Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „BTA Insurance Company“ SE (Latvija), Lietuvoje veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo „BTA Insurance Company“ SE (Latvija), Lietuvoje veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovams G. Ž. ir Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys - SĮ „Vilniaus miesto būstas, N. K., V. J., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo priimto papildomo sprendimo esmė

9. Teismas pažymėjo, jog kaip matyti iš 2018 m. liepos 12 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos turinio, advokatė A. S. į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimo kreipėsi tik teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus 2018 m. liepos 10 teismo sprendimą, kuriuo G. Ž. prašymą dėl proceso atnaujinimo patenkintas, reikalavimas G. Ž. atžvilgiu atmestas. Teismas pabrėžė, kad šioje byloje išlaidas už G. Ž. teiktą antrinę teisinę pagalbą patyrė valstybė. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, organizuojanti teisinės pagalbos teikimą, nebuvo nagrinėjamoje byloje dalyvaujančiu byloje asmeniu, taigi, šiai tarnybai nebuvo ir negalėjo būti žinoma bylos eiga, taip pat tai, iki kada turėjo būti pateikti duomenys apie valstybės patirtas išlaidas už G. Ž. suteiktą teisinę pagalbą. Teismo vertinimu, vien tai, kad advokatė A. S. laiku nesikreipė į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl valstybės patirtų išlaidų apskaičiavimo, negali paneigti ieškovo iš įstatymo kylančios pareigos tokias išlaidas atlyginti bei valstybės teisės į patirtų išlaidų atlyginimą. Be to, ieškovui buvo žinoma, kad atsakovui yra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl turėjo būti suprantama, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo patenkinimo atveju ieškovo reikalavimai gali būti atmesti, o ieškovui teks pareiga atlyginti valstybės patirtas išlaidas už atsakovui teiktą teisinę pagalbą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Apeliaciniu skundu apeliantas (ieškovas) „BTA Insurance Company“ SE (Latvija), Lietuvoje veikiantis per „BTA Insurance Company“ SE Lietuvos filialą, prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 rugpjūčio 14 d. papildomą sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dali?, prašymą dėl išlaidu? advokato ar advokato pade?jėjo pagalbai apmokėti priteisimo ir šias išlaidas patvirtinančius i?rodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, tačiau būtinai iki bylos nagrine?jimo iš esme?s pabaigos, iš karto po to, kai buvo patirta išlaidu?, ir tai yra šalies teise?, o ne pareiga. Nagrinėjamu atveju, bylos nagrinėjimas iš esmės buvo baigtas 2018 birželio 20 dieną. Nei atsakovas, nei atsakovą atstovaujanti advokatė iki bylos išnagrinėjimo nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinančių dokumentų.

10.2. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas valstybei, rėmėsi kasacinio teismo praktika, kurioje faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių.

11. Atsakovas G. Ž. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė skundą atmesti, o papildomą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

11.1. CPK 99 straipsnio 2 dalis nustato, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas teismo sprendimu dėl bylos esmės, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojanti institucija turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo šio Kodekso 277 straipsnyje nustatyta tvarka. Todėl teismas nepažeidė Civilinio proceso kodekse nustatyto teisinio reguliavimo ir turėjo teisę priimti papildomą sprendimą.

12. Tretieji asmenys SĮ „Vilniaus miesto būstas, N. K., V. J. atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

13. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas G. Ž., 2017 m. liepos 18 d. pateikęs prašymą atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje, be kita ko, prašė priteisti ir bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kartu su prašymu pateikė 2017 m. liepos 11 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Teisės skyriaus sprendimą Nr. 2.2.(NTP-2)-17-T-2811-13732 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, iš kurio matyti, kad jis 100 procentų atleidžiamas (-a) nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 str.1 d. 6 ir 9 p. nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 str. 2 d. nurodytu atveju) mokėjimo, o advokatė A. S. paskirta jam teikti antrinę teisinę pagalbą.

16. Prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei yra ir atsakovo atskirajame skunde dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, ir jau atnaujinus procesą pateiktame atsiliepime į ieškinį, šiuose procesiniuose dokumentuose nurodant, kad antrinė teisinė pagalba teikiama 2017 m. liepos 11 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Teisės skyriaus sprendimo Nr. 2.2.(NTP-2)-17-T-2811-13732 pagrindu, o byla bus vedama per advokatę A. S..

17. Apeliantas apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad byla buvo nagrinėjama teismo posėdyje 2018 m. birželio 20 d. ir tą dieną buvo baigtas bylos nagrinėjimas iš esmės, sprendimo priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas iki 2018 m. liepos 10 d., o priimtame teismo sprendime bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistos nebuvo. Nustatyta, kad 2018 m. liepos 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2018 m. liepos 12 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje matyti, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą atsakovui G. Ž. sudaro 401,83 Eur. Pažymoje taip pat nurodoma, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos pagal 2017 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. 2.2.(NTP-2)-17-T-2811-13732 paskaičiuotos atsižvelgiant į 2018 m. liepos 12 d. advokatės A. S. prašymą Nr. (2.16) NTP-5-4347 apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidas. 2018 m. liepos 14 d. atsakovą G. Ž. atstovavusi advokatė A. S. pateikė teismui prašymą priimti papildomą sprendimą dėl 401,83 Eur priteisimo valstybės naudai.

18. Apelianto vertinimu, esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms teismas neturėjo teisinio pagrindo priimti papildomą sprendimą, nes toks prašymas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės net nebuvo pateiktas, be to, apelianto vertinimu, teismas nepagrįstai pripažino, kad šiuo atveju nebetaikomi CPK 98 str. 1 d. reikalavimai. Su nurodyta apelianto „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvoje veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE Lietuvos filialą, pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

19. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

20. Kita vertus, CPK taip pat numato, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles, t.y. pagal specialias teisės normas. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas teismo sprendimu dėl bylos esmės, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojanti institucija turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo CPK 277 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 99 str. 2 d.).

21. Teismų praktikoje pripažįstama, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimui CPK 98 straipsnis, o kartu ir jame numatytas prašymo priteisti advokato pagalbos išlaidas pateikimo terminas, netaikomas (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1513-601/2015, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2672-661/2018 etc.).

22. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant aptartų teisės normų turinį, taip pat suformuota, kad tiek dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei, tiek dėl asmens patirtų išlaidų už advokato, teikusio antrinę teisinę pagalbą, atlyginimo turi būti sprendžiama toje pačioje byloje, kurioje teikta teisinė pagalba, prašymą atlyginti jas pateikus iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Akivaizdu, kad šios CPK nuostatos nėra suderintos su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo normomis, pagal kurias patirtų išlaidų dydis nustatomas tik advokatui baigus teikti antrinę teisinę pagalbą, t. y. analogiškais nagrinėjamam atvejais – pasibaigus procesui byloje, kurioje teikta teisinė pagalba, atitinkamai suinteresuotam asmeniui neturint galimybės patirtų išlaidų įrodymus ir prašymą jas atlyginti pateikti nepasibaigus bylos nagrinėjimui iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013).

23. Kasacinis teismas savo praktikoje dėl CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, yra pasisakęs, kad tokį reglamentavimą galima paaiškinti įstatymų leidėjo siekiu užtikrinti proceso operatyvumą ir koncentruotumą bei pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, tačiau byloje nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyti ribojimai gali būti netaikomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Siemens Osakeyhtio v. UAB „Urbico“, bylos Nr. 3K-3-408/2010). Tai reiškia, kad išimtiniais atvejais, esant objektyviai pateisinamoms aplinkybėms, galimos situacijos, kuomet bylinėjimosi išlaidos bus priteisimos net ir nepateikus įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

24. Iš aptarto teisinio reguliavimo, teismų praktikos matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas valstybei skiriasi nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo kitai proceso šaliai, kadangi galimi atvejai, kai tiksli antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma bus paskaičiuota ne iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, o vėliau, taip pat reiškia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos ir detalizuotos išlaidos valstybei turi būti atlyginamos. Aptartas teisinis reguliavimas ir teismų praktika taip pat reiškia, kad apelianto argumentai dėl CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatytų ribojimų nagrinėjamos bylos kontekste yra nepagrįsti, todėl yra atmestini.

25. Šiuo atveju svarbus ir dar vienas aspektas – antrinės teisinės pagalbos išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų, todėl tiek šiuo atveju, tiek apskritai svarbu užtikrinti ir racionalų valstybės lėšų panaudojimą. Racionalaus valstybės lėšų panaudojimo svarba pabrėžiama ir, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje, kurioje nurodoma, kad advokatų užmokesčio dydis turi būti nustatytas taip, kad skatintų ginčus spręsti taikiai ir kad efektyviai bei ekonomiškai būtų naudojamos valstybės biudžeto lėšos, skirtos valstybės garantuojamai teisinei pagalbai.

26. Nors apeliantas ir nurodo, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateiktas nebuvo, tačiau bylos duomenys, minėta, patvirtina kitokią faktinę situaciją – procesiniuose dokumentuose prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei buvo nurodytas expressis verbis, tačiau antrinės teisinės pagalbos išlaidas patvirtinanti pažyma iš tiesų pateikta tik po bylos išnagrinėjimo, sprendimo priėmimo ir paskelbimo.

27. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad advokatė A. S. tinkamai savo pareigų neatliko, laiku nesikreipė į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl valstybės patirtų išlaidų apskaičiavimo, nesirūpino savalaikiu pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų pateikimu teismui, tačiau sutiktina su bylą nagrinėjusio teismo pozicija, jog vien tai negali paneigti ieškovo iš įstatymo kylančios pareigos tokias išlaidas atlyginti bei valstybės teisės į patirtų išlaidų atlyginimą, kadangi iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų matyti, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai nebuvo ir negalėjo būti žinoma bylos eiga, taip pat tai, iki kada turėjo būti pateikti duomenys apie valstybės patirtas išlaidas už G. Ž. suteiktą teisinę pagalbą. Kita vertus, svarbu ir tai, jog advokatė operatyviai kreipėsi į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo po to, kai 2018 m. liepos 12 d. buvo surašyta pažyma – prašymą dėl papildomo sprendimo pateikimo pateikė savaitgalį 2018 m. liepos 14 d., o papildomas sprendimas priimtas 2018 m. rugpjūčio 14 d., t. y. nuo sprendimo priėmimo praėjus kiek daugiau nei mėnesiui laiko. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo pateikė ne CPK 99 str. 2 dalyje nurodyta valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojanti institucija, o atsakovo atstovė, taip pat nereiškia, kad bylinėjimosi išlaidos valstybei negali ir neturi būti atlyginamos.

28. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad aplinkybė, jog valstybei gali būti priteistos bylinėjimosi išlaidos negali būti laikoma netikėta ieškovui, kadangi prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei atsakovo procesiniuose dokumentuose buvo nurodytas, o ieškovo ieškinio reikalavimai atsakovo atžvilgiu buvo atmesti visiškai.

29. Apeliacinės instancijos teismo vertimu, iš dalies galima sutikti su apelianto teiginiu, kad bylą nagrinėjęs teismas rėmėsi kasacinio teismo praktika, kurioje esant kitoms aplinkybėms, teismas pripažino galimybę pateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus ir po bylos išnagrinėjimo iš esmės. Nagrinėjamos bylos aplinkybės iš tiesų skiriasi nuo nurodytų pirmosios instancijos teismo cituojamose kasacinio teismo nutartyse, tačiau šių nutarčių citavimas nelėmė nepagrįsto teismo papildomo sprendimo priėmimo, ir buvo tik papildomas argumentas bylą nagrinėjusio teismo pozicijai pagrįsti, kad galimos situacijos, kuomet bylinėjimosi išlaidos bus priteisimos net ir nepateikus jas pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

30. Įvertinęs bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo papildomą sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o apeliacinis skundas atmestinas.

31. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantui jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, atsakovas bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai priteisti neprašė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nusprendė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.