- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-30
- Bylos Nr.
- e2S-339-1012/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22716-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Jakutytė-Sungailienė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- L. B.
- Kategorijos
- 2.3.4.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei L. B. dėl civilinės būklės akto panaikinimo (santuokos nutraukimo) ir susijusių klausimų, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei dėl civilinės būklės akto panaikinimo (santuokos nutraukimo) ir susijusių klausimų. Ieškovas taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti tokią ieškovo ir nepilnamečio vaiko D. B. laikiną bendravimo ir dalyvavimo vaiko auklėjime tvarką: 1) ieškovas bendrauja su sūnumi kalendorinių metų lyginių savaičių savaitgaliais, pasiimdamas vaiką iš vaiko laikinos gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), penktadienį nuo 19 val., ir grąžindamas vaiką tuo pačiu adresu sekmadienį 17 val.; 2) pasiėmimo ir grąžinimo laikas bei vieta gali būti keičiami abiejų tėvų rašytiniu susitarimu, ne vėliau nei dvi dienos iki susitikimo suderinus tikslų vaiko pasiėmimo ir grąžinimo laiką, vietą; 3) atsakovė įsipareigoja nustatytu laiku perduoti ir pasiimti vaiką, užtikrina, kad vaikas turėtų jam būtinas priemones, atsižvelgiant į vaiko amžių ir įpročius; 4) ieškovas turi teisę vieną kartą per savaitę bendrauti su vaiku darbo dienomis (nuo pirmadienio iki penktadienio), susitikimo trukmė - ne mažiau nei trys valandos. Ieškovas prieš tris dienas praneša atsakovei, kada atvyks pasiimti vaiko darbo dienomis; 5) atsakovė nedelsiant, per vieną dieną, informuoja ieškovą, jei pasikeičia jos telefono numeris ar kiti kontaktiniai duomenys, taip pat jei pasikeičia vaiko laikina gyvenamoji vieta; 6) šalys lygiomis dalimis (po ½) dalinasi visas sūnaus vykimo į/iš sūnaus ir ieškovo bendravimo vietos išlaidas (įskaitant, bet neapsiribojant kuru, viešojo transporto bilietais ir pan.), pagal kitos šalies pateiktus apmokėjimo dokumentus. Ieškovas nurodė:
1.1. Tarp šalių yra konfliktas dėl su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, atsakovė nesudaro galimybių ieškovui bendrauti su sūnumi.
1.2. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė galimai ir toliau atsisakys sudaryti galimybes ieškovui bendrauti su sūnumi, kas silpnintų tėvo ir mažamečio sūnaus ryšį, o tai šiandien neatitiktų ir geriausių šalių vaiko interesų bei neužtikrintų galimo sprendimo vykdymo.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame pateikė savo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo: 1) nustatyti šalių sūnaus D. B. gyvenamąją vietą su atsakove; 2) priteisti iš ieškovo laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui 354,50 Eur kasmėnesinėmis išmokomis pavedant uzufrukto teise jas valdyti atsakovei; 3) nustatyti laikiną ieškovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku nustatant, kad ieškovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja sekančia tvarka: iki nepilnamečiui vaikui sueis du metai, ieškovas su vaiku bendrauja nelyginių savaičių savaitgalį šeštadienį ir sekmadienį nuo 16 val. iki 19 val., lyginių savaičių trečiadieniais nuo 16 val. iki 19 val. atsakovės gyvenamojoje vietoje ar kitose vietose dalyvaujant atsakovei; nepilnamečiui vaikui sulaukus dviejų metų, ieškovas su vaiku bendrauja nelyginių savaičių savaitgalį šeštadienį ir sekmadienį nuo 16 val. iki 19 val., lyginių savaičių trečiadieniais nuo 16 val. iki 19 val. nedalyvaujant atsakovei, paimdamas vaiką iš atsakovės gyvenamosios vietos ir grąžindamas bendravimui pasibaigus; nepilnamečiui vaikui sulaukus trijų metų, ieškovas su vaiku bendrauja nelyginių savaičių savaitgaliais nuo penktadienio 19 val. iki sekmadienio 17 val., paimdamas vaiką iš atsakovės gyvenamosios vietos ir grąžindamas bendravimui pasibaigus. Atsakovė nurodė:
2.1. Atsakovė neribojo ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir visada skatino atsakovą bendrauti su vaiku, tačiau šalys nesutarė dėl bendravimo tvarkos, nes šalių vaikas yra per mažo amžiaus (1 metai ir 5 mėnesiai), kad savaitgalius galėtų leisti ieškovo gyvenamojoje vietoje, juo labiau be jokio pereinamojo laikotarpio.
Šalies argumentai
2.2. Ieškovo prašoma laikina bendravimo tvarka negali būti nustatyta, nes ji neatitinka vaiko interesų, netgi daugiau – ji aiškiai pažeidžia vaiko interesus. Pirma, šalių vaikas yra mažametis, jam šiuo metu yra tik vieneri metai ir penki mėnesiai, ieškovas iki šiol niekada nėra buvęs su vaiku vienas, o nuo 2024 m. birželio išvis su yra bendravęs tik kelias valandas, visą laiką dalyvaujant atsakovei. Ieškovas absoliučiai nieko nežino ir nesidomi apie vaiko priežiūrą: nežino jo dienotvarkės, nežino jo mitybos, nežino, kaip jį aprengti. Ieškovui pirmiausia reikia užmegzti su juo ryšį, sužinoti bent elementarius vaiko priežiūros dalykus. Antra, ieškovas, tikėtina, ketina vežtis vaiką į Kauną kas antrą savaitgalį, tačiau ieškovas niekada niekur nebandė važiuoti su vaiku automobiliu vienas ir nežino, kad vaikui automobilyje reikalingas nuolatinis dėmesys ir priežiūra. Trečia, šalys kartu gyveno trumpai, tačiau šalių santuoka iširo dėl sudėtingo ieškovo charakterio ir galimų ieškovo psichinės sveikatos sutrikimų. Susinervinęs ieškovas negalėdavo dirbti, atsakovei sakydavo, kad jam svaigsta galva ir jis gali nukristi nuo pastolių. Atsakovė yra pagrįstai susirūpinusi, kad ištikus pykčio priepuoliui, ieškovas negalės užtikrinti vaikui saugios aplinkos, negalės juo pasirūpinti, o blogiausiu atveju, net nenorėdamas gali sukelti žalą jam. Kelis kartus ieškovą pykčio priepuolis ištiko automobilyje, nesivaldydamas jis padidindavo greitį iki 150 km/per valandą ar daugiau autostradoje, vieną kartą pykčio priepuolio metu, esant automobilyje atsakovei su vaiku, ieškovas padarė avariją. Tik laimingo atsitiktinumo dėka niekas nenukentėjo. Atsakovės žiniomis, ieškovas yra daug kartų baustas administracine tvarka dėl greičio viršijimo. Vaikui būti su ieškovu, ypač važiuoti automobiliu, yra tiesiog nesaugu. Ieškovą dažnai kankina nemiga, todėl, kad dieną neužmigtų, ieškovas nuolat geria stiprius energetinius gėrimus, ko pasėkoje nuolat būna sudirgęs. Ieškovas taip pat nevengia vartoti alkoholio būdamas su vaiku. Ketvirta, ieškovas nuolat taikė psichologinį ir finansinį smurtą atsakovės atžvilgiu, kas ir sudarė prielaidas šalių santuokos žluginimui. Tarp šalių buvo susitarimas, kad atsakovė gyvens pas ieškovą tik kol gims vaikutis ir atsakovė bus motinystės atostogose, vėliau šalys persikels į Vilnių. Atsakovė visą laiką gyveno Vilniuje, turi darbą, į kurį sugrįš po motinystės atostogų, taip pat turi butą. Tačiau ieškovas apgavo atsakovę, gimus vaikui po kiek laiko pasakė, kad į Vilnių jis nesikels, atsakovė yra jo žmona, todėl turi jam paklusti ir likti gyventi Kaune. Ieškovas apribojo iki minimumo atsakovės socialinį gyvenimą, neleido bendrauti atsakovei net su jos tėvais, reikalavo, kad atsakovė būtų visada namuose ir bendrautų tik su juo. Ieškovas niekada nepadėjo prižiūrėti vaikučio, nėra nė karto atsikėlęs naktį prie vaiko. Ieškovas nuolat kontroliavo ieškovės finansus, reikalavo iš jos pinigų, tačiau pats savo gaunamu uždarbiu su ja nesidalindavo.
2.3. Neturėtų būti tenkinamas ieškovo prašymas, kad šalys dalinasi sūnaus vykimo į/iš sūnaus ir ieškovo bendravimo vietos išlaidas, nes yra nekonkretus, neaišku, kokias išlaidas atsakovė turėtų kompensuoti ieškovui. Ieškovas nemoka išlaikymo vaikui, atsakovei tenka vienai išlaikyti vaiką.
2.4. Ieškovas dirba statybų sektoriuje (atlieka išorės apdailos darbus) ir gauna apie 3 000 Eur pajamų atskaičius mokesčius kas mėnesį, todėl yra pajėgus teikti 354,50 Eur išlaikymą.
3. Ieškovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais prašė tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir netenkinti atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovas nurodė, kad:
Atsiliepimas
3.1. Atsakovės atsiliepime nurodyti teiginiai dėl ieškovo psichikos sveikatos ir alkoholio vartojimo nepagrįsti.
3.2. Ieškovas teikia išlaikymą, tačiau atsakovė vaikui ieškovo padovanotus batukus pardavė Vinted platformoje.
3.3. Turi sūnaus priežiūrai reikalingus įgūdžius, prireikus pagalbos ar/ir vaikui augant ketina kreiptis į atitinkamas įstaigas bei institucijas, kurios ieškovui suteiktų žinių, reikalingų atliepti besikeičiančius sūnaus poreikius.
3.4. Atsakovės siūloma laikina ieškovo ir sūnaus bendravimo tvarka laikytina nepagrįstai ribojanti ieškovo ir sūnaus bendravimą.
4. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius) išvadoje pasisakant dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodyta, kad jeigu ieškovo prašoma nustatyti laikina jo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka būtų nustatyta, nepilnamečio vaiko interesai nebūtų pažeisti, be kita ko, tokią laikiną bendravimo tvarką nustačius būtų sumažinta šalių tarpusavio konfliktų tikimybė šiuo klausimu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 22 d. nutartimi ieškovo ir atsakovės prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies: nustatė šalių nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą su atsakove; priteisė iš ieškovo 354,50 Eur laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui, mokamą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis į atsakovės banko sąskaitą nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo, vaikui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant atsakovę ir išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Teismas taip pat nustatė ieškovo laikiną bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką: 1) iki nepilnamečiui vaikui sueis dveji metai, ieškovas su vaiku bendrauja nelyginių savaičių šeštadienį ir sekmadienį nuo 16 val. iki 19 val., taip pat kiekvienos savaitės trečiadienį nuo 16 val. iki 19 val. atsakovės gyvenamojoje vietoje ar kitose vietose dalyvaujant atsakovei; 2) nepilnamečiam vaikui sulaukus dvejų metų, ieškovas su vaiku bendrauja nelyginių savaičių šeštadienį ir sekmadienį nuo 16 val. iki 19 val., taip pat kiekvienos savaitės trečiadienį nuo 16 val. iki 19 val. nedalyvaujant atsakovei, paimdamas vaiką iš atsakovės gyvenamosios vietos ir grąžindamas į atsakovės gyvenamąją vietą bendravimui pasibaigus; 3) nepilnamečiam vaikui sulaukus trejų metų, ieškovas su vaiku bendrauja nelyginių savaičių savaitgaliais nuo penktadienio 19 val. iki sekmadienio 17 val., paimdamas vaiką iš atsakovės gyvenamosios vietos ir grąžindamas į atsakovės gyvenamąją vietą bendravimui pasibaigus, taip pat kiekvienos savaitės trečiadienį nuo 16 val. iki 19 val., paimdamas vaiką iš atsakovės gyvenamosios vietos ir grąžindamas į atsakovės gyvenamąją vietą bendravimui pasibaigus.
6. Teismas sprendė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos. Vis dėlto atsižvelgiant į tai, kad šalių santykiai yra konfliktiški ir šalys nesutaria dėl bendravimo su vaiku tvarkos, teismas, vadovaudamasis siekiu apsaugoti vaiko interesus ir siekdamas laikinai sureguliuoti šalių konfliktiškus santykius, tenkino atsakovės prašymą nustatyti šalių sūnaus laikiną gyvenamąją vietą su atsakove.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas pažymėjo, kad atsakovės prašomas priteisti išlaikymas 354,50 Eur per mėnesį dydis neviršija orientacinio išlaikymo dydžio. Kaip nurodo pats ieškovas, jis dirba ir gauna stabilias pajamas, o didžiąją dalį vaikui skiriamų kasdienių išlaidų patiria atsakovė, nes vaikas gyvena su ja. Atsižvelgiant į tai, teismas tenkino atsakovės prašymą dėl laikino išlaikymo priteisimo.
8. Teismas, atlikęs preliminarų į bylą pateiktų įrodymų vertinimą, atsižvelgęs į ieškovo argumentus, taip pat į tai, kad atsakovė iš esmės neprieštarauja, kad vaiko tėvas su vaiku bendrautų, tačiau esant situacijai, kai tėvo bendravimas su vaiku yra praktiškai nutrūkęs ir vaikui esant 1,5 metų amžiaus, reikalingas pereinamasis laikotarpis vaiko ir tėvo ryšiui atstatyti, sprendė, kad atsakovės prašomoje nustatyti bendravimo tvarkoje pagrįstai numatyti pereinamieji bendravimo laikotarpiai. Teismas, atsižvelgęs į skyrium gyvenančio tėvo teisę lygiomis dalimis bendrauti su vaiku, vertino, kad atsakovės prašomoje bendravimo tvarkoje tėvo matymosi su vaiku dažnumas nėra pakankamas, todėl ieškovo ir atsakovės prašymus dėl laikinos bendravimo tvarkos tenkino iš dalies.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovas atskiruoju skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo 2024 m. lapkričio 22 d. nutarties dalis dėl priteisto laikinojo išlaikymo dydžio ir nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos bei šiuos klausimus išspręsti iš esmės – 1) priteisti iš ieškovo laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui mokamą po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo į atsakovės sąskaitą, nepilnamečiui vaikui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant atsakovę; 2) nustatyti ieškovo laikiną bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką: i) ieškovas bendrauja su sūnumi kalendorinių metų lyginių savaičių savaitgaliais, pasiimdamas vaiką iš vaiko laikinos gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), penktadienį nuo 19 val., ir grąžindamas vaiką tuo pačiu adresu sekmadienį 17 val.; ii) pasiėmimo ir grąžinimo laikas bei vieta gali būti keičiami abiejų tėvų rašytiniu susitarimu, ne vėliau nei dvi dienos iki susitikimo suderinus tikslų vaiko pasiėmimo ir grąžinimo laiką, vietą; iii) atsakovė įsipareigoja nustatytu laiku perduoti ir pasiimti vaiką, užtikrina, kad vaikas turėtų jam būtinas priemones, atsižvelgiant į vaiko amžių ir įpročius; iv) atsakovė nedelsiant, per vieną dieną, informuoja ieškovą, jei pasikeičia jos telefono numeris ar kiti kontaktiniai duomenys, taip pat jei pasikeičia vaiko laikina gyvenamoji vieta. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Teismas priteisdamas 354 Eur dydžio išlaikymą iš Ieškovo, nesant nustatytiems tikriesiems ir pagrįstiems vaiko poreikiams ir turtinei tėvų padėčiai, priteisė per didelį ir neatitinkantį Ieškovo turtinės padėties ir nepilnamečio vaiko poreikių, kas mėnesį mokamą išlaikymą vaikui.
9.2. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovės gaunamą vaiko išmoką (96,25 Eur) ir atitinkamai nesumažino priteistino laikinojo išlaikymo nepilnamečiui vaikui sumos.
9.3. Ieškovas šiuo metu vykdo individualią veiklą, užsiima remonto ir statybos darbais, tačiau pastovaus darbo neturi, o gaunamos pajamos priklauso nuo užsakymų gausos. Ieškovo pajamos per mėnesį siekia apie 1 000 Eur.
9.4. Teismo nustatyta laikinoji bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka neužtikrina ir neužtikrins stabilaus ryšio su skyrium gyvenančiu tėvu išlaikymo ir puoselėjimo, pažeidžia tiek tėvo teises matytis ir bendrauti su nepilnamečiu vaiku, tiek ir nepilnamečio vaiko interesus.
9.5. Teismas, nustatydamas laikinąją bendravimo su nepilnamečiu vaiku nepagrįstai numatė pereinamąjį laikotarpį. Ar ieškovo ir sūnaus santykių palaikymui ir tolesniam stiprinimui yra reikalingas pereinamasis laikotarpis ir atitinkama jo trukmę galima bus nustatyti tik atlikus pilną įrodymų vertinimą ir išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės.
Šalies argumentai
9.6. Ieškovas turi gebėjimų pasirūpinti sūnumi, pats augo šeimoje, kurioje buvo žymiai jaunesnių brolių ir seserų, bei turi ryšį su brolio mažamečiais vaikais. Atsakovė nepateikė nei vieno pagrįsto argumento, jog ieškovui trūktų įgūdžių rūpintis sūnumi ar sūnui kiltų pavojus būnant su ieškovu.
9.7. Teismas nepagrindė ir nenurodė dėl kokių priežasčių ieškovui bendraujant su sūnumi, atsakovės bendravimas yra reikalingas. Pažymint, jog tarp ieškovo ir atsakovės yra susiklosčiusi konfliktinė situacija, tokia bendravimo tvarka apsunkina ieškovo ir sūnaus bendravimą, ieškovas jaučiasi itin nemaloniai, jaučia įtampą ir baimę, jog bus tyčia išprovokuotas konfliktas.
Šalies argumentai
9.8. Nustatytoje laikinojoje bendravimo tvarkoje ieškovo ir sūnaus bendravimo laikotarpiai yra itin nedideli. Be to, ji ieškovui sunkiai įgyvendinama. Teismas neįvertino, ar laikinoji bendravimo su nepilnamečiu vaiku bus objektyviai įgyvendinta, bent jau nustatant, kad ieškovas su sūnumi bendrauja lyginių savaičių šeštadieniais ir nelyginių savaičių sekmadieniais.
9.9. Teismas nustatydamas laikinąją bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, neatsižvelgė į Skyriaus vertinimą ir pateiktą išvadą dėl tėvo bendravimo su vaiku.
Atsiliepimas
10. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovo atskirąjį skundą, kuriuo prašė jį atmesti. Atsiliepime iš esmės nurodo:
10.1. Ieškovas net nenurodo kokie yra vaiko poreikiai (jis jų net ir nežino), tačiau daro išvadą, kad 250 Eur užtikrins visus sūnaus poreikius.
10.2. Ieškovas neatskleidžia savo tikrosios turtinės padėties. Ieškovas dirba statybos sektoriuje, gauna pakankamai auštas pajamas. Pats ieškovas teigia, kad uždirba 1 000 Eur, tačiau Skyriaus pateiktoje išvadoje nurodyta, kad ieškovas teigia, kad jo gaunamos mėnesio pajamos yra apie 1 200 Eur. Ieškovas ruošdamasis santuokos nutraukimo procesui turėtą nekilnojamą turtą 2024 m. rugpjūčio 8 d. padovanojo savo broliui, t. y. galimai sudarė tariamą sandorį ir toliau pats vykdė namo statybas investuodamas bendras sutuoktinių lėšas. Ieškovo gaunamos pajamos ir jo turtinė padėtis tikrai leidžia teikti 354,50 Eur išlaikymą.
Atsiliepimas
10.3. Ieškovo siūloma tvarka būtų itin pažeidžianti vaiko interesus, nes dėl mažo vaiko amžiaus (1,5 metai), silpnų vaiko ir ieškovo tarpusavio ryšių, ieškovo nežinojimo, neturėjimo praktinių įgūdžių kaip rūpintis vaiku, trijų dienų laikotarpiui vaikas atskirtas nuo mamos patirtų didžiulį stresą, kas neigiamai paveiktų jo vystymąsi. Juo labiau kas antrą savaitę vykimas ir grįžimas į Kauną būtų itin varginantis vaikui. Ieškovas niekada niekur nebandė važiuoti su vaiku automobiliu vienas ir nežino, kad vaikui automobilyje reikalingas kito asmens nuolatinis dėmesys ir priežiūra, nes vaikas automobilyje paprastai nemiega ir būna labai neramus.
10.4. Bendravimo tvarka pirmiausia turi atliepti vaiko poreikius, o tai, kad ieškovui laikinoji bendravimo tvarka nepatinka, nes reikia dažnai atvažiuoti į Vilnių, nėra pagrindas keisti bendravimo tvarką.
10.5. Teismas nustatė pereinamojo laikotarpio bendravimą dalyvaujant atsakovei todėl, kad vaikas yra mažas ir jo ryšiai su ieškovu yra nutrūkę. Vaiko bendravimas su ieškovu vaikui svetimoje aplinkoje ilgą laiką ir nesant artimo ryšio tarp vaiko ir atsakovo neatitiktų vaiko interesų.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskiruosiuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
13. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 22 d. nutarties dalies, kuria ieškovo ir atsakovės prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies (dėl laikino išlaikymo ir bendravimo tvarkos), pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
14. Ieškovas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus, kuriuos prašo priimti į bylą: 2023 m. ieškovo pajamų mokesčio deklaraciją, nuomos sutarties kopiją, ieškovo ir atsakovės susirašinėjimus, ieškovo čekius apie išlaidas sūnui; atsakovės ir ieškovo brolio žmonos susirašinėjimas. Atsakovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė atsakovės motinos ir ieškovo susirašinėjimą.
15. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).
16. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje jau esančiais rašytiniais įrodymais, preliminariai įvertinęs jų turinį, šalių procesiniuose dokumentuose dėstomus argumentus, sprendžia, jog šalių pateikti rašytiniai įrodymai yra susiję su byloje nagrinėjamu klausimu ir gali turėti reikšmės teisingam bylos išsprendimui. Jais šalys remiasi pagrindžiant įrodinėjamas aplinkybes, o teikiamų rašytinių įrodymų pateikimo būtinybė atsirado po skundžiamos nutarties priėmimo. Kita ginčo šali turėjo galimybę su jais susipažinti ir pasisakyti dėl jų turinio. Atsižvelgiant į tai, pateikti rašytiniai įrodymai priimami ir vertintini visų į bylą pateiktų įrodymų kontekste.
Dėl laikino išlaikymo dydžio (ne)pakeitimo
17. Atskiruoju skundu ieškovas nesutinka su teismo priteistu 354,50 Eur laikino išlaikymo dydžiu vaikui. Ieškovo teigimu, teismo priteistas laikino išlaikymo dydis neatitinka ieškovo turtinės padėties bei vaiko poreikių. Be to, teismas neatsižvelgė į atsakovės gaunamą 96,25 Eur išmoką vaikui.
18. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Viena iš tokių priemonių yra laikinas išlaikymo priteisimas vaikui (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 3.196 straipsnio 2 dalis, CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas).
19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
20. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad nustatomas toks išlaikymo dydis, kuris būtų proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagrindinis kriterijus, apskaičiuojant nepilnamečiui vaikui reikalingą išlaikymo dydį, yra vaiko poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
21. Pagal kasacinio teismo praktiką, orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).
22. 2023 m. birželio 28 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 516 Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio buvo patvirtinta 2024 metais taikyta minimali mėnesinė alga– 924 Eur (neatskaičius mokesčių) ir apie 709 Eur (atskaičius mokesčius). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs orientacinį išlaikymo dydį bei tai, kad byloje nėra duomenų apie ieškovo negalėjimą teikti tokio dydžio išlaikymą vaikui, priteisė 354,50 Eur ieškovo vaikui mokėtiną laikiną išlaikymą.
23. Kaip minėta, ieškovas ieškinyje ir atskirajame skunde prašė priteisti vaikui mokamą 250 Eur/mėn. dydžio išlaikymą (laikiną išlaikymą). Skyrius išvadoje nurodė, kad ieškovo prašoma nustatyti išlaikymo vaikui suma periodinėmis išmokomis po 250 Eur/mėn. vertintina kaip minimali ir, galimai, nebūtų pakankama vaiko poreikiams tenkinti. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose dėstė poziciją, jog vaiko poreikius atitinkanti suma yra 354,50 Eur/mėn. Ieškovas ieškinyje ar atskirajame nepateikė vaiko poreikių lentelės, tačiau pateikė įrodymus, jog patyrė išlaidų dėl vaiko išlaikymo, t. y. pirko jam maisto, higienos priemonių ir pan. Ieškovas taip pat neteikė į bylą paskaičiavimų dėl vaiko poreikių, nors nurodo, jog 250 Eur suma atitiks vaiko poreikius, o kiti vaiko poreikiai bus patenkinti juo rūpinantis bendravimo metu. Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė vaiko poreikių lentelė, nurodė vaiko išlaikymui būtinas kasmėnesines sumas bei vienkartinius vaiko poreikius iki pilnametystės.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atitinkamos aplinkybės dėl realių vaiko poreikių ir jiems tenkinti būtino išlaikymo dydžio dar nėra patikrintos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Tuo tarpu šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), teismas privalo užtikrinti, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, kad po 250 Eur/mėn. teiktinas išlaikymas vaikui būtų pakankamas užtikrinant vaikui vystytis būtinas sąlygas ir atitiktų geriausius vaiko interesus.
25. Nors ieškovas teigia, kad jo gaunamos pajamos, atsižvelgiant į priteistą laikino išlaikymo dydį, yra nepakankamos, apeliacinės instancijos teismas tokią ieškovo poziciją vertiną kritiškai. Ieškovas pateikė į bylą duomenis, jog jis per mėnesį gauna apie 1 000 Eur pajamų, tačiau pastebėtina, jog tai iš esmės ginčijo atsakovė. Atsakovės teigimu, ieškovas dirba statybose, o jo realios pajamos per mėnesį sudaro apie 3 000 Eur, nes ieškovas jas gauna grynais. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad Skyriaus pateiktoje išvadoje ieškovas savo mėnesinės pajamas nurodė esant 1 200 Eur. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas nuomojasi būstą su parkingo vieta, mokėdamas 550 Eur nuomą. Nurodytos aplinkybės, preliminariai įvertinus šalių pateiktus duomenis, leidžia daryti išvadą, kad ieškovo finansinė padėtis yra geresnė, nei jis deklaruoja. Be to, byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų riboto darbingumo, nedarbingas ar turėtų rimtesnių sveikatos problemų, todėl jei ieškovo netenkina šiuo metu jo gaunamos pajamos, ieškovas turėtų dėti visapusiškas pastangas, kad pagerintų savo turtinę padėtį ir taip garantuotų savo nepilnamečiam vaikui būtiną aprūpinimą. Tuo tarpu ieškovo nurodyti argumentai, kad jis rūpinasi vaiko poreikiais, perka maisto produktus, kitas būtinas prekes, nesudaro pagrindo sumažinti pirmosios instancijos teismo priteistą laikino išlaikymo dydį. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pritaria anksčiau nurodytam pirmosios instancijos teismo vertinimui, pažymėdamas, jog nesant detalesnių duomenų apie ieškovo turtinę padėtį, būtent teismų praktikoje suformuotas orientacinis kriterijus (MMA) užtikrintų šalių vaiko būtinuosius poreikius ir nuo jo nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti.
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atmestinas kaip nepagrįstas ir ieškovo argumentas, kad teismas priteistą vaikui reikalingo laikino išlaikymo dydį turėjo mažinti dėl valstybės mokamų vaikui išmokų.
27. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Teismas, plėtodamas šią praktiką, taip pat pasisakė, kad, vis dėlto, atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023).
28. Šiame kontekste pakartotinai pažymėtina, kad iš byloje esančių duomenų nėra galimybės nustatyti realios šalių turtinės padėties ir būtiniesiems vaiko poreikiams skirtinos sumos. Kita vertus, byloje nėra duomenų, jog ieškovas būtų finansiškai akivaizdžiai nepajėgus teikti pirmosios instancijos teismo priteisto laikino išlaikymo dydį vaikui. Taigi, nėra poreikio lengvinti ieškovui tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu. Dėl to konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatsižvelgė į šią išmoką nustatydamas vaiko laikiną išlaikymo sumą.
29. Pažymėtina, kad priteistas laikinas išlaikymas yra skirtas laikinai sureguliuoti situacijai, kol dar nėra išnagrinėtas ginčas iš esmės. Klausimai dėl išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai bei dėl vaiko būtiniems poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų bus vertinami nagrinėjant bylą iš esmės, o nagrinėjamoje byloje teismas siekia užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikius ir interesus iki ginčo nagrinėjimo iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios ieškovo gaunamos pajamos, jo turtinė padėtis, kokie yra realūs būtinieji vaiko poreikiai ir nustatytas šių kriterijų tarpusavio santykis.
30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, remdamasis teismų praktika ir atsižvelgdamas į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas 354,50 Eur laikino išlaikymo dydis vaikui nėra akivaizdžiai nepagrįstas ar neproporcingas ieškovo turtinei padėčiai.
Dėl laikinos bendravimo tvarkos (ne)pakeitimo
31. Ieškovas atskiruoju skundu taip pat nesutinka su skundžiama nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka su vaiku. Pasak ieškovo, pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka nepagrįstai apriboja ieškovo bendravimą su vaiku, yra sunkiai įgyvendinama bei nepatogi ieškovui. Ieškovas taip pat pažymi, jog teismas nepagrįstai nustatė pereinamąjį laikotarpį bei tai, kad ieškovo bendravimas su vaiku vyksta dalyvaujant atsakovei.
32. CK 3.170 straipsnio 1, 2, 4 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant; vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena; tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.
33. Dėl CK 3.175 straipsnio 2 dalies taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma. Procesinio sprendimo vykdymo tvarka gali būti keičiama įstatymų nustatyta tvarka, tačiau šalims ir šiuo atveju vaikui turi būti aiški bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarka ir periodai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
34. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, kuri skirta apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, taip pat ir sprendžiant dėl laikinos vaikų ir tėvo bendravimo tvarkos, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016).
35. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas).
36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aptartais principais, susijusiais su skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaikais tvarkos nustatymu, turi būti vadovaujamasi tiek nustatant laikinąją bendravimo su vaikais tvarką, tiek vėliau ją keičiant. Taigi, sprendžiant dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) laikinosios bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, turi būti siekiama maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaikus, skyrium gyvenančio tėvo (motinos) apribojimai bendrauti su vaikais gali būti nustatyti tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti.
37. Atkreiptinas dėmesys, kad klausimas dėl nuolatinės ieškovo ar atsakovės (priklausomai nuo to, su kuria šalimi bus nustatyta šalių nepilnamečių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta) bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo bus išspręstas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus teismo sprendimą. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio, priešieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės. Šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apibrėžia nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, kuria siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo dienos nebūtų pažeidžiamos ne tik vaiko, bet ir jų tėvų teisės bei teisėti interesai. Preliminariai įvertinęs šalių pateiktus ir prašymuose dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodytus duomenis bei aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nustatyta laikina ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka geriausiai atitinka vaiko interesus.
38. Įvertinęs bylos medžiagą bei šalių paaiškinimus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad esant situacijai, kai tėvo bendravimas su vaiku yra praktiškai nutrūkęs ir vaikui esant 1,5 m. amžiaus, reikalingas pereinamasis laikotarpis vaiko ir tėvo ryšiui atstatyti. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog iki vaikui sueis 2 m., ieškovas su vaiku bendrauja be nakvynių, dalyvaujant atsakovei. Kai vaikas sulauks 2 m. – bendravimas vyksta be atsakovės; o sulaukus 3 m. – ir su nakvynėm. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju geriausiai vaiko interesai bus užtikrinti nustačius pereinamąjį laikotarpį, nes ieškovo ir vaiko bendravimas nebuvo reguliarus ir pastovus. Kaip minėta, vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, todėl siekiant pasiruošti intensyvesniam ieškovo ir vaiko bendravimui pakankama priemone laikytina ieškovo bendravimas su vaikui dalyvaujant atsakovei, kol vaikui sueis 2 m. Tokiu būdu bus tinkamai pasiruošta vaiko bendravimui su ieškovu, užmegztas ryšys, sužinoti vaiko poreikiai. Šiame kontekste atmetami ieškovo teiginiai dėl atsakovės dalyvavimo ieškovo bendravimo su vaiku metu. Pažymėtina, kad šalių vaikas yra 1,5 metų amžiaus, jam nuolat reikalinga suaugusiųjų priežiūra. Kadangi vaikas gyvena su atsakove, laikytina, kad būtent ji geriausiai išmano vaiko poreikius, dienotvarkę, mitybą ir pan. Tai, kad šalių santykiai yra konfliktiški, negali paneigti geriausių vaiko interesų užtikrinimo. Be to, ieškovo bendravimas su vaiku vyksta dalyvaujant atsakovei, bet tai nereiškia, jog bendravimas vyksta atsakovės gyvenamojoje vietoje ar dalyvaujant atsakovės motinai. Kaip nurodė atsakovė, ji neprieštarauja, jog ieškovas su vaiku galėtų bendrauti parke, žaidimų aikštelėje ar bet kurioje kitoje vietoje, atitinkančioje vaiko interesus.
39. Nors ieškovas kelia ir nustatytos laikinos bendravimo tvarkos įgyvendinimo klausimus, t. y. ieškovas gyvena Kaune ir turi važinėti į Vilnių bendrauti su vaiku, tai nelaikytina svarbia aplinkybe keisti pirmosios instancijos teismo nutartį. Pažymėtina, kad šiuo metu svarbiausia užmegzti pastovų ieškovo ir vaiko santykį, skatinti jų bendravimą, tačiau tai turi atliepti vaiko poreikius ir atitikti geriausius jo interesus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo siūloma tvarka, kai ieškovas kas antrą savaitgalį pasiima vaiką nakvynei, nagrinėjamu atveju šių interesų neatitiktų. Pažymėtina, kad tai yra tik laikino pobūdžio ir šiuo metu esančias aplinkybės atitinkanti tvarka. Įvykus teigiamai vaiko adaptacijai prie intensyvesnio ieškovo ir vaiko bendravimo, vėliau gali būti tikslinga spręsti ir dėl ilgesnio ieškovo buvimo su vaiku ar ankstesnio nakvynių nustatymo.
40. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apelianto pateiktą atskirąjį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas). Įvertinus tai, kas išdėstyta, atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl procesinės bylos baigties
41. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apskųsta pirmosios instancijos teismo nutarties dalis yra teisėta ir pagrįsta. Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tinkamai atsižvelgė į nepilnamečio vaiko interesus, pagrįstai ir visapusiškai įvertino visus byloje esančius įrodymus, pagrįstai nustatė vaiko ir ieškovo laikinąją bendravimo tvarką, priteisė iš ieškovo pagrįsto dydžio laikino išlaikymo sumą vaikui, todėl keisti nutarties dalį remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Ieškovo A. B. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.