- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-26
- Bylos Nr.
- e2A-2481-854/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01291-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Verikas, Renata Volodko, Giedrė Čėsnienė
- Ieškovas
- savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“
- Atsakovas
- S. B.
- Advokatai
- Jolita Urbaitytėp
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andriaus Veriko ir Renatos Volodko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovei S. B. dėl skolos priteisimo, nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė savivaldybės įmonė (toliau – SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės S. B. 1 276,56 Eur skolą už buto nuomą su delspinigiais, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, nutraukti 2001 m. balandžio 3 d. Vilniaus miesto savivaldybės būsto nuomos sutartį Nr. 08/03, iškeldinti atsakovę S. B. iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.
2. Ieškovė nurodė, kad 2001 m. balandžio 3 d. uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Žirmūnų valda“ ir atsakovė S. B. sudarė Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 08/03, pagal kurią nuomotojas suteikė gyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), nuomininkei, o nuomininkė įsipareigojo mokėti nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius, susijusius su išnuomotu turtu. Ieškovės paskaičiavimu, įsiskolinimas už buto nuomą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. siekė 1 236,95 Eur, už termino praleidimą mokėti nuomos mokestį taip pat yra paskaičiuoti 39,61 Eur delspinigiai. Ieškovės atstovai 2019 m. spalio 8 d. atliko buto patikrinimą ir nustatė, kad butas apleistas, blogos būklės. Nuo įsikėlimo į butą atsakovė niekada neatliko einamojo remonto, netvarkė elektros instaliacijos, kosmetiškai neremontavo buto. Atsakovei ilgą laiką nemokant nuomos mokesčio, ieškovė prašo nutraukti nuomos sutartį bei iškeldinti atsakovę iš Vilniaus miesto savivaldybei priklausančio buto.
Atsiliepimas
3. Atsakovė S. B. atsiliepime nurodė, jog su ieškiniu sutinka iš dalies, prašė ieškinio dalį dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovė nurodė, kad nesutinka su ieškovės pozicija, jog jos nuomojamas butas yra apleistas. Gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis tarp atsakovės ir UAB „Žirmūnų valda“ buvo sudaryta 2001 m. balandžio 3 d., šia sutartimi atsakovei, kaip socialiai remtinam asmeniui, buvo išnuomotos 36,64 kv. m. gyvenamasis būstas, esantis 1940 metų pastatytame name, kurio fizinis nusidėvėjimas 1997 m. buvo 51 proc. Taigi, jau nuomos santykių pradžioje buvo aišku, kad namas yra senas (61 m.), su pasenusiais perdengimais, neremontuotas, t. y. blogos būklės. Atsakovei išnuomotas butas atitiko bendrą namo vaizdą – buvo labai apleistas, drėgnas, apsilupusiomis ir vietomis apipelijusiomis sienomis bei lubomis. Įsikėlusi į butą, pagal galimybes atsakovė jį sutvarkė: išnaikino pelėsį, perdažė sienas ir lubas, apstatė naujais baldais, 2015 metais pakeitė langus; todėl atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiais, kad atsakovė nededa pastangų butui tvarkyti. Pažymi, kad jai išnuomotas būstas nėra idealios būklės (ir niekuomet tokios nebuvo), tačiau nei sienos, nei lubos jame nėra išgriuvę, tinkas ir dažai nebyra, be to, bute yra visi reikalingi baldai, kiliminė danga, užuolaidos, jame auginamos gėlės. Remiantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, būsto remonto darbų neatlikimas nėra priežastis nuomos sutarčiai nutraukti. Taip pat šiame būste nesilanko ir negyvena asocialūs asmenys, jame nėra girtuokliaujama ir triukšmaujama. Pažymėjo, jog yra numačiusi tinkamai sutvarkyti kanalizaciją ir šiuo metu kaupia lėšas, tačiau kadangi kurį laiką buvo bedarbė, dėl lėšų trūkumo anksčiau to padaryti nepajėgė.
5. Atsakovė neneigė, jog yra skolinga ieškovei už būsto nuomą, tačiau teigė, jog bloga turtinė padėtis buvo esminė sąlyga, lėmusi galimybių laiku atsiskaityti su ieškove nebuvimą, manė, kad šios skolos didėjimą sąlygojo ir jos, kaip nuomininkės, pastangos gerinti nuomojamo būsto būklę, t. y. jo atnaujinimo darbai (langų keitimas), atsižvelgiant į tai, kad šių darbų atlikimui buvo panaudotos nuosavos nemažos apimties lėšos (apie 800-1000 Eur). Nuolatiniam skolos didėjimui įtakos turėjo ir pačios ieškovės netinkami veiksmai, t. y. jos, kaip nuomotojos, nebendradarbiavimas su nuomininke ir nesidomėjimas susidariusia padėtimi. Ieškovė, matydama įsiskolinimo didėjimą, nesiėmė reikiamų priemonių tam išvengti – neteikė atsakovei jokių pasiūlymų dėl mažesnio ploto (pigesnio) būsto nuomos. Taip pat atsakovė manė, kad sprendžiant klausimą dėl iškeldinimo, būtina atsižvelgti į tai, kad būstas yra socialinis ir, jei bylos nagrinėjimo metu būtų nustatytas nuomos sutarties pažeidimas, teismas privalėtų spręsti klausimą, ar šiuo pažeidimu yra taip pažeidžiamos nuomotojo teisės, kad jų gynyba galima tik sutarties nutraukimu, o ne nuomininko teisės į būstą išsaugojimu.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė papildomai paaiškino, kad atsakovė savo prievolių nevykdo ilgą laiką, už nuomą nemokama nuo 2007 metų, 2010 metais buvo išrašytas vekselis, tačiau nebuvo pilnai išmokėtas, iš viso atsakovė už buto nuomą per visą laikotarpį turėjo sumokėti 10 141 Eur, išieškota yra 6 383 Eur, po ieškinio pateikimo bendras skolos likutis šiai dienai sudaro 3 757,79 Eur, dėl ankstesniais teismo sprendimais priteistų sumų yra vykdomi išieškojimai antstolių kontorose. Bute patalpos yra blogos būklės, apleistos, neatliktas einamasis buto remontas, taigi atsakovė nevykdė prievolės atlikti einamuosius buto remontus, kadangi per 20 metų turėjo būti atlikti bent trys einamieji buto remontai. Dėl atsakovės elgesio bute ir bendrosiose patalpose yra gauta kaimynų skundų, buvo kviesta ir policija, kadangi atsakovė 2019 m. rugsėjo 5 d. bute paliko degančią žvakę, buvo užgesintas bekylantis gaisras. Pats butas yra daugiabučiame name, kur ginčo butas yra vienintelis socialinis butas, visi kiti butai tame name yra privatizuoti. Dėl prastos buto būklės jis negalės būti nuomojamas kitiems, jei atsakovė bus iškeldinta, patalpos turės būti parduodamos. Atsakovė visiškai nebendradarbiavo su ieškove, atsakovė neteikė prašymų keisti buto langus, kitą įrangą ar atlikti kapitalinį buto remontą. Buto patikrinimų metu atsakovė neįsileisdavo į patalpas, jai būdavo paliekami informaciniai pranešimai su raginimu susisiekti su ieškove, tačiau atsakovė į juos nereaguodavo, 2015 m. neatvyko perrašyti nuomos sutartį. Prieš teismo posėdį buvo pateiktas įrodymas, kad atsakovė sumokėjo 200 Eur už buto nuomą, šis mokėjimas įskaitytas už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 31 d. Tai, kad atsakovė ketina sumokėti skolas yra tik atsakovės pažadai teismo akivaizdoje, nes nuo bylos iškėlimo teisme net ir per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį, trukusį virš vienerių metų, atsakovė nerodė pastangų padengti įsiskolinimą, periodiniai mokėjimai nebuvo atliekami ir tik prieš teismo posėdį buvo sumokėta 200 Eur. Atsakovė piktnaudžiauja valstybės teikiama parama, veda netinkamą gyvenimo būdą, todėl nuomos sutartis turi būti nutraukta, o atsakovė iškeldinta, nesuteikiant jai kito gyvenamojo ploto.
7. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, skolos neginčijo, nesutiko dėl reikalavimo ją iškeldinti. Papildomai paaiškino, kad šiuo metu jos turtinė padėtis yra itin bloga, kadangi per mėnesį gauna tik 42 Eur išmoką, šiuo metu darbo neturi, yra registruota Užimtumo tarnyboje, jau apie 5 mėnesius ieškosi darbo pati virtuvės srityje, 2019 metais dar dirbo, tačiau gaudavo mažą atlyginimą apie 200-300 Eur, 2020 metais jau nedirbo. Nurodė, kad jos išsilavinimas yra tik vidurinis, daugiau jokių mokslų nebaigė, apie 20 metų pradirbo (duomenys neskelbtini). Didelių sveikatos problemų neturi, kartais skauda nugarą, alkoholio nevartoja. Bute gyvena viena, svetimi žmonės nesilanko, kartais ateina svečiai (pažįstami). Artimųjų giminaičių neturi, jei būtų iškeldinta, neturėtų kur gyventi. Su kaimynais nebendrauja, nes nelabai gerai sutaria, mano, kad kaimynai galbūt nori užvaldyti jos butą, dėl to rašo apie ją melagingus skundus. Paaiškino, kad vieną kartą bute netyčia paliko degančią aromatinę žvakę, nes buvo išvedusi šunį į lauką; turi katę, laukinių kačių nešeria. Dėl buto remontų paaiškino, kad butas išnuomotas buvo blogos būklės, namas buvo pilnas žiurkių, nuomotojas per visą nuomos laiką neatliko jokių remontų, nors ji ir buvo ieškovei pateikusi prašymą dėl kanalizacijos, tačiau šis prašymas kažkur dingo, nebuvo išspręstas. Ji pati, kiek leido pajamos, rūpinosi butu, pakeitė buto langus į plastikinius, keitė buto duris į šarvuotas (400 Eur), keitė virtuvėje spyną, vamzdžius, čiaupą, šiuo metu yra įsigijusi cemento tualeto bei kanalizacijos sistemos tvarkymui, remontuoti butą jai padeda pažįstamas E. S., kuris jai padeda finansiškai, yra padengęs dalį skolų.
8. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė Jolita Urbaitytė papildomai paaiškino, kad šiuo metu atsakovė, finansiškai padedant E. S., deda ypatingas pastangas padengti įsiskolinimus, dabartiniu metu skolos už vandenį ir šilumą jau sumokėtos, atsakovė ieškosi darbo, tačiau ilgą laiką neranda darbo, tam didelę įtaką turėjo šalyje paskelbtas karantinas. Advokatė paaiškino, kad buvo nuvykusi į butą, jį apžiūrėjo, padarė nuotraukas, kurias pateikė teismui; buto būklė nėra labai prasta, ypatingų, akivaizdžių, trūkumų nepastebėjo, kosmetinio remonto sąlygas butas atitinka, yra tapetai, medžio apdaila, įstatyti plastikiniai langai, šarvuotos durys, bute tvarkos kažkiek gal trūksta, tualeto patalpai reikalingas remontas, tačiau bendru vaizdu būstas niekuo neišsiskiria iš kitų socialinių būstų, nesimato, kad bute būtų girtuokliaujama, ar kad butas būtų paverstas gyvūnų prieglauda. Advokatė pabrėžė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kokios būklės būstas buvo išnuomotas, o tai, kad atsakovė pagal turimus finansinius išteklius atliko pagerinimus rodo byloje pateikti įrodymai. Tai, kad teikiami kaimynų skundai, rodo galimai koordinuotus veiksmus siekiant atsikratyti nepatogios kaimynės, nurodė, kad dalis skunde nurodytos informacijos po patikrinimo nepasitvirtino, be to, tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi ieškovė tokio reikalavimo ieškiniu neformulavo, nes iškeldinimas grindžiamas tik skola ir buto nepriežiūra. Be to, pažymėjo, kad likusi skola palyginus nėra itin didelė, nes nemaža skolos dalis yra padengta ir šiuo metu yra reali galimybė, kad įsiskolinimas bus likviduotas, atsakovė nepiktnaudžiauja valstybės parama. Be to, atsakovė gyvena viena, artimųjų neturi, todėl ją iškeldinus, neturėtų kur gyventi, tokia priemonė yra neproporcinga, turi būti atsižvelgiama į individualias faktines aplinkybes, t. y. tai, kad atsakovė bute gyvena jau ilgą laiką (20 metų), yra sunkioje turtinėje padėtyje, neturi galimybės susirasti kito būsto.
9. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas E. S. paaiškino, kad yra atsakovės draugas, pažįsta ją apie vienerius metus, kartais pas ją apsilanko svečiuose. Pastaruoju metu padeda jai atlikti buto pagerinimo ir remonto darbus: keitė buto duris į šarvuotas, virtuvėje pakeitė spyną, vonioje praustuvą, ruošiasi tvarkyti tualetą, reikia nupirkti unitazą, šiuo metu nusipirko cemento tualeto tvarkymui, tačiau pilnam šios patalpos sutvarkymui reikia profesionalių meistrų. Paaiškino, kad buto būklė gera, virtuvėje reikėtų remonto. Apie turimas skolas atsakovė jam papasakojo maždaug prieš mėnesį, tuomet jis sutiko padėti finansiškai, sumokėjo dalį skolų (už vandenį, šilumą). Patvirtino, kad atsakovė pati kažkiek ieškosi darbo. Paaiškino, kad atsakovė alkoholiu nepiktnaudžiauja, nematė, kad bute būtų girtuokliaujama. Liudytojas paaiškino, kad pats yra dirbantis ir gauna pensiją, bendros jo pajamos per mėnesį sudaro apie 900 Eur, todėl turi galimybę finansiškai padėti atsakovei ateityje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 18 d. sprendimu ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės S. B. 1 236,95 Eur skolą už nuomą, 39,61 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 276,56 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2020 m. sausio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė valstybei iš ieškovės 226,75 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir 5,25 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
11. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybei priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė ieškovei patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. 2001 m. balandžio 3 d. UAB „Žirmūnų valda“ ir atsakovė S. B. sudarė Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 08/03, pagal kurią nuomotojas suteikė gyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), o nuomininkė įsipareigojo mokėti nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius, susijusius su išnuomotu turtu. Atsakovė savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi nuomojamame bute. Atsakovė yra netekėjusi, vaikų neturi, bute gyvena viena, kito nekilnojamojo turto neturi. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtino, kad namas, kuriame yra nuomojamas butas, yra pastatytas 1940 metais. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra 36,64 kv. m. bendro ploto, gyvenamasis plotas sudaro 25,80 kv. m. Buto fizinio nusidėvėjimo procentas – 51 proc.
12. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vilniaus miesto socialinės paramos centro 2017 m. kovo 10 d. pranešimas Nr. A121-5080/17 (2.1.19-SR2) patvirtina, kad atlikus patikrinimą dėl S. B. benamių kačių šėrimo daugiabučio namo koridoriuje, nustatyta, kad nei būstas, nei bendro naudojimo patalpos nebuvo užkrautos nereikalingais daiktais, bendro naudojimo patalpos užterštos nebuvo. Socialinių paslaugų poreikis atsakovei nenustatytas. Byloje pateikti įrodymai, kad 2018 m. rugpjūčio mėnesį bei 2019 m. liepos ir spalio mėnesiais buto durys užplombuotos, o atsakovė kviečiama susisiekti su ieškove. Iš 2019 m. spalio 8 d. ieškovo patikrinimo akto Nr. 21367 nustatė, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra blogos techninės būklės, reikalingas einamasis remontas, elektros instaliacija sena, vietomis laidai išlindę iš sienos, nuo įsikėlimo bute niekada nebuvo atliktas einamasis buto remontas, matosi sutrūkinėjęs lubų ir sienų tinkas, vietomis atsiradęs pelėsis, tualetas seno tipo, be sėdimosios dalies, tik išbėgimo anga su aukštai stovinčiu bakeliu. Akto pastabose nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 9 d. gautas kaimyno pranešimas dėl buto nepriežiūros.
13. Teismui pateiktas kaimyno G. S. el. laiškas, siųstas ieškovei. Laiške nurodoma, kad iš tualeto, kuris yra atskirai nuo buto, sklinda smarvė, butas netvarkomas, apleistas, kaimynė gyvena viena, turi problemų su alkoholiu, nedirba, daroma žala namo koridoriui, ties buto durimis išgriautas tinkas, kaimynas nurodo, kad namo gyventojai jaučiasi nesaugūs, nes teko kviesti ugniagesius dėl vos nesukelto gaisro. 2020 m. gegužės 8 d. G. S. pranešė policijai apie tai, kad nuolat atsakovės bute besilankantis asmuo pastebėtas ne pirmą kartą besišlapinantis prie namo laiptinės ar laiptinėje. 2021 m. sausio 15 d. pranešime, kurį pasirašė šeši daugiabutyje gyvenantys kaimynai, nurodoma, kad kaimynai patiria nepatogumus dėl kaimynės S. ir bute apsigyvenusio asmens, bute dažnai triukšmaujama, girtaujama, ne kartą teko kviesti policiją, tiek pačiai kaimynei, tiek dėl besilankančių kaimynės draugų. Nerimaujama dėl saugumo. Kaimynai susiduria su antisanitarinėmis sąlygomis, augintiniai išleidžiami į lauką be priežiūros, dažnai gamtinius reikalus augintiniai atlieka koridoriuje, tačiau niekad neišvaloma. Susiduriama su problemomis dėl tualeto, kuris nevalomas, neprižiūrimas, sugedus tualetui, kaimynė pastebėta pilanti tualeto turinį į šalia namo esančius krūmus.
14. Teismas pažymėjo, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė teismui teikė buto fotonuotraukas, kuriose vaizduojama buto būklė, jame esantys baldai. Teismui pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovė 2007 m. lapkričio 23 d. įsigijo plastikinius langus ir palanges, sudarė išperkamosios nuomos sutartį dėl išsimokėjimo, įsigytų prekių kaina – 4 038,14 Lt (apie 1 170 Eur). 2014 m. gruodžio 30 d. atsakovė pateikė UAB „Žirmūnų būstas“ prašymą sutvarkyti laidus, vamzdžius, skundėsi dėl name esančių žiurkių. Teismui pateikta pažyma apie atsakovei priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, patvirtinanti, kad 2019 m. gruodžio mėn. ir 2020 m. sausio mėn. atsakovė dirbo (duomenys neskelbtini), jai buvo išmokėti 82,76 Eur bei 65,63 Eur dydžio darbo užmokesčiai. Atsakovė yra registruota Užimtumo tarnyboje, gauna 42,49 Eur išmoką.
15. Teismas nustatė, kad pagal 2019 m. lapkričio 26 d. pažymos apie įsiskolinimą duomenis už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. susidarė 1 236,95 Eur įsiskolinimas už buto nuomą. Už piniginės prievolės įvykdymo praleidimą ieškovė paskaičiavo 39,61 Eur delspinigius. 2021 m. gegužės 26 d. atsakovė sumokėjo ieškovei 200 Eur. Ši suma buvo įskaityta už nuomą už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 31 d. Teismui pateikta nuomininkų atsiskaitymo ataskaita, iš kurios matyti, kaip atsakovė mokėjo už buto nuomą nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. Ataskaita patvirtino, kad iš viso atsakovei per minėtą laikotarpį buvo priskaičiuota 10 141,50 Eur nuomos mokesčio, atsakovės per šį laikotarpį sumokėta suma yra 6 383,71 Eur, nesumokėtos skolos likutis pabaigai – 3 757,79 Eur.
16. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove už buto nuomą už ieškinyje nurodytą laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. Teismas sprendė, kad atsakovė, būdama buto nuomininke, turi pareigą tinkamai vykdyti sutartinę prievolę – mokėti ieškovei nuomos mokestį nuomos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 3 dalis, 6.583 straipsnio 1 dalis, 6.584 straipsnio 1 dalis, 6.588 straipsnio 6 dalis). Atsakovei to nepadarius, ieškovei iš atsakovės teismas priteisė 1 236,95 Eur skolą už nuomą laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d.
17. Teismas nurodė, kad, vadovaujantis 1995 m. sausio 26 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. 1-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“, 2 straipsnio 1 punkte įtvirtinta nuostata, fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną praleistą dieną moka 0,02 proc. delspinigius. Kadangi atsakovė nesumokėjo ieškovei nuomos mokesčio, teismas priteisė iš atsakovės ieškovei 39,61 Eur dydžio delspinigius už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio iki 2019 m. rugsėjo mėnesio (CK 6.71, 6.73 straipsniai).
18. Remdamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, teismas iš atsakovės ieškovei priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 276,56 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. sausio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
19. Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo nutraukti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovę iš nuomojamo buto, teismas nurodė, kad 2001 m. balandžio 3 d. Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutarties 6 punktas numato, kad sutartis gali būti nutraukta nuomotojui reikalaujant, o nuomininkas ir jo šeimos nariai gali būti iškeldinti iš turimos gyvenamosios patalpos tik įstatymo numatytais pagrindais ir tik teismine tvarka, išskyrus iškeldinimą iš namų, kuriems gresia pavojus sugriūti. Ieškovė rėmėsi CK 6.611 straipsniu, nurodydama, kad atsakovė ilgą laiką nemoka nuomos mokesčio bei patalpomis naudojasi ne pagal paskirtį, butą labai apleido.
20. Teismas nustatė, jog atsakovė būsto nuomos mokestį mokėjo nereguliariai, o laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio nemokėjo visai, paskutinį mokėjimą atsakovė atliko 2021 m. gegužės 26 d., sumokėdama 200 Eur, kurie buvo užskaityti už nuomos laikotarpį nuo 2020 m. kovo 31 d. Ieškovės pateikta ataskaita patvirtino, kad už buto nuomą nuo 2007 m. sausio 1 d. iš viso atsakovei buvo priskaičiuota 10 141,50 Eur nuomos mokesčio, atsakovė per šį laikotarpį yra sumokėjusi (tame tarpe ir išieškota per antstolius) 6 383,71 Eur suma, nesumokėtos skolos likutis pabaigai (2021 m. gegužės 31 d.) yra 3 757,79 Eur. Atsakovė byloje neginčijo skolos, neginčijo aplinkybių, kad už nuomą nemokėjo daugiau nei tris mėnesius, tačiau teigė, kad nemokėjimą už nuomą lėmė itin bloga jos finansinė padėtis. Nepaisant ieškovės įgytos teisės į reikalavimą nutraukti nuomos sutartį, atsakovė pateikė teismui duomenis, kurie patvirtino, kad atsakovės turtinė padėtis yra išties sunki: šiuo metu atsakovė yra bedarbė, registruota Užimtumo taryboje kaip ieškantis darbo asmuo, kas mėnesį gauna 42,49 Eur išmoką, jau apie metus laiko atsakovė neturi darbo ir dėl šalyje paskelbto karantino kyla itin didelių sunkumų susirasti darbą, juolab, kad atsakovė turi tik vidurinį išsilavinimą. Atsakovė tvirtino, kad dės visas pastangas siekdama sumažinti įsiskolinimą ieškovei, pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad dalį skolos (200 Eur) sumokėjo, nurodė, kad finansiškai jai padės jos draugas E. S., kuris teismo posėdžio metu patvirtino šią aplinkybę, nurodė, kad ir dabar už atsakovę sumokėjo skolas už vandenį ir šilumą, padeda remontuoti patalpas, ketina finansiškai remti atsakovę ir ateityje.
21. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju yra reikšminga tai, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų buto būklę, buvusią nuomos sutarties sudarymo metu, taigi byloje ieškovė neįrodė aplinkybės, kad butas buvo perduotas atsakovei geros būklės. Priešingai, iš byloje esančių įrodymų teismas nustatė, kad namas, kuriame yra nuomojamas butas, yra senas, 1940 m. statybos, fizinis nusidėvėjimas – 51 proc., teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino, kad butas buvo labai apleistas, drėgnas, apsilupusiomis ir vietomis apipelijusiomis sienomis bei lubomis, namas pilnas žiurkių. Byloje esantys duomenys patvirtino, kad atsakovė kreipėsi į namo administratorius, prašydama taisyti vamzdžius, panešdama apie tai, kad name yra žiurkių. Atsakovė byloje įrodinėjo, kad ji pagal turimas išgales rūpinosi butu – 2015 metais iš savo lėšų pakeitė senus langus į plastikinius, šiuo metu yra pakeistos buto durys į šarvuotas, rengiamasi tvarkyti kanalizacijos sistemą ir tualeto patalpą. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas E. S., kuris pats asmeniškai remontavo ir tvarkė butą. Teismui pateiktos fotonuotraukos, iš kurių matyti bendras buto vaizdas, matosi bute esanti vidaus apdaila, baldai. Iš šių nuotraukų teismas neturėjo pagrindo daryti išvados, kad butas yra visiškai apleistas.
22. Teismas pažymėjo ir tai, kad ir atsakovės atstovė posėdžio metu patvirtino faktą, kad apsilankius bute susidarė įspūdį, kad butas niekuo neišsiskiria iš kitų socialinio būsto tipo patalpų, butas nėra paverstas benamių gyvūnų prieglauda, butas atitinka kosmetinio remonto sąlygas. Todėl teismas nesutiko su ieškovės teiginiais, kad atsakovė nededa pastangų butui tvarkyti, remontuoti, pagal bylos duomenis nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė nevykdė pareigos daryti buto einamąjį remontą, taip pažeisdama sutarties 2.3 punktą. Be to, ieškovė nepateikė neginčijamų įrodymų, kad atsakovė pažeidžia kitų pastato patalpų savininkų teises ar teisėtus interesus. Namo kaimynų skundai, kuriame nurodomos aplinkybės apie atsakovės elgesį bute ir bendrosiose namo patalpose, nėra patvirtinti kitais įrodymais ar vėlesniais patikrinimo aktais, į bylą nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių kaimynų skunde išdėstytas aplinkybes, kad bute dažnai lankosi svetimi asmenys, kad bute girtaujama, triukšmaujama ir dėl šių aplinkybių būtų kviečiama policija, kad atsakovė būtų bausta už administracinius teisės pažeidimus (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Pati atsakovė posėdžio metu nurodė, kad su kaimynais nebendrauja, galimai ją melagingai skundžia, nes nori jos atsikratyti, atsakovė nurodė, kad alkoholio nevartoja, bute nėra triukšmaujama, tą tvirtino ir byloje apklaustas liudytojas.
23. Teismas nustatė, kad atsakovės turtinė padėtis yra labai sunki, atsakovė kito nekilnojamojo turto neturi, artimųjų giminaičių, pas kuriuos galėtų apsigyventi, nėra. Nors atsakovė yra darbingo amžiaus ir turi visas galimybes susirasti darbą, byloje nėra pateikta duomenų, kad sveikatos problemos riboja atsakovės tokias galimybes, tačiau teismas sprendė, kad atsakovė stokoja socialinių įgūdžių tvarkantis su gaunamais, kad ir menkais finansais, bei turimais įsipareigojimais. Tokį vertinimą sustiprino atsakovės elgesys, kai gavusi papildomų pajamų (finansinę paramą) iš liudytojo, ji neteikė pagrindinio prioriteto didesnės apimties atsiskaitymui su būsto nuomotoju, o nemažą dalį gautų pinigų panaudojo kitiems kreditoriniams įsipareigojimams padengti – atsiskaitymui už vandenį, šilumą. Atsakovės pasyvumas, nenuvykstant pas ieškovę aptarti taikaus ginčo išsprendimo varianto, nenurodant tokio elgesio priežasčių, rodo atsakovės nerūpestingą elgesį ir negebėjimą laiku įvertinti, kokios gresia pasekmės už netinkamą ar nesavalaikį nuomos sutarties nuostatų nevykdymą.
24. Teismas nurodė, kad sprendžiant dėl griežčiausios taikomos teisinės priemonės nuomininkei, šiuo atveju reikšminga tai, kad bylos duomenys neleidžia spręsti apie atsakovės sąmoningai nesąžiningą elgesį, siekiant išvengti prievolių vykdymo ieškovei. Atsakovė ieškovės nustatyto įsiskolinimo neneigė, skolą pripažino ir mokėti neatsisakė, pateikė teismui įrodymus, kad nuomos mokestį bylos nagrinėjimo metu iš dalies yra padengusi. Teismas pažymėjo, kad atsakovės skola už būsto nuomą šiai dienai nors ir yra palyginti nemaža, tačiau atsakovė pateikė įrodymus, kad už butui tiekiamą vandenį ir šilumos energiją yra pilnai atsiskaičiusi, o teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas patvirtino, kad ir toliau ketina atsakovę remti finansiškai, padėti atlikti remontus, kas patvirtino, jog atsakovė deda visas pastangas išsaugoti vienintelę jos turimą gyvenamąją vietą. Šios aplinkybės teismui sudarė pagrindą tikėtis, kad gavusi papildomą finansinę paramą ar gaunamas išmokas, atsakovė teiks prioritetą būtent pilnam atsiskaitymui su ieškove.
25. Teismo vertinimu, į bylą pateiktas kaimynų skundas, buto patikrinimo aktų turinys, nesant kitų akivaizdžių įrodymų, patvirtinančių atsakovės neleistiną elgesį, neleidžia spręsti, kad atsakovė netinkamai naudojasi išsinuomotu būstu, ar, kad greta gyvenantiems asmenims savo sistemingu netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas gyventi. Kita vertus, atsakovė, kuri neturi jokio kito nekilnojamojo turto, kaip socialiai remtinas asmuo, iš naujo būtų priversta kreiptis dėl socialinio būsto nuomos, tad iškeldinimas tokioje situacijoje prieštarautų elementariai logikai.
26. Teismas sprendė, kad nuomos sutarties nutraukimas ir iškeldinimas iš būsto atsakovei sukeltų sunkių padarinių, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė šiuo metu jos nuomojamame būste gyvena nuo 2001 metų, t. y. 20 metų, atsakovė nuolat gyvena bute ir kitos gyvenamosios patalpos neturi, jos gaunamos pajamos yra mažos, šiuo metu nuomos mokesčio skola yra dengiama ir palaipsniui mažėja, jokių kitų nuomininkės pažeidimų, kurie sąlygotų savivaldybės gyvenamosios patalpos sutarties nutraukimą, nėra nustatyta. Taikymas kraštutinės priemonės – iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos nesuteikiant kitos, nebūtų proporcinga siekiamam tikslui, nes atsakovės palikimas be jokio būsto būtų priežastimi naujoms socialinėms problemoms atsirasti, kurias spręsti vėlgi tektų valstybės deleguotoms savivaldybės institucijoms.
27. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės ieškinio dalį dėl nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovės iškeldinimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, teismas atmetė. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju ieškovei sukeliamų neigiamų pasekmių reikšmė yra mažesnė nei neigiamų pasekmių mastas atsakovei, nutraukus gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir iškeldinus ją nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Paminėjo ir tai, kad atsakovė turi siekti dengti skolą ieškovei už buto nuomą, taip pat skolas už komunalines paslaugas, stengdamasi kiek įmanoma visokeriopai gerinti savo turtinę padėtį, bendradarbiauti su ieškove, domėtis ir socialinės paramos galimybėmis.
28. Teismas nustatė, kad atsakovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 453,50 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kad formaliai patenkinta pusę atsakovei pareikštų ieškinio reikalavimų, teismas valstybei iš ieškovės priteisė 226,75 Eur (453,50 Eur / 2) bylinėjimosi išlaidas. Kitą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį valstybei iš atsakovės teismas nepriteisė, nes atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. vasario 7 d. sprendimu atleista (100 procentų) nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.
29. Proporcingai atmestų ir patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, teismas valstybei iš ieškovės priteisė 5,25 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (10,51 Eur / 2). Kadangi atsakovė nuo tokių išlaidų atlyginimo atleista, iš jos procesinių dokumentų siuntimo išlaidų teismas nepriteisė, taip pat iš atsakovės valstybei nepriteisė žyminį mokestį, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
30. Ieškovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovės ieškinys dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo bei atsakovės iškeldinimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
30.1. Atsakovė daugiau kaip tris mėnesius nemokėjo nuomos mokesčio už ginčo butą, o tai sudaro savarankišką pagrindą iškeldinti ją iš užimamų patalpų. Atsakovės ilgalaikis prievolių nevykdymas ir atsakomybė jau buvo nustatyta įsiteisėjusiais Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimais civilinėse bylose Nr. 2-45768-779/2014, Nr. e2-37954-820/2016, Nr. e2-11449-960/2018.
30.2. Atsakovė, būdama darbingo amžiaus, neturinti negalios, nesiima jokių aktyvių veiksmų įsidarbinti ir tokiu būdu gauti pajamas, užsitikrinant bent materialinį minimumą, kuris būtų pakankamas stabiliam pragyvenimui, mokesčių mokėjimui.
30.3. Situacija, kai savivaldybei priklausančio būsto nuomininkai ilgą laiką nemoka nuomos mokesčio ir kitų mokesčių (net nuo 2020 m. kovo 17 d. pateikus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo), gali būti įvertinta kaip piktnaudžiavimas valstybės teikiama parama, todėl iškeldinimas pripažįstamas proporcinga priemone.
30.4. Nuo 2020 m. kovo 17 d. atsakovei pateikus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atsakovė pati asmeniškai nesumokėjo nė vienos einamosios įmokos už būsto nuomą. Tik 2021 m. gegužės 26 d. liudytojas už atsakovę sumokėjo 200 Eur. Teismas nevertino, kad liudytojas nėra niekaip susijęs su išnuomotu butu, kad jis neturi įsipareigojimų nuomotojui, nėra šeimos narys, nėra deklaruotas ginčo patalpoje, kad jis neprivalo mokėti atsakovės skolas ir kad negalima tikėtis, kad jis ir ateityje mokės atsakovės skolas. Atsakovė pati asmeniškai atsako už sutarties vykdymą.
30.5. Atsakovė grubiai pažeidžia patalpų naudojimo tvarką. Gyventojai teikė kolektyvinį skundą, kuriame jie prašė apginti jų pažeidžiamas teises į Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą teisę į nuosavybės neliečiamumą. Kaimynai grįžę namo ar išeidami į darbus randa pridergtą koridorių, patiria naktinius triukšmus, pašalinių asmenų beldimus į jų duris, girtavimus, gaisrinių, policijos kvietimus. Iškilusi problema liko neišspręsta. Teismui aktualiau, kad nuomininkė 2004 metais pirko lizingu skalbimo mašiną. Toks teismo požiūris – prioritetų dėliojimas.
30.6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija 2017 m. kovo 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-701/2017 nagrinėdama klausimą dėl nuomininko ir jo šeimos narių iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, atkreipė dėmesį, kad, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnyje nėra aiškiai įtvirtintos teisės būti aprūpintam būstu (namais) (EŽTT didžiosios kolegijos 2001 m. sausio 18 d. sprendimas byloje Chapman prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 27238/95, par. 99; 2001 m. sausio 18 d. didžiosios kolegijos sprendimą byloje J. S. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 25154/94, par. 106), taigi valstybės neturi pozityviosios pareigos visiems asmenims suteikti gyvenamąją vietą, joms taip pat nenustatomas draudimas iškeldinti asmenį iš gyvenamųjų patalpų vien dėl to, jog asmuo ilgai gyveno atitinkamame būste.
30.7. Teismas akcentavo gyvenamųjų patalpų būklę bei kad būstas suteiktas socialiai remtinam asmeniui. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys 2001 metais buvo sudaromos su asmenimis neprivatizavusiais gyvenamųjų patalpų pagal iki 1998 m. liepos 1 d. galiojusį Butų privatizavimo įstatymą. Taigi, minėtos patalpos atsakovei suteiktos ne kaip socialiai remtinam asmeniui, o patalpas neprivatizavusiam asmeniui. Patalpos yra savivaldybės būsto fonde, bet ne socialinio būsto fonde.
Atsiliepimas
30.8. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų ir paaiškinimų, kokios būklės patalpos buvo gautos jos šeimos narių, nes atsakovė deklaruota jose nuo 16 metų amžiaus, t.y. nuo 1988 metų, o sutartį su UAB „Žirmūnų valda“ sudarė 2001 m. balandžio 3 d. ir ginčo patalpas perėmė savo žinion. Taigi, nėra aišku, kokios būklės perėmė patalpas, tik aišku, kad nuomininkė per 20 metų galutinai nugyveno patalpas, patalpos nevėdinamos, dėl ko atsirado pelėsis.
30.9. Sudarydama sutartį, atsakovė pasirašytinai patvirtino, kad „su Vilniaus miesto privatizuoto ir neprivatizuoto butų fondo gyvenamojo namo (buto) naudojimo ir aplinkos priežiūros taisyklėmis esu supažindinta ir įsipareigoju jų laikytis“ (Sutarties 9 punktas).
30.10. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t.y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį. Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo papildomų bylinėjimosi išlaidų priežastimi. Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašo teismo nepriteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
30.11. Bylai svarbių aplinkybių netinkamas ištyrimas, įrodymų netinkamas vertinimas, taip pat materialinės ir proceso teisės normų pažeidimai yra viešo intereso pažeidimas, kadangi nepagrįstu sprendimu nustatoma nauja tiek materialinės, tiek proceso teisės normų taikymo tvarka, patvirtinanti atsakovės galimybę neatlygintinai naudotis Vilniaus miesto savivaldybės turtu, nepaisant jokių įstatymų nustatytų ribojimų, sąlygų, procedūrų.
31. Atsakovė S. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
31.1. Jau nuomos santykių pradžioje prieš 61 metus statyto namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), būklė buvo prasta (neremontuotas, su pasenusiais perdengimais, ištrupėjusiomis sienomis bendrojo naudojimo patalpose). Atsakovei išnuomotas butas atitiko bendrą namo būklę – taip pat buvo apleistas, drėgnas, apsilupusiomis ir vietomis apipelijusiomis sienomis bei lubomis. Atsakovė, įsikėlusi į butą, pagal galimybes jį sutvarkė: išnaikino pelėsį, perdažė sienas ir lubas, apstatė naujais baldais. Ilgą laiką jokių didelės apimties remonto darbų jame neprireikė atlikti – jame atlikti tik smulkūs remonto darbai (t.y. esant reikalui atsakovė padažydavo suteptas sienų ar grindų dangos vietas), o vėliau, atsiradus piniginių lėšų stygiui, turimas lėšas naudojo tik toms reikmėms, kurios išties buvo būtinos (plastikinių langų įrengimas, kuris atliktas 2015 m., o 2020 m. įstatytos naujos „šarvo“ tipo lauko durys). Šiuos pagerinimo darbus atsakovė atliko savo lėšomis ir jėgomis, jokios pagalbos iš savivaldybės tam neprašė. Kadangi atsakovės gaunamos pajamos buvo labai nedidelės, todėl piniginių lėšų suma, kurią skyrė būstui atnaujinti atsakovei buvo išties ženkli.
31.2. Nors išnuomotas butas ir nėra idealios būklės, tačiau jis yra suremontuotas ir tinkamas gyventi, t.y. nei sienos, nei lubos jame nėra išgriuvusios, tinkas ir dažai nebyra, pelėsio, graužikų ar kitų negerovių jame nėra. Butas yra švarus ir tvarkingas, jo sienos yra išklijuotos tapetais bei apkaltos medinėmis dailylentėmis, lubos dengtos dekoratyvine danga. Taip pat bute yra visi būtini baldai (sekcija, televizorius, svetainės baldu komplektas, sofa-lova, kilimai) ir kiti namų apyvokos reikmenys, jame auginamos gėlės. Jokių nusilupusių, sueižėjusių sienų ar kyšančių elektros laidų, kaip teigia ieškovė, bute nėra. Butas atitinka sanitarinius reikalavimus ir nėra jokių požymių kad jis būtų paverstas patalpa, kurioje nuolat rinktųsi girtaujantys asmenys. Taigi ieškovės argumentai apie buto nepriežiūrą laikytini nesąžiningais, kuriais yra siekiama bet kuria kaina atsikratyti įsiskolinusio nuomininko. Be to, remiantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, būsto remonto darbų neatlikimas nėra priežastis nutraukti nuomos sutartį.
31.3. Ieškovės reikalavimas priteisti nuomos mokestį yra pagrįstas, tačiau nuomos mokestis buvo nemokėtas ne dėl nerūpestingumo ar kitokio teisei priešingo elgesio nulemtų priežasčių, o dėl objektyviai susiklosčiusių aplinkybių. Prieš keletą metų ženkliai padidėjus gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčiui, toliau reikiama apimtimi vykdyti sutartinius įsipareigojimus atsakovė neišgalėjo, dėl ko atsirado įsiskolinimas. Ieškovė kreipėsi į teismą, o vėliau dėl priverstinio skolos išieškojimo – į antstolį, todėl vykdymo procese atsakovei dedant pastangas padengti jau priteistą skolą, atsirado naujas nuomos mokesčio įsiskolinimas, susidaręs jau po teismo sprendimo priėmimo. Kadangi tuo metu nuolatinio pajamų šaltinio, įgalinančio vienu metu vykdyti abu įsipareigojimus (tiek už priteistą laikotarpį, tiek ir už einamąjį) atsakovė neturėjo, todėl einamojo laikotarpio skola ėmė nuosekliai didėti. Taigi bloga turtinė padėtis buvo esminė sąlyga, lėmusi galimybių laiku atsiskaityti su kreditoriumi nebuvimą. Be to, šios skolos didėjimui įtakos turėjo ir atsakovės kaip nuomininkės, pastangos tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus nuomotojui, t.y. rūpintis išnuomotu būstu, jį prižiūrėti ir atlikti einamuosius remonto darbus. Kadangi šiems darbams atlikiti buvo panaudotos nemažos apimties lėšos (apie 800-1000 Eur), tinkamai vykdyti skolinius įsipareigojimus ieškovei nebuvo realios galimybės.
31.4. Atsakovė, siekdama mažinti susidariusį įsiskolinimą, 2021 m. gegužės 26 d. sumokėjo 200 Eur dydžio nuomos mokestį bei 2021 m. balandžio 22 d. visiškai padengė 586 Eur dydžio įsiskolinimą UAB „Vilniaus vandenys“. Kadangi atsakovės pajamas tuo metu sudarė tik 42,49 Eur dydžio bedarbio išmoka, minėtas sumas sumokėti atsakovei padėjo jos draugas E. S. Teismas atsižvelgė į šią reikšmingą aplinkybę ir pagrįstai ją vertino kaip pastangas išsaugoti nuomojamą būstą. Taip pat teismas atsižvelgė ir atsakovės jėgomis bei lėšomis atliktus remonto bei pagerinimo darbus, o taip pat atsakovės pastangas spręsti šio būsto problemas (kreipimąsi į namo administratorių UAB „Žirmūnų būstas“ dėl graužikų bei pelėsio naikinimo darbų visame name, taip pat vamzdžių keitimo atlikimo).
31.5. Pirmosios instancijos teismas nuosekliai vadovavosi išplėtota teismų praktika iškeldinimo iš savivaldybės būsto bylose bei įvertinęs individualias šios konkrečios bylos aplinkybes, pagristai sprendė, jog kraštutinės priemonės – iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos nesuteikiant kitos taikymas nebūtų proporcinga priemonė siekiamam tikslui pasiekti.
31.6. Nors atsakovės prievolė mokėti nuomos mokestį ir yra asmeninio pobūdžio, tačiau galiojantis teisinis reguliavimas nedraudžia jos įvykdymui naudoti iš kitų asmenų (tiek fizinių, tiek juridinių) gautas (skolintas, dovanotas ir kt. pagrindais įgytas) lėšas. Vien ta aplinkybė, jog tos lėšos buvo gautos iš kitų asmenų (t.y. su pirminiu kreditoriumi jokiais teisiniais santykiais nesusijusių asmenų), neįgalina teigti, jog skolininkas šia prievolę vykdo netinkamai ar kad tuo yra paneigiamas asmeninis prievolės pobūdis. Priešingai – kitiems asmenims priklausančių lėšų panaudojimas rodo aktyvias atsakovės pastangas atsiskaityti pagal esamą prievolę.
31.7. Nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai sudėliojo prioritetus, t.y. skyrė ypatingą dėmesį aplinkybei, jog „atsakovė 2004 metais įsigijo skalbimo mašiną“ ir visiškai neatsižvelgė į byloje esantį atsakovės kaimynų skundą dėl jos elgesio. Pirma, jokių duomenų apie skalbimo mašinos įsigijimą sprendime apskritai nėra pateikta – šios aplinkybės teismas sprendime nevertino, neanalizavo ir dėl jos net nepasisakė. Antra, ieškovės minimas „kaimynų skundas“ teismo buvo išanalizuotas bei įvertintas, t.y. teismas jį ištyrė ir pasisakė dėl jo įrodomosios reikšmės. Taigi, priešingai, nei teigia ieškovė, teismas tinkamai ištyrė pateiktus įrodymus ir dėl jų įrodomosios galios aiškiai pasisakė.
31.8. Dalis aplinkybių, kuriomis remdamasi ieškovė teikia apeliacinį skundą, t.y. teigia, kad teismas neišsprendė atsakovės kaimynų – „gyventojų kolektyvinio skundo“ dėl tariamai pažeistų teisių sudarant jiems netinkamas gyvenimo sąlygas, teismui pateiktame ieškinyje nebuvo nurodytos. Reikalavimas dėl atsakovės iškeldinimo buvo grindžiamas tik skolos nemokėjimo faktu bei būsto nepriežiūra. Joks savarankiškas reikalavimas iškeldinti atsakovę iš užimamų patalpų dėl bendrojo gyvenimo taisyklių pažeidimo (t.v. netinkamų gyventi sąlygų kaimynams sudarymo), nebuvo suformuluotas, be to, jis nebuvo pateiktas ne tik ieškinio teismui teikimo dieną, bet ir kitose teisminio bylos nagrinėjimo stadijose. Ieškovė tariamą kaimynų skundą į bylą teikė tik kaip papildomą įrodymą, be to, šią procesinę teisę realizavo tik po to, kai į bylą buvo pateiktos atsakovės būsto nuotraukos, paneigiančios ieškinio teiginius apie blogą jai išnuomoto būsto būklę ir jo nepriežiūrą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir
32. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
34. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmestas ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinio reikalavimas nutraukti tarp ieškovės ir atsakovės S. B. sudarytą buto nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovę iš nuomojamo buto, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
35. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė 2021 m. birželio 30 d. ir 2021 m. liepos 26 d. nuomos mokesčio mokėjimo „Maxima“ kvitus bendrai 400 Eur sumai ir UAB „Vilniaus vandenys“ 2021 m. birželio 30 d. mokėjimo pranešimą ir prašo juos prijungti prie bylos. Atsakovė nurodo, kad šie kvitai patvirtina, kad skola ieškovei ir toliau yra mažinama, t.y. paneigia ieškovės teiginius, kad atsakovė nededa pastangų atsiskaityti pagal jos prievoles.
36. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 37-38 punktai; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020, 34 punktas).
37. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo pobūdį, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, sprendžia, kad atsakovės pateikti „Maxima“ kvitai, UAB „Vilniaus vandenys“ 2021 m. birželio 30 d. mokėjimo pranešimas yra susiję su nagrinėjamu ginču, šių įrodymų prijungimas neužvilkins apeliacinio skundo nagrinėjimo, todėl juos priima. Be to, pažymėtina ir tai, kad „Maxima“ kvitai patvirtina atsakovės būtent ieškovei atliktus mokėjimus už būsto nuomą, dėl to šiais įrodymais grindžiamos aplinkybės ieškovei žinomos/turėtų būti žinomos.
Dėl nustatytų aplinkybių ir ginčo ribų
38. Byloje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei; jas patikėjimo teise valdo ieškovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“.
39. Tarp ieškovės UAB „Žirmūnų valda“ ir atsakovės S. B. 2001 m. balandžio 3 d. buvo sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 08/03, pagal kurią atsakovei suteikta gyvenamoji patalpa, esanti adresu (duomenys neskelbtini), o nuomininkė įsipareigojo naudotis būstu pagal paskirtį, mokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius bei vykdyti kitus sutartyje prisiimtus įsipareigojimus (Sutarties 1, 2.1-2.5 punktai).
40. Ieškovė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 1 236,95 Eur įsiskolinimą už būsto nuomą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d., 39,61 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio mėn. iki 2019 m. rugsėjo mėn., taip pat nutraukti būsto nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovę iš nuomojamo buto, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Ieškovė ieškinį grindė tuo, jog atsakovė daugiau nei tris mėnesius nemoka nuomos mokesčio, taip pat neprižiūri buto, neatlieka remonto.
41. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės įsiskolinimą už buto nuomą, su kuriuo sutiko ir pati atsakovė, o ieškinio dalį, kuria ieškovė prašė nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovę iš nuomojamo buto, atmetė. Teismas sprendė, kad nuomos sutarties nutraukimas ir atsakovės iškeldinimas iš būsto atsakovei sukeltų sunkių padarinių, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė nuomojamame būste gyvena nuo 2001 metų, t. y. 20 metų, ir kitos gyvenamosios patalpos neturi, jos gaunamos pajamos yra mažos, šiuo metu nuomos mokesčio skola yra dengiama ir palaipsniui mažėja, o jokių kitų nuomininkės pažeidimų, kurie sąlygotų savivaldybės gyvenamosios patalpos sutarties nutraukimą, teismas nenustatė. Teismas nurodė, kad į bylą pateiktas kaimynų skundas, buto patikrinimo aktų turinys, nesant kitų akivaizdžių įrodymų, patvirtinančių atsakovės neleistiną elgesį, neleidžia spręsti, kad atsakovė netinkamai naudojasi išsinuomotu būstu, ar, kad greta gyvenantiems asmenims savo sistemingu netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas gyventi.
42. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Nurodo, kad tai, jog atsakovė nemokėjo nuomos mokesčio tris mėnesius iš eilės jau savaime yra pagrindas ją iškeldinti iš nuomojamo buto. Pažymi, kad teismo posėdžio metu 200 Eur sumą už buto nuomą sumokėjo asmuo, kuris bute negyvena ir kuriam nėra numatyta prievolė mokėti už būsto nuomą, todėl negalima tikėtis, kad jis ir ateityje mokės atsakovės skolas. Teigia, kad atsakovė apleido patalpas, jų neprižiūri, be to, gauti kolektyviniai kaimynų skundai dėl buto ir bendro naudojimo patalpų nepriežiūros, netvarkos, todėl tai taip pat sudaro pagrindą nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovę iš nuomojamo būsto.
43. Nagrinėjamu atveju šalys teismo sprendimo dalies, kuria ieškovei iš atsakovės priteistas įsiskolinimas už būsto nuomą, neskundžia, neginčija su tuo susijusių aplinkybių. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą dėl sprendimo dalies, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimą nutraukti būsto nuomos sutartį ir atsakovę iškeldinti iš nuomojamo būsto. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija toliau pasisako dėl ieškovės apeliacinio skundo ir atsakovės atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų, susijusių būtent su reikalavimu nutraukti nuomos sutartį ir atsakovės iškeldinimu iš nuomojamo buto.
Dėl atsakovės iškeldinimo iš nuomojamo būsto nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos
44. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (CK 6.576 straipsnis). Nuomininkas yra fizinis asmuo, kuris savo vardu ir dėl savo, savo šeimos bei buvusių šeimos narių interesų sudaro gyvenamosios patalpos nuomos sutartį (CK 6.578 straipsnio 3 dalis).
45. Pagal CK 6.611 straipsnį, jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nuomininkas, jo šeimos nariai arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys, kurie netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, nuomotojo arba kitų asmenų, kuriems trukdoma normaliai gyventi, reikalavimu gali būti iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-701/2017).
46. Taikydamas šią normą savo praktikoje, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai; turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar taikyti šią priemonę, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013). Sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, turi būti vertinamas šios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012), taip užtikrinant taikomos priemonės suderinamumą su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnyje įtvirtinta teise į būsto neliečiamybės gerbimą (konstatavus, kad tokia teisė egzistuoja).
47. Asmens teisė į būsto neliečiamumą Konvencijos 8 straipsnio prasme kyla nepriklausomai nuo to, ar asmuo tą būstą įgijo, gyveno jame turėdamas teisinį pagrindą, lemiamą įtaką Konvencijos 8 straipsniui taikyti turi gyvenimo ginčo būste trukmė ir susiklostę asmens pakankami ir tęstiniai ryšiai su būstu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-684/2020).
48. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), laikytinas atsakovės būstu Konvencijos 8 straipsnio prasme, byloje nekilo. Būsto nuomos sutartis, kurią ieškovė prašo nutraukti, buvo sudaryta daugiau nei prieš 20 metų (2001 m. balandžio 3 d.). Sudarius minėtą sutartį, atsakovė visą laiką nepertraukiamai gyveno jai išnuomotame būste. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovė, turėdama teisinį pagrindą, Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiame būste gyvena daugelį metų, kito būsto atsakovė neturi, todėl atsakovės gyvenimo trukmė ginčo patalpose sudaro prielaidas konstatuoti, jog atsakovę su ginčo patalpomis sieja pakankami ir tęstiniai ryšiai, kad šias patalpas būtų galima laikyti atsakovės būstu Konvencijos 8 straipsnio prasme ir kad būtų ginama jos teisė į ginčo patalpų neliečiamybę (žr., pvz., Sh. prieš Rusiją, peticijos Nr. 69820/10; Y. Z. prieš Rusiją, peticijos Nr. 66610/10).
49. Nepaisant to, kad nagrinėjamoje byloje ginčo patalpos laikytinos atsakovės būstu Konvencijos 8 straipsnio prasme ir ieškovės reikalavimas iškeldinti atsakovę iš ginčo patalpų yra laikytinas atsakovės teisės į būsto neliečiamybę ribojimu, toks ribojimas gali būti pateisinamas, egzistuojant Konvencijoje nustatytoms sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-684/2020).
50. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, teisės į būsto neliečiamybę ribojimas gali būti laikomas teisėtu ir nepažeidžiančiu Konvencijos tuo atveju, jei: 1) toks ribojimas turi teisinį pagrindą; 2) juo siekiama teisėtų interesų apsaugos; pavyzdžiui, siekis apsaugoti valstybės ar savivaldybės kaip turto savininkės interesus (žr., pvz., Ć. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28261/06, par. 19) arba siekis apsaugoti kitų asmenų, turinčių teisę gyventi ginčijamame (socialiniame) būste, interesus (žr., pvz., Sh. prieš Rusiją, peticijos Nr. 69820/10; Y. Z. prieš Rusiją, peticijos Nr. 66610/10; 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimą byloje P. ir kiti prieš Rusiją, peticijos Nr. 44560/11); 3) ribojimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje, t. y. taikytas ribojimas yra proporcingas siekiamiems teisėtiems tikslams ir tarp konkuruojančių interesų yra nustatyta tinkama pusiausvyra. Vertinant taikomos priemonės proporcingumo klausimą, gali būti svarbūs įvairūs aspektai – iškeldinamų asmenų pažeidžiamumo laipsnis (sveikatos būklė, amžius, nepilnamečiai vaikai), gyvenimo atitinkamame būste trukmė, kito būsto neturėjimas, nuomos mokesčio mokėjimas ir (ar) pan. (žr., pvz., EŽTT 2007 m. spalio 9 d. sprendimą byloje Stankova prieš Slovakiją, peticijos Nr. 7205/02; 2012 m. gegužės 29 d. sprendimą byloje Bjedov prieš Kroatiją, peticijos Nr. 42150/09; 2014 m. liepos 10 d. sprendimo byloje Lemo ir kiti prieš Kroatiją, peticijos Nr. 3925/10 par. 44).
51. Europos Žmogaus Teisių Teismas bylose dėl nuomininkų iškeldinimo yra nurodęs, kad nepakanka vien nurodyti teisinį iškeldinimo pagrindą, būtina atsižvelgti ir į individualias bylos aplinkybes bei teisėtus gyventojų interesus, kurie turi būti ginami; savivaldybė, reikšdama reikalavimą iškeldinti nuomininką, turi detalizuoti nuomininko iškeldinimu siekiamą tikslą, nurodyti galimą kitų asmenų teisės į socialinį būstą ar kitokios teisės gynybos būtinumą ir pan. (žr., pvz., EŽTT 2016 m. balandžio 21 d. sprendimo byloje I. ir Ch. prieš Bulgariją, peticijos Nr. 46577/15, par. 52; Ć. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28261/06, par. 21; O. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 48833/07, par. 64; G. prieš Rusiją, peticijos Nr. 7097/10, par. 94–95; 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimo byloje K. ir K. prieš Ukrainą, peticijos Nr. 30856/03, par. 50; 2018 m. sausio 16 d. sprendimo byloje A. M. prieš Rusiją, peticijos Nr. 75737/13, par. 55; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-313/2019, 39-44 punktai).
52. Ieškovė, prašydama teismo nutraukti 2001 m. balandžio 3 d. sudarytą būsto nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovę iš nuomojamo buto, rėmėsi tuo, jog atsakovė daugiau nei tris mėnesius nemoka nuomos mokesčio bei tuo, jog atsakovė neprižiūri, neremontuoja buto, jog butas yra apleistas.
53. Pažymėtina tai, kad nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad atsakovė daugiau nei tris mėnesius nemokėjo ieškovei nuomos mokesčio, nėra, taigi vadovaujantis CK 6.611 straipsniu, nuomos sutartis su atsakove formaliai galėtų būti nutraukta. Visgi, įvertinus šioje byloje esančius įrodymus, konkrečias bylos aplinkybes, atsakovės elgesį, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo vertinti, jog nuomos sutarties nutraukimas ir atsakovės iškeldinimas iš nuomojamo būsto šiuo atveju atitiktų teisingumo, sąžiningumo principus, taip pat būtų proporcinga priemonė atsakovės padarytam pažeidimui – nuomos mokesčio nemokėjimui.
54. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad atsakovė piktavališkai, sąmoningai siekdama išvengti savo prievolių vykdymo, nemokėjo ieškovei mokesčių už būsto nuomą. Nustatyta, kad atsakovės turtinė padėtis nėra itin gera, ji nedirba, jos pajamas sudaro gaunama 42,49 Eur dydžio nedarbo išmoka. Nors atsakovė 2019 m. gruodžio mėn. ir 2020 m. sausio mėn. dirbo, tačiau jos pajamos tik neženkliai buvo didesnės (82,76 Eur bei 65,63 Eur). Neginčytina ir tai, kad šalyje esanti situacija dėl COVID-19 pandemijos, įvestas karantinas taip pat padarė įtaką galimybei įsidarbinti, įvertinus ir tai, kad atsakovė turi tik vidurinį išsilavinimą. Pastebėtina ir tai, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė nemažą lėšų dalį skyrė nuomojamam būstui atnaujinti – įdėjo šarvo duris, pakeitė langus, palanges, kas taip pat pareikalavo nemažų finansinių išteklių.
55. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovei buvo sumokėta 200 Eur suma daliai nuomos mokesčio įsiskolinimo padengti. Ieškovė nurodo, kad šią sumą už atsakovę sumokėjo kitas asmuo – atsakovės draugas, todėl ši aplinkybė neparodo, jog atsakovė ir toliau vykdys savo įsipareigojimus ir mokės nuomos mokestį. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju nepaisant to, kad prievolė mokėti būsto nuomos mokestį, kaip nuomininkei, tenka atsakovei, tačiau ta aplinkybė, kokiomis lėšomis ji tą padarys – savo, skolintomis, dovanotomis – neturi teisinės reikšmės. Šiuo atveju svarbu tai, kad atsakovė siekia įsiskolinimą padengti ir tą palaipsniui daro, ką patvirtina ir su apeliaciniu skundu pateikti kvitai apie tai, kad ieškovė 2021 m. birželio ir liepos mėn. sumokėjo ieškovei iš viso 400 Eur už būsto nuomą. Be to, paminėtina, kad atsakovės pastangas vykdyti savo prievoles patvirtina ir tai, jog dar bylai esant pirmosios instancijos teisme atsakovė padengė turimus įsiskolinimus už komunalines paslaugas – už vandenį ir šilumą. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikė UAB „Vilniaus vandenys“ 2021 m. birželio 30 d. mokėjimo pranešimą, iš kurio matyti, kad atsakovė mokėjimo pranešimo dieną įsiskolinimo už vandenį neturėjo.
56. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad atsakovė apleido butą, jo neprižiūri, neremontuoja, gauti kaimynų skundai dėl netvarkos, nemalonaus iš buto sklindančio kvapo.
57. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus (buto patikrinimo aktus, nuotraukas, buto remonto darbų atlikimą pagrindžiančius įrodymus, šalių paaiškinimus, kt.) sutinka, kad nors vietomis butas yra reikalingas remonto, tačiau neturi pagrindo spręsti, kad butas būtų visiškai apleistas ar neprižiūrimas. Pastebėtina tai, kad ieškovės pateiktos nuotraukos iš esmės atspindi tik epizodiškai bute stambiu planu užfiksuotus trūkumus – sienų defektus (nutrupėjusį tinką), pelėsį, tuo tarpu atsakovės pateiktose nuotraukose matyti ir bendras buto vaizdas – jame esantys baldai, buitinė technika, sienų, lubų apdaila. Todėl visuma pateiktų buto nuotraukų neleidžia teigti, kad atskiri bute esantys trūkumai sudaro pagrindą spręsti, jog atsakovė pagal išgales butu nesirūpintų, jog jame nebūtų galimybės gyventi (CPK 178, 185 straipsniai).
58. Nors ieškovė nurodo, kad atsakovė nesiėmė jokių veiksmų buto būklei pagerinti, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovė įsidėjo šarvo duris, plastikinius langus, palanges, kurių pakeitimas, palyginus su atsakovės gaunamomis pajamomis, pareikalavo išties nemažų finansinių sąnaudų. Atsakovė nurodo, kad taip pat ketina tvarkyti kanalizacijos sistemą ir tualeto patalpą. Pastebėtina tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vilniaus miesto socialinės paramos centro 2017 m. kovo 10 d. pranešime Nr. A121-5080/17 (2.1.19-SR2) nurodyta, kad atlikus patikrinimą dėl S. B. benamių kačių šėrimo daugiabučio namo koridoriuje, nustatyta, kad nei būstas, nei bendro naudojimo patalpos nebuvo užkrautos nereikalingais daiktais, bendro naudojimo patalpos užterštos nebuvo.
59. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė dar 2014 m. gruodžio 30 d. kreipėsi į UAB „Žirmūnų būstas“, prašydama sutvarkyti laidus, nurodydama, kad jie nėra įžeminti, o prie jų eina šalto vandens vamzdis, be to, atkreipė dėmesį dėl name esančių žiurkių. Byloje esantis ieškovės 2014 m. spalio 31 d. raštas UAB „Žirmūnų būstas“ patvirtina, kad atsakovė taip pat kreipėsi į ieškovę dėl besiveisiančių pelėsių ir surūdijusių vamzdžių. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė nėra abejinga ne tik buto, tačiau ir paties namo būklei bei deda pastangas, jog ji būtų pagerinta.
60. Ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovė pažeidžia kitų pastato patalpų savininkų teises ar teisėtus interesus, t.y. neprižiūri buto, bendro naudojimo patalpų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė šių savo teiginių neįrodė (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad namo kaimynų skundai, kuriame nurodomos aplinkybės apie atsakovės elgesį bute ir bendrosiose namo patalpose, nėra patvirtinti kitais įrodymais ar vėlesniais patikrinimo aktais, į bylą nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių kaimynų skunde išdėstytas aplinkybes, kad bute dažnai lankosi svetimi asmenys, kad bute girtaujama, triukšmaujama, kad atsakovė būtų bausta už administracinius teisės pažeidimus (CPK 178 straipsnis).
61. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino svarbias ginčo išnagrinėjimui faktines aplinkybes ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Sutiktina su teismo išvada, kad šiuo atveju būsto nuomos sutarties nutraukimas ir atsakovės iškeldinimas iš jos būsto būtų neproporcinga priemonė.
62. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, sprendžiant tokio pobūdžio ginčus (ginčus dėl iškeldinimo), turi būti vertinama, ar pažeidimu taip pažeidžiamos nuomotojo teisės, kad jų gynyba galima tik nutraukiant sutartį, o ne išsaugant nuomininko teisę į būstą. Tam turi reikšmės nuomininko ryšio su ginčo patalpa teisėtumas, trukmė, priežastys, kodėl buvo padaryta sutarties pažeidimų, veiksmai, kurių ėmėsi nuomininkas tam, kad sumokėtų nuompinigius ir (ar) komunalinius mokesčius (pvz., pateikė prašymą juos sumažinti, atidėti), ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2012; 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2014).
63. Šiuo aspektu reikšminga tai, kad atsakovė (nuomininkė) bute gyvena daugelį metų – ieškovė pati nurodė, kad atsakovė faktiškai bute deklaruota nuo 1988 metų, o nuomos teisiniai santykiai raštu įforminti 2001 m. balandžio 3 d. Taigi atsakovę su ginčo butu sieja ne tik faktinis, tačiau ir per visus šiuos metus susiformavęs emocinis ryšys. Nenustatyta, kad atsakovė ne dėl finansinių galimybių, o piktybiškai atitinkamais laikotarpiais būtų nevykdžiusi sutartinių įsipareigojimų (netvarkiusi buto, nemokėjusi nuomos mokesčio). Šiuo metu atsakovė siekia padengti susidariusį įsiskolinimą už būsto nuomą, byloje esantys įrodymai patvirtina atsakovės siekį tą daryti, o duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, į bylą nepateikta (CPK 178, 185 straipsniai).
64. Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad ginčo butas yra vienintelis turimas atsakovės būstas, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma nepagrindžia būsto nuomos sutarties nutraukimo buvimo pagal CK 6.611 straipsnį bei nesudaro pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą dėl atsakovės iškeldinimo iš nuomojamo buto nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, nes tai prieštarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, šiuo konkrečiu atveju neproporcingai pažeistų nuomininkės interesus, jos teisę į nuomojamo būsto išsaugojimą. Nenustatyta ir tai, kad atsakovės teisės į būsto neliečiamybę ribojimas yra būtinas kitų (realių) asmenų, turinčių teisę į ginčo būsto patalpas, interesų apsaugai (CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
65. Ieškovė taip pat nesutinka su tuo, jog pirmosios instancijos teismas priteisė iš jos valstybei bylinėjimosi išlaidas. Savo nesutikimo argumentus grindžia kasacinio teismo praktika dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, nurodydama, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė, šalies procesinis elgesys.
66. Nagrinėjamu atveju atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. vasario 7 d. sprendimu pirmosios instancijos teisme buvo 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. birželio 18 d. patikslintą pažymą atsakovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudarė 453,50 Eur.
67. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, iš ieškovės valstybei priteisė 226,75 Eur (453,50 Eur x 50/100 proc.) antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir 5,25 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (10,51 Eur x 50/100 proc.).
68. CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal CPK 96 straipsnio 3 dalį jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai. CPK 99 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles.
69. Atsakovė pirmosios instancijos teisme buvo 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu atleista tik nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau ne nuo kitų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai proporcingai patenkintų ir atmestų ieškovės ieškinio reikalavimų daliai priteisė iš ieškovės valstybei tiek antrinės teisinės pagalbos išlaidas, tiek procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (CPK 96 straipsnio 3, 6 dalys, 99 straipsnio 2 dalis).
70. Pažymėtina tai, kad ieškovė bendrai cituoja kasacinio teismo praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tačiau konkrečiai neįvardija, kodėl šiuo atveju turėtų būti nukrypstama nuo bendrų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Ieškovė, kreipdamasi į teismą, turi pasverti bei įvertinti pasekmes ir tuo atveju, jeigu jos reikalavimai būtų atmesti ar patenkinti tik iš dalies. Vien bendro pobūdžio teiginiai dėl kaltės nebuvimo, tinkamo procesinio elgesio, nesudaro pagrindo atleisti ieškovę nuo šioje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ar šias išlaidas sumažinti.
71. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai pritaikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, ir pagrįstai iš ieškovės valstybei priteisė 50 procentų bylinėjimosi išlaidas.
Dėl bylos baigties
72. Išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė proceso ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
73. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
74. Kol kas atsakovė nepateikė įrodymų dėl bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.