Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamieji I. Č. ir M. J., panaudodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą.

2022 m. rugpjūčio 24 d., apie 04.40 val., prie kavinės - baro „(duomenys neskelbtini)“, esančio adresu - (duomenys neskelbtini), kaltinamieji I. Č. ir M. J., būdami apsvaigę nuo alkoholio, matydami vienas kito smurtinius veiksmus ir jiems pritardami, tai yra veikdami bendrininkų grupe, užpuolė A. A. M. Y., tai yra I. Č., panaudodamas fizinį smurtą, rankomis pastūmė A. A. M. Y. ir ranka sudavė du smūgius į rankas, kuriomis A. A. M. Y. buvo užsidengęs galvą bei du smūgius į kairės pusės šoną, po ko I. Č., apsižergęs kojomis A. A. M. Y. ir atsisėdęs ant gulinčio nukentėjusiojo krūtinės, iš rankų pagrobė A. A. M. Y. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 13 Pro“, 1 300 Eur vertės, kurį perdavė šalia stovinčiam M. J..

Tokiu būdu, kaltinamieji I. Č. ir M. J., panaudodami fizinį smurtą, pagrobė nukentėjusiajam A. A. M. Y. priklausantį turtą, kurio vertė 1 300 Eur.

Be to, M. J. neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu.

M. J., neturėdamas leidimo, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje neteisėtai įgijo ir laike bute esančiame (duomenys neskelbtini), ,,C“ kategorijos šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinį pistoletą ,,R?HMRG88“, kurio numeris panaikintas, kol 2023 m. vasario 28 d. kratos metu minėtą pistoletą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Kaltinamasis D. G. padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažino visiškai.

Kaltinamasis D. G. nurodė, kad grįžęs iš užsienio susitiko su savo draugu E. J. (jį pažįsta nuo mokyklos laikų). Kadangi seniai nesimatė, nutarė kartu nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) prie jūros pailsėti. Kažkurį vakarą nuėjo į barą „(duomenys neskelbtini)“. Ten susitiko su I. ir M.. I. nepažinojo, su M. kažkada matėsi. Iš veido bruožų vienas kitą atpažino ir susėdo prie vieno stalo, kartu vartojo alkoholį (jis gėrė alų, kiti – viskį ir degtinę), prie jų buvo prisijungusios ir pora merginų. Vėliau pastebėjo, kad vienas iš bare buvusių kitos pilietybės lankytojų (nukentėjusysis) buvo labai girtas ir neadekvačiai elgėsi – bandė kabinėtis prie žmonių, todėl apsauginis keletą kartų jį išvijo iš baro. Užsidarius barui, pasiėmė gėrimų išsinešimui ir nuėjo į kitą gatvės pusę prie kioskelio, kur buvo viena kita kompanija. Matė, kaip nukentėjusysis kabinėjosi prie žmonių, bet jie ir toliau kalbėjosi. Netrukus priėjo ir prie jo su E. ir pradėjo juos įžeidinėti, sakė, kad jie ne vyrai ir pan., kol galiausiai pastūmė E. ir jo rankose turėtas alus iškrito. Tada jie susistumdė, vienas kitam trenkė. Po to susistumdymo nukentėjusysis nebuvo visiškai nukritęs, tiesiog prisėdo ant bordiūro. Tada jis priėjo prie nukentėjusiojo ir už pažastų jį pakėlė, nes nenorėjo jokių konfliktų, siūlė ir namo palydėti, nes jis buvo labai girtas, prašė, kad nelįstų, negadintų niekam nuotaikos ir išeitų. Tačiau jis nuėjo į kitą gatvės pusę (atstumas buvo gal 5 – 10 metrų), parūkė ir po keleto minučių vėl grįžo prie jų ir pradėjo konfliktuoti su I. ir jie susistumdė. Kaip prasidėjo jų konfliktas, nematė, bet matė, kad konfliktas prasidėjo pastūmimu (gal buvo kažkoks žodinis konfliktas, tačiau nežino). Matė, kaip nukentėjusiajam nuo pastūmimo nukritus ant žemės, I. prispaudė jį prie žemės ir apžergęs kojomis atsisėdo ant jo krūtinės, matė vieną, antrą smūgį, bet paskui nusisuko, nes nenorėjo lįsti į jų konfliktą. Kiek smūgių buvo, negali tiksliai pasakyti. Vienas smūgis tikrai buvo. Bendraudamas su E. pastebėjo, kaip I. staigiai atsistojo ir pasišalino į šoną, matė, kad kai I. atsistojo ir pasišalino, jo rankose buvo telefonas. Kai pasibaigė konfliktas tarp nukentėjusiojo ir I. Č., nukentėjusysis iš karto pradėjo piktybiškai artintis link jo ir prišokęs griebė jį už marškinėlių ir juos suplėšė. Kodėl jis taip pasielgė, nežino, galbūt jam pasirodė, kad tai jis paėmė jo telefoną. Matydamas, kad nukentėjusysis nori jam smūgiuoti, siekdamas išvengti smūgio jis reflektyviai smūgiavo nukentėjusiajam atgal iš dešinės alkūnės į kairę žandikaulio pusę ir šis nukrito, trenkdamasis galva į asfaltą, ir prarado sąmonę. Išsigandęs, kad nukentėjusiajam kažkas blogai, paprašė šalia stovėjusių žmonių iškviesti greitąją pagalbą. Po konflikto su nukentėjusiuoju I. nematė, nes iš karto po konflikto su nukentėjusiuoju jis su E. išėjo namo. Iš (duomenys neskelbtini) po to įvykio jis išvažiavo gal po 2 dienų. Kad nukentėjusysis buvo sunkiai sužalotas, sužinojo ne iškarto po įvykio, o kai policijos pareigūnai jam pranešė apie įtarimus. Suvokia, kad dėl jo smūgio kilo pavojingos pasekmės nukentėjusiojo sveikatai ir dėl to labai gailisi. Nepagalvodamas taip pasielgė. Nurodė, kad nori dar kartą nuoširdžiai atsiprašyti nukentėjusiojo už savo veiksmus, pažadėjo atlyginti žalą. Kartu nurodė, jog vis tik mano, kad tam tikrą įtaką jo veiksmams turėjo nukentėjusiojo elgesys, nors jis galėjo pasielgti ir kitaip – pabėgti, išvengti konflikto.

Dėl telefono D. G. nurodė, jog nežino, ar tarp M. J. ir I. Č. buvo pokalbis dėl telefono, tačiau girdėjo, kaip I. sakė: „o žėk, telefonas, telefonas“, bet kam tiksliai jis tai sakė ir su kuo kalbėjo, negali pasakyti. Nematė, kad I. Č. perduotų telefoną M. J., nes kaip tik tuo metu prie jo priėjo nukentėjusysis. Paaiškino, jog parodymus, jog girdėjo pokalbį tarp M. J. ir I. Č. jis vėliau pakeitė dėl to, nes buvęs advokatas jį suklaidino. Kur tuo metu, kai vyko konfliktas tarp nukentėjusiojo ir I. Č., buvo M. J., negali pasakyti, nes konfliktą jis pamatė tuo metu, kai atsisuko, o tuo metu M. J. nebuvo.

Kaltinamasis I. Č. padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai.

Kaltinamasis I. Č. nurodė, kad birželio mėnesio pabaigoje atvažiavo į (duomenys neskelbtini) dirbti į restoraną „(duomenys neskelbtini)“. 22 ar 23 d. pas jį į restoraną atėjo D. G. su E., truputį pabendravo, susipažino. Kitą dieną jis baigė darbą 12 valandą nakties, susirašė su M. J., jis dirbo apsauginiu „(duomenys neskelbtini) “. Maždaug 00.30 val. atėjo į „(duomenys neskelbtini)“. M. buvo išgėręs. Ten sutiko D. G. ir E., pasiūlė jiems prisijungti. Vienu metu lauke pamatė nukentėjusįjį. Jis „(duomenys neskelbtini) “ kabinėjosi prie vienos poros, prie moters ir apsauginis jo paprašė išeiti. Apie 4–4.30 val. jie visi išėjo iš baro. Jis su M., E., D. nuėjo prie „(duomenys neskelbtini)“, kur stovėjo mašina, ten buvo merginos, jos fotografavosi. Tada užsienietis priėjo ir pradėjo tas merginas fotografuoti, filmuoti. Jie paprašė jo, kad jis to nedarytų, nes jiems ir merginoms tai kėlė nepatogumų. M. iš užsieniečio rankų paėmė telefoną, gal būt norėdamas ištrinti tas nuotraukas ar vaizdo įrašus, bet po to tą telefoną atidavė užsieniečiui. E. dešinėje rankoje buvo alaus gertuvė, užsienietis užsimojęs ranka trenkė per tą gertuvę ir ji iškrito. Tada E. jam trenkė.

Tas užsienietis pradėjo aiškintis santykius, mojuoti rankomis, buvo neadekvatus ir vis bandė kelti konfliktą, bet niekas nenorėjo daryti jam blogo, ne kartą buvo pasakyta, kad eitų namo. Pripažįsta, jog norėdamas jį nuraminti, rankomis pastūmė nukentėjusįjį, paguldė ant žemės, ir sudavė du smūgius į rankas, po to du smūgius į kairės pusės šoną. Pripažįsta, kad iš nukentėjusiojo A. paėmė mobilųjį telefoną ir perdavė jį M. J.. Paaiškino, jog kai trenkė nukentėjusiajam per rankas, pas jį rankose buvo telefonas, kuris iškrito, jis pakėlęs telefoną, jį perdavė arčiausiai stovėjusiam žmogui – M. J..

Po to, nukentėjusysis atėjo prie D., čiupo už marškinių ir pradėjo traukti, bandė užsimoti D. ir D. jam iš alkūnės sudavė į žandikaulį. Nukentėjusysis nukrito ir galva trenkėsi į plyteles. D. priėjo prie jo pasižiūrėti ar viskas gerai ir tuo metu parvažinėjo mašina. Iš mašinos išlipo moteris, paklausė ar kvietėt greitąją. D. pasakė, kad taip, o moteris pasakė, kad yra gydytoja ir tuoj pažiūrės. Ji priėjo, pasižiūrėjo ar yra pulsas ir pasakė, kad viskas su juo bus gerai ir išvažiavo. Po to jis pasitraukė į šoną ir nuėjo link namų, kas ten vyko toliau nežino.

Kaltinamasis I. Č. patikslino, jog nebuvo jokio bendro susitarimo sužaloti nukentėjusįjį, telefoną M. J. perdavė, nes tuo metu buvo ant gulinčio A., M. J. telefoną perdavė, nes jis arčiausiai jo stovėjo, jei arčiau būtų stovėjęs kitas asmuo, mobilųjį telefoną būtų perdavęs bet kuriam kitam asmeniui. Po to, kai atidavė telefoną M. J., nematė nei jo, nei telefono, nes išsiskirstė.

Nukentėjusiajam buvo parašęs elektroninį laišką - atsiprašymą - iš Kauno kalėjimo, iš savo atlyginimo pervedė 150 Eur, žada atlyginti likusią žalą.

Kaltinamasis M. J. kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką – neteisėtai disponavęs šaunamuoju ginklu – prisipažino visiškai, tačiau dėl A. A. M. Y. apiplėšimo, veikiant bendrai su I. Č., pavartojant prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą bei pagrobiant jo turtą – mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 13 Pro“ ir elektroninę cigaretę ,,Glow“, savo kaltę neigė.

Kaltinamasis M. J. nurodė, kad 2022-08-24 vykusiame konflikte su nukentėjusiuoju A. A. M. Y. nedalyvavo ir nieko nematė. Nežino ar prieš jį kas nors smurtavo. Buvo stipriai apsvaigęs ir nelabai ką prisimena. Tačiau pamena, kad paryčiais pareidamas nuo jūros jis rado ant žemės prie tilto per upę, kuris yra prie „(duomenys neskelbtini) “, mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 13“. Rastą telefoną pasiėmė ir įsidėjo į kišenę. Nuo jūros ėjo vienas. Aplink kitų asmenų nebuvo. Prietaiso rūkyti elektronines cigaretes nematė. Kitą dieną išsimiegojęs apie pietus išvažiavo į Vilnių. Grįžęs namo rastą telefoną padėjo į spintą savo kambaryje. Telefonas pas jį gulėjo apie 3 mėnesius (gal ir ilgiau), jo išjungęs nebuvo ir kaskart pakraudavo, jeigu kas nors pasigestų, tačiau niekas neskambino. Kadangi telefono daugiau nei 3 mėnesius niekas nepasigedo, nuvykęs į Kirtimų stotelę Vilniuje, kur anksčiau buvo čigonų taboras, jį pasiūlė pirmam sutiktam čigonui ir už 70 Eur jį pardavė. Telefono į policiją negrąžino, nes policija neduoda jam atlygio. Nemanė, kad kažką blogo daro, o ir niekur nėra nurodyta, kad turėtų kreiptis į policiją. I. Č. nepažįsta ir su juo nebendrauja. D. G. pažinojo iš anksčiau, tačiau kada susipažino, nepamena. Tą kartą į Šventąją jis atvažiavo vienas. Atsitiktinai buvo susitikęs su D. G. ir jo draugu E. J., kartu vaikštinėjo. Vėliau jis susipažino su merginomis ir su jomis bendravo. Apie pusvalandį buvo kažkokiame bare, gal ten nukentėjusysis jį ir nufotografavo, tačiau jis jo nematė. Apskritai, net neatsimena, kad tuo metu, kai 2022 m. rugpjūčio mėn. buvo (duomenys neskelbtini), būtų sutikęs egiptietiškos išvaizdos asmenį. Buvo stipriai apsvaigęs (buvo išgėręs litrą degtinės) ir nelabai ką prisimena. Negali pasakyti, ar tą vakarą matė I. Č. ir neprisimena pokalbio su juo dėl telefono. Gal ir buvo susitikę bendroje kompanijoje, tačiau negali patvirtinti, nes dėl girtumo įvykio aplinkybių neprisimena. Jokio konflikto jis nematė ir niekas telefono jam neperdavė. Tuo metu, kai jis rado telefoną, buvo vienas.

Dėl ginklo nurodė, kad 2019 metais (tikslios datos neprisimena) rado jį (duomenys neskelbtini) miške, kur jis nuolatos vaikštinėja, nes turi hobį su metalo ieškikliu ieškoti senų monetų ir pan. Įėjus giliau į mišką, metalo ieškiklis davė signalą, pakasęs žemę toje vietoje rado į kažkokį skudurą įvyniotą dujinį pistoletą ,,R?HMRG88“. Rastą pistoletą parsivežė į namus, adresu (duomenys neskelbtini), jį išvalė ir padėjo į drabužių spintą tarp rūbų. Pistoleto iš namų nebuvo išnešęs ir juo nėra šaudęs. Suprato, kad namuose laiko šaunamąjį ,,C“ kategorijos šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinį pistoletą, bet manė, kad jis neveikia, todėl į policiją nenunešė. Dujinį pistoletą pasiliko kaip trofėjų tarp kitų savo radinių. Dėl šio savo poelgio nuoširdžiai gailisi.

Nukentėjusysis A. A. M. Y. parodė, kad rugpjūčio 24 d. buvo (duomenys neskelbtini) su žmona „(duomenys neskelbtini)“ viešbutyje. Norėjo pasivaikščioti, 23 val. išėjo iš viešbučio. Išgėrė 2 alaus. Paskui rūkė cigaretę lauke, atėjo prie jo žmogus, mano, kad jis paėmė jo elektrinę cigaretę, paklausė kur jo cigaretė, bet jį pradėjo mušti. Nematė kas jam sudavė smūgius. Atsimeena - žmogus paėmė jo telefoną iš rankų, jį paėmė M. J.. Paskui visi žmonės jį mušė su koja į jo galvą, jausmas buvo lyg šiltas vanduo galvoje, paskui jis atsikėlė ligoninėje. Dabar turi su galva problemų, negali miegoti be tablečių ir be jų negali atsikelti.

Patikslino, jog kavinėje jokių konfliktų su niekuo nekilo. Išėjo iš kavinės surūkyti cigaretės, sėdėjo lauke, atėjo žmogus (M.) su juo kalbėti. Tarp jų nebuvo jokio konflikto. Kai M. išėjo, jis nerado savo elektroninės cigaretės. Ėjo klausti jo, kur jo cigaretė. M. J. ir kiti žmonės buvo girti, sakė eiti ir nekalbėti nesąmonių, nelabai prisimena ką sakė, bet kalbėjo blogai. Jis juos norėjo nufilmuoti, nes galvojo, kad jie pavogė elektroninę cigaretę. Kai pradėjo filmuoti, jį pradėjo mušti. M. pradėjo, paskui kiti žmonės jam padėjo. Po smūgio stovėjo vietoje, nenukrito. Po to buvo smūgiai į veidą, kaktą, koją. Nukrito, jam apkabino per kaklą, M. paėmė telefoną iš rankų, paskui žmogus davė jam į galvą, atsikėlė tik ligoninėje. Niekas iš kaltinamųjų pas jį nebuvo atvykęs atsiprašyti.

Liudytoja A. S. Y. parodė, kad prieš 2 metus rugpjūčio 24 d. su vyru atostogavo (duomenys neskelbtini). Ruošėsi važiuoti į namus, todėl krovėsi lagaminą, ji rinko daiktus, o vyras išėjo pasivaikščioti. Jis išėjo apie 23 val., po valandos ar pusantros skambino jam, girdėjosi, kad yra kavinėje, sakė, kad viskas gerai, linksma, groja gyva muzika, sakė dar šiek tiek pabus. Vyras ilgokai negrįžo, vėl skambino, iš pradžių jis nekėlė ragelio, o paskui paskambinus telefonas buvo išjungtas. Ji įsijungė telefoną ir pradėjo žiūrėti jo paskyrą. Pamatė filmuotus kažkokius vaikinus, vėl bandė skambinti, tą vaizdą išsisaugojo, nes kažkodėl buvo nuojauta, kad čia kažkas negerai. Paryčiais jai paskambino slaugytoja ir pasakė, kad neišsigąstų, kad vyras yra (duomenys neskelbtini) ligoninėje, gyvas, bet yra sužalotas, kad, atsisako būti ligoninėje. Vyras po pusvalandžio grįžo. Vaizdas buvo baisus, įėjo į kambarį visas kruvinas - veidas, kakta, koja, dešinėje veido pusėje prie nosies plėštinė žaizda. Klausė kas atsitiko, sakė jį užpuolė, sumušė gatvėje, atėmė telefoną. Nuvyko į policijos komisariatą, pasakojo, kas nutiko, parodė filmuką. Po to pamatė, kad vyrui yra blogai ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ligoninę, bet vyras kategoriškai pasakė, kad ligoninėje neliks. Parvažiavus namo kelias dienas lašino lašelines. 5–6 parą vyras paskambino jai į darbą kad jam stiprūs skausmai, kad jis tiesiog nebeišlaikys, kad nebegali kentėti. Grįžo greitai namo, rado jį tada nukritusį ant žemės, greitai iškvietė greitąją ir tada jį išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Pasitvirtino tie patys traumos požymiai – kraujo išsiliejimas, kaukolės pamato lūžis. Po kelių dienų, kadangi jis vėl veržėsi namo, jam būklė pagerėjo ir jį parsivežė namo. Visą tą laiką jis labai blogai jautėsi, atsirado kažkokia baimė, labai dažnai jai į darbą skambindavo, kad jis girdi, jog kažkas vaikšto namuose, galvoje girdisi garsai kažkokie, kad bijo, kad kažkas ateis sumuš. Vėliau jis visiškai užsidarė savyje, tiesiog gulėdavo per dienas, niekur nenori eiti, nieko matyti, susiaurėjo draugų ratas, nustojo bendrauti su savo artimais draugais. Buvo diagnozuota vidutinio laipsnio depresija, išrašyti vaistai, pradėjo vartoti vaistus, šiek tiek ta būklė keitėsi, truputį pagerėjo, daugiau bendravo su ja, su draugais. Vyrui liko galvos, kaklo skausmai, sutriko miegas, dingo uoslė, be vaistų nebegali užmigti, darosi irzlus, dėmesio neišlaiko, greitai pavargsta.

Vyras minėjo, kad jį mušė daug žmonių, minėjo elektros lazdelę, su kuria jį mušė, sakė ir kojomis, kumščiu. Sutinka, kad priteista ieškinio suma jiems būtų atlyginta periodiškai. Mano, kad D. G. atsiprašymas buvo nuoširdus.

Liudytojas E. J. parodė, jog matė, kaip nukentėjusysis pradėjo kabinėtis prie žmonių, visi sakė, kad nereikia problemų, konfliktų, bet jis kabinėjosi ir įvyko konfliktas. Jis tuo metu laikė rankoje alų, nukentėjusysis jam trenkė ir alus iškrito, jis trenkė nukentėjusiajam vieną kartą į žandikaulį. Po to nukentėjusysis atsisėdo, pradėjo rūkyti. Po to įvyko konfliktas su I., matė, kad I. pastūmė nukentėjusįjį, tada nukentėjusiajam iš kišenių iškrito telefonas. I. sudavė nukentėjusiajam ranka į galvą, kiek smūgių neprisimena, bet smūgiai buvo į galvą. Matė kaip I. iš nukentėjusiojo rankų atiminėjo telefoną. I. paėmė telefoną ir nuėjo toliau nuo jo, nuėjo kartu su telefonu. Tada nukentėjusysis atsistojo ir pradėjo pulti ant D. G., pastūmė D. G. už marškinėlių ir marškinėliai suplyšo. Tada D. nukentėjusįjį pastūmė atgal ir trenkė jam su alkūne į žandikaulį. Nukentėjusysis po to nukrito, D. priėjo, pasižiūrėjo pulsą ar viskas gerai, po to privažiavo mašina, iš kurios išlipo moteris ir paklausė ar iškvietėme greitąją. Kitą dieną jie sutiko žmogų, kuris ten irgi buvo ir jis pasakė, kad viskas gerai, kad greitoji jį paėmė ir išvežė.

Nurodė, jog su I. Č. susipažino bare „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), jis ten buvo padavėjas. M. pažinojo iš Vilniaus. Ar M. ir I. buvo pažįstami jis nežino. D. G. pažįsta nuo mokyklos laikų, yra geri bičiuliai, D. nėra konfliktiškas. Su I. susipažino tik būdamas (duomenys neskelbtini).

Liudytojas M. J., kurio ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo perskaityti teisme, parodė, kad 2022 metų vasaros sezono metu nuo birželio vidurio iki rugpjūčio pabaigos – rugsėjo mėnesio pradžios dirbdamas pramogų centre ,, (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) susipažino su I. iš Vilniaus, kuris vasaros sezono metu dirbo bare – kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ barmenu – padavėju. Nurodė, jog 2022-08-24 apie 00:15 val. su I. Š. susitiko prie kebabinės, kuri yra priešais naktinį barą „(duomenys neskelbtini)“, ir po kiek laiko su I. nuėjo į minėtą barą „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Tą vakarą jis bare išgėrė tik vieną bokalą 0,3 l talpos alaus. Iš pradžių naktiniame bare ,, (duomenys neskelbtini)“ buvo dviese, o vėliau, I. pasakė, kad netrukus prie jų prisijungs jo draugai iš Vilniaus. Po to su I. išėjo į lauką, ėjo prie baro ,, (duomenys neskelbtini)“ pagrindinio įėjimo ir iš baro ,, (duomenys neskelbtini)“ išėjo 4 asmenys, su kuriais pasispaudė rankomis. Kaip dabar žino, vienas iš vaikinų buvo vardu M., kitų vaikinų vardų neįsidėmėjo. Vaikinai su I. bendravo rusų kalba. Jis rusų kalbos visiškai nesupranta, tačiau tie vaikinai puikiai suprato ir lietuvių kalbą, nes kai juos užkalbindavo, jie atsakydavo lietuviškai. Visi kartu nuėjo į naktinį barą „(duomenys neskelbtini)“, atsisėdo antrame aukšte. Vaikinai su I. bendravo, vartojo alkoholinius gėrimus. Kartas nuo karto išeidavo iš baro į lauką, prie įėjimo parūkyti. Būdamas lauke jis kalbėjo su apsaugos darbuotoju, apsaugos darbuotojas nurodė, kad prie baro esantis užsienietis nebeįleidžiamas į vidų. Apsaugos darbuotojas nurodė, kad užsienietis buvo padauginęs alkoholio. Su užsieniečiu jis asmeniškai bendravo labai trumpai, jis nurodė, kad jo vardas yra A., kalbėjo apie gintarus, nes jis juos renka, o jis, kaip jis suprato, juos perka. A. vis mėgino įeiti į baro vidų, o apsaugos darbuotojas jo neįleisdavo. Smurtas jo atžvilgiu nebuvo naudojamas. Jis ir pats A. kalbino važiuoti namo, ilsėtis. Neatsimena kada tiksliai jie Maždaug apie 03:00 val., jis išėjęs iš baro „(duomenys neskelbtini)“, matė, kad I. su savo draugais yra priešais „(duomenys neskelbtini)“, prie pavėsinės, I. ir jo draugai stovėjo, kalbėjosi. Tada jis priėjo ir prisijungė prie jų kompanijos. Tada prie jų kompanijos atėjo A. ir pradėjo kalbinti juos. Taip pat buvo priėjęs ir prie kitų asmenų. Daugelis asmenų jam sakė, kad: „tu eik iš čia, nesikabinėk“. Vienam iš I. draugų tas A. įkyrus kalbinimas ir „lindimas į akis“ labai nepatiko. Tai labai aiškiai matėsi pagal jo kūno kalbą. Jis tam asmeniui kelis kartus pasakė: ,,tik nieko nedaryk“. Perspėjo jį, nes dirbdamas apsaugos darbuotoju, iš tokių asmenų kūno kalbos suprasdavo, kad žmogus agresyvėja. Tas asmuo pasakė, kad: ,,ble jis jį jau užpisa“. Tą asmenį įvardintų kaip neaukšto ūgio (buvo žemiausias iš visų), tamsių plaukų ir veido bruožų, bet tikrai šiuo metu jo neatpažintų. Jis, kaip ir minėjo, išėjo kartu su kitais vaikinais iš baro „(duomenys neskelbtini) “. Gali tik patvirtinti, kad tikrai ne M.. Visą tą laiką A. buvo prie I. draugų kompanijos. Iki 4.00 val. jokių konfliktų ar apsistumdymų tarp A. ir kitų asmenų nebuvo. Tada jis išvažiavo namo. Prieš jam išvažiuojant matė, kad A. buvo prie I. ir jo draugų kompanijos, dar buvo ir kelios merginos. 2023-08-24 4.47 val. būdamas namuose, parašė žinutę I.: ,,Nu ką jūs nenuskriaudėt A.?“, I. atrašė: ,,supisom“, jis atrašė: ,,Nu nx“, ,,Baisiai?“, I. atrašė 5.25 val.: ,,jie prie jūros, o tą debilą greitoji išvežė“ (t. 1, b. l. 135–138).

Liudytoja I. G. parodė, kad į ją kreipėsi advokatas, kad atliktų psichologinį D. G. vertinimą. Atlikdama vertinimą ji naudojo asmenybės diagnostiką, reakcijos laiką ir metodikas. Su D. G. buvo susitikusi du kartus. Jos išvada – D. G. nepritampa prie savo kolektyvo, kadangi kolektyve buvo ne bendraamžiai, o vyresni žmonės. Jo bendravimo ratas labai siauras, jam sudėtinga rasti kontaktą su bendraamžiais, bendrauja tik su jaunesniais žmonėmis. Nuo 11 metų turi disleksiją, raidos vystymosi sutrikimą, kadangi negalėjo suvokti informacijos, kursą kartojo keletą kartų. D. G. turi žemą savivertę, trūksta pasitikėjimo, jam reikalingas kitų supratimas, priklausomas nuo kito nuomonės, pats nesugeba priimti sprendimų, negali labai plačiai (tik siaurai) žiūrėti į situaciją, mąstymas vaikiškas, sunku atsakyti į klausimus, bet orientuotas į ateitį.

Liudytoja I. G. nurodė, jog nėra įtraukta į ekspertų – psichologų sąrašą.

Ekspertė I. K.-K. parodė, kad ekspertizė - socialinei brandai nustatyti nėra įtraukta į ekspertizių užduotis, psichologas negali pateikti tokios išvados. Tam tikrų autorių ir jų psichologinių tyrimų išvados leidžia teigti, kad paauglystė gali užsitęsti iki 25 m., nes taip formuojasi smegenys. Kartu nurodė, kad yra apibrėžtos sritys, kurios siejamos su menkesniu asmenybiniu brandumu ir kas galėtų suponuoti, kada socialinė branda iš kognityvinės pusės neatitinka amžiaus.

Liudytoja K. K. parodė, kad 2022–2023 m. dirbo (duomenys neskelbtini) , bare „(duomenys neskelbtini)“. Baras „(duomenys neskelbtini)“ yra tokia vieta, kur konfliktai vykdavo kiekvieną vakarą, jų visų prisiminti neįmanoma. Lauke kiekvieną vakarą būdavo šurmulys ir šalia vykdavo muštynės. Šalia jų baro yra „(duomenys neskelbtini)“. Jai nėra įsiminęs įvykis, kad ji padėtų egiptiečiui, kitos tautybės žmogui. Nukentėjusiojo A. A. M. Y. neatsimena.

Liudytoja V. V., liudytoja L. V., liudytojas R. V. parodė, kad 2022 m. rugpjūčio mėnesį dirbo (duomenys neskelbtini) bare „(duomenys neskelbtini)“, tačiau apie įvykį, kai nukentėjo (duomenys neskelbtini) pilietis, nieko negali pasakyti.

Liudytojas A. R. parodė, kad 2022 m. rugpjūčio mėn. dirbo administratoriumi bare „(duomenys neskelbtini) “, (duomenys neskelbtini), bet apie įvykį, kai nukentėjo (duomenys neskelbtini) pilietis, nieko negali pasakyti.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022-09-07 specialisto išvados Nr. G 2791/2022 (01) nustatyta, kad:

1. A. A. M. Y. nustatyti sužalojimai: pakaušio sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimu pakaušio kairėje, pakauškaulio kairės pusės lūžiu, nueinančiu į kaukolės pamatą, kraujo išsiliejimu po kietuoju ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų sumušimu, kaklinės stuburo dalies sąnarių raiščių patempimu. Šis pakaušio sumušimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku - 2022-08-24, kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu. Tokio pobūdžio sužalojimai galėjo būti padaryti tiek pačiam nukentėjusiajam nugriuvus ar nukritus, tiek kitam asmeniui sudavus smūgį. Šis pakaušio sumušimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl kaukolės pamato užpakalinės duobės lūžio;

2. Odos nubrozdinimai veide ir dešinės girnelės projekcijoje padaryti kietais bukais daiktais, trimis atskirais trauminiais poveikiais, kurie galėjo būti padaryti tiek kito asmens (asmenų) suduotais smūgiais, tiek jam pačiam nugriuvus ir atsitrenkus į kietus bukus paviršius, tiek vieno griuvimo ar kritimo, tiek kelių griuvimų ar kritimų metu. Šiame papunktyje nurodyti odos nubrozdinimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku -2022-08-24. Odos nubrozdinimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Nustatyta, jog iš medicininių duomenų nustatyta, kad pristačius nukentėjusįjį į VŠĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę nukentėjusiojo organizme etanolio koncentracija nustatyta 2,32 promilės (t. 3, b. l. 3-8).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023-05-16 specialisto išvados Nr. pG 1468/2023 (01) nustatyta, kad:

1. A. A. M. Y. pakaušio sumušimas (sunkus sveikatos sutrikdymas), pasireiškęs odos nubrozdinimu pakaušio kairėje, pakauškaulio kairės pusės lūžiu, nueinančiu į kaukolės pamatą, kraujo išsiliejimu po kietuoju ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų sumušimu, kaklinės stuburo dalies sąnarių raiščių patempimu įvyko ne dėl tiesioginio D. G. suduoto smūgio dešinės rankos alkūne į veidą („į kairės pusės žandikaulį“). Specialisto išvadoje Nr. G 2791/2022 (01) nurodyta, jog remiantis užduotyje nurodytomis aplinkybėmis galima teigti, kad nuo šio D. G. suduoto smūgio A. A. M. Y. griuvo aukštielninkas ir susižalojo pakaušį, tai yra pakaušiu trenkiantis į grindinį, tuomet buvo padarytas pakaušio sumušimas (sunkus sveikatos sutrikdymas), pasireiškęs: odos nubrozdinimų pakaušio kairėje, pakauškaulio kairės pusės lūžiu, nueinančiu į kaukolės pamatą, kraujo išsiliejimu po kietuoju ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų sumušimu, kaklinės stuburo dalies sąnarių raiščių patempimu;

2. A. A. M. Y. pakaušio sumušimas (sunkus sveikatos sutrikdymas), pasireiškęs odos nubrozdinimu pakaušio kairėje, pakauškaulio kairės pusės lūžiu, nueinančiu į kaukolės pamatą, kraujo išsiliejimu po kietuoju ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų sumušimu, kaklinės stuburo dalies sąnarių raiščių patempimu įvyko ne dėl I. Č. suduoto smūgio rankos alkūne į veidą („į dešinės pusės žandikaulį“);

3. A. A. M. Y. pakaušio sumušimas (sunkus sveikatos sutrikdymas), pasireiškęs odos nubrozdinimu pakaušio kairėje, pakauškaulio kairės pusės lūžiu, nueinančiu į kaukolės pamatą, kraujo išsiliejimu po kietuoju ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų sumušimu, kaklinės stuburo dalies sąnarių raiščių patempimu įvyko ne dėl E. J. suduoto smūgio rankos kumščiu į „kairės pusės“ veidą;

4. Ikiteisminio tyrimo metu nurodytas A. A. M. Y. galimas sąmonės praradimas, kurio metu vyko apsunkintas kvėpavimas (įtariamojo įvardintas kaip „knarkimas“), galėjo įvykti dėl pakaušio sumušimo, kuris vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, tai yra jei jis buvo, jis atitinka tą patį sunkų sveikatos sutrikdymą, kuris konstatuotas kvalifikuojant pakaušio sumušimą;

5. Po pakaušio sumušimo A. A. M. Y. iš karto galėjo prarasti sąmonę, praėjus kuriam laikui galėjo ją atgauti ir atlikti sąmoningus veiksmus, tai yra vaikščioti, kalbėti ir pan. Kiek laiko jis galėjo būti be sąmonės, po kiek laiko jis galėjo atgauti sąmonę, nustatyti negalima (t. 3, b. l. 16-20).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad D. G. parodė, jog kai I. nulipo nuo nukentėjusiojo, atsistojo ir pasitraukė į šoną, nukentėjusysis atsistojo, pribėgo prie jo, ranka griebė už marškinėlių ir jėga juos plėšė (D. G. parodė, kaip nukentėjusysis kaire ranka griebė jį ties dešinės pečiu ir suplėšė marškinėlius.) Toliau D. G. parodė, kad pamatęs, jog plyšta marškinėliai, abiem rankomis ties krūtine stūmė nukentėjusįjį nuo savęs, nuo pastūmimo nukentėjusysis nuėjo maždaug 3 žingsnius atgal, tuomet D. G., priėjęs prie stovinčio nukentėjusiojo, sudavė nukentėjusiajam smūgį dešinės rankos alkūne į veidą, į kairės pusės žandikaulį. Po suduoto smūgio nukentėjusysis šiek tiek pritūpė, krito nugara ant grindinio ir galva, pakaušiu, trenkėsi į grindinį. Kai nukentėjusysis trenkėsi pakaušiu į kietą grindinį, girdėjosi stiprus atsitrenkimo garsas, išgirdęs šį garsą iš kart pribėgo prie nukentėjusiojo. Patikrino nukentėjusiojo pulsą ir ar kvėpuoja. Nukentėjusysis buvo be sąmonės ir knarkė. Po to privažiavo moteris, kuri prisistatė gydytoja. Apžiūrėjusi pasakė, kad viskas bus gerai ir išvažiavo. Tada jis kartu E. J. nuėjo namo.

Taip pat D. G. parodė, kad kai I. buvo atsisėdęs ant nukentėjusiojo krūtinės, rankos alkūne vieną kartą smūgiavo nukentėjusiajam į veidą, žandikaulio dešinę pusę ir vieną kartą smūgiavo kumščiu nukentėjusiajam į kairįjį šoną. Kokiu metu buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas iš nukentėjusiojo nematė, nes tuo metu buvo nusisukęs ir kalbėjo su E. J. (t. 3, b. l. 192-195).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad M. J. parodė vietą, kur rado mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 13 Pro“, (duomenys neskelbtini), prie tilto link jūros (t. 4, b. l. 151-156).

Iš tarnybinio pranešimo dėl mobiliojo ryšio abonento numerių išklotinės analizės nustatyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad 2022-08-24 iš nukentėjusiojo pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas 2022-08-29 buvo įjungtas (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog adresu (duomenys neskelbtini), gyvena M. J. ( t. 3, b. l. 39-41).

Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto tyrėjos 2022-09-02 tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2022-08-24 gautas A. A. M. Y., gim. (duomenys neskelbtini) m., pareiškimas, kuriame jis nurodė, kad 2022-08-24 d. 01.00 val. adresu (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) nepažįstami asmenys iš jo pavogė elektroninę cigaretę ,,Glow“, kurios vertė apie 20 Eur ir iš rankų pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 13“, kurio vertė apie 1300 Eur, telefone buvo įdėta SIM kortelė Bite ((duomenys neskelbtini)), IMEI pateiks vėliau, ir buvo sumuštas rankomis bei kojomis į įvairias kūno vietas. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, 2022-08-31 paskelbta ieškomų numeruotų daiktų registre mobiliojo ryšio telefono „Iphone Apple Iphone 13 Gold“ ROIK Nr. 0522000104987, kuris priklauso pareiškėjui A. A. M. Y., gim. (duomenys neskelbtini) m., paieška. Tikslinant įvykio aplinkybes 2022-08-31 ir siekiant išsiaiškinti kaltus asmenis, prie pareiškėjo A. A. M. Y., gim. (duomenys neskelbtini) m., apklausoje pridėtu vaizdo įrašu ir fotonuotraukomis, buvo pasidalinta atpažinimui elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). 2022-09-01 Klaipėdos apskrities VPK Kretingos raj. PK Reagavimo skyriaus tyrėjas atpažino, kad vienoje iš ekrano nuotraukų, yra M. J., gim. (duomenys neskelbtini), o kita pasidalinta ekrano fotonuotrauką atpažino Klaipėdos apskr. VPK Palangos m. PK Reagavimo skyriaus tyrėjas M. Ž. ir vyriausiasis patrulis E. B., teigdami, kad tai M. J., gim. (duomenys neskelbtini). Šią informaciją patikrinus policijos registruojamoje duomenų registre POLIS II, pasitvirtino, abu asmenys, atitinka fizinius savo veido duomenis ir pateiktą informaciją apie juos (t. 2, b. l. 29-31).

Iš 2023-02-28 kratos protokolo nustatyta, kad 2023-02-28 M. J. namuose, adresu - (duomenys neskelbtini), rastas ir paimtas šaunamasis ginklas su dėtuve, ant kurio korpuso užrašas „ROHM RG 88 Germany CAL. 9 mm P.A. K.“, supakuotas į paketą Nr. 474289. Taip pat kratos metu paimtas M. J. neterminuotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1-0011636 bei šaunamasis ginklas "WALTHER" Nr. 31425643 ir dėtuvė su dviem šoviniais (t. 2, b. l. 110-116).

Iš 2023-03-16 Klaipėdos apskrities VPK KP KTT specialisto išvados Nr. IBPS-V-743586-23 nustatyta, kad:

1. tirti pateiktas pistoletas, paimtas 2023-02-28 adresu (duomenys neskelbtini), yra pramoninės gamybos 9 mm kalibro pistoletas “Walther P22”, numeris (duomenys neskelbtini) , skirtas šaudyti 9 mm kalibro garsiniais ir dujiniais šoviniais. Pistoletas yra šaunamasis “C” kategorijos ginklas. Pistoletas šaudyti tinkamas;

2. tirti pateiktos dėtuvės dalys (Pav. Nr. 4), paimtos 2023-02-28 adresu (duomenys neskelbtini), pagamintos pramoniniu būdu. Tokios dėtuvės skirtos 9 mm kalibro „Walther P22“ modelių pistoletams, tame tarpe ir tirti pateiktam pistoletui. Pistoletas atitinka išduotam ginklo pažymėjimui Nr. (duomenys neskelbtini), kuris išduotas M. J.;

3. Tirti pateikti du šoviniai, paimti 2023-02-28 adresu (duomenys neskelbtini), yra pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujiniai šoviniai. Tokie šoviniai skirti 9 mm kalibro įvairių modelių dujiniams pistoletams, tame tarpe ir tirti pateiktiems pistoletams. Šoviniai yra šaudmenys, skirti „C“ kategorijos šaunamiesiems ginklams. Šoviniai šaudyti buvo tinkami, tame tarpe ir iš tirti pateikto pistoleto (Pav. Nr. 3);

4. Tirti pateiktas pistoletas, paimtas 2023-02-28 adresu (duomenys neskelbtini), yra pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinis pistoletas “R?HM RG88”, kurio numeris panaikintas. Pistoletas yra šaunamasis “C” kategorijos ginklas, kurio numeris panaikintas. Pistoletas skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais (signaliniais) šoviniais. Pistoletas šaudyti tinkamas (t. 2, b. l. 125-132).

Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės nustatyta, kad greitoji medicinos pagalba buvo kviečiama - 2022 m. rugpjūčio 24 d., 04.53 val., adresu – (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 61-62).

Iš 2022-11-23 ir 2022-11-25 kitų objektų apžiūros protokolų nustatyta, kad apžiūrėti 12 vnt. vaizdo - garso failai, kuriuose policijos BODY kamerų užfiksuoti vaizdo - garso įrašai, kai policijos pareigūnai bendrauja su nukentėjusiuoju A. A. M. Y. (t. 2, b. l. 49-54).

(Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnis)

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, remiantis baudžiamosios bylos duomenimis - specialisto išvada Nr. G 2791/2022 (01) bei specialisto išvada Nr. pG 1468/2023 (01), taigi dviejų specialiomis medicinos žiniomis pagrįstų tyrimų pasėkoje, taigi neabejotinai ir objektyviai nustatyta, kad nukentėjusiajam A. A. M. Y. konstatuoti sužalojimai - pakaušio sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimu pakaušio kairėje, pakauškaulio kairės pusės lūžiu, nueinančiu į kaukolės pamatą, kraujo išsiliejimu po kietuoju ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų sumušimu, kaklinės stuburo dalies sąnarių raiščių patempimu. Byloje nustatyta, jog specialisto išvada Nr. G 2791/2022 (01) konstatuota, jog pakaušio sumušimas nukentėjusiajam galėjo būti padarytas kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu, galėjo būti padarytas tiek pačiam nukentėjusiajam nugriuvus ar nukritus, tiek kitam asmeniui sudavus smūgį ir galėjo būti padarytas 2022 m. rugpjūčio 24 d. Remiantis byloje pateikta specialisto išvada Nr. Nr. pG 1468/2023 nustatyta, jog nukentėjusysis aukštielninkas griuvo ir pakaušį į grindinį susižalojo nuo D. G. suduoto smūgio. Galiausiai byloje nustatyta, jog dėl kaukolės pamato užpakalinės duobės lūžio nukentėjusiajam padarytas pakaušio sužalojimas tiek specialisto išvada Nr. G 2791/2022 (01) tiek specialisto išvada Nr. pG 1468/2023 (01), taigi abiejų medicininių tyrimų pasėkoje, traktuotinas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinimai 2022 m. rugpjūčio 24 d., sudavus smūgį nukentėjusiajam į veidą, to pasėkoje nukentėjusiajam aukštielninkam griuvus bei pakaušiu atsitrenkus į grindinį, tokiu būdu sunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo A. A. M. Y. sveikatą pareikšti D. G..

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog D. G. iš esmės nuosekliai viso baudžiamojo proceso metu pripažino, jog 2022 m. rugpjūčio 24 d., (duomenys neskelbtini) , prie baro „(duomenys neskelbtini)“, jam alkūne sudavus vieną smūgį nukentėjusiajam į veidą, nukentėjusysis griuvęs aukštielninkas ir pakaušiu atsitrenkęs į grindinį. Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog aplinkybę, kad 2022 m. rugpjūčio 24 d., (duomenys neskelbtini), prie baro „(duomenys neskelbtini) “, vieną smūgį nukentėjusiajam į veidą sudavė, ko pasėkoje nukentėjusysis nugriuvo ir galva trenkėsi į grindinį D. G., nuosekliai, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nurodė ir kaltinamasis I. Č. bei liudytojas E. J..

Taigi, vertinant ir gretinant tai, kas išdėstyta, tai yra teismo medicinos ekspertų specialisto išvadose Nr. G 2791/2022 (01) ir Nr. pG 1468/2023 (01) pateiktas išvadas, kaltinamojo I. Č. bei liudytojo E. J. parodymus, ir galiausiai paties D. G. parodymus, byloje akivaizdu, jog tiek specialisto išvados, tiek asmenų - kaltinamojo I. Č., liudytojo E. J. ir kaltinamojo D. G. parodymai, apibrėžiant nukentėjusiajam konstatuoto kūno sužalojimo kilimo priežastį ir padarymo būdą, byloja savo esme tapačias nagrinėjamos bylos kontekste reikšmingas įvykio aplinkybes.

Sunkus sveikatos sutrikdymas (sužalojimas ar susargdinimas) kaip nusikalstamos veikos sudėties požymis – padariniai, įstatymo leidėjo yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalies dispozicijoje. Pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusiojo asmens kūnas.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, vertinant D. G. objektyviai prieš nukentėjusįjį atliktus veiksmus, konstatuotina, jog, spontaniškai suduodamas smūgį alkūne į veidą link jo einančiam agresyviai nusiteikusiam nukentėjusiajam, ir to pasėkoje nukentėjusiajam aukštielninkam griuvus ant grindinio, suvokė, jog tokiais savo veiksmais gali sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, ir, nors šių pasekmių nenorėjo, tačiau sąmoningai tokiems padariniams leido kilti. Konstatuotina, jog D. G. veikė netiesiogine tyčia.

Vertinant išdėstytų ir aptartų duomenų visumą, nusikalstami D. G. veiksmai kvalifikuotini pagal Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį.

(Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnis)

Nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje kaltinimai panaudojus fizinį smurtą, pagrobus svetimą nukentėjusiajam A. A. M. Y. turtą – pareikšti I. Č. ir M. J., tai yra I. Č. ir M. J. kaltinami tuo 2022 m. rugpjūčio 24 d., apie 04.40 val., prie kavinės - baro „(duomenys neskelbtini) “, esančio adresu - (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, matydami vienas kito smurtinius veiksmus ir jiems pritardami, tai yra veikdami bendrininkų grupe, užpuolė A. A. M. Y., tai yra I. Č., panaudodamas fizinį smurtą, rankomis pastūmė A. A. M. Y. ir ranka sudavė du smūgius į rankas, kuriomis A. A. M. Y. buvo užsidengęs galvą bei du smūgius į kairės pusės šoną, po ko I. Č., apsižergęs kojomis A. A. M. Y. ir atsisėdęs ant gulinčio nukentėjusiojo krūtinės, iš rankų pagrobė A. A. M. Y. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 13 Pro“, 1 300 Eur vertės, kurį perdavė šalia stovinčiam M. J. ir elektroninę cigaretę „Glow“, 20 Eur vertės.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bylose formuojama praktika, pagal kurią būtini bendrininkavimo objektyvieji požymiai – kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas, o subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą, kad kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos požymius. Būtinas bendrininkavimo požymis yra jų tarpusavio susitarimas veikti bendrai, siekiant realizuoti bendrus nusikalstamus ketinimus. Teismų praktikoje nurodoma, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011, 2K-630/2011, 2K-296/2013, 2K-458/2014, 2K-203-895/2017). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje; jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs. Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas negalima apsiriboti vien tik subjektyviais kaltininkų teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-150/2013, 2K-89-693/2015).

Plėšimo veika pasireiškia turto užvaldymu, panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis. Bendrininkavimo atveju plėšimas gali pasireikšti ir tuo, kad vieni bendrininkai prieš nukentėjusįjį naudoja tik smurtą, o kiti naudoja fizinį smurtą bei grobia arba tik grobia nukentėjusiųjų turtą pirmiesiems tai matant ir neprieštaraujant (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-67-511/2016). Plėšimo bylose pažymima, kad susitarti įmanoma ir rodant pritarimą kito asmens smurtavimui, prisidedant prie smurtinių veiksmų, slepiant nusikaltimo pėdsakus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364/2011). Plėšimo bylose nusikaltimo bendrininkas – vykdytojas yra ir tas asmuo, kuris visiškai realizavo plėšimo objektyviuosius požymius (naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį ir grobė jo turtą), ir tas, kuris bent iš dalies realizavo kai kuriuos objektyviuosius plėšimo požymius (pvz., tik panaudojo smurtą prieš nukentėjusį asmenį). Kai vieniems asmenims pagrobiant nukentėjusiojo turtą kiti tiesiogiai kartu nedalyvauja, tačiau nustatomi bendrininkavimo požymiai, nusikaltimo kvalifikavimui neturi reikšmės, kuris iš nuteistųjų pabaigė plėšimo veiksmus, t. y. visiškai realizavo BK 180 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytą pavojingos veikos požymį – svetimo turto pagrobimą, tokiu atveju visų veiksmai vertinami pagal BK 180 straipsnio atitinkamą dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-300-699/2015).

Kaip nustatyta, kaltinamasis I. Č. savo kaltę panaudojus fizinį smurtą pagrobus nukentėjusiajam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną pripažino visiškai, I. Č. pripažino, kad rankomis pastūmė nukentėjusįjį ir sudavė nukentėjusiajam du smūgius į rankas, po to du smūgius į kairės pusės šoną, pripažino ir kad paėmė nukentėjusiajam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną ir perdavė jį M. J..

M. J., kaip nustatyta, neigė veikiant bendrai su I. Č., I. Č. prieš nukentėjusįjį pavartojant fizinį smurtą, pagrobus nukentėjusiajam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną.

Baudžiamojoje byloje objektyviai nustatyta, jog 2022 m. rugpjūčio 24 d., (duomenys neskelbtini), I. Č. prieš nukentėjusįjį pavartojus fizinį smurtą buvo pagrobtas nukentėjusiajam priklausantis mobiliojo ryšio telefonas. Byloje objektyviai nustatyta, jog I. Č. iš esmės nuosekliai viso proceso metu nurodė, jog, sudavus nukentėjusiajam kelis smūgius į rankas, šoną ir po to iš nukentėjusiojo paėmus mobiliojo ryšio telefoną, jis telefoną perdavė arčiausiai stovėjusiam M. J.. Baudžiamojoje byloje objektyviai nustatyta, jog 2022 m. rugpjūčio 24 d. iš nukentėjusiojo pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas 2022 m. rugpjūčio 29 d. buvo įjungtas (duomenys neskelbtini). Galiausiai byloje objektyviai nustatyta, jog adresu (duomenys neskelbtini), gyvena M. J..

M. J., neneigdamas tam tikrą laiką disponavęs nukentėjusiajam priklausančiu mobiliojo ryšio telefonu, vienok neigdamas jam pareikštus kaltinimus mobiliojo ryšio telefoną pagrobus, nurodė mobiliojo ryšio telefoną radęs paryčiais einant nuo jūros (duomenys neskelbtini) prie tilto per upę. Tačiau, esant nustatytai aplinkybių visumai, bei turint omeny nagrinėjamu aspektu reikšmingą aplinkybę, jog M. J. ir I. Č. 2022 m. rugpjūčio 24 d. vakarą (duomenys neskelbtini) buvo vienoje kompanijoje, tokie M. J. paaiškinimai atmestini. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina ir tai, jog, nors kitų asmenų, patvirtinančių I. Č. mobiliojo ryšio telefoną perdavus M. J., nėra, tačiau nėra ir jokių duomenų, patvirtinančių I. Č. turint tikslą M. J. apkalbėti.

Byloje konstatuotina, jog išankstinio susitarimo tarp I. Č. ir M. J. nukentėjusiojo atžvilgiu nebuvo, vienok nustatytos faktinės baudžiamosios bylos aplinkybės objektyviai suponuoja išvadą, jog M. J., būdamas šalia, taigi vienareikšmiškai matydamas I. Č. fizinio pobūdžio veiksmus prieš nukentėjusįjį, ir tokiu būdu jiems pritardamas, veikė bendrai su I. Č.. Tokiu būdu, išdėstytos teismų praktikos – bendrininkavimo plėšimo bylose – kontekste vertinant nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog I. Č. ir M. J. veikė bendrai.

M. J., neigdamas savo kaltę, nurodė buvęs neblaivus ir dėl neblaivumo neprisimenantis vakaro aplinkybių. Vienok, ši aplinkybė M. J. kaltės neeliminuoja, priešingai, leidžia daryti išvadą, jog būtent dėl neblaivumo M. J. neprisimena savo veiksmų pagrobiant nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną.

Esant nustatytų aplinkybių visumai, laikytina, jog I. Č. ir M. J. kaltė pareikšto kaltinimo apimtimi įrodyta. I. Č. ir M. J. nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį.

Byloje pareikšti ir kaltinimai plėšimo metu pagrobus ir nukentėjusiajam priklausančią elektroninę cigaretę. Vienok, jokių duomenų, patvirtinančių, jog panaudojus fizinį smurtą, buvo pagrobta ir elektroninė cigaretė, o ne galimai pamesta nukentėjusiojo ar pan., byloje nėra. Tokiu būdu, minėta aplinkybė iš kaltinimo šalintina.

(Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnis)

Byloje objektyviai nustatyta, jog 2023-02-28 kratos metu M. J. namuose, adresu - (duomenys neskelbtini), rastas ir paimtas šaunamasis ginklas ,,R?HMRG88“ su dėtuve. Nustatyta, kratos metu M. J. namuose rastas ir paimtas šaunamasis ginklas ,,R?HMRG88“ yra pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinis pistoletas “R?HM RG88”, kurio numeris panaikintas. Pistoletas yra šaunamasis “C” kategorijos ginklas, kurio numeris panaikintas. Pistoletas skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais (signaliniais) šoviniais. Pistoletas šaudyti tinkamas. Nustatyta, jog leidimo disponuoti minėtu ginklu M. J. neturi.

Nukentėjusysis A. A. M. Y. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, jį patikslinant tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek nukentėjusiojo atstovei advokatei baigiamųjų kalbų metu, kuriuo, atsižvelgiant į kaltinamųjų veiksmus, nukentėjusysis prašo priteisti - plėšimo metu patirtai 399 Eur turtinei žalai dėl pagrobto mobiliojo ryšio telefono atlyginti, 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo nuosprendžiu priteistos žalos visiško atlyginimo solidariai iš I. Č. ir M. J., dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo patirtai 42 900 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo nuosprendžiu priteistos žalos visiško atlyginimo iš D. G., bei 2 238,50 Eur nukentėjusiojo A. A. M. Y. patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti solidariai iš I. Č., M. J. ir D. G..

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos. Be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Pažymėtina, kad gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-124-648/2016, 2K-7-489/2016, 2K-310-699/2017, 2K-7-648/2019). Taigi priežastinis ryšys, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, leidžia nustatyti civilinės atsakomybės ribas.

Byloje nustatyta, jog 2022 m. rugpjūčio 24 d. prieš nukentėjusįjį pavartojus fizinį smurtą, iš nukentėjusiojo buvo pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas, nustatyta, jog mobiliojo ryšio telefonas iš nukentėjusiojo buvo pagrobtas bendrais I. Č. ir M. J. veiksmais. Taigi, priežastinis ryšys tarp kaltinamųjų I. Č. ir M. J. veiksmų ir kilusių padarinių – žalos netekus turto yra akivaizdus. Nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl 399 Eur turtinės žalos atlyginimo dėl mobiliojo ryšio telefono yra pagrįstas rašytiniais baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo pateiktais įrodymais – mobiliojo ryšio įsigijimo sutartimi (t. 6, b. l.,128-130, 131-134, t. 7, b. l. 1-43), todėl tenkintinas.

Byloje nustatyta, jog 2025 m. kovo 6 d. I. Č. nukentėjusiajam dėl mobiliojo ryšio pagrobimo atlygino dar dalį žalos - 150 Eur. Todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos šia apimtimi mažintinas.

Esant nustatytoms aplinkybėms, turtinė žala – 249 Eur priteistina solidariai iš I. Č. ir M. J..

Nukentėjusysis baudžiamojoje byloje pareiškė 42 900 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, patirtos dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo atlyginimo. Neturtinę žalą dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis motyvuoja visiškai pasikeitusiu gyvenimu, nurodo, jog trejus metus nuolat jaučia skausmus galvoje, nuolat lankosi pas gydytojus, kasdien vartoja vaistus, be jų negali nei užmigti, nei atsikelti, jam diagnozuota depresija, miego sutrikimas, neturi nei jėgų, nei noro bendrauti su žmonėmis, jam nustatytas 50 procentų nedarbingumo laipsnis, nebegali dirbti norimo darbo, jam padarytos sunkios, greičiausiai negrįžtamos neigiamos pasekmės sveikatai.

Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostata, neturtinė žala - tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. Pažymėtina, kad žala šiuo atveju padaroma vertybėms, kurios neturi materialinės išraiškos, tačiau įstatymas šias vertybes gina turtiniais būdais, ir neturtinė žala įvertinama bei atlyginama būtent pinigine išraiška (CK 6.250 straipsnio l dalis). Įstatymas numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai, be kitais įstatymų nustatytais atvejais, ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai.

Kiekvieno žmogaus sveikata gyvybė yra aukščiausia vertybė, kurios įkainoti neįmanoma, kaip neįmanoma išmatuoti. Todėl neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutioinintegrum) objektyviai visa apimtimi negali būti taikomas, kadangi pačios neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinius praradimus. Todėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, jog, sprendžiant nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, privalu atsižvelgti tiek į konkrečiais, tiek į vertinamaisiais požymiais apibrėžiamus kriterijus – neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį, individualias nukentėjusiojo savybes (amžių, profesiją, kt.), į padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tuo pačiu, teismų praktikoje pažymėta, kad absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra pasekmės. Žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli, ir šiuo atveju neturtinė žala asmeniui pasireiškia ypač dideliu neigiamu poveikiu, kuris turi būti įvertintas, apibrėžtas ir atlygintas.

Remiantis formuojama teismų praktika, pažymėtina, jog, bylose, susijusiose su sunkiu sveikatos sutrikdymu, esant nusikalstamą veiką kvalifikuojantiems požymiams, paprastai priteisiama nuo 7 000 iki 40 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351-222/2015, Nr. 2K- 427-693/206, Nr. 2K-337-489/2017, Nr. 2K-334-699/2017, Nr. 2K-64-303/2018, Nr. 2K-166-699/2018, Nr. 2K-24-689/2019, Nr. 2K-239-628/2019, Nr. 2K-84-458/2020), baudžiamosiose bylose, susijusiose su sunkiu sveikatos sutrikdymu, nesant nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių ir veiką kvalifikuojant pagal Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį, priteistos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 1 449 Eur iki 23 000 Eur, paprastai didesnė neturtinė žala nustatoma tais sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai nukentėjusiojo patirti sunkūs sveikatos sutrikdymai savo pobūdžiu yra žalingesni, susiję su negrįžtamu neigiamu poveikiu sveikatai, ilgalaikiu darbingumo netekimu, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, Nr. 2K-181/2010, Nr. 2K-370/2012, Nr. 2K-195/2014, Nr. 2K-7-54-677/2015, Nr. 2K-300-222/2017).