- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-24
- Bylos Nr.
- e2A-1299-894/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17717-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Romeika, Rasa Urbanavičiūtė, Jurgita Sujetienė
- Atsakovas
- G. J.
- Ieškovas
- S. J.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Romeikos, Jurgitos Sujetienės ir Rasos Urbanavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. J. ieškinį atsakovei G. J. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir atsakovės G. J. priešieškinį ieškovui S. J. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo, išvadą teikianti institucija byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas S. J. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei G. J. (toliau – ir atsakovė) prašydamas nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra Ū. J. (toliau – ir nepilnametis vaikas, dukra) tvarką: 1) ieškovas bendrauja su dukra kiekvienos savaitės trečiadienį, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos 17.30 val. ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19.30 val.; 2) lyginių savaičių savaitgaliais ieškovas bendrauja su dukra, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos penktadienį 18.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18.00 val.; 3) kiekvienų metų Tėvo dieną (birželio mėnesio pirmąjį sekmadienį) ieškovas bendrauja su dukra nuo 11.00 val. iki 18.00 val.
2. Ieškinyje nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimu nutraukus šalių santuoką, konkreti ieškovo bendravimo tvarka su dukra nenustatyta, kadangi santuokos nutraukimo metu ginčo dėl jo bendravimo su dukra nebuvo. Šalys buvo susitariusios, jog atsakovė sudarys galimybę ieškovui maksimaliai bendrauti su dukra. Tačiau vėliau kilo nesutarimai, atsakovė randa įvairių priežasčių, kad ieškovas negalėtų pasimatyti su dukra. Atsakovė sąmoningai siekia, kad ieškovas su dukra nebendrautų arba bendrautų kuo mažiau. Ieškovas dukros nematė nuo 2018 m. spalio mėn. vykusios apklausos teisme iki susitikimo ekspertizės įstaigoje. Dukra yra įtakojama motinos ir turi psichologinių problemų. Sutiko, kad būtų nustatytas pereinamais laikotarpis ne ilgesniam nei trijų mėnesių terminui, psichologų konsultacijų išlaidas dengiant šalims lygiomis dalimis.
3. Ieškovas su priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jo mokama 200 Eur išlaikymo suma atitinka vaiko poreikius. Atsakovės nurodyti poreikiai nerealūs. Ieškovas pajamų neturi, nedirba dėl sveikatos būklės, poreikiams jam reikalinga 400 Eur, jį išlaiko draugė, tėvai. Po skyrybų kreipėsi į psichologus, keturis kartus konsultuotas, paskirtas medikamentinis gydymas.
4. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, pareiškė priešieškinį, kuriame prašė nuo priešieškinio padavimo dienos padidinti iš ieškovo priteistą išlaikymą ir priteisti iš ieškovo nepilnametei Ū. J. išlaikymą po 360 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, turto tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant atsakovę, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
5. Priešieškinyje nurodė, kad dukters būtinieji ir specialieji poreikiai yra ženkliai padidėję, atsakovei tenka didesnė našta tenkinant dukros poreikius. Dukra turi odos problemų, todėl tenka skirti lėšas specialioms veido priemonėms, procedūroms. Dėl regėjimo sutrikimo privalo nešioti akinius ir kontaktinius lęšius. Dėl diagnozuotos psichologinės ligos lanko psichologo konsultacijas (psichologinės problemos vaikui atsirado po 2018 m. liepos 17 d.), kurios per mėnesį kainuoja 160 Eur. Reikia pirkti specialius vaistus, vitaminus. Ieškovė dukrai perka įvairius būtinus daiktus, kuriuos įtraukė į stambių pirkinių skiltį (pvz.: telefonas kompiuteris, ir pan.). Dukters poreikiams kas mėnesį reikalinga 797,58 Eur suma. Dukrai Kauno miesto savivaldybės administracija kas mėnesį skiria po 70 Eur dydžio vaiko išmoką. Atsakovei padeda tėvai – duoda 400 Eur, draugas moka buto mokesčius, perka maistą. Pačios atsakovės poreikiams reikalinga 200 Eur suma.
6. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ji niekada nedraudė ieškovui matytis su dukra, tačiau dukra kategoriškai atsisako bendrauti su tėvu, tėvo bijo dėl neadekvataus elgesio tiek praeityje, tiek šiuo metu. Ieškovas per visą laikotarpį nuo teismo spendimo priėmimo nedėjo pastangų, nesiėmė iniciatyvos, nesikreipė į specialistus, nesiekė su dukra atstatyti bendravimo. Priešingai, nuolat sistemingai baugino ir terorizavo atsakovę ir šalių dukrą, reikalavo, kad dukra priverstinai su juo bendrautų. Atsakovei reikėjo įdėti labai daug pastangų, kad įtikintų dukrą dalyvauti Moterų krizių centro programoje, siekiant atstatyti dukters santykius su ieškovu. Šalių dukrai periodiškai buvo teikiamos nuolatinės psichologinės konsultacijos, tačiau ieškovas nutraukė dalyvavimą programoje, nevykdė rekomendacijų ir elgėsi priešingai, inicijavo vykdomąją bylą dėl priverstinio bendravimo su dukra. Atsakovė nežino būdų kaip atkurti vaiko ir tėvo ryšį, nežino kaip dukrą įkalbėti bendrauti su tėvu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė; nustatė šešių mėnesių pereinamojo laikotarpio ieškovo bendravimo su nepilnamete Ū. J. tvarką:
1.1 šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo ieškovas su dukra bendrauja kartą per savaitę dalyvaujant VšĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centras“ psichologui arba ieškovo pasirinktam psichologui pagal šio specialisto paskirtą laiką, sudarytą planą ir grafiką;
1.2 įpareigojo ieškovą apie konsultacijas ne vėliau kaip prieš tris dienas pranešti atsakovei bet kokiomis priemonėmis (telefoniniu skambučiu, sms žinute, elektroniniu paštu, rašytiniu pranešimu, ir kt.);
1.3 įpareigojo atsakovę pristatyti dukrą bendravimui į VšĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centras“ ar pas kitą ieškovo pasirinktą psichologą;
1.4 nustatė, kad specialisto konsultacijų išlaidas šalys apmoka lygiomis dalimis.
pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, nustatė ieškovo nuolatinę bendravimo su dukra tvarką:
2.1 ieškovas su dukra bendrauja kiekvienos savaitės trečiadienį, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos 17.30 val. ir grąžinant į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19.30 val.
2.2 ieškovas su dukra bendrauja lyginių savaičių savaitgaliais, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos penktadienį 18.00 val. ir grąžinant į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18.00 val.
2.3 ieškovas su dukra bendrauja kiekvienų metų Tėvo dieną (birželio mėnesio pirmąjį sekmadienį) pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos 11.00 val. ir grąžinant į jos gyvenamąją vietą 18.00 val.
Leido sprendimą 1.1.– 1.4. dalyje vykdyti skubiai.
priteisė iš atsakovės ieškovui 1 855 Eur bylinėjimosi išlaidas.
8. Dėl ieškinio. Teismas nustatė, kad šalys yra nepilnametės Ū. J. , gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. 2019 m. vasario 18 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu dukters gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, ieškovo bendravimo su dukra tvarka nenustatyta. Atsakovė iš esmės tėvo ir dukters bendravimui neprieštarauja, tačiau nesutikimą su ieškiniu motyvuoja išimtinai vaiko nenoru bei psichologine sveikatos būkle, grįstais vaiko baime. Psichologo konsultacijos teiktos ir šalims, ir jų dukrai, tačiau tėvo ir vaiko ryšio atkurti nepavyko dėl ieškovo neįsitraukimo į procesą bei nepilnametės nenoro bendrauti su tėvu. Teismas iš byloje paskirtos ieškovo, atsakovės ir dukters teismo psichiatrinės ekspertizės akto nustatė, kad dukra išreikšti savarankiškos nuomonės dėl byloje nagrinėjamų klausimų (bendravimo tvarka su tėvu) negali, nes ji yra emociškai neatsiskyrusi nuo motinos ir užsitęsusioje konfliktinėje tėvų tarpusavio santykių situacijoje išgyvena lojalumo konfliktą, tačiau „nepaisant deklaruojamų negatyvių nuostatų tėvo atžvilgiu ekspertizės metu nustatyta, kad tėvas ir santykis su juo nepilnametei yra svarbus; neatmeta galimybės su tėvu bendrauti, tačiau nerimauja, dėl tėvo jausmų jai“. Teismas, atsižvelgęs į šias ekspertizės išvadas, sprendė, kad dukters nenoras bendrauti su tėvu prieštarauja jos interesams, todėl į vaiko nuomonę neatsižvelgė. Teismo vertinimu, nors byloje nenustatyta, kad ieškovo ir dukters emocinis ryšys būtų nutrūkęs, tačiau dėl užsitęsusio konfliktiško tėvų tarpusavio santykio ir išgyvenamo lojalumo konflikto paauglės ir tėvo santykio atstatymui ir stiprinimui reikia skirti didesnį dėmesį. Teismas atsižvelgęs į paaiškėjusias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis CPK 376 straipsnio 3 dalimi, sprendė, kad yra pagrindas nustatyti pereinamąjį ieškovo bendravimo su dukra laikotarpį, kurio metu ieškovas su nepilnamete dukra šešis mėnesius bendrautų dalyvaujant VšĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centras“ psichologui arba kitam pasirinktam psichologui, teikiančiam konsultacijas šeimos teisinių santykių srityje pagal šio specialisto sudarytą planą, ieškovui apie tai ne vėliau kaip prieš tris dienas pranešant atsakovei, o atsakovei pristatant dukrą bendravimui. Prie psichologo konsultacijų išlaidų padengimo šalys turi prisidėti lygiomis dalimis. Teismas nurodė, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui nustatoma nuolatinė ieškovo prašoma bendravimo tvarka. Ieškovo prašomą nustatyti bendravimo su dukra tvarką teismas pripažino racionalia ir atitinkančia nepilnamečio vaiko interesus.
9. Dėl priešieškinio. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimu iš ieškovo buvo priteistas 200 Eur/mėn. išlaikymas dukrai. Atsakovė pagrindu didinti išlaikymą nurodė vaiko poreikių pasikeitimą - vaiko poreikiams reikalinga 797,58 Eur/mėn. suma. Teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika, nurodė, kad atsakovė turėjo pagrįsti didesnes nei 533,65 Eur minimali mėnesinė alga išlaidas vaikui, tačiau atsakovė įrodymų, patvirtinančių didesnius nei būtinieji, poreikius, nepateikė. Teismo vertinimu išlaidos maistui (200 Eur), būstui (30 Eur), mobiliam telefonui (8 Eur), transportui (25 Eur), higienos priemonėms (20 Eur), kirpyklai (8 Eur) vaistams ir vitaminams (30 Eur), odontologui (16 Eur), akiniams (25 Eur), mokslo reikmenims (25 Eur), mokyklos fondui (3,58 Eur), kišenpinigiams (20 Eur) yra protingos ir neišdidintos, tačiau išlaidas vaiko aprangai ir avalynei (60 Eur), išlaidas mokyklinei aprangai (30 Eur), teismas vertino kritiškai. Teismas laikė, kad vaiko aprangai ir avalynei pakankama 50 Eur suma mėnesiui. Teismas nurodė, kad atsakovė duomenų, pagrindžiančių 160 Eur apie patirtas išlaidas psichologui nepateikė. Teismas, įvertinęs, kad dukra yra uždara, mažai bendraujanti, turi vieną draugę, atsakovei nepateikus įrodymų, kad patiria nurodomas išlaidas laisvalaikiui, sprendė, kad laisvalaikiui skirtos išlaidos nuo 99 Eur turi būti sumažintos iki 30 Eur. Nurodė, kad atsakovės nurodytos kitų pirkinių grupei priskirtinos išlaidos (mobilus telefonas, kompiuteris, dviratis, siuvimo mašina ir pan.– 25 Eur), kurių atsakovė nepagrindė, taip pat nenumatytos išlaidos (10 Eur) į išlaikymo sumą neįskaičiuotinos. Teismas, įvertinęs nepilnametės specialiuosius poreikius, susijusius su sveikatos sutrikimais, aplinkybę, kad asmenims iki 18 metų gydymo išlaidos yra kompensuojamos valstybės lėšomis, sprendė, kad nepilnametei per mėnesį reikalinga (pakankama) jos būtiniesiems ir specialiems poreikiams patenkinti suma yra 540 Eur. Teismas nurodė, kad atsakovei nepateiktus patiriamų išlaidų ir jų dydžių patvirtinančių įrodymų, nėra galimybės įvertinti poreikių pokyčio. Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai ir įvertinęs byloje pateiktus duomenis apie nepilnamečio vaiko psichologo konsultacijų lankymo dažnumą, sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog nepilnamečio vaiko poreikiai yra pasikeitę iš esmės ir dėl to yra pagrindas juos įvertinti didesne, nei būtiniesiems ir specialiems poreikiams patenkinti nustatyta 540 Eur suma. Teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020), 540 Eur išlaidų per mėnesį vaiko poreikiams patenkinti reikalingą sumą sumažino valstybės vaikui mokama išmokos suma (73 Eur). Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad abi šalys neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties, todėl šią aplinkybę teismas vertino vaiko interesų naudai ir laikė, kad abi šalys prie nepilnametės išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis, kas nagrinėjamu atveju atitinka faktinę situaciją (540 Eur vaiko poreikiai – 73 Eur išmoka vaikui – 234 Eur ieškovo mokamas išlaikymas). Teismas konstatavo, kad atsakovei neįrodžius esminio vaiko poreikių padidėjimo, šalių turtinės padėties pasikeitimo (esminio pagerėjimo/pablogėjimo) priešieškinis atmetamas.
10. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas, atsižvelgęs, kad ieškinys patenkintas, visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1 780 Eur atstovavimo išlaidas ir 75 Eur žyminį mokestį ieškovui priteisė iš atsakovės. Kadangi priešieškinis buvo atmestas, atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo teismas nepriteisė. Teismas nurodė, kad šalių patirtos ekspertizės atlikimo išlaidos bei ieškovo turėtos 38 Eur žyminio mokesčio už atskirąjį skundą, kuris buvo atmestas, išlaidos ieškovui neatlyginamos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniame skunde atsakovė prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, o atsakovės priešieškinį patenkinti; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė nepagrįstas išvadas, dėl ko buvo neatskleista bylos esmė ir neteisingai išspręsta byla;
1.2. Dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Teismo nustatyta ieškovo bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarka, tame tarpe ir šešerių mėnesių pereinamasis laikotarpis, neatitinka dukters nuomonės bei jos geriausių interesų, dėl ko teismo sprendimas šioje dalyje turėtų būti naikinamas, atmetant ieškinio reikalavimus. Nepaisant to, jog visa bylos medžiaga patvirtino nepilnametės, beveik penkiolikos metų amžiaus, dukters nuomonę, jog ji absoliučiai nenori bendrauti su ieškovu, teismas nusprendė vadovautis teismo psichiatrinės ekspertizės akto išvadomis. Šiuo metu 14 metų šalių dukra jau yra pakankamai brandi asmenybė, galinti pati suformuoti savo pažiūras. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, todėl, kad ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios. Eksperto išvada teismui nėra privaloma, o turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės. Nagrinėjamu atveju Ekspertizės aktas surašytas du kartus apklausus nepilnametę dukrą (2022 m. sausio 24 d. ir 2022 m. vasario 28 d. jai apsilankius Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriuje). Atsakovei kyla didelių abejonių, ar yra įmanoma nustatyti paauglio psichologinę būklę, požiūrį į vieną iš tėvų ir netgi galimybes dėl bendravimo ateityje, vos du kartus pabendravus su vaiku. Byloje yra psichologės D. G. 2021 m. sausio 5 d. Psichologinio įvertinimo išvada, kurioje lygintas dukters psichologinės būklės pokytis nuo 2020 m., nurodant, kad jos emocinė būsena ženkliai pablogėjusi padidėjusio nerimastingumo/depresiškumo, užsisklendimo skalėse. Dukters nenorą bendrauti su tėvu patvirtina jos medicininių dokumentų išrašai, Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenys, Moterų krizių centro 2020 m. gruodžio 31 d. pažyma dėl suteiktos pagalbos. Visi šie rašytiniai įrodymai patvirtina dukters ilgalaikį, nuo 2019 m. susiformavusį nenorą bendrauti su tėvu, kurį ji pati patvirtino 2022 m. vasario 28 d. vykusios apklausos metu. Pirmiausia turi būti atsižvelgiama į vaiko interesus, o bendravimo tvarka turi būti nustatyta tokiu būdu ir forma, kuri atitiks vaiko poreikius, amžių, įpročius ir norus. Bendravimas su ieškovu dukrai kelia labai didelį stresą, o stresinių situacijų, atsižvelgiant į nepilnametei dukrai diagnozuotą nepatikslintą nerimo sutrikimą, reikia vengti. Nerimo sutrikimas gali išsivysti į depresiją, padidinti savižudybės riziką. Kad dukra turi suicidinių minčių yra konstatuota ir ekspertizės akte.
1.3. Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Teismas nepagrįstai sumažino atsakovės nurodytą dukters mėnesio poreikių sumą, dėl ko nepagrįstai nusprendė, jog jos poreikiai nepadidėjo. Teismo išvados dėl išlaidų nepilnametės aprangai ir avalynei (60 Eur), atskirai išskirtų išlaidų aprangai mokyklai (30 Eur) yra nepagrįstos. Dukters išlaidos mokyklos aprangai per metus sudaro 360 Eur sumą. Išlaidos pagrįstos internetiniais duomenimis. 60 Eur dydžio išlaidos aprangai ir avalynei yra visiškai pagrįstos ir racionalios, sudarančios 720 Eur sumą per metus. Lyginant su 2021 metais kainos (dėl 18,90 proc. pasiekusios metinės 2022 m. infliacijos) yra išaugusios 20 procentų. Apie 160 Eur patirtas išlaidas psichologui yra užfiksuota Ekspertizės akto 11-12 psl. Teismo nurodyta nepilnametės sveikatinimui reikalinga 50 Eur suma nepagrįsta. Lankantis pas psichologą kartą per savaitę nepakanka 12,50 Eur sumos. Viešojoje erdvėje nurodoma, kad vaikų ir paauglių individualios konsultacijos (50 min.) kaina yra 40-45 Eur. Nesutiktina su teismo sprendimu iki 30 Eur sumažinti dukters išlaidas laisvalaikiui. Nepagrįstai atmestos išlaidos vasaros stovykloms ir atostogoms (30 Eur) – tokių išlaidų net nereikėtų įrodinėti. Teismo išvada, kuria remiantis atmestos kitų pirkinių grupei priskirtinos išlaidos (mobilus telefonas, kompiuteris, dviratis, siuvimo mašina ir pan.– 25 Eur) ir nenumatytos išlaidos (10 Eur), dėl to, kad jos nepagrįstos, prieštarauja protingumo, teisingumo principui.
Atsiliepimas
12. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašė apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovės ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Dėl bendravimo tvarkos. Byloje nėra duomenų ar kitų rašytinių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą riboti ieškovo bendravimą su nepilnamete dukra. Teismas tinkamai įvertino, kad nepilnametės nenoras bendrauti su tėvu prieštarauja jos interesams. Byloje nenustatyta, kad ieškovo ir nepilnametės dukters emocinis ryšys būtų nutrūkęs, o dėl užsitęsusio konfliktiško tėvų tarpusavio santykio ir išgyvenamo lojalumo konflikto paauglės ir tėvo santykio atstatymui, bendravimo stiprinimui reikia skirti didesnį dėmesį, todėl pagrįstai nustatė pereinamąjį laikotarpį;
2.2. Dėl išlaikymo. Atsakovė 797,58 Eur sumos vaiko išlaidoms neišleidžia, nes atsakovės pajamos to neleidžia. Atsakovės nurodytos vaiko poreikių sumos bei patys poreikiai neadekvatūs. Išlaidos nėra įrodytos leistinais įrodymais. Teismas teisingai nurodė, kad nepilnametei per mėnesį reikalinga (pakankama) jos būtiniesiems ir specialiems poreikiams patenkinti suma yra 540 Eur. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės yra nepagrįstos ir neįrodytos, kurios neturi įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
14. Teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenurodė ir apeliantė, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas paduoto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
15. Apeliacijos objektas – teismo sprendimo, kuriuo tenkinti ieškinio reikalavimai dėl bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra nustatymo bei atmesti priešieškinio reikalavimai dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl bendravimo tvarkos
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.
17. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021, 30 punktas).
18. Teismo posėdyje liudytoja apklausta Ū. J. gydanti vaikų ir paauglių psichiatrė D. G. paaiškino, kad šalių dukros emocinė būklė ir psichinė sveikata nuo 2020 m. vasario 24 d. atlikto psichologinio emocinės būklės tyrimo iki 2021 m. sausio 5 d. atlikto analogiško pakartotinio tyrimo pablogėjo. 2021 m. rugpjūčio 24 d. jai yra diagnozuotas nepatikslintas nerimo sutrikimas, paskirtas medikamentinis gydymas, nuo 2021 m. sausio mėnesio teikiamos pastovios gydytojo psichiatro konsultacijos (2021 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 19 min.). Teisėjų kolegija, išklausiusi 2021 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdžio garso įrašą, nustatė, kad teismo posėdyje liudytoja apklausta Ū. J. gydanti gydytoja psichiatrė nurodė, jog, jos vertinimu, stpriausiai Ū. J. psichinės sveikatos sutrikimą įtakojęs faktorius yra vaikystėje pakitęs šeimos modelis. Liudytoja nepilnametės galima padidėjančio nerimo priežastimi taip pat įvardino tarp Ū. J. tėvų vykstančius teisminius procesus. Teisėjų kolegija sprendžia, jog iš liudytojos paaiškinimų nėra pagrindo vienareikšmei išvadai, kad Ū. J. psichinei sveikatai tiesioginės neigiamos įtakos galėtų turėti jos ir tėvo emociniam ryšiui stiprinti skirtas betarpiškas bendravimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė, teigdama, jog nuo 2020 m. dukros Ū. J. emocinė būklė yra ženkliai pablogėjusi, taip pat neįrodinėjo, kad tokią jos būklę įtakojo būtent ieškovo S. J. netinkamas tėvo valdžios (ne)įgyvendinimas.
19. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad geriausių vaiko interesų įvertinimo aspekto analizė apima ir vaiko nuomonės (gebančio ją pareikšti tiesiogiai ar per atstovą) apsvarstymą. Kuo vaikas vyresnis, brandesnis, tuo didesnė reikšmė teikiama jo pareikšto noro svarbai, priimant sprendimą dėl su vaiku susijusių klausimų (EŽTT 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimas byloje Hokannen prieš Suomiją, peticijos Nr. 19823/92, par. 61; 2010 m. liepos 27 d. sprendimas byloje Gineitienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 20739/05, par. 38; 2016 m. sausio 19 d. sprendimas byloje G. B. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 36137/13, par. 105).
20. Vaiko nuomonė yra viena iš vertintinų aplinkybių, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
21. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas).
22. Apeliantė G. J. nurodo, kad nepaisant to, jog visa bylos medžiaga (Ū. J. medicininių dokumentų išrašai, Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenys, Moterų krizių centro 2020 m. gruodžio 31 d. pažyma dėl suteiktos pagalbos, 2022 m. vasario 28 d. psichologo apklausa) patvirtino nepilnametės dukters nuomonę, jog ji nenori bendrauti su ieškovu, teismas nusprendė vadovautis teismo psichiatrinės ekspertizės akto išvadomis. Apeliantė nurodo, kad šalių dukrai šiuo metu yra 14 metų ir ji jau yra pakankamai brandi asmenybė, galinti pati suformuoti savo pažiūras. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys paneigia aptartus atsakovės argumentus. Į bylą pateikto 2022 m. vasario 28 – kovo 22 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-35/2022 ambulatorinės teismo psichologijos ekspertizės išvadose, be kita ko, nurodoma, kad Ū. J. gali išsakyti savarankišką savo nuomonę dėl kasdienių, jai įprastų gyvenimo situacijų, tačiau išreikšti savarankiškos nuomonės dėl civilinėje byloje nagrinėjamų klausimų (bendravimo tvarka su tėvu) ji negali, nes ji yra emociškai neatsiskyrusi nuo motinos ir užsitęsusioje konfliktinėje tėvų tarpusavio santykių situacijoje išgyvena lojalumo konfliktą, t. y., paauglė tiki, kad susidariusioje konfliktinėje šeimos situacijoje ji privalo pasirinkti vieno iš tėvų pusę ir natūraliai renkasi motiną. Jausdama artumą tėvui ji jaučiasi kalta prieš mamą, kad ją išduoda (pažymima, kad tai nesąmoningas paauglės išgyvenimas), o siekdama išvengti šių, ją pačią gąsdinančių jausmų (dėl jautrumo aplinkai ji bijo netekti mamos prielankumo, būti jos nuvertinta) ji slopina kylančius jausmus tėvui, juos nuneigia. <...>. Lojalumo konfliktą bei su juo susijusius negatyvius paauglės nerimo, įtampos, nesaugumo jausmus skatina abiejų tėvų elgesys. Ū. J. motina, laikydamasi pozicijos, kad pati dukra gali spręsti dėl bendravimo su tėvu poreikio (tvarkos, intensyvumo) užkrauna dukrai emociškai per sunkią atsakomybę pasirinkti vieną iš tėvų (dokumento numeris DOK-37814 priedas).
23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad vertinant vaiko norus, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą, taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisirišimą prie asmens, su kuriuo jis gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarta kasacinio teismo praktika mutatis mutandis (su būtinais pakeitimais) taikytina ir sprendžiant dėl vaiko išreikšto (ne)noro (ne)bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina). Nutarties 22 punkte aptartos eksperto išvados dėl Ū. J. baimės netekti mamos prielankumo, sudaro pagrindą spręsti, kad teisminiame procese per atstovus (vaiko teisių apsaugos specialistus), o taip pat teismo ekspertui Ū. J. išsakyta nuomonė dėl nenoro bendrauti su tėvu negali būti vertinama, kaip objektyviai atitinkanti tikrąją nepilnametės šalių dukros valią. Kartu pažymėtina, kad ekspertizės metu Ū. J. savo iki tol išreikštą kategorišką nenorą bendrauti kiek sušvelnino sakydama: „jeigu reikės, tai bendrausiu, bet labai nenoriu“.
24. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad turi būti užtikrintas kuo intensyvesnis skyrium gyvenančio tėvo (motinos), su kuriuo nėra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, bendravimas su vaiku, jeigu tik nėra nustatyta jokių aplinkybių ar priežasčių, dėl kurių turėtų būti nustatomas tik minimalus bendravimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktą; 2020 m. gruodžio 2 d, nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020, 30 punktą). Šiuo atveju byloje nenustatyta, ir atsakovė taip pat neįrodinėja jokių netinkamo, smurtinio ar kitaip nepilnametės dukters Ū. J. interesus pažeidžiančio ieškovo elgesio. Šalių, kaip buvusių sutuoktinių, tarpusavio konfliktai negali būti pagrindu riboti skyrium gyvenančio tėvo bendravimą su vaiku. Apibendrindamas tai, kas paminėta nutarties 16-23 punktuose, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatsižvelgė į nepilnametės Ū. J. išsakytą nuomonę, kad ji nenori bendrauti su tėvu S. J. , kadangi tokia nuomonė neatitinka geriausių nepilnamečio vaiko interesų.
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo)
25. Nagrinėjamoje byloje atsakovė priešieškiniu prašė padidinti iš ieškovo S. J. nepilnametei dukrai Ū. J. priteisto išlaikymo dydį nuo 200 Eur iki 360 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Savo reikalavimą atsakovė grindė iš esmės padidėjusiais dukters poreikiais. Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Civilinė byla Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas).
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad dėl po 2019 m. vasario 18 d. sprendimo priėmimo iškilusių nepilnamečio vaiko psichologinių problemų atsirado poreikis jas spręsti, tačiau atsakovė nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimą grįsdama šiuo argumentu, jokių įrodymų, apie šio poreikio tenkinimui patirtas ir patiriamas išlaidas ir jų dydžius nepateikė (žr. teismo sprendimo 24 punktą). Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Bylos duomenys (uždarosios akcinės bendrovės InMedica pateikta Ū. J. ambulatorinė asmens sveikatos istorija, Ū. J. išrašyti elektroniniai vaistų receptai (DOK-58213), liudytojos D. G. paaiškinimai) neginčijamai patvirtina, kad šalių dukra Ū. J. turi psichinės sveikatos sutrikimų. Todėl yra pagrindas spręsti, kad Ū. J. turi ir specialiųjų poreikių, susijusių su jai diagnozuotų susirgimų gydymu. Atsakovė kartu su priešieškiniu yra pateikusi Ū. J. 2021 m. vasario 10 d. gydytojo psichiatro išrašytus elektroninius receptus nekompensuojamiems vaistams. Į bylą taip pat pateiktas viešosios įstaigos Šeimos santykių institutas 2021 m. kovo 9 d. raštas Nr. S-18, kuris patvirtina, kad Ū. J. nuo 2020 m. vasario 12 d. iki 2021 m. kovo 9 d. dalyvavo 4 individualiose psichologo konsultacijose. Pateiktas 2021 m. kovo 8 d. G. J. atliktas mokėjimo pavedimas viešajai įstaigai Šeimos santykių institutas, mokėjimo suma – 160 Eur, pavedimo paskirtis – „Ū. J. , E. K. , kovo 8, 16, 23, 30“ (dokumento numeris DOK-34816 priedai). Iš Viešosios įstaigos Šeimos santykių institutas internetiniame puslapyje viešai skelbiamų duomenų, matyti, kad E. K. šioje įstaigoje dirba psichologe. Teisėjų kolegija vertina, jog aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2021 m. kovo mėnesį atsakovė G. J. dukros Ū. J. specialiųjų poreikių tenkinimui (4 psichologo konsultacijų apmokėjimui) patyrė 160 Eur išlaidų. Byloje esančių Ū. J. medicininių dokumentų įrašai patvirtina, kad nepilnametė lankė psichologų konsultacijas, kartais jų atsisakydavo dėl to, kad šeimai neužteko lėšų šioms konsultacijoms apmokėti. Ieškovas neįrodinėjo aplinkybių, kad šalių dukra Ū. J. yra pasveikusi ir psichologo pagalba jai nebėra reikalinga. Laikytina, kad atsakovė įrodė, jog Ū. J. specialiųjų poreikių, susijusių su jai nustatytų susirgimų gydymu, tenkinimui, o būtent psichologo konsultacijoms (160 Eur/mėn.) bei nekompensuojamiems vaistams apmokėti per mėnesį yra reikalinga 200 Eur suma. Teisėjų kolegija spręsdama dėl padidėjusių Ū. J. poreikių taip pat atsižvelgia į aplinkybę, jog dėl ekonominių pokyčių šalyje išaugo maisto produktų, būtinųjų prekių ir paslaugų, būsto komunalinių mokesčių kainos.
27. S. J. atsiliepime į priešieškinį teigė, kad neturi galimybių teikti padidintą išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas byloje nėra pateikęs jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog S. J. neturi objektyvių galimybių gauti didesnes pajamas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 29 punktas; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 21 punktas; 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021).
28. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Vadovaudamasi aptarta kasacinio teismo praktika, teisėjų kolegija sprendžia, kad S. J. turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti, kad gautų pajamas, pakankamas Ū. J. išlaikymui.
29. Apibendrindama tai, kas nurodyta šios nutarties 26-28 punktuose, teisėjų kolegija sprendžia esant pagrindui apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Minėta, kad Ū. J. poreikiai yra padidėję ir jų tenkinimui per mėnesį papildomai reikalinga 200 Eur suma. Šalims turint pareigą prie dukters Ū. J. išlaikymo prisidėti lygiomis dalimis (šios pirmosios instancijos teismo išvados (žr. teismo sprendimo 26 punktą) nė viena šalis neginčijo), Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-1786-375/2019, iš ieškovo priteistas išlaikymo nepilnametei dukrai Ū. J. dydis padidintinas nuo 200 Eur iki 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (200 Eur + (200 Eur/2)).
30. Ū. J. esminį poreikių (išskyrus poreikių, susijusių su gydymu bei sveikatos priežiūra) padidėjimą po 2019 m. vasario 18 d. atsakovė G. J. grindė iš esmės tik savo pačios sudaryta vaiko poreikių lentele. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė neįvykdė jai tekusios įrodinėjimo pareigos (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai kaip neįrodytos netenkino likusios priešieškinio reikalavimų dalies.
31. Priešieškiniu buvo prašoma padidintą išlaikymą priteisti nuo priešieškinio padavimo dienos. Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, asmens prievolė, nustatyta pirmiau priimtu teismo sprendimu, modifikuojama, o šio pakeitimo pagrindas – naujas teismo sprendimas. Tai reiškia, kad pakeistos vaiko išlaikymo prievolės pradžia yra naujo teismo sprendimo įsiteisėjimo momentas, nes pagal bendrąją taisyklę teisinius padarinius teismo sprendimas sukelia nuo įsiteisėjimo momento. Tačiau kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai yra tik bendroji taisyklė, kuri gali turėti išimčių. Tai, kad CK 3.201 straipsnyje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) išimčių nenustatyta, savaime nereiškia, kad jos negali būti taikomos, jeigu išimtinio reglamentavimo pagrindas gali būti konstatuojamas remiantis bendraisiais šeimos teisės principais ir atsižvelgiant į analizuojamos normos esmę (CK 3.3, 3.4 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
32. Kadangi išlaikymo tikslas yra vaiko poreikių tenkinimas, tais atvejais, kai nustatomi didesni vaiko poreikiai ar didesnės tėvo (motinos) finansinės galimybės tenkinti vaiko poreikius, didesnis išlaikymas priteisiamas nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos, o ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, nes tai gali užvilkinti tinkamą vaiko interesų užtikrinimą. Ieškinio dėl išlaikymo vaikui padidinimo pareiškimo metu jau egzistavo teisės požiūriu (CK 3.192, 3.201 straipsniai) reikšmingos faktinės aplinkybės, dėl kurių vaikas turėjo teisę gauti didesnį negu jam buvo priteistas išlaikymą, tačiau jo negavo. Vadinasi, pažeista vaiko teisė turi būti ginama nuo jos atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis), ir tokia diena šiuo atveju laikytina ieškinio dėl išlaikymo dydžio padidinimo pareiškimo diena, o ne ieškinį tenkinančio teismo sprendimo įsiteisėjimo diena. Todėl apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, padidintas išlaikymas priteistinas nuo priešieškinio dėl išlaikymo dydžio padidinimo pareiškimo dienos, t. y. nuo 2021 m. kovo 18 d.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
33. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam civilinės bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme
34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
35. Skundžiamu sprendimu ieškovui iš atsakovės priteistos visos jo patirtos 1 855 Eur bylinėjimosi išlaidos - 1 780 Eur advokato pagalbos išlaidos ir 75 Eur žyminis mokestis. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo nepriteistos, nes pirmosios instancijos teismas priešieškinio netenkino.
36. Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1 000 Eur išlaidas advokato pagalbai ir 176,78 Eur išlaidas teismo ekspertizei apmokėti (iš viso 1 176,78 Eur). Už priešieškinio reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo mokėtinas 44 Eur ((360-200)x12x0,03x0,75) žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nuo kurio sumokėjimo atsakovė atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
37. Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą, laikytina, kad priešieškinio reikalavimas dėl išlaikymo padidinimo yra patenkintas 63 % ((300-200)/(360-200)x100), todėl atsakovė įgijo teisę į 741,37 Eur (1176,78x0,63) bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme atlyginimą (CPK 93 straipsnio 2 dalis), o ieškovui, neatleistam nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, atsirado pareiga atlyginti valstybei 63 % už priešieškinį mokėtino žyminio mokesčio, t. y. 27,72 Eur (44x0,63) (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Po ieškovo ir atsakovės vienas kito atžvilgiu vienarūšių ir priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo įskaitymo, ieškovui iš atsakovės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 1 113,63 Eur (1855-741,37).
38. Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas): ieškovui iš atsakovės priteistų bylinėjimosi išlaidų suma nuo 1 855 Eur sumažintina iki 1 113,63 Eur, ir papildomai iš ieškovo valstybei priteistina 27,72 Eur žyminiam mokesčiui atlyginti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme
39. Ieškovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 200 Eur advokato pagalbos išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Ieškovo patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus advokato atlyginimo už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą dydžio 2 314,65 Eur (1,3x1780,50 Eur), kur 1780,50 Eur 2022 m. II ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
40. Atsakovė už apeliacinio skundo reikalavimą dėl nustatytos ieškovo bendravimo tvarkos su nepilnamete dukterimi panaikinimo sumokėjo 94 Eur žyminį mokestį, o nuo 44 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo už apeliacinio skundo reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktai, 4 ir 7 dalys, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas) atsakovė yra atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
41. Apeliacinio skundo reikalavimą dėl bendravimo tvarkos panaikinimo atmetus, o skundo reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo patenkinus 63 %, laikytina, kad apeliacinis skundas yra patenkintas 31,50 % ((0+63)/2), o atmesta 68,50 % (100-31,50) apeliacinio skundo reikalavimų. Todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 822 Eur (1200x0,685) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinio skundo reikalavimas dėl išlaikymo padidinimo patenkintas 63 %, valstybei iš ieškovo priteistina 27,72 Eur (44x0,63) žyminiam mokesčiui atlyginti (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo dalį, kuria priešieškinis atmestas, panaikinti ir priimti šioje dalyje naują sprendimą – priešieškinį tenkinti iš dalies.
Padidinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-1786-375/2019, iš ieškovo S. J. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai Ū. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dydį nuo 200 Eur (dviejų šimtų eurų) iki 300 Eur (trijų šimtų eurų), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Padidintas išlaikymo dydis priteistinas nuo 2021 m. kovo 18 d. Išlaikymo uzufrukto teise tvarkytoja paskiriama G. J. , asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti.
Iš atsakovės G. J. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui S. J. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteistas bylinėjimosi išlaidas nuo 1 855,00 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų penkiasdešimt penkių eurų) sumažinti iki 1 113,63 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto trylikos eurų 63 centų).
Priteisti iš ieškovo S. J. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 27,72 Eur (dvidešimt septynis eurus 72 centus) žyminio mokesčio.
Kitą sprendimo dalį, palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui S. J. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės G. J. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), 822 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt du eurus) apeliacinės instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Priteisti iš ieškovo S. J. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 27,72 Eur (dvidešimt septynis eurus 72 centus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.