Kauno apylinkės teismo nutartis

Civilinė byla Nr. e2VP-11058-1088/2023 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17717-2020-7 Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.7.2; 3.5.1.1 KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2022 m. liepos 27 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Edita Vitonė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant suinteresuotam asmeniui S. J., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės R. P. pareiškimą dėl baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo, suinteresuoti asmenys byloje – S. J., G. J.. Teismas nustatė : 1. Antstolė Raimonda Pauzienė (toliau – antstolė, pareiškėja) pateikė teismui pareiškimą prašydama skirti skolininkei G. J. (toliau – ir skolininkė, suinteresuotas asmuo1) baudą už 2022 m. sausio 3 d. Kauno apylinkės teismo vykdomojo rašto išduoto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymą, už kiekvieną dieną nuo 2023 m. kovo 30 d. Sprendimų įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) surašymo dienos, išieškotojo S. J. (toliau – ir išieškotojas, suinteresuotas asmuo2) naudai. Baudos dydį paskirti teismo nuožiūra (el. b. dok. Nr. DOK-58393). 2. Pareiškime nurodė, kad 2023 m. vasario 6 d. priimtas vykdyti 2023 m. sausio 3 d. Kauno apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl S. J. bendravimo su nepilnamečiu vaiku Ū. J. (toliau – ir nepilnametis vaikas). Vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – ir SVĮ) 50 punktu, apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą pranešta vaiko gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. 2023 m. kovo 30 d. surašytas Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Skolininkės G. J. teismo sprendimo nevykdymas pasireiškia atsiribojimu nuo esamos situacijos, paliekant dukrai pačiai spręsti dėl bendravimo su tėvu galimybės ir pageidavimo, tačiau neskatina jos tikėti ir pasitikėti tėvu. Skolininkė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad skolininkė kreipėsi į teismą dėl nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos raštas patvirtina, kad situacija institucijai yra žinoma; nepilnametė nuo 2019 metų atsisako bendrauti su išieškotoju; Kauno apylinkės teismo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus. 3. Suinteresuotas asmuo S. J. su pareiškimu sutiko. Atsiliepime (el. b. dok. Nr. DOK-63580) nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad nuo teismo sprendimo priėmimo skolininkė jo nevykdo. Skolininkė nuteikinėja vaiką prieš tėvą, piktnaudžiauja tėvų valdžia. 2022 m. lapkričio 30 d., gruodžio 7, 14, 16, 21, 28, 30 dienomis, 2023 m. sausio 4, 11, 13, 18, 25, 27 dienomis išieškotojas buvo nuvykęs prie nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, tačiau yra kodinė spyna, patekti į vidų negalėjo, todėl turėjo kreiptis į antstolį. Teismo posėdyje paaiškino, kad nepavyksta pasimatyti su dukra, kadangi kiekvieną kartą, jam atvykus prie daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), durų, randa duris užrakintas, o laiptinės lauko durų kodas jam nežinomas, todėl neturi galimybės patekti į namą. Susisiekti telefonu ar kitomis priemonėmis nėra galimybės nei su suinteresuotu asmeniu1, nei su dukra, kadangi pakeisti telefonų numeriai ir jie nėra žinomi. Nuo teismo sprendimo priėmimo bendravimo su vaiku klausimu jokio kontakto su suinteresuotu asmeniu1 neturėjo. 4. Suinteresuotas asmuo G. J. su prašymu nesutiko (el. b. dok. Nr. DOK-69391). Antstolė skolininkės kaltę grindžia viena situacija – kai 2023 m. kovo 29 d. 17:30 val. atvyko išieškotojas ir antstolė. Bendravimo patikrinimo metu skolininkė nesudarė jokio pagrindo manyti, kad ji trukdytų išieškotojui bendrauti su dukterimi, t. y. įsileido jį ir antstolę į namus, pakvietė į vidų, pakvietė dukrą, kad ši ateitų ir išsakytų savo nuomonę dėl bendravimo su tėvu. Nurodytu atveju skolininkė pasišalino iš kambario, kad dukra pati paaiškintų antstolei ir išieškotojui savo sprendimą ir kad išieškotojas nekaltintų skolininkės darant neigiamą įtaką dukrai. Akcentavo, jog dukra yra penkiolikos metų amžiaus, ji turi susiformavusį požiūrį į tėvą ir skolininkei nepavyksta jos įtikinti galvoti kitaip. Akivaizdu, jog dukra jau yra pakankamai brandi asmenybė, galinti pati suformuoti savo pažiūras, kurios nepasiduoda skolininkės skatinimui atkurti ryšį su tėvu. Skolininkė nėra profesionali psichologė, ji stengiasi su dukra bendrauti kaip sugeba. Dukrai taikomas gydymas, t. y. profesionali pagalba, tačiau ir tai nepadeda pakeisti jos nuomonės tėvo atžvilgiu. Skolininkė dėl tokios dukters pozicijos negali būti laikoma kalta ir atsakinga. Dukrai bendravimas su tėvu kelia labai didelį stresą, o stresinių situacijų, atsižvelgiant į tai, kad nepilnametei dukrai diagnozuotas nepatikslintas nerimo sutrikimas, reikia vengti. Skolininkė siekia, jog šalių dukros interesai būtų apsaugoti. Teismas konstatuoja : Pareiškimas tenkinamas. 5. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės R. P. kontoroje 2023 m. sausio 3 d. Kauno apylinės teismo išduoto vykdomojo rašto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Vykdomasis raštas išduotas Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo dalyje dėl S. J. bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Vykdomasis dokumentas priimtas 2023 m. vasario 6 d. Patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini), apie tai informuota Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba; išieškotoja Raginimu Nr. (duomenys neskelbtini) paraginta vykdyti sprendimą. 2023 m. kovo 30 d. priimtas Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Neįvykdymo aktas), kuriuo konstatuota, kad 2023 m. kovo 30 d. išieškotojo ir vaiko bendravimas neįvyko. Vadovaujantis SVĮ 51 punktu, 2023 m. balandžio 21 d. Patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo instituciją dėl informacijos, susijusios su vykdymo proceso dalyviais, pateikimo. 2023 m. balandžio 21 d. raštu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba antstolę informavo, kad 2022 m. gegužės 23 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu patvirtinta S. J. ir Ū. J. bendravimo tvarka atitinka nepilnamečio vaiko interesus (el. b. dok. Nr. DOK-58393). 6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Neįvykdžius teismo sprendimo nustatytais terminais, kyla nevykdymo neigiamos pasekmės. Teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo faktas ir už tai atsakingas tėvas (motina) nustatomi CPK 771 straipsnyje įtvirtinta tvarka. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas. Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai. 7. Teismas turi teisę, bet neprivalo skirti baudos skolininkui, įvertinęs priežastis, dėl kurių neįvykdytas vykdomasis dokumentas. CPK 771 straipsnio 6 dalies normos negalima interpretuoti formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais, neatsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus bei paskirtį, neįvertinus individualių bylos aplinkybių. Pažymėtina, kad CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021). Sankcija už teismo sprendimo (nutarties), kuriuo nustatyta skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka, nevykdymą gali būti taikoma abiem tėvams, t. y. tiek skyrium gyvenančiam tėvui (motinai), tiek tėvui (motinai), su kuriuo gyvena vaikas, atsižvelgiant į kiekvienam iš jų tenkančias pareigas, susijusias su tokio sprendimo (nutarties) vykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020). 8. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. kovo 30 d. išieškotojo ir vaiko bendravimas neįvyko. Suinteresuotas asmuo1 neginčija, kad teismo sprendimu patvirtinta suinteresuoto asmens2 bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka nebuvo vykdoma, jos nevykdymą grįsdama paties vaiko atsisakymu bendrauti su tėvu. 9. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečio vaiko interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami. Aptariamuoju aspektu pažymėtina, kad teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas negali būti pateisinamas vaiko nuomone, kuri suformuota vaiko interesus pažeidžiančiu būdu. Todėl vertinant vaiko pareikštą poziciją kaip priežastį, dėl kurios teismo sprendimas (nutartis) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nebuvo vykdomas, turi būti atsižvelgiama ir į tai, ar ši pozicija yra visiškai savarankiška, kategoriška, nepakeičiama net abipusėmis suinteresuotų asmenų pastangomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 19 punktas). 10. 2022 m. gegužės 23 d. sprendime konstatuota, jog nepilnametė išreikšti savarankiškos nuomonės dėl civilinėje byloje nagrinėjamų klausimų (bendravimo tvarka su tėvu) negali, nes ji yra emociškai neatsiskyrusi nuo motinos ir užsitęsusioje konfliktinėje tėvų tarpusavio santykių situacijoje išgyvena lojalumo konfliktą; byloje atliktos ekspertizės akto duomenimis nustatyta, kad nepaisant deklaruojamų negatyvių nuostatų tėvo atžvilgiu, tėvas ir santykis su juo nepilnametei yra svarbus. Tikslu atkurti tėvo ir nepilnamečio vaiko emocinį ryšį teismo sprendimu buvo nustatyta šešių mėnesių pereinamasis laikotarpis tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimui dalyvaujant psichologui. Iš suinteresuoto asmens1 į bylą pateiktų išrašų iš medicininių dokumentų apie įvykusius susitikimus bendravimui matyti, kad nepilnametė atvykdavo į suplanuotus vizitus, tačiau emocinio ryšio tarp tėvo ir nepilnamečio vaiko atkurti per perinamąjį laikotarpį nepavyko. Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo2 taip pat nurodė, kad iš esmės nepilnametės Ū. J. nuomonė jo atžvilgiu nuo sprendimo priėmimo nepasikeitė. 11. Suinteresuotas asmuo1 atsikerta, jog nesudarė jokio pagrindo manyti, kad ji trukdytų suinteresuotam asmeniu2 bendrauti su nepilnamečiu vaiku, kadangi įsileido jį ir antstolę į namus, pakvietė į vidų, pakvietė vaiką, kad ateitų ir pati išsakytų savo nuomonę dėl bendravimo su tėvu, pati nurodytų atsisakymo bendrauti priežastis. Suinteresuotas asmuo1 nurodo, jog tokiu būdu siekia, jog nepilnamečio vaiko interesai būtų apsaugoti, būtų išvengta streso, kad nerimo sutrikimas neišsivystytų į depresiją. 12. Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad suinteresuotas asmuo1 teigdama, jog nedraudžia nepilnamečiam vaikui matytis su tėvu, yra pasyvi ir nededa pastangų, kad vaiko požiūris pasikeistų. Teismo sprendimo nevykdymas negali būti pateisinamas vaiko nuomone, kuri yra suformuota ne tik tėvo elgesio, tačiau ir motinos neveikimo, kuri nededa pakankamai pastangų tam, kad vaikas atkurtų ryšį su tėvu ir pasitikėjimą juo. Pažymėtina, kad ypatingą svarbą vykdant sprendimą įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau labai svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Abu tėvai, įgyvendindami įstatymo nustatytas tėvų teises ir pareigas, kurios yra lygios, turi elgtis taip, kad savo elgesiu nesukurtų nepilnamečiam vaikui nesaugios aplinkos; abu turi imtis konkrečių veiksmų, kad padėtų vienas kitam įgyvendinti tėvų valdžią. Nepilnamečio vaiko nuomonė gali keistis tik abipusėmis suinteresuotų asmenų pastangomis. Taigi, suinteresuotas asmuo1 turi vadovautis bendrais nepilnamečio vaiko interesais, užtikrinančiais jam teisės nuolat ir tiesiogiai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, įgyvendinimą, bet ne vaiko norais ir nuomone. Pažymėtina, kad teismo ekspertizės atlikimo metu ekspertai nepaisant nepilnamečio vaiko deklaruojamų negatyvių nuostatų tėvo atžvilgiu nustatė, kad tėvas ir santykis su juo nepilnametei yra svarbus; nepilnametė neatmeta galimybės su tėvu bendrauti, tačiau nerimauja, dėl tėvo jausmų jai. Išklausius posėdyje suinteresuoto asmens2 paaiškinimus matyti, kad suinteresuotas asmuo1 nedėjo jokių pastangų ir nesiekė atkurti tarpusavio ryšio tikslu užtikrinti nepilnamečio vaiko teisės bendrauti su tėvu įgyvendinimą. Duomenų, kad suinteresuotas asmuo1 būtų ėmusis kokių nors nuoseklių priemonių, kad būtų realiai įgyvendintas teismo sprendimas, byloje nėra. Teismo vertinimu, skolininkės elgesys, nusišalinant nuo ilgą laiką besitęsiančios konfliktinės situacijos išsprendimo, nesistengiant užtikrinti (duomenys neskelbtini)ir tėvo bendravimo, atsižvelgiant tik į vaiko norus, paliekant spręsti pačiai (duomenys neskelbtini) dėl bendravimo su tėvu ir tokiu būdu niekaip neprisidedant prie teismo nustatytos bendravimo tvarkos užtikrinimo, neatitinka nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų. Akivaizdu, kad kol nėra vykdomas teismo sprendimas, ryšys tarp (duomenys neskelbtini) ir tėvo ne tik kad nėra atkuriamas, bet jis tuo pačiu ir silpsta, o tai formuoja vis didesnį vaiko nenorą matytis su tėvu. Tokia situacija netoleruotina, kadangi kiekvienas vaikas turi teisę į šeimos ryšius, o teismo sprendimo nevykdymas negali būti pateisinamas bloga vaiko nuomone apie tėvą, kuri vaikui susiformavo ne tik dėl suinteresuoto asmens2 netinkamo elgesio santuokos metu, tačiau ir suinteresuoto asmens1 neveikimo nededant pakankamai pastangų tam, kad nepilnametis vaikas atkurtų ryšį su tėvu. 5. Byloje nustatytos aplinkybės teismui leidžia konstatuoti, kad teismo sprendimas nebuvo vykdomas dėl suinteresuoto asmens1 kaltės, t. y. nesant objektyvių sprendimo nevykdymą pateisinančių priežasčių, todėl spręstina dėl skirtinos baudos dydžio. 13. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad CPK 771 straipsnyje nustatyta bauda atlieka kompensacijos funkciją, skiriama kaip satisfakcija išieškotojui dėl laiku neįvykdytos prievolės, kartu ji skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-313/2017). To paties straipsnio 6 dalyje numatyta bauda yra skiriama išieškotojo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-248/2019). 14. Įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, jog skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Parenkant baudos dydį taip pat būtina vadovautis ir bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis), atsižvelgiant į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo nevykdymo, nevykdymo motyvus ir poveikį šalių ir jų nepilnamečių vaikų interesams ir pan. Kiekvienu atveju klausimas dėl baudos skyrimo ir jos dydžio svarstytinas ir vertintinas individualiai, atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes. 15. Įvertinus CPK 771 straipsnyje nustatytos baudos paskirtį, bylos aplinkybes, tai, kad sprendimo nevykdymas antstolės fiksuotas vieną kartą, skolininkė anksčiau nebausta, teismas sprendžia, kad 10,00 Eur dydžio bauda už kiekvieną dieną nuo 2023 m. kovo 30 d. Sprendimų įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto Nr. S-23-183-12756 surašymo dienos iki kreipimosi į teismą dienos – 2023 m. gegužės 5 d., yra proporcinga, teisinga ir protinga atsakomybės forma. Atsižvelgiant į nurodytą skolininkei skiriama 350,00 Eur (10,00 Eur x 35 d.) bauda išieškotojo naudai. 16. Vykdymo proceso šalių (suinteresuotų asmenų) patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 593 straipsnio 2, 3, 5 dalys). Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nepatirta. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 593 straipsniai, 771 straipsnio 6 dalimi, teismas nutaria : pareiškėjos antstolės R. P. pareiškimą tenkinti. Paskirti suinteresuotam asmeniui G. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuoto asmens S. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 350,00 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties eurų) baudą už 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymą. Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Teisėja Edita Vitonė