- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-03
- Bylos Nr.
- e2S-588-603/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22716-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- L. B.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) L. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nutarties, priimtos pagal ieškovo A. B. prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei L. B. dėl civilinės būklės akto panaikinimo (santuokos nutraukimo) ir susijusių klausimų, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei dėl civilinės būklės akto panaikinimo (santuokos nutraukimo) ir susijusių klausimų. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti ieškovo laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: (1) ieškovas bendrauja su sūnumi kalendorinių metų lyginių savaičių savaitgaliais, pasiimdamas vaiką iš vaiko laikinos gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), penktadienį nuo 19 val., ir grąžindamas vaiką tuo pačiu adresu sekmadienį 17 val.; (2) pasiėmimo ir grąžinimo laikas bei vieta gali būti keičiami abiejų tėvų rašytiniu susitarimu, ne vėliau nei dvi dienos iki susitikimo suderinus tikslų vaiko pasiėmimo ir grąžinimo laiką, vietą; (3) atsakovė įsipareigoja nustatytu laiku perduoti ir pasiimti vaiką, užtikrina, kad vaikas turėtų jam būtinas priemones, atsižvelgiant į vaiko amžių ir įpročius; (4) Ieškovas turi teisę vieną kartą per savaitę bendrauti su vaiku darbo dienomis (nuo pirmadienio iki penktadienio), susitikimo trukmė - ne mažiau nei trys valandos. Ieškovas prieš tris dienas praneša atsakovei, kada atvyks pasiimti vaiko darbo dienomis; (5) atsakovė nedelsiant, per vieną dieną, informuoja ieškovą, jei pasikeičia jos telefono numeris ar kiti kontaktiniai duomenys, taip pat jei pasikeičia vaiko laikina gyvenamoji vieta; (6) šalys lygiomis dalimis (po ½) dalinasi visas sūnaus vykimo į/iš sūnaus ir ieškovo bendravimo vietos išlaidas (įskaitant, bet neapsiribojant kuru, viešojo transporto bilietais ir pan.), pagal kitos šalies pateiktus apmokėjimo dokumentus.
Atsiliepimas
2. Atsakovė su prašymu nesutiko, pateikė prašymą taikyti jos prašomas laikinąsias apsaugos priemones, tarp jų nustatyti tokią laikiną ieškovo bendravimo su vaiku tvarką: ieškovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja sekančia tvarka: 1) iki nepilnamečiui vaikui sueis du metai, Ieškovas su vaiku bendrauja nelyginių savaičių savaitgalį šeštadienį ir sekmadienį nuo 16 val. iki 19 val., lyginių savaičių trečiadieniais nuo 16 val. iki 19 val. atsakovės gyvenamojoje vietoje ar kitose vietose dalyvaujant atsakovei; 2) nepilnamečiui vaikui sulaukus dviejų metų, ieškovas su vaiku bendrauja nelyginių savaičių savaitgalį šeštadienį ir sekmadienį nuo 16 val. iki 19 val., lyginių savaičių trečiadieniais nuo 16 val. iki 19 val. nedalyvaujant atsakovei, paimdamas vaiką iš atsakovės gyvenamosios vietos ir grąžindamas bendravimui pasibaigus; 3) nepilnamečiui vaikui sulaukus trijų metų, ieškovas su vaiku bendrauja nelyginių savaičių savaitgaliais nuo penktadienio 19 val. iki sekmadienio 17 val., paimdamas vaiką iš atsakovės gyvenamosios vietos ir grąžindamas bendravimui pasibaigus.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas 2024 m. lapkričio 22 d. nutartimi ieškovo ir atsakovės prašymus dėl bendravimo tvarkos tenkino iš dalies ir nustatė tokią ieškovo laikiną bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką: (1) Iki nepilnamečiui vaikui sueis dveji metai, ieškovas su vaiku bendrauja nelyginių savaičių šeštadienį ir sekmadienį nuo 16 val. iki 19 val., taip pat kiekvienos savaitės trečiadienį nuo 16 val. iki 19 val. atsakovės gyvenamojoje vietoje ar kitose vietose dalyvaujant atsakovei; (2) Nepilnamečiam vaikui sulaukus dvejų metų, ieškovas su vaiku bendrauja nelyginių savaičių šeštadienį ir sekmadienį nuo 16 val. iki 19 val., taip pat kiekvienos savaitės trečiadienį nuo 16 val. iki 19 val. nedalyvaujant atsakovei, paimdamas vaiką iš atsakovės gyvenamosios vietos ir grąžindamas į atsakovės gyvenamąją vietą bendravimui pasibaigus; (3) Nepilnamečiam vaikui sulaukus trejų metų, ieškovas su vaiku bendrauja nelyginių savaičių savaitgaliais nuo penktadienio 19 val. iki sekmadienio 17 val., paimdamas vaiką iš atsakovės gyvenamosios vietos ir grąžindamas į atsakovės gyvenamąją vietą bendravimui pasibaigus, taip pat kiekvienos savaitės trečiadienį nuo 16 val. iki 19 val., paimdamas vaiką iš atsakovės gyvenamosios vietos ir grąžindamas į atsakovės gyvenamąją vietą bendravimui pasibaigus.
Šalies argumentai
4. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo, be kita ko, prašė panaikinti teismo nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tvarką ir taikyti atskirajame skunde nurodytą bendravimo tvarką. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-339-1012/2025 ieškovo atskirojo skundo netenkino.
5. Ieškovas 2024 m. gruodžio 11 d. pateikė prašymą papildyti 2024 m. lapkričio 22 d. nutartimi nustatytą laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: (1) Vaiko tėvas bendrauja su nepilnamečiu vaiku poriniais metais Šv. Velykų pirmąją dieną, pasiimdamas nepilnametį vaiką 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos, ir grąžindamas nepilnametį vaiką tos pačios dienos 19.00 val. į jo gyvenamąją vietą. Neporiniais metais Šv. Velykų antrąją dieną, pasiimdamas sūnų 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos, ir Šv. Velykų antrąją dieną grąžindamas nepilnametį vaiką tos pačios dienos 19.00 val. į jo gyvenamąją vietą. Neporiniais metais – stačiatikių Šv. Velykų dieną, pasiimdamas nepilnametį vaiką 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas nepilnametį vaiką tos pačios dienos 19.00 val. į jo gyvenamąją vietą. Tais atvejais, kai katalikų ir stačiatikių Šv. Velykų diena sutampa, vadovaujamasi bendravimo tvarka, kuri numatyta katalikų Šv. Velykų dienai. (2) Vaiko tėvas bendrauja su nepilnamečiu vaiku neporiniais metais Šv. Kūčių dieną paimdamas nepilnametį vaiką 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas tos pačios dienos 19.00 val. į jo gyvenamąją vietą. Poriniais metais - Šv. Kalėdų pirmąją dieną, paimdamas nepilnametį vaiką 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas tą pačią dieną 19.00 val. į jo gyvenamąją vietą. Neporiniais metais - Šv. Kalėdų antrąją dieną, paimdamas nepilnametį vaiką 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinamas tą pačią dieną 19.00 val. į jo gyvenamąją vietą. Poriniais metais – stačiatikių Šv. Kalėdas (sausio 7 d.) paimdamas nepilnametį vaiką 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas tą pačią dieną 19.00 val. į jo gyvenamąją vietą. (3) Vaiko tėvas bendrauja su nepilnamečiu vaiku porinių metų valstybinių švenčių dienomis – Kovo 11 d. (Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną); birželio 24 d. (Rasos ir Joninių dieną) pasiimdamas nepilnametį vaiką 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas nepilnametį vaiką tą pačią dieną 19.00 val. į jo gyvenamąją vietą. (4) Vaiko tėvas bendrauja su nepilnamečiu vaiku neporinių metų valstybinių švenčių dienomis – Vasario 16 d. (Lietuvos valstybės atkūrimo dieną), Liepos 6 d. (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną), rugpjūčio 15 d. (Šv. M. M. ėmimo į dangų dieną), pasiimdamas nepilnametį vaiką šventinės dienos 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas nepilnametį vaiką tą pačią dieną 19.00 val. į jo gyvenamąją vietą. (5) Vaiko tėvas bendrauja su nepilnamečiu vaiku kiekvienų metų Tėvo dieną (pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį) pasiimdamas nepilnametį vaiką šventinės dienos 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas nepilnametį vaiką tą pačią dieną 19.00 val. į jo gyvenamąją vietą. Vaiko motina turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku kiekvienų metų Motinos dieną (pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį). (6) Vaiko tėvas bendrauja su nepilnamečiu vaiku poriniais metais nepilnamečio vaiko gimimo dieną ((duomenys neskelbtini) d.), pasiimdamas nepilnametį vaiką gimtadienio dienos 10.00 val. iš nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas nepilnametį vaiką tą pačią dieną 19.00 val. į jo gyvenamąją vietą. (7) Esant bendram tėvų sutarimui, išreikštu rašytiniu būdu, tėvai turi teisę nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos. (8) Tais atvejais, kai tėvas dėl objektyvių priežasčių negali bendrauti su nepilnamečiu vaiku, tėvas informuoja motiną iš karto sužinojus apie aplinkybę dėl kurios neįvyks bendravimas su nepilnamečiu vaiku. Tą dieną (tomis dienomis) tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimas neįvyksta.
6. Ieškovas prašymą grindė tuo, kad teismo nustatytoje laikinojoje bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkoje nėra numatyta nuostatų, apibrėžiančių atvejus, kai dėl objektyvių priežasčių (ligos ar darbo grafiko) ieškovas negalės bendrauti su nepilnamečiu vaiku bei nenumatyta ieškovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo švenčių dienomis. Ieškovo vertinimu, reikalinga papildyti 2024 m. lapkričio 22 d. nutartimi nustatytą laikinąją bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką nuostatomis, kurios užtikrins, jog švenčių metu ieškovas turės galimybę praleisti laiko su sūnumi, supažindinti su savo šeimos tradicijomis švenčiant metų šventes, taip pat, ieškovo giminaičiai turės progą praleisti laiką su ieškovo ir atsakovės sūnumi bei palaikyti tarpusavio ryšį, kartu bus išvengta galimų nesutarimų tarp tėvų dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos ateityje.
Atsiliepimas
7. Atsakovė pateiktame atsiliepime nurodė, jog ieškovo prašoma papildyti bendravimo tvarka neatitinka nepilnamečio vaiko interesų. Nurodė, kad ieškovas prašo papildyti nutartį, todėl prašoma nustatyti bendravimo tvarka turi būti suderinama su nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka. Teismas nutartyje nustatydamas laikiną bendravimo tvarką įvertino nutrūkusį ieškovo ir vaiko asmeninį ryšį ir nustatė pereinamojo laikotarpio būtinumą. Tuo tarpu papildomu prašymu ieškovas bando pakeisti nutartyje nustatytą tvarką teikdamas bendravimo tvarką švenčių dienomis, kuomet ieškovas su vaiku jau dabar bendrautų nedalyvaujant atsakovei, t.y. bando „apeiti“ nutartyje nustatytą pereinamąjį laikotarpį. Nutartimi nustatyta bendravimo tvarka yra pakankamai intensyvi, o pridėjus bendravimą visomis įmanomomis valstybinių ir religinių švenčių dienomis ji bus dar intensyvesnė, vaikas dėl per didelio intensyvumo bus varginamas. Be to, dėl nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos kai kuriais atvejais švenčių dienos ir taip sutampa su nutartimi nustatytu ieškovo bendravimo laiku, todėl nėra jokio poreikio nustatyti papildomą bendravimą švenčių dienomis. Prašydamas nustatyti tokią bendravimo tvarką švenčių dienomis ieškovas visiškai neatsižvelgia į vaiko amžių (1,5 metai) ir vaiko dienotvarkę. Šiuo metu vaikas yra dar per mažo amžiaus vertinti skirtingas šeimos tradicijas, juolab kad dėl jų pažinimo vaikas per dieną praleis 4 valandas kelyje ir neturės galimybės pamiegoti dienos metu. Prioritetas turėtų būti teikiamas vaiko saugumo poreikiams bei stabiliai dienotvarkei užtikrinti. Atsakovės nuomone, šiuo metu vaiko teisė bendrauti su ieškovo artimaisiais gali būti įgyvendinama ieškovo artimiesiems ieškovo bendravimo su vaiku metu atvykus į atsakovės gyvenamąją vietą ar jiems bendraujant kitose vietose dalyvaujant atsakovei. Tiek ieškovo bendravimo metu, tiek ir švenčių metu atsakovė visada skatino ieškovo ir jo artimųjų bendravimą su vaiku.
8. Jeigu vis tik teismas matytų poreikį nustatyti papildomai ieškovo bendravimą su vaiku švenčių dienomis, atsakovė prašė atsižvelgti į vaiko interesus ir nustatyti tokią ieškovo bendravimo su vaiku tvarką švenčių dienomis:
„Iki Nepilnamečiam vaikui sueis dveji metai, Ieškovas su Vaiku bendrauja šio Atsiliepimo 2.11.3 – 2.11. 7 p. nurodytų švenčių dienomis nuo 16.00 val. iki 19.00 val. Atsakovės gyvenamojoje vietoje ar kitose vietose dalyvaujant Atsakovei;
Nepilnamečiam vaikui sulaukus dvejų metų, Ieškovas su Vaiku bendrauja šio Atsiliepimo 2.11.3 – 2.11. 7 p. nurodytų švenčių dienomis nuo 16.00 val. iki 19.00 val. nedalyvaujant Atsakovei, paimdamas Vaiką iš Atsakovės gyvenamosios vietos ir grąžindamas į Atsakovės gyvenamąją vietą bendravimui pasibaigus;
Nepilnamečiam vaikui sulaukus trejų metų, Ieškovas bendrauja su Vaiku poriniais metais Šv. Velykų pirmąją dieną, pasiimdamas Vaiką 10.00 val. iš Atsakovės gyvenamosios vietos, ir grąžindamas Vaiką tos pačios dienos 19.00 val. į Atsakovės gyvenamąją vietą. Neporiniais metais Šv. Velykų antrąją dieną, pasiimdamas sūnų 10.00 val. iš Atsakovės gyvenamosios vietos, ir grąžindamas Vaiką tos pačios dienos 19.00 val. į Atsakovės gyvenamąją vietą.
Nepilnamečiam vaikui sulaukus trejų metų, Ieškovas bendrauja su Vaiku neporiniais metais Šv. Kūčių dieną paimdamas Vaiką 10.00 val. iš Atsakovės gyvenamosios vietos ir grąžindamas tos pačios dienos 19.00 val. į Atsakovės gyvenamąją vietą. Poriniais metais - Šv. Kalėdų pirmąją dieną, paimdamas Vaiką 10.00 val. iš Atsakovės gyvenamosios vietos ir grąžindamas tą pačią dieną 19.00 val. į Atsakovės gyvenamąją vietą.
Nepilnamečiam vaikui sulaukus trejų metų, Ieškovas bendrauja su Vaiku porinių metų valstybinių švenčių dienomis – Kovo 11 d. (Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną);, birželio 24 d. (Rasos ir Joninių dieną) pasiimdamas Vaiką 10.00 val. iš Atsakovės gyvenamosios vietos ir grąžindamas Vaiką tą pačią dieną 19.00 val. į Atsakovės gyvenamąją vietą.
Nepilnamečiam vaikui sulaukus trejų metų, Ieškovas bendrauja su Vaiku kiekvienų metų Tėvo dieną (pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį) pasiimdamas Vaiką šventinės dienos 10.00 val. iš Atsakovės gyvenamosios vietos ir grąžindamas Vaiką tą pačią dieną 19.00 val. į Atsakovės gyvenamąją vietą. Atsakovė turi teisę bendrauti su Vaiku kiekvienų metų Motinos dieną (pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį).
Nepilnamečiam vaikui sulaukus trejų metų, Ieškovas bendrauja su Vaiku poriniais metais Vaiko gimimo dieną ((duomenys neskelbtini) d.), pasiimdamas Vaiką gimtadienio dienos 10.00 val. iš Atsakovės gyvenamosios vietos ir grąžindamas Atsakovės Vaiką tą pačią dieną 19.00 val. į Atsakovės gyvenamąją vietą.
Esant bendram tėvų sutarimui, išreikštu rašytiniu būdu, tėvai turi teisę nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos“.
9. Išvadą teikianti institucija pateiktoje išvadoje nurodė, kad tenkinus ieškovo prašymą papildyti nustatytą laikinąją bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką mažamečio interesai nebūtų pažeisti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 20 d. nutartimi ieškovo A. B. prašymą nustatyti papildomą laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką tenkino ir nustatė tokią ieškovo A. B. papildomą laikiną bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. B., gimusiu (duomenys neskelbtini)., tvarką:
1). Vaiko tėvas bendrauja su nepilnamečiu vaiku poriniais metais Šv. Velykų pirmąją dieną, pasiimdamas nepilnametį vaiką 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos, ir grąžindamas nepilnametį vaiką tos pačios dienos 19.00 val. į jo gyvenamąją vietą. Neporiniais metais Šv. Velykų antrąją dieną, pasiimdamas sūnų 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos, ir Šv. Velykų antrąją dieną grąžindamas nepilnametį vaiką tos pačios dienos 19.00 val. į jo gyvenamąją vietą. Neporiniais metais – stačiatikių Šv. Velykų dieną, pasiimdamas nepilnametį vaiką 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas nepilnametį vaiką tos pačios dienos 19.00 val. į jo gyvenamąją vietą. Tais atvejais, kai katalikų ir stačiatikių Šv. Velykų diena sutampa, vadovaujamasi bendravimo tvarka, kuri numatyta katalikų Šv. Velykų dienai;
2). Vaiko tėvas bendrauja su nepilnamečiu vaiku neporiniais metais Šv. Kūčių dieną paimdamas nepilnametį vaiką 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas tos pačios dienos 19.00 val. į jo gyvenamąją vietą. Poriniais metais - Šv. Kalėdų pirmąją dieną, paimdamas nepilnametį vaiką 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas tą pačią dieną 19.00 val. į jo gyvenamąją vietą. Neporiniais metais - Šv. Kalėdų antrąją dieną, paimdamas nepilnametį vaiką 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinamas tą pačią dieną 19.00 val. į jo gyvenamąją vietą. Poriniais metais – stačiatikių Šv. Kalėdas (sausio 7 d.) paimdamas nepilnametį vaiką 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas tą pačią dieną 19.00 val. į jo gyvenamąją vietą;
3). Vaiko tėvas bendrauja su nepilnamečiu vaiku porinių metų valstybinių švenčių dienomis – Kovo 11 d. (Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną); birželio 24 d. (Rasos ir Joninių dieną) pasiimdamas nepilnametį vaiką 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas nepilnametį vaiką tą pačią dieną 19.00 val. į jo gyvenamąją vietą;
4). Vaiko tėvas bendrauja su nepilnamečiu vaiku neporinių metų valstybinių švenčių dienomis – Vasario 16 d. (Lietuvos valstybės atkūrimo dieną), Liepos 6 d. (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną), rugpjūčio 15 d. (Šv. M. M. ėmimo į dangų dieną), pasiimdamas nepilnametį vaiką šventinės dienos 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas nepilnametį vaiką tą pačią dieną 19.00 val. į jo gyvenamąją vietą;
5). Vaiko tėvas bendrauja su nepilnamečiu vaiku kiekvienų metų Tėvo dieną (pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį) pasiimdamas nepilnametį vaiką šventinės dienos 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas nepilnametį vaiką tą pačią dieną 19.00 val. į jo gyvenamąją vietą. Vaiko motina turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku kiekvienų metų Motinos dieną (pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį;
6). Vaiko tėvas bendrauja su nepilnamečiu vaiku poriniais metais nepilnamečio vaiko gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)d.), pasiimdamas nepilnametį vaiką gimtadienio dienos 10.00 val. iš nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas nepilnametį vaiką tą pačią dieną 19.00 val. į jo gyvenamąją vietą;
7). Esant bendram tėvų sutarimui, išreikštu rašytiniu būdu, tėvai turi teisę nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos;
Žemesnės instancijos teismas
8). Tais atvejais, kai tėvas dėl objektyvių priežasčių negali bendrauti su nepilnamečiu vaiku, tėvas informuoja motiną iš karto sužinojus apie aplinkybę dėl kurios neįvyks bendravimas su nepilnamečiu vaiku. Tą dieną (tomis dienomis) tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimas neįvyksta.
11. Teismas nurodė, kad nesant aptartai šalių bendravimo tvarkai su nepilnamečiu vaiku švenčių dienomis bei neaptartai situacijai, kai ieškovas negali atvykti matytis su vaiku bei atsižvelgiant į tai, kad šalys ir toliau nesutaria dėl bendravimo su vaiku tvarkos, yra pagrindas nustatyti ieškovo bendravimo su vaiku tvarką švenčių dienomis ir aptarti ieškovo negalėjimo bendrauti su vaiku atvejį.
12. Teismas pažymėjo, jog ieškovui bendraujant su vaiku, ir, kaip nurodo atsakovė, intensyviai, tikėtina aplinkybė, jog nutarties priėmimo metu tėvo ir vaiko ryšys iš dalies atkurtas. Kartu atkreipė dėmesį į tai, kad bendravimas švenčių dienomis yra neperiodiškas, todėl vaiko kasdienė gyvenimo rutina, taip pat nustatyta kassavaitinė matymosi su tėvu tvarka, kai tėvas su vaiku bendrauja dalyvaujant vaiko mamai, dėl bendravimo švenčių dienomis iš esmės nepasikeis. Vertino, kad tėvo bendravimas švenčių dienomis nuo 10 iki 19 val. nedalyvaujant atsakovei nepakenks vaiko interesams bei pažymėjo, kad tokios nuomonės laikosi ir išvadą teikianti institucija.
Atsiliepimas
13. Įvertinęs atsakovės atsiliepime nurodomus argumentus, kuriais remiantis įrodinėjama, jog ieškovo prašoma bendravimo tvarka neatitinka vaiko interesų dėl kelionės trukmės bei dienotvarkės, atsižvelgiant į vaiko amžių, teismas pažymėjo, jog ne tik mama, bet ir vaiko tėvas turi tokias pačias pareigas rūpintis vaiku, užtikrinti jo saugumą, stabilią dienotvarkę, tinkamai tenkinti vaiko fiziologinius ir emocinius poreikius. Teismo nuomone, tėvui tinkamai vykdant šias pareigas, tikėtina, kad su tėvu praleistas ilgesnis laikas švenčių dienomis nepažeis vaiko interesų, o byloje esantys duomenys neleidžia teismui vienareikšmiškai konstatuoti, kad atsakovės nuogąstavimas dėl vaiko vežiojimo į Kauną ir atgal pagrįstas. Kartu pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, kadangi šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams randant tarpusavio kompromisą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Atsakovė pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nutarties, prašydama pakeisti minėtą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, nustatant atsakovės siūlomą ieškovo papildomą bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku, taip pat priimti kartu su atskiruoju skundu teikiamus papildomus rašytinius įrodymus. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
14.1. teismui nustačius papildomą ieškovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku nutartis buvo vykdoma ir ieškovas 2024 m. gruodžio 25 d. bendravo su vaikui nedalyvaujant atsakovei. Nutartimi nustatyta vaiko interesus pažeidžianti bendravimo tvarka, ką ir patvirtino nutarties vykdymo metu vaiko patirti sveikatos sutrikdymai;
Atsiliepimas
14.2. teismas nepagrįstai laikė, jog nutarties priėmimo metu tėvo ir vaiko ryšys iš dalies atkurtas. Nėra aišku, kokiais duomenimis remdamasis teismas padarė tokią išvadą. Atsakovė atsiliepime į prašymą, buvo aiškiai nurodžiusi, kad nepaisant vykstančio laikino bendravimo pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką, ieškovas iki šiol absoliučiai nieko nežino ir nesidomi vaiko priežiūra: nežino jo dienotvarkės, nežinojo kaip ir kada vaiką migdyti (vaikas užmiega sunkiai), nežino jo mitybos (vaikui gaminamas specialus maistas), nežino, kaip jį aprengti. Taigi ieškovui pirmiausia reikia užmegzti su vaiku ryšį, sužinoti elementarius vaiko priežiūros dalykus. Ieškovas nemoka vaiko nuraminti, nesupranta ko nori vaikas, iškilus bendravimo sunkumams nebando jų išspręsti – ieškovas susinervina ir reikalauja, kad atsakovė nedelsdama ateitų ir nuramintų vaiką ar paaiškintų ko vaikas nori. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kas leistų teismui įvertinti, kad ieškovo iš vaiko ryšys iš dalies yra atkurtas, taip pat ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad jis gali vaiku pasirūpinti ir žino vaiko poreikius;
14.3. nors teismas nurodė, kad bendravimas švenčių dienomis yra neperiodiškas ir vaiko kasdienė gyvenimo rutina bei nustatyta kassavaitinė matymosi su tėvu tvarka iš esmės nepasikeis, nei teismas, nei išvadą teikianti institucija neįvertino, ar ieškovas vienas gali bendrauti su vaiku, ar geba užtikrinti vaiko poreikius;
14.4. byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo teismui vienareikšmiškai konstatuoti, jog atsakovės nuogąstavimas dėl vaiko vežiojimo į Kauną ir atgal nepagrįstas. Atsakovė atsiliepime į prašymą nurodė, jog vaiką vežiojant per šventes iš Vilniaus į Kauną, kuomet kelionėje praleidžiama mažiausiai keturios valandos, sutrikdys vaiko dienotvarkę bei pažeis vaiko interesus. Atsakovės nuogąstavimai pasitvirtino, kadangi ieškovui gruodžio 25 d. išsivežus vaiką į Kauną, jis vėliau grąžintas į jo gyvenamąją vietą tokios būklės, jog atsakovei teko skubiai kviesti greitąją pagalbą ir vykti su vaiku į Santaros klinikas, kur vaikui buvo diagnozuotas neramumams ir susijaudinimas bei kraujo tūrio sumažėjimas, vaikas patyrė ūmią dehidrataciją. Vaiko savijautai nepagerėjus, atsakovė 2024 m. gruodžio 27 d. kreipėsi pas vaiko šeimos gydytoją. Vaikas buvo neramus, atsirado dešinės akies tikas ir kairės rankos hipertonusas, išbėrė veidą, verkė naktimis ir bijojo svetimų žmonių. Šeimos gydytojo siuntimu vaikas buvo konsultuotas gydytojo vaikų neurologo. Visi nurodyti vaiko sveikatos sutrikimai atsirado dėl ieškovo nemokėjimo /negebėjimo pasirūpinti vaiku, kas patvirtina aplinkybę, jog teismas pagrįstai nustatė pereinamąjį laikotarpį kai ieškovas bendrauja su vaiku tik dalyvaujant atsakovei ir bendravimas švenčių dienomis pereinamuoju laikotarpiu taip pat turi būti tik vykti dalyvaujant atsakovei;
14.5. prašoma nustatyti bendravimo tvarka švenčių dienomis turėjo būti suderinta su teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka. Pagal galiojančią laikiną bendravimo tvarką ieškovo bendravimas švenčių dienomis nedalyvaujant atsakovei galėjo būti nustatytas ne anksčiau kaip vaikui sulaukus dviejų metų, o ilgesnis bendravimas galimas tik vaikui sulaukus trejų metų. Todėl turėtų būti nustatyta papildoma ieškovo bendravimo su vaiku švenčių dienomis tvarka pagal atsakovės atsiliepime nurodytą tvarką.
15. Ieškovas A. B. atsiliepime prašo atsakovės atskirojo skundo netenkinti bei prijungti prie civilinės bylos teikiamus dokumentus ir jais vadovautis nagrinėjant atskirąjį skundą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
15.1. nurodydama 2024 m. gruodžio 25 d. įvykius atsakovė pateikia teismui tiesos neatitinkančias aplinkybes, vadovaudamasi išimtinai savo interesais stengiasi nepagrįstai apriboti ieškovo ir nepilnamečio vaiko bendravimą. Perduodant vaiką atsakovei jis jautėsi gerai, ieškovas informavo atsakovę apie tai, ką sūnus veikė. Atsakovė apie vaiko patirtus sveikatos sutrikimus ieškovo neinformavo, ignoravo ieškovą iki pat 2024 m. gruodžio 27 d. nurodydama, jog sūnus yra blogos būklės. Ieškovas apie sūnaus sveikatos būklę sužinojo tik prisijungęs prie e.sveikata.lt sistemos;
15.2. atsakovė kreipėsi į gydytojus praėjus pusantros valandos po vaiko grąžinimo. Pateiktoje gydytojo išvadoje kyla pagrįstų abejonių dėl motinos elgesio su sūnumi, o sūnaus neramumas galėjo kilti dėl atsakovės iškviestos greitosios medicinos pagalbos ir nepažįstamų žmonių gydymo įstaigoje bei atliekamo kraujo tyrimo. Bėrimų, kuriuos nurodė atsakovė, atsiradimo priežastis nebuvo nustatyta, o atsakovė gydytojos neinformavo, jog sūnui bėrimai yra nustatomi nuo gimimo, sūnui jau anksčiau buvo paskirti vaistai. Ieškovo manymu, bėrimus lemia būtent atsakovės duodamos sultys, o šią aplinkybę patvirtina ir 2024 m. gruodžio 27 d. e.sveikata.lt sistemoje VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ gydytojos nustatytas gydymas – neduoti citrusinių sulčių;
15.3. atsakovės nurodomi kiti sveikatos sutrikimai buvo nustatyti gerokai anksčiau. Gydytoja nustatė, jog bėrimas yra alerginis, tačiau sūnus su bėrimais yra susidūręs ir anksčiau. Kadangi atsakovė ieškovui neteikė ir neteikia jokios informacijos apie sūnų, ieškovas kreipėsi su klausimais į gydymo įstaigas. Susisiekus su Santaros klinikomis, ieškovas buvo informuotas, jog vaiko būklė yra gera, tuo tarpu VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ prašomos informacijos apie sūnaus sveikatą ir nustatytas diagnozes nepateikė, kas sudaro pagrindą abejoti gydytojos objektyvumu ir nustatytų diagnozių tikslumu;
15.4. ieškovas atsakovės veiksmus vertina kaip vaiko interesų pažeidimą, kadangi visi atsakovės nurodomi nusiskundimai paremti atsakovės pasakojimais, tačiau sveikatos išrašuose nėra nurodyti būdai ir metodai, kaip buvo nustatyti minimi sveikatos sutrikimai, nėra išsiaiškintos tokių sutrikimų priežastys;
15.5. ieškovas domisi sūnaus dienotvarke, mitybos ir miego įpročiais, nuolat teiraujasi atsakovės kaip sūnus jaučiasi ir ką veikia. Nepaisant to, atsakovė nepagrįstai teigia, jog ieškovas neturi gebėjimų rūpintis sūnumi, nors yra ne kartą paliktas vienas su sūnumi ginčo šalims gyvenant kartu, taip pat ieškovas nuolat domisi vaikų priežiūros klausimais, gauna patarimų iš brolio žmonos, kuri augina dvi mergaites bei kitaip nei teigia atsakovė, įsiklauso ir į jos duodamus patarimus susijusius su sūnaus priežiūra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
17. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnio 2,3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
18. Apeliacijos objektas šioje byloje – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria papildyta nustatyta laikina ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka bendravimu šventinėmis dienomis, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
19. Tiek atsakovė kartu su atskiruoju skundu, tiek ir ieškovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus rašytinius įrodymus, kuriuos prašo priimti į bylą. Atsakovė nurodo, jog pateikiami papildomi rašytiniai įrodymai (medicininiai dokumentai) pagrindžia atskirajame skunde išdėstytus teiginius, t. y. kad ieškovas nėra pajėgus pasirūpinti vaiko poreikiais, todėl vaikas iki sueis 2 metai su ieškovu gali bendrauti tik dalyvaujant atsakovei. Ieškovas teigia, kad jo teikiamų papildomų rašytinių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo po atskirojo skundo pateikimo. Abi šalys remiasi argumentais, jog naujų įrodymų priėmimas neužvilkins apeliacinio proceso, šalys turi galimybę su jais susipažinti.
20. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).
21. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje jau esančiais rašytiniais įrodymais, preliminariai įvertinęs jų turinį, šalių procesiniuose dokumentuose dėstomus argumentus, susipažinęs su šalių teikiamasi rašytiniais įrodymais apeliacinės instancijos teisme, sprendžia, jog šalių pateikti rašytiniai įrodymai yra susiję su byloje nagrinėjamu klausimu ir gali turėti reikšmės teisingam bylos išsprendimui. Jais šalys remiasi grįsdamos įrodinėjamas aplinkybes, teikiamų rašytinių įrodymų pateikimo būtinybė atsirado po skundžiamos nutarties priėmimo, be to, įrodymai teikiami byloje, kurioje sprendžiamas iš šeimos santykių kilęs ginčas, jis susijęs su laikinos papildomos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymu. Kita vertus, šalys turėjo galimybę susipažinti su teikiamais rašytiniais įrodymais ir pasisakyti dėl jų turinio. Atsižvelgiant į tai, pateikti rašytiniai įrodymai priimami ir vertintini visų į bylą pateiktų įrodymų kontekste.
Dėl laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku papildymo
22. Apeliantė atskiruoju skundu nesutinka su teismo nustatyta papildyta laikina ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka. Apeliantės teigimu, tokia nustatyta tvarka prieštarauja nepilnamečio vaiko interesams, kadangi vaiko vežiojimas iš Vilniaus į Kauną ir atgal, kuomet kelyje užtrunkama keturias valandas, sutrikdys nepilnamečio vaiko dienotvarkę, be to, nepilnamečio vaiko ir tėvo ryšys nėra atkurtas. Apeliantės teigimu, labiausiai vaiko interesus atitiktų apeliantės siūlomas nustatyti laikinos bendravimo tvarkos papildymas.
23. CK 3.170 straipsnio 1, 2, 4 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant; vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena; tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.
24. Dėl CK 3.175 straipsnio 2 dalies taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
25. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, taip pat ir sprendžiant dėl laikinos vaikų ir tėvo bendravimo tvarkos, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016).
26. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas).
27. Aptartais principais vadovaujamasi nustatant bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku, ją keičiant ar papildant.
28. Iš byloje esančių duomenų, t. y. šalių procesinių dokumentų apeliacinės instancijos teisme, matyti, jog tarp šalių susiklosčiusi konfliktinė situacija dėl ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku. Kaip matyti, ieškovo laikina bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku iš esmės sureguliuota įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 22 d. nutartimi. Tačiau, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, ir su kuo iš esmės sutinka abi šalys, minėta nutartimi nebuvo sureguliuota laikina bendravimo tvarka švenčių dienomis, todėl skundžiama nutartimi ji buvo išspręsta, įvertinus tiek ieškovo teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku švenčių dienomis, tiek ir nepilnamečio vaiko interesus, kurie, be kita ko, apima ir nepilnamečio vaiko teisę bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu bei giminaičiais šventinėmis dienomis. Apeliantė atskiruoju skundu įrodinėja, jog papildyta laikina bendravimo tvarka pažeidžiami nepilnamečio vaiko interesai, kadangi nustatytomis šventinėmis dienomis nepilnametis vaikas su skyriumi gyvenančiu ieškovu bendrauja be atsakovės, vaikas tą pačią dieną kelyje, važiuodamas iš Vilniaus į Kauną ir atvirkščiai, praleidžia mažiausiai keturias valandas, dėl ko nukrypstama nuo nusistovėjusios nepilnamečio vaiko dienotvarkės, o ieškovas savo ruožtu neatliepia nepilnamečio vaiko poreikių. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo argumentus, šalių teiginius bei byloje esančius rašytinius įrodymus, neturi teisinio pagrindo pritarti apeliantės argumentams, o priešingai, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog papildyta laikina ieškovo bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku bendravimu šventinėmis dienomis nesutrikdys nepilnamečio vaiko rutinos, kadangi bendravimas švenčių dienomis nėra periodiškas, ir nepažeis vaiko interesų.
29. Nors apeliantė teigia, jog ieškovas, įgyvendindamas skundžiamoje nutartyje nustatytą papildomą bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku, sutrikdė nepilnamečio vaiko sveikatą, teikia šiuos teiginius, anot apeliantės, patvirtinančius įrodymus, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės pateikiamus įrodymus, neturi pagrindo išvadai, jog prie galimo vaiko sveikatos sutrikimo iš tiesų prisidėjo būtent ieškovas, išsivežęs šventinę dieną savo sūnų pas giminaičius. Byloje teikiami atitinkami medicininiai dokumentai, tačiau, įvertinus jų turinį, nėra pagrindo kategoriškai išvadai, jog vaiko sveikata galimai sutriko dėl ieškovo negebėjimo pasirūpinti vaiku, kaip kad bando įrodyti apeliantė. Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį ieškovas, užfiksuoti sutrikimų kilmė gali būti labai įvairi, be to, kaip matyti iš ieškovo pateiktų duomenų, iš esmės panašaus pobūdžio nepilnamečio vaiko sveikatos sutrikimai užfiksuoti ir anksčiau, t. y. dar neįgyvendinant skundžiama nutartimi numatyto bendravimo šventinėmis dienomis. Dar daugiau, kaip matyti iš ieškovo teikiamų duomenų, ieškovui bandant išsiaiškinti su sūnaus sveikata susijusias aplinkybes, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ detalesnių duomenų nepateikė. Taigi, apibendrinant išdėstytą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra objektyvių duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, jog galimus vaiko sveikatos sutrikimus, kuriuos akcentuoja atskirajame skunde apeliantė, nulėmė būtent ieškovo bendravimas su nepilnamečiu vaiku, įgyvendinant skundžiama nutartimi nustatytą papildomą bendravimo tvarką.
30. Apeliantė, įrodinėdama nepilnamečio vaiko interesų pažeidimą papildžius laikiną bendravimo tvarką, akcentuoja ir neatkurtą ieškovo ryšį su nepilnamečiu vaiku, tai, jog ieškovas negeba užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikių, t. y. nežino jo dienotvarkės ir režimo, kaip aprengti, nežino, ką vaikas valgo ir pan. Tačiau apeliacinės instancijos teismas ir tokiems apeliantės teiginiams neturi pagrindo pritarti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo intensyvų bendravimą su nepilnamečiu vaiku, laikė tikėtina aplinkybę, jog ieškovo ir nepilnamečio vaiko ryšys iš dalies atkurtas. Taigi, kaip matyti, sprendžiant dėl papildomos bendravimo tvarkos, įvertinta aplinkybė, jog ieškovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku pagal nustatytą laikiną tvarką. Nors apeliantė neigia galimai iš dalies atkurtą tėvo ir nepilnamečio vaiko ryšį, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su apeliante sutikti. Iš tiesų, byloje ginčo nėra, jog ieškovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 22 d. nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tvarką, taigi, intensyviu bendravimu neabejotinai kuriamas ieškovo ir nepilnamečio vaiko tarpusavio ryšys. Byloje nėra objektyvių duomenų, jog ieškovas negeba atliepti nepilnamečio vaiko poreikių, juolab kad ieškovas nurodo priešingai. Kita vertus, apeliantė daugiau laiko praleidžia su nepilnamečiu vaiku, su ja nepilnametis vaikas gyvena, taigi, savaime suprantama aplinkybė, jog vaiko poreikiai apeliantei yra geriau žinomi. Tačiau net ir aplinkybė, jog apeliantė geriau geba užtikrinti ar žino nepilnamečio vaiko poreikius, nesudaro pagrindo laikyti, jog ieškovas apskritai negeba atliepti nepilnamečio vaiko poreikių, juolab kad byloje nėra tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Dar daugiau, kaip jau nustatyta, ieškovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką, taigi, net jei ir galimai stokoja įgūdžių, susijusių su nepilnamečio vaiko poreikiais, bendraujant su nepilnamečiu vaiku perpras ir nepilnamečio vaiko dienotvarkę, ir gebės užtikrinti poreikius.
31. Pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, jog papildoma bendravimo tvarka, kuri nustatyta šventinėmis dienomis, nėra periodiška, todėl vaiko kasdienė rutina ar kassavaitinis bendravimas iš esmės nepasikeis. Kaip matyti, apeliantė nuogąstauja dėl galimai sutrikdytos vaiko dienotvarkės, tačiau bendravimo tvarka papildyta tik bendravimu šventinėmis dienomis, todėl iš tiesų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepilnamečio vaiko rutinai bei jo interesams neigiamos reikšmės toks neperiodinis bendravimas neturės, juolab kad vaikui augant dienotvarkė tampa ne tokia griežta.
32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės siūloma papildoma bendravimo tvarka šventinėmis dienomis visapusiškai neatlieptų nepilnamečio vaiko interesų. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalingas ne tik abiejų tėvų bendravimas, parama ar rūpinimasis, tačiau vaikas turi teisę bendrauti ir su giminaičiais, kas, nustačius tokią papildomą bendravimo tvarką šventinėmis dienomis, kaip kad siūlo apeliantė, nebūtų įmanoma. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas šventinėmis dienomis nusiveža vaiką į Kauną, todėl esant nustatytai apeliantės siūlomai papildomai bendravimo tvarkai šventinėmis dienomis, nepilnametis vaikas negalėtų bendrauti su giminaičiais. Apeliacinės instancijos nuomone, būtent pirmosios instancijos teismo nustatyta papildoma bendravimo tvarka šventinėmis dienomis užtikrintų geriausius nepilnamečio vaiko interesus, juolab kad tam neprieštarauja ir išvadą teikianti institucija.
Dėl civilinės bylos baigties
33. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismas, spręsdamas dėl laikinos bendravimo tvarkos papildymo bendravimu šventinėmis dienomis, tinkamai atsižvelgė į nepilnamečio vaiko interesus, pagrįstai ir visapusiškai įvertino visus byloje esančius įrodymus, todėl atsakovės atskirojo skundo argumentai ir byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo tenkinti atskirojo skundo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
34. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apelianto pateiktą atskirąjį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
netenkinti apeliantės (atsakovės) atskirojo skundo.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nutartį.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.