Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant suinteresuotam asmenniui S. L., jos atstovei advokatei Ugnei Gailiūnaitei, suinteresuotam asmeniui D. K., jo atstovui advokatui Liudui Paltanavičiui

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės Birutės Čereškienės pareiškimą dėl baudos skyrimo suinteresuotam asmeniui D. K. dėl vykdomajame rašte nurodytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nevykdymo, suinteresuoti asmenys S. L. ir D. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

9. byloje sprendžiamas klausimas, dėl baudos skolininkui D. K. skyrimo už vykdomajame rašte nurodytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nevykdymo pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį).

10. Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586-587 straipsniai). Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, kad procesinis sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, privalo aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, CPK 634 straipsnio 2 dalis). Vykdymo procese bauda už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą teismo skiriama išieškotojo naudai, kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009). CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog teismo skiriama bauda ne tik kompensuojami išieškotojo praradimai (nepatogumai), susiję su skolininko vengimu laiku įvykdyti teismo procesinį sprendimą, bet ir skolininkas motyvuojamas kuo greičiau įvykdyti jam paskirtą įpareigojimą. Atsižvelgdamas į tokio pobūdžio baudos skyrimo tikslus ir paskirtį, teismas kiekvienu atveju gavęs antstolio prašymą skirti baudą už teismo sprendimu paskirto įpareigojimo nevykdymą, dėl baudos skyrimo sprendžia tik įvertinęs, ar kreipimosi į teismą dieną yra tam įstatymo nustatytos sąlygos ir pagrindai (CPK 771 straipsnis).

11. Pažymėtina, kad baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams neigiamas finansinio pobūdžio pasekmes. Įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Taip pat svarbu pažymėti, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą (ne tik nustatant bendravimo tvarką, bet ir viso sprendimo vykdymo metu), turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius.

12. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

13. Kartu pažymėtina ir tai, kad turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp skyrium gyvenančio tėvo, turinčio teisę matytis su vaikais, ir vaikus auginančios motinos, turinčios teisę planuoti savo laisvalaikį, teisėtų interesų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas bei teismų praktika numato ne tik nepilnamečių vaikų teises į saugią, jų interesus atitinkančią aplinką, poilsio laisvę, teisę į ugdymą, lavinimą, mokslą, kokybišką laisvalaikį, bet ir akcentuoja ir tai, kad vaikai turi turėti dienotvarkę.

14. Bylos duomenimis nustatytas, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. balandžio 3 d. sprendimu pakeista 2019 m. liepos 30 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-19423-840/2019, nustatyta bendravimo tvarka ir nustatyta tokia D. K. su nepilnamečiais vaikais E. K., ir E. K. bendravimo tvarka:

14.2. D. K. pasiima abu vaikus ir bendrauja su jais vieną savaitgalį per mėnesį pasiimdamas vaikus šeštadienį 10 val. ryto iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus sekmadienį 19 val. į vaikų gyvenamąją vietą. Atsakovas įsipareigoja ieškovei apie konkretų vaikų pasiėmimo savaitgalį SMS žinute pranešti ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki numatomo vaikų pasiėmimo.

14.6. Šalių praleidimo su vaikais atostogų metu, netaikomas atsakovo nustatytas bendravimas kiekvieną savaitę.

15. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. balandžio 3 d. sprendimas apskųstas nebuvo ir įsiteisėjo. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo D. K. akcentavo, kad dirba slenkančiu grafiku, dėl to dažnai nepavyksta pagal nustatytą bendravimo tvarką paimti vaikus. Nurodė, kad kartais palieka vaikus nakvoti pas savo tėvus, juos užmigdęs išvažiuoja namo, nes turi pailsėti prieš pamainą. Teismo posėdžio metu abi šalys patvirtino, kad dalyvavo mediacijos procese dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, tačiau jis nebuvo sėkmingas. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo D. K. nurodė, kad vasarą praleido su vaikais dvi savaites, o ne tris, kaip numatyta bendravimo tvarkoje, tačiau, pasak D. K., dar penkias ar daugiau dienų vaikai praleido su jo tėvais. Suinteresuotas asmuo teismo posėdžio metu nurodė, kad žiemos atostogų su vaikais negalėjo praleisti dėl to, kad darbdavys nesuteikė atostogų, dėl kitų atostogų nurodė neprisimenantis. Suinteresuoto asmens S. L. pateiktas antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad 2023 m. lapkričio 3 d. (moksleivių rudens atostogų metu), nepilnamečiai vaikai buvo namuose su mama S. L.. Duomenų, kad skolininkas, kiekvienu atveju negalėdamas pasiimti vaikų teismo nustatytomis dienomis, būtų tinkamai apie tai informavęs išieškotoją, byloje nėra. Suinteresuoto asmens S. L. pateiktas susirašinėjimas su vaikais patvirtina jos nurodomas aplinkybes, kad pagal nustatytą tėvo bendravimo su vaikais tvarką, vaikai ne visada būna su tėčiu, o būna pas senelius.

16. Vertintina, kad skolininkas iš dalies nevykdė Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. balandžio 3 d. sprendimo, kuriame buvo nustatyta jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, ta apimtimi, kad tinkamai neinformuodavo išieškotojos apie naujai atsiradusias aplinkybes, dėl kurių jam nėra galimybės susitikti su nepilnamečiais vaikais teismo nustatytu laiku, praleisti su jais atostogų, ne visada informuodavo apie tai, kad vaikus paims kiti asmenys. Taigi, darytina išvada, kad nevykdė dalies teisėtų antstolio reikalavimų.

17. Pasisakydamas dėl suinteresuoto asmens S. L. argumentų dėl to, kad vaikai dažnai leidžia laiką ne su tėvu, o su seneliais, teismas pažymi, kad šalys visada turi siekti bendradarbiavimo, veikti pirmiausia nepilnamečių vaikų interesais, nepaisant to, kad tarp šalių yra susiklostę konfliktiški santykiai. Tuo atveju, jeigu vaikų vienas iš tėvų dėl objektyvių priežasčių, pvz. ligos negali vykdyti bendravimo tvarkos, abi šalys visų pirma turi bendrauti, ieškoti geriausio tokios situacijos sprendimo būdo. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje, kaip ir CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas su vaiku susijusius klausimus. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta vaiko teisė bendrauti su giminaičiais, o CK 3.172 straipsnyje nustatyta tėvams pareiga sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimais vaiko giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus. Taigi, artimi giminaičiai, o nagrinėjamu atveju seneliai, turi teisę bendrauti ir matytis su vaikaičiais, jei jų ryšys yra glaudus ir tai neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad pareiga užtikrinti vaiko teisę bendrauti su giminaičiais tenka abiem tėvams. Kasacinėje byloje yra pasisakyta, kad vaiko tėvo vykdoma pareiga užtikrinti vaiko bendravimą su artimaisiais giminaičiais savaime neeliminuoja vaiko motinos pareigos užtikrinti šią teisę. Aplinkybė, kad skyrium nuo vaiko gyvenantis tėvas pagal teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką jam skirtu bendravimo metu leidžia su vaiku bendrauti ir seneliams (savo tėvams), nereiškia, kad aptariama vaiko teisė jau yra visiškai įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295-696/2016). Todėl aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju seneliai bendrauja su vaikaičiais teismo nustatytu tėvo bendravimo su vaikais metu, nesant akivaizdžių duomenų apie, kad senelių namuose aplinka neatitinka vaikų interesų ar minėtas bendravimas pažeidžia vaikų interesus, nesudaro pagrindo konstatuoti suinteresuoto asmens D. K. padarytus bendravimo tvarkos pažeidimus. Nors suinteresuotas asmuo S. L. akcentuoja, kad seneliai išleido vaiką su temperatūra į mokyklą, tačiau iš jos pačios pateikto susirašinėjimo matyti, kad dukra mamai nurodė, jog temperatūros eidama į mokyklą nebeturėjo.

18. CPK 18 straipsnis įtvirtina teismo sprendimo, nutarties ar kito procesinio dokumento privalomumo principą. Privalomumas reiškia, kad teismo sprendime ar kitokiame teismo procesiniame dokumente esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys – tiek dalyvavę, tiek nedalyvavę nagrinėjant bylą. Taigi teismui patvirtinus tėvo su vaikais bendravimo tvarką, tėvas privalo tokią bendravimo tvarką vykdyti. Esant poreikiui, tėvai bendru sutarimu gali keisti teismo sprendimu nustatytą atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, o esant nesutarimui, kaip nurodoma teismų praktikoje, kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bendravimo tvarkos pakeitimo. Taigi, manydamas, kad negali vykdyti teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos, suinteresuotas asmuo, esant nesutarimui su vaikų motina, gali kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bendravimo tvarkos pakeitimo. Teismo sprendimo nevykdymas (netinkamas vykdymas), motyvuojant tais pačiais argumentais dėl darbo grafiko specifiškumo prilygsta teismo sprendimo privalomumo principo pažeidimui. Kartu pažymėtina ir tai, kad turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp skyrium gyvenančio tėvo, turinčio teisę matytis su vaikais, ir vaikus auginančios motinos, turinčios teisę planuoti savo darbą ir laisvalaikį, teisėtų interesų. Šiuo atveju nors D. K. akcentuoja negalėjimą visuomet laikytis nustatytos bendravimo tvarkos dėl darbo grafiko, kita vertus, iš bylos duomenų ir pačio suinteresuoto asmens D. K. paaiškinimų nustatyta, kad teismo sprendimo, kuriuo nustatyta bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais suinteresuotas asmuo D. K. neskundė, po nesėkmingos mediacijos į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir bendravimo tvarkos pakeitimo jis nesikreipė.

19. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK 771 straipsnio taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (pvz., CPK 585 straipsnio 2 dalis). Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012 ir kt.).

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, jog skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).

21. Pažymėtina, kad teisinio poveikio priemonės yra veiksmingos, jei jos užtikrina teisės tikslus. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Sprendžiant dėl baudos, neįgyvendinant teismo sprendimu patvirtintos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, skyrimo, būtina atsižvelgti į tam tikras išimtines aplinkybes, vaiko interesus bei gerovę.

22. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pagal bylos duomenis suinteresuotas asmuo D. K. bendrauja su vaikais (nors ir ne visada pagal teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką), atlikti pažeidimai yra epizodinio pobūdžio, t. y. bauda skiriama ne dėl delsimo įvykdyti sprendimą, o dėl konkrečių teismo procesinio sprendimo nevykdymo epizodų, taip pat įvertinęs aplinkybę, kad dėl baudos skolininkui skyrimo kreipiamasi pirmą kartą, vadovaudamasis bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, sprendžia, kad už teismo sprendimo nevykdymą suinteresuotam asmeniui skirtina 100 Eur vienkartinė bauda.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. Vadovaujantis bendra taisykle, įtvirtinta CPK 93 straipsnio 1 dalyje, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

24. Pareiškimų dėl baudos skyrimo nagrinėjimą vykdymo proceso metu reglamentuoja CPK 593 straipsnis. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Taigi CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas nustato specialiąją bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklę teismui nagrinėjant CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus. Kasacinis teismas išaiškino, kad atsižvelgiant į pirmiau nurodytus CPK 593 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos tikslus, t. y. kad bylinėjimosi išlaidos nebūtų priteisiamos iš antstolio, šioje teisės normoje nėra įtvirtinto draudimo paskirstyti byloje, kurioje nagrinėti CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodyti pareiškimai, vykdymo proceso šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą ir priešingus išieškojo ir skolininko interesus. Priešingas aiškinimas neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, taip pat galėtų turėti neigiamos įtakos vykdymo proceso efektyvumui, kai tokiame procese patirtos vykdymo proceso šalių bylinėjimosi išlaidos tarp jų nebūtų paskirstomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2023, 33, 36 punktai).

25. Šiuo atveju vertintina, kad procesinis teismo sprendimas priimtas suinteresuoto asmens S. L. naudai, kadangi antstolės prašymas buvo patenkintas. Suinteresuotas asmuo D. K. su antstolės pareiškimu nesutiko, todėl laikytina, kad turėjo priešingą, nei suinteresuotas asmuo S. L., interesą.

26. Suinteresuotas asmuo S. L. prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą – 1 208,31 Eur. Tenkinus antstolio pareiškimo skirti baudą suinteresuotam asmeniui D. K., jos patirtos advokato teisinės pagalbos išlaidos ir išlaidos už faktinių aplinkybių konstatavimą priteistinos iš suinteresuoto asmens D. K. (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Suinteresuoto asmens prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ nustatyto maksimalaus dydžio, todėl jos yra priteistinos visa apimtimi.

Teismas, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 771 straipsnio 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos antstolės Birutės Čereškienės pareiškimą dėl baudos skyrimo suinteresuotam asmeniui D. K. tenkinti.

Skirti suinteresuotam asmeniui D. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 Eur baudą už Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. balandžio 3 d. sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nevykdymą suinteresuoto asmens S. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš suinteresuoto asmens D. K. 1 208,31 Eur (vieną tūkstantį du šimtus aštuonis eurus, 31 ct) bylinėjimosi išlaidų suinteresuotam asmeniui S. L..

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.