Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Astos Pikelienės ir Lino Zinkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 11 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei R. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ (toliau ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės R. M. (toliu ir atsakovė) 574,89 Eur negrąžinto kredito, 183,71 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 61,67 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 189,44 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. kovo 9 d.) iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2024 m. rugsėjo 4 d.) pagal anuiteto metodu sudarytą Sutarties grafiką, 12 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei 265,00 Eur (242,00 Eu už advokato teisinę pagalbą ir 23,00 Eur žyminis mokestis) bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, buvo priimtas sprendimas už akių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 11 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, t. y. pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2020 m. rugsėjo 4 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-5nzcwkp7 bendrųjų sąlygų 6.4 punkte įtvirtintą sąlygą, kad „Vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal Vartojimo kredito sutartį laiku ir dėl to Vartojimo kredito davėjui pasikreipus į teismą dėl skolos priteisimo, Šalys susitaria, jog Vartojimo kredito gavėjui bus skaičiuojamos 12 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo.“; priteisė iš atsakovės R. M. 574,89 Eur negrąžinto kredito, 27,13 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 61,67 Eur mokėjimo palūkanas, 26,00 procentų dydžio negautas pajamas, už negrąžintą 574,89 Eur vartojimo kredito sumą, paskaičiuotas nuo Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. kovo 9 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei Sutarties termino pabaigos dienos (2024 m. rugsėjo 4 d.), skaičiuotinas pagal 2020 m. rugsėjo 4 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-5nzcwkp7 Mokėjimų grafiką ir neviršijant 189,44 Eur sumos bei 224,47 Eur bylinėjimosi išlaidas, ieškovės UAB „Legal Balance“ naudai. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pradinis kreditorius UAB „BnP Finance“ ir ieškovė 2021 m. gegužės 19 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2021-05/01, kurios pagrindu ieškovė iš pradinio kreditoriaus įgijo reikalavimo teisę ir į atsakovės skolą. Nagrinėjamu atveju, ieškovė 2022 m. balandžio 22 d. pranešimu informavo atsakovę apie kreditoriaus pasikeitimą po reikalavimo perleidimo.

Dėl negrąžinto kredito priteisimo.

5. Pradinis kreditorius UAB „BnP Finance“ ir atsakovė 2020 m. rugsėjo 4 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-5nzcwkp7 (toliau – ir Sutartis). Pradinis kreditorius suteikė atsakovei 700,00 Eur vartojimo kreditą 48 mėn. terminui (galutinis kredito grąžinimo terminas 2024 m. rugsėjo 4 d., metinė palūkanų norma 26,00 proc., kredito mokestis (mokėjimo palūkanos) 432,80 Eur, Sutarties sudarymo mokestis 5,25 Eur/mėn. (Sutarties bendrųjų sąlygų 1.18 p.), iš viso 252,00 Eur. Sutartimi atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą, mokėti Sutartyje nustatyto dydžio mokėjimo palūkanas (vartojimo kredito mokestį) bei sutarties sudarymo mokestį, Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovė nevykdė prievolių pagal Sutartį tinkamai, atlikusi 13 mokėjimų, nustojo mokėti, negrąžino pradiniam kreditoriui 574,89 Eur dydžio kredito dalį. Kadangi atsakovė praleido sutartinių prievolių įvykdymo terminus, nevykdė sutartinių prievolių, pradinis kreditorius 2022 m. kovo 9 d. vienašališkai nutraukė Sutartį. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovė nevykdė savo prievolių sąžiningai, tinkamai ir laiku pagal Sutartį, dėl to reikalavimą priteisti iš atsakovės 574,89 Eur dydžio negrąžintą kreditą ieškovei yra tenkino (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.4, 6.38, 6.200, 6.205, 6.881 straipsnio 2 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis).

Dėl sutarties sudarymo mokesčio.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovės likusią neapmokėtą 183,71 Eur Sutarties sudarymo mokesčio dalį, kuris apskaičiuotas iš Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytos fiksuotos Sutarties sudarymo mokesčio sumos atėmus atsakovės sumokėto Sutarties sudarymo mokesčio dalį. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Sutarties bendrųjų sąlygų 1.18 punkte numatytas sutarties sudarymo mokestis – vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose numatytas fiksuotas vartojimo kredito gavėjo vartojimo kredito davėjui mokamas mokestis už vartojimo kredito gavėjo pateiktos paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie vartojimo kredito gavėją surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su sutartimi susijusių dokumentų parengimą. Sutarties Mokėjimo grafike numatytas 5,25 Eur/mėn. Sutarties sudarymo mokestis, iš viso 183,71 Eur už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (252,00 Eur - 68,25 Eur (5,25 Eur x 13) = 183,71 Eur) iki Sutarties pabaigos dienos (2024 m. rugsėjo 4 d.). Atsakovė sumokėjo pradiniam kreditoriui 68,25 Eur sutarties sudarymo mokesčio, iki Sutarties pabaigos dienos liko neapmokėta 183,71 Eur (252,00 Eur - 68,25 Eur).

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Sutartis buvo nutraukta 2022 m. kovo 9 d., atsakovė pradiniam kreditoriui sumokėjo 68,25 Eur sutarties sudarymo mokesčio, iki Sutarties nutraukimo dienos. Sutarties 1.17 ir 1.32 punktuose numatyta, kad metai turi 360 d., o mėnesis 30 d. Nutraukus Sutartį, šalių nesieja prievoliniai, sutartiniai santykiai, sutarties sudarymo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, todėl ieškovo teisėtas lūkestis apima tik iki Sutarties nutraukimo dienos 27,13 Eur (5,25 Eur x 5 mėnesinės įmokos (14-18) + 19 mėnesinė įmoka 5,25 Eur / 30 d. x 5 d.) skaičiuotiną sutarties sudarymo mokestį. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 27,13 Eur sutarties sudarymo mokesčio.

Dėl mokėjimo palūkanų.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 61,67 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų nuo (2021 m. lapkričio 14 d.) iki Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. kovo 9 d.) pagal anuiteto metodu sudarytą Sutarties grafiką. Atsakovė Sutarties 1.17, 3.5.2, punktais už suteiktą kreditą įsipareigojo mokėti Sutartyje nustatyto dydžio (26,00 proc.) mokėjimo palūkanas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nevykdė prievolių pagal Sutartį, praleido prievolių įvykdymo terminą, pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 61,67 Eur mokėjimo palūkanų iki Sutarties nutraukimo dienos.

Dėl negautų pajamų.

9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kas ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 189,44 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. kovo 9 d.) iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2024 m. rugsėjo 4 d.) pagal anuiteto metodu sudarytą Sutarties grafiką. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Tokiu atveju kredito davėjui nėra užkertamas kelias reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos (jeigu numatytos), įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai. Atsižvelgęs nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pradinis kreditorius už sutartą mokestį (mokėjimo palūkanas) paskolinęs atsakovei pinigus ir dėl jos neteisėtų veiksmų nutraukęs vienašališkai Sutartį, tačiau iki šiol nėra atgavęs nei dalies paskolintų pinigų (574,89 Eur), nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma 26,00 proc.), todėl tai sudaro prielaidas išvadai, jog pradinio kreditoriaus/ieškovės negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktas yra įrodytas. Dėl (CK 6.247 straipsnis) atsakovės neteisėto neveikimo (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) nevykdant prievolių pagal Sutartį ieškovė (perėmusi iš pradinio kreditoriaus reikalavimo teisę į atsakovės skolą) patyrė nuostolių (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), t. y. negavo mokėjimo palūkanų, kurias gautų atsakovei tinkamai vykdant Sutartį. Taigi atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes atsakovei gali būti taikytina sutartinė atsakomybė, iš jos priteisiant ieškovei 189,44 Eur negautas pajamas, kurias ji pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei Sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Atsižvelgiant į kasacinio teismo aktualią praktiką bei į tai, kad nėra žinoma kokį laikotarpį atsakovė naudosis 574,89 Eur kredito suma ieškovės reikalavimą dėl 189,44 Eur negautų pajamų priteisimo pirmosios instancijos teismas tenkino tenkinamas iš dalies, kadangi grąžinus kreditą anksčiau nei iki Sutarties pabaigos dienos, ieškovė nepagrįstai praturtėtų atsakovės sąskaita atitinkama mokėjimo palūkanų (negautų pajamų suma).

10. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės sutarinės (civilinės) atsakomybės sąlygų egzistavimas yra įrodytas bei atsižvelgiant į naujausią kasacinio ir apeliacinės instancijos teismų praktiką pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 26,00 proc. dydžio negautos pajamos, paskaičiuotos nuo negrąžintos 574,89 Eur kredito sumos, nuo Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. kovo 9 d.) iki viso kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos dienos (2024 m. kovo 4 d.), skaičiuotinas pagal 2020 m. rugsėjo 4 d. Vartojimo kredito sutartyje Nr. BOB-5nzcwkp7 numatytą Mokėjimų grafiką ir neviršijant 189,44 Eur sumos.

Dėl 12 procentų metinių palūkanų.

11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 12 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Sutarties bendrųjų sąlygų 6.4 punkte numatyta, kad „Vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal Vartojimo kredito sutartį laiku ir dėl to Vartojimo kredito davėjui pasikreipus į teismą dėl skolos priteisimo, Šalys susitaria, jog Vartojimo kredito gavėjui bus skaičiuojamos 12 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo.“ Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad pradinis kreditorius su atsakove individualiai aptarė Sutarties 6.4 punktą , t. y., kad atsakovei tinkamai atskleista, jog pažeidus Sutartį (sutartinės prievolės įvykdymo terminą), atsakovei bus skaičiuojamos 12 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Sutarties specialiosiose sąlygose minėtos kompensacinio pobūdžio palūkanos nenurodytos. Taip pat vadovaudamasis kasacinio išaiškinimais, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog sutarties bendrųjų sąlygų 6.4 punkte numatytas atsakovės, kaip vartojimo kredito gavėjo, atsakomybės dydis, t. y. Sutartyje nustatytos 12 proc. dydžio metinės palūkanos neatitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, suteikia ieškovui perdėtą pranašumą vartotojo (atsakovės) atžvilgiu.

12. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, jog sutarties bendrųjų sąlygų 6.4 punkte numatytai atsakovės atsakomybei už sutartinių įsipareigojimų netinkamą vykdymą (12 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos), esant neproporcingai didelei bei nesant duomenų, kad pradinio kreditoriaus ir atsakovės minėta sąlyga buvo aptarta individualiai, yra pagrindas minėtą sutartinę nuostatą laikyti nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.228⁴ straipsnis 8 dalis), t y. Sutarties bendrųjų sąlygų 6.4 punkto nuostatos pripažintinos nesąžiningomis bei negaliojančiomis nuo sutarties sudarymo momento (ab initio).

Dėl 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nepriteisimo.

13. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi kasacinio teismo suformuluota praktika, kad nors pareiga mokėti procesines palūkanas yra nustatyta įstatymo, procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti. Taigi, procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2006; 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-636/2013 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju ieškovė neprašo priteisti iš atsakovės įstatyme (CK 6.37 straipsnio 2 dalis; CK 6.210 straipsnis) numatytų ir įstatyme numatyto dydžio metinių procesinių palūkanų. Sutarties bendrųjų sąlygų 6.4 punkto nuostatos pripažintos nesąžiningomis. Taip pat pažymėjo, kad teismas neturi teisės (CPK 13 straipsnis) suformuluoti už ieškovą ieškinio reikalavimų, todėl įstatyme numatytos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos ieškovei nepriteistinos, kadangi ieškovė ieškinyje reikalavimo įstatyme numatytų procesinių palūkanų priteisti iš atsakovės nesuformulavo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

14. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Patenkinus ieškinį iš dalies (patenkinta 84,49 Eur procentai reikalavimų), iš atsakovės ieškovo naudai pirmosios instancijos teismas priteisė 224,47 Eur (242,00 Eur x 84,49 proc. = 204,47 Eur + 20,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis).

15. Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5,00 Eur dydžio sumos, todėl pirmosios instancijos teismas jų nepriteisė (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

III. Apeliacinio skundo esmė

16. Apeliantė (ieškovė) UAB „Legal Balance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 11 d. sprendimo už akių dalį ir priteisti apeliantei iš atsakovės 183,71 Eur sandorio sudarymo mokesčio; priteisti apeliantei iš atsakovės 12 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti apeliantei iš atsakovės, 265,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Kitoje dalyje apeliantė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių palikti nepakeistą bei priteisti apeliantei iš atsakovės 20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė apeliacinį skundą grindžia žemiau nurodytais argumentais.

16.1. Ieškovė nesutinka su teismo padaryta išvada, kad ieškovė įgijo teisę Sutarties sudarymo mokestį skaičiuoti nuo Sutarties sudarymo iki Sutarties nutraukimo. Pažymėjo, kad pagal Sutarties 1.18 punktą, šis mokestis mokamas už vartojimo kredito gavėjo pateiktos paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie vartojimo kredito gavėją surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su Sutartimi susijusių dokumentų parengimą. Pradinė kreditorė geranoriškai išdėstė šį mokestį visam Sutarties laikotarpiui. Atkreipė dėmesį, kad Sutarties sudarymo mokestis aiškiai nurodomas ir Sutarties specialiosiose sąlygose. Pažymėjo, kad Sutartyje numatytas Sudarymo mokestis ne tik, kad nepažeidžia Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 21 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimų, bet yra kur kas mažesnis, nes jokie kiti papildomi mokesčiai be Sutarties sudarymo mokesčio atsakovui nebuvo taikomi. Atsakovas Sutartį sudarė laisva valia, turėjo galimybę pasirinkti vartojimo kredito davėją, Sutarties sudarymo mokesčio suma buvo aiškiai įtvirtinta Sutartyje, atsakovas jai neprieštaravo ir aiškiai suprato, kad Sutartyje numatyta Sutarties sudarymo mokesčio suma yra išdėstoma visam Sutarties laikotarpiui. Mano, kad teismo sprendimas šioje dalyje turi būti pakeistas ir ieškovei turi būti priteista visa 252 Eur Sutarties sudarymo mokesčio suma.

16.2. Dėl procesinių palūkanų normos apeliantė nurodė, jog Sutarties 6.4. punktu įtvirtintas 12 proc. metinių procesinių palūkanų dydis neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams, sąžiningumo ir protingumo principams, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 12 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

16.3. Nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

18. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas.

19. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo 2022 m. spalio 11 d. sprendimo už akių dalis, kuria teismas atmetė dalį ieškinio reikalavimų dėl Sutarties sudarymo mokesčio; pripažino Sutarties sąlygą, nustatančią 12 proc. dydžio metinį procesinių palūkanų dydį, nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) bei, atitinkamai, proporcingai patenkintai ir atmestai ieškinio reikalavimų daliai, priteisė ieškovei tik dalį jos prašomų bylinėjimosi išlaidų.

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad pradinė kreditorės UAB „BnP Finance“ ir atsakovė R. M. 2020 m. rugsėjo 4 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-5nzcwkp7 (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu atsakovei buvo suteiktas 700,00 Eur vartojimo kreditas 48 mėnesių terminui (galutinis kredito grąžinimo terminas 2024 m. rugsėjo 4 d., metinė palūkanų norma 26,00 proc., kredito mokestis (mokėjimo palūkanos) 432,80 Eur, Sutarties sudarymo mokestis 5,25 Eur/mėn. (Sutarties bendrųjų sąlygų 1.18 punktas), iš viso 252,00 Eur Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ ir ieškovė 2021 m. gegužės 19 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2021-05/01, kurios pagrindu ieškovė iš pradinės kreditorės įgijo reikalavimo teisę ir į atsakovės skolą. Ieškovė 2022 m. balandžio 22 d. pranešimu informavo atsakovę apie kreditoriaus pasikeitimą po reikalavimo perleidimo. Atsakovei laiku nevykdant Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, 2022 m. vasario 4 d. ieškovė išsiuntė atsakovei raginimą sumokėti įsiskolinimą bei pranešė apie galimą Sutarties nutraukimą. 2022 m. vasario 21 d. pranešimu atsakovė informuota apie Sutarties nutraukimą nuo 2022 m. kovo 9 d. Ieškovės duomenimis, atsakovė yra atlikusi 13 mokėjimų pradiniam kreditoriui, todėl ieškovei liko skolinga ieškovei 574,89 Eur suteikto vartojimo kredito, 183,71 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 61,67 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 189,44 Eur negautų pajamų (nuostolių). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų pilnai atsiskaičiusi su pradine kreditore ar ieškove.

21. Ieškovei pareiškus ieškinį teisme dėl skolos pagal Sutartį priteisimo iš atsakovo, pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių ieškovės ieškinį patenkino iš dalies, laikė pagrįstais ieškovės reikalavimus dėl 574,89 Eur negrąžinto kredito, 61,67 Eur mokėjimo palūkanų, 26,00 procentų dydžio negautas pajamas, už negrąžintą 574,89 Eur vartojimo kredito sumą, paskaičiuotas nuo Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. kovo 9 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei Sutarties termino pabaigos dienos (2024 m. rugsėjo 4 d.), skaičiuotinas pagal 2020 m. rugsėjo 4 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-5nzcwkp7 Mokėjimų grafiką ir neviršijant 189,44 Eur sumos ir šiuos reikalavimus tenkino visiškai, o ieškovės reikalavimą dėl Sutarties sudarymo mokesčio priteisimo tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės 27,13 Eur Sutarties sudarymo mokesčio, bei pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2020 m. rugsėjo 4 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-5nzcwkp7 bendrųjų sąlygų 6.4 punkte įtvirtintą sąlygą, kad „Vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal Vartojimo kredito sutartį laiku ir dėl to Vartojimo kredito davėjui pasikreipus į teismą dėl skolos priteisimo, Šalys susitaria, jog Vartojimo kredito gavėjui bus skaičiuojamos 12 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo.“, to pagrindu atmetė reikalavimą priteisti 12 procentų procesines palūkanas. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas sumažino priteistinų bylinėjimosi išlaidų dalį ir priteisė 224,47 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai.

Dėl sutarties sudarymo mokesčio

22. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovei iš atsakovės buvo priteista 27,13 Eur Sutarties sudarymo mokesčio, už laikotarpį iki Sutarties nutraukimo (2022 m. kovo 9 d.). Ieškovės manymu, Sutarties sudarymo mokestis ieškovei turėjo būti priteistas visa apimtimi (183,71 Eur), kadangi Sutartimi buvo susitarta dėl atsakovės pareigos mokėti Sutarties sudarymo mokestį (mokestis mokamas už vartojimo kredito gavėjo pateiktos paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie vartojimo kredito gavėją surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su Sutartimi susijusių dokumentų parengimą), kurį pradinė kreditorė geranoriškai išdėstė visam Sutarties laikotarpiui; numatytas Sutarties sudarymo mokestis nepažeidžia VKĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimų, yra kur kas mažesnis, nes jokie kiti papildomi mokesčiai be Sutarties sudarymo mokesčio atsakovei nebuvo taikomi. Apeliacinės instancijos kolegijos vertinimu, su tokia apeliantės pozicija nėra pagrindo sutikti.

23. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 1.18 punktą, sutarties sudarymo mokestis – tai vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose numatytas fiksuotas vartojimo kredito gavėjo vartojimo kredito davėjui mokamas mokestis už vartojimo kredito gavėjo pateiktos paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie vartojimo kredito gavėją surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su sutartimi susijusių dokumentų parengimą. Sutarties sudarymo mokesčio mokėjimas išdėstomas visam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.9 punkte nurodoma, jog į bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį) įeina visos išlaidos, įskaitant palūkanas ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius. Ši kaina apskaičiuojama ir nurodoma tik pagal vartojimo kredito paraišką suteikiamo vartojimo kredito atžvilgiu ir neapima jokių išlaidų, susijusių su vartojimo kredito davėjo iki tol vartojimo kredito gavėjui suteiktais vartojimo kreditais ar ateityje suteikiamais kreditais. Kaina apskaičiuojama preziumuojant, kad vartojimo kredito gavėjas visas iš šios sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai ir neapima palūkanų ir kompensacinių palūkanų, kurias vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei už pradelstą laikotarpį.

24. Iš Sutarties specialiųjų sąlygų matyti, kad Sutartimi buvo numatytas 252 Eur Sutarties sudarymo mokestis, kurio mokėjimas atsakovei buvo išdėstytas 48 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį mokant nustatyto dydžio (5,25 Eur) įmoką.

25. Įvertinus aukščiau paminėtas Sutarties nuostatas, sutiktina su apeliantės akcentuota aplinkybe, kad Sutarties sąlyga dėl 252 Eur Sutarties sudarymo mokesčio sumos yra aiški, atsakovei turėjo būti suprantama, kad šį mokestį reikės sumokėti grąžinant kreditą, mokant mokėjimo grafike nurodytas kasmėnesines įmokas. Vis dėlto, pirmiau nurodytos aplinkybės savaime nereiškia, kad Sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti viso Sutarties sudarymo mokesčio, t. y. tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu Sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau.

26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Iš Sutarties bendrųjų sąlygų 1.18 punkte pateikto Sutarties sudarymo mokesčio apibrėžimo matyti, kad savo esme tai yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties paruošimu, įsipareigojimų rizikos valdymu, ir pan., t. y. tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu. Apeliacinės instancijos teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad mokestis, susijęs su sutartinių įsipareigojimų prisiėmimu ir vykdymu, nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo ir gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-504-921/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje Nr. e2A-50-803/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2338-880/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2618-863/2022 ir kt.).

27. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti reikalavimo dėl Sutarties sudarymo mokesčio nuo Sutarties nutraukimo dienos iki Sutarties termino pabaigos priteisimo, todėl pirmosios instancijos teismas, įskaitęs atsakovės sumokėtą 68,25 Eur Sutarties sudarymo mokestį, pagrįstai priteisė iki Sutarties nutraukimo likusią nesumokėtą 27,13 Eur Sutarties sudarymo mokesčio sumą, o reikalavimą dėl likusios Sutarties sudarymo mokesčio sumos pagrįstai atmetė.

Dėl procesinių palūkanų normos

28. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams.

29. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad palūkanos gali būti dvejopo pobūdžio – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015, 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Kompensacinės palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014).

31. Kai kompensuojamosios palūkanos nustatytos sutartyje, taikomos būtent jos, o ne CK 6.210 straipsnyje reglamentuojamos kompensuojamosios palūkanos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016, 32 punktas).

32. Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015, 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018).

33. Nagrin4jamu atveju, Sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 punkte nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį laiku ir dėl to vartojimo kredito davėjui kreipųsis į teismą dėl skolos priteisimo, šalys susitaria, jog vartojimo kredito gavėjui bus skaičiuojamos 12 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo. Standartinėje informacijoje apie vartojimo kreditą, skiltyje „Išlaidos pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais“ taip pat nurodyta, kad pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal sutartį laiku ir dėl to UAB „BnP Finance“ kreipusis į teismą dėl skolos priteisimo, bus skaičiuojamos 12 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo.

34. Vertinant ginčo atveju Sutartyje nustatytų 12 proc. dydžio procesinių palūkanų dydžio atitiktį teisiniam reglamentavimui bei sąžiningumo ir protingumo principams, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad vertinamos vartojimo kredito sutarties sąlygos, todėl aktualios bei papildomai taikytinos vartotojų teisių apsaugą įtvirtinančios teisės normos (CK XVIII1 skyrius).

35. CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje ginčas kyla iš vartojimo sutarties, turi pareigą ex officio įvertinti tokios sutarties sąlygų atitiktį vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumo kriterijams, įtvirtintiems CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje. CK 6.228⁴ straipsniu įgyvendinama Tarybos 1993 m. balandžio 5 d. direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau – Direktyva), todėl, taikant nurodyto straipsnio nuostatas, jos aiškintinos atsižvelgiant ir į Direktyvos tekstą bei tikslus, aktualią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

36. Kasacinis teismas yra išskyręs du nesąžiningų sutarčių sąlygų arba sąžiningumo kontrolės aspektus: procedūrinį (t. y. sąlygų įtraukimo į sutartį kontrolė) ir materialinį (sutarties turinio kontrolė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Procedūrinis sąžiningumo kontrolės aspektas dar kitaip vadinamas skaidrumo reikalavimu. Atsižvelgiant į tai, koks kriterijus yra taikomas, gali skirtis ir taikytinos teisinės pasekmės. Materialinis arba sutarties turinio kriterijus apima sutarties sąlygos vertinimą pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje nustatytą preziumuojamų nesąžiningų sąlygų sąrašą. Šis sąrašas nėra baigtinio pobūdžio, jame esančios sąlygos nebūtinai yra nesąžiningos ir atvirkščiai – sąlyga, kurios nėra šiame sąraše, gali būti nesąžininga. Tuo atveju, jei sutarties sąlyga neatitinka nė vienos iš šiame sąraše nurodytų sąlygų, tai neatleidžia teismo nuo pareigos tikrinti sąlygas pagal bendrąjį sąžiningumo kriterijų, nustatytą CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje (CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalis). Sutarčių sąlygos pagal bendrąjį sąžiningumo kriterijų yra vertinamos nustatant, ar sąlyga pažeidžiamas sąžiningumo reikalavimas ir iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

37. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nurodyta reiškia, jog nesąžiningų sąlygų kontrolė taikoma vartojimo sutarčių sąlygoms, kurios nebuvo individualiai aptartos. CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Jeigu iš anksto parengtoje standartinėje sutartyje tam tikros sąlygos buvo aptartos individualiai, šio straipsnio taisyklės taikomos kitoms tos sutarties sąlygoms. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

38. Nagrinėjamu atveju, įvertinus vartojimo kredito sutarties turinį bei sudarymo mechanizmą, kolegija prieina prie išvados, kad Sutarties sąlyga dėl procesinių palūkanų dydžio, įtvirtinta Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 punkte bei atkartota Standartinėje informacijoje apie vartojimo kreditą, skiltyje „Išlaidos pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais“ yra standartinė, pradinės kreditorės iš anksto parengta sutarties sąlyga. Pažymėtina, kad sąlyga dėl procesinių palūkanų dydžio nėra aptarta paskolos sutarties specialiosiose sąlygose. Taigi darytina labiau pagrįsta išvada, jog dėl jos atsakovė neturėjo galimybės derėtis, o tik buvo su ja supažindinta, todėl ji laikytina individualiai neaptarta vartojimo sutarties sąlyga (CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalis). Papildomai pažymėtina, kad ieškovė iš esmės neįrodinėjo, jog minėta sąlyga būtų buvusi individualiai aptarta su atsakove, kad atsakovė būtų turėjusi galimybę daryti įtaką nustatant procesinių palūkanų dydį. Byloje nėra duomenų ir ieškovė jų nepateikė, patvirtinančių, jog Sutarties nuostatos, įskaitant ir nuostatas dėl procesinių palūkanų, šalių buvo aptartos individualiai, t. y. įrodymų, kad dėl Sutarties sąlygų vyko derybos ar susirašinėjimas, kad atsakovė turėjo realią galimybę daryti įtaką jų turiniui. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad Sutarties nuostatos dėl procesinių palūkanų dydžio šalių nebuvo individualiai aptartos (CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalis).

39. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta prezumpcija, kad nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad klausimą, ar atitinkama vartojimo sutarties sąlyga buvo nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą (netinkamą įvykdymą), teismas turi spręsti atsižvelgdamas į CK 6.228⁴ straipsnio 5 dalį, pagal kurią ar vartojimo sutarties sąlyga nesąžininga, turi būti vertinama atsižvelgiant į sutartyje nurodytų prekių ar paslaugų prigimtį ir visas sutarties sudarymo metu buvusias ir jos sudarymui turėjusias įtakos aplinkybes, ir visas kitas tos sutarties ar kitos sutarties, nuo kurios ji priklauso, sąlygas. Vertinant, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, vienu (bet ne vieninteliu) iš kriterijų taip pat gali būti ir kituose teisės aktuose nustatyti netesybų dydžio ribojimai vartojimo sutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-687/2019). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). Pareiga įrodyti aplinkybes, pagal CK 6.228⁴ straipsnio 5 dalį patvirtinančias, kad Sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui (CK 6.228⁴ straipsnio 3 dalis).

40. Nagrinėjamu atveju, ginčo vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 punkte įtvirtintas daugiau kaip du kartus didesnis procesinių palūkanų dydis, nei būtų skaičiuojamas pagal įstatymo nuostatas. Ieškovė nenurodė tokį procesinių palūkanų dydį pateisinančių priežasčių ir neargumentavo tokio ryškaus nukrypimo nuo įstatyme įtvirtinto procesinių palūkanų dydžio būtinybės (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad procesinių palūkanų paskirtis yra kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą, tačiau, atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintą įprastą procesinių palūkanų dydį, laikomą pakankamu nurodytai paskirčiai atlikti, pripažintina, jog daugiau kaip du kartus įstatyme įtvirtintą palūkanų dydį viršijančios procesinės palūkanos neatitinka nurodytos paskirties kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius ir skatinti įvykdyti teismo sprendimą. Labiau tikėtina, kad nurodyta Sutarties sąlyga kreditorius savo galimas rizikas siekė kompensuoti žymiai didesnėmis nei įstatymo nustatytomis procesinėmis palūkanomis. Toks procesinių palūkanų dydis, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytinas akivaizdžiai per dideliu, neatitinkančiu šalių interesų pusiausvyros ir numatančiu nepagrįstai didelę vartotojo (atsakovės) civilinę atsakomybę sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju. Atsižvelgiant į tai, Sutarties sąlyga, numatanti tokį nepagrįstai didelį procesinių palūkanų dydį, pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažinta nustatančia neproporcingai didelę atsakovės civilinę atsakomybę, ir, atitinkamai, nesąžininga (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas).

41. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad sutartyje nustatytos netesybos yra neproporcingai didelės, ir teisingai sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, pripažino nesąžininga, negaliojančia ab initio, ir šios sąlygos ginčo atveju netaikė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-687/2019).

42. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tiesioginė prievolė mokėti procesines palūkanas. Jų paskirtis yra ne tik kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius, tačiau taip pat ir skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015, 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014, 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014, 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015).

43. Atsižvelgus į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, pripažinus nesąžininga Sutarties sąlygą dėl nustatyto 12 proc. dydžio procesinių palūkanų dydžio, ieškovei iš atsakovės turėtų būti priteistos įstatyme įtvirtintos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos.

Dėl procesinės bylos baigties

44. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, taip pat iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias vartojimo kredito gavėjo atsakomybę už netinkamą finansinių įsipareigojimų vykdymą, tačiau, pripažinęs Sutarties sąlygą dėl nustatyto 12 proc. dydžio procesinių palūkanų dydžio nesąžininga, neatsižvelgė į procesinių palūkanų ypatumus, todėl nepagrįstai nepriteisė įstatyme numatytų 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių pakeičiamas, priteisiant ieškovei iš atsakovės 5 proc. dydžio procesines palūkanas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

45. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

46. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

47. Apeliacinį skundą iš dalies patenkinus ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimas priteisti procesines palūkanas buvo reiškiamas toje pačioje byloje, kurioje buvo sprendžiamas pagrindinio reikalavimo pagrįstumo klausimas, taigi procesinių palūkanų reikalavimas yra šalutinis. Nagrinėjamu atveju visi ieškovės reikalavimai iš esmės buvo patenkinti, išskyrus reikalavimą dėl 12 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo, atsakovei iš ieškovės priteisiant 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Atsižvelgiant į tai, kad procesinių palūkanų reikalavimas yra šalutinis, ieškovės reikalavimus tenkinus iš dalies, teisėjų kolegija vertina, kad nėra pagrindo perskirstyti pirmosios instancijos teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas.

48. Ieškovė apeliaciniame procese patyrė 20 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų už apeliacinio skundo pateikimą (žyminis mokestis). Apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, atmetant reikalavimą priteisti visą Sutarties sudarymo mokestį (50 proc.) bei priteisiant ieškovei 5 proc. dydžio procesines palūkanas, nors ieškovė prašė priteisti 12 proc. dydžio procesines palūkanas, t. y. apeliacinis skundas patenkintas 21 proc. apeliacinio skundo. Atitinkamai, ieškovei iš atsakovės priteistina proporcinga bylinėjimosi išlaidų dalis – 4 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 11 d. sprendimą už akių ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti sekančiai:

„ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2020 m. rugsėjo 4 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-5nzcwkp7 bendrųjų sąlygų 6.4 punkte įtvirtintą sąlygą, kad „Vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal Vartojimo kredito sutartį laiku ir dėl to Vartojimo kredito davėjui pasikreipus į teismą dėl skolos priteisimo, Šalys susitaria, jog Vartojimo kredito gavėjui bus skaičiuojamos 12 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo.“.

Priteisti iš atsakovės R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 574,89 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt keturis Eur 89 ct) negrąžinto kredito, 27,13 Eur (dvidešimt septynis Eur 13 ct) sutarties sudarymo mokesčio, 61,67 Eur (šešiasdešimt vienas Eur 67 ct) mokėjimo palūkanas, 26,00 (dvidešimt šešių) procentų dydžio negautas pajamas, už negrąžintą 574,89 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt keturių Eur 89 ct) vartojimo kredito sumą, paskaičiuotas nuo Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. kovo 9 d.) iki iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei Sutarties termino pabaigos dienos (2024 m. rugsėjo 4 d.), skaičiuotinas pagal 2020 m. rugsėjo 4 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-5nzcwkp7 Mokėjimų grafiką ir neviršijant 189,44 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt devynių Eur 44 ct) sumos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (663,69 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugsėjo 5 d.) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo bei 224,47 Eur (du šimtus dvidešimt keturis Eur 47 ct) bylinėjimosi išlaidas, ieškovo UAB „Legal Balance“, į. k. 302528679, naudai.

Priteisti ieškovei UAB „Legal Balance“, j. a. k. 302528679 iš atsakovės R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 4 Eur (keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.