- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-04
- Bylos Nr.
- e2S-2672-661/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31435-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Ieškovas
- M. D.
- Kategorijos
- 116.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės M. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje ieškovės prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-07-24 sprendimu už akių ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovo 400 Eur žalos atlyginimo. 2018-08-14 teisme gautas ieškovės atstovo prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo. Ieškovės atstovas nurodė, jog ieškovei buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba ir iki teismo sprendimo už akių priėmimo teismui nebuvo pateikti duomenys apie tokios pagalbos išlaidas, tad liko neišspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas, kurios yra 104 Eur.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-09-05 nutartimi ieškovės M. D. atstovo prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo netenkino. Teismas nurodė, kad ieškovė ieškiniu neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų, taip pat iki priimant sprendimą už akių įrodymų, patvirtinančių, jog faktiškai šias išlaidas patyrė, teismui nepateikė. Nurodė, jog ieškovės atstovas prašyme dėl papildomo sprendimo priėmimo nenurodo aplinkybių, dėl ko neturėjo galimybės pateikti dokumentų, pagrindžiančių ieškovės turėtas išlaidas už teisinę pagalbą konsultuojant ir rengiant procesinius dokumentus. Be to, ieškovė, atstovaujama kvalifikuoto teisininko, turėjo įvertinti riziką, kad byloje yra galimas sprendimo už akių priėmimas ir tai bus išspręsta neinformavus ieškovės.
Šalies argumentai
3. Ieškovė M. D. pateiktu atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir iš atsakovo A. B., valstybės naudai priteisti 104,00 EUR bylinėjimosi išlaidų.
4. Nurodo, kad ieškovės atstovo prašymas buvo grindžiamas LR CPIC 99 str. teisiniu pagrindu. CPK 99 str. 2 d. nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. CPK 99 str. 2 d. yra speciali norma CPK 98 str. 1 d. normos atžvilgiu, ir CPK 99 straipsnyje nustatytas prašymų dėl valstybės garantuojamos pagalbos teikimo išlaidų priteisimo ir jas patvirtinančių įrodymų pateikimas nėra ribojamas CPK 98 straipsnyje nustatytais terminais
5. Atsakovas A. B. atsiliepimo į pareikštą skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
6. Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus galioja taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
7. Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Išdėstyta teisės norma leidžia daryti išvadą, kad papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iki teismo sprendimo priėmimo ieškovė nepateikė teismui duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl prašymas nebuvo patenkintas.
9. Pagal bendrąją taisyklę, įtvirtintą CPK 270 straipsnio 5 dalyje, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą teismas turi išspręsti priimdamas sprendimą. Tais atvejais, kai teismas neišsprendžia bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo, gali būti priimtas papildomas sprendimas (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 straipsnio 2 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo tvarką nustato CPK 99 straipsnis, kurio 2 dalis reglamentuoja, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas teismo sprendimu dėl bylos esmės, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojanti institucija turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo šio Kodekso 277 straipsnyje nustatyta tvarka. Nors civilinio proceso įstatymas ir reguliuoja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo tvarką tuo atveju, kai toks klausimas nėra išspręstas teismo sprendimu, nurodytų procesinių nuostatų įgyvendinimas nėra pakankamai aiškus, vertinant aplinkybę, kad valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojanti institucija byloje nedalyvauja ir jai nėra siunčiami teismo priimti procesiniai sprendimai bei informacija apie tokių sprendimų priėmimo laiką. Tačiau įstatymo leidėjas įtvirtino aiškią nuostatą, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas privalo būti išspręstas sprendimo priėmimo metu arba papildomo sprendimo priėmimo instituto pagalba, tokiu būdu užtikrinant valstybės lėšų racionalų panaudojimą.
10. Taip pat pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 ir 99 straipsniuose nustatytas taisykles. Kaip jau minėta aukščiau, šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, o tai reiškia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimui CPK 98 straipsnio 1 dalies normos netaikomos.
11. Byloje esant duomenis apie valstybės patirtas 104 eurų bylinėjimosi išlaidas, bei per įstatymo nustatytą 20 dienų terminą esant pateiktam prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo, taip pat atsižvelgus į šios nutarties 9-10 punktuose išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas naikinti pirmosios instancijos nutartį, o ieškovės atstovo prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo tenkinti ir priteisti 104 eurus Valstybės naudai iš atsakovo A. B., gim 1992-11-13.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo išspręsti iš esmės: priimti papildomą sprendimą papildomai priteisiant Valstybės naudai 104 eurus ir atsakovo A. B., gim 1992-11-13.