostogų metu D. K. bendrauja su sūnumi ne mažiau kaip 10 kalendorinių dienų iš eilės nepertraukiamai. Apie numatomą sūnaus paėmimo laiką ir bendravimo laikotarpį D. K. praneša S. K. SMS žinute ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį. 3.4.1.5. Sūnui pradėjus lankyti mokyklą tėvas su juo bendraus tokia pat tvarka kaip ir su dukra E. K.; Su dukra E. K. tokia tvarka: 3.4.2.1. Du kartus per savaitę darbo dienomis pasiima dukrą iš mokyklos pasibaigus pamokoms ir kitą dieną nuveda į mokyklą joms prasidedant. Vasaros atostogų metų du kartus per savaitę darbo dienomis pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina į jos gyvenamąją vietą kitos dienos 10 val. 3.4.2.2. Vieną kartą per mėnesį pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir grąžina sekmadienį 19 val. 3.4.2.3. Apie numatomą dukros pasiėmimą D. K. praneša S. K. SMS žinutę ne vėliau kaip prieš septynias dienas (savaitę). 3.4.2.4. Savo kasmetinių atostogų metu D. K. bendrauja su dukra ne mažiau kaip 10 kalendorinių dienų iš eilės nepertraukiamai. Apie numatomą dukros paėmimo laiką ir bendravimo laikotarpį D. K. praneša S. K. SMS žinute ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį. 3.4.3. Šalys sutaria, kad D. K. savo matymosi su vaikais metu, kuomet jis turės teisę vaikus pasiimti iš S. K. namų, vaikus pasiims abu iš karto, o ne po vieną. 3.5. Šalims susitarus, D. K. bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais kita nei numatyta šios sutarties 3.4. punkte tvarka.

34. Atsakovas nurodė, jog turi derinti savo laisvalaikį ir asmeninį gyvenimą su (duomenys neskelbtini) tvarkaraščiu, o ne atvirkščiai. (Duomenys neskelbtini) grafikas, jog atsakovas dirba iš eilės dvi naktis, po ko turi trijų parų poilsį tada dirba dvi dienas, po ko turi dviejų parų poilsį. Bendrauti su vaikais kitokia tvarka atsakovas neturi jokių objektyvių galimybių ne tik dėl pirmiau aprašytų (duomenys neskelbtini) ypatumų, bet ir dėl to, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Kaip alternatyvą atsakovas ieškovei gali pasiūlyti galimybę per savaitės/savaitgalio pasimatymus vaikams likti pas jį dieną ar dvi ilgiau, priklausomai nuo jų pačių norų, užimtumo mokykloje ir/ar panašių sąlygų bei paties atsakovo galimybės gauti papildomas laisvas dienas (duomenys neskelbtini). Analogiškai gali būti sprendžiamas klausimas dėl bendravimo su vaikais per jų gimtadienius ir didžiąsias šalies šventes.

35. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas).

36. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuojamą praktiką vaiko ir tėvų tarpusavio ryšys yra vertybė, saugoma Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnyje. Pasitenkinimo jausmas, kurį jaučia tėvai ir vaikai dėl tarpusavio ryšio bei bendravimo, yra fundamentalus šeimos gyvenimo elementas, todėl visos valstybių vidaus priemonės, kaip nors kliudančios šiam pasitenkinimo jausmui, laikomos kišimusi į teisę, ginamą Konvencijos 8 straipsnyje. Todėl tais atvejais, kada tėvai kartu nebegyvena, vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti privalo būti išsaugota. Kartu būtina pažymėti, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti su vaiku nėra laikoma absoliučia. Tačiau bet koks valstybės sprendimas, kuriuo ši teisė paneigiama ar ribojama, laikytinas Konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės į pagarbą šeimos gyvenimui apribojimu, todėl jis privalo išplaukti iš įstatymo, juo turi būti siekiama vieno ar kelių Konvencijos 8 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėtų tikslų ir jis turi būtinas demokratinėje visuomenėje. Kadangi nustatant minėtus apribojimus valstybėms suteikiamos veiklos laisvės ribos yra siauresnės nei kitose panašaus pobūdžio bylose, nacionaliniams teismams kiekvienu atveju būtina itin kruopščiai pasverti visas aplinkybes, siekiant nustatyti teisingą konkuruojančių interesų balansą. Šiuo atveju proporcingumo principas reikalauja, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) ir vaiko abipusis bendravimas gali būti apribotas tik esant ypač svariems pagrindams, kurie privalo būti susiję su vaiko interesų gynimu (žr. EŽTT 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90).

37. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas).

38. Atsakovas siūlė nustatyti kitokią bendravimo tvarką, t. y. „D. K. kiekvieną savaitę, darbo dieną pasiima sūnų ir dukrą iš mokyklos pasibaigus pamokoms, kitą dieną nuveda į mokyklą ir pasiima iš jos. Trečią dieną nuveda į mokyklą prieš pamokas. Apie vaikų pasiėmimo dieną S. L. informuojama elektroniniu laišku ne vėliau kaip prieš 5 dienas. Atsakymas į tokį pranešimą taip pat siunčiamas elektroniniu laišku; D. K. vieną mėnesio savaitgalį pasiima sūnų ir dukrą iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir grąžina sekmadienį 19 val. Apie numatomą vaikų pasiėmimą dieną S. L. informuojama elektroniniu laišku ne vėliau kaip prieš 7 dienas (savaitę). Atsakymas į tokį pranešimą taip pat siunčiamas elektroniniu laišku. Esant D. K. galimybei, vaikų norui ir motinos sutikimui pirmiau nustatytas bendravimo su vaikais laikas darbo savaitėmis ir per vieną mėnesio savaitgalį gali būti pratęsiamas vaikams pasiliekant pas tėvą dar vienai ar dviem nakvynėms, tėvui atitinkamai vaikus nuvedant į mokyklą ir iš jos pasiimant arba paskutinę pratęstą dieną grąžinant į jų gyvenamąją vietą. Per vaikų mokyklines vasaros atostogas D. K. bendrauja su vaikais nepertraukiamai iki 10 dienų, per mokyklinės žiemos atostogas – iki 5 dienas. Apie numatomą bendravimo laikotarpį S. L. informuojama elektroniniu laišku ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį. Atsakymas į tokį pranešimą taip pat siunčiamas elektroniniu laišku. Bendravimo su vaikais jų mokyklinių atostogų metu netaikoma tvarka, kuria D. K. su jais bendrauja darbo savaitės dienomis. Tuo atveju, jei pasiimti vaikus bendravimui ar/ir grąžinti juos į gyvenamąją vietą D. K. negalės asmeniškai, jis SMS žinutę informuos S. L. apie tai padarysiantį kitą jo įgaliotą asmenį.“

Visgi, teismo vertinimu, manytina, kad tokia bendravimo tvarka neatitiktų geriausių vaikų interesų. Sprendžiant dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, lyginant ieškovės ir atsakovo procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdyje siūlomas sąlygas tarpusavyje ir vertinant, kuris iš bylos šalių siūlymų geriau atitinka vaiko interesus, spręstina, jog ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka aiškesnė, išsamesnė, suteikianti atsakovui maksimalų bendravimą su savo vaikais atostogų metu. Pažymėtina, jog vaikams būtina stabili dienotvarkė ir dienos režimas. Atsakovo siūlomoje tvarkoje, taip pat nurodoma, jog atsakovas bendrauja su vaikais nepertraukiamai iki 10 dienų, per mokyklinės žiemos atostogas – iki 5 dienas. Tuo tarpu ieškovės siūlomoje bendravimo tvarkoje numatyta, kad atsakovas bendrauja su sūnumi ir dukra 7 dienas nepertraukiamo laiko žiemos atostogų, o nelyginiais metais 7 dienas nepertraukiamo laiko rudens ir pavasario atostogų, taip pat numatyta, jog atsakovas praleidžia su sūnumi ir dukra 3 savaites nepertraukiamo laiko vasaros atostogų, o ieškovė praleidžia su sūnumi ir dukra 4 savaites nepertraukiamo laiko vasaros atostogų, t. y. ieškovės siūloma tvarka yra plati, išsami, nepažeidžianti tėvo teisės matytis su vaikais, aiškiai reglamentuota, kas galėtų lemti mažesnę tikimybę konfliktinių situacijų atsiradimui.

39. Pažymėtina, jog nei kartu su vaiku gyvenanti motina, nei skyrium gyvenantis tėvas neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams randant tarpusavio kompromisą, nes, kaip minėta, bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų emocinį ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, jog jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020).

40. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka labiau atitinka vaikų interesus, užtikrinanti maksimalų abiejų tėvų dalyvavimą auklėjant vaikus, todėl ieškovės reikalavimas tenkinamas, pakeičiant nustatytą 2019 m. liepos 30 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką, į ieškovės ieškinyje siūlomą bendravimo tvarką.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

41. CPK 93 straipsnio 2 dalį jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė šioje byloje yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, sumokėjo 100,00 Eur žyminį mokestį už reikalavimą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), patyrė 1 936,00 Eur išlaidų advokato pagalbai (3 t., e. b. l. 156-162). Mokėtinas žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo sudaro – 81,00 Eur. Atsakovas patyrė 740,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai (3 t. e. b. l. 151-154).

42. Ieškinio reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo buvo patenkintas visiškai, tuo tarpu reikalavimas dėl išlaikymo dydžio padidinimo buvo tenkintas 80,00 proc. Bendrai ieškinio reikalavimai buvo tenkinti 90,00 procentų. Todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 1 832,40 Eur žyminio mokesčio ir atstovavimo išlaidų (93 straipsnio 2 dalis ir 96 straipsnio 1 dalis), o iš ieškovės atsakovui – 74,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus įskaitymą iš atsakovo ieškovei priteistina suma sudaro 1 758,00 Eur.

43. Taip pat, iš atsakovo valstybei priteistinas 72,90 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, iš ieškovės valstybei priteistinas 8,10 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 3 dalis).

44. Byloje susidarė 4,48 Eur pašto išlaidos, kurios neviršija teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (su vėlesniais pakeitimais)), todėl nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2019 m. liepos 30 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams – E. K., gimusiai (duomenys neskelbtini) ir E. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), dydį ir nuo kreipimosi į teismą su šiuo ieškiniu dienos (2022 m. rugsėjo 20 d.) iki nepilnamečių vaikų pilnametystės priteisti iš atsakovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvienam vaikui po 270,00 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų 00 ct) per mėnesį išlaikymo sumą, nustatant, jog ši suma pervedama ieškovei S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į jos asmeninę banko sąskaitą, iki einamojo mėnesio 15 dienos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Pakeisti 2019 m. liepos 30 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytą bendravimo tvarką ir nustatyti tokią D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiais vaikais E. K., gimusia (duomenys neskelbtini) ir E. K., gimusiu (duomenys neskelbtini):

1.6. Šalių praleidimo su vaikais atostogų metu, netaikomas atsakovo nustatytas bendravimas kiekvieną savaitę.

Priteisti ieškovei S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 758,00 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei, iš atsakovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 72,90 Eur (septyniasdešimt du eurus 90 ct) žyminio mokesčio. Šią sumą atsakovas turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660 ir pateikti teismui išlaidų sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Priteisti valstybei iš ieškovės S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,10 Eur (aštuonis eurus 10 ct) žyminio mokesčio. Šią sumą ieškovė turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660 ir pateikti teismui išlaidų sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Gintautas Kaulakis