- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-21
- Bylos Nr.
- e2S-1393-921/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17717-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Sujetienė
- Suinteresuotas asmuo
- G. J., S. J.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens G. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-11058-1088/2023 pagal pareiškėjos antstolės Raimondos Pauzienės pareiškimą dėl baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo, suinteresuoti asmenys byloje S. J., G. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. A. R. Pauzienė kreipėsi į teismą, prašydama skirti skolininkei G. J. (toliau – ir skolininkė), tęstinę baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti 2022 m. sausio 3 d. Kauno apylinkes teismo vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-2895-1088/2022 dieną, nuo 2023 m. kovo 30 d. Sprendimų įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto Nr. S-23-183-12756 surašymo dienos, t. y. nuo 2023 m. kovo 30 d., išieškotojo S. J. (toliau – ir tėvas ar išieškotojas) naudai. Baudos dydį prašė paskirti teismo nuožiūra.
2. Nurodė, kad 2023 m. vasario 6 d. antstolei Raimondai Pauzienei pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas – 2023 m. sausio 3 d. Kauno apylinkes teismo vykdomasis raštas Nr. e2-2895-1088/2022 (toliau – ir vykdomasis raštas) dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Vykdomasis dokumentas priimtas 2023 m. vasario 6 d. Patvarkymu Nr. S-23-183-5357, apie tai informuota Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba; skolininkė Raginimu Nr. S-23-183-6021 paraginta vykdyti sprendimą. 2023 m. kovo 30 d. priimtas Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. S-23-183-12756 (toliau – ir Neįvykdymo aktas), kuriuo konstatuota, kad 2023 m. kovo 29 d. išieškotojo ir vaiko bendravimas neįvyko. 2023 m. balandžio 21 d. Patvarkymu Nr. S2-183-15237 antstolė kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo instituciją dėl informacijos, susijusios su vykdymo proceso dalyviais, pateikimo. 2023 m. balandžio 21 d. raštu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba antstolę informavo, kad šalių dukra nuo 2019 metų atsisako bendrauti su išieškotoju. Kartu nurodė, kad 2022 m. gegužės 23 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu patvirtinta S. J. ir Ū. J. bendravimo tvarka atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Antstolė nurodė, jog skolininkės G. J. teismo sprendimo nevykdymas pasireiškia atsiribojimu nuo esamos situacijos, paliekant dukrai pačiai spręsti dėl bendravimo su tėvu galimybės ir pageidavimo, tačiau neskatina jos tikėti ir pasitikėti tėvu, todėl jai skirtina bauda.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo S. J. atsiliepimu palaikė antstolės prašymą. Nurodė, kad nuo teismo sprendimo priėmimo G. J. nevykdė sprendimo visiškai: 2022 m. lapkričio 30 d., gruodžio mėnesio 7, 14, 16, 21, 28, 30. 2023 m. sausio mėnesio 4, 11, 13, 18, 25, 27 dienomis S. J. buvo nuvykęs prie Ū. J. gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), bet ten yra kodinė spyna, todėl patekti į vidų negalėjo. Todėl S. J. neliko kitos galimybės, kaip kreiptis į antstolę. Nuo skyrybų proceso pradžios, G. J. stengiasi neleisti tėvui bendrauti su dukra. Pakeitė vaiko telefono numerį, el. pašto adresą, kad tėvas negalėtų susisiekti su dukra, nors per mediacijos procesą buvo susitarta, kad nebus trukdžių bendrauti su dukra. G. J. pakeitė vaiko mokyklą. Apie visus pasikeitimus neinformavo vaiko tėvo. G. J. uždraudė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „InMedica“ teikti informaciją apie dukros sveikatos būklę. Dėl tokių skolininkės veiksmų ir nuteikinėjimo prieš tėvą suprastėjo dukros psichologinė sveikata. Išieškotojo nuomone, tokie motinos veiksmai yra piktnaudžiavimas tėvų valdžia ir psichologinis smurtas prieš dukrą.
4. Suinteresuotas asmuo (skolininkė) G. J. nesutino su antstolio konstatuotomis aplinkybėmis, kad skolininkės kalti veiksmai pasireiškia atsiribojimu nuo esamos situacijos, paliekant dukrai pačiai spręsti dėl bendravimo su tėvu galimybės ir pageidavimo, tačiau neskatina jos tikėti ir pasitikėti tėvu. Jos nuomone, tokią išvadą antstolis padarė iš vienintelės situacijos – 2023 m. kovo 29 d. 17 val. 30 min. išieškotojas ir antstolė atvyko skolininkės ir dukros gyvenamuoju adresu (duomenys neskelbtini). Skolininkė įsileido jį ir antstolę į namus, pakvietė į vidų, pakvietė dukrą, kad ši ateitų ir išsakytų savo nuomonę dėl bendravimo su tėvu. Skolininkė nesudarė jokio pagrindo manyti, kad ji trukdytų išieškotojui bendrauti su dukra. Dukra yra penkiolikos metų amžiaus, ji turi susiformavusį požiūrį į tėvą ir skolininkei nepavyksta jos įtikinti galvoti kitaip. Pažymėjo, kad tėvas su nepilnamete dukra visiškai nebendravo nuo 2018 m. spalio mėn. iki 2022 m. sausio mėn., t. y. daugiau nei 3 metus. Dukra jau yra pakankamai brandi asmenybė, galinti pati suformuoti savo pažiūras, kurios nepasiduoda skolininkės skatinimui atkurti ryšį su tėvu. Nutraukiant santuoką, šalių buvo sutarta, kad, atsižvelgiant į dukters psichologinę būseną, padidintą jautrumą ir baimę tėvui (išieškotojui) (dėl patirtų negatyvių išgyvenimų), bendravimo grafikas nebus nustatomas, o išieškotojas dės visas įmanomas pastangas, kad bendravimas būtų atstatytas (bendros psichologinės terapijos ir pan.), todėl ir nebuvo nustatyta konkreti bendravimo tvarka. Tačiau per visą laikotarpį nuo teismo spendimo priėmimo išieškotojas jokių pastangų nedėjo, nesiėmė jokios iniciatyvos, nesikreipė į jokius specialistus, nesiekė su dukra atstatyti bendravimo. Priešingai, nuolat sistemingai baugino ir terorizavo skolininkę ir šalių dukrą, reikalavo, kad dukra priverstinai su juo bendrautų. Nepaisydamas dukters psichologinės būsenos ir rekomendacijų bendravimą su dukra atstatinėti palaipsniui, padedant specialistams, elgėsi impulsyviai, pamokų metu atvyko į dukters gimnaziją ir reikalavo dukters auklėtojos leisti bendrauti su vaiku pamokų metu. Iš anksto nepranešęs 2020 m. balandžio 8 d. buvo atvykęs su policijos pareigūnais prie buto, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame skolininkė su dukra gyvena, reikalavo įsileisti. Po šių įvykių dukters psichologinė būsena pablogėjo. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gegužės 23 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-2895-1088/2022 pripažino, jog nepilnametė dukra bendrauti su tėvu nenori, nežino ką tėvas turėtų padaryti, jog jos santykis su juo pasikeistų. Tėvo ir vaiko ryšio atkurti nepavyko dėl ieškovo neįsitraukimo į procesą bei nepilnametės nenoro bendrauti su tėvu; nepilnametei rekomenduota ilgalaikė psichoterapija. Iš UAB „InMedica“ duomenų matyti, kad nepilnametė patiria psichologinių sunkumų dėl vaikystėje patirtų neigiamų įvykių (Z 61.8), vaikystėje pakitusio šeimos santykių modelio (Z61.2), laikotarpiu nuo 2020 m. vasario mėnesio buvo skirtas medikamentinis gydymas, psichoterapija. Skolininkė nėra profesionali psichologė, ji stengiasi su dukra bendrauti kaip sugeba, dukrai taikomas medikamentinis gydymas, t. y. profesionali pagalba, tačiau ir tai nepadeda pakeisti jos nuomonės tėvo atžvilgiu. Skolininkė dėl tokios dukros pozicijos negali būti laikoma kalta ir atsakinga. Dukrai bendravimas su tėvu kelia labai didelį stresą, o stresinių situacijų, atsižvelgiant į tai, kad nepilnametei dukrai diagnozuotas nepatikslintas nerimo sutrikimas, reikia vengti. Skolininkė siekia, jog šalių dukros interesai būtų apsaugoti, ji vengtų streso, motina itin bijo, kad nerimo sutrikimas neišsivystytų į depresiją, kuomet didėja savižudybių rizika arba galimas piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotikais. Skolininkės nuomone, esamos bendravimo tvarkos nėra įmanoma įgyvendinti, todėl reikia ją keisti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2023 m. liepos 27 d. nutartimi skyrė skolininkei G. J. išieškotojo S. J. naudai 350 Eur baudą už 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2895-1088/2022, nevykdymą.
6. Teismas nustatė, kad 2023 m. kovo 30 d. išieškotojo ir vaiko bendravimas neįvyko. Skolininkė neginčija, kad teismo sprendimu patvirtinta išieškotojo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka nebuvo vykdoma, jos nevykdymą grįsdama paties vaiko atsisakymu bendrauti su tėvu. Teismas pažymėjo, kad Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendime konstatuota, jog: nepilnametė išreikšti savarankiškos nuomonės dėl civilinėje byloje nagrinėjamų klausimų (bendravimo tvarka su tėvu) negali, nes ji yra emociškai neatsiskyrusi nuo motinos ir užsitęsusioje konfliktinėje tėvų tarpusavio santykių situacijoje išgyvena lojalumo konfliktą; byloje atliktos ekspertizės akto duomenimis nustatyta, kad, nepaisant deklaruojamų negatyvių nuostatų tėvo atžvilgiu, tėvas ir santykis su juo nepilnametei yra svarbus. Tikslu atkurti tėvo ir nepilnamečio vaiko emocinį ryšį teismo sprendimu buvo nustatyta šešių mėnesių pereinamasis laikotarpis tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimui, dalyvaujant psichologui. Iš skolininkės į bylą pateiktų išrašų iš medicininių dokumentų apie įvykusius susitikimus bendravimui teismas nustatė, kad nepilnametė atvykdavo į suplanuotus vizitus, tačiau emocinio ryšio tarp tėvo ir nepilnamečio vaiko atkurti per perinamąjį laikotarpį nepavyko. Teismo posėdyje išieškotojas nurodė, kad iš esmės nepilnametės Ū. J. nuomonė jo atžvilgiu nuo sprendimo priėmimo nepasikeitė. Skolininkė atsikirto, jog nesudarė jokio pagrindo manyti, kad ji trukdytų išieškotojui bendrauti su nepilnamečiu vaiku, kadangi įsileido jį ir antstolę į namus, pakvietė į vidų, pakvietė vaiką, kad ateitų ir pati išsakytų savo nuomonę dėl bendravimo su tėvu, pati nurodytų atsisakymo bendrauti priežastis.
7. Nustatęs paminėtas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad skolininkė, teigdama, jog nedraudžia nepilnamečiam vaikui matytis su tėvu, yra pasyvi ir nededa pastangų, kad vaiko požiūris pasikeistų. Teismo sprendimo nevykdymas negali būti pateisinamas vaiko nuomone, kuri yra suformuota ne tik tėvo elgesio, tačiau ir motinos neveikimo, kuri nededa pakankamai pastangų tam, kad vaikas atkurtų ryšį su tėvu ir pasitikėjimą juo. Teismas pažymėjo, kad ypatingą svarbą vykdant sprendimą įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau labai svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Nepilnamečio vaiko nuomonė gali keistis tik abipusėmis suinteresuotų asmenų pastangomis. Todėl skolininkė turi vadovautis bendrais nepilnamečio vaiko interesais, užtikrinančiais jam teisės nuolat ir tiesiogiai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, įgyvendinimą, bet ne vaiko norais ir nuomone.
8. Teismas pažymėjo, kad teismo ekspertizės atlikimo metu ekspertai, nepaisant nepilnamečio vaiko deklaruojamų negatyvių nuostatų tėvo atžvilgiu, nustatė: kad tėvas ir santykis su juo nepilnametei yra svarbus; nepilnametė neatmeta galimybės su tėvu bendrauti, tačiau nerimauja, dėl tėvo jausmų jai.
9. Teismas konstatavo, kad skolininkė nedėjo jokių pastangų ir nesiekė atkurti tarpusavio ryšio tikslu užtikrinti nepilnamečio vaiko teisės bendrauti su tėvu įgyvendinimą. Duomenų, kad skolininkė ėmėsi kokių nors nuoseklių priemonių, kad būtų realiai įgyvendintas teismo sprendimas, byloje nėra. Teismas vertino, kad skolininkės elgesys, nusišalinant nuo ilgą laiką besitęsiančios konfliktinės situacijos išsprendimo, nesistengiant užtikrinti dukters ir tėvo bendravimo, atsižvelgiant tik į vaiko norus, paliekant spręsti pačiai dukrai dėl bendravimo su tėvu ir tokiu būdu niekaip neprisidedant prie teismo nustatytos bendravimo tvarkos užtikrinimo, neatitinka nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų. Teismas pažymėjo ir tai, kad kol nėra vykdomas teismo sprendimas, ryšys tarp dukters ir tėvo ne tik kad nėra atkuriamas, bet jis tuo pačiu ir silpsta, o tai formuoja vis didesnį vaiko nenorą matytis su tėvu. Tokią situaciją teismas laikė netoleruotina, kadangi kiekvienas vaikas turi teisę į šeimos ryšius, o teismo sprendimo nevykdymas negali būti pateisinamas bloga vaiko nuomone apie tėvą, kuri vaikui susiformavo ne tik dėl tėvo netinkamo elgesio santuokos metu, tačiau ir motinos neveikimo nededant pakankamai pastangų tam, kad nepilnametis vaikas atkurtų ryšį su tėvu. Todėl teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju už teismo sprendimo tinkamą nevykdymą yra pagrindas skolininkei skirti baudą.
10. Teismas, nustatęs, kad sprendimo nevykdymas antstolės fiksuotas vieną kartą, skolininkė anksčiau nebausta, sprendė, kad 10 Eur dydžio bauda už kiekvieną dieną nuo 2023 m. kovo 30 d. Sprendimų įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto Nr. S-23-183-12756 surašymo dienos iki kreipimosi į teismą dienos – 2023 m. gegužės 5 d., yra proporcinga, teisinga ir protinga atsakomybės forma. Atsižvelgiant į nurodytą skolininkei paskyrė 350 Eur (10 Eur x 35 d.) baudą išieškotojo naudai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo G. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – antstolės reikalavimą dėl baudos paskyrimo atmesti. Atskirajame skunde nurodomi šie argumentai:
11.1. Teismas nepagrįstai palaikė antstolio poziciją, kad skolininkė yra pasyvi ir nededa pastangų, kad vaiko požiūris dėl matymosi su tėvu pasikeistų. Pažymi, kad bendravimo patikrinimo datą 2023 m. kovo 29 d. 17 val. 30 min. skolininkė nesudarė jokio pagrindo manyti, kad ji trukdytų išieškotojui bendrauti su dukterimi, t. y. įsileido jį ir antstolę į namus, pakvietė į vidų, pakvietė dukrą, kad ši ateitų ir išsakytų savo nuomonę dėl bendravimo su tėvu. Dukra yra penkiolikos metų amžiaus, turi susiformavusį požiūrį į tėvą ir skolininkei nepavyksta jos įtikinti galvoti kitaip. Pažymi, kad tėvas su dukterimi visiškai nebendravo daugiau nei trejus metus. Išieškotojas, nepasydamas dukters psichologinės būsenos ir rekomendacijų bendravimą su dukra atstatinėti palaipsniui, padedant specialistams, elgėsi impulsyviai, pamokų metu atvyko į dukros gimnaziją ir reikalavo dukros auklėtojos leisti bendrauti su vaiku pamokų metu. Iš anksto nepranešęs 2020 m. balandžio 8 d. buvo atvykęs su policijos pareigūnais prie buto, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame skolininkė su dukra gyvena, reikalavo įsileisti. Po šių įvykių dukters psichologinė būsena pablogėjo.
11.2. Nepagrįsta teismo išvada, kad skolininkė nedėjo jokių pastangų ir nesiekė atkurti tarpusavio ryšio tikslu užtikrinti nepilnamečio vaiko teisės bendrauti su tėvu įgyvendinimą. Apeliantės nuomone, darydamas tokią išvadą, teismas išėjo iš ginčo ribų, t. y. vertino G. J. elgesį ne vykdymo procese, o byloje dėl bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarkos nustatymo bei po jos pasibaigimo. Antstolis pareiškimą pateikė dėl vienintelio epizodo vykdomojoje byloje, t. y. atvejo, kai 2023 m. kovo 29 d. 17 val. 30 min. išieškotojas ir antstolė atvyko skolininkės ir dukros gyvenamuoju adresu. Nesupranta, kokių nuoseklių priemonių apeliantė turėjo imtis tam, kad šalių dukra sutiktų bendrauti su tėvu – minėtos tėvo ir dukters ryšio atkūrimo priemonės buvo įtvirtintos teismo sprendime, nustatant pereinamąjį bendravimo laikotarpį. Tačiau pereinamasis laikotarpis nepasitvirtino, dėl ko G. J. negali būti laikoma kalta. Skolininkė nėra profesionali psichologė, ji stengiasi su dukra bendrauti kaip sugeba, dukrai taikomas medikamentinis gydymas, t. y. profesionali pagalba, tačiau ir tai nepadeda pakeisti jos nuomonės tėvo atžvilgiu. Skolininkė dėl tokios dukters pozicijos negali būti laikoma kalta ir atsakinga. Pažymi, kad dukteriai bendravimas su tėvu kelia labai didelį stresą, todėl būtina atsižvelgti į geriausius dukters interesus ir išieškotojui spręsti dėl bendravimo tvarkos su dukterimi atkūrimo, keičiant nustatytą bendravimo tvarką, kadangi esamos bendravimo tvarkos nėra įmanoma įgyvendinti.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu suinteresuotas asmuo S. J. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – skirti G. J. iki 300 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną nuo 2023 m. gegužės 27d. Atsiliepime nurodomi šie esminiai argumentai:
12.1. Išieškotojo nuomone, paskirta skolininkei bauda yra nepakankama. Nurodo, kad nutraukiant santuoką, buvo susitarta su skolininke, kad nebus jokių trukdymų iš jos pusės bendrauti su dukra, todėl ir nubuvo nustatyta konkreti bendravimo tvarka, tačiau skolininkė nesilaikė pažado. Todėl buvo kreiptasi į teismą ir nustatyta konkreti bendravimo tvarka. Tačiau jos skolininkė nesilaiko.
12.2. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas dėl apsilankymo Ū. J. gimnazijoje. Nurodo, kad išieškotojas į gimnaziją buvo nuvykęs gauti prisijungimo kodų prie TAMO sistemos.
12.3. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad išieškotojas nesiėmė pastangų bendrauti su dukra. Pažymi, kad būtent skolininkė visais įmanomais būdais stengiasi, kad išieškotojas negalėtų bendrauti su dukra – pakeitė dukros telefono numerį, elektroninio pašto adresą, neinformavo kur dukra gyvena. Atliktoje teisminėje ekspertizės išvadoje nurodyta, kad tėvo ir dukros santykis nenutrūkęs ir Ū. J. negali savarankiškai priimti sprendimo dėl bendravimo su tėvu, o vaiko motina turi skatinti bendrauti su tėvu, bet ji elgiasi priešingai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
4. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria skirta skolininkei bauda už teismo sprendimu nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl bylos faktinių aplinkybių
5. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. vasario 6 d. antstolei Raimondai Pauzienei pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas – 2023 m. sausio 3 d. Kauno apylinkes teismo vykdomasis raštas Nr. e2-2895-1088/2022 dėl bendravimo su vaiku tvarkos, kuriuo teismas:1. Nustatė šešių mėnesių pereinamojo laikotarpio S. J. bendravimo su nepilnamete Ū. J. tvarką: 1.1. Šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo ieškovas S. J. su nepilnamete Ū. J. bendrauja kartą į savaitę dalyvaujant viešosios įstaigos „Psichologinės paramos ir konsultavimo centras“ ((duomenys neskelbtini)) psichologui arba ieškovo pasirinktam psichologui pagal šio specialisto paskirtą laiką, sudarytą planą ir grafiką; 1.2. Įpareigojo ieškovą apie konsultacijas ne vėliau kaip prieš tris dienas pranešti atsakovei G. J. bet kokiomis priemonėmis (telefoniniu skambučiu, sms žinute, elektroniniu paštu, rašytiniu pranešimu, ir kt.); 1.3. Įpareigojo atsakovę G. J. pristatyti Ū. J. bendravimui į viešąją įstaigą „Psichologinės paramos ir konsultavimo centras“ ((duomenys neskelbtini)) ar pas kita ieškovo pasirinktą psichologą; 1.4. Nustatė, kad specialisto konsultacijų išlaidas S. J. ir G. J. apmoka lygiomis dalimis. 2. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, teismas nustatė ieškovo S. J. nuolatinę bendravimo su nepilnamete Ū. J. tvarką: 2.1. S. J. su nepilnamete Ū. J. bendrauja kiekvienos savaitės trečiadienį, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos 17:30 val. ir gražinant į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19:30 val.; 2.2. S. J. su nepilnamete Ū. J. bendrauja lyginių savaičių savaitgaliais, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos penktadienį 18:00 val. ir gražinant i jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18.00 val.; 2.3. S. J. su nepilnamete Ū. J. bendrauja kiekvienų metų Tėvo dieną (birželio mėnesio pirmąjį sekmadienį), pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos 11:00 val. ir gražinant į jos gyvenamąją vietą 18:00 val. Vykdomasis dokumentas priimtas 2023 m. vasario 6 d. Patvarkymu Nr. S-23-183-5357 apie tai informuota Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Skolininkė Raginimu Nr. S-23-183-6021 paraginta vykdyti sprendimą. 2023 m. kovo 30 d. priimtas Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. S-23-183-12756, kuriuo konstatuota, kad 2023 m. kovo 29 d. išieškotojo ir vaiko bendravimas neįvyko. 2023 m. balandžio 21 d. Patvarkymu Nr. S2-183-15237 antstolė kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą dėl informacijos, susijusios su vykdymo proceso dalyviais, pateikimo. 2023 m. balandžio 21 d. raštu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba antstolę informavo, kad šalių dukra nuo 2019 metų atsisako bendrauti su išieškotoju. Kartu nurodė, kad 2022 m. gegužės 23 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu patvirtinta S. J. ir Ū. J. bendravimo tvarka atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Antstolė nurodė, jog skolininkės teismo sprendimo nevykdymas pasireiškia atsiribojimu nuo esamos situacijos, paliekant dukrai pačiai spręsti dėl bendravimo su tėvu galimybės ir pageidavimo, tačiau neskatina jos tikėti ir pasitikėti tėvu. Todėl prašė teismo skirti skolininkei tęstinę baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti 2022 m. sausio 3 d. Kauno apylinkes teismo vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-2895-1088/2022 dieną, nuo 2023 m. kovo 30 d. Sprendimų įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto Nr. S-23-183-12756 surašymo dienos, t. y. nuo 2023 m. kovo 30 d., išieškotojo S. J. naudai.
6. Kauno apylinkės teismas 2023 m. liepos 27 d. nutartimi antstolės pareiškimą tenkino – skyrė skolininkei G. J. išieškotojo S. J. naudai 350 Eur baudą už 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2895-1088/2022, nevykdymą.
Dėl ginčo esmės
7. Apeliantė neginčija aplinkybės, kad nėra vykdoma teismo sprendime nustatyta dukros tu tėvu bendravimo tvarka, tačiau nesutinka, kad ji yra pasyvi ir nededa pastangų, kad vaiko požiūris dėl matymosi su tėvu pasikeistų.
8. Pažymėtina, kad bendravimas su giminaičiais yra vaiko teisė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 3 dalis). Vaiko teisės bendrauti su artimaisiais giminaičiais įgyvendinimas pavestas vaiko tėvams (CK 3.163 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.172 straipsnį tėvai turi sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, jeigu tai atitinka vaiko interesus. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama vaiko bendravimo su artimais giminaičiais svarba vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2009).
9. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tinkamas teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečio vaiko interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami abipusėmis suinteresuotų asmenų pastangomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).
10. Teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo faktas ir tėvo (motinos) atsakomybė nustatomi CPK 771 straipsnyje įtvirtinta tvarka. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal aptariamo straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.
11. Be kita ko, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas).
12. Nagrinėjamu atveju iš antstolės pateikto sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto Nr. S-23-183-12756, nustatyta, kad 2023 m. kovo 29 d. (antstolės, tikėtina suklydus, nurodyta data – 2023 m. kovo 30 d.) išieškotojo ir vaiko bendravimas neįvyko. Skolininkė neginčija, kad teismo sprendimu patvirtinta tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka nebuvo vykdoma.
13. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad skolininkės nurodytos bendravimo tvarkos nevykdymo priežastys (vaiko nenoras bendrauti su tėvu) neatleidžia jos nuo nustatytos bendravimo tvarkos laikymosi.
14. Iš vykdomojoje byloje pateikto Ū. J. ambulatorinės kompleksinės teismo psichologinės, teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 103MS-35/2022 turinio nustatyta, kad išreikšti savarankiškos nuomonės dėl civilinėje byloje nagrinėjamo klausimo (bendravimo tvarka su tėvu) ji negali, nes ji yra emociškai neatskyrusi nuo motinos ir užsitęsusioje konfliktinėje tėvų tarpusavio santykių situacijoje išgyvena lojalumo konfliktą, t. y. paauglė tiki, kad susidariusioje konfliktinėje šeimos situacijoje ji privalo pasirinkti vieno iš tėvų pusę ir natūraliai renkasi mamą. Taip pat išvadoje pažymėta, kad motina, laikydamasi pozicijos, kad pati dukra gali spręsti dėl bendravimo su tėvu poreikio (tvarkos, intensyvumo), užkrauna dukrai emociškai per sunkią atsakomybę pasirinkti vieną iš tėvų. N. Ū. J. deklaruojamų negatyvių nuostatų tėvo atžvilgiu, ekspertizės metu nustatyta, kad tėvas ir santykis su juo mergaitei yra svarbus. Kalbėdama mergaitė neatmeta galimybės su tėvu bendrauti, tačiau nerimauja dėl tėvo jausmų jai. Ekspertizės metu negauta duomenų, kad mergaitės ir jos tėvo emocinis ryšys būtų nutrūkęs, tačiau paauglės ir tėvo santykio sustiprinimui reikėtų skirti didesnį dėmesį.
15. Iš byloje pateikto 2023 m. balandžio 21 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos rašto antstolei turinio nustatyta, kad dukra Ū. J. nuo 2019 m. atsisako bendrauti su išieškotoju. Kartu nurodyta, kad 2022 m. gegužės 23 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu patvirtinta S. J. ir Ū. J. bendravimo tvarka atitinka nepilnamečio vaiko interesus.
16. Pažymėtina, kad teismo sprendimas, kuriuo nustatyta tėvo bendravimo su dukra tvarka, yra įsiteisėjęs, turi būti vykdomas ir nebegali būti kvestionuojamas (CPK 18 straipsnis). Atskirojo skundo argumentai, kuriais yra kritikuojamas bendravimo tvarkos ydingumas, nėra nagrinėjamos bylos dalykas.
17. Esant įsiteisėjusiam teismo procesiniam sprendimui, kuriuo asmuo įpareigojamas atlikti tam tikrus veiksmus, šio asmens nesutikimas su teismo nustatytu įpareigojimu nesudaro pagrindo tokio įpareigojimo nevykdyti (CPK 18 straipsnis) ir kartu nepašalina galimybės tokiam asmeniui taikyti sankcijas už teismo įpareigojimų nevykdymą.
18. Nors apeliantė nurodo, kad netrukdė vykdyti teismo sprendimą – netrukdė dukrai bendrauti su tėvu, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju apeliantės pasyvus elgesys, leidžiant pačiai dukrai nuspręsti ar ji nori bendrauti su tėvu, ar ne, nelaikytinas tinkamu teismo sprendimo vykdymu. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad ji kreipėsi į specialistus, siekiant įgauti psichologinių žinių ir įgūdžių, susijusių su vaiko nuomonės ir geriausių interesų užtikrinimu (CPK 178 straipsnis). Paminėtų aplinkybių teismo nutartyje konstatavimas nelaikytinas išėjimu iš ginčo ribų, kaip tai nurodo atskirajame skunde apeliantė. Teismas šias aplinkybes nustatinėjo, siekiant išsiaiškinti ar sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininkės kaltės, kaip tai įtvirtinta kasacinio teismo praktikoje.
19. Nors apeliantė nurodo, kad antstolė pareiškimą dėl baudos skyrimo pateikė dėl vienintelio epizodo vykdomojoje byloje, t. y. atvejo, kai 2023 m. kovo 29 d. 17 val. 30 min. išieškotojas ir antstolė atvyko skolininkės ir dukros gyvenamuoju adresu. Tačiau pati apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad esamos bendravimo tvarkos nėra įmanoma įgyvendinti, kas rodo, kad tai buvo ne pavienis atvejis.
20. Apeliantė nurodo, kad dukrai bendravimas su tėvu kelia labai didelį stresą, todėl būtina atsižvelgti į geriausius dukros interesus ir išieškotojui spręsti dėl bendravimo tvarkos su dukra atkūrimo, keičiant nustatytą bendravimo tvarką. Pažymėtina, kad apeliantė, manydama, kad nustatyta bendravimo tvarka yra neįgyvendinama, nepateikė jokių įrodymų, kad ėmėsi iniciatyvos dėl bendravimo tvarkos pakeitimo (CPK 178 straipsnis).
21. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad apeliantės nurodytos aplinkybės nepateisina Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2895-1088/2022, nevykdymo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas skirti skolininkei baudą.
22. Apeliantė atskiruoju skundu nekvestionuoja paskirtos baudos dydžio. Atsiliepimu į atskirąjį skundą išieškotojas prašo pakeisti skundžiamą nutartį ir skirti G. J. iki 300 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną nuo 2023 m. gegužės 27 d.
23. Teismas pažymi, kad išieškotojas neteikė atskirojo skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 27 d. nutarties, kuriame galėjo išdėstyti nesutikimo su teismo nutartimi motyvus ir reikalavimus. Atsiliepime į skolininkės atskirąjį skundą išieškotojas galėjo tik išdėstyti savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo, tačiau neturėjo teisės reikšti savarankiškus reikalavimus (CPK 318 straipsnis, CPK 338 straipsnis). Todėl sprendžiant klausimą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 27 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas išieškotojo argumentų dėl paskirtos baudos padidinimo nevertina ir dėl jų nepasisako.
24. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
25. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad skolininkė tinkamai ir laiku nevykdė Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo, todėl buvo pagrindas jai skirti baudą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paskirta bauda atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamos nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.