Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2024-11-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-63-951/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-11-26
Bylos Nr.
1-63-951/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-44417-2023-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Jakubėnienė
Kaltinamasis
M. V.
Nukentėjusysis
N. E.
Advokatai
Virgilijus Januška, Audrius Karpinskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-63-951/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44417-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; (S) 1.1.8.1.2.; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9.; 1.2.4.1.2.8.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 26 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ilona Jakubėnienė,sekretoriaujant Agnei Ačienei, Viktorijai Patkauskienei, Ingai Jocienei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Tamašauskienei,kaltinamajam M. V.,kaltinamojo gynėjui advokatui Virgilijui Januškai,nukentėjusiajam N. E.,nukentėjusiojo atstovui advokatui Audriui Karpinskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. V. sunkiai sužalojo kitą žmogų dėl chuliganiškų paskatų, o būtent: 2023 m. lapkričio 19 d. apie 1 val. 05 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje - prie baro, adresu (duomenys neskelbtini), dėl chuliganiškų paskatų, t. y. dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės normų negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, be jokios priežasties, įžūliais veiksmais, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu N. E. į dešinės pusės galvos sritį, dėl to nukentėjusysis nukrito ir galva trenkėsi į laiptų kampą, taip padarydamas N. E. muštinę žaizdą pakaušio srityje, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešiniojo galvos smegenų pusrutulio, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu galvos smegenų dangalu dešiniajame galvos smegenų pusrutulyje, galvos smegenų abiejų kaktinių skilčių sumušimą, galvos smegenų sukrėtimą, pakauškaulio lūžį, kas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė N. E. sveikatą.

2. Kaltinamasis M. V. teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, jog, visų pirma, dar kartą nori nuoširdžiai atsiprašyti N. E., kad taip įvyko. 2023 m. lapkričio 18 d. su A. J. ir A. B. po krepšinio varžybų, apie 23.40 val. atvyko į restobarą ,, (duomenys neskelbtini)“, kuris yra (duomenys neskelbtini). Atvyko į barą su taksi, įėję į vidų, pastebėjo, kad ten mažai žmonių, nutarė išgerti po vieną kokteilį. Geriant kokteilius, jis sugalvojo nueiti į tualetą ir parūkyti. Nuėjo į tualetą, parūkė, jam grįžus, A. J. pasakė, jog važiuotų namo. Tada A. J. su A. B. pasiėmė striukes ir ėjo į lauką, jis ėjo jiems iš paskos, naršydamas telefone. Eidamas išgirdo, kad jam kažkas kažką pasakoja, atsisukęs pamatė nukentėjusįjį ir jo draugą. Tuo momentu pagalvojo, kad jie kažką jam sako, jis jiems atsikirto, ir prasidėjo kažkoks žodinis konfliktas. Tada N. E. atėjo link jo, jis N. E. pastūmė, gavosi susistumdymas, tuo metu gal ir galėjo suduoti jam tą smūgį. Po to, jam atrodo, atbėgo apsauginiai ir pripurškė jam dujų, tada atvyko policijos pareigūnai, kurie jį išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę, po to atsidūrė (duomenys neskelbtini) areštinėje. Tikrai nebuvo taip, jog tyčia sudavė smūgį kumščiu N. E.. Pripažįsta, kad sužalojo žmogų, dėl to jis patyrė traumas, bet tai nebuvo tyčinis veiksmas. Viskas taip įvyko, nes tą vakarą buvo vartota alkoholio, ir įvyko žodinis konfliktas. Nukentėjusysis ir jo draugas jam kažką pasakė, jis atsakė, ir prasidėjo tas žodinis konfliktas. Nepamena, ką jam pasakė nukentėjusysis, bet turbūt kažką įžeidžiančio, ir jis sureagavo į tą pasakymą. Jis pagalvojo, jog pasakymas skirtas jam, nes jie lankeliu stovėjo prie tokios medinės pertvaros ir buvo atsisukę į jį. Kai įvyko žodinis konfliktas, N. E. artėjo prie jo, tada jis nukentėjusįjį pastūmė. Kai įvyko žodinis konfliktas, ir N. E. ėjo link jo, jie vienas nuo kito buvo maždaug dviejų metrų atstumu. Nepamena to momento, kai sudavė smūgį. Turbūt tą smūgį sudavė, bet pats tiksliai nepamena. Jis susikibo su N. E., kai nukentėjusysis priėjo prie jo. Susikibimo metu jis nukentėjusįjį papurtė ir tuo metu turbūt sudavė tą smūgį, o po to iškart gavo dujų ir nieko nebematė. Nematė, kas nutiko, kai sudavė smūgį, nes jis iš karto gavo dujų. Jis buvo išgėręs, todėl smūgio neprisimena. Nepamena, ar sudavė smūgį kumščiu nukentėjusiajam į galvos sritį, bet neneigia, kad galėjo suduoti. Mano, kad viskas taip įvyko, nes jie abu buvo išgėrę, ir prasidėjo tas žodinis konfliktas. Mano, jog jo elgesiui kažkiek įtakos turėjo girtumas. Šitą dalyką vertina blogai, nes jis nėra konfliktiškas, kažko pažeminti nenorėjo. Maždaug už metro nuo konflikto vietos gavo dujų. Nežino, kas papurškė dujų, galvoja gal apsaugos darbuotojai. Nepasakys, kodėl įvyko tas konfliktas. N. E. nepažinojo, jį matė pirmą kartą. Jo draugai, t. y. A. J. ir A. B., išėjo pirmi ir jie buvo maždaug už 4 metrų nuo jo ir nukentėjusiojo. Draugai sakė, kad jie paties konflikto nematė, nes viskas įvyko labai greitai. Kai jie pamatė, jis ir N. E. jau buvo parkritę. Tuo metu lauke buvo kokie septyni asmenys, t. y. jie trise ir dar keturi asmenys. Nei vieno iš tų asmenų nepažinojo. Tie kiti asmenys stovėjo lankeliu prie nukentėjusiojo. Nepamena, ar po įvykio buvo kažkoks triukšmas. Policijos pareigūnai atvyko. Nežino, kas juos iškvietė. Aplink buvę asmenys, matydami konfliktą, turėjo jaustis blogai. Toks elgesys gali sutrikdyti viešąją rimtį, tvarką. Jis neneigia, kad sužalojo žmogų. Nukentėjusįjį stūmė dėl to žodinio konflikto. Žodinio konflikto metu žmogus ėjo prie jo, o jis tiesiog nustūmė. Tuo momentu buvo išgėręs, tai jautė grėsmę, bet dabar, būdamas blaivus, grėsmės nejaustų. Sutinka su specialisto išvadoje nustatytais sužalojimais, kurie buvo padaryti nukentėjusiajam. Mano, kad nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta dėl jo veiksmų. Civilinį ieškinį vertina taip, jog turtinė ir neturtinė žala paskaičiuota per didelė. Neginčija aplinkybės, kad nukentėjusiojo telefonas buvo sugadintas nepataisomai. Mano, jog nukentėjusysis turėjo pridėti telefono pirkimo čekius ir paskaičiuoti nusidėvėjimą. Neigia tai, kad telefonas vertinamas kaip naujas. Jie pažiūrėjo, kokia rinkoje yra dėvėto telefono kaina. Mano, kad telefono vertė buvo apie 150 Eur, o prašoma 329,24 Eur suma per didelė. Kelionių išlaidų suma taip pat yra per didelė. Mano, kad reikia skaičiuoti atstumą nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), nurodyti, kiek kartų važiavo, tada paskaičiuoti. Sutinka su 150 Eur suma kelionės išlaidoms padengti. Sutinka su negautomis pajamomis. Neturtinės žalos dydis yra per didelis. Mano, jog 3 000 - 4 000 Eur suma yra reali suma neturtinės žalos atlyginimui. Šiai dienai neatlygino dalies žalos nukentėjusiajam. Ligonių kasoms moka pinigus periodinėmis išmokomis pagal sudarytą sutartį. Šiuo metu yra dirbantis, uždirba minimalų atlyginimą. Jo finansinės galimybės leistų atlyginti žalą, su kuria jis sutinka. Jis į barą atvyko išgėręs ir dar gėrė bare. Sunku pasakyti, kiek tą vakarą išgėrė. Žiūrėdami krepšinį išgėrė po du alaus, biliardinėje po du kokteilius, atvykęs į barą, išgėrė dar vieną kokteilį. Nėra konfliktiškas, anksčiau nėra buvę tokių incidentų, tai buvo pirmas kartas. Aplinkiniai nėra turėję pretenzijų dėl alkoholio įtakos jo elgesiui. To vakaro metu rūkė kaitinamą tabaką. Draudžiamų medžiagų prie alkoholio nevartojo. Neprisimena žodinio konflikto turinio ir suduoto smūgio. Susikibimas buvo, atsimena, jog jie susikibo prie tokio borto. Tiksliai neprisimena, bet susikibimo metu už nukentėjusiojo rūbų laikėsi gal su dviem rankom. Jis buvo prie borto, ten tokia kaip terasa, ji netoli nuo išėjimo. Kai įvyko žodinis konfliktas, jis buvo ant to borto. Nuo konflikto iki susikibimo vietos buvo maždaug metro atstumas. Neatsimena, ar nukentėjusysis buvo jam iš kairės ar iš dešinės pusės. Jis stovėjo priešais, bet negali pasakyti, ar kairiau ar dešiniau. Tiksliai nepamena, bet turbūt konflikto metu buvo ant to laipto. Nepasakys, kokio pločio tas laiptas. Gavęs dujų, kažkiek bėgo, o iki dujų gavimo nebėgo, nes nebuvo tikslo. Savo poelgį vertina blogai, padarė išvadas, nevartos alkoholio ir nesilankys tokiose vietose. Alkoholio vartojimas gali turėti įtakos tikslių aplinkybių prisiminimui. Neprisimena, ar tą vakarą bare matė nukentėjusįjį. Neprisimena, ar nukentėjusysis buvo su akiniais. Jam buvo nustatytas maždaug 2 promilių girtumas. Alkoholį vartoja retai.

3. Nukentėjusysis N. E. teisiamajame posėdyje parodė, kad lapkričio 18 d. su draugais, t. y. E. T., A. K. ir M. J., automobiliu nuvyko į barą. Bare nusipirko alaus, merginoms nupirko kokteilių, sėdėjo prie staliuko, merginos šoko, porą kartų buvo išėję parūkyti į lauką. Kai trečią ar ketvirtą kartą išėjo parūkyti, jau žadėjo važiuoti namo. M. J. pradėjo rūkyti, o jis nebenorėjo, tai stovėjo šalia, tada priėjo keletas nepažįstamų merginų, kurios pasakė, jog prie jų lenda kažkokie vaikinai. Tuo metu M. J. nusijuokė, jis taip pat nusijuokė ir juokais paklausė, kodėl lenda prie merginų, tuo viskas baigėsi. Po to stovėjo prie medinės tvorelės ir iš niekur nieko, lyg nuo durų pusės pribėgęs M. V. trenkė jam smūgį į smilkinį, po ko jis nugriuvo, o daugiau nieko nepamena. Draugai sakė, kad M. V., jam trenkęs, pradėjo bėgti, tada apsaugos darbuotojas jį pagavo ir pripurškė dujų. Ne M. V. pasakė žodžius, kodėl lenda prie tų merginų. M. V. stovėjo daug toliau, prie durų, o jis stovėjo prie sienos, nulipęs nuo pakylos. Apie merginas pasakė kažkokiam stambesniam žmogui, kuris buvo už kokių dviejų metrų nuo jo. Tas stambesnis asmuo tikrai buvo ne M. V., o, greičiausiai, A. J.. Jis nematė, kur tuo metu buvo M. V., bet jam pasakojo, jog jis buvo prie durų. Su kaltinamuoju M. V. tikrai nebuvo jokio konflikto ir nebuvo taip, jog jis prie jo pradėjo eiti, nes jis, pasakęs žodžius A. J., stovėjo vietoje. Tiksliai nepamena, už kiek laiko gavo smūgį, kai A. J. pasakė žodžius, bet praėjo daugiau nei pusė minutės. Tuo metu jis kalbėjo su M. J., kartu stovėjo A. K. ir E. T., netoli buvo kitas J. (A.) su draugu, dar trys nepažįstamos merginos, apsaugos darbuotojas. Kaltinamasis tuo metu buvo prie durų. Jis nematė kaltinamojo, bet jį atsimena iš pasakojimo. Nesuprato, kas ir dėl kokių priežasčių jam smūgiuoja. Jautė, kad kažkas atbėga ir viskas. Jam trenkė į dešinės pusės smilkinį, po ko jis iš karto krito, trenkė pakaušį į metalinį laiptuką ar pakylą ir daugiau nieko neatsimena. Jam sakė, jog buvo nuvežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninę, o iš ten buvo nuvežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Ligoninėje gulėjo apie dvi savaites. Reabilitacijai vyko į sanatoriją ,, (duomenys neskelbtini)“, kuri yra (duomenys neskelbtini). Reabilitacijoje buvo apie mėnesį. Po reabilitacijos iš karto į darbą negrįžo, dar apie 2 mėnesius buvo nedarbingas. Po įvykio buvo sanatorijoje, kurioje lankė terapijos kursus, masažus, ėjo pas psichologą. Šiuo metu dar vaikšto pas gydytojus, nes po įvykio, lenkiant galvą, stipriai tirpsta kairė ranka, dešinė mažiau. Oficialiai nėra nustatyta, kad sumažėjo darbingumas, bet pats jaučia, jog nebėra toks darbingas, koks buvo anksčiau. Anksčiau nėra turėjęs problemų su sveikata. Operacijų jam nedarė, jų nereikėjo. Namuose vartojo nuskausminamuosius ir raminamuosius vaistus. Tikrai nebuvo taip, kad su kaltinamuoju būtų susikabinę. Nelabai atsimena, kas vyko klube, bet atsimena tai, kas vyko lauke. Dabar tiksliai nepamena, kaip jis stovėjo, priekiu ar nugara į sieną. Kai jis stovėjo, durys lyg jam buvo iš kairės, o kaltinamasis buvo prie durų. Jis stovėjo už kokių 6-8 metrų nuo durų. Pamena tą aplinkybę, jog nebuvo susikabinęs su kaltinamuoju. Nematė, kad kaltinamasis su kažkuo būtų apsižodžiavęs, nežino, kodėl jis gavo tą smūgį. Tiksliai nepamena, bet, įeinant į klubą, kraustė M. J. kišenes, tuo metu kažkoks asmuo pasakė, jog jų neįleistų, tiksliai negali pasakyti, ar taip pasakė M. V.. Vakaro eigoje daugiau nebuvo jokių kontaktų su kaltinamuoju. A. K. ir E. T. nesiskundė, kad tą vakarą prie jų kažkas būtų lindęs. Pateiktą civilinį ieškinį palaiko. Įvykio metu buvo sugadintas jo telefonas. Telefoną įsigijo maždaug prieš metus iki įvykio. Telefoną pirko naują iš parduotuvės ,,(duomenys neskelbtini)“. Čekių neturi, nebent tai būtų užfiksuota banko išraše, bet nepažada, jog ras. Įvykio metu telefono vertė buvo 300-400 Eur. Nesutinka su kaltinamojo nurodyta 150 Eur suma. Naują telefoną pirko tėvai, nes tuo metu neturėjo pinigų. Tėvams išlaidas už telefoną grąžins. Kelionių išlaidas patyrė tėvai, nes kasdien važiavo pas jį į ligoninę, veždavo rūbus, maistą, jam padėdavo. Tėvai gyvena (duomenys neskelbtini). Tuo metu jis gulėjo (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) yra apie 80-90 kilometrų. Tėvai kasdien vyko pas jį į ligoninę, o paskui kas trečią dieną važiavo į sanatoriją. Jo tėvai į ligoninę važinėdavo su ,,Toyota Corolla Verso“ automobiliu. Minėto automobilio kuras – dyzelis. Automobilis, kuriuo važinėja jo tėvai, sunaudoja maždaug 8 litrus degalų 100 kilometrų. Taip pat prašo priteisti negautas pajamas. Prašo priteisti 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl galimų šalutinių poveikių ateityje ir dėl sunkaus sveikatos sužalojimo. Gydytojai pasakė, jog ateityje tikrai bus kažkokie šalutiniai poveikiai. Šiai dienai dar niekaip neužgyja žaizdelė pakaušyje, kuri vis pakraujuoja. Jam siuvo žaizdą pakaušyje, kuri buvo maždaug 6 cm dydžio. Jis dirba šaltkalviu. Sveikatos sutrikdymas trukdo darbui, nes reikia pasilenkti, o tirpsta rankos. Jo gyvenimo būdas, laisvalaikis po šio įvykio pasikeitė, nes greičiau pavargsta, grįžęs iš darbo nieko nebenori, nebeturi tiek jėgų. Iki įvykio kartais su draugais pažaisdavo krepšinį. Šiandien dienai nebenori žaisti dėl sveikatos ir dėl to, kad tirpsta ta ranka. Jis yra dešiniarankis. Ėjo pas psichologą sanatorijoje, nes jautėsi taip, lyg tuoj širdis ,,išlips lauk“, pradėdavo drebėti rankos. Vėliau pas psichologus nebesikreipė. Šiuo metu lankosi pas neurologą. Jam vėl paskirta reabilitacija dėl rankos tirpimo. Gydytojai sakė, kad labai reikia saugoti galvą, sakė, jog gali būti epilepsija. Negali atsakyti, ar atleidžia kaltinamajam. Kaltinamasis tikrai nuoširdžiai nepapasakojo įvykio aplinkybių. Kaltinamasis bandė susisiekti su juo, kol vyko gydymas. Jis siūlė kompensuoti vaistus, kažką atvežti, bet kadangi buvo tokios sveikatos, tai nenorėjo jo matyti. Jis tėvams turi atlyginti patirtas išlaidas, kurias sudaro telefonas, kuras. Aišku, geriau naudotis savo telefonu nei kito asmens naudotu daiktu. Įvykio metu jo telefonas buvo galinėje kišenėje. Griuvo, nes smūgis buvo stiprus ir jis buvo suduotas į smilkinį. Jis nebuvo labai girtas, stovėjo savo kojomis. Smūgio metu šalia stovėjo M. J., E. T. ir A. K.. Kai gulėjo ligoninėje, pats negalėjo nueiti į tualetą, jį veždavo vežimėliu arba vesdavo. Jam padėdavo mama, kuri atvažiuodavo, taip pat padėdavo seselės. Ratelyje, kuriame jie visi stovėjo, jis greičiausiai stovėjo labiau šone. Jis mano, kad jam trenkė, nes atrodė silpniausias iš kūno sudėjimo. M. J. ir merginos vartojo alkoholį. Ligoninėje savęs iki galo neapsitarnaudavo, o sanatorijoje jau po truputį apsitarnaudavo. Smūgio metu jis buvo nulipęs nuo pakylos. Įvykio metu buvo su akiniais, šiuo metu jo akiniai nauji. Įvykio metu akiniai nesudužo, bet po įvykio akiniai nebesilaikė, krisdavo.

4. Liudytoja E. T. teisiamajame posėdyje parodė, kad iš salėje esančių asmenų ji pažįsta N. E.. Jis yra jos vaikinas. Kartu su juo buvo įvykyje. Kaltinamojo nepažįsta. Viskas prasidėjo nuo to, jog jie apie 12 valandą atvyko į restobarą „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini). Ji su drauge A. K. įėjo pirmos. N. E. su M. J. iš karto nepraėjo. Jie prasilenkė su kaltinamuoju, kuris praeidamas, gal juokaudamas, ji nežino jo intencijos, pasakė, kad vaikinų nepraleistų. Jie į tą pasakymą nereagavo ir nuėjo į barą. Užsisakė gėrimų, atsigėrė ir su drauge nuėjo šokti. Prašoko visą vakarą. Pabaigoje išėjo į lauką. Turėjo vykti namo ir stovėjo rate. Rate stovėjo ji, jai iš dešinės pusės A. K., iš kairės N. E.. Kalbėjosi, kad labai garsiai groja muzika, nes buvo atidaryti langai. Kartu buvo ir vyresnis vyras su barzdele. Jie buvo dviese. Jie lindo ar kabinėjosi, tada N. E. juokais pasakė, jog jie nelįstų prie jaunų panelių. Tie vyrai atsakė, kad viskas gerai. Vėliau iš toli parbėgo asmuo (parodo į kaltinamąjį) ir trenkė N. E. į dešinį smilkinį. N. E. sukdamasis krito ir galva trenkėsi į laiptelį, jam pradėjo kraujuoti iš galvos. Jie visi pribėgo. Nepažįstama mergina sugriebė jį už galvos, jį laikė tol, kol atvažiavo policija ir greitoji. Viskas vyko lapkričio mėnesio 18 ar 19 dieną, tikslios datos neprisimena. Į barą atėjo apie 12 val. Atėjus vaikinų iš karto neįleido, juos tikrino. Nesuprato, dėl kokių priežasčių buvo pasakyta pastaba, jog vaikinų neįleistų, bet pastabos ir nesureikšmino, nes buvo geros nuotaikos, atėjo pašokti ir gerai praleisti laiką. Su kaltinamuoju nekontaktavo. Ar kažkas iš jų kompanijos bendravo su kaltinamuoju, ji nematė. Prieš išvažiuojant į namus, išėjo į lauką. Kai stovėjo ratelyje, lyg buvo atsisukusi ir matė, kad kaltinamasis buvo toli už nugaros. Nepamena, ar jis stovėjo vienas, ar ten dar buvo žmonių. Jis tikrai nebuvo jų rate. Ji buvo atsisukusi į baro duris. N. E. stovėjo jai iš kairės. Pro šoną matė, kai bėgo kaltinamasis. Jis dar užlindo ir trenkė su kumščiu. Ji stovėjo nugara, bet pajuto, kad buvo žingsniai, pasisukusi viską pamatė. N. E. kumščiu trenkė į dešinį smilkinį, kuria ranka trenkė, nežino. Po smūgio N. E. iš karto nukrito. Prieš trenkdamas asmuo nieko nepasakė. Būdama rate, su kažkuo kitu, kuris būtų ne iš jų rato, nebendravo. Tuo momentu kalbėjo su A. K. ir N. E.. Bendravimas su vyresnio amžiaus vyrais vyko tada, kai išėjo į lauką. Tie vyrai buvo dviese, dar buvo panelių. Prie tų vyresnio amžiaus vyrų kaltinamojo nebuvo. N. E. tiems vyrams pasakė, ko jie lenda prie merginų. Kaltinamasis jo pasakymo tikrai negalėjo girdėti, nes labai garsiai grojo muzika, atrodė, kad jis parbėgo iš labai toli. Kai N. E. po smūgio nukrito, kaltinamasis bėgo, bet ji jau nematė aplinkybių, kaip jį sugavo. Po šio įvykio ji buvo sukrėsta ir šoke, nes to nesitikėjo. Atrodė, kad viskas įvyko iš niekur nieko. Jai matyti tokius vaizdus yra neįprastas ir negyvenimiškas reiškinys. Nebuvo priežasties, kodėl turėjo trenkti. Stovėjo kieme, nes norėjo išsikviesti taksi ir važiuoti namo. Asmuo trenkė į smilkinį. Trenkė iš nugaros, o N. E. krisdamas prasisuko. Nežino, ar trenkiantis asmuo matė, kam jis trenkia, turbūt matė. Kai nukentėjusysis nugriuvo, jis buvo be sąmonės. Jo akiniai krito toliau nuo jo, o telefonas dužo. Kad telefonas dužo, žino, nes ji surinko jo daiktus. Telefonas buvo perlenktas per pusę ir buvo netoli akinių. Iš pradžių manė, kad N. E. tik prarado sąmonę, bet, kai pasipylė kraujas, tai suprato, kad yra labai blogai. Kai asmuo buvo sulaikytas, negirdėjo, ar jis kažką sakė. Kiti buvę asmenys išsigando, kažkas laikė N. E. galvą, visi žiūrėjo, nešė vandens, nes galvojo, jog tai padės atsigauti, ir jis atsigavo. Visi buvo labai sumišę. Dėmesio centre buvo N. E.. Mano, kad aplinkiniai reagavo į viską ne kaip į nuotykį, nes matėsi, jog buvo sukrėsti. Ratelyje buvo apie 10 žmonių. Iš tų žmonių jie keturiese buvo pažįstami. Kaltinamasis nuo jų ratelio buvo gal dešimties žingsnių atstumu. Ar jis buvo vienas, nepamena. Ji davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Iki įėjimo į barą su kaltinamuoju nebuvo susidūrę. Susidūrė tik tada, kai buvo pasakyta ta replika, kad vaikinų neįleistų į barą. Neatsimena, ar kai išėjo į lauką, kaltinamasis jau buvo lauke su kitais dviem asmenimis. Kai išėjo į lauką, lauke buvo merginos, A. J.. Tarp tų 10 žmonių iš vaikinų buvo toks A. J., kaltinamojo draugas. Kas dar buvo iš vaikinų, neatsimena. Pamena, kad buvo daug panelių. Apsaugos darbuotojas buvo lauke. Su juo nebendravo, bet matė, kad jis vaikščiojo. Nežino, kodėl kaltinamasis trenkė būtent N. E.. Tai buvo netikėtas smūgis, nes nebuvo jokio konflikto, gal alkoholis kaltas. Smūgis buvo tikrai stiprus, girdėjosi jo garsas. Ji nematė, ar buvo agresija iš bėgančio asmens, bet, kai trenkęs asmuo bėgo, tai, matyt, suprato, ką padarė. Po to, kai sutrenkė, jai atrodo, kad jis nebuvo sustojęs, iš karto nubėgo. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, pareigūnams nemelavo. Vakaro metu kaltinamasis vilkėjo šviesų džemperį ir liemenę, buvo aukštas. Nepamena aplinkybės, kas įvyko prasilenkiant koridoriuje. Dėl akinių gali pasakyti, kad gal iš kaltinamojo pusės ir buvo pasakyta, N. E. pavadinant „ačkariku“. Tai įvyko įeinant į barą. Vakaro eigoje tokio pasakymo nebuvo. N. E. į tokį pasakymą nereagavo. Vakaro eigoje vartojo alkoholinius gėrimus. N. E. buvo linksmas, kartu atėjo pašokti, viskas buvo gerai. Dėl suvartoto alkoholio jo būklė buvo gera. Jis pastovėjo ant kojų. Viskas buvo gerai. Ar kaltinamasis vakaro eigoje vartojo alkoholį, nežino, bet pastebėjo, kad jis prie visų kabinėjosi. N. E., kaip ir ji, būdamas lauke, nuo baro durų stovėjo 2,5-3 metrų atstumu. Jie netrukdė žmonėms praeiti. N. E. buvo ratelio šone. Kaltinamajam nereikėjo prabėgti pro kitus asmenis, buvusius ratelyje, kad trenktų N. E..

5. Liudytojas M. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad iš salėje esančių asmenų pažįsta N. E.. Jis yra jo draugas. Kaltinamojo nepažįsta. Yra kviečiamas kaip liudytojas, nes viską matė. Jie su draugėmis užėjo pasibūti į (duomenys neskelbtini) esantį restobarą „(duomenys neskelbtini)“. Draugės įėjo, o kaltinamasis, prieš jiems įeinant, ieškojo prie ko prisikabinti. Sakė: „tų neįleiskite“. Jie, nekreipdami dėmesio, įėjo. Viskas buvo gerai. Draugės išėjo šokti. Jie sėdėjo prie stalo. Paskui išėjo parūkyti. Kaltinamasis vėl atėjo ir N. E. išvadino „ačkariku“. Jie vėl nekreipė dėmesio ir grįžo į vidų. Viskas buvo tvarkoje, žadėjo važiuoti namo, išėjo į lauką. Buvo daug žmonių, grojo muzika. Jie buvo rate. Jau žadėjo kviesti taksi, kai iš niekur nieko atbėgo kaltinamasis ir iš šono trenkė N. E. į galvą. N. E. krito ant laiptų kampo ir nualpo. Atrodė, kaip be gyvybės ženklų. Tada juo pradėjo rūpintis. Kada tiksliai viskas buvo, nepasakys. Tai buvo praėjusių metų spalis arba lapkritis. Jie atvyko į barą. Vieną kartą pasakė „ačkarikas“. N. E. niekaip nereagavo, atgal nieko nesakė. Ką vakaro eigoje veikė kaltinamasis, kaip jis elgėsi, nelabai stebėjo, todėl negali pasakyti. Jie nenorėjo jokių kivirčų, todėl jo vengė. Lauke ratelyje buvo N. E., jis, jų draugės, kitų žmonių jis nežino. Iš viso jų buvo 7-8. Ratelis buvo prie pat įėjimo į barą, prie laiptų, gal metro, gal dviejų atstumu. Stovintys asmenys netrukdė asmenims įeiti ar išeiti iš baro. N. E. nuo durų stovėjo gal 3 metrų atstumu, nugara atsisukęs į duris. Kas stovėjo prie jo, nepasakys. Kai stovėjo ratelyje, kaltinamasis buvo nuėjęs toliau. Jis lyg ir su kažkuo kalbėjo. Matė smūgį, kaip kaltinamasis prisiartino prie nukentėjusiojo, to momento nematė. Matė, kaip kumščiu trenkė į dešinį galvos smilkinį. Po smūgio N. E. krito ant laiptų, o kaltinamasis pradėjo bėgti. Kaltinamąjį vijosi apsauginis. Apsauginis jį pavijo. Kaltinamasis buvo pavytas už kokių 8 metrų. Ar kaltinamasis ką nors sakė, kai trenkė smūgį, ar kai jį sugavo apsaugos darbuotojas, negirdėjo. Ikiteisminio tyrimo metu teisingai pasakojo visas įvykio aplinkybes, nieko nemelavo. Alkoholinius gėrimus vartojo. Buvo išgėrę po porą alaus. N. E. būklė dėl alkoholio vartojimo buvo labai gera. Buvo išgėręs tik truputį, N. E. nesvirduliavo. Kaltinamasis buvo daugiau išgėręs, tai matėsi iš kalbos. Dar jiems neįėjus, jis jau kabinėjosi, nemano, kad blaivus žmogus taip darytų. Kaltinamasis lyg ir buvo su dviem vyrais, bet vakaro eigoje su jais nelabai buvo susidūręs. N. E. buvo sumuštas be priežasties. Nežino, kodėl buvo sumuštas būtent jis. Gal kažkas nepatiko. Prieš jiems įeinant, jau pradėjo kabinėtis. Sakė, kad jų neįleistų, vadino „ačkariku“. Asmeniškai jo nei kažkaip nevadino, nei prie jo kabinėjosi. Po įvykio apsauginiai bėgo gaudyti kaltinamąjį, o kiti buvo prie pat nukentėjusiojo, puolė padėti N. E., kas kvietė greitąją, kas palaikė už galvos, nes buvo skilusi galva ir kraujavo. Žmonės nebuvo abejingi. Kaltinamasis N. E. pavadino „ačkariku“, kai išėjo parūkyti. Jie parūkę ėjo į vidų, ir koridoriuje pavadino „ačkariku“. Jis suprato, kad kaltinamasis buvo nusiteikęs agresyviai, nes iš pradžių sakė, kad jų neįleistų, pavadino „ačkariku“. Jie į jo pasakymus nereagavo. Be jų kompanijos lauke buvo apsaugos darbuotojas. Kokiu atstumu jis buvo nuo jų, nepasakys. Jis vaikščiojo prie laiptų, prie ratelio. Kaltinamasis neturėjo praeiti pro kitus asmenis, kad smūgiuotų nukentėjusiajam. Jam buvo patogu bėgti tiesiai prie nukentėjusiojo. Ar bare buvo daugiau žmonių su akiniais, nepastebėjo. Mano, kad tame rate, kur stovėjo, N. E. kaltinamajam buvo arčiausiai.

6. Liudytojas A. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis asmeniškai nepažįsta nei vieno asmens, esančio salėje. Žino, kodėl yra pakviestas į teismą. Kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbant apsaugoje ir vykdant pareigas, dėl kurių yra pasirašęs sutartį prižiūrėti tvarką, įpusėjus vakarui, įvyko muštynės. Tiksliau ne muštynės, bet vienas iš žmonių smūgiavo kitam. Buvo iškviestos specialiosios tarnybos. Vienas asmuo buvo sulaikytas. Buvo panaudotos specialiosios priemonės – ašarinės dujos. Viskas vyko praeitų metų lapkričio mėnesį, dienos nepasakys, buvo penktadienis ar šeštadienis. Nukentėjusįjį pamena. Jie į barą buvo atvykę keturiese. Dėl jų pačių ir kitų klientų saugumo visada apžiūri, jog asmenys neturėtų draudžiamų daiktų. Apžiūrėjus asmenis, jie nuėjo į barą, bare buvo savo būrelyje. Dėl įleidimo problemų nebuvo. Kai nukentėjusysis norėjo įeiti į barą, buvo replikų. Kiti asmenys buvo trise, iš jų du vyresni, apie 50 metų vyrai, ir vienas jaunesnis. Jie kažką sakė, kad neįleistų, bet jis nelabai kreipė dėmesį. Būna klientų, kurie tarpusavyje pajuokauja. Dėl tų pasakytų žodžių nebuvo jokio konflikto. Visi tvarkingai suėjo į vidų. Teismo salėje iš tų trijų asmenų sėdi kaltinamasis. Kažkas sakė, jog neįleistų, bet tuo metu jis apžiūrinėjo žmogų, tai tiksliai pasakyti, ar taip sakė būtent kaltinamasis, negali, nes buvo nusisukęs. Nematė, kad vakaro eigoje tarp šių kompanijų būtų kilę konfliktų. Nukentėjusiojo kompanijoje buvo keturi asmenys, jie vakarojo savo būrelyje, tik išeidavo parūkyti. Jis irgi išeidavo pažiūrėti į lauką, kad kas neįvyktų. Jog būtų buvęs koks nors kivirčas ar konfliktas, nieko nebuvo. Kaltinamojo kompanija buvo nepatenkinta, kad jie juos apžiūrėjo, ar jie neturi draudžiamų daiktų. Iš tos kompanijos kaltinamasis tą vakarą buvo vienas ramiausių. Tie vyresni vyrai buvo nepatenkinti, jog apžiūrėjo, sakė, kad jie ne vaikai, jog kažką neštųsi, o jis sakė, kad jie atlieka savo darbą, jog viskas būtų gerai. Nematė, kad kaltinamasis būtų kabinėjęsis prie kitų asmenų. Vyresni vyrai labiau buvo suinteresuoti jų darbu. Kitų kivirčų nebuvo, nes, jeigu būtų buvęs kivirčas ar konfliktas, jie automatiškai asmenis išprašytų iš kavinės. Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui teisingai pasakojo aplinkybes. Pamena aplinkybę, jog norėjo iškviesti taksi. Jis kaltinamajam ir jo kompanijai jau buvo iškvietęs taksi. Tie vyresni asmenys jau buvo padauginę ir lyg norėjo važiuoti namo, todėl jis iškvietė taksi, ir jie lauke laukė. Nukentėjusiojo draugų kompanija lauke rūkė, buvo atsistoję ratuku netoli įėjimo. Iš kaltinamojo kompanijos du suaugę asmenys buvo nuėję į aikštelės vidurį, o kaltinamasis buvo nuėjęs į šoną. Jis laukė taksi, kai stovėdamas ir kalbėdamas su vyresnio amžiaus žmonėmis iš kaltinamojo kompanijos, pamatė, kad kažkas prabėgo, atsisukęs pamatė smūgį. Dėl to panaudojo ašarines dujas, nes kaltinamasis apsisuko ir pradėjo bėgti į tamsą. Pagautas kaltinamasis buvo paguldytas ant žemės, apžiūrėtas, iškviestos specialiosios tarnybos. Kai kaltinamasis pradėjo bėgti link nukentėjusiojo, nuo jo buvo apie 8 metrų atstumu. Jis buvo viduryje tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo. Vienas kitam nieko nesakė nei nukentėjusysis, nei kaltinamasis. Jie buvo savo kompanijose. Kaltinamasis buvo paėjęs į šoną. Kai kaltinamasis bėgo, jis tik sureagavo, jog kažkas bėga, bet negalėjo pasakyti, kas bėga, o atsisukęs jau tik matė smūgį ir bėgantį asmenį. Kaltinamasis nukentėjusiajam pataikė į galvą, į dešinį smilkinį. Kai gavo smūgį, nukentėjusysis stovėjo šonu, o, gavęs smūgį, krito ir atsitrenkė į laiptų pakopą, bei prarado sąmonę. Pribėgęs pažiūrėti, iš karto iškvietė specialiąsias tarnybas. Merginos pradėjo šaukti. Pasakė, kad nejudintų, ir sulaukė specialiųjų tarnybų. Iki smūgio prie nukentėjusiojo buvo dvi panelės ir vienas vaikinukas, prie durų rūkė dar kitų asmenų. Nukentėjusysis iš visų asmenų buvo arčiausiai atbėgančio kaltinamojo. Smūgį sudavė kairės rankos kumščiu. Nukentėjusiojo kompanija nuo baro durų stovėjo 2-3 metrų atstumu. Ta kompanija nekliudė kitiems asmenims patekti į barą ar iš jo išeiti. Kodėl buvo suduotas smūgis nukentėjusiajam, negali komentuoti, nes nebuvo jokio konflikto, kad kas nors būtų susiginčijęs ar susistumdęs. Jokios priežasties tam nematė, nes, jeigu būtų matę priežastį, būtų bandę užkirsti kelią įvykiams. Kaltinamasis po suduoto smūgio bandė šalintis į tamsumą, bandė bėgti. Kai kaltinamasis pradėjo bėgti, jis panaudojo ašarines dujas, kurios pradėjo veikti, tada asmuo ir buvo paguldytas ant žemės. Nuo įvykio vietos jis nubėgo apie 8 metrus. Sulaikymo metu kaltinamasis nei jam, nei kitiems asmenims nieko nekalbėjo. Nepasakė, kodėl trenkė. Tą vakarą tiek viena, tiek kita kompanija vartojo alkoholinius gėrimus. Jie visi linksmai leido vakarą. Kas norėjo, ėjo šokti, kas norėjo, stovėjo. Nukentėjusysis stovėjo tvirtai, nebuvo padauginęs, nesvirduliavo, nesiblaškė. Kaltinamasis iš tos kompanijos buvo blaiviausias. Vyresni asmenys buvo įkaušę labiau. Po smūgio iš kitų asmenų buvo panika, šauksmas, šurmulys. Tai nebuvo priimta kaip nuotykis ar smagus įvykis. Visi suprato, kad įvyko incidentas, kuris yra su pasekmėmis, nes jaunuolis gulėjo. Greičiausiai, jog užpuolikas suprato, kad padarė nusikalstamą veiką, todėl bandė pasišalinti. Kai jį sulaikė, jis nieko nesakė, nebandė neigti, jog ne jis. Jis buvo su baltu džemperiu, o kai smūgiavo, džemperį buvo nusimovęs. Negali būti, kad būtų sulaikęs ne tą asmenį. Jo kolega jam padėjo sulaikyti. Tuo momentu jam nebuvo aktualu daiktai, buvo svarbu jaunuolio gyvybė, specialiųjų tarnybų iškvietimas, todėl negali pasakyti, ar kas nors iš jo daiktų nukentėjo. Kai sulaikė kaltinamąjį, buvo jis ir jo kolega. Kaltinamojo draugai norėjo prieiti, bet jie sakė, jog neitų, laikytųsi saugaus atstumo, nes bus panaudotos specialiosios priemonės. Jie prašė, kad paleistų asmenį ir leistų važiuoti namo. Negali pasakyti, ar tie draugai galėjo matyti, kas įvyko, bet mano, jog jie nelabai galėjo suprasti, nes viskas įvyko greitai, be to, asmenys buvo vartoję alkoholio. Tuo momentu jis buvo nusisukęs, o kai suprato, kad kažkas bėga, tai tas asmuo jau buvo jam už nugaros, atsisukdamas pamatė smūgį. Jeigu būtų buvusi galimybė sulaikyti, taip ir būtų padaręs. Kaltinamasis, norėdamas smūgiuoti nukentėjusiajam, turėjo prabėgti pro jį. Kaltinamasis iš karto po smūgio vėl bėgo pro jį į tamsumą. Kai buvo panaudotos ašarinės dujos ir kaltinamasis buvo paguldytas ant žemės, jis sulaikomas nesipriešino. Ta kompanija, kuri buvo su juo, tuo momentu, kai jis smūgiavo, nesuprato, kas įvyko. Paskui, kai jau jie kaltinamąjį buvo sulaikę, priėjo prie jų. Jis perspėjo, jog laikytųsi saugaus atstumo. Kai atvyko policijos ekipažas, greitoji, tada jie pradėjo klausti, kas įvyko, jiems buvo paaiškinta, kad jų draugas smūgiavo ir dėl to buvo sulaikytas. Kai keturių asmenų kompanija išėjo į lauką, jis jau buvo lauke, nes kitai žmonių kompanijai buvo iškvietęs taksi. Jei būna iškvietęs taksi, visada žmones palydi, jog jie tvarkingai įsėstų į taksi ir išvažiuotų. Prie nukentėjusiųjų kompanijos dar buvo žmonių. Tuo metu, kai į lauką išėjo kaltinamasis ir jo kompanija, jis irgi su jais išėjo. Tą vakarą buvo apsirengę taip, kaip visada: juodas kelnes, juodą „maikę“, „kerzavus“ batus, turėjo amunicinį diržą. Specialių užrašų ant jų rūbų nėra. Nelabai pamena, jog apklausos metu, kai buvo apklausiamas policijos pareigūnų, nurodė tam tikras aplinkybes, ką kaltinamasis kalbėjo tada, kai atvyko policijos pareigūnai. Jei apklausos metu policijos pareigūnams nurodė, jog kaltinamasis teisinosi, kad jį pirmas užpuolė kitas vaikinas, tai viskas buvo teisinga, nes duoti parodymus važiavo kitą dieną po įvykio, tada įvykis buvo šviežias, viską atsiminė geriau. Apklausos metu teisingai buvo nurodęs tokią aplinkybę, jog, kai kompanijos buvo lauke, girdėjo, kaip merginos iš nukentėjusiojo kompanijos vaikinui, kuris šiuo metu yra kaltinamasis, pasakė, kad jis pasitrauktų šalin. Jaunuolis norėjo pakalbinti kažką iš merginų, bet panelės pasakė, jog su juo bendrauti nenori, kad jis pasitrauktų į šalį. Todėl jis priėjęs pasakė, jog kaltinamasis pasitrauktų. Konfliktas dėl to neįvyko. Tada asmuo atsitraukė į šoną.

7. Liudytoja A. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad iš salėje sėdinčių asmenų ji pažįsta N. E., kaltinamojo nepažįsta. Teismas ją kviečia kaip liudytoją, nes kaltininkas trenkė N. E. į galvą. Iš pradžių jie visi keturi buvo pas M. J.. Prieš 12 valandą sugalvojo važiuoti į restobarą „(duomenys neskelbtini)“, kadangi merginoms iki 12 valandos buvo nemokamas įėjimas. Išsikvietė taksi, nuvažiavo į vietą. Jas su E. T. iš karto įleido. Kilo menkas konfliktas, nes kaltinamasis pasakė, jog neįleistų N. E. su M. J., bet jie tai ignoravo. Įėjo į vidų, išsirinko staliuką, prisėdo. Vaikinai užsisakė alaus. Tada ji su E. T. sugalvojo eiti pašokti. Šokdama matė, kad kaltinamasis kažkiek laiko buvo priėjęs prie stalo, ėjo ir prie kitų stalų, ji nesuprato, su kuo jis buvo atėjęs, nes visur dalyvavo. Jos toliau šoko. Visos merginos šoko ratu. Kaltinamasis buvo priėjęs prie jų, bet jos jį ignoravo ir į ratą jo nepriėmė. Tada jis tiesiog nuėjo. Iš merginų girdėjo, kad jis galimai ėjo į moterų tualetą, ir tarp jų buvo konfliktas. Tų merginų ji nepažinojo. Nuėjo prie stalo, pasėdėjo, nusprendė važiuoti namo, žadėjo kviesti taksi ir išėjo į lauką. Kai išėjo, matė, jog kaltinamasis stovėjo gan toli. Ten buvo tokia medinė siena, ir jis stovėjo už tos sienos. Jie atsistojo ratu. Dar rate buvo V. K., t. y. mergina, su kuria susipažino, kai šoko. Rate buvo ji, dešiniame šone buvo V. K., kairiame šone E. T., priešais N. E., už V. K. stovėjo mergina, ir tada buvo M. J.. Prie M. J. buvo kažkoks senelis. Visi stovėdami kalbėjo apie muziką, kad geras vakaras. N. E. tam seneliui pasakė, ko jis lenda prie jaunų mergaičių ar kažką tokio. Tai buvo toks kaip juokelis. Tas senelis agresyviai nereagavo. Sakė, jog jie yra išgėrę. Visi pasijuokė ir viskas. Kai ji atsisuko, pamatė, kaip kaltinamasis bėgo tiesiai į N. E. ir kumščiu trenkė jam į dešinį smilkinį. Kai N. E. krito, pakaušiu trenkėsi į laiptus. Išsipylė kraujas. Kaltinamasis puolė bėgti. Matė, kaip apsauginis purškė dujų ir pagavo kaltininką. N. E. buvo nukritęs. Buvo daug kraujo. Kažkokia mergina žinojo pirmosios pagalbos pradmenis. Ji pasidėjo N. E. galvą ant kelių. Tada pradėjo ieškoti pulso. Pulso nerado. Dabar nepamena, kas darė, bet kažkas bandė daryti gaivinimą. Kažkas atnešė vandens. Nukentėjusįjį pradėjo taškyti vandeniu. Visiems aplinkiniams buvo didelis šokas. N. E. pradėjo rodyti signalus, kad yra gyvas, tik po kokių 7 minučių. Atvažiavusi greitoji jį išsivežė, o vėliau ji su M. J. nuvažiavo į ligoninę. Kaltinamasis buvo apsirengęs šviesiu džemperiu ir džinsais. Prieš atbėgdamas kaltinamasis nuo nukentėjusiojo buvo nutolęs kokių 8-10 metrų atstumu. Matė, kad jis gan toli stovėjo su kažkokiais vyrais. Muzika grojo labai garsiai, ir kaltinamasis negalėjo girdėti, ką jie kalbėjo. Nežino, ar kaltinamasis buvo kompanijoje su senuku. Matė, kad viduje jis sėdėjo prie senuko, bet realiai jis sėdėjo prie visų. Lauke tas senukas buvo prie jų, o kaltinamasis buvo atskirai su kitais vyrais. Kai kaltinamasis pradėjo bėgti prie N. E., N. E. stovėjo priešais ją. Kaltinamasis bėgo link N. E. dešinio šono ir trenkė jam į dešinės pusės smilkinį. Kaltinamasis realiai stovėjo priešais N. E. ir bėgo tiesiai į jį. Nežino, ar būtent taikėsi į jį. Jie visi buvo netoli nuo įėjimo į barą, apie 1-2 metrų atstumu nuo durų. Jų ratelis netrukdė asmenims įeiti ar išeiti iš baro. Nesuprato, dėl kokios priežasties buvo suduotas smūgis N. E.. Nebuvo jokio konflikto ar pastabų. Visi asmenys, kurie matė įvykį, buvo šoke, stengėsi padėti N. E. ir jį atgaivinti, nes iš pradžių galvojo gal mirė, kadangi neužčiuopė pulso. Kaltinamasis, suduodamas smūgį, nieko nesakė. Jis tiesiog atėjo, davė į galvą ir bėgo atgal. Apsauginis jį sulaikė, kai pradėjo bėgti. Apsauginis nuo jų rato stovėjo gal 5 metrų atstumu. Kaltinamajam pavyko pabėgti gal kokius 6-8 metrus, kol apsauginis jį pagavo. Į įvykio vietą buvo iškviesta policija ir greitoji. Kai jie atvyko, kaltinamasis nieko nesakė, kas nutiko, ką jis padarė, tiesiog sėdėjo ant borto. Tą vakarą jie kažkiek buvo išgėrę pas M. J.. Kadangi ji negeria stipriųjų gėrimų, tai buvo išgėrusi gal vieną taurę, bet jos policija neapklausė, nes jai buvo didelis šokas, o šoko būsenoje ji labai mikčioja ir nieko negalėjo pakalbėti. Jai kaltinamasis pasirodė labai keistas, gal buvo apsvaigęs ne tik nuo alkoholio, gal buvo pavartojęs ir narkotinių medžiagų. Jai pasirodė keistas, nes vaikščiojo keistai vinguriuodamas, jo judesiai buvo labai lėti, o paskui labai greitai pradėjo bėgti. Kai ji šoko, matė, kad jis vaikščiojo tai prie vieno stalo, tai prie kito. Tos panelės pasakojo, jog ne vieną kartą jis ėjo į moterų tualetą, kad vyko konfliktai su kitais ten esančiais žmonėmis. Jie visi buvo išgėrę. Nebuvo agresyvių kalbų. Tuo momentu, kai buvo lauke, N. E. rankas buvo susikišęs į kišenes, tai nebuvo taip, kad jis būtų išprovokavęs tokį kaltinamojo veiksmą. N. E. nesvirduliavo. Viskas buvo normaliai. Nenormalu, kad buvo sumuštas žmogus. Nesitikėjo, kad taip gali būti. Jai gyvenime niekada taip nebuvo nutikę, todėl jai toks įvykis sukėlė šoką, net dabar jai sunku kalbėti. Dėl kokių priežasčių puolė N. E., nežino, gal kažkas užkliuvo, gal dėl to, jog jis arčiausiai stovėjo ir jį palankiausiai buvo pulti. Kai buvo viduje, jų atžvilgiu kabinėjimosi nebuvo, tik bandė įeiti į šokančių merginų ratą, bet jis neįėjo ir tiek. Jis agresyviai nieko nesakė. Jos toliau šoko, kaltinamasis suprato, jog nėra galimybių patekti į jų šokančių ratą ir nuėjo.

8. Liudytoja V. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad žino, jog yra kviečiama kaip liudytoja dėl lapkričio mėnesį sumušto vaikino. Jos trise, t. y. ji su dviem draugėmis, buvo bare. Po kiek laiko atėjo nukentėjusiojo kompanija, jie susipažino ir kartu šoko. Vėliau išėjo parūkyti. Dar buvo kita vyrų kompanija, t. y. du vyresni vyrai ir vienas jaunesnis. Lauke buvo jos kompanija ir nukentėjusiojo kompanija, jie visi stovėjo viename rate. Visą vakarą ta vyrų kompanija kabinėjosi. Jos nukentėjusio vaikino kompanijai papasakojo, kas jai su drauge buvo įvykę, ir nukentėjęs asmuo tų vyrų gražiai paprašė apsiraminti, nes merginoms nebemalonu būti. Jie nekonfliktavo, ramiai stovėjo ir juokėsi. Po kiek laiko jau norėjo eiti atgal į barą, ir tada nukentėjusįjį „iškirto“. Viskas įvyko lapkričio 18 naktį, tai jau buvo lapkričio 19 diena, prie restobaro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini). Apie 1 val. nakties visi buvo lauke ratelyje. Ratelyje buvo ji, draugė E. R., L. Š., nukentėjusysis, dar vienas vaikinas iš jo kompanijos ir dvi merginos. Kai jie stovėjo ratelyje, kita kompanija stovėjo prie baro durų, o jie tolėliau. Kitoje kompanijoje buvo trys vyrai. Nepasakys, kur tiksliai buvo tas asmuo, kuris „iškirto“ nukentėjusįjį, bet buvo tarp tų trijų vyrų. Nepamena, kaip jis buvo apsirengęs, kaip atrodė. Iš tos kompanijos vyresni vyrai kabinėjosi prie jų kompanijos, kai jos išeidavo į lauką, kabinėjosi šokių aikštelėje, vienai merginai lietė už krūtinės, už užpakalio ir taip priekabiavo. Jos kelis kartus jiems pasakė, kad liautųsi. Paskui jie siūlė kartu išgerti, bet jos pasakė, kad su jais nebus, o bus su atėjusiu jaunimu. Jie, būdami lauke ratelyje, su tais trimis vyrais nekalbėjo ir nekonfliktavo. Jos kalbėjosi tarp savęs ir su nukentėjusiojo kompanija. Nukentėjęs asmuo tiems trims vyrams gražiai pasakė, jog jie nelįstų prie merginų, kai jos pradėjo pasakotis, kad tų vyrų nepažįsta, jog jie kabinėjosi. Labiausiai tą vakarą kabinėjosi tas vyresnis vyras su barzda. Lauke jis vėl kažką pasakė, tada nukentėjęs asmuo atsisuko ir labai gražiai paprašė duoti ramybę ir nebelįsti. Po šios pastabos jie stovėjo ratelyje ir toliau kalbėjosi. Vėliau pamatė, kad vienas vyras iš tos kompanijos pajudėjo. Manė, kad išėjo namo, bet jis apėjo jų ratelį ir spyrė nukentėjusiajam. Ji matė, kad jis nuleido koją, o ne ranką. Po pastabos pasakymo iki kojos nuleidimo praėjo kelios minutės. Parūkiusios ruošėsi eiti į vidų, ir tada viskas įvyko. Nukentėjęs gulėjo prie borto, o jos draugė jį buvo pakėlusi nuo žemės, laikė jo galvą. Sudavęs smūgį, asmuo bandė bėgti, bet jį sulaikė apsauga. Smūgį sudavęs asmuo nieko nesakė ir iš karto pasišalino. Pamena, kad N. E. draugė pradėjo sakyti, jog jis nesikelia, reikia kviesti greitąją, o iš vyrų kompanijos atėjęs vienas vyras pradėjo sakyti, kad nereikia pergyventi, jis tuoj atsikels, greitosios nereikia. Šie žodžiai buvo pasakyti, kai kaltinamasis jau buvo sulaikytas apsaugos. Paties smūgio ji nematė. Kai ji atsisuko, kaltinamasis buvo už kitų asmenų, ji matė, kaip jis nuleido koją, o N. E. jau gulėjo ant žemės. Niekas nesuprato, dėl kokių priežasčių buvo suduotas smūgis. Jokio konflikto tarp jų nematė. Gal jis buvo pergėręs arba šiaip jam kažkas buvo negerai. Ji matė, kad jie vartojo alkoholį, nes jie sėdėjo prie staliuko. Labiausiai jai užkliuvo jo kiti draugai, nes buvo vyresni ir lindo prie jų. Lauke jų ratelis niekam netrukdė įeiti į barą, nes įėjimas buvo vienoje pusėje, o jie buvo kitoje. Tai tie trys vyrai stovėjo prie įėjimo. Jie niekam netrukdė praeiti, vietos buvo apstu. Po šio įvykio ji jautėsi labai nemaloniai ir nesaugiai. Buvo nemalonu, nes tapo neaišku, kas kitą kartą gali nutikti ir jai. Gal N. E. buvo suduotas smūgis dėl tos replikos, kai pasakė, jog nesikabinėtų prie merginų. Po tos replikos kaltinamasis nieko neatsakė, o kalbėjosi tarp savęs. Jie nuo tų vyrų kompanijos buvo per 5-6 žingsnius. Kaltinamasis girdėjo, kad N. E. prašė nelįsti, bet ta replika nebuvo pasakyta jam asmeniškai, o buvo pasakyta visai kompanijai. Po replikos pasakymo iki atliktų veiksmų praėjo kelių minučių laiko tarpas. Po replikos vyrų kompanija trumpai pasikalbėjo, tada kaltinamasis ratu apėjo jų kompaniją ir atliko veiksmus.

9. Liudytoja E. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad žino, kodėl ji yra kviečiama liudyti. Viskas įvyko prieš pusę metų. Tą vakarą buvo konfliktas, bet ji negali atpažinti nei nukentėjusiojo, nei kaltinamojo. Apie įvykį žino tiek, kad ji kalbėjosi su draugėmis, tada įvyko šurmulys, buvo smūgis vienam vaikinui, ir jis nukrito ant žemės. Viskas įvyko lapkričio mėnesį, gali būti, jog lapkričio 19 dieną. Nežino, kiek tuo metu buvo valandų, bet buvo po vidurnakčio. Viskas vyko Telšiuose, prie restobaro-kavinės. Ji buvo su draugėmis V. K. ir L. Š.. Jos išėjo parūkyti į lauką ir kalbėjosi. Buvo ir kitos merginos, bet kiek jų buvo, nepamena. Toliau stovėjo vaikinų kompanija. Nepasakys, ar jos kompanijoje buvo ir vaikinų, gali būti, kad buvo. Ji nepamena, kaip ir kodėl įvyko konfliktas, nes jis jos nelietė, ir ji į konfliktą nesigilino. Negali pasakyti, ar nukentėjęs vaikinas su kažkuo konfliktavo, bet prisimena tik tą momentą, kai jis nukrito. Negali pasakyti, dėl kokių priežasčių jis nukrito. Nematė to asmens, kuris galėjo suduoti smūgį, nematė, kodėl nukentėjęs asmuo nukrito. Matė, kad po įvykio kažkas pabėgo, bet jai nekilo minčių aiškintis, kas čia nutiko. Nežino, ar pabėgęs asmuo buvo sulaikytas. Policijos pareigūnui davė teisingus parodymus, pasakojo tiek, kiek prisiminė. Jau praėjo daug laiko ir dabar mažiau viską prisimena. Kai pareigūnams pasakojo aplinkybes, sakė, jog nei vieno asmens nepažįsta ir nelabai gilinosi į visas aplinkybes. Nepasakys, kokiu atstumu buvo lauke nuo įėjimo į barą durų. Nemano, kad jos kompanija, būdama lauke, trukdė įeiti į barą. Po smūgio kažkokia mergina labai šaukė, kitas vaikinukas pripuolė prie nugriuvusio, kažkas pabėgo. Ji pati ėjo su visais kartu ir bandė padėti, įvertinti situaciją, kas įvyko. Ieškojo draugių, nes viena buvo nuėjusi toliau. Viena mergina labai rėkė, tai ją bandė nuraminti. Prisimena, kad nukentėjusiojo kompanija visą vakarą buvo labai rami. Jokio konflikto tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo nebuvo. Nepamena, ką praeidamas replikavo vienas asmuo.

10. Liudytoja L. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji nepažįsta salėje esančių asmenų. Žino, kodėl yra kviečiama. Ji yra buvusi Telšiuose esančiame restobare. Ji su draugėmis buvo bare ir išėjo į lauką. Lauke kalbėjosi ir, jai atsisukus, vienas vaikinas trenkė kitam, po to nukentėjęs nukrito. Jos draugė stabdė sužeisto vaikino kraujavimą. Po to atvažiavo policija, greitoji. Viskas įvyko praėjusiais metais, lapkričio mėnesį, gali būti, kad 19 dieną. Ji buvo su drauge E. R. ir jos drauge, kurios vardo nepamena. Tą vakarą klube vienas vaikinas buvo labai agresyvus, tai tas vaikinas, kuris trenkė. Šiuo metu salėje to vaikino neatpažįsta. Jis lindo prie merginų, stumdėsi, elgėsi neadekvačiai, ilgą laiką apsauginiai jį ramino. Mano, jis buvo padauginęs alkoholio, dėl to taip elgėsi. Taip sprendė iš jo veiksmų. Po klubą jis blaškėsi vienas, nežino, ar jis buvo su kažkokia kompanija. Būnant su draugėmis lauke, joms už nugaros ginčijosi vaikinai - vienas, kuris buvo labai agresyvus, ir nukentėjęs. Jie ginčijosi apie 10 minučių, bet pokalbio negirdėjo. Jie ginčijosi, o tada pradėjo šaukti garsiau. Ji atsisuko ir pamatė krentantį vaikiną. Pamačiusios kraują, iškvietė greitąją pagalbą. Paties smūgio nematė, matė tik krentantį vaikiną. Smūgį sudavusį asmenį iš karto sulaikė apsauginiai. Jį sulaikė toje pačioje vietoje, kur buvo ir nukentėjusysis. Tą vakarą ji vartojo alkoholinius gėrimus. Įvykį atsimena, tik nepamena asmenų veidų. Būnant lauke, jie stovėjo 10 metrų atstumu nuo įėjimo. Jų kompanija niekam netrukdė įeiti į barą. Kaip buvo sužalotas vaikinas, ji nematė. Jos draugė E. R. rūpinosi nukentėjusiuoju. Nežino, kaip buvo apsirengęs ir kaip atrodė smūgį sudavęs asmuo. Atrodo, jog nukentėjęs vaikinas buvo su baltais marškinėliais, bet gali ir maišyti. Aukštas nestambus vaikinas elgėsi neadekvačiai, lakstė po klubą, tampėsi, jį ramino apsauginiai. Nukritus vaikinui, kiti aplinkui buvę žmonės išsigando, puolė prie jo, nes jis nebesikėlė. Ji ir pati reagavo taip pat, dar uždėjo savo šaliką, nes lauke jis buvo tik su marškinėliais. Tai nebuvo nuotykis. Tą vakarą prie jos ir jos draugės žodžiais kabinėjosi tas pats vaikinas. Jiems būnant lauke, 5-7 žingsnių atstumu nuo jų stovėjo besiginčijantys asmenys. Tuo metu aukštas neadekvatus vaikinas ir jaunas vaikinas, kurį sužeidė, stovėjo dviese, nes jos, išeidamos į lauką, pro juos praėjo. Ji matė tik juos abu besikalbančius. Tą įvykį atsimena gerai. Gerai prisimena, kad abu asmenys bendravo, bet, apie ką jie kalbėjo, nesiklausė. Po šio įvykio neteko dalyvauti panašiuose įvykiuose, kai kažkas sukonfliktavo. Kai ją apklausinėjo policija, ne taip išsireiškė, nes, kai žmonės tiesiog kalbasi, tai nereaguoji. O policijoje jos klausė, ar buvo kažkoks konfliktas, tai ji pasakė, jog nežino, nes negirdėjo. Kai pamatė, kad vaikinas nugriuvo, tada suprato, jog konfliktas buvo. Ji konflikto nematė, bet išgirdo riksmus ir atsisukusi pamatė nukritusį vaikiną. Ji matė, kad vaikinai tiesiog kalbėjosi, ginčijosi ir girdėjosi riksmai. Tikslaus pokalbio negirdėjo. Apklausoje buvo pasimetusi ir šių aplinkybių galėjo nenurodyti. Geriau viską prisimena dabar, kai viską pergalvojo. Neįsivaizduoja, kodėl buvo suduotas smūgis. Išeidama iš klubo, praėjo pro tuos du vaikinus, jie jau kalbėjosi. Jie stovėjo netoli įėjimo, o jos nuėjo toliau. Nežino, ar šalia jų stovėjo dar kažkas. Toliau buvo dar kita kompanija, gal keturi vyrai. Ji stovėjo tik su savo draugėmis. Kitų merginų aplinkui nebuvo. Prie nukentėjusiojo pirmiausia pribėgo jos draugė, o po visko atėjo dar daugiau merginų. Tą vakarą ji buvo išgėrusi keletą kokteilių.

11. Liudytojas A. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad jie gyvena kartu su kaltinamuoju, nes kaltinamasis, būdamas nesusituokęs, gyvena su jo dukra. Sutinka duoti parodymus prieš savo šeimos narį. Žino, kodėl yra pakviestas liudyti. Jie buvo bare, išeidami išsikvietė taksi. Su vienu iš matymo pažįstamu asmeniu išėjo ir lauke laukė taksi. M. V. atsilikęs ėjo iš galo, ir gavosi kažkoks triukšmas. Lauke buvo nemažai žmonių, stovėjo vaikinų ir merginų būreliai. Kažkas M. V. tempė už liemenės, tada pribėgo juodais rūbais apsirengęs vyras, papurškė dujų, ir M. V. suklupo. Jie visą laiką stovėjo prie jo suklupusio, jam už nugaros buvo nusmaukta liemenė. Iš pradžių nesuprato, kas nutiko, o vėliau tamsiai apsirengęs vyras pasakė, jog vienam vaikinui M. V. ar sudavė, ar jį pastūmė, ir tas vaikinas susitrenkė galvą. Vėliau atvažiavo policija, greitoji. Kiek suprato, vaikinas, krisdamas ant žemės, į laiptelį susitrenkė galvą. Nematė aplinkybių, kaip tas asmuo nukrito. Tą vakarą jokio konflikto jis negirdėjo, iki tam žmogui nukrentant konflikto nebuvo. Nukritusio asmens nematė, nes jie buvo 2 metrų atstumu, o visi kiti stovėjo ratu. Jis stovėjo su A. B. ir laukė taksi. Kol jie laukė taksi, M. V. parėjo iš už nugaros ir buvo arčiau baro durų. Tas ratelis jiems abiem išeiti iš baro netrukdė. Pro tą ratelį turėjo praeiti ir M. V.. Iš pradžių jokio konflikto negirdėjo, buvo sekundžių reikalas, ir, jiems atsisukus, jau pribėgo vyras juodais drabužiais. Atsisuko tada, kai tas vaikinas jau buvo nukritęs, iki tol konflikto negirdėjo. Jie bare juokavo ir jokių konfliktų nebuvo. M. V. su niekuo nesibarė. Tą vakarą M. V. svaigiųjų medžiagų nevartojo, prieš tai buvo išgėręs bokalą alaus, o bare kokteilių. Tą vakarą M. V. nebuvo visiškai girtas. M. V. pripurškė dujų, ir jis su juo buvo iki tol, kol atvažiavo policija. Tokiame įvykyje sudalyvavo pirmą kartą. Jie buvo ramūs, visi aplinkiniai irgi žiūrėjo ir laukė. Atvykusi policija pasakė, jog M. V. sutrenkė, bet jis pasakė, jog tokiu atveju turėtų būti nudaužyti krumpliai, kruvinos rankos, o nukentėjusiajam sulūžę akiniai, tačiau nieko ant jo rankų nebuvo. Jis nežino, kodėl M. V. gavo dujų, nes jis nematė. M. V. gali apibūdinti tik teigiamai, jis išsilavinęs, dirbantis, paslaugus, visiems linki tokio žento. Jis galėtų smūgiuoti žmogui tik tada, jei kas nors įžeistų jo vidinius įsitikinimus, bet šiaip jis visada linksmas, nuoširdus ir geras. Nežino, kodėl A. B. nenori atvykti į posėdį. Atrodo, šiuo metu jis yra užsienyje. A. B. sutikdavo tik futbolo varžybose, bet daugiau jo nepažįsta. Žino, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) statybose, dirba tai vienur, tai kitur. Nežino, kada jis planuoja grįžti į (duomenys neskelbtini). Jis su kaltinamuoju kalbėjo apie tą įvykį, ir M. V. jam pasakė, jog galėjo pastumti, bet tikrai nesudavė. Jis konkrečiai neklausė, ar jis sudavė smūgį.

12. Liudytoja S. E. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Nukentėjusysis yra jos sūnus. Jos sūnus buvo sužeistas smūgiu į galvą. Krisdamas jis susižeidė ir pateko į Klaipėdos ligoninę dėl sunkaus kūno sužalojimo. (duomenys neskelbtini) ligoninėje jis gulėjo 9 dienas, o paskui mėnesiui buvo išvežtas į reabilitaciją (duomenys neskelbtini). Visas tas dienas jį reikėjo lankyti (duomenys neskelbtini) ligoninėje, teikti būtiniausią pagalbą, tokią kaip prausimasis, padėti dėl šlapinimosi, bendravimo su gydytojais. Gydytojas minėjo, kad yra patirta labai sunki galvos trauma, stebėjo, ar nebus reikalinga operacija. Po reabilitacijos pakartotinai važiavo tyrimams. Sūnumi rūpinosi ji, nes buvo pasiėmusi atostogas. Kiekvieną rytą savo automobiliu važiuodavo į (duomenys neskelbtini) ir tada atgal. Jie gyvena (duomenys neskelbtini). Kai jis buvo reabilitacijoje, tai jo aplankyti važiuodavo du - tris kartus per savaitę, nuveždavo švarių rūbų. Įvykio dieną į ligoninę važiavo du kartus, nes vieną kartą lydėjo greitąją pagalbą, o paskui dar kartą atvežė švarių rūbų ir daiktų. Po įvykio buvo sudaužytas jo telefonas, kuris nebeveikė, todėl vyras sūnui pirko naują telefoną. Negali pasakyti, kokio modelio, kiek už jį sumokėjo. Sūnus viską perkasi pats, bet dėl tokio įvykio telefoną nupirko tėvas. Sūnus vyrui pinigų už telefoną dar negrąžino, nes kaltinamasis dar neatsiskaitė, o sūnus neturi pinigų. Apie patį įvykį naktį jai pranešė sūnaus draugė, kuri pasakė, jog jos sūnus labai stipriai sužeistas ir yra gabenamas į Klaipėdos ligoninę. Pabaigus gydymą, yra likusios pasekmės ir šiuo metu. Gydytojai nurodė, jog pasekmės dar bus ilgai, reikia jas stebėti. Sūnui yra išlikęs rankų tirpimas, galvos skausmas, irzlumas, sutrikusi koordinacija. Būklė nėra tokia, kokia buvo iki įvykio. Anksčiau jis buvo tvirtesnis, linksmesnis. Kaltinamasis po įvykio bandė susisiekti ir siūlė kažkokią pagalbą medikamentais. Kaltinamasis parašė žinutę sūnui. Jo pagalbos ji nepriėmė, nes pasitikėjo medikais. Nežino, ar kažkoks kontaktas dar buvo. Kaltinamasis klausė, ar reikia kažkokių vaistų. Sūnaus gydymas vyksta iki dabar. Neseniai sūnus vėl baigė reabilitaciją dėl rankų tirpimo. Jis gėrė vaistus nuo rankų tirpimo, raumenų atpalaidavimo, galvos skausmo.

13. Liudytojas A. B. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kurie buvo pagarsinti teisme, jog galėjo būti 2023-11-19, kai jis po krepšinio varžybų, kurias žiūrėjo (duomenys neskelbtini) arenoje, susitiko pažįstamą A. J., kuris buvo su M., kurį jis tada matė pirmą kartą. Jie trise tada nuvažiavo į biliardinę (duomenys neskelbtini), po to nuvyko į barą (duomenys neskelbtini) g. Bare nebuvo daug asmenų, daugiau buvo jaunimas. Jis bare nesutiko jokių pažįstamų. Bare jie buvo apie pusvalandį. A. J. bare jiems užsakė kažkokių alkoholinių gėrimų. Jis atsisėdo prie staliuko, A. J. su M. liko prie baro, po to atėjo prie jo. Jie trumpai pasėdėjo ir nutarė važiuoti namo. Kol jie buvo bare, nematė, kad M. su kuo nors būtų sukonfliktavęs, susistumdęs, apsižodžiavęs. Bare nieko neįvyko. Pamena, kad M. buvo nuėjęs prie to baro, bet daugiau po barą jis niekur nevaikščiojo. Pamena, kad taksi automobilį jiems iškvietė baro apsaugos darbuotojas. Jie visi trys iš baro į gatvę ėjo laukti taksi. Jis iš baro išėjo kartu su A. J.. Išeinant į lauką, lauke, prie išėjimo durų kažkiek buvo asmenų, bet nė vienas jiems netrukdė praeiti. Jis su A. J. praėjo laisvai, su niekuo nesukonfliktavo. M. ėjo jiems iš paskos, nuo jų kažkiek atsilikęs. Pamena, kad jau būnant lauke, jis, atsisukęs į baro pastato pusę, tolėliau nuo jų, pirmiausia pamatė ant žemės parverstą M.. Ar tuo metu prie M. dar buvo kokių asmenų, jis negali parodyti, nes neprisimena. Jis priėjo prie M., paklausė, kas atsitiko. M. pasakė, jog apsauginis jam papurškė dujų. Jis nesuprato, už ką. Jis nematė, kad ant žemės gulėjo ir dar vienas, galimai sužeistas asmuo. Jis išvis nesuprato, kas iš tikro ten nutiko. Jis nematė, kad M. kam nors būtų sudavęs smūgį ar ką nors būtų pastūmęs. Nematė, kokiomis aplinkybėmis prie baro lauke buvo sužalotas kitas asmuo. Tik iš ten buvusių asmenų girdėjo, kaip kažkas šaukė, jog įvyko muštynės, kad kažką sužalojo, bet, jam atrodo, jog jokių muštynių nebuvo. Viskas truko kelias sekundes. Negirdėjo, kad tarp M. ir ten buvusio jaunimo būtų įvykęs koks nors apsižodžiavimas ar konfliktas. Kai jis atsisuko, tai pamatė tik ant žemės gulintį M., o kas įvyko iki to momento, jis nematė (2 t., b. l. 9-11).

14. Specialistė K. Š. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad tvirtina savo surašytą specialisto išvadą. N. E. buvo nustatyti šie sužalojimai - muštinė žaizda pakaušio srityje, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešiniojo galvos smegenų pusrutulio, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu dešiniajame galvos smegenų pusrutulyje, galvos smegenų abiejų kaktinių skilčių sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas, pakauškaulio lūžis, dėl kurio sveikatos sutrikdymas ir buvo kvalifikuotas kaip sunkus. Kaukolės pamato kaulo lūžis (pakauškaulio lūžis) lėmė, jog buvo kvalifikuotas sunkus sveikatos sutrikdymas. Sveikatos sutrikdymo mastas nustatytas, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1. punktu, šį punktą įtraukė ir į savo išvadą, tai kaukolės skliauto atviri, įspaustiniai bei pamato kaulų lūžiai. Ne visais atvejais pakauškaulio lūžis priskiriamas sunkiam sveikatos sužalojimui. Tai priklauso nuo to, kuri jo dalis – bazinė (pamatinė) ar skliautinė lūžta. Šiuo atveju Telšių ligoninės gydytojai radiologai įvertino, jog yra bazės – okcipitalinio (pakauškaulio) kaulo lūžis, dėl to nustatyta, kad yra bazė – pamatas. Kitais atvejais, jeigu būna skliautinė dalis, kas neįeina į kaukolės pamatą, o yra žvynas, tai kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Nėra vertinamos pakauškaulio lūžio sukeltos pasekmės, pakanka tik paties fakto, kad yra lūžis. Pamatinė pakauškaulio dalis nustatyta pagal (duomenys neskelbtini) ligoninės radiologo išvadą. (duomenys neskelbtini) ligoninė radiologinius vertinimus gavo iš (duomenys neskelbtini) ligoninės ir (duomenys neskelbtini) ligoninėje 2023-11-21 buvo pakartota galvos smegenų kompiuterinė tomografija, ten taip pat įrašytas pakauškaulio lūžis. Šiuo atveju ji turėjo dviejų radiologų įvertinimus, vienas iš jų buvo pirminis, kuriame nurodyta, jog yra bazinė dalis, o antriniame nurodyta, kad yra pakauškaulio lūžis, bet nenurodyta kuri dalis. Jeigu iš gydytojo specialisto (radiologo) konsultacijos jai nekyla abejonių, pats gydytojas nekelia abejonių savo tvirta išvada, tai jie neturi teisės ja abejoti. Gydytojas nerašė, jog diagnozė yra įtariama, todėl jie rėmėsi gydytojo vertinimu. Jie vadovavosi pirminiu vertinimu, vertino detaliau aprašytą tyrimą, šiuo atveju - (duomenys neskelbtini) ligoninės tyrimą. Pagal teismo eksperto praktiką jie remiasi detaliausiu tyrimu. Jeigu nekyla abejonių gydytojo specialisto vertinimu, ir gydytojas pats sau nekelia abejonių, tai jie ima detaliausią aprašymą. Jeigu yra išsaugotos radiologinio tyrimo nuotraukos, tai jie turi galimybę savo gydytojai radiologei pateikti nuotraukas ir pasikonsultuoti. Dėl lūžio papildomų klausimų jiems nekilo ir konsultuotis nereikėjo, nes vienas gydytojas radiologas davė užtikrintą išvadą, kuria jie rėmėsi. Kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo, suspaudus smegenis, būtų vertintas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes jo gydymui nereikėjo chirurginės intervencijos. Pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles, jeigu reikia chirurginės intervencijos, tada priskiriama sunkiam sveikatos sutrikdymui. Šiuo atveju užteko konservatyvaus gydymo, todėl šis sužalojimas atskirai būtų vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tik pakauškaulio lūžis atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Pagal išvadą ji mato, jog buvo pridėta DVD laikmena, bet ji jos nevertino, nes tai yra ne jos kompetencija, jai užteko išsamių gydytojų išvadų. Laikmenas ji turėjo iš (duomenys neskelbtini) ir iš (duomenys neskelbtini) ligoninių.

15. Be kaltinamojo M. V. paaiškinimų, nukentėjusiojo, liudytojų parodymų, specialistės paaiškinimų M. V. kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

15.1. 2023-11-19 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros metu fiksuota, kad konflikto vietoje, ant žemės, betoninės dangos yra matomos raudonos spalvos, galimai kraujo, dėmės, tyrimui reikšmingų objektų nerasta, niekas nepaimta, įvykio vieta fotografuota, filmuota BODY kameromis (1 t., b. l. 30-38).

15.2. 2024-01-18 - 2024-01-31 papildomos įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota papildoma įvykio vietos, esančios prie baro „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, jog prie pastato lauko sienos yra medinis priestatas, nuo kurio kampo iki mūrinės sienos, kurioje yra įėjimo į barą durys, yra dvi ištisinės laiptų pakopos, ant kurių viršūnių yra metaliniai kampai. Pirmosios laipto pakopos aukštis nuo žemės 3 cm, antrojo laipto pakopos aukštis nuo pirmojo laipto paviršiaus yra 15 cm. Apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 39-46).

15.3. Nukentėjusiojo N. E. prie liudytojo apklausos protokolo pateiktos nuotraukos, kuriose užfiksuoti nukentėjusiajam N. E. padaryti sužalojimai, įvykio metu sugadinto mobilaus ryšio telefono vaizdas bei po įvykio iš M. V. siųstų žinučių teksto vaizdas (1 t., b. l. 56-64).

15.4. Specialisto išvada Nr. G 28/2024(04), kurioje nurodyta, kad: 1. N. E. nustatyti sužalojimai: muštinė žaizda pakaušio srityje; kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešiniojo galvos smegenų pusrutulio; kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu dešiniajame galvos smegenų pusrutulyje; galvos smegenų abiejų kaktinių skilčių sumušimas; galvos smegenų sukrėtimas; pakauškaulio lūžis. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (-ais) ir/ar paviršiumi. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir vienu trauminiu poveikiu. 2. N. E. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. 3. N. E. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginio trauminio poveikio (-ių) į pakaušio sritį su kietu buku daiktu (-ais) metu, tiek ir atsitrenkiant į kietą buką daiktą ir/ar paviršių. Laiptai pagal žalojančių daiktų rūšinę priklausomybę gali būti priskiriami tiek kietiems bukiems daiktams, tiek ir kietiems paviršiams. 4. N. E. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir vienu trauminiu poveikiu. 5. N. E. nustatyti sužalojimai, remiantis SSMNT 6.6.1 punktu, dėl kaukolės pamato kaulų lūžio visumoje kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 87-88).

15.5. 2024-01-18 parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuota, kad liudytojas A. M. patvirtino savo parodymus, duotus apklausos metu, parodė vietą, kurioje buvo suduotas smūgis nukentėjusiajam N. E., parodė, iš kur ir kaip atbėgo M. V., kaip M. V. stovėjo prie nukentėjusiojo, kaip jis kairės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į dešinės pusės galvos sritį, parodė, kad po suduoto smūgio nukentėjusysis nugriuvo ant žemės, taip pat parodė vietą, kurioje jis sulaikė M. V. (1 t., b. l. 137-150).

15.6. 2023-12-07 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, jog liudytoja V. K. savanoriškai pateikė fotonuotraukas, kurias ji padarė įvykio metu (1 t., b. l. 158-162).

15.7. 2024-01-23 – 2024-01-25 parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuota, kad liudytoja A. K. patvirtino savo parodymus, duotus apklausos metu, parodė vietą, kurioje buvo sužalotas N. E., parodė, iš kurios pusės prie N. E. pribėgo kaltinamasis M. V., kaip M. V. rankos kumščiu sudavė vieną smūgį N. E. į galvos sritį, parodė, jog sudavė į dešinės pusės smilkinio sritį, po ko N. E. nugriuvo ant žemės ir galva trenkėsi į laiptą. Taip pat A. K. parodė vietą, kur po suduoto smūgio buvo sulaikytas M. V. (1 t., b. l. 176-190).

15.8. 2024-01-04 - 2024-01-10 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota policijos pareigūnų, kurie 2023-11-19 reagavo į iškvietimą ir vyko į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), kūno kameromis darytų vaizdo ir garso įrašų apžiūra. Apžiūros metu užfiksuota, kaip įvykio vietoje buvo sulaikytas M. V., nustatyti įvykio liudytojai A. M., M. J., E. T., A. K., V. K., A. J. (2 t., b. l. 15-23).

15.9. 2024-01-12 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota Bendrojo pagalbos centro pateikto pranešimo apžiūra, nustatyta, jog pranešimas gautas 2023-11-19 1.07 val. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), apie įvykį pranešė liudytojas A. M. (2 t., b. l. 25-27).

15.10. Specialisto išvada Nr. pG 1077/2024(04), kurioje nurodyta, kad N. E. nustatyti sužalojimai: muštinė žaizda pakaušio srityje; kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešiniojo galvos smegenų pusrutulio; kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu; galvos smegenų abiejų kaktinių skilčių sumušimas; galvos smegenų sukrėtimas; pakauškaulio linijinis lūžis (nusitęsiantis per vidurinę kaulo dalį nuo pakaušio gumburo iki didžiosios pakauškaulio angos, kuri yra kaukolės pamato užpakalinės duobės sudėtyje). N. E. nustatyti sužalojimai, remiantis SSMNT 6.6.1 punktu, dėl kaukolės pamato kaulų lūžio visumoje kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu (2 t., b. l. 108-109).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte

Motyvuojamoji dalis

16. Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą baudžiamoji atsakomybė kyla už sunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų.

Žemesnės instancijos teismas

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra konstatavęs, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Dažniausiai chuliganiškos paskatos kyla be priežasties ar dėl mažareikšmių priežasčių, sureagavus neadekvačiai ar esant menkaverčiam pretekstui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-7/2013, 2K-383-895/2015, 2K-63-648/2016, 2K-363-89/2017, 2K-84-458/2020). Chuliganiškos paskatos, kaip kvalifikuojanti aplinkybė, paprastai neinkriminuojamos tada, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y., kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios juos paaiškinančios priežastys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-54-222/2017, 2K-113-303/2019).

18. Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 straipsnis) gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sunkiai sutrikdyti kitam žmogui sveikatą. Tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju, nors jų nenori, nesiekia, sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Tiesioginės neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas numato įvairių padarinių galimybę – nuo fizinio skausmo sukėlimo iki mirties, taigi atsako už faktiškai atsiradusius padarinius. Kaltės turinys atskleidžiamas išsiaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013, 2K-118-976/2015, 2K-195-693/2017). Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika ir jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-253-693/2017, 2K-244-303/2018).

Žemesnės instancijos teismas

19. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis M. V. pagal jam pareikštą kaltinimą savo kaltę pripažino ir paaiškino, jog eidamas išgirdo, kad kažkas jam kažką pasakė, atsisukęs pamatė nukentėjusįjį ir jo draugą, tuo momentu pagalvojo, jog jie kažką jam sako, jis jiems atsikirto, ir prasidėjo kažkoks žodinis konfliktas, tada N. E. atėjo link jo, jis N. E. pastūmė, gavosi susistumdymas, tuo metu gal ir galėjo suduoti smūgį nukentėjusiajam. Kaip teismui teigė kaltinamasis, tikrai nebuvo taip, jog tyčia kumščiu sudavė smūgį N. E., pripažįsta, kad sužalojo žmogų, dėl to asmuo patyrė traumas, sutinka su specialisto išvadoje nustatytais sužalojimais, kurie buvo padaryti nukentėjusiajam, mano, jog nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta dėl jo veiksmų, bet tai nebuvo tyčinis veiksmas. Vėliau, duodamas paaiškinimus, kaltinamasis tvirtino, kad jis susikibo su N. E., kai nukentėjusysis priėjo prie jo, susikibimo metu jis nukentėjusįjį papurtė ir tuo metu turbūt sudavė tą smūgį, o po to iškart gavo dujų ir nieko nebematė. Kaip matyti, kaltinamasis, teismui duodamas parodymus, nors ir pripažino savo kaltę, bet siekė sušvelninti savo teisinę padėtį dėl gresiančios griežtos baudžiamosios atsakomybės, vengė teismui nuoširdžiai pasakyti visą tiesą apie smūgio nukentėjusiajam sudavimą, nurodydamas aplinkybes apie neva kilusį žodinį konfliktą tarp jo ir nukentėjusiojo, taip pat apie nukentėjusiojo ėjimą link jo, tačiau teismas tokius kaltinamojo paaiškinimus, kuriais siekiama sušvelninti savo teisinę padėtį, traktuoja kaip nenuoširdžius ir jais remiasi tik iš dalies, tiek, kiek juos patvirtina kita baudžiamosios bylos medžiaga.

20. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis N. E. parodė, kad jis stovėjo lauke, įėjimo į barą durys lyg jam buvo iš kairės pusės, o kaltinamasis buvo prie durų, t. y. už kokių 6-8 metrų nuo durų, kai iš niekur nieko, lyg nuo durų pusės pribėgęs M. V. trenkė jam smūgį į smilkinį, po ko jis nugriuvo, o daugiau nieko nepamena. Kaip teigė nukentėjusysis, tarp jo ir kaltinamojo M. V. tikrai nebuvo jokio konflikto ir nebuvo taip, jog jis prie kaltinamojo pradėjo eiti, nesuprato, kas ir dėl kokių priežasčių jam smūgiuoja, jautė, kad kažkas atbėgo, jam trenkė į dešinės pusės smilkinį, po to jis iš karto krito, trenkėsi pakaušiu į metalinį laiptuką ar pakylą ir daugiau nieko neatsimena, tikrai nebuvo taip, jog su kaltinamuoju būtų susikabinę, nežino, kodėl jis gavo tą smūgį. Teismas remiasi tokiais nukentėjusiojo parodymais ir traktuoja juos kaip atitinkančius objektyvią tiesą dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį, kad viso proceso metu, t. y. tiek apklausiamas teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusysis analogiškai aiškino įvykio aplinkybes, davė parodymus būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Be to, nukentėjusiojo duotus parodymus patvirtina teisme apklaustų liudytojų parodymai ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

21. Tai, jog kaltinamasis sudavė smūgį kumščiu nukentėjusiajam N. E. į dešinės pusės galvos sritį, teisiamajame posėdyje patvirtino liudytojai. Liudytoja E. T. teismui parodė, kad vakaro pabaigoje išėjo į lauką, stovėjo rate ir kalbėjosi, jai iš dešinės pusės buvo A. K., iš kairės N. E., kai vėliau iš toli atbėgo kaltinamasis ir, nieko nepasakęs, kumščiu trenkė N. E. į dešinį smilkinį, kuria ranka trenkė, nežino, po smūgio N. E. iš karto sukdamasis krito ir su galva trenkėsi į laiptelį, jam pradėjo kraujuoti iš galvos. Kaip teigė, smūgis tikrai buvo stiprus, girdėjosi jo garsas. Liudytojas M. J. teisiamajame posėdyje parodė, jog buvo lauke, jau žadėjo kviesti taksi, kai iš niekur nieko atbėgo kaltinamasis ir kumščiu trenkė N. E. į dešinės pusės galvos smilkinį, po smūgio N. E. krito ant laiptų kampo ir nualpo, atrodė, kaip be gyvybės ženklų, nes jam buvo skilusi galva ir kraujavo. Liudytojas A. M. teismui taip pat parodė, kad jis sureagavo tik tada, kai kažkas bėgo, atsisukęs pamatė smūgį ir bėgantį asmenį, kaltinamasis nukentėjusiajam sudavė smūgį kairės rankos kumščiu ir pataikė į galvą, į dešinį smilkinį, gavęs smūgį, nukentėjusysis krito, atsitrenkė į laiptų pakopą ir prarado sąmonę. Liudytoja A. K. teisiamajame posėdyje tvirtino, jog, kai išėjo į lauką, jie visi atsistojo ratu, matė, kad kaltinamasis stovėjo gan toli, ten buvo tokia medinė siena, ir kaltinamasis stovėjo už tos sienos, atsisukusi pamatė, kaip kaltinamasis bėgo tiesiai į N. E. ir, nieko nesakęs, kumščiu trenkė jam į dešinį smilkinį, po smūgio N. E. krito, pakaušiu trenkėsi į laiptus, išsipylė kraujas. Liudytoja E. R. teismui taip pat teigė, jog ji kalbėjosi su draugėmis, tada įvyko šurmulys, buvo smūgis vienam vaikinui, kuris nukrito ant žemės.

22. Teismas remiasi tokiais liudytojų parodymais, nes aptarti liudytojų parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, jie sutampa tarpusavyje ir vieni kitiems neprieštarauja, be to, liudytojas A. M. savo duotus parodymus 2024-01-18 patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, nurodydamas, iš kur ir kaip atbėgo M. V., kaip M. V. stovėjo prie nukentėjusiojo, kaip jis kairės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į dešinės pusės galvos sritį, taip pat parodydamas, kur po suduoto smūgio nukentėjusysis nugriuvo ant žemės, kurioje vietoje jis sulaikė M. V. (1 t., b. l. 137-150), o liudytoja A. K. per apklausą duotus parodymus patvirtino 2024-01-23 – 2024-01-25 parodymų patikrinimo vietoje metu, nurodydama vietą, kurioje buvo sužalotas N. E., iš kurios pusės pribėgo kaltinamasis M. V. prie N. E., kaip M. V. rankos kumščiu sudavė vieną smūgį N. E. į dešinės pusės smilkinio sritį, kaip N. E. nugriuvo ant žemės ir galva trenkėsi į laiptą, kur po suduoto smūgio buvo sulaikytas M. V. (1 t., b. l. 176-190).

23. Nors kaltinamasis teisiamajame posėdyje tvirtino, kad tarp jo ir nukentėjusiojo įvyko žodinis konfliktas, nepamena ką, bet nukentėjusysis jam kažką pasakė įžeidžiančio, ir jis sureagavo į tą pasakymą, galvodamas, jog pasakymas skirtas jam, nes jie lankeliu stovėjo prie tokios medinės pertvaros ir buvo atsisukę į jį, tačiau tokius kaltinamojo paaiškinimus teismas atmeta ir jais nesiremia. Šiuo atveju pažymėtina, kad pats M. V. negalėjo teismui detalizuoti žodinio konflikto aplinkybių, taip pat negalėjo įvardinti ir to, ką jam sakė nukentėjusysis, be to, kaltinamojo paaiškinimus apie kilusį žodinį konfliktą paneigia teisme apklausto nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai.

24. Nukentėjusysis N. E. teisiamajame posėdyje tvirtino, jog jokio konflikto tarp jo ir kaltinamojo nebuvo, jis, stovėdamas lauke, ne M. V. pasakė žodžius, kodėl lenda prie merginų, apie merginas pasakė kažkokiam stambesniam žmogui, kuris buvo už kokių dviejų metrų nuo jo, tas stambesnis asmuo buvo tikrai ne M. V., o, greičiausiai, A. J.. Kaip teigė, tuo metu M. V. stovėjo daug toliau, prie durų, o jis stovėjo prie sienos, nulipęs nuo pakylos, be to, smūgį gavo praėjus daugiau nei pusei minutės po to, kai A. J. pasakė šiuos žodžius. Teismas remiasi tokiais nukentėjusiojo parodymais, nes jo parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, be to, juos patvirtina ir teisme apklaustų liudytojų parodymai. Liudytoja E. T. teismui teigė, kad, kai išėjo į lauką ir stovėjo rate, šalia buvo ir du vyrai, vienas vyresnis vyras su barzdele, kadangi tie vyrai lindo ar kabinėjosi prie merginų, N. E. tiems vyrams juokais pasakė, jog jie nelįstų prie jaunų panelių, tie vyrai atsakė, kad viskas gerai, nebuvo jokio konflikto. Kaip teigė liudytoja, kaltinamasis nukentėjusiojo pasakymo tikrai negalėjo girdėti, nes labai garsiai grojo muzika ir atrodė, kad jis parbėgo iš labai toli. Liudytojas A. M. teisiamajame posėdyje parodė, jog nematė, kad vakaro eigoje būtų kilę konfliktų tarp šitų kompanijų, vienas kitam nieko nesakė nei nukentėjusysis, nei kaltinamasis, jie buvo savo kompanijose. Kodėl buvo suduotas smūgis nukentėjusiajam, liudytojas negalėjo pakomentuoti, parodydamas, jog nebuvo jokio konflikto, kad būtų susiginčiję ar susistumdę, jokios priežasties tam nematė, nes, jeigu būtų matę priežastį, tokiems įvykiams būtų bandę užkirsti kelią. Teisme apklausta liudytoja A. K. taip pat parodė, kad, kai stovėjo lauke, nebuvo jokio konflikto ar pastabų, N. E. tokiam seneliui pasakė, ko jis lenda prie jaunų mergaičių ar kažką tokio, tai buvo toks kaip juokelis, tas senelis agresyviai nereagavo, pasakė, kad jie yra išgėrę, visi pasijuokė ir tuo viskas baigėsi. Liudytoja V. K. teisiamajame posėdyje parodė, jog jie, būdami lauke ratelyje, su tais trimis vyrais nekalbėjo ir nekonfliktavo, jokio konflikto tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo nematė, nukentėjęs asmuo tiems trims vyrams gražiai pasakė, kad jie nelįstų prie merginų, po pastabos pasakymo iki paties smūgio praėjo kelių minučių laiko tarpas, niekas nesuprato, dėl kokių priežasčių buvo suduotas smūgis N. E.. Kaip teigė liudytoja E. R., nukentėjusiojo kompanija visą vakarą buvo labai rami, jokio konflikto tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo nebuvo. Liudytoja L. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji konflikto nematė, bet išgirdo riksmus ir atsisukusi pamatė nukritusį vaikiną, neįsivaizduoja, kodėl buvo suduotas smūgis. Iš esmės analogiškas aplinkybes teismui patvirtino ir liudytojas A. J., parodydamas, jog tą vakarą jokio konflikto jis negirdėjo, iki tam žmogui nukrentant konflikto nebuvo. Be to, liudytojas A. B., kurio parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo pagarsinti teisme, taip pat tvirtino, kad kol jie buvo bare, nematė, jog M. V. su kuo nors būtų sukonfliktavęs, susistumdęs, apsižodžiavęs.

25. Aptarti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai vieni kitiems neprieštarauja, sutampa tarpusavyje, tiek nukentėjusysis, tiek liudytojai E. T., A. M., A. K., V. K., E. R., L. Š. ir A. J. analogiškas aplinkybes dėl to, kad jokio konflikto tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo nebuvo, nurodė ir per ikiteisminio tyrimo metu vykusias apklausas, kas leidžia jų parodymus vertinti kaip nuoseklius ir jais remtis. Be to, šių asmenų parodymai buvo duoti davus priesaiką teisme.

26. Taip pat pastebėtina, jog jokia bylos medžiaga nepatvirtina ir kaltinamojo nurodytos aplinkybės, jog įvykio metu pats nukentėjusysis ėjo link jo. Nukentėjusysis N. E. teisiamajame posėdyje parodė, kad nebuvo taip, jog jis pradėjo eiti prie kaltinamojo, tvirtino, kad iki smūgio sudavimo jis stovėjo ratelyje, kai prie jo pribėgo kaltinamasis ir sudavė smūgį. Teismas atkreipia dėmesį, jog anksčiau įvardinti liudytojai E. T., M. J., A. M., A. K., V. K., E. R., L. Š. ir A. J. taip pat teismui nurodė, kad iki kaltinamojo suduoto smūgio N. E. stovėjo kartu su visais ratelyje, kelių metrų atstumu nuo baro durų. Kaip teigė liudytojai E. T., M. J., A. M., A. K., jie matė, jog pats kaltinamasis bėgo link nukentėjusiojo ir jam sudavė smūgį. Be to, teisiamajame posėdyje kaip liudytoja apklausta A. K. tvirtino, kad iki suduodat smūgį N. E. rankas buvo susikišęs į kišenes, tai nebuvo taip, jog jis būtų išprovokavęs tokį kaltinamojo veiksmą.

27. Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 135 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo sunkus sveikatos sutrikdymas – dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Aptarti duomenys, t. y. nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, patvirtina, jog po kaltinamojo suduoto smūgio N. E. į dešinės pusės galvos sritį N. E. nukrito ir galva trenkėsi į laiptų kampą, dėl to jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Tokia išvada darytina ir įvertinus specialisto išvadą Nr. G 28/2024(04), kurioje nurodyta, jog N. E. nustatyti sužalojimai: muštinė žaizda pakaušio srityje; kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešiniojo galvos smegenų pusrutulio; kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu dešiniajame galvos smegenų pusrutulyje; galvos smegenų abiejų kaktinių skilčių sumušimas; galvos smegenų sukrėtimas; pakauškaulio lūžis; o dėl kaukolės pamato kaulų lūžio sužalojimai visumoje kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis iš esmės sutiko su specialisto išvadoje įvardintais N. E. padarytais sužalojimais, tačiau jo gynėjas kėlė klausimą, ar jie atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą.

28. Pasisakant dėl to, kokie sužalojimai buvo padaryti nukentėjusiajam dėl kaltinamojo smurtinio veiksmo, svarbi yra ne tik specialisto išvada, bet ir specialisto paaiškinimai, duoti teisiamojo posėdžio metu. Teisme apklausta specialistė Kristina Šavyrovienė patvirtino specialisto išvadą Nr. G 28/2024(04) ir teigė, kad N. E. buvo nustatyti šie sužalojimai - muštinė žaizda pakaušio srityje, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešiniojo galvos smegenų pusrutulio, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu dešiniajame galvos smegenų pusrutulyje, galvos smegenų abiejų kaktinių skilčių sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas, pakauškaulio lūžis (kaukolės pamato kaulo lūžis), dėl kurio sveikatos sutrikdymas ir buvo kvalifikuotas kaip sunkus. Taip pat specialistė teisiamojo posėdžio metu teigė, jog, surašant specialisto išvadą Nr. G 28/2024(04), buvo vertinami VšĮ Regioninės (duomenys neskelbtini) ligoninės asmens ambulatorinio gydymo Priėmimo skyriaus apskaitos kortelės duomenys ir VšĮ (duomenys neskelbtini) universiteto ligoninės gydymo stacionare ligos istorijos duomenys, nevertinant gydymo įstaigų pateiktų DVD diskų; VšĮ Regioninės (duomenys neskelbtini) ligoninės asmens ambulatorinio gydymo Priėmimo skyriaus apskaitos kortelėje nurodyta, kad, 2023-11-19 N. E. atlikus galvos smegenų kompiuterinės tomografijos tyrimą, nustatytas bazės – okcipitalinio kaulo kairėje – lūžis; VšĮ (duomenys neskelbtini) universiteto ligoninės gydymo stacionare ligos istorijoje nurodyta, jog, 2023-11-21 pakartotinai atlikus galvos smegenų kompiuterinę tomografiją, radiologas įrašė, jog N. E. padarytas pakauškaulio lūžis. Teisiamojo posėdžio metu specialistė tvirtino, jog šiuo atveju ji turėjo dviejų radiologų įvertinimus, pirminiame buvo nurodyta, kad yra lūžusi bazinė dalis, o antriniame nurodyta, jog yra pakauškaulio lūžis, bet nenurodyta kuri dalis. Siekiant pašalinti prieštaravimus bei neaiškumus, turinčius esminės reikšmės sprendžiant M. V. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimą dėl to, koks sveikatos sutrikdymas padarytas nukentėjusiajam, byloje buvo paskirta papildoma užduotis atlikti objektų tyrimą nukentėjusiojo sužalojimams nustatyti. Atlikus tyrimą, buvo gauta specialisto išvada Nr. pG 1077/2024(04), kurioje nurodyta, kad N. E. nustatyti sužalojimai: muštinė žaizda pakaušio srityje; kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešiniojo galvos smegenų pusrutulio; kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu; galvos smegenų abiejų kaktinių skilčių sumušimas; galvos smegenų sukrėtimas; pakauškaulio linijinis lūžis (nusitęsiantis per vidurinę kaulo dalį nuo pakaušio gumburo iki didžiosios pakauškaulio angos, kuri yra kaukolės pamato užpakalinės duobės sudėtyje), t. y. N. E. nustatyti sužalojimai dėl kaukolės pamato kaulų lūžio visumoje kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu.

29. Netikėti specialisto išvadomis ar teisme duotais teismo medicinos ekspertės paaiškinimais teismas neturi jokio pagrindo. Išvadas surašė ekspertė, turinti reikiamų žinių, 13 metų ekspertinio darbo stažą. Be to, ši ekspertė specialisto išvadas teikė būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingos išvados ir melagingų paaiškinimų davimą pagal BK 235 straipsnio nuostatas. Dar daugiau, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų manyti, kad ekspertė galėtų būti šališka ar kitaip suinteresuota bylos baigtimi. Be to, pagal „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86, 6.6.1. punktą kaukolės skliauto atviri ir įspaustiniai bei pamato kaulų lūžiai yra pripažįstami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Esant tokioms aplinkybėms, įvertinus ekspertės kompetenciją, tai, jog nenustatyta jokių prieštaravimų tarp specialistės išvadų, specialistės paaiškinimų ir anksčiau paminėtų nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, kad būtent M. V. 2023 m. lapkričio 19 d. apie 1 val. 05 min. prie baro, adresu (duomenys neskelbtini), sunkiai sužalojo nukentėjusįjį, tyčia suduodamas vieną smūgį kumščiu N. E. į dešinės pusės galvos sritį, dėl to nukentėjusysis nukrito ir galva trenkėsi į laiptų kampą, teismas remiasi specialisto išvadomis ir specialistės K. Š. teiktais paaiškinimais visa apimtimi.

Žemesnės instancijos teismas

30. Kaip rodo kaltinamojo M. V. teisiamojo posėdžio metu duoti paaiškinimai, jis negalėjo pasakyti, kodėl įvyko konfliktas, t. y. kėlė klausimą dėl chuliganiškų paskatų buvimo ar nebuvimo, tačiau pripažino, kad viskas taip įvyko, nes tą vakarą buvo vartojęs alkoholio, pripažino ir tai, jog N. E. nepažinojo, jį matė pirmą kartą, aplink buvę asmenys, matydami konfliktą, turėjo jaustis blogai, toks jo elgesys galėjo sutrikdyti viešąją rimtį, tvarką.

31. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kad M. V. ir N. E. iki įvykio būtų pažinoję vienas kitą, būtų konkrečiai dėl kažko nesutarę ar turėję dingstį tai išsiaiškinti. Anksčiau aptarti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai paneigė kaltinamojo iškeltą versiją dėl kilusio žodinio konflikto, nukentėjusiojo ėjimo link kaltinamojo, be to, bylos duomenys rodo, jog įvykio metu nukentėjusysis buvo ratelyje su kitais asmenimis, stovėjo toliau nuo baro durų, netrukdė kitiems baro lankytojams, tame tarpe ir M. V., patekti į barą ar iš jo išeiti, o kaltinamasis, būdamas neblaivus, sudavė vieną smūgį kumščiu N. E. į dešinės pusės galvos sritį viešoje vietoje - prie baro, adresu (duomenys neskelbtini), kitų baro lankytojų ir apsaugos darbuotojo akivaizdoje, dėl to šalia buvę asmenys buvo sukrėsti ir pasijuto šokiruoti. Liudytoja E. T. teisiamajame posėdyje parodė, kad, kai N. E. po smūgio nukrito, ji buvo sukrėsta ir šoke, nes to nesitikėjo, atrodė, jog viskas įvyko iš niekur nieko, jai matyti tokius vaizdus yra neįprastas ir negyvenimiškas reiškinys, nebuvo priežasties, kodėl turėjo trenkti, kiti buvę asmenys išsigando, visi buvo labai sumišę, kažkas laikė N. E. galvą, visi žiūrėjo, nešė vandens, nes galvojo, jog tai padės atsigauti, ir jis atsigavo, dėmesio centre buvo N. E., mano, kad aplinkiniai reagavo į viską ne kaip į nuotykį, nes matėsi, jog buvo sukrėsti. Liudytojas M. J. teigė, kad po įvykio apsauginiai bėgo gaudyti kaltinamąjį, o kiti buvo prie pat nukentėjusiojo, puolė padėti N. E., kas kvietė greitąją, kas palaikė už galvos, nes buvo skilusi galva ir kraujavo, žmonės nebuvo abejingi. Liudytojas A. M. teismui tvirtino, kad jis, pribėgęs pažiūrėti, iš karto iškvietė specialiąsias tarnybas, merginos pradėjo šaukti, pasakė, jog nejudintų, ir sulaukė specialiųjų tarnybų, po smūgio iš kitų asmenų buvo panika, šauksmas, šurmulys, tai nebuvo priimta kaip nuotykis ar smagus įvykis, visi suprato, jog įvyko incidentas, kuris yra su pasekmėmis, nes jaunuolis gulėjo. Liudytoja A. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad po suduoto smūgio visiems aplinkiniams buvo didelis šokas, nenormalu, jog buvo sumuštas žmogus, nesitikėjo, kad taip gali būti, jai gyvenime niekada taip nebuvo nutikę, todėl jai toks įvykis sukėlė šoką, net dabar jai sunku kalbėti, visi asmenys, kurie matė įvykį, buvo šoke, stengėsi padėti N. E. ir jį atgaivinti, nes iš pradžių galvojo gal mirė, kadangi neužčiuopė pulso. Liudytoja L. Š. teisme parodė, kad, pamačiusios kraują, iškvietė greitąją pagalbą, nukritus vaikinui, kiti aplinkui buvę žmonės išsigando, puolė prie jo, nes jis nebesikėlė, ji ir pati reagavo taip pat, dar uždėjo savo šaliką, nes lauke jis buvo tik su marškinėliais, tai nebuvo nuotykis.

32. Tokių aptartų duomenų visumos analizė leidžia teismui daryti išvadą, kad M. V. nusikalstama veika padaryta dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės normų negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, visai be jokios dingsties, įžūliais veiksmais, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams. Todėl teismas sprendžia, jog chuliganiškos paskatos, kaip kvalifikuojanti aplinkybė, inkriminuotos pagrįstai.

33. Teismui nekyla abejonių, kad M. V. veiksmai buvo atlikti tyčia. Byloje nustatyta, jog kaltinamasis sudavė vieną smūgį kumščiu N. E. į dešinės pusės galvos sritį, dėl to nukentėjusysis nukrito ir galva trenkėsi į laiptų kampą. Tokia išvada darytina įvertinus kaltinamojo veiksmus, tai, jog suaugęs, normalaus protinio išsivystymo žmogus, kad ir vieną kartą smūgiuodamas į kito žmogaus gyvybei svarbų organą (galvos sritį), negali nesuprasti, jog nuo tokio pavojingo veikimo kitas žmogus gali pargriūti, pavojingai susitrenkti galvą ar kitaip susižaloti, patirti įvairių traumų ir komplikacijų, tarp jų ir tokių, kurios gali lemti jo sunkų sveikatos sutrikdymą. Nors įvykio metu kaltinamasis buvo neblaivus, jam buvo nustatytas 2,01 promilių girtumas, tačiau jo po nusikalstamos veikos padarymo sekę veiksmai patvirtina, kad jis suvokė visas įvykio aplinkybes ir į jas atitinkamai sureagavo, tai yra, iš karto po suduoto smūgio, bandė šalintis iš įvykio vietos, bet jį sugavo netoli buvęs apsaugos darbuotojas. Visa tai patvirtina, jog kaltinamasis M. V. numatė ir suvokė savo pavojingų veiksmų galimas pasekmes ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido joms atsirasti, t. y. veikė netiesiogine tyčia.

34. Remdamasis išdėstytais įrodymais ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad M. V. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Bausmės skyrimas

35. BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmė yra prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

36. BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcijoje numatyta bausmė laisvės atėmimas nuo dvejų iki dvylikos metų.

37. Sprendžiant klausimą dėl to, ar kaltinamajam gali būti nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, būtina pastebėti, jog baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis, pripažįstama tuomet, kai asmuo visiškai pripažįsta nusikaltęs, dėl to išreikšdamas nuoširdų gailėjimąsi. Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Kaip matyti, nagrinėtinu atveju teisme apklaustas kaltinamasis savo kaltę dėl esminių įvykio aplinkybių pripažino, nurodydamas, jog nukentėjusiajam galėjo suduoti smūgį, sutinka su specialisto išvadoje nustatytais sužalojimais, kurie buvo padaryti nukentėjusiajam, mano, kad nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta dėl jo veiksmų. Be to, pats kaltinamasis pripažino ir tai, jog jis įvykio metu buvo išgėręs, todėl smūgio gerai neprisimena, mano, kad jo elgesiui įtakos turėjo girtumas, jis neneigė, jog sužalojo žmogų, taip pat sutiko ir su tuo, kad aplink buvę asmenys, matydami konfliktą, turėjo jaustis blogai, toks jo elgesys galėjo sutrikdyti viešąją rimtį ir tvarką. Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis ir bandė sumenkinti savo vaidmenį dėl nusikaltimo padarymo, tačiau, įvertinus tai, jog savo kaltę dėl visų esminių kaltinime nurodytų aplinkybių pripažino, be to, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailėjosi, teigė norintis nuoširdžiai atsiprašyti N. E., teisiamojo posėdžio metu jo atsiprašė, o ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiajam siūlė pagalbą, yra pagrindas pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

38. M. V. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo įvykdymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, jam buvo nustatytas 2,01 promilių girtumas, be to, duodamas paaiškinimus teismui, kaltinamasis pripažino, jog jo elgesiui galėjo turėti įtakos išgertas alkoholis, o būdamas blaivus taip nesielgtų.

39. Skirdamas M. V. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę. M. V. padaryta veika baigtinė, pavojinga, nusikaltimas padarytas esant netiesioginei tyčiai. Nusikalstamą veiką M. V. padarė būdamas neteistas (2 t., b. l. 34), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 36-41), dirbantis (2 t., b. l. 43), darbovietėje AB „(duomenys neskelbtini)“ logistikos direktoriaus charakterizuojamas teigiamai (3 t., b. l. 80), buvusioje darbovietėje „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus taip pat charakterizuojamas teigiamai (3 t., b. l. 79), gaunamos darbinės pajamos palyginti nedidelės (3 t., b. l. 78). Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-126-693/2018). Atsižvelgiant į tai, kad nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, taip pat nustatyta ir viena M. V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, įvertinus tai, jog kaltinamasis savo kaltę pripažino, nors ir neatlygino nukentėjusiajam padarytos žalos, tačiau iš dalies sutiko su nukentėjusiojo pareikštu civiliniu ieškiniu dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kaip tvirtino teismui, savo poelgį vertina blogai, padarė išvadas, nevartos alkoholio ir nesilankys tokiose vietose, alkoholio vartojimas galėjo turėti įtakos tikslių aplinkybių prisiminimui, atsižvelgiant ir į tai, kad jis palyginti yra jauno amžiaus, teisiamas pirmą kartą, nusikaltimas įvykdytas spontaniškai, iš anksto neplanuojant, suduodant tik vieną smūgį, kaip teismui teigė nukentėjusysis N. E., kaltinamasis po įvykio, kol vyko gydymas, su juo bandė susisiekti, siūlė kompensuoti vaistus, kažką atvežti, bet kadangi buvo tokios sveikatos, tai jo nenorėjo matyti, nukentėjusiojo motina S. E. teisiamajame posėdyje taip pat patvirtino, kad kaltinamasis po įvykio bandė susisiekti ir siūlė kažkokią pagalbą medikamentais, klausė, ar reikia kažkokių vaistų, parašydamas žinutę sūnui, bet jo pagalbos ji nepriėmė, nes pasitikėjo medikais, o tokius parodymus patvirtina nukentėjusiojo N. E. prie liudytojo apklausos protokolo pateiktos nuotraukos, kuriose užfiksuotas po įvykio M. V. siųstų žinučių teksto vaizdas (1 t., b. l. 56-64), darytina išvada, jog už nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymą M. V. straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

40. Ir nors anksčiau aptartos aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo M. V. atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnį ir skirti švelnesnę negu įstatymas numato bausmę, tačiau leidžia svarstyti klausimą dėl kito baudžiamojo įstatymo, numatančio švelnesnės bausmės skyrimą, taikymo (BK 54 straipsnio 3 dalis). BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, motyvuotai gali paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje bausmės švelninimo pagrindas, numatytas BK 54 straipsnio 3 dalyje, siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos ir veiką padariusio asmens pavojingumą, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-7-371/2011, 2K-382/2012, 2K-430/2012, 2K-421/2013, 2K-150/2014, 2K-P-89/2014, 2K-186-942/2015 ir kt.). Teismo nuomone, šioje byloje yra nustatytos aplinkybės, apibūdinančios ir nusikalstamos veikos pavojingumą, ir tą veiką padariusio M. V. asmenybę, kurios gali būti laikomos išimtinėmis ir kurios rodo, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

41. Pažymėtina tai, kad šis smurtas buvo spontaniškas, iš anksto neplanuotas, buvo suduotas tik vienas smūgis, sukėlęs skaudžias pasekmes, po smūgio sudavimo jokios agresijos iš kaltinamojo nebebuvo, nusikaltimui padaryti nebuvo naudoti jokie žalojantys įrankiai. Spendžiant dėl padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, atkreipiamas dėmesys į tai, kad nukentėjusysis pasveiko ir dėl padaryto sužalojimo, kaip teigia pats, liekamieji sveikatos reiškiniai palyginti nežymūs. Tuo tarpu byloje esantys kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, kaip jau anksčiau minėta, yra išimtinai teigiami ir leidžia daryti išvadą, kad M. V. padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, jo nusikalstamas elgesys nebuvo nulemtas iš anksto susiformavusių nuostatų nesilaikyti įstatymų reikalavimų, bei leidžia daryti išvadą, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tai, jog šiuo atveju padarytos veikos pavojingumas yra mažesnis nei galimas rūšinis tokios veikos pavojingumas patvirtina ir tai, kad prieš nukentėjusįjį panaudotas smurtas nebuvo intensyvus – N. E. buvo sužalotas kaltinamajam netiesiogine tyčia suduodant vieną smūgį, t. y. sunkias sužalojimo pasekmes N. E. patyrė nuo vienintelio smūgio kumščiu, nebuvo panaudoti kažkokie specialiai žmogui žaloti pritaikyti daiktai ar priemonės, M. V. nusikalstamos veikos darymui iš anksto nesiruošė ir veikos neplanavo; nukentėjusiojo patirtas sužalojimas nors ir buvo gydomas netrumpą laiko tarpą, ir, kaip nurodė nukentėjusysis, jis šiai dienai jaučia padarinius, tačiau N. E. yra darbingas ir dirba.

42. Be kita ko, atsižvelgtina ir į tai, kad pagal teismų formuojamą praktiką bausmė laikoma teisinga, kai ją skiriant įvertinami ne tik kaltininko, bet ir nukentėjusiojo interesai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-36-788/2021). Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis N. E. byloje yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, o kaltinamajam paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, nukentėjusysis prarastų galimybę į greitą jam padarytos žalos atlyginimą. Vadinasi, švelnesnės nei įstatyme numatytos bausmės M. V. paskyrimas nepažeis ir nukentėjusiojo interesų.

43. Byloje nustatyti duomenys neabejotinai pagrindžia, kad kaltinamasis nėra tiek pavojingas, jog būtų galima daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik skiriant jam sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad kaltinamajam paskirta net ir minimali BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė aiškiai prieštarautų teisingumo principui, nes iš esmės užtikrintų tik kaltinamojo nubaudimą. Taigi, aukščiau aptartos aplinkybės nors ir nepašalina kaltinamojo padarytos veikos pavojingumo, nesumažina jo kaltės, tačiau leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti, o teisingumas įgyvendintas taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskiriant M. V. švelnesnę, negu numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje, bausmę - laisvės apribojimą, kurios dydis nustatytinas maksimalus, t. y. dveji metai (BK 48 straipsnis), paskiriant draudimus ir įpareigojimus. Esminį teigiamą poveikį kaltinamojo elgesiui gali padaryti ne izoliavimas nuo visuomenės, o teismo skiriami apribojimai. Atsižvelgiant į tai, kad M. V. savo nusikalstamais veiksmais padarė turtinę žalą nukentėjusiajam, jis įpareigotinas bausmės laikotarpiu dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei per teismo nustatytą terminą atlyginti padarytą visą turtinę žalą. Taip pat teismas, atsižvelgdamas į kaltinamajam nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikaltimo įvykdymui, mano, jog tikslinga uždrausti teismo nustatytą laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Teismo nuomone, toks įpareigojimas darytų teigiamą įtaką jo elgesiui.

44. BK 48 straipsnio 3 dalies pagrindu teismas, skirdamas laisvės apribojimo bausmę, paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju intensyvios priežiūros skyrimas nėra tikslingas, o teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui ir bausmės paskirties įgyvendinimą užtikrins M. V. skirtini įpareigojimai ir draudimas.

45. Į paskirtą bausmę įskaitytinas M. V. laikino sulaikymo laikas nuo 2023-11-19 01.37 val. iki 2023-11-19 14.50 val. (viena para).

46. M. V. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas - iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Kiti klausimai

47. Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 3 057,84 Eur civilinį ieškinį už nukentėjusiajam N. E. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., b. l. 101-103). Bylą nagrinėjant teisme, nustatyta, kad žala nukentėjusiojo N. E. sveikatai buvo padaryta M. V. kaltais veiksmais. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog 2024 m. kovo 6 d. M. V. su Šiaulių teritorine ligonių kasa sudarė sutartį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo Nr. 3444, kuria M. V. žalą biudžetui įsipareigojo atlyginti per 60 mėnesių nuo 2024 m. kovo 7 d., pirmąjį mėnesį sumokėdamas 48,84 Eur, kiekvieną kitą mėnesį įmokėdamas po 51 Eur, įmokas sumokėdamas iki einamojo mėnesio paskutinės dienos (2 t., b. l. 150-151). Esant tokioms aplinkybėms, tvirtinama 2024 m. kovo 6 d. sutartis Nr. 3444, sudaryta tarp M. V. ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo Nr. 3444.

48. Nukentėjusysis N. E. pareiškė civilinį ieškinį kaltinamajam M. V. dėl 1 430,31 Eur turtinės ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 178-182).

49. Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje nurodė, kad turtinę žalą sudaro naujo telefono įsigijimo išlaidos 329,24 Eur sumai, nes įvykio metu buvo suskaldytas ir nepataisomai sugadintas jo turėtas telefonas „Samsung Galaxy A71“; degalų įsigijimo išlaidos už 345,45 Eur, kurias turėjo jo tėvai, kai jam gulint ligoninėje, jie vykdavo iš namų pas jį į gydymo įstaigą ir grįždavo atgal į namus, taip pat išlaidos, kurias tėvai patyrė perveždami jį į reabilitacinę gydymo įstaigą; 755,17 Eur negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs iš darbo teisinių santykių, jei dėl įvykio nebūtų tapęs nedarbingas.

50. Nukentėjusysis N. E. teisiamajame posėdyje teigė, jog pateiktą civilinį ieškinį palaiko. Įvykio metu buvo sugadintas jo telefonas. Telefoną buvo įsigijęs naują maždaug prieš metus iki įvykio, pirko iš parduotuvės ,, (duomenys neskelbtini)“, čekių neturi, įvykio metu telefono vertė buvo 300-400 Eur, nesutinka su kaltinamojo nurodyta 150 Eur suma. Naują telefoną jam pirko tėvai, nes tuo metu neturėjo pinigų, tėvams išlaidas už telefoną jis grąžins. Kaip teigė, geriau naudotis savo telefonu nei kito asmens naudotu daiktu.

51. Iš bylos matyti, kad įvykio metu nepataisomai buvo sugadintas nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefonas. Tokias aplinkybes patvirtino ne tik pats N. E., bet ir teisme apklausta liudytoja E. T., teigdama, jog, kai nukentėjusysis nugriuvo, jis buvo be sąmonės, dužo telefonas, kad telefonas dužo, žino, nes ji surinko jo daiktus, telefonas buvo perlenktas per pusę; liudytoja S. E., teisiamajame posėdyje parodydama, kad, po įvykio buvo sudaužytas jo telefonas, kuris nebeveikė, todėl vyras sūnui pirko naują telefoną, negali pasakyti, kokio modelio, kiek už jį sumokėjo, sūnus viską perkasi pats, bet dėl tokio įvykio telefoną nupirko tėvas, nes tuo metu sūnus gulėjo ligoninėje, sūnus vyrui pinigų už telefoną dar negrąžino, nes kaltinamasis dar neatsiskaitė, o sūnus neturi pinigų. Nukentėjusiojo N. E. prie liudytojo apklausos protokolo pateiktos nuotraukos, kuriose užfiksuotas įvykio metu sugadinto mobilaus ryšio telefono vaizdas (1 t., b. l. 56-64), taip pat patvirtina telefono sugadinimo aplinkybes. Kaltinamasis teisiamajame posėdyje neginčijo aplinkybės, kad nukentėjusiojo telefonas buvo sugadintas nepataisomai, tačiau teigė manantis, jog nukentėjusysis turėjo pridėti telefono pirkimo čekius ir paskaičiuoti nusidėvėjimą, nesutinka su tuo, kad telefonas vertinamas kaip naujas, jis pažiūrėjo, kokia rinkoje yra dėvėto telefono kaina, mano, kad telefono vertė buvo apie 150 Eur, o prašoma 329,24 Eur suma per didelė.

52. Šiuo atveju teismas pažymi, jog turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima: a) nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą (pavyzdžiui, sugadintas ar sužalotas turtas, pagrobti ar pasisavinti daiktai ir pan.); b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, asmuo negavo pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų padaryta nusikalstama veika); c) išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius (pavyzdžiui, gydymo, laidojimo išlaidos ir pan.). Taigi, pagal įstatymą, atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį, išskiriamos dvi nuostolių (žalos) rūšys – tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir negautos pajamos. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę.

53. Teismas pažymi, kad turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, jog, sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo, teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Žalos dydis – fakto klausimas. Šiuo atveju nors kaltinamasis M. V. nesutinka su padarytos turtinės žalos dydžiu dėl nukentėjusiojo nepataisomai sugadinto telefono, tačiau pažymėtina, jog pagal teismų praktiką turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus, o tais atvejais, kai nuosavybė į daiktą atsirado pirkimo–pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenų apie daikto įsigijimo kainą, tačiau daiktas sugadinamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikšmės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu. Nors nukentėjusysis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nepateikė patirtos turtinės žalos dydį patvirtinančių įrodymų, t. y. neturėjo įvykio metu sugadinto telefono „Samsung Galaxy A71“ įsigijimo kvito, tačiau paminėtina, jog paprastai teismų praktikoje kasdieninio vartojimo daiktų vertė yra nustatoma pagal nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo parodymus, t. y. didelė reikšmė suteikiama daikto savininko nuomonei apie to daikto vertę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-693/2007, 2K-298-697/2016, 2K-240-696/2017). Šioje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas N. E., ir pareikšdamas civilinį ieškinį, ir apklausiamas pirmosios instancijos teisme, aiškiai nurodė, kiek vertina savo turėtą mobiliojo ryšio telefoną, nurodė, kur jį pirko, be to, teigė, kad šį telefoną buvo įsigijęs naują maždaug prieš metus iki įvykio. Atkreiptinas dėmesys, jog nukentėjusysis ir civilinis ieškovas parodymus pirmosios instancijos teisme davė būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl nėra pagrindo abejoti N. E. nurodyta telefono verte. Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas teismui pateikė duomenis apie tai, už kiek viešojoje erdvėje yra parduodami telefonai „Samsung Galaxy A71“, ir, kaip matyti, tokių naudotų telefonų (nesudužusių, nesubraižytų, be defektų) kainos svyruoja nuo 95 Eur iki 230 Eur, tačiau paminėtina, jog net ir parduodamas brangiausias telefonas, kurio pardavimo kaina skelbime nurodyta 230 Eur, buvo pirktas prieš dvejus metus, kai tuo tarpu nukentėjusysis telefoną buvo įgijęs vos prieš metus laiko iki įvykio (3 t., b. l. 4-8). Be to, duomenys apie kainas pateikti tokie, kokie elektroninėje erdvėje buvo 2024-05-21, bet ne įvykio metu (2023-11-19). Todėl teismas, atsižvelgdamas į tokias aplinkybes, taip pat įvertindamas ir tai, kad, kaip teigė nukentėjusysis, geriau naudotis savo telefonu nei kito asmens naudotu daiktu, atsižvelgdamas ir į tai, jog nukentėjusiajam naują panašaus modelio telefoną už 329,24 Eur nupirko tėvai, nes tuo metu jis gulėjo ligoninėje, o tėvams išlaidas už telefoną jis turi grąžinti (2 t., b. l. 185), vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, sprendžia, kad prašoma priteisti 329,24 Eur suma už nepataisomai sugadintą telefoną nėra aiškiai per didelė, ir yra pagrįsta.

54. Nukentėjusysis civiliniu ieškiniu taip pat prašo priteisti kelionių išlaidas, kurias patyrė tėvai, nes jie kasdien važiavo pas jį į ligoninę, veždavo rūbus, maistą, jam padėdavo. Kaip teigė, tėvai gyvena Telšiuose, o tuo metu jis gulėjo Klaipėdos ligoninėje, nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) yra apie 80-90 kilometrų, tėvai kasdien vyko su automobiliu „Toyota Corolla Verso“ pas jį į ligoninę, o paskui kas trečią dieną važiavo į sanatoriją, jis tėvams turi atlyginti patirtas išlaidas, kurias sudaro kuras. Prie ieškinio pateikė degalų įsigijimo išlaidas patvirtinančius kvitus už 345,45 Eur. Šiuo atveju pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Tiek teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis, tiek apklausta liudytoja S. E. parodė, kad išlaidas kurui patyrė ne pats nukentėjusysis, o jo tėvai, pildami kurą ir važiuodami lankyti sūnaus. Esant tokioms aplinkybėms, kai išlaidas patyrė pilnametis asmuo (asmenys), kuris byloje nėra pareiškęs civilinio ieškinio dėl patirtų išlaidų atlyginimo, nukentėjusiojo N. E. civilinis ieškinys dalyje dėl 345,45 Eur atlyginimo atmestinas.

55. Nukentėjusysis taip pat prašė jo naudai iš kaltinamojo priteisti 755,17 Eur negautų pajamų, kurias jis būtų gavęs iš darbo teisinių santykių, jei dėl įvykio nebūtų tapęs nedarbingas. Ieškinyje nurodė, jog jis buvo nedarbingas nuo 2023 m. lapkričio 21 d. iki 2024 m. vasario 15 d., t. y. 2 mėnesius ir 19 darbo dienų, šiuo laikotarpiu jam buvo išmokėtos 3 844,54 Eur dydžio nedarbingumo išmokos, kai jis, dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, būtų gavęs 4 599,71 Eur dydžio darbo užmokestį, dėl to, kaltinamajam sutrikdžius jo sveikatą, jis negavo 755,17 Eur (4 599,71 Eur – 3 844,54 Eur) pajamų. Taip pat pridėjo tai patvirtinančius dokumentus – pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 189) bei Sodros duomenis apie apskaičiuotas išmokas (2 t., b. l. 190-192). Kaip jau minėta, turtinę žalą apima ne tik nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala, bet ir materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, asmuo negavo pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų padaryta nusikalstama veika). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. V. sutiko su nukentėjusiojo pareikštu civiliniu ieškiniu dalyje dėl negautų pajamų atlyginimo. Teismas, įvertinęs tai, kad N. E. prašoma priteisti pinigų suma dėl negautų pajamų atlyginimo pagrįsta dokumentais, įvertinęs ir tai, jog su šia padaryta žala sutiko ir pats kaltinamasis, sprendžia, jog nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl 755,17 Eur negautų pajamų atlyginimo pagrįstas ir tenkintinas, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo.

56. Taigi, viso nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteistina 1 084,41 Eur (329,24 Eur + 755,17 Eur) turtinės žalos suma.

57. Kaip minėta, nukentėjusysis N. E., pareikšdamas civilinį ieškinį kaltinamajam M. V., prašė priteisti ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje nurodė, jog jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, buvo padaryti pavojų gyvybei sukėlę galvos smegenų sužalojimai, dėl traumos jis patyrė didžiulį fizinį skausmą, nepatogumus, neigiamus emocinius išgyvenimus, baimę dėl savo gyvybės, dėl galimų neigiamų pasekmių, buvo hospitalizuotas daugiau nei mėnesį, visą šį laiką visiškai buvo eliminuotas iš asmeninio gyvenimo, ilgą laiką svaigo galva, kamavo miego sutrikimai, ilgą laiką pats negalėjo pasirūpinti savimi, buvo nedarbingas net 3 mėnesius; iki šiol pagal jį gydžiusių gydytojų rekomendacijas negali dirbti sunkaus ir intensyvaus darbo, užsiimti aktyviu laisvalaikiu; jis negali susikaupti, greitai užklumpa nuovargis, galvos sunkumas; visą likusį gyvenimą ypatingai turės saugoti galvos sritį; be to, anot jį gydžiusių gydytojų, jo patirti sužalojimai įprastai ateityje nulemia ir funkcinius sveikatos sutrikimus, kurių baimė jam sukelia neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis palaikė civilinį ieškinį, prašydamas priteisti nurodytą sumą, paaiškindamas, kad jam sakė, jog buvo nuvežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninę, o iš ten buvo nuvežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninę, ligoninėje gulėjo apie dvi savaites, reabilitacijai vyko į sanatoriją ,, (duomenys neskelbtini)“, kuri yra (duomenys neskelbtini), reabilitacijoje buvo apie mėnesį, po reabilitacijos iš karto į darbą negrįžo, dar apie 2 mėnesius buvo nedarbingas, sanatorijoje lankė terapijos kursus, masažus, ėjo pas psichologą, nes jautėsi taip, lyg tuoj širdis ,,išliptų lauk“, pradėdavo drebėti rankos, šiuo metu dar vaikšto pas gydytojus, nes po įvykio, lenkiant galvą, stipriai tirpsta kairė ranka, dešinė mažiau, nors oficialiai nėra nustatyta, kad sumažėjo darbingumas, bet pats jaučia, jog nebėra toks darbingas, koks buvo anksčiau, anksčiau nėra turėjęs problemų su sveikata, operacijų jam nedarė, jų nereikėjo, namuose vartojo nuskausminamuosius ir raminamuosius vaistus. Taip pat teigė prašantis priteisti 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl galimų šalutinių poveikių ateityje ir dėl sunkaus sveikatos sužalojimo, gydytojai pasakė, jog ateityje tikrai bus kažkokie šalutiniai poveikiai, šiai dienai dar niekaip neužgyja žaizdelė pakaušyje, kuri vis pakraujuoja, jam siuvo žaizdą pakaušyje, kuri buvo maždaug 6 cm dydžio, jis dirba šaltkalviu, sveikatos sutrikdymas trukdo darbui, nes reikia pasilenkti, o tirpsta rankos, jo gyvenimo būdas, laisvalaikis po šio įvykio pasikeitė, nes greičiau pavargsta, grįžęs iš darbo, nieko nebenori, nebeturi tiek jėgų, iki įvykio kartais su draugais pažaisdavo krepšinį, šiandien dienai nebenori žaisti dėl sveikatos ir dėl to, kad tirpsta ranka, šiuo metu lankosi pas neurologą, jam vėl paskirta reabilitacija dėl rankos tirpimo, gydytojai sakė, jog labai reikia saugoti galvą, sakė, kad gali būti epilepsija.

58. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK 6.282 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Priklausomai nuo pažeistų vertybių, jų svarbos nukentėjusiajam – o tai yra esminės aplinkybės nustatant žalos dydį – kompensacija, išreikšta pinigais, yra diferencijuojama. Teisingas neturtinės žalos dydžio nustatymas sveikatos sužalojimo atvejais, ginant vieną iš svarbiausių žmogaus vertybių - sveikatą, yra itin svarbus, nes žmogaus sveikata yra unikali vertybė, kurią turėdamas žmogus kaupia socialines, materialines ir kultūrines vertybes, kuria savo gerovę, o išgyvenimai, sukelti dėl sveikatos sutrikdymo, paprastai yra ypač dideli. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, susijusioje su neturtinės žalos dydžio nustatymu tais atvejais, kai padaromas nusikaltimas žmogaus sveikatai, yra laikomasi nuostatos, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra prioritetiniai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti. Pažymėtina ir tai, jog sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo masto, jo sunkumo, bet ir nuo jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos piniginis įvertinimas) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam laikui (visam sužalotojo gyvenimui), kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus, jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo ir t. t. Reikšmingas kriterijus – žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas; nors šios aplinkybės tiesiogiai nelemia žalos dydžio, tačiau jos yra pakankamai svarbios. Kai kaltininkas tyčia padaro sunkų nusikaltimą, kai jo veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina atsakomybė už žalą (t. y. žalos dydis) yra didesnė nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Kaip minėta, nusikaltimą padariusio asmens turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509-489/2015, 2K-300-222/2017 ir kt.).

59. Vertindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį iš kaltinamojo M. V., teismas atsižvelgia į tai, kad nagrinėjamoje byloje smurtiniais nusikalstamais veiksmais –suduodant vieną smūgį kumščiu į dešinės pusės galvos sritį, buvo padarytas sunkus nukentėjusiojo N. E. sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs pakauškaulio lūžiu. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis neabejotinai jautė stiprų fizinį skausmą ir dėl šių sužalojimų, kaip nurodo N. E., jis ir šiai dienai negali gyventi pilnaverčio gyvenimo, kokį gyveno iki šio galvos sužalojimo. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog N. E. po įvykio 2023-11-19 buvo atvežtas į VšĮ Regioninę (duomenys neskelbtini) ligoninę, tačiau, atlikus chirurginį žaizdos sutvarkymą, iš karto pervežtas į VšĮ (duomenys neskelbtini) Universiteto ligoninę, Neurochirurgijos skyriuje buvo gydomas nuo 2023-11-19 iki 2023-11-28 (iš karto po įvykio buvo be sąmonės, įvykių nepamena, vėliau skaudėjo, svaigo galva, pykino, vėmė), atvykus į VšĮ (duomenys neskelbtini) Universiteto ligoninę, pilnai sąmoningas, orientuotas, adekvatus; piramidinės židininės neurologinės simptomatikos nėra, paviršiniai ir gilieji jutimai ženkliau nesutrikę, simetriški, koordinaciniai judesiai patenkinami, meninginiai simptomai neigiami, pakaušio srityje susiūta muštinė žaizda; skirtas koservatyvus gydymas - tausojantis režimas, analgetikai, antiemetikai, dehidracija diakarbu, skiriama kineziterapija, mokymas; 2023-11-27 suintensyvėjo galvos skausmai, svaigimas; 2023-11-27 atlikus galvos smegenų kompiuterinę tomografiją, nustatyta teigiama dinamika – hematomos rezorbuojasi, naujų pokyčių nestebima; būklė stabili, išrašant iš ligoninės būklė gera, protarpiais paskauda, pasvaigsta galva, temperatūra normali; piramidinė židininė neurologinė simptomatika nestebėta, žaizda sugijo pirminiu būdu – pašalinti siūlai, rekomenduojamas tolesnis reabilitacinis gydymas, esant skausmui – analgetikai. Be to, bylos duomenys patvirtina, jog nukentėjusysis nuo 2023-11-28 iki 2023-12-22 buvo gydytas UAB Sveikatos centre „(duomenys neskelbtini)“, skundėsi bendru silpnumu, galvos skausmu, svaigimu; atvykus bendra būklė patenkinama, sąmoningas, orientuotas, pusiausvyra nestabili, apsitarnavimui reikalinga dalinė pagalba, taikytas gydymas: ergoterapija, kineziterapija, baseinas, masažas, haloterapija, fitoterapija, parafino aplikacijos, muzikos aromaterapija, psichoterapija, socialinė reabilitacija, 2023-12-22 išrašant, jaučiasi geriau, sumažėjo galvos skausmas, svaigimas, pagerėjo pusiausvyra, išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Tad teismas neabejoja, jog N. E. patyrė tiek didelį fizinį skausmą, tiek didelius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, kas, remiantis CK 6.250 straipsniu, pripažintina asmens patirta neturtine žala. Kita vertus, teismas pastebi, jog dėl šio sužalojimo N. E. nebuvo reikalinga jokia neurochirurginė operacija, pakako tik chirurginio žaizdos sutvarkymo, jis viso gulėjo gydymo įstaigose ir buvo gydytas nuo 2023-11-19 iki 2023-12-22, t. y. vos daugiau nei mėnesį, vėliau gydymas buvo tęsiamas namuose iki 2024-01-29, byloje nėra jokių duomenų, jog dėl šio sužalojimo N. E. būtų nustatytas neįgalumas ar tam tikros procentinės dalies netektas darbingumas, tad šiai dienai daryti kategoriškos išvados, jog ir ateityje nukentėjusysis nuolat jaus nepatogumus, negalima. Pažymėtina, jog situacijai pablogėjus, nukentėjusiajam neužkertamas kelias reikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka dėl pasikeitusių aplinkybių ir reikalauti žalos atlyginimo. Taigi, teismas, įvertindamas bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamos vertybės, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais veiksmais dėl chuliganiškų paskatų, įvertindamas N. E. sukeltus dvasinius išgyvenimus, patirtą fizinį skausmą, sužalojimus bei liekamuosius reiškinius (kaip teigė teismui, dar vaikšto pas gydytojus, lankosi pas neurologą, jam vėl paskirta reabilitacija, nes po įvykio, lenkiant galvą, stipriai tirpsta kairė ranka, dešinė mažiau, jo gyvenimo būdas, laisvalaikis po šio įvykio pasikeitė, nes greičiau pavargsta, grįžęs iš darbo nieko nebenori, nebeturi tiek jėgų, kiek turėjo iki įvykio, nebėra toks darbingas, koks buvo anksčiau), atsižvelgdamas į tai, jog nukentėjusysis po patirtos traumos iš esmės grįžo į normalų gyvenimą, gali tęsti darbinę veiklą, o didesnė žala (ir atitinkamai jos piniginis įvertinimas) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam laikui (visam sužalotojo gyvenimui), kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, į kaltinamojo turtinę padėtį (yra darbingas, dirbantis, užima įmonės vadovo pareigas, byloje nėra duomenų apie kokias nors jo sveikatos problemas, kaltinamasis palyginti jauno amžiaus, išlaikytinių neturi), daro išvadą, kad prašoma priteisti 20 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė. Tokią išvadą teismas daro ne tik įvertindamas anksčiau aptartas bylos aplinkybes, bet ir remdamasis formuojama teismų praktika panašaus pobūdžio bylose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, priteistos neturtinės žalos dydis labai skirtingas, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios, ir paprastai svyruoja nuo 1 449 Eur iki 23 000 Eur, įprastai didesnė neturtinė žala nustatoma tais sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai nukentėjusiojo patirti sunkūs sveikatos sutrikdymai savo pobūdžiu yra žalingesni, susiję su negrįžtamu neigiamu poveikiu sveikatai, ilgalaikiu darbingumo netekimu, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-181/2010, 2K-370/2012, 2K-195/2014, 2K-7-54-677/2015, 2K-300-222/2017). Kaip antai, baudžiamojoje byloje Nr. 2K-172-942/2016, kai nukentėjusysis patyrė tiek veido, tiek galvos bei pilvo sužalojimus, priteista 30 000 Lt (8 688,60 Eur) neturtinei žalai atlyginti; baudžiamojoje byloje Nr. 2K-427-693/2016, kai dviem smūgiais buvo sužalota nukentėjusiojo galva, priteista 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; baudžiamojoje byloje Nr. 2K-300-222/2017, kai kastuvo briauna buvo suduotas smūgis per galvą, priteista 23 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; baudžiamojoje byloje Nr. 2K-337-489/2017 už nukentėjusiojo sunkų sveikatos sutrikdymą, sužalojant galvą, priteista 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, baudžiamojoje byloje Nr. 2K-363-689/2017 už galvos kaukolės lūžį ir akiduobės sužalojimus priteista 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; baudžiamojoje byloje Nr. 1A-201-487/2024, kai nukentėjusiajam buvo suduotas ne mažiau kaip vienas smūgis kumščiu į galvos sritį, po ko asmuo nugriuvo ir jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl galvos sumušimo, pasireiškusio kairio smilkinkaulio uolos ir speninės ataugos lūžiais (kaukolės pamato), kraujo išsiliejimu po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairėje ir galvos smegenyse dešinėje, sumušimo židiniu dešinėje smilkininėje-pamatinėje galvos smegenų skiltyje, priteista 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Taigi, kaip matyti iš pateiktos teismų praktikos, net padarant ir gyvybiškai pavojingoje vietoje (galvoje) sunkius sužalojimus, neturtinė žala įprastai priteisiama 10 000 Eur ribose. Įvertindamas byloje nustatytas anksčiau aptartas aplinkybes, teismų praktiką, siekdamas nukentėjusiojo N. E. ir kaltinamojo M. V.interesų pusiausvyros, atsižvelgdamas į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkina iš dalies ir mažina reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos dydį, padarytą neturtinę žalą įvertindamas 10 000 Eur suma.

60. Nukentėjusiojo N. E. atstovas advokatas Audrius Karpinskas prašė priteisti nukentėjusiojo patirtas išlaidas advokato paslaugoms, kurias jis patyrė ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme už jo atstovavimą, apmokėti. Viso prašė priteisti 2 300 Eur (3 t., b. l. 73). Šias nukentėjusiojo N. E. patirtas išlaidas patvirtina prie prašymo pridėta atstovo advokato 2024 m. rugpjūčio 7 d. išrašyta sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2024 m. rugpjūčio 7 d. pinigų priėmimo kvitas, serija LAT, Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 73-74).

61. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Bylos duomenys patvirtina, kad advokatas Audrius Karpinskas nukentėjusįjį atstovavo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, ruošė civilinį ieškinį, dalyvavo pirmosios instancijos teisme vykusiuose posėdžiuose, nurodyta išlaidų suma – 2 300 Eur nėra akivaizdžiai neprotinga ar per didelė, ji nukentėjusiojo patirta dėl to, jog buvo sužalotas ir nukentėjo dėl kaltų M. V. veiksmų, todėl ji priteistina iš kaltinamojo.

62. Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro 2023 m. gruodžio 6 d. nutarimu nuo 2023 m. gruodžio 6 d. iki 2024 m. birželio 6 d. buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas M. V. turtui – butui, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: asmeninė nuosavybė, adresas (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 13 000 Eur; laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: visiškas, neišieškoma suma netaikoma; turto saugotoju paskirtas M. V. (2 t., b. l. 102-103). Šis laikinas nuosavybės teisės apribojimas Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutartimi buvo pratęstas 6 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. birželio 6 d. (3 t., b. l. 16-18). Atsižvelgiant į tai, kad teismas iš dalies patenkino nukentėjusiojo N. E. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir iš M. V. viso nusprendė priteisti 11 084,41 Eur (1 084,41 Eur + 10 000 Eur) žalos atlyginimą, M. V. turtui nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas, nekeičiant nustatytų laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygų, laikiną nuosavybės teisės apribojimą taikant iki visiško N. E. civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, atlyginus civilinį ieškinį, M. V. taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinant.

63. Daiktiniai įrodymai – DVD-R laikmenos (4 vnt.), esančios voke, prisegtame prie antro tomo galinio viršelio, paliktini saugoti prie bylos medžiagos.

64. Daiktiniai įrodymai – medicininių dokumentų kopijos (31 lapas), USB laikmena ir CD laikmena, esantys voke, prisegtame prie trečio tomo galinio viršelio, paliktini saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

M. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, M. V. įpareigoti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam N. E. padarytą 1 084,41 Eur dydžio turtinę žalą, visą bausmės atlikimo laikotarpį įpareigoti dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei visą bausmės atlikimo laikotarpį uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį).

Į paskirtą bausmę įskaityti M. V. laikino sulaikymo laiką nuo 2023-11-19 01.37 val. iki 2023-11-19 14.50 val. (vieną parą) ir laikyti, kad M. V. yra atlikęs dvi laisvės apribojimo bausmės dienas.

M. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Patvirtinti 2024 m. kovo 6 d. sutartį Nr. 3444, sudarytą tarp M. V. ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo Nr. 3444, pagal kurią M. V. žalą biudžetui įsipareigojo atlyginti per 60 mėnesių nuo 2024 m. kovo 7 d., pirmąjį mėnesį sumokėdamas 48,84 Eur, kiekvieną kitą mėnesį įmokėdamas po 51 Eur, įmokas sumokėdamas iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.

Nukentėjusiojo N. E. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo M. V. priteisti 1 084,41 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo naudai. Likusioje dalyje nukentėjusiojo N. E. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nukentėjusiojo N. E. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo M. V. priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo naudai. Likusioje dalyje nukentėjusiojo N. E. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Išieškoti iš kaltinamojo M. V. nukentėjusiojo N. E. naudai 2 300 Eur turėtoms išlaidoms advokato pagalbai apmokėti.

Palikti Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro 2023 m. gruodžio 6 d. nutarimu paskirtą ir Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutartimi pratęstą laikiną nuosavybės teisės apribojimą M. V. turtui – butui, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), užtikrinant nukentėjusiojo N. E. naudai priteistą 11 084,41 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nekeičiant prokuroro nustatytų laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygų, laikiną nuosavybės teisės apribojimą taikant iki visiško N. E. civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, atlyginus priteistą civilinį ieškinį, M. V. taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinant.

Daiktinius įrodymus – DVD-R laikmenas (4 vnt.), esančias voke, prisegtame prie antro tomo galinio viršelio, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Daiktinius įrodymus – medicininių dokumentų kopijas (31 lapą), USB laikmeną ir CD laikmeną, esančius voke, prisegtame prie trečio tomo galinio viršelio, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą teikiant per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėja Ilona Jakubėnienė