Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovei S. B. dėl skolos priteisimo, nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė pilna apimtimi, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovė savo prievolių nevykdo ilgą laiką, už nuomą nemokama nuo 2007 metų, 2010 m. buvo išrašytas vekselis, tačiau nebuvo pilnai išmokėtas, iš viso atsakovė už buto nuomą per visą laikotarpį turėjo sumokėti 10 141 Eur, išieškota yra 6 383 Eur, po ieškinio pateikimo bendras skolos likutis šiai dienai sudaro 3 757,79 Eur, dėl ankstesniais teismo sprendimais priteistų sumų yra vykdomi išieškojimai antstolių kontorose. Bute patalpos yra blogos būklės, apleistos, neatliktas einamasis buto remontas, taigi atsakovė nevykdė prievolės atlikti einamuosius buto remontus, kadangi per 20 metų turėjo būti atlikti bent trys einamieji buto remontai. Dėl atsakovės elgesio bute ir bendrosiose patalpose yra gauta kaimynų skundų, buvo kviesta ir policija, kadangi atsakovė 2019 m. rugsėjo 5 d. bute paliko degančią žvakę, buvo užgesintas bekylantis gaisras. Pats butas yra daugiabučiame name, kur ginčo butas yra vienintelis socialinis butas, visi kiti butai tame name yra privatizuoti. Dėl prastos buto būklės jis negalės būti nuomojamas kitiems, jei atsakovė bus iškeldinta, patalpos turės būti parduodamos. Atsakovė visiškai nebendradarbiavo su ieškove, atsakovė neteikė prašymų keisti buto langus, kitą įrangą ar atlikti kapitalinį buto remontą. Buto patikrinimų metu atsakovė neįsileisdavo į patalpas, jai būdavo paliekami informaciniai pranešimai su raginimu susisiekti su ieškove, tačiau atsakovė į juos nereaguodavo, 2015 m. neatvyko nuomos sutarties perrašymui. Prieš teismo posėdį buvo pateiktas įrodymas, kad atsakovė sumokėjo 200 Eur už buto nuomą, šis mokėjimas įskaitytas už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 31 d. Tai, kad atsakovė ketina sumokėti skolas yra tik atsakovės pažadai teismo akivaizdoje, nes nuo bylos iškėlimo teisme net ir per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį, trukusį virš vienerių metų, atsakovė nerodė pastangų padengti įsiskolinimą, periodiniai mokėjimai nebuvo atliekami ir tik prieš teismo posėdį buvo sumokėta 200 Eur. Atsakovė piktnaudžiauja valstybės teikiama parama, veda netinkamą gyvenimo būdą, todėl nuomos sutartis turi būti nutraukta, o atsakovė iškeldinta, nesuteikiant jai kito gyvenamojo ploto.

Teismo posėdžio metu atsakovė S. B. nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, skolos neginčija, nesutinka dėl reikalavimo ją iškeldinti. Papildomai paaiškino, kad šiuo metu jos turtinė padėtis yra itin bloga, kadangi per mėnesį gauna tik 42 Eur išmoką, šiuo metu darbo neturi, yra registruota (duomenys neskelbtini), jau apie 5 mėnesius ieškosi darbo pati virtuvės srityje, 2019 metais dar dirbo, tačiau gaudavo mažą atlyginimą apie 200-300 Eur, 2020 metais jau nedirbo. Nurodė, kad jos išsilavinimas yra tik vidurinis, daugiau jokių mokslų nebaigė, apie 20 metų pradirbo baldų fabrike (duomenys neskelbtini). Didelių sveikatos problemų neturi, kartais skauda nugarą, alkoholio nevartoja. Bute gyvena viena, svetimi žmonės nesilanko, kartais ateina svečiai (pažįstami). Artimųjų giminaičių neturi, jei būtų iškeldinta, neturėtų kur gyventi. Su kaimynais nebendrauja, nes nelabai gerai sutaria, mano, kad kaimynai galbūt nori užvaldyti jos butą, dėl to rašo apie ją melagingus skundus. Paaiškino, kad vieną kartą bute netyčia paliko degančią aromatinę žvakę, nes buvo išvedusi šunį į lauką; turi katę, laukinių kačių nešeria. Dėl buto remontų paaiškino, kad butas išnuomotas buvo blogos būklės, namas buvo pilnas žiurkių, nuomotojas per visą nuomos laiką neatliko jokių remontų, nors ji ir buvo ieškovei pateikusi prašymą dėl kanalizacijos, tačiau šis prašymas kažkur dingo, nebuvo išspręstas. Ji pati, kiek leido pajamos, rūpinosi butu, pakeitė buto langus į plastikinius, keitė buto duris į šarvuotas (400 Eur), keitė virtuvėje spyną, vamzdžius, čiaupą, šiuo metu yra įsigijusi cemento tualeto bei kanalizacijos sistemos tvarkymui, remontuoti butą jai padeda pažįstamas E. S., kuris jai padeda finansiškai, yra padengęs dalį skolų.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas E. S. paaiškino, kad yra atsakovės draugas, pažįsta ją apie vienerius metus, kartais pas ją apsilanko svečiuose. Pastaruoju metu padeda jai atlikti buto pagerinimo ir remonto darbus: keitė buto duris į šarvuotas, virtuvėje pakeitė spyną, vonioje praustuvą, ruošiasi tvarkyti tualetą, reikia nupirkti unitazą, šiuo metu nusipirko cemento tualeto tvarkymui, tačiau pilnam šios patalpos sutvarkymui reikia profesionalių meistrų. Paaiškino, kad buto būklė gera, virtuvėje reikėtų remonto. Apie turimas skolas atsakovė jam papasakojo maždaug prieš mėnesį, tuomet jis sutiko padėti finansiškai, sumokėjo dalį skolų (už vandenį, šilumą). Patvirtino, kad atsakovė pati kažkiek ieškosi darbo. Paaiškino, kad atsakovė alkoholiu nepiktnaudžiauja, nematė, kad bute būtų girtuokliaujama. Liudytojas paaiškino, kad pats yra dirbantis ir gauna pensiją, bendros jo pajamos per mėnesį sudaro apie 900 Eur, todėl turi galimybę finansiškai padėti atsakovei ateityje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės atstovės, atsakovės, jos atstovės žodinių paaiškinimų nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybei priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė ieškovei patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas.

2001 m. balandžio 3 d. UAB „Žirmūnų valda“ ir atsakovė S. B. sudarė Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią nuomotojas suteikė gyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o nuomininkė įsipareigojo mokėti nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius, susijusius su išnuomotu turtu.

Atsakovė savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi nuomojamame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Atsakovė yra netekėjusi, vaikų neturi, bute gyvena viena. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovė kito nekilnojamojo turto neturi.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad namas, kuriame yra nuomojamas butas, yra pastatytas 1940 metais. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, yra 36,64 kv. m. bendro ploto, gyvenamasis plotas sudaro 25,80 kv. m. Buto fizinio nusidėvėjimo procentas – 51 proc.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vilniaus miesto socialinės paramos centro 2017 m. kovo 10 d. pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad atlikus patikrinimą dėl S. B. benamių kačių šėrimo daugiabučio namo koridoriuje, nustatyta, kad nei būstas, nei bendro naudojimo patalpos nebuvo užkrautos nereikalingais daiktais, bendro naudojimo patalpos užterštos nebuvo. Socialinių paslaugų poreikis atsakovei nenustatytas.

Byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad 2018 m. rugpjūčio mėnesį bei 2019 m. liepos ir spalio mėnesiais buto durys užplombuotos, o atsakovė kviečiama susisiekti su ieškove.

Iš 2019 m. spalio 8 d. ieškovo patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra blogos techninės būklės, reikalingas einamasis remontas, elektros instaliacija sena, vietomis laidai išlindę iš sienos, nuo įsikėlimo bute niekada nebuvo atliktas einamasis buto remontas, matosi sutrūkinėjęs lubų ir sienų tinkas, vietomis atsiradęs pelėsis, tualetas seno tipo, be sėdimosios dalies, tik išbėgimo anga su aukštai stovinčiu bakeliu. Akto pastabose nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 9 d. gautas kaimyno pranešimas dėl buto nepriežiūros. Teismui pateiktas kaimyno G. S. el. laiškas, siųstas ieškovei. Laiške nurodoma, kad iš tualeto, kuris yra atskirai nuo buto, sklinda smarvė, butas netvarkomas, apleistas, kaimynė gyvena viena, turi problemų su alkoholiu, nedirba, daroma žala namo koridoriui, ties buto durimis išgriautas tinkas, kaimynas nurodo, kad namo gyventojai jaučiasi nesaugūs, nes teko kviesti ugniagesius dėl vos nesukelto gaisro.

2020 m. gegužės 8 d. G. S. pranešė policijai apie tai, kad nuolat atsakovės bute besilankantis asmuo pastebėtas ne pirmą kartą besišlapinantis prie namo laiptinės ar laiptinėje.

2021 m. sausio 15 d. pranešime, kurį pasirašė šeši daugiabutyje gyvenantys kaimynai, nurodoma, kad kaimynai patiria nepatogumus dėl kaimynės (duomenys neskelbtini) ir bute apsigyvenusio asmens, bute dažnai triukšmaujama, girtaujama, ne kartą teko kviesti policiją, tiek pačiai kaimynei, tiek dėl besilankančių kaimynės draugų. Nerimaujama dėl saugumo. Kaimynai susiduria su antisanitarinėmis sąlygomis, augintiniai išleidžiami į lauką be priežiūros, dažnai gamtinius reikalus augintiniai atlieka koridoriuje, tačiau niekad neišvaloma. Susiduriama su problemomis dėl tualeto, kuris nevalomas, neprižiūrimas, sugedus tualetui, kaimynė pastebėta pilanti tualeto turinį į šalia namo esančius krūmus.

Tiek ieškovė, tiek atsakovė teismui teikė buto fotonuotraukas, kuriose vaizduojama buto būklė, jame esantys baldai.

Teismui pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovė 2007 m. lapkričio 23 d. įsigijo plastikinius langus ir palanges, sudarė išperkamosios nuomos sutartį dėl išsimokėjimo, įsigytų prekių kaina – 4 038,14 litų (~1 170 Eur).

2014 m. gruodžio 30 d. atsakovė pateikė UAB „Žirmūnų būstas“ prašymą sutvarkyti laidus, vamzdžius, skundžiamasi dėl name esančių žiurkių.

Teismui pateikta pažyma apie atsakovei priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, patvirtinanti, kad 2019 m. gruodžio mėn. ir 2020 m. sausio mėn. atsakovė dirbo (duomenys neskelbtini), jai buvo išmokėti 82,76 Eur bei 65,63 Eur dydžio darbo užmokesčiai. Atsakovė yra registruota (duomenys neskelbtini), gauna 42,49 Eur išmoką.

Pagal 2019 m. lapkričio 26 d. pažymos apie įsiskolinimą duomenis matyti, jog už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. susidarė 1 236,95 Eur įsiskolinimas už buto nuomą. Už piniginės prievolės įvykdymo praleidimą ieškovė paskaičiavo 39,61 Eur delspinigių.

2021 m. gegužės 26 d. atsakovė sumokėjo ieškovei 200 Eur. Ši suma buvo įskaityta už nuomą už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 31 d. Teismui pateikta nuomininkų atsiskaitymo ataskaita, iš kurios matyti, kaip atsakovė mokėjo už buto nuomą nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. Ataskaita patvirtina, kad iš viso atsakovei per minėtą laikotarpį buvo priskaičiuota 10 141,50 Eur nuomos mokesčio, atsakovės per šį laikotarpį sumokėta suma yra 6 383,71 Eur, nesumokėtos skolos likutis pabaigai – 3 757,79 Eur.

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove už buto nuomą už ieškinyje nurodytą laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Atsakovė neginčija ieškinio reikalavimų, susijusių su skolos ir delspinigių priteisimu, taigi šioje dalyje ieškinį pripažįsta. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys iš dalies pripažįstamas, teismas dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovė pripažįsta, surašo sutrumpintus motyvus (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

Dėl skolos priteisimo

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.576 straipsnį, gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įpareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Pagrindinė nuomininko pareiga pagal nuomos sutartį – mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnis, 6.487 straipsnio 1 dalis, 6.583 straipsnio 1 dalis). CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Taigi, atsakovė S. B., būdama buto nuomininke, turi pareigą tinkamai vykdyti sutartinę prievolę – mokėti ieškovei nuomos mokestį nuomos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (CK 6.6 straipsnio 3 dalis, 6.583 straipsnio 1 dalis, 6.584 straipsnio 1 dalis, 6.588 straipsnio 6 dalis). Atsakovei to nepadarius, ieškovei iš atsakovės priteisiama 1 236,95 Eur skola už nuomą laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. (CK 6.6 straipsnio 3 dalis, 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.487 straipsnio 1 dalis, 6.583 straipsnio 1 dalis, 6.584 straipsnis, 6.588 straipsnio 6 dalis, CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl delspinigių priteisimo

Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

Ieškovė už termino praleidimą paskaičiavo atsakovei 39,61 Eur delspinigių. Vadovaujantis 1995 m. sausio 26 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. 1-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“, 2 straipsnio 1 punkte įtvirtinta nuostata, fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną praleistą dieną moka 0,02 proc. delspinigius.

Atsakovė nesumokėjo ieškovei nuomos mokesčio, todėl privalo sumokėti ieškovei 39,61 Eur dydžio delspinigius už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio iki 2019 m. rugsėjo mėnesio (CK 6.71, 6.73 straipsniai).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, yra pagrindas iš atsakovės ieškovei priteisti 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (1 276,56 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovės iškeldinimo

Ieškovė prašė nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovę iš savivaldybei priklausančio būsto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dėl susidariusios skolos už nuomą ir dėl nuolatinio šios pareigos nevykdymo.

Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (CK 6.576 straipsnis). Nuomininkas yra fizinis asmuo, kuris savo vardu ir dėl savo, savo šeimos bei buvusių šeimos narių interesų sudaro gyvenamosios patalpos nuomos sutartį (CK 6.578 straipsnio 3 dalis).

Pagal CK 6.611 straipsnį, jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nuomininkas, jo šeimos nariai arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys, kurie netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, nuomotojo arba kitų asmenų, kuriems trukdoma normaliai gyventi, reikalavimu gali būti iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-701/2017).

Taikydamas šią normą savo praktikoje, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai; turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar taikyti šią priemonę, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013). Sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, turi būti vertinamas šios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012), taip užtikrinant taikomos priemonės suderinamumą su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnyje įtvirtinta teise į būsto neliečiamybės gerbimą (konstatavus, kad tokia teisė egzistuoja).

Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, sprendžiant ginčus dėl iškeldinimo, turi būti vertinama, ar pažeidimu taip pažeidžiamos nuomotojo teisės, kad jų gynyba galima tik nutraukiant sutartį, o ne išsaugant nuomininko teisę į būstą. Tam turi reikšmės nuomininko ryšio su ginčo patalpa teisėtumas, trukmė, priežastys, kodėl buvo padaryta sutarties pažeidimų, veiksmai, kurių ėmėsi nuomininkas tam, kad sumokėtų nuompinigius ir (ar) komunalinius mokesčius (pvz., pateikė prašymą juos sumažinti, atidėti), ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2012; 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2014).

2001 m. balandžio 3 d. Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos Nuomos sutarties 6 punktas numato, kad sutartis gali būti nutraukta nuomotojui reikalaujant, o nuomininkas ir jo šeimos nariai gali būti iškeldinti iš turimos gyvenamosios patalpos tik įstatymo numatytais pagrindais ir tik teismine tvarka, išskyrus iškeldinimą iš namų, kuriems gresia pavojus sugriūti. Ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo, remiasi CK 6.611 straipsnio pagrindu, nurodydama, kad atsakovė ilgą laiką nemoka nuomos mokesčio bei patalpomis naudojasi ne pagal paskirtį, butą labai apleido.

Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, jog atsakovė už būsto nuomą pagal ieškovės nustatytą nuomos užmokesčio dydį nuomos mokestį mokėjo nereguliariai, o laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio nemokėjo visai, paskutinį mokėjimą atsakovė atliko 2021 m. gegužės 26 d., sumokėdama 200 Eur, kurie buvo užskaityti už nuomos laikotarpį nuo 2020 m. kovo 31 d. Ieškovės pateikta ataskaita patvirtina, kad už buto nuomą nuo 2007 m. sausio 1 d. iš viso atsakovei buvo priskaičiuota 10 141,50 Eur nuomos mokesčio, atsakovė per šį laikotarpį yra sumokėjusi (tame tarpe ir išieškota per antstolius) 6 383,71 Eur suma, nesumokėtos skolos likutis pabaigai (2021 m. gegužės 31 d.) yra 3 757,79 Eur. Atsakovė byloje neginčija skolos, neginčija aplinkybių, kad už nuomą nemokėjo daugiau nei tris mėnesius. Taigi byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė, nemokėdama už nuomą, pažeidė nuomos sutartį, dėl ko ieškovė įgijo anksčiau nurodytą teisę reikalauti nutraukti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Atsakovė teigė, kad nemokėjimą už nuomą lėmė itin bloga jos finansinė padėtis. Nepaisant ieškovės įgytos teisės į reikalavimą nutraukti nuomos sutartį, atsakovė pateikė teismui duomenis, kurie patvirtina, kad atsakovės turtinė padėtis yra išteis sunki: šiuo metu atsakovė yra bedarbė, registruota (duomenys neskelbtini) kaip ieškantis darbo asmuo, kas mėnesį gauna 42,49 Eur išmoką, jau apie metus laiko atsakovė neturi darbo ir dėl šalyje paskelbto karantino kyla itin didelių sunkumų susirasti darbą, juolab, kad atsakovė turi tik vidurinį išsilavinimą. Atsakovė tvirtino, kad dės visas pastangas siekdama sumažinti įsiskolinimą ieškovei, pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad dalį skolos (200 Eur) sumokėjo, nurodė, kad finansiškai jai padės jos draugas E. S., kuris teismo posėdžio metu patvirtino šią aplinkybę, nurodė, kad ir dabar už atsakovę sumokėjo skolas už vandenį ir šilumą, padeda remontuoti patalpas, ketina finansiškai remti atsakovę ir ateityje.

Nagrinėjamu atveju yra reikšminga tai, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų buto būklę, buvusią nuomos sutarties sudarymo metu, taigi byloje ieškovas neįrodė aplinkybės, kad butas buvo perduotas atsakovei geros būklės. Priešingai, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad namas, kuriame yra nuomojamas butas, yra senas, 1940 m. statybos, fizinis nusidėvėjimas - 51 proc., teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino, kad butas buvo labai apleistas, drėgnas, apsilupusiomis ir vietomis apipelijusiomis sienomis bei lubomis, namas pilnas žiurkių. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė kreipėsi į namo administratorius, prašydama taisyti vamzdžius, panešdama apie tai, kad name yra žiurkių. Atsakovė byloje įrodinėjo, kad ji pagal turimas išgales rūpinosi butu - 2015 metais iš savo lėšų pakeitė senus langus į plastikinius, šiuo metu yra pakeistos buto durys į šarvuotas, rengiamasi tvarkyti kanalizacijos sistemą ir tualeto patalpą. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas E. S., kuris pats asmeniškai remontavo ir tvarkė butą. Teismui pateiktos fotonuotraukos, iš kurių matyti bendras buto vaizdas, matosi bute esanti vidaus apdaila, baldai. Iš šių nuotraukų teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad butas yra visiškai apleistas, kad jame nėra galimybės gyventi. Pažymėtina ir tai, kad ir atsakovės atstovė posėdžio metu patvirtino faktą, kad apsilankius bute susidarė įspūdį, kad butas niekuo neišsiskiria iš kitų socialinio būsto tipo patalpų, butas nėra paverstas benamių gyvūnų prieglauda, butas atitinka kosmetinio remonto sąlygas. Todėl nesutiktina su ieškovės teiginiais, kad atsakovė nededa pastangų butui tvarkyti, remontuoti, pagal bylos duomenis nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė nevykdo pareigos daryti buto einamąjį remontą, taip pažeisdama sutarties 2.3 punktą. Be to, ieškovė nepateikė neginčijamų įrodymų, kad atsakovė pažeidžia kitų pastato patalpų savininkų teises ar teisėtus interesus. Namo kaimynų skundai, kuriame nurodomos aplinkybės apie atsakovės elgesį bute ir bendrosiose namo patalpose, nėra patvirtinti kitais įrodymais ar vėlesniais patikrinimo aktais, į bylą nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių kaimynų skunde išdėstytas aplinkybes, kad bute dažnai lankosi svetimi asmenys, kad bute girtaujama, triukšmaujama ir dėl šių aplinkybių būtų kviečiama policija, kad atsakovė būtų bausta už administracinius teisės pažeidimus (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Pati atsakovė posėdžio metu nurodė, kad su kaimynais nebendrauja, galimai ją melagingai skundžia, nes nori jos atsikratyti, atsakovė nurodė, kad alkoholio nevartoja, bute nėra triukšmaujama, tą tvirtino ir byloje apklaustas liudytojas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje yra įtvirtinta žmogaus teisė į būsto neliečiamybę. Tokią teisę garantuoja ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija), kurio 8 straipsnio 1 dalyje numatyta asmens teisė į būsto neliečiamybę. Teisė į būsto neliečiamybę apima apsaugą nuo būsto praradimo, iškeldinimo ar sunaikinimo, tačiau kartu yra pripažinta, jog ši teisė nėra absoliuti. Teisės į būsto neliečiamybės gerbimą apribojimas gali būti įvairių formų, tačiau būsto netekimas iš visų yra griežčiausia priemonė. Todėl kiekvienu atveju svarbu nustatyti tokio ribojimo proporcingumą ir pagrįstumą.

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, teisės į būsto neliečiamybę ribojimas gali būti laikomas teisėtu ir nepažeidžiančiu Konvencijos tuo atveju, jei: 1) toks ribojimas turi teisinį pagrindą; 2) juo siekiama teisėtų interesų apsaugos; 3) ribojimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje, t. y. taikytas ribojimas yra proporcingas siekiamiems teisėtiems tikslams ir tarp konkuruojančių interesų yra nustatyta tinkama pusiausvyra. Vertinant taikomos priemonės proporcingumo klausimą, gali būti svarbūs įvairūs aspektai – iškeldinamų asmenų pažeidžiamumo laipsnis (sveikatos būklė, amžius, nepilnamečiai vaikai), gyvenimo atitinkamame būste trukmė, kito būsto neturėjimas, nuomos mokesčio mokėjimas ir (ar) pan.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad nepakanka vien nurodyti teisinį pagrindą nuomininkui iškeldinti, būtina atsižvelgti ir į individualias bylos aplinkybes bei teisėtus gyventojų interesus, kurie turi būti ginami; ieškovas, reikšdamas reikalavimą iškeldinti nuomininką, turi detalizuoti nuomininko iškeldinimu siekiamą tikslą, nurodyti galimą kitų asmenų teisės į socialinį būstą ar kitokios teisės gynybos būtinumą ir pan.

Taigi byloje nustatyta, kad atsakovės turtinė padėtis yra labai sunki, atsakovė kito nekilnojamojo turto neturi, artimųjų giminaičių, pas kuriuos galėtų apsigyventi, nėra. Nors atsakovė yra darbingo amžiaus ir turi visas galimybes susirasti darbą, byloje nėra pateikta duomenų, kad sveikatos problemos riboja atsakovės tokias galimybes, tačiau akivaizdu, kad atsakovė stokoja socialinių įgūdžių tvarkantis su gaunamais, kad ir menkais finansais, bei turimais įsipareigojimais. Tokį vertinimą sustiprina atsakovės elgesys, kai gavusi papildomų pajamų (finansinę paramą) iš liudytojo, ji neteikė pagrindinio prioriteto didesnės apimties atsiskaitymui su būsto nuomotoju, o kaip byloje patvirtina pateikti įrodymai bei žodiniai paaiškinimai, nemažą dalį gautų pinigų panaudojo kitiems kreditoriniams įsipareigojimams padengti – atsiskaitymui už vandenį, šilumą. Atsakovės pasyvumas, nenuvykstant pas ieškovę aptarti taikaus ginčo išsprendimo varianto, nenurodant tokio elgesio priežasčių, rodo atsakovės nerūpestingą elgesį ir negebėjimą laiku įvertinti kokios gresia pasekmės už netinkamą ar nesavalaikį nuomos sutarties nuostatų nevykdymą. Tačiau sprendžiant dėl griežčiausios taikomos teisinės priemonės nuomininkei, šiuo atveju reikšminga tai, kad bylos duomenys neleidžia spręsti apie atsakovės sąmoningai nesąžiningą elgesį, siekiant išvengti prievolių vykdymo ieškovei. Atsakovė ieškovės nustatyto įsiskolinimo neneigė, skolą pripažįsta ir mokėti neatsisako, pateikė teismui įrodymus, kad nuomos mokestį bylos nagrinėjimo metu iš dalies yra padengusi. Pažymėtina, kad atsakovės skola už būsto nuomą šiai dienai nors ir yra palyginti nemaža, tačiau atsakovė pateikė įrodymus, kad už butui tiekiamą vandenį ir šilumos energiją yra pilnai atsiskaičiusi, o teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas patvirtino, kad ir toliau ketina atsakovę remti finansiškai, padėti atlikti remontus, kas patvirtina, jog atsakovė deda visas pastangas išsaugoti vienintelę jos turimą gyvenamąją vietą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą tikėtis, kad gavusi papildomą finansinę paramą ar gaunamas išmokas, atsakovė teiks prioritetą būtent pilnam atsiskaitymui su ieškove. Atsakovės veiksmų visuma leidžia spręsti apie tai, jog ji siekia pašalinti padarytą nuomos sutarties pažeidimą. O į bylą pateiktas kaimynų skundas, buto patikrinimo aktų turinys, nesant kitų akivaizdžių įrodymų, patvirtinančių atsakovės neleistiną elgesį, neleidžia spręsti, kad atsakovė netinkamai naudojasi išsinuomotu būstu, ar, kad greta gyvenantiems asmenims savo sistemingu netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas gyventi. Kita vertus, atsakovė, kuri neturi jokio kito nekilnojamojo turto, kaip socialiai remtinas asmuo, iš naujo būtų priversta kreiptis dėl socialinio būsto nuomos, tad iškeldinimas tokioje situacijoje prieštarautų elementariai logikai.

Teismo vertinimu, byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma nepagrindžia nuomos sutarties su atsakove nutraukimo būtinybės bei nesudaro pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl atsakovės iškeldinimo iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, nes tai prieštarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, šiuo konkrečiu atveju neproporcingai pažeistų nuomininkės interesus, jos teisę į nuomojamo būsto išsaugojimą. Manytina, kad nuomos sutarties nutraukimas ir iškeldinimas iš būsto atsakovei sukeltų sunkių padarinių, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė šiuo metu jos nuomojamame būste gyvena nuo 2001 metų, t. y. 20 metų, atsakovė nuolat gyvena bute ir kitos gyvenamosios patalpos neturi, jos gaunamos pajamos yra mažos, šiuo metu nuomos mokesčio skola yra dengiama ir palaipsniui mažėja, jokių kitų nuomininkės pažeidimų, kurie sąlygotų savivaldybės gyvenamosios patalpos sutarties nutraukimą, nėra nustatyta. Teigtina, kad taikymas kraštutinės priemonės – iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos nesuteikiant kitos, nebūtų proporcinga siekiamam tikslui, nes atsakovės palikimas be jokio būsto būtų priežastimi naujų socialinių problemų atsiradimui, kurias spręsti vėl gi tektų valstybės deleguotoms savivaldybės institucijoms. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės ieškinys dalyje dėl nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovės iškeldinimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, atmestinas. Teismas pažymi, kad šiuo atveju ieškovei sukeliamų neigiamų pasekmių reikšmė yra mažesnė, nei neigiamų pasekmių mastas atsakovei, nutraukus gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir iškeldinus ją nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, ir neatitiktų socialinio aspekto prioretiškumo. Paminėtina ir tai, kad atsakovė turi siekti dengti skolą ieškovei už buto nuomą, taip pat skolas už komunalines paslaugas, stengdamasi kiek įmanoma visokeriopai gerinti savo turtinę padėtį, bendradarbiauti su ieškove, domėtis ir socialinės paramos galimybėmis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, bet ne nuo prievolės atlyginti kitas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2014; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-838-855/2019, 2021 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1092-779/2021). Nuo visų bylinėjimosi išlaidų nagrinėjamoje byloje yra atleista tik viena iš ginčo šalių – atsakovė Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies pagrindu. Todėl atsakovei suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos priteistinos iš ieškovės į valstybės biudžetą proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 ir 99 straipsniai).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. birželio 18 d. patikslinta pažyma patvirtina, kad atsakovei S. B. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 453,50 Eur. Formaliai patenkinta pusę atsakovei S. B. pareikštų ieškinio reikalavimų. Remiantis tokia proporcija valstybei iš ieškovės priteisiamas 226,75 Eur (453,50 Eur / 2) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis). Kita antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis valstybei iš atsakovės S. B. nepriteisiama, nes ji Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. vasario 7 d. sprendimu atleista (100 procentų) nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos byloje sudaro 10,51 Eur. Proporcingai atmestų ir patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, valstybei iš ieškovės priteisiamas 5,25 Eur dydžio nurodytų išlaidų atlyginimas (10,51 Eur / 2). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė S. B. nuo tokių išlaidų atlyginimo yra atleista, iš jos procesinių dokumentų išlaidos nepriteisiamos, taip pat iš atsakovės valstybei nepriteisiamas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269, 270, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ iš atsakovės S. B. 1 236,95 Eur (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt šešis eurus 95 centus) skolos už nuomą, 39,61 Eur (trisdešimt devynis eurus 61 centą) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už bendrą priteistą sumą (1 276,56 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 16 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ 226,75 Eur (du šimtus dvidešimt šešis eurus 75 centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.

Priteisti valstybei iš ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ 5,25 Eur (penkis eurus 25 centus) pašto išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.