- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-15
- Bylos Nr.
- 2S-1513-601/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-02529-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- I. S.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo A. S. atstovo advokato A. J. atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-66-813/2015 pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei I. S., išvadą teikiančiai institucijai Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-66-813/2015 ieškovo A. S. ieškinį atsakovei I. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, visiškai patenkino ir dėl abiejų sutuoktinių kaltės nutraukė šalių santuoką, nustatė vaiko I. S. gyvenamąją vietą kartu su ieškovu tėvu A. S..
Teisme 2015 m. sausio 28 d. gautas ieškovui antrinę teisinę pagalbą byloje teikusio advokato A. J. prašymas priimti papildomą sprendimą civilinėje byloje ir priteisti iš I. S. 126,55 Eur valstybės naudai.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 30 d. nutartimi nutarė civilinėje byloje Nr. 2-66-813/2015 valstybei 126,55 Eur bylinėjimosi išlaidų už valstybės suteiktą antrinę teisinę pagalbą ieškovui A. S., nepriteisti (b. l. 31).
Motyvuose nurodė, kad CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas reglamentuoja, kad teismas, neišsprendęs bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, savo iniciatyva ar byloje dalyvaujančių asmenų pareiškimu priima papildomą sprendimą. Papildomas sprendimas yra procesinė priemonė, skirta pašalinti sprendimo, kuriuo baigtas bylos nagrinėjimas, trūkumus ir netikslumus, kai šie sprendimo trūkumai ir netikslumai yra atsiradę dėl teismo kaltės ar neatidumo. Papildomas spendimas CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu gali būti priimtas, jei teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, nors toks šalies ar suinteresuoto asmens prašymas buvo ir byloje buvo pateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys įrodymai, tuo tarpu nepateikus bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų iki teismui užbaigiant civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės, šis klausimas nebegali būti sprendžiamas nei sprendimu, nei papildomu sprendimu. Kėdainių rajono apylinkės teismas, priimdamas 2015 m. sausio 28 d. sprendimą, ieškinį tenkino ir visiškai išsprendė visus ieškovo pareikštus reikalavimus. Pažyma apie valstybės patirtas išlaidas gauta jau po to, kai byloje buvo priimtas teismo sprendimas, kuriuo bylos nagrinėjimas buvo baigtas. Šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai apie valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas į bylą faktiškai galėjo ir turėjo būti pateikti anksčiau, iki bylos užbaigimo. Apie šį pavėluotą reikalavimą valstybei priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas šalys neturėjo galimybės pasisakyti ir apie jas nežinojo. Todėl vertinama, kad prašymas šias išlaidas priteisti papildomu sprendimu negali būti laikomas pagrįstu, nes savo esme neatitinka CPK 277 straipsnyje numatytos teismo klaidos taisymo galimybės, o iš esmės yra naujas prašymas.
Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatas A. J. prašo 2015 m. sausio 28 d. prašymą patenkinti ir priimti papildomą sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-66-813/2015 – priteisti iš I. S. 126,55 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (b. l. 55-56).
Motyvuose nurodė, kad pažymą apie turėtas priteistinas išlaidas teismas ir advokatas gavo praėjus kelioms (keliolikai) minutėms po teismo sprendimo paskelbimo. Tą pačią dieną teismui pateiktas prašymas pagal CPK 277 straipsnį – priimti papildomą sprendimą, kadangi liko neišspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas. 2015 m. sausio 28 d. pagrįstai tikėjosi, kad teismo posėdis su sprendimo priėmimu per valandą nesibaigs. Iš anksto negalėjo šių aplinkybių numatyti, taip pat to, kad pažyma į teismą bus atsiųsta kiek pavėluotai. 2015 m. sausio 28 d. prašymą galima buvo išspręsti ir vadovaujantis CK 1.5 str. įtvirtintų principų, CPK 2, 5, 7, 8, 20 str. nuostatų pagrindu. Nepriteisus bylinėjimosi išlaidų, patiriamas 126,55 Eur nuostolis. CPK 277 str. nuostatų negalima traktuoti taip siaurai ir pažodžiui, kaip tai padarė teismas 2015 m. sausio 30 d. nutartyje, nes įstatyminėse normose yra įtvirtintos bendro pobūdžio nuostatos, o jas taikantis teismas turi galimybę jas taikyti, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją bei aplinkybes, nepažeidžiant jų esmės. Esmė ta, kad esant išlaidas patvirtinantiems įrodymams, teismas jas priteisia, o tai galima padaryti ir priimant papildomą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.).
Iš bylos duomenų matyti, kad 2014 m. liepos 1 d. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-14-t-2573-2983 ,,Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ ieškovui A. S. 50 procentų suteikta antrinė teisinė pagalba, paskiriant advokatą A. J., kitą 50 procentų išlaidų dalį valstybės garantuojamos ir apmokamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį paliekant apmokėti ieškovui. Taigi, asmens išlaidos apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu byloje, pagal teisinę prigimtį yra jo patirtos išlaidos advokato pagalbai byloje apmokėti.
Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tiek dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei, tiek dėl asmens patirtų išlaidų už advokato, teikusio antrinę teisinę pagalbą, atlyginimo turi būti sprendžiama toje pačioje byloje, kurioje teikta teisinė pagalba, prašymą atlyginti jas pateikus iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tačiau šios CPK nuostatos nėra suderintos su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo normomis, pagal kurias patirtų išlaidų dydis nustatomas tik advokatui baigus teikti antrinę teisinę pagalbą, kas reiškia, kad pasibaigus procesui byloje, kurioje teikta teisinė pagalba, atitinkamai suinteresuotas asmuo neturi galimybės patirtų išlaidų įrodymus ir prašymą jas atlyginti pateikti nepasibaigus bylos nagrinėjimui iš esmės. Toks teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą, priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013).
Vadovaujantis CPK 99 straipsnio 2 dalimi, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas teismo sprendimu dėl bylos esmės, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojanti institucija turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo CPK 277 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimui CPK 98 straipsnis, o kartu ir jame numatytas prašymo priteisti advokato pagalbos išlaidas pateikimo terminas, netaikomas. Pagal CPK 99 straipsnį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimas sprendžiamas teismui gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, neatsižvelgiant į tai, ar šie duomenys gauti iki bylos nagrinėjimo pabaigos, ar jau priėmus byloje galutinį procesinį sprendimą.
Nagrinėjamu atveju, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatas A. J. prašo priteisti iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 126,55 Eur (b. l. 47). Nors šioje byloje ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleistas 50 proc., kitoje dalyje bylinėjimosi išlaidos mokėtinos, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys 2015 m. sausio 28 d. sprendimu patenkintas visiškai ir į CPK 93 straipsnio nuostatą, reglamentuojančią bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, antrinės teisinės pagalbos advokatas pagrįstai teikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš ieškovės visa patirtų bylinėjimosi išlaidų suma 126,55 Eur (išlaidas, kurias patyrė valstybė už ieškovui teikiamą 50 proc. antrinę teisinę pagalbą, ir likusia 50 proc. dalimi, nuo kurios ieškovas nebuvo atleistas ir ieškinio netenkinimo atveju būtų turėjęs mokėti valstybei).
Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovui A. S. nagrinėjamoje byloje buvo teikiama/suteikta antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidų dydis galėjo būti paskaičiuotas tik baigus ją teikti, t. y. ne ankščiau nei iki bylos išnagrinėjimo, į tai, kad minėto ieškovo advokatas su prašymu dėl papildomo sprendimo priėmimo į teismą kreipėsi nepraėjus 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (kreipėsi su prašymu tą pačią dieną, kada jau buvo priimtas procesinis sprendimas, b. l. 45, 47-49), bei į aukščiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, o klausimą išspręsti iš esmės – priteisti valstybei iš I. S. 126,55 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovo advokato A. J. atskirąjį skundą patenkinti.
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Priimti papildomą sprendimą – priteisti valstybei iš I. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 126,55 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų (pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankas AB ,,Swedbank“, įmokos kodas 5630).